|
|
|
(1804) 2023-11-14Užvirė diskusija dėl tualetų
Artimųjų kapus Kretingoje aplankę vilniečiai viešai išreiškė nepasitenkinimą: esą prie didžiųjų kapinių ties Darbėnų plentu nėra kur patogiai atlikti gamtinių reikalų. Štai Palangoje, Klaipėdoje – kita kalba, nes ten pastatyti konteineriniai tualetai, o Kretingoje minia žmonių, prispaudus reikalui, turėjo ieškotis vietos prie upės ar krūmuose. Situaciją pavadino momento reikalu Kad tualetai vis dar – Kretingos gėda, antrino sostinėje gyvenantis kraštietis. Anot jo, Lietuvai daugiau kaip 30 nepriklausomybės metų, o Kretingoje žmonės gamtinius reikalus vis dar atlieka „statybininkų būdelėse“ ir krūmuose. „Kad pasiektų tą prismirdusią būdelę, jie turi eiti per judrią gatvę, į kitą jos pusę. Ar mokesčių mokėtojai nenusipelnė normalaus tualeto? – svarstė jis. – Konteineriniai tualetai juk ne milijonus kainuoja.“ Kraštiečio nuomone, šios kadencijos tarybos nariams ir merui yra ką veikti. „Tualetus įtraukite į kitų metų planą, ir žmonės jums padėkos. Pirmyn. Ir nutils kalbos, kad meras dirba tik pirmtakų anksčiau pradėtus darbus“, – rajono valdžiai siūlė jis. Kad buitiniai dalykai parodo valdžios požiūrį į žmogų ir kad Kretingai yra kur tobulėti, pritarė ir kita kapinių lankytoja. Tačiau meras Antanas Kalnius su pretenzijomis nesutiko. „Aš nesutinku. Prie kapinių ties Darbėnų plentu dviejų biotualetų visiškai pakanka. Žinoma, jie nėra tokie ištaigingi, kokie būna viešbučiuose, bet, leiskit paklausti, kuo taip jau skiriasi nuo konteinerinių? Svarbu, kad būtų švarūs, prižiūrimi. O kad per lapkričio šventes žmonių srautai kapinėse didesni, – momento reikalas, kitomis dienomis beveik niekas tais tualetais ir nesinaudoja, durys nuolat būna atlapos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Kalnius.
Liberalai: „Tūkstančio paštininkų atleidimas – smūgis ir spaudai, ir regionų gyvybingumui“
Masinis Lietuvos paštininkų atleidimas antrus metus iš eilės, kartu branginant leidinių prenumeratos pristatymo įkainius, dramatiškai silpnina regioninę žiniasklaidą ir visą regioninę politiką apskritai, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, šį mėnesį prasidėjęs „Lietuvos pašto“ bendrovės darbuotojų atleidimas neigiamai paveiks spausdintinės žiniasklaidos prieinamumą. „Tūkstantis darbuotojų, kurie miestų, miestelių ir kaimų gyventojams pristatė laiškus, pensijas ir laikraščius, aptarnavo savo klientus, jau nebedirba arba netrukus bus atleisti. Kyla rimtas klausimas, kaip tai atitinka programinį Vyriausybės įsipareigojimą mažinti miestų ir regionų kultūrinę atskirtį“, – teigė E. Gentvilas. Susisiekimo ministerijai pavaldus „Lietuvos paštas“ skelbė nuo šių metų lapkričio iki kitų metų pavasario atleidžiantis 400 paštininkų. Apie 600 darbuotojų bendrovė atleido ir 2022-aisiais. Be to, 2023 m. ir 2024 m. pašto bendrovė kelia leidinių prenumeratos pristatymo įkainius. Liberalų vertinimu, brangstančios ir optimizuojamos pašto paslaugos lemia mažėjantį prenumeratų skaičių. Vis dėlto pernai, Seimo liberalams tarpininkaujant, Susisiekimo ministerija sukūrė šios paslaugos kompensavimo būdą, kuriam iš valstybės biudžeto šiemet skirta 10 mln. eurų. Kitais metais kompensacijų poreikis už brangstančią prenumeratos pristatymo paslaugą sieks jau 13 mln. eurų.
Socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę dėl „tolstančių ir brangstančių pašto paslaugų“, Lietuvos pašto kainų politikos ir veiklos principų. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė priminė Lietuvos pašto įstatymą. „Paštas, kaip įtvirtinta įstatyme, yra universalioji paslauga. Vadinasi, kokybiškos pašto paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams“, – akcentavo parlamentarė. Socialdemokratų vertinimu, valstybės valdoma įmonė AB Lietuvos paštas nesivadovauja įstatymu, nes pašto paslaugų vietų Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę, o dėl masinio laiškininkų atleidimo pašto paslaugos prieinamos ne visoje šalies teritorijoje. „Nors bendrovė – valstybės, jos veiksmai prieštarauja viešajam interesui. Už tai atsakomybę turi prisiimti ir susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas Marius Skuodis. Masiškai atleidžiami darbuotojai, naikinami skyriai, didinamos leidinių pristatymo kainos, tuo metu Lietuvos pašto vadovybė patenka į didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką. Bendrovės pajamos skaičiuojamos šimtais milijonų, ji įsikūrė naujame, prabangiame biure“, – stebėjosi O. Leiputė. LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis pasigedo susisiekimo ministro M. Skuodžio pozicijos ir principingumo. „Naikinami pašto skyriai, didinami paslaugų įkainiai, dėl to brangsta leidinių prenumerata. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, kur paštas – tai ne tik siuntinių išsiuntimo ir atsiėmimo vieta. Pašto skyrius tokioje vietovėje – tai daugiafunkcis centras, kuriam tenka ir svarbi socialinė funkcija. Dažnas gyventojas pašte atlikdavo ir finansinius pavedimus. Šios paslaugos pasidarė nebeprieinamos ir nepasiekiamos“, – komentavo parlamentaras.
Kretinga šalina potvynio padarinius, galvoja ir apie ateitį
Nors sinoptikai ateinančiomis dienomis stebuklingų orų dar nežada, bet lietaus mažėja, ir Kretinga ramiau imasi šalinti potvynio padarinius. Dėl paplauto dviračių tako, einančio Klibių link, kreiptasi į rangovą, atliekantį tako įrengimo darbus. Savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Černeckio žiniomis, šis objektas komisijai vertinti dar neatiduotas. „Praėjusią savaitę buvau susitikęs su bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovais, informacija perduota rangovams, šie sutvarkys didelio vandens kiekio kai kuriose vietose paplautus šlaitus, kurie tik šiemet buvo supilti, nespėjo nė žolė suželti“, – sakė direktorius. Po gausaus lietaus problema išryškėjo ir Kretingos miesto Geležinkelio gatvėje: aišku, kad ateityje teks pakeisti visą lietaus nuotekų trasą – projektas yra parengtas dar 2021 metais, – bet tam biudžete reikės nusimatyti pinigų. Kol kas bendrovė „Kretingos vandenys“ trasą laikinai pataisys toje vietoje, kur, kaip manoma, ji užlūžusi, tai yra Geležinkelio g. ruože nuo 19 iki 25 namo.
Surengė motyvacinį pokalbį gimnazistams
Praėjusią savaitę Kretingos rajono švietimo centro karjeros ugdymo specialistės Almos Slaboševičienės kvietimu, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje viešėjo fizinio parengimo treneris Matas Gailevičius ir dziudo imtynininkas Erikas Cchovrebovas. Jie pagal projektą „Sportui – taip, narkotikams – ne“, bendravo su pirmų–trečių klasių gimnazistais, pavyzdžiais iš asmeninės patirties motyvavo jaunuolius rinktis sveiką gyvenimo būdą, sportą. M. Gailevičius, 20 metų praleidęs Didžiojoje Britanijoje, grįžęs į Lietuvą prieš dvejus metus su šeima apsigyveno Palangoje, įkūrė fizinio aktyvumo centrą „Kopa“. Esminis jo tikslas, sakė jis, – sukurti socialinę erdvę sportui ir kad joje fizinio aktyvumo poreikius galėtų tenkinti ir vaikai, ir jaunimas, ir senjorai. „Pas mus sportuoja pusantro šimto vaikų nuo 14 iki 18 metų, atskirai dirbame ir su jaunesnio amžiaus vaikais“, – M. Gailevičius prisipažino pastebėjęs, kad daug vaikų yra fiziškai silpnoki, turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, prasta jų koordinacija, per mažai žino apie sveiką teisingą mitybą, o ir problemos, susijusios su narkotikų vartojimu, visuomenėje tik gilėja. „Savo projektu „Sportui – taip, narkotikams – ne“ norime jaunimą pakviesti dialogui – kad jie išsisakytų, kalbėtų apie problemas, norisi juos padrąsinti ir asmeniniais pavyzdžiais, pasiekimais“, – M. Gailevičius sakė, kad, be Kretingos, pabuvota ir vienoje Palangos mokyklų, jau suplanuotas vizitas į Veiviržėnus.
