Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar pirmi šalies naujos valdžios žingsniai nuteikia viltingai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1805) 2023-11-17

Elena Simanauskienė teigė protestuosianti, kiek reikės, pasirengusi ateityje ir palapinę po mero langais pasistatyti.

Antradienį prie Kretingos rajono savivaldybės pastato Savanorių gatvėje – iš Savivaldybei priklausančio būsto iškeldinamos Elenos Simanauskienės protesto akcija. Dešimtą valandą ryto smalsuolių ir užtarėjų – vienetai. Plakatą rankose laikanti protestuotoja įsitikinusi, kad dar anksti, įdienojus žmonės pamatys ir prieis užtarti, o pati nusiteikusi stovėti tiek, kiek reikės: iki vakaro, dar ir ryt, ir poryt, ateityje gal net palapinę po mero langais pasistatys.

Gailisi dėl padėto parašo

„Neturiu kitos išeities. Metus kariauju dėl tos mažos, 10 kvadratinių metrų, patalpos, kurioje gyvenu. Kai įsikrausčiau, visą prišnerkštą pati ją ir iškuopiau, susiremontavau, susitvarkiau. Dabar nori atimti. Jeigu už kojos rajono valdžia vis tiek mane iš ten išmes, tai išmes, ką padarysi... Klausiat, kur eisiu? Į mišką virve nešina, argi miškų nėra, virvių mažai?“ – graudinosi moteris, po teisminių ginčų privalanti išsikraustyti iki gruodžio 31-osios. Tą rytą mero Antano Kalniaus ji neketino laukti – esą tegul šis ramiai dirba savo darbus. Tačiau tikėjosi, gal išeis pasikalbėti Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Algimantas Gedvilas.

„Suklaidino mane prašydamas pasirašyti taikos sutartį, sakė, kad viskas čia bus gerai, nepergyvenk. O ką aš, virėja? Aš galiu tik patarti, kiek pipirų arba druskos į sriubą įberti... Teisinius dalykus teisininkai išmano“, – kalbėjo protestuotoja. Kodėl pasirašė taikos sutartį, nežinanti – „taip išėjo automatiškai.“

Vis dėlto Savivaldybės vidun ją pasikvietė A. Kalnius. Po kelių minučių, užvėrusi kabineto duris, Elena svarstė be reikalo ten ir ėjusi. „Eilinį kartą išgirdau, kad apgaudinėju Savivaldybę, kad būstą, kuriame gyvenu, gavau neteisėtai... Kažin, kodėl meras taip galvoja? Aš nė kiek nesijaučiu nesąžininga...“, – tikino pašnekovė.


Alvydė BAKŠIENĖ:

– Nors esu girdėjusi, kad lapai per žiemą yra kaip patalas augalų šaknims ir vabaliukams, bet, manau, miesto centro nepuoštų, nebent po medžiais parkuose tuos „patalus“ galima palikti. Ką tik grįžau iš Anglijos, kur gyvena vaikai, pastebėjau, kad ten lapų negrėbia nei prie mokyklų, nei kur kitur. Man taip nepatinka.

Vytautas STUOPELIS:

– Visokių nuomonių yra – vieni, kad grėbti, kiti – negrėbti. Jeigu lapai netrukdo, jeigu jų prikritę ne ant šaligatvių ir pėsčiųjų takų, nekelia eismo pavojaus, neužkemša kanalizacijos šulinių, dėl ko neretai patvinsta gatvės, tai tegul sau žiemoja.

Pranas LIAUČIUS:

– Manau, tai – kultūros reikalas. Vėjai ant takų, šaligatvių lapus išnešioja, jie sušlapę pasidaro slidūs, gali būti nelaimingų atsitikimų. Ir dabar pasižiūriu – senukai atsargiai eidami lazdomis pasiremia, bijo slystelėti. Esam įpratę: lapai turi būti nugrėbti. Jei ne, per žiemą ir žolė nuo jų bei nuo sniego iššus.

Lilija JOSKAUDIENĖ:

– Madinga dabar darosi lapų negrėbti. Tie pirmieji geltoni, raudoni, margi ir man labai gražu pažiūrėti. Tačiau, kadangi esu žmogus, mėgstantis tvarką, manau, vis dėlto reikėtų lapus sugrėbti ir išvežti, kur priklauso. Sudžiūvę, parudavę jokio estetinio pasigėrėjimo jie nebeteikia.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Užvakar Kretingos rajono savivaldybėje atšaukta ekstremali situacija, paskelbta dėl galimos vandens taršos per potvynį.

