Iš kanalizacijos šulinio pievoje prie Savanorių g. 59 namo vanduo tryško stambiomis čiurkšlėmis ir tekėjo į kiemą. „Bijau, kad neužtvindytų rūsio, kur įrengta elektros skydinė. Liktume ne tik be elektros, bet ir be šildymo“, – sakė Renata Palubinskienė.

Dėl potvynio Kretingos rajono Savivaldybė trečiadienio rytą surengė Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdį. Buvo sudarytas Operacijų valdymo centras, paskelbta ekstremali situacija dėl grėsmės vandens taršai. Dalį su lietaus vandeniu susimaišiusių nevalytų nuotekų nutarta išleisti į Tenžės upę.

Sprendimas drastiškas, bet vadino jį neišvengiamu

Operacijų valdymo centro vadove paskirtos „Kretingos vandenų“ direktorės Eglės Alonderienės teigimu, per parą į miesto valymo įrenginius paprastai atiteka apie 3–5 tūkst. kub. m nuotekų, o parą prieš Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdį jų, susimaišiusių su lietaus vandeniu, suplūdo keturgubai – per 20 tūkst. kub. m. Tiek daug valykla nepajėgi priimti. Sprendimas nuotekų valykloje atsukti avarinę sklendę ir teršalus išleisti į Tenžę kad ir drastiškas, tačiau meras Antanas Kalnius jį pavadino iš blogybių geriausia, mat srauto neatlaikantys įrenginiai kuriam laikui visai nustotų veikę, ir žala būtų padaryta kur kas didesnė. Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos vyriausiasis specialistas Stanislovas Kučinskas apie priimtą sprendimą, kuriam neprieštaravo ir aplinkosaugininkai, paprašė oficialiai raštu informuoti kaimynines Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybes, mat teršalai neabejotinai pasieks ir per jų teritoriją tekančią Danę. „Klaipėdiečių visuomenė turi žinoti“, – akcentavo S. Kučinskas.

Iki prasidedant posėdžiui meras ir administracijos direktorius Povilas Černeckis buvo apvažiavę miestą, tarp sudėtingiausių vietų jie įvardijo Geležinkelio, Savanorių, Grafų Tiškevičių bei aplinkines gatves, Žemaitės alėją, taip pat kaimo turizmo sodybą „Vienkiemį“, keletą prekybos centrų.

Kadangi sinoptikai bent tris artimiausias dienas vis dar prognozavo lietingus orus, A. Kalnius Žemės ūkio skyriaus vedėją Ženetą Seniūnienę įpareigojo atlikti monitoringą – vandens lygį Akmenos upėje, Padvarių, Tūbausių užtvankose stebėti kas valandą iki 1–2 nakties.

• Rašyti komentarą (73)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (14)

Prof. O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas. Nuotr. iš freepik.com

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.

Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?

Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.

„Yra keletas modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per aukštas kraujospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos oro tarša, triukšmas“, – kalbėjo specialistė.

Rekomendacijos rizikoms valdyti

O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kontroliuoti keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.“

Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir maisto produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens.

Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviam: „Suaugusieji (18–65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 min. užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.“

Be to, O. Dobilienė akcentavo, kad kraujo spaudimui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos rajono kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Aloyzo Žilio, Telšių katedroje surengė liturginių giesmių koncertą žemaičių tarme.

„Ypač svarbu, kad žemaičių kalba surado kelią ir į Bažnyčią – per liturgiją, maldos skaitinius, per naujai sukurtas ir patraukliai atliktas šventas giesmes“, – tokią mintį išsakė prof. dr. Juozas Pabrėža po Sumos šv. Mišių Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje, kai visos giesmės skambėjo žemaitiškai. Giesmes atliko Kretingos rajono kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Aloyzo Žilio, kuris sukūrė muziką liturginėms giesmėms, o jų tekstų autorė – telšiškė poetė Irena Daubarienė.