Neretai sulaukus pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. Kreipiasi vis daugiau senjorų Pasak E. Gvergždienės, socialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į asmens savarankiškumą. „Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, kadangi paslaugos mokamos. Mokėjimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.
Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų ir jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“ Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tuomet buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose. „Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet senjoras turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.
Lapkričio 11 d. Kretingos rajono kultūros centro Grūšlaukės skyriuje įvyko grūšlaukiškių dramos kolektyvo spektaklio pagal Edmundo Untulio pjesę „Dobėlts išmiegėnėms“ premjera. „Džiaugiamės gausiu būriu žiūrovų – jų sulaukėme beveik 100!“ – geros emocijos neslėpė Grūšlaukės skyriaus vedėja Giedrė Kniukštienė, kuri ir pati vaidino pjesėje. Be jos, vaidmenis sukūrė Artūras Toliušis, Angelija Zauerienė, Elena Stanienė, Audra Liebuvienė, Rima Skripkauskienė, scenografė – Daiva Domarkienė. Premjeros proga Seimo nario Antano Vinkaus linkėjimus perdavė rajono Tarybos narė Vitalija Valančiutė, dramos kolektyvą pasveikino Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė, Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas Leonas Jazbutis. Aktorius pagerbė ir pjesės autorius E. Untulis, pasidžiaugęs, kad „Dobėlts išmiegėnėms“ – ne pirmasis Grūšlaukėje spektaklis, pastatytas pagal jo kūrybą. „Jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas mūsų kalba savąja tarme ir kad aktorė aukštaitė Elena Stanienė puikiai įsiliejo į žemaitiškai kalbantį kolektyvą“, – sakė G. Kniukštienė.
„P. n.“ informacija
Baltąją salę užlies akordeono muzika
Penktadienį, lapkričio 17 d., 17.30 val. Kretingos muziejaus Baltąją salę vėl užlies šviesi akordeono muzika. Nemokamas koncertas, kuriame gros Šveicarijoje gyvenantis šio instrumento virtuozas 30-ies Augustinas Rakauskas, bus skirtas 2021-aisiais nuo kovido mirusio jo mokytojo profesoriaus Kazio Stonkaus atminimui. Pavyko „įsisprausti“ Koncertas buvo numatytas festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ praėjusių metų programoje, tačiau, pasikeitus muziejaus vadovybei, 7-erius metus gyvavusio festivalio nebeliko, šio renginio – taip pat. „Jau buvau ir aš sudėjusi ginklus“, – juokavo buvusi ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Bet, anot pašnekovės, gerai, kad gyvenimo kelyje jai pasiseka sutikti bendraminčių, sielos aristokratų. Tokia ji laiko ir Kretingos meno mokyklos Akordeono skyriaus pedagogę, pirmąją Kazio Stonkaus akordeono mokytoją Silvą Garbaliauskienę, kurios pastangomis vis dėlto pavyko suderinti laiką ir tarp kitų muziejuje tą dieną suplanuotų renginių „įsisprausti“ į Baltąją salę, surasti koncerto rėmėjų. „Pinigai nėra dideli, o aš ir pati žadėjau, jeigu reikės, asmeniškai prisidėti“, – atviravo V. Kanapkienė. Tegul ir paskutinį kartą, bet surengti šį koncertą Kretingai, anot buvusios direktorės, buvę labai svarbu, nes laiką ir kelionės į Lietuvą bilietus atlikėjai planuoja iš anksto.