Siekiant išvengti „Kretingos vandenų“ valymo įrenginių gedimo, Savivaldybės Ekstremalių situacijų posėdyje vieningai buvo priimtas sprendimas vandens sankaupas iš nuotekų vamzdynų išleisti į Tenžės upę. Aplinkosaugininkų duomenimis, galėjo ištekėti apie 6 tūkst. 400 kubinių metrų nevalytų nuotekų, susimaišiusių su lietaus vandeniu. Taršos rezultatai kol kas nepaskelbti, rajono Savivaldybė tebelaukia aplinkosaugininkų išvadų. Iš 19 apsemtų šulinių Kartenoje ir Kretingoje dar bus imami mėginiai.

Pirminiais duomenimis, padarinių likvidavimo nuostoliai Savivaldybei gali siekti per 18 tūkst. eurų, bet ši suma dar gali būti patikslinta.

„P. n.“ informacija


Renginį vedė abiturientės (iš dešinės) Samanta Gagilaitė ir Virginija Matuizaitė bei Dienos veiklos centro lankytojas Tomas Lubinas.

Vakar ir šiandien per Kretingos rajoną praūžė Tarptautinei tolerancijos dienai skirti renginiai, kuriuos suorganizavo Kretingos dienos veiklos centras ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija (SIŽGB) „Kretingos viltis“, o juose dalyvavo neįgalius žmones vienijančios organizacijos ir įvairių rajono ugdymo įstaigų jaunimas.

Tikisi tvirto peties

Renginiai vyko dvi dienas ir skirtingose rajono vietose: vakar – Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, šiandien – Salantų gimnazijose. Juose dalyvavo: be SIŽGB „Kretingos viltis“ ir Dienos veiklos centro, dar – šio centro padalinio Salantuose lankytojai, Kretingos atviro jaunimo centro atstovai, Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Salantų gimnazijų, Simono Daukanto progimnazijos, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokiniai, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo moksleiviai. Parodomosiomis šių įstaigų dalyvių programomis buvo užbaigtas tęstinis projektas „Mano delne – tavo ranka“.

Renginio Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje pradžioje šios gimnazijos III klasės gimnazistės svečius pasitiko liaudišku šokiu „Kepurinė“, programą moderavo trys vedantieji – gimnazistės abiturientės Samanta Gagilaitė ir Virginija Matuizaitė bei Tomas Lubinas iš Dienos veiklos centro. SIŽGB „Kretingos viltis“ vadovė Sigutė Bendikienė pasidžiaugė susirinkusiu gausiu būriu bičiulių: „Mūsų ir tikslas yra toks, kad geriau pažintume vieni kitus, o prireikus, kad iš to didelio pulko sulauktume tvirto peties, į kurį galėtume atsiremti.“

Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė vylėsi, kad ir pasibaigus Tolerancijos dienai, kitus metus visi – žmonės su negalia ir be jos – gyvensią bendrystėje ir santarvėje, linkėjo paimti kito ranką į savo delną ir puoselėti taiką, pradedant nuo savos mokyklos.


Edukacinio renginio viešnia – kretingiškė Monika Mockutė, auginanti žemaitukų veislės žirgus.

Lapkričio 24 d. 16 val. Kretingos rajono kultūros centro šokių salėje įvyks edukacinis renginys, skirtas Žirgo metams paminėti.

Jame dalyvaus Kretingos rajono Salantų kultūros centro „Etnostudija“ (vad. Rita Šukienė), Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ (rež. Karolina Moncevičienė), vaikų ir jaunimo šokių kolektyvas „F-Team“ (vad. Paulius Vaitkevičius), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kitep“ (vad. Vitalija Valeikienė). Laukiama viešnia – žemaitukų veislės žirgų augintoja Monika Mockutė.

Šiuos, 2023-iuosius, Žirgo metais Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė, siekdamas paminėti 100 metų sukaktį, kai Plungėje, dvaro sodyboje, buvo įsteigtas valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas. Kad būtų paminėti Žirgo metai, inicijavo Žemaičių dailės, Arklio muziejai ir Žemaitijos etninės kultūros globos taryba.