Šv. Mišių žemaičių tarme ir per jas giedamų žemaitiškų liturginių giesmių idėja kompozitoriui chorvedžiui A. Žiliui kilo po to, kai prieš trejus metus po įvykusio Žemaičių kongreso JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius sudarė galimybę Sekmadienio visuotinę maldą Žemaitijos bažnyčiose skaityti žemaitiškai. Visos pagrindinės, šv. Mišių dalims pritaikytos – šv. Mišių pradžios giesmės „Sosėmėlk ont mūsa“, aukojimo giesmės – „Aukuojo, Viešpatie, Tau vėskon“, dviejų šv. Komunijos giesmių „Jėzau, To esi stiprībė“, „Diekou už nuognė maluonė“ ir šv. Mišių pabaigos giesmės, o ir kitos buvo sukurtos šią vasarą, rugpjūčio mėnesį per gana trumpą laiką, iš viso jau sukurta 13 liturginių giesmių žemaičių tarme.

Kretingos rajono kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“ ir vadovas A. Žilys su šia, žemaičių tarme skambančia programa, ketina aplankyti ir kitas Žemaitijos vietoves, ypač, jeigu iniciatyvą parodys vietos bendruomenės, norinčios giesmes išgirsti žemaitiškai. „Svaja“ jau yra gavusi kvietimą gruodžio 10 d. giedoti Varniuose, Žemaitiškų giesmių autoriai iniciatyvos tikisi ir iš Žemaitijos bažnyčių vargonininkų, kad jie propaguotų tokias giesmes ir jas atliktų savo parapijose. „Manau, kad mums pavyks mišias ir liturgines giesmes žemaičių tarme išleisti atskiru leidiniu“, – vylėsi jų autorius kompozitorius A. Žilys, kurio pastebėjimu visos „Svajos“ Telšių katedroje giedotos giesmės orientuotos į bendruomenišką giedojimą, jų melodijos nesudėtingos.

Tai, kad Telšių katedroje pirmą kartą skambėjo giesmės žemaičių tarme, prof. dr. J. Pabrėža įvardino kaip svarbų renginį dėl žemaičių tarmės ir apskritai dėl žemaitiško identiteto įtvirtinimo. „Pastaruoju metu vienas svarbiausių žemaičių etninės tapatybės ženklų žemaičių kalba išgyvena didelį pakilimą, skamba vis plačiau ir garsiau. Daromi rimti žingsniai, kad žemaičių kalba būtų išsaugota ir įtvirtinta“, – J. Pabrėžos teigimu, Mišių dalyviai ir koncerto klausytojai buvo sužavėti „Svajos“ šiltu, jautriu, maloniu ir profesionaliu giesmių atlikimu žemaitiškai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (5)

• Rašyti komentarą (0)

Kūrėjai sutuoktiniai Rasa ir Gediminas Staškauskai, kūrybinės veiklos 30-mečiui Darbėnų gimnazijoje surengę savo darbų parodą, teigė, kad savo kūryba jie visų pirma kalba apie tvarumą.

Tris dešimtis metų kūrybos ir bendro gyvenimo keliu einantys menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai ir meno žinovus, ir mėgėjus stebina savo universalumu ir išplėtotu kūrybos spektru: skulptūra, keramika, tapyba, edukaciniai susitikimai – visa tai sueina į bendrą visumą, kuri ir atskleidžia, koks įdomus ir prasmingas gali būti menas.

Darbai be pavadinimų kvietė diskusijai

Tai, ką sukūrė per pastaruosius kelerius metus ir ką jie veikė per tuos 30 bendrų kūrybos metų, R. ir G. Staškauskai pasidalino vakar, per Darbėnų gimnazijoje įvykusį jų darbų parodos atidarymą – vakarop pabūti kartu susirinko bendruomenės nariai, dieną su menininkais bendravo, jų darbus apžiūrėjo Darbėnų gimnazijos mokiniai.

„Auginame meno žiūrovą. Jaunajai kartai norime parodyti, kaip tas menas kuriamas, ir formuoti požiūrį, kad be meno nieko nebus – nei pasiekimų, nei tobulėjimo. Taikos irgi“, – G. Staškauskas sakė kartu su žmona siekiantys, kad jų darbai įkvėptų kitus, palaikytų tvarumo idėją, kaip nevienadienį požiūrį į meno kūrinius.