Lapkričio 9 d. „7bet-NKL“ žaidžianti ir Arimanto Mikaločiaus treniruojama „Kretingos“ komanda išvykoje 94:80 (22:19; 26:23; 29:20; 17:18) nusileido prieš Jurbarko „Jurbarką-Karį“ (7 pergalės, 5 pralaimėjimai). Rungtynes sėkmingiau pradėjo šeimininkai, kurie, sužaidus 3 minutes, pirmavo 10:2, bet II kėlinio pradžioje kretingiškiai po K. Smirnov tritaškio pirmavo 26:22, įpusėjus rungtynėms Jurbarko komanda pirmavo 48:42. Po pertraukos šeimininkams pavyko įgyti dviženklę persvarą, kretingiškiai pavojingiau priartėti nesugebėjo ir teko pripažinti varžovų pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mindaugas Stašys (4/7 tritaškiai, 7/8 baudos, 4 per. kamuoliai, 32 naud. balai) – 23, Kristupas Smirnov (5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 18, Mantas Ruikis (5/8 dvitaškiai) – 16, Rytis Zabita ir Arvydas Šikšnius – po 6, Nojus Pabrieža (7 atk. kamuoliai, 11 naud. balų) ir Edvinas Alunderis – po 4, Modestas Jurkaitis (4 rez. perdavimai) – 3, Edgaras Danys ir Tautvydas Rudys.
Laisvalaikio studija – prasmingai veiklai
Beveik 10 metų Kretingoje veikianti „Bajorų laisvalaikio studija“ – dviejų choreografų Robertos ir Aurimo Bajorų dar studijų metais subrandintas projektas, kurį iš pradžių, sudarydami sąlygas, palaikė jų tėvai, o šiandien bendraminčiai sutuoktiniai prasmingai leisti laisvalaikį kretingiškius kviečia ir į šokių užsiėmimus, ir į sporto užsiėmimus. „Drąsos dirbti – mokyti šokio, treniruoti – suteikė patirtis savanoriaujant įvairiuose renginiuose, asistuojant dainų šventėse, taip pat – kūryba, kai mūsų sukurtas choreografines kompozicijas į savo programas įtraukdavo Lietuvos šokių kolektyvai“, – R. ir A. Bajorai neslėpė, kad visus tuos metus jie ėjo pokyčių keliu, matydami ir įvertindami, ko reikia šiuolaikiniam žmogui. Kvalifikuoti choreografai, turintys dar ir leidimą, suteikiantį teisę dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą, savo laisvalaikio studijoje veda grupes ir asmenines sporto treniruotes, grupines ir asmenines šokių pamokas, šokti pamoko ir jaunavedžius. „Vaikus nuo penkerių mokome baleto, nuo 7-erių – gatvės šokio, dalyvaujame įvairiuose respublikiniuose šokių konkursuose ir festivaliuose, – motyvaciją šokti įvardino šokių ir sporto mokytojai, kurių auklėtiniai yra dalyvavę konkursuose Palangoje, Plungėje, Mažeikiuose, Gargžduose, Kaune, Marijampolėje. – Konkursuose mūsų šokėjai laimi prizinių vietų, labai džiaugiamės ir baleto solisčių pasiekimais konkurse Palangoje „Ant bangos“, kai prieš metus pirmą vietą savo kategorijoje iškovojo Altėja Praspliauskaitė, o šiemet Adelė Rinkevičiūtė užėmė II v.“
Vydmantų bažnyčiai velka išorės rūbą
Vydmantų bažnyčia, artėjant žiemai, pagaliau užsivilks storą rūbą: praėjusią savaitę buvo atgabentos daugiasluoksnės, vadinamosios sandwich („sumuštiniai“), sienų plokštės, kurios turėtų būti sumontuotos ant sijų karkaso per šį lapkritį. Praėjusią vasarą buvo sumontuotos 18 medinių sijų kolonos ir papildomos metalu apkaustytos medinės pastato konstrukcijos detalės, kurių viena sveria 1,2 t. Sienoms užpildyti bendrovė „MY System" pagamino 1 tūkst. 400 kv. m daugiasluoksnių plokščių. Priėmė optimalų sprendimą Bažnyčios statybos darbais besirūpinantis Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius paaiškino, kad „sumuštiniai“ montuojami ant specialiai pastorintų sijų. Sijų storinimo darbams, kuriuos, nepaisant darganotų oro sąlygų, atliko bendrovė „Indesa“, papildomai sunaudota 23 kub. m medienos. Prieš šalčius skubama užpildyti bažnyčios sienas, tačiau ji vis dar liks be langų ir durų, šios ertmės bus užklotos tentais. Klebonas paaiškino darbų eigą: „Vasarą atlikti darbų neleido technikai, nes, pagal pirminį projektą, bažnyčios sienos turėjo būti 3-jų dalių: išorėje – dekoratyvinis skalūno akmuo, viduje – taip pat puošybos elementai, o tarp jų „sumuštinis“. Architektai „sumuštinį“ buvo suplanavę iš medžio–vatos–medžio, tačiau montuojant tokio pobūdžio plokštes, išsyk būtų tekę montuoti ir skalūną, o tai būtų kainavę 300–350 tūkst. Eur. Suprantama, šitokių pinigų neturime, nes bažnyčią statome iš parapijiečių aukų ir geradarių paramos, todėl teko galvoti apie optimalų variantą – nuspręsta „sumuštinius“ montuoti ant mediena pastorintų sijų, – kalbėjo K. Petravičius, neslėpdamas, kad bažnyčios architekto Alvydo Šeiboko toks sprendimas netenkino, nes jis suplanavo kokybišką statinį. – Tačiau realybė tokia, kad tenka suktis iš padėties.“ Svarbiausia, kad visas bažnyčios „kūnas“, kaip vaizdžiai palygino klebonas, bus šiltai aprengtas, o vėliau, surinkus pakankamai lėšų, galima bus atlikti išorės ir vidaus sienų apdailą.