Istoriniais duomenimis, Plungėje, buvusio kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro arklidėse, valstybinis žemaitukų žirgų žirgynas pradėjo veikti 1922–1923 m. Lietuva yra išsaugojusi vieną seniausių Europos arklių veislių – lietuvišką žirgų veislę, kuri jau XVI a. istorijos šaltiniuose vadinta žemaičių arkliais arba žemaitukais. Šis lietuviškas žirgas ne vieną kartą buvo atsidūręs ant išnykimo ribos ir vis dėlto išsaugotas. Irenėjus Oginskis, Rietavo dvaro savininkas, XIX a. viduryje buvo pirmasis susirūpinęs šios veislės išlikimu, vėliau tuo rūpinosi jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas Oginskiai, valdę Rietavo ir Plungės dvarus. Per Pirmąjį pasaulinį karą ir nepriklausomybės kovas žemaitukų Lietuvoje tebuvo likę vienetai, juos išsaugojo geri žemaitukų žinovai lietuvių patriotai: signataras Stanislovas Narutavičius Brėvikiuose (Alsėdžių valsč.), Česlovas Milvydas Matkaičiuose (Radviliškio r.), Kazimieras Jančevskis Blinstrubiškiuose (Raseinių r.). Galvodami apie tolesnį žemaitukų veislės likimą, šie dvarininkai daugiau kaip prieš šimtą metų dėjo didžiules pastangas, kad vienintelė lietuviška arklių veislė nenustotų gyvavusi. 1922 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas, oficialus Plungės valstybinio žemaičių veislės žirgyno atidarymas buvusiose Oginskių dvaro patalpose įvyko 1923 m. gegužės mėnesį.


Turnyrui pasibaigus, vakarėjant, kad ir buvo prastas oras, nuotaika buvo gera – treneris Martynas Viluckas su futbolo akademijos „Minija“ mergaitėmis futbolininkėmis.

Futbolo akademijos „Minija“ mergaitės, treniruojamos Martyno Vilucko, sezoną lauko aikštėse užbaigė „Saulėgrąžos taurės“ futbolo turnyru Kretingoje: dviejose amžiaus grupėse jame varžėsi 8 gimusiųjų 2011–2012 m. komandos.

Turnyras buvo surengtas dviem formatais: vienos komandos žaidė futbolą „7x7“, kitos – „5x5“. Komandoje kartu su 2011–2012 m. gimusiomis mergaitėmis gausesnį futbolą galėjo žaisti ir po 2 vyresnes, gimusias 2010 m., žaidėjas, futbolą „5x5“ žaidė mažiau patirties turinčios sportininkės.

Be dviejų Kretingos „Minijos“ komandų, turnyre varžėsi 2 Šiaulių futbolo akademijos, po vieną – Kauno „Hegelmann“, FK „Garliava“, Plungės „Babrugo“ ir Mažeikių „Atmosferos“ komandą.

„Turnyro tikslas – smagiai užbaigti sezoną lauko aikštėse ir padėkoti mergaitėms už atliktą darbą. Norėjosi, kad žaidybinės patirties įgytų visos futbolininkės“, – tvirtino M. Viluckas, pasidžiaugęs, kad futbolas tarp mergaičių pamažu populiarėja – treniruotes lanko apie 40 mergaičių, ateityje ketinama suburti ir jaunesnių sportininkių grupę.

Kadangi pasiektas rezultatas nebuvo svarbiausias turnyro akcentas, visos dalyvės buvo apdovanotos atminimo medaliais, kiekvienoje komandoje buvo apdovanotos ir po dvi futbolininkes – padariusios didžiausią pažangą ir naudingiausios komandų žaidėjos.


Kretingos senjorių sportinių šokių kolektyvas „Danė-Pozityvas“ su savo vadovu Tadu Romeika po apdovanojimų pasauliniame sportinių šokių čempionate

Maljorkoje Ispanijoje įvykusiose „World Dance Sport Federation“ varžybose, kurios truko kelias dienas ir sutelkė įvairių šalių šokėjus, Lietuvai atstovavo Tado Romeikos vadovaujamas Kretingos rajono kultūros centro moterų šokių kolektyvas „Danė-Pozityvas“, kuris, ko nesitikėjo ir pačios šokėjos, iškovojo I vietą.