R. Staškauskienė, ieškodama sprendimų, kaip geriau eksponuoti parodai skirtus darbus, atkreipė dėmesį, kad prie jų nėra pavadinimų. „Nenorime sufleruoti, ką žiūrovas turėtų matyti, jausti. Man įdomu, kokios mintys parodos lankytojams kyla, žiūrint, vertinant mūsų darbus. Bendrausime, diskutuosime, ir kiekviena pastaba, išsakyta mintis mums yra kūryba, jos tęsinys“, – menininkė neslėpė, kad per edukacijas nepaprastai daug netikėtų minčių, idėjų ji pasisemianti ir iš vaikų.

Į parodą Darbėnų gimnazijos aktų salėje iš menininkų dirbtuvių atvažiavo akmens, medžio, bronzos skulptūros, tapybos darbai, šamoto keramika, kuriai glazūrą per daugybę bandymų sukūrė pati Rasa. „Kol išgavau tokią spalvą, kuri man patiko. Niekur kitur tokios glazūros nerastumėte, – R. Staškauskienė paaiškino, kad šamoto – akmens masės – dirbiniai yra kaitinami 1 tūkst. 300 laipsnių temperatūroje, kuri yra gerokai aukštesnė už tą, kurios reikia molio dirbiniams. – Tokią aukštą temperatūrą ne kiekviena glazūra atlaiko, ir teko labai daug eksperimentuoti.“

Menininkų pora neskirsto kūrybos į „tavo-mano“, dirba, kas tuo metu atrodo malonu ar išpildys kilusią idėją. „Kalu ir aš akmenį, kai to norisi, Gediminas irgi tapo, kai jam to reikia. Gal tik keramikos man daugiau kliūva“, – Rasa, po to ir Gediminas akcentavo, kad mene vis dėlto svarbiausia yra ne materija – akmuo, medis, bronza, molis, dažai ar teptukas, o pirminė idėja, mintis, kuriai įgyvendinti parenkama ta medžiaga, kuri labiausiai ir tinka sumanymui atskleisti.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Krikščioniškojo roko grupė „Gyvasis vynmedis“, jos įkūrėjas – Petras Petreikis (sėdi prie būgnų).

Lietuvoje sparčiai populiarėjanti, džiaugsmingai Kūrėją ir jo kūriniją šlovinanti krikščioniškojo roko grupė „Gyvasis vynmedis“, neseniai pasirodžiusi ir Palangoje įvykusiame didžiausiame šalies krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“, lapkričio 18-ąją minės 3-jų metų kūrybinės veiklos gimtadienį.

Dauguma – profesionalūs muzikantai

Grupės iniciatorius ir jos siela yra palangiškis, mušamaisiais grojantis Petras Petreikis. „Gyvasis vynmedis“ iš viso vienija 9 muzikantus, didžiuma jų – profesionalai: klavišiniais groja Vincentas Senkus iš Plungės ir Audrius Janonis iš Kretingos, elektrine gitara – Vidmantas Lūža iš Plungės, bosine gitara – kretingiškis Tomas Virbalis, o multiinstrumentalistas Jonas Petrauskas iš Klaipėdos groja net 13-ka instrumentų (saksofonu, fleita, akordeonu, armonika, bandonija, kontrabosu ir kt.), pritariančios vokalistės Svetlana Sokolovienė ir Ramutė Beivydienė. Pagrindinis vokalistas yra gitara grojantis brolis pranciškonas Paulius Vaineikis.

Grupė trankiai ir entuziastingai atlieka įvairių autorių ir dainininkų dainas, giesmes, kurioms nebūna abejingų klausytojų, o brolis Paulius savo charizma geba juos įtraukti į šlovinimo procesą. „Iš viso būrio tik dviese su broliu Pauliumi esame be muzikinio išsilavinimo, o visi kiti – muzikos mokytojai, dėstytojai, kapelų ir ansamblių vadovai“, – tvirtino 40 metų profesionaliu barmenu dirbantis P. Petreikis.