Renovuos dar vieną dvaro sodybos pastatą
Kretingos muziejus žengia tolimesnį žingsnį: siekiant atkurti Kretingos dvaro sodybą, inicijuojamas spirito varyklos, vadinamojo bravoro, esančio už renovuoto Ūkvedžio namo, projektas pastato tvarkybos darbams atlikti. Jam praėjusiame Tarybos posėdyje pritarė rajono politikai. Muziejininkai dabar valo aplinką, kuopia viduje susikaupusias šiukšles. Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio žodžiais, projekto „Kretingos dvaro sodybos spirito varyklos pastato tvarkybos darbai“ tikslas yra atlikti pastato taikomuosius tyrimus, nustatant, kas jame išlikę vertinga, ar yra senosios įrangos, parengti tvarkybos darbų projektą ir atlikti pastato tvarkybos darbus. Dar vasarį bendrovė „Klaipėdos projektai“ atliko spirito varyklos pastato tvarkybos ir restauravimo darbų, taikomųjų tyrimų ir avarinės grėsmės pašalinimo projekto kainų skaičiavimus: tvarkybos darbų projektavimo ir tyrimų darbų kaina – 45 tūkst. 744 Eur, o tvarkybos darbų kaina – per 354 tūkst. Eur. Bendra suma sudaro kone 0,4 mln. Eur. Pusę šio projekto sumos – 200 tūkst. Eur – finansuos Kultūros paveldo departamentas, o kitą pusę darbų – Kretingos rajono savivaldybė, kitais metais iš biudžeto turėsianti numatyti taip pat 200 tūkst. Eur.
Tačiau 0,4 mln. Eur sudaro tik pusę visiškam pastato funkcionavimui reikalingos sumos: dar tiek pat lėšų reikia atlikti kapitalinį remontą – elektros instaliacijos, inžinerinių tinklų klojimo, vidaus apdailos darbus, kuriuos turės padengti vien Savivaldybė.