„Visos mūsų, šokėjų grupės, moterys išgyvena didžiulį pakylėjimą. Ne tik todėl, kad suradome galimybių dalyvauti tokiame čempionate – išgyvenome audringas emocijas, kai mums nusilenkė ir teisėjai, o per žiūrovų ovacijas nesigirdėjo nė muzikos“, – įspūdžius perteikė viena kolektyvo šokėjų Janina Mikučionienė, stovėjusi prie kolektyvo, kuris prieš 5-erius metus telkėsi prie Kretingos trečiojo amžiaus universiteto, kūrimosi ištakų ir pasidžiaugusi, kad nuo pirmų dienų jas lydi sportinių šokių treneris Tadas Romeika.

„Jis – reiklus, moka pasakyti ir griežtesnį žodį, bet kad laimėtume – dirbome ilgą laiką, visus metus, – neslėpė J. Mikučionienė, akcentuodama, kad moterys senjorės iš savo lėšų galėtų išvykti į Maljorką, dalyvauti konkurse nebuvo lengva užduotis. – Pagalbos kreipėmės į rajono merą Antaną Kalnių, ir mūsų prašymas buvo išgirstas.“

Išvykai ir pasirodymui 14-a kolektyvo moterų rengėsi atsakingai: iš savo asmeninių ir projektinių lėšų siūdinosi rūbus, pirko avalynę, plušo treniruotėse.

Čempionatas – gausus dalyvių, tačiau Kretingos „Danė-Pozityvas“ išsiskyrė savo šokio estetika, muzikos pajautimu, išgyventa judesio ir ritmo vienove – juk moterims į vienį reikėjo susieti penkis šokius. „Gal visa tai vertinimo komisija ir pastebėjo“, – pasvarstė J. Mikučionienė ir jos bičiulės, tvirtinusios, kad vis dar negali atsigauti nuo patirtų įspūdžių: pirma, – pavyko išvykti į tolimą šalį, antra, – garbingai atstovauti Lietuvai ir išgarsinti Kretingą.

Savo laimėjimu Kretingos senjorių kolektyvas, kuriame šoka moterys nuo 70 iki 77-erių metų ir kuris savo laimėjimu paneigė bet kokius mitus apie amžių, jau turi naujų planų: jos rengiasi būsimam Lietuvos sportinių šokių čempionatui, kitiems renginiams. „Mes privalome pateisinti mūsų, Lietuvos, o dabar – ir pasaulio čempionių vardus“, – neabejojo J. Mikučionienė.


Kretingos krepšinio pirmenybių I lygoje nebeliko nebepralaimėjusių komandų: „Vydmantai-Granduva“ (4 pergalės, 1 pralaimėjimas)77:74 palaužė „Skuodo KKSC-Senamiests“ (4 pergalės, 1 pralaimėjimas) komandą, bet nepaisant šios nesėkmės jie išliko pirmaujanti komanda (Erikas Kubilius – 25, Mantas Aukselis – 24; Paulius Mitkus – 21, Martynas Bružas – 17). Pergalę pasiekė ir „Jokūbavas“ (4 pergalės, 1 pralaimėjimas), savosiose rungtynėse įmetęs 23 tritaškius, prie to daugiausiai prisidėjo Arvydas Toliušis, įmetęs 11 iš 16 (68,7 proc.) ir 118:74 nepasigailėjo „Viruso“ (5 pralaimėjimai) komandos (Arvydas Toliušis – 44, Andrius Bėrontas – 19; Vytautas Šližius – 23, Remigijus Turskis – 12). Lengvą pergalę pasiekė „Urbovita“ (3 pergalės, 2 pralaimėjimai), 102:57 sutriuškinusi „Kretingalę“ (2 pergalės, 3 pralaimėjimai; Deividas Petravičius – 35, Mindaugas Naudžiūnas – 21; Šarūnas Tiškus – 17, Laurynas Norvaišas – 15). Pergalę pasiekė ir Salantų „Vėjas“ (3 pergalės, 2 pralaimėjimai), 61:53 palaužęs „Kūlupėnus“ (5 pralaimėjimai; Julius Paulauskas – 26, Artūras Valinskas – 10; Lukas Lemežis – 17, Donatas Bumblys – 14). I lygoje komandoms liko sužaisti po dvejas rungtynes.