Kaipgi gimė ši grupė, kaip Petrui pavyko suburti šiandieną gana užimtus muzikus iš skirtingų Žemaitijos vietų savanoriškai – be jokio atlygio važinėti po parapijas, dalyvauti jų šventėse, festivaliuose ir kituose renginiuose? „Visi grupės atlikėjai esame tikintys žmonės, mus vienija muzika ir buvimas tarp bendraminčių. Mes nesiekiame tapti roko žvaigždėmis ir niekada nepardavinėsime bilietų. Mes kainuojame tik klausytojų dėmesį, kad kartu galime dėkoti Viešpačiui už gyvenimą, ir būname dėkingi, jeigu organizatoriai sumoka už kurą kelionei“, – atvirai kalbėjo P. Petreikis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius savo kūryba stato bažnyčią: neseniai pasirodė trečiais jo dainų ir giesmių albumas „Gerumas“.

Vydmantuose bažnyčią statantis, o šiomis dienomis ypatingame darbų sūkuryje atsidūręs, mat artėjant žiemai suskubta užpildyti karkaso sienas, kūrybingasis šios parapijos klebonas Karolis Petravičius suranda laiko ir atokvėpiui – neseniai jis trimis formatais – CD, USB paprastąja jungtimi ir kortele – išleido savo įdainuotą muzikinį albumą „Gerumas“.

„Atradęs stebuklą žmonėse – Gerumą, skubu dalintis su Tavimi. Teskamba gėrio pasaulis“, – tokiais žodžiais krištolinio skaidrumo balsu apdovanotas K. Petravičius albumo viršelyje kreipiasi į Kūrėją ir į kiekvieną klausytoją, savo dainomis ir giesmėmis dėkodamas už patirtą begalinį jų gerumą ir dosnumą, už jų darbus ir aukas, statant bažnyčią.

Albume – 20 dainų ir giesmių, sukurtų paties kunigo Karolio įvairių autorių tekstais per pastaruosius 6-erius metus, iš esmės – per tą laiką, kai jis buvo paskirtas tarnystei į Vydmantus ir kai ėmėsi bažnyčios statybos.

„Nors darbų – begalės, bet vis dėlto reikia rasti būdų, kaip paskrajoti gerumo pasaulyje. Aš liudiju, kad savo tarnystėje patiriu didžiulį žmonių gerumą, ir stengiuosi tai įprasminti. Albumo pavadinimui pasitarnavo Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „Gerumas tas gyvenimas“: aš sukūriau muziką, o režisierė Inga Tamulienė pasiūlė nufilmuoti ir vaizdo klipą“, – kalbėjo K. Petravičius.

Likimas jam lėmė būti šviesaus atminimo žinomų šalies atlikėjų Nelės ir Arvydo Paltinų muzikinio palikimo puoselėtoju – gyvenimo saulėlydyje jiedu dovanojo jam savo muzikos įrašų studiją. „Pasižadėjau Arvydui, kad instrumentai tarnaus žmonėms. Savo bičiulio Tauragės kultūros centre dirbančio Jono Matevičiaus dėka atnaujinome studiją: kai kuriems mikrofonams jau per 40 metų, atvykę muzikos specialistai pavydžiai į juos žiūri dėl kokybės“, – su šia atnaujinta technika K. Petravičius sakė ir įrašęs kompaktinį diską.

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...

Damilė Urbakonienė stebina kuriamų suktų žolynų vainikų idėjomis ir formomis.

Savitu stiliumi, kurį itin paryškina pačios sukurti masyvūs metalo papuošalai, išsiskirianti 74-erių kretingiškė kūrėja, buvusi pedagogė Damilė Urbakonienė pastaruoju metu juvelyriką iškeitė į kitą kūrybos sritį – žolynų vainikų sukimą.

Vainikuose – stilizuotos figūros

Moteris atviravo, kad prieš 15 metų, artėjant laikui, kada reikėjo visam palikti darbą mokykloje, suradusi save papuošalų iš metalo kūryboje: „Patiko kalti, gręžti, sukti metalą. Patiriu tikrą relaksą: prieini prie lango, pamąstai, grįžęs „įkali“ mintį į papuošalą. Bet rankų darbo papuošalai yra brangūs, nes nepigios medžiagos, reikalauja nemažai laiko, jų moterys nedaug beperka“, – kalbėjo dabar jau ramia širdimi vietą kūrybai iš gamtinių medžiagų užleidusi Damilė. Nors retsykiais, sakė, dar gebanti suderinti abi šias kūrybos sritis.