Nuogąstauja dėl Darbėnų kapinėse niokojamų medžių
Po Vėlinių sutvarkyti artimųjų kapus atvykusi skaitytoja Rasa tvirtino sužinojusi, kad ir vėl bus kertami galingi senųjų Darbėnų miestelio kapinių medžiai, o vienas esąs neva netgi „pažymėtas“ kamieną apipjovus aplinkui. Dėl to ji ir kiti kapines tvarkantys žmonės suskubę kreiptis į redakciją, atsiuntė ir ankstesnių pašalintų, jų manymu, didelių ir sveikų medžių liekanų nuotraukas, kad, kitąsyk atvykę, nepamatytų dar labiau praretinto kapinių medžių vaizdo. Kiekvienas medis – sava istorija Skaitytojų teigimu, 2021–2022 metų žiemą senojoje kapinių dalyje buvo nupjauti 7 dideli medžiai: ąžuolas netoli Prezidento Gitano Nausėdos tėvų kapų; vienas senas galingas, tačiau sveikas maumedis netoli kapų koplyčios, šalia Nežinomojo kareivio kapo; dvi liepos kapinių gale, vienas klevas kapinių viduryje; du klevai palei gatvę netoli šulinio. Tik vieno medžio kelmas buvo šiek tiek pažeistas, o visų kitų akivaizdžiai matėsi, kad nupjauti sveiki ilgaamžiai ir gražūs medžiai. „Darbėniškiai suskaičiavo, kad Darbėnų kapinėse dar liko 14 galingų medžių, taigi, kaip jie sako, nenaudėliams medienos užteks dar dviem žiemoms. Manome, kad netrukus ir likę medžiai bus pjaunami. Vieno galingo ąžuolo prie kapinių tvoros net kamieno žievė yra specialiai apipjauta, kad medis nudžiūtų ir jį būtų galima nupjauti. Bet ąžuolas nenudžiūvo ir vasarą žaliavo kaip žaliavęs, dar ir dabar su geltonais lapais“, – rašoma laiške redakcijai. Teigiama, kad Darbėnų seniūnijai priklausančiose Laukžemės kapinėse anksčiau taip pat nukirsti galingi medžiai, likę jų kelmai ir šiandien dar sveikut sveikutėliai. „Šiuo metu, kai Lietuvoje vis dažniau girdime apie nusikalstamą medžių kirtimą, apie baudas kirtėjams, labai norime išsaugoti senųjų Darbėnų kapinių medžius, todėl darbėniškių vardu labai prašau pasidomėti situacija, nes, kaip žmonės sako, medžius žada kirsti jau vos ne „ant dienų“. Kapinių medžiai Darbėnų seniūnijai ir kapinių prižiūrėtojams yra tik šiukšlintojai – krinta lapai, gilės, spygliai – ir gera mediena. O juk kiekvienas kapinių medis turi savo istoriją ir saugo atminimą“, – laiške redakcijai rašo Rasa.
Savaitgalį Laivių kaimo žmonės, svečiai rinkosi į Laivių bendruomenės namus, kad paminėtų Laivių bendruomenės centro „Laiviai“ 20 metų veiklos jubiliejų. „Savo kraštą mylinčių žmonių rūpesčiu per 20 metų veiklos bendruomenė nuveikė nemažai gerų darbų, įsigijo ne tik materialinių vertybių, bet ir turtino savo dvasinį gyvenimą – susirado draugų, bendraminčių“, – kalbėjo „Laivių“ bendruomenės pirmininkė Rožė Žvinklienė, kuri bendruomenės sutelktumą, bendruomeniškumą skatino ne tik per bendrus darbus, talkas, bet ir per kultūrinę-švietėjišką veiklą. Laiviškiams širdingiausius sveikinimus atsiuntė Seimo narys Antanas Vinkus – juos perdavė Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Vitalija Valančiutė. Linkėjimus gyvuoti dar ilgus metus išsakė Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis, „Imbariečių draugijos“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė ir Laivių seniūnaitijos seniūnaitė Aurelija Vaitkutė. Sambūrio dalyviai, švęsdami bendruomenės veiklos sukaktį, pasidžiaugė ir nuveiktais darbais, aktyviais bendruomenės nariais, kaimo gyventojais. „Savo jubiliejų pradėjome švęsti dar vasarą: buvome išvykę pasižvalgyti po Anykščių kraštą“, – Laivių bendruomenės pirmininkė R. Žvinklienė už nuoširdų darbą ir aktyvią veiklą dėl bendruomenės gerovės gerą žodį bei dovanų – po Žemaitijos vėliavą – skyrė visam būriui laiviškių. Tai – Emilija Valinskienė, Regina Alonderytė, Edvardas Žvinklys, Algirdas ir Romutė Bertašiai, Vaidas Mikalauskas, Aurelija Vaitkutė ir Jonas Uselis, Rima ir Giedrius Tuzai, Anicetas ir Ramutė Reikos, Rimvydas Žvinklys ir Vaida Paulauskaitė, Vilija ir Alvydas Šetkai, Darata Mickuvienė, prie jų daugiau ar mažiau prisideda ir Romas Gagilas, Andrius Bertašius, Danutė Mikalauskienė, Vilma Daugintienė. „Pagarba ir bendruomenės žmonių veiklos įvertinimas – sėkmingo bendruomenės gyvavimo garantas“, – neabejojo bendruomenės pirmininkė.
|
|