Kretingos futbolo akademijos „Minija“ treneriai, įgiję trenerių UEFA B licencijas: (iš kairės) Martynas Viluckas, Arvydas Balsevičius ir Arūnas Dievinas.

Kretingos futbolo akademijos „Minija“ treneris, vyrų futbolo komandos „Minija“ vyriausiojo trenerio asistentas, vartininkų treneris Martynas Viluckass šiomis dienomis įgijo UEFA vartininkų B licenciją. „Ji man suteikia teisę dirbti bet kuriame Lietuvos futbolo klube, jeigu reikėtų – ir aukščiausios lygos“, – M. Viluckas teigė, kad mokymai vartininkų treneriams apskritai buvo surengti pirmą kartą Lietuvos futbolo istorijoje.

Šių mokymų programą parengė ir įgyvendino Kauno „Žalgirio“ vartininkų treneris Mantas Gintalas ir nacionalinės futbolo rinktinės vartininkų treneris vienas šalies trenerių rengimo asociacijos vadovų Audrius Paškevičius, juos konsultavo legendinis Estijos vartininkas Martas Pomas, žaidęs per 100 rungtynių su savo šalies rinktine. „Gavome labai daug žinių, per mokymus, kurie tęsėsi metus, patyrėme gerą draugišką atmosferą. Tarp vartininkų trenerių nesijaučia konkurencija, visi buvome tarsi didelė šeima, kurioje vienas su kitu dalinomės patirtimi ir įgytomis žiniomis“, – M. Viluckas neslėpė, kad ateityje jis norėtų siekti ir A kategorijos licencijos.

Vartininkų trenerių mokymuose žinių siekė negausus 15 vartininkų trenerių būrys, jiems buvo rengiami moduliai po 4 dienas, mokymų dalyviai patys vedė treniruotes, jas planavo pagal pateiktas temas, diskutavo, taisė padarytas klaidas, mokymų vadovams rodė, kaip pritaiko mokymuose įgytas žinias.


Taip dabar atrodo pirmokų klasė

Dėl prasidėjusios renovacijos nuo rugsėjo 1-osios Kretingos rajono švietimo centre glaudęsi „Žibutės“ mokyklos-darželio pirmų–ketvirtų klasių mokiniai pirmadienį jau sugrįžo į gerokai pasikeitusius savo „namus“. „Taip ir planavome, pažadą mokinių tėvams jaučiamės įvykdę“, – sakė meras Antanas Kalnius.

Pakvietusi apžiūrėti iš pagrindų atnaujintas, šviesiai išdažytas klases ir grupes, šiuolaikiškai įrengtus sanitarinius mazgus, valgyklą, ugdymo įstaigos direktorė Snieguolė Bružė atviravo, kad per 18 mėnesių – renovacija prasidėjo 2022-ųjų birželį – nueitas kelias įstaigos bendruomenei nebuvęs lengvas, teko įveikti kai kuriuos iššūkius, derinti mažųjų miegą ir ugdymo procesą su statybininkų triukšmu.

„Nedžiugino kasdienybė, kurią leidom tarp statybinių dulkių. Bet mes laukėm ir žinojom, kad vis tiek ateis diena, kada galėsim mėgautis jaukia aplinka, kurioje norisi būti ir būti“, – sakė direktorė.

A. Kalniaus teigimu, į projektą investuota 1 mln. 280 Eur: suremontuotos 6 darželio grupės ir 4 klasės, sutvarkyti inžineriniai tinklai, vandens nuotekų, šilumos punkto sistemos, dėl vaikų saugumo koridoriuose įrengtos net vaizdo kameros.

Šiuolaikiškai įrengti sanitariniai mazgai

„Tiesa, liko truputis lauko darbų, be to, statybininkams reikės paplušėti dar ir pastato rūsyje, nes, pradėjus remontą, pastebėta, kad ten sunkiasi vanduo“, – atviravo meras.

Šiuo metu renovuojamas ir Salantų lopšelis-darželis „Rasa“, rangovas netrukus turėtų būti parinktas, ir kapitalinis remontas gal dar šiemet turėtų būti pradėtas Vydmantų „Pasagėlėje“ – su tėvais suderinta, kad šios ugdymo įstaigos vaikai laikinai bus perkelti į Rūdaičių mokyklą. Apie 2024-ųjų rudenį ar 2025-uosius metus renovacija numatoma lopšelyje-darželyje „Eglutė“ Padvariuose. Pastarajam bus skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų.