Damilės sukurtų vainikų pagrindas – šienas. Jie ne pinami, o sukami, formuojant paukštį, saulę, o artėjančiam adventui – Kalėdų žvaigždę. Paukštis, kūrėjos žodžiais, simbolizuoja ryšį tarp dangaus ir žemės, saulė – kūrinijos centrą, o kelrodė žvaigždė – Išganytojo gimimą ir kelią išganymo link. „Kiekvienas vainikas – skirtingas, jų neatkartotum nė norėdamas. Tarkim, paukštį pradedu sukti nuo snapelio, po to išsuku kaklą, o akis sudedu iš uogų. Gimsta jie tokie, stilizuoti, gal ne itin panašūs į gyvus paukščius, bet man jie – labai mieli“, – kalbėjo D. Urbakonienė.

Jos vainikuose nėra eglišakių ar dirbtinių gėlių, o vien – džiovintos natūralios laukų, pievų, pamiškių žolės. Kūrėjai labai patinka smilgos, ramunės, bitkrėslės, kraujažolės ir netgi džiovintų bijūnų žiedai. Į vainiką dar prideda gilių, kaštonų, prieskonių. „Net jei gaminu verbą, aš nesakau, kad tai verba, nes šios būdingos aukštaičių kraštui ir yra rišamos, o aš tik kuriu velykines žolynų kompozicijas“, – teigė moteris.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Klaipėdos apygardos prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Palangos mieste, Hipodromo gatvėje, galimai neteisėtai iškirstų saugotinų medžių.

Vykdant Palangos miesto savivaldybės teritorijoje augančių želdinių valstybinėje ir privačioje žemėje inventorizaciją, buvo aptiktas iškirstas žemės plotas. Užfiksuota, kad Palangoje esančioje privačioje teritorijoje be leidimo iškirsta daugiau nei 1 tūkst. 100 medžių, kurie pagal teisės aktus priskiriami saugotiniems želdiniams. Tyrimas bus atliekamas dėl, įtariama, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo (pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį).

Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gamtai padarytą žalą ir galimus kaltininkus.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį koordinuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras. Tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Gavus informacijos apie tai, kad Gargžduose galimai disponuojama psichotropinėmis medžiagomis, Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai patikrino įtarimų sukėlusį jaunuolį. Patikros metu 21-erių metų palangiškis su savimi turėjo kelių rūšių kepinių, kurių sudėtyje, kaip nustatyta, buvo neįprastų ingredientų. Manoma, kad anksčiau neteistas, niekur nedirbantis vaikinas sausainių ir keksiukų sudėtį „paįvairino“ psichotropine medžiaga – tetrahidrokanabinoliu. Šios psichotropinės medžiagos 29-iuose kepiniuose buvo labai didelis kiekis – 0,834 gramo. Teisėsaugos institucijos atkreipė dėmesį, kad net ir nedideli kiekiai šių stiprių kvaišalų pavojingi juos vartojančių asmenų sveikatai ar gyvybei.

Jaunuoliui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Antradienį apie 18 val. Kretingoje, Topolių aklg., lauke, trys nepažįstami asmenys pasisavino 1977 m. gim. vyro, kuriam nustatytas 2 prom. neblaivumas, daiktus ir pinigus. Vienas vaikinų ranka smogė nukentėjusiajam, šiam pargriuvus, iš kišenių buvo ištraukti 76 eurai, banko mokėjimo kortelė bei raktai. Po įvykio asmenys pasišalino.

Galimi įtariamieji nustatyti. Nuostolis 76 eurai. Pradėtas plėšimo tyrimas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Budrių kaime, namuose, konflikto metu, neblaivus (2,59 prom.) vyras, gimęs 1961 metais, sužalojo 1970 metais gimusią moterį. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų apžiūros ji atsisakė. Budriškis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 9 val. 39 min. pranešta, kad Reketės kaime, ties Antano Salio gatve, laukuose, nutrūko ir nukrito elektros laidas. Krisdamas jis nutrenkė ir užmušė veršiuką.

Ugniagesiai budėjo, kol šalinti gedimo atvyko ESO darbuotojai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Dziudo treneris imtynininkas Erikas Cchovrebovas – tarptautinio brazilų džiu-džitsu turnyro nugalėtojas.