„Regiono plėtros taryboje suderinta, pinigai – pakeliui“, – patikino meras.

Jo žodžiais, dėl ugdymo įstaigų atnaujinimo rajono Tarybos pozicijos ir opozicijos nuomonė vieninga.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Naujai apšviestas pėsčiųjų takas Jokūbave

Šį vėlyvą rudenį Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Jokūbavo gyvenvietėje tamsiu paros metu tapo pastebimai šviesiau – UAB „Elektros energetika“ naujus modernius šviestuvus pastatė Žaliosios ir Parko gatvėse, pėsčiųjų take palei Kretingos gatvę nuo Kretingos pusės iki gyvenvietės centre esančios sankryžos. Iš viso sumontuota apie 50 šviestuvų, Žaliosios ir Parko gatvėse aukštesni – 6 m, take – 5 m aukščio. Darbai kainavo 102 tūkst. eurų, pinigai jiems buvo skirti iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto. „Su rangovu „Elektros energetika“ Savivaldybės pasirašyta sutartis dėl Jokūbavo Parko, Žaliosios gatvių ir pėsčiųjų tako apšvietimo įrengimo įsigaliojo šių metų rugsėjo 4 d. Pagal sutartį rangovas darbus atlikti turėjo per 3 mėnesius, tačiau padarė greičiau“, – darbų sparta ir kokybe pasidžiaugė Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis.

Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas patvirtino, kad įgyvendinus šį Jokūbavo gatvių apšvietimo projektą, gyvenvietėje beveik nebeliko senųjų natrio ir liuminescencinių lempų, dauguma jų yra pakeistos šiuolaikiškomis ledinėmis, kurios, lyginant su senosiomis, taupo iki 40 proc. apšvietimui reikalingos elektros energijos.

Šiemet taip pat Savivaldybės biudžeto lėšomis – kainavo 40 tūkst. eurų – buvo atnaujintas Ežero gatvės Rūdaičiuose apšvietimas.


Baublių, Kartenos, Kretingos, Plikių, Girkalių, Palangos, Gargždų ir Klaipėdos miesto ugniagesiai kartu su jiems talkinusiais savanoriais iki 4 valandos ryto gesino pirmadienį vakare Jokūbave užsiliepsnojusį keliems savininkams priklausantį ūkinį pastatą, kaip paaiškėjo, buvusio Aleksandro Stulginskio dvaro tvartą.

Kelios minutės po 17 valandos pranešimą apie gaisrą iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) pirmoji gavo Baublių ugniagesių komanda, ji pirmoji atskubėjo ir į įvykio vietą.

Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis, kadangi sklypas tankiai apstatytas, grėsė pavojus, kad ugnis persimes ir į aplinkinius pastatus. Kad būtų išvengta dar didesnių nuostolių, ugniagesiai juos liejo vandeniu. Anot tarnybos vadovo, situaciją sunkino vandens šaltinių trūkumas, todėl magistraline linija vanduo buvo tiekiamas iš už 600 m esančios lentpjūvės.

Gaisro metu nudegė pastato (50x20 m) stogas, medinis perdengimas. Sudegė viduje buvę namų apyvokos daiktai, apdegė 30 kub. m malkų.

Baublių ir Plikių ugniagesiai gaisravietėje budėjo iki 7 valandos ryto.

Nelaimės priežastis tiriama.

„P. n.“ informacija


Renovuotą medinę J. Šliūpo šeimos vilą iškilmingai atidarė: (iš kairės) Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir J. Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė.

Palangoje, greta Birutės parko, Vytauto gatvės gilumoje, po kapitalinio remonto šį lapkritį duris lankytojams vėl atvėrė Jono Šliūpo muziejus, priklausantis Lietuvos nacionaliniam muziejui. Įsikūręs istorinėje medinėje kurorto viloje, pastatas vertingas ne tik kaip kultūros paveldas, bet ir vieta, skirta nušviesti ir įamžinti J. Šliūpo – įžymaus Lietuvos aušrininko, publicisto, gydytojo, humanitarinių ir teisės mokslų garbės daktaro, pirmojo Palangos miesto burmistro – šios pareigos prilygsta dabartinei mero pareigybei – gyvenimą ir veiklą.

Atkūrė bendromis pastangomis

Ši dar XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių statyta medinė vila 1930–1944 metais tapo pagrindiniais daktaro J. Šliūpo, jo žmonos Grasildos bei judviejų sūnaus Vytauto namais. Vėliau pastato paskirtis keitėsi – pokariu čia veikė kultūros namai, vaikų darželis, švietimo įstaiga. Senoji pastato dalis išliko nepakitusi.

Jonui Šliūpui skirtas paminklas – tarsi nuoroda nuo Vytauto gatvės jos gilumoje esančio muziejaus link.

Atkūrus nepriklausomybę, tuometinės Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės pastangomis, pastatas atiteko šiam muziejui – tapo labiausiai Lietuvoje nuo centro Vilniuje nutolusia jo dalimi. Ilgainiui pastatas nebetiko ekspozicijai, 2020-aisiais atlikus energetinį auditą, pavyko gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų Klimato kaitos programos lėšų – 730 tūkst. Eur – ir statinį renovuoti.

Pastato renovacija truko vienerius metus, kol sulaukta džiugaus momento – jo atidarymo iškilmių, į kurias perkirpti juostelę šio muziejaus vadovė Nijolė Laužikienė pakvietė Nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę, Palangos miesto merą Šarūną Vaitkų ir kultūros ministrą Simoną Kairį.

Meras Š. Vaitkus pasidžiaugė, kad atkurtoji J. Šliūpo vila priklauso XIX a. kurorto mediniam paveldui, kuris šiandieną išgyvena renesansą ir jį dar labiau praturtins greta jau atkurtų Kurhauzo, Anapilio pastatų. Ir išvien su R. Kačkute gyrė kokybišką šiuos objektus atkūrusių restauratorių – bendrovės „Pamario restauratorius“ – darbą.

R. Kačkutė akcentavo, kad bendromis pastangomis, įskaitant Kultūros ministeriją ir Palangos miesto savivaldybę, pavyko atkurti istorinį pastatą, kur visuomenei atverta dar viena kultūrinė erdvė pažinimui ir bendrystei – galimybė lankytis parodose, renginiuose, pokalbiuose. Tam skiros edukacinės erdvės antrame pastato aukšte, į kurias naujai įrengtu liftu gali patekti ir neįgalūs žmonės.


Taip architektas Slavomiras Odživolskis įsiamžino viename jo projektuotų Krokuvos pastatų fasadų.

Interneto nuotr.

Kad 1619 m. pastatyta Kretingos katalikų bažnyčia šiandieną yra trinavė, kurioje gali sutilpti ne tik parapijiečiai, bet ir visi norintieji, turime būti dėkingi jos 1908–1912 m. rekonstrukcijos organizatoriams, vykdytojams ir rėmėjams. Vienas jų – Krokuvoje gyvenęs lenkų architektas, restauratorius Slavomiras Odživolskis (Slawomir Odrzywolski, 1846–1933).

Bajorų Odživolskių giminės herbas Nalecz (Raištis).

Interneto nuotr.

Gimęs kilmingoje bajorų šeimoje, 1860–1866 m. mokėsi Krokuvos technikos institute, jį baigęs 1866–1869 m. mokslus tęsė Berlyno Bauakademijoje, kurioje buvo rengiami aukštos kvalifikacijos statybos inžinieriai-architektai. Nuo 1878 m. apsigyvenęs Krokuvoje, 1878–1909 m. buvo Krokuvos technikos instituto profesorius, 1887–1913 m. – vienos Lenkijos pietinių sričių – Galicijos architektūros paminklų apsaugos architektas, įvairių architektūros, meno ir paminklų apsaugos draugijų narys.

Iki šiol daugiausia Krokuvoje ir jos apylinkėse išlikę šio architekto projektuoti daugiabučiai gyvenamieji namai, bažnyčios, visuomeniniai pastatai. Jo žymiausias paminklų restauratoriaus darbas – 1885–1904 m. vykęs Vavelio katedros Krokuvoje vidaus ir išorės restauravimo projektas. Pagal jo projektus 1890 m. pagamintas poeto Adomo Mickevičiaus (1798–1855) iš Paryžiaus parvežtiems palaikams skirtas sarkofagas, virš Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos (1260–1333) sarkofago rekonstruotas baldakimas, o 1895–1898 m. pagal jo projektą iškilo Žygimanto bokšto-varpinės viršutinė dalis, turinti savyje įvairių architektūros stilių elementų. Šioje stilingu, virš Krokuvos senamiesčio besistiebiančiu bokštu papuoštoje varpinėje skamba 5 varpai, iš kurių žymiausias – Žygimanto varpas. Šis beveik 13 tonų su jo elementais sveriantis varpas nulietas 1520 m.