Kovos menų klubo „Ardonas“ įkūrėją trenerį 30 metų Eriką Cchovrebovą sportinė sėkmė lydėjo ir Didžiojoje Britanijoje, Londone, įvykusiame brazilų jiu-jitsu (džiu-džitsu) tarptautinės taurės varžybose, ir Lietuvoje įvykusiame atvirame brazilų džiu-džitsu (BJJ) čempionate.

Varžybose Londone

E. Cchovrebovas 76 kg svorio kategorijoje ant tatamio išėjo tik vieną kartą ir, laimėjęs kovą, tapo nugalėtoju. „Vykdamas į Londoną tikrai tikėjausi kovoti daugiau kovų, tačiau mano svorio kategorijoje nebuvo kovotojų. Žinoma, dėl to šiek tiek apmaudu, nes vis dėlto įdėta labai daug pastangų, kad ši kelionė įvyktų – investuota daug laiko, pinigų, teko numesti svorio, ramybės neduoda patirtos traumos“, – E. Cchovrebovas pripažino, kad sunkiausias ir yra pasirengimo varžyboms etapas, kai reikia save nuteikti psichologiškai, paruošti kūną.

Po kovų Lietuvoje įvykusiame čempionate.

Tačiau, sakė Erikas, ar viena, ar daugiau kovų, lengvų jų nebūna: „Ir vieną kovą reikia kovoti.“

Londone treneris imtynininkas prašė turnyro organizatorių leisti pasivaržyti su aukštesnio meistriškumo – juodąjį diržą turinčiais – sportininkais, tačiau jam buvo atsakyta. Pats E. Cchovrebovas turi purpurinį diržą.

Lietuvoje imtynininkas kovojo 72 kg svorio kategorijoje. „Pasirengimas šioms varžyboms buvo tikrai sunkus – per labai trumpą laiką turėjau numesti 4 kg, kas kainavo didelių pastangų. Jeigu to būčiau nepadaręs, būtų tekę imtis su 80 kg svorio kategorijos sportininkais, o šių – vėl tik vienas dalyvis“, – kodėl ėmėsi drastiškų priemonių, paaiškino Erikas.

Sunkiai kovojęs jis kategorijoje su kimono užėmė II v., be kimono – III v. Imtis be kimono ir E. Cchovrebovui buvo neįprasta, nauja: be rūbo kova yra greitesnės ir sunkesnė, nėra už ko sučiupti varžovo, šiek tiek trikdo kūno kontaktas.

„Aš niekada neliūdžiu pralaimėjęs, – prisipažino sportininkas. – Man sportas, imtynės yra visas gyvenimas, aš tuo gyvenu. Garbės akimirka yra labai trumpa, bet ji maloni ir dėl to verta daryti tai, ką darau.“

E. Cchovrebovas pasidžiaugė, kad mūsų krašte – Kretingoje, Palangoje – dziudo imtynės populiarėja, šį sportą, kaip laisvalaikį, renkasi vis daugiau vaikų. Artimiausiu laiku, dar lapkritį, treneris su savo auklėtiniais vyks į Elektrėnuose rengiamas dziudo varžybas ir tikisi gerų pasiekimų.

• Rašyti komentarą (0)

Sezoną pralaimėjimu baigė Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidusi vyriausiojo trenerio iš Brazilijos Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama „Minija“, kuri stipriai kluptelėjo per paskutiniąsias rungtynes namų aikštėje – 1:3 pralaimėjo Plungės „Babrungui“. Vieną vienintelį įvartį 30-ą minutę pelnė lengionierius iš Japonijos Hiroshi Myazawa, ir tai buvo 12-as jo įvartis šį sezoną, atvedęs šį žaidėją į rezultatyviausių I lygos žaidėjų gretas. Kadangi Kretingos „Minija“ vienodai – po 51 – taškų surinko su dar trimis komandomis – FK „Nevėžis“, FK „Neptūnas“ ir Plungės „Babrungu“, skaičiavimai turnyro galutinėje lentelėje „Minijai“ lėmė VI poziciją.

„Prizinė vieta mums „kainavo“ 1 tašką“, – pripažino vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas.

Kretingos „Minija“: Amiras Ahalarovas, Tokiya Hirosawa, Mantas Gedutis, Adrijus Putvinas, Matas Keblys, Deividas Pipiras, Takuya Fushimi, Hiroshi Myazawa, Valdas Jašmontas, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša. Po keitimo: Robertas Rimutis, Lukas Gujis, Vilius Kazlauskas, Domantas Viskontas. Per sezoną „Minija“ pelnė 15 pergalių (vienas laimėjimas užskaitytas „Marijampolės City“ pašalinus iš lygos), 6 rungtynes sužaidė lygiosiomis, patyrė 9 pralaimėjimus, į varžovų vartus pasiuntė 45 įvarčius ir 37 praleido į savo vartus.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Kretingos krepšinio pirmenybių I lygoje po „Skuodo KKSC-Senamiests“ pergalės 84:72 prieš „Kretingalę“ jie pakilo į lyderių poziciją (Denas Andriuškevičius – 25, Domas Martinkus – 11; Rokas Žilinskis – 24, Martynas Ruzgus – 16). Salantų „Vėjas“ pirmavo visas rungtynes 72:58 ir išrašė pirmą pralaimėjimą „Jokūbavui“ (Alvydas Grikpėdis – 33, Jonas Galdikas – 15; Arimantas Mikaločius – 15, Aurimas Vaičiulis – 14). Pastaruosius pavijo ir „Vydmantai-Granduva“, savo rungtynėse 80:63 nugalėję be pergalių liekančius SK „Kūlupėnai“ krepšininkus (Erikas Kubilius – 27, Nerijus Stonkus – 23; Šarūnas Stalmokas – 18, Julius Narkus – 13). Savo pozicijas turnyro lentelėje pagerino „Urbovita“, 93:65 sutriuškinusi taip pat be pergalių liekantį „Virusą“ (Aurimas Girdenis – 30, Deividas Petravičius – 24; Vytautas Želvys – 18, Vytautas Šližius – 14).

II lygos A pogrupyje į I v. pakilo „Oranžinis šaras“, 68:57 palaužęs „Ridiką“ (Laurynas Vadopalas – 26, Darius Bručkus – 18; Ignas Urbonas – 15, Karolis Griškus ir Artūras Iljanas – po 10). „Oranžinis šaras“ šiame ture iškovojo ir dar vieną pergalę, 64:52 palaužęs „Žemaičius“ (Aleksandr Kostiugov – 25, Šarūnas Pocius – 13; Raimondas Bočkus – 14, Giedrius Petreikis – 9). Pergalę iškovojo ir „Sporto mokykla“, 60:43 nugalėjusi SM-2008 (Dovydas Jedenkus – 13, Edvinas Mickus – 12; Dovydas Leščiauskas – 14, Kajus Kundrotas – 7).

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Į Jauryklos parką vedantis takas Paupio gatvėje šiomis dienomis išnyko.

Pagal Gyventojų iniciatyvų projektą šiemet paklotas 300 m ilgio pėsčiųjų takas palei Akmeną, nuo Jauryklos parko pabaigos ligi naujojo tiltelio per upę Paupio gatvėje, per šias liūtis paskendo. Vietiniai gyventojai stebisi, kad takas įrengtas labai žemoje vietoje, palei pat upę ir, jų manymu, nebūtinos nė liūtys, kas šis skęstų.

Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė sakė, kad tas takas buvo jau anksčiau išmintas, ir, įgyvendinant Gyventojų iniciatyvų projektą, sumanyta jį labiau pritaikyti žmonių patogumui ir susisiekimo poreikiams. Takas paklotas specialia skalda, įrengti bortai. Darbus atliko bendrovė „Gargždų ranga“, tam buvo skirta 25 tūkst. Eur.

„Kviesimės rangovus ir kartu žiūrėsime, kaip, atslūgus vandeniui, taką atkurti, – akcentavo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, patikinusi, kad viršum tako yra senosios žydų kapinės. – Kalvos papėdėje projektuoti šio tako nebuvo galima, nes būtų reikėję papildomai atlikti brangiai kainuojančius specialius tyrimus.“

Seniūnės žodžiais, takas buvo projektuotas, atsižvelgiant į pastarųjų trejų metų vidutinį upės vandens lygį, kuris šiemet dėl itin gausių kritulių viršijo rekordą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)