Pirmosios Lietuvos elektrinės statytojas grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891).

Fot. R. Borchardtas. Ryga, XIX a. 9 deš.

Šiemet sukanka 140 metų, kai grafo Juozapo Tiškevičiaus Kretingos dvare buvo pastatyta pirmoji Lietuvos vandens ir šiluminė elektrinė, nuo 1883 m. rudens tiekusi elektros šviesą dvaro parkui ir Žiemos sodui apšviesti. Restauruotas dvaro elektrinės pastatas išliko iki šių dienų. Jame veikia Kretingos muziejaus etnografinė ekspozicija „Saulės ratu“, o elektros stoties gamybinėse patalpose – saldainių dirbtuvės-kavinė „Dvaro saldaininė“.

Iki šiol oficialiai buvo laikomasi nuomonės, kad pirmoji Lietuvos elektrinė atidaryta 1892 m. kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro lentpjūvėje. Tačiau likus trejiems metams iki jos įkūrimo, 1889 m. Kaune išleistoje „Kauno gubernijos informacinėje knygoje 1890 metams“ jos sudarytojas Konstantinas Gukovskis rašė, kad Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus žiemos sode „vakare įsižiebia elektros lemputės.“

Abiejų dvarų didikai Kretingos grafas Juozapas Tiškevičius ir Rietavo kunigaikštis Bogdanas Oginskis buvo geri bičiuliai, dideli naujovių mėgėjai, nuolat sekę naujausius mokslo ir technikos pasiekimus ir stengęsi juos pritaikyti savo dvaruose. Dar iki įkuriant pirmąją elektrinę jiedu 1882 m. nutiesė pirmąją Lietuvos telefono ryšio liniją, sujungusią Rietavo, Plungės, Salantų, Darbėnų, Grūšlaukės (Pesčių) ir Kretingos dvarus.

XIX a. 8–9 deš. energetikos technikoje buvo padaryta labai svarbių išradimų, atvėrusių galimybę naujai energetikos rūšiai – elektros energetikai vystytis. Naujo tipo energijos gamybos mašina – elektros generatorius ir universalus šiluminis variklis – garo turbina buvo svarbiausi energetikos technikos pasiekimai, kurie sukėlė revoliuciją energetikos istorijoje. Sukūrus elektros srovės generatorių pavyko realizuoti elektros apšvietimo idėją. Pirmosios hidroelektrinės buvo pastatytos 1876–1881 m. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o pirmoji elektrinė su garo mašinomis – 1882 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš pradžių elektros energija daugiausia naudota tik apšvietimui. Tuo metu elektra neturėjo strateginės reikšmės, todėl elektrifikacija rūpinosi ne valstybė, o pramonininkai ir didikai. Lietuvoje pirmasis tai padaryti sumanė vienas turtingiausių krašto didikų Kretingos grafas Juozapas Tiškevičius, o planus jam įgyvendinti padėjo ištikima jo gyvenimo palydovė ir šeimos biudžeto tvarkytoja žmona Sofija Horvataitė-Tiškevičienė.


Smulkieji ūkiai paramą dažnai naudoja naujai, moderniai technikai įsigyti.

Ričardo Pasiliausko asociatyvi nuotr.

Iki gruodžio 29 dienos priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.

Abejones išsklaidė pirmoji parama

„Ūkininkauju apie 20 metų, bet paramos kreipiausi tik pastaraisiais metais. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. 2022 metais buvo skirta 15 000 eurų parama. Nusipirkau diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus, – įsigytus žemės dirbimo padargus vardijo daržininkystę plėtojanti Dalia Vitėnienė. – Parama buvo labai naudinga.“

Ignalinos rajone, Tverečiuje, ūkininkaujanti Dalios ir Dariaus Vitėnų šeima turi 8,8 ha, ilgą laiką žemei dirbti reikalingą techniką ir padargus pirko naudodamiesi banko paskolomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas