|
|
|
(1802) 2023-11-07Kretinga palaipsniui pereina prie tvaraus automobilių kuro
Nuo vakar, Kretingos rajono tarybos sprendimu, kone perpus – nuo 0,5 Eur/ kWh iki 0,3 Eur/kWh – sumažintos elektromobilių viešojo įkrovimo paslaugos kainos. Tuo siekiama skatinti gyventojus ir svečius aktyviau naudotis viešomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis, kurios veikia trijose miesto vietose: prie Savivaldybės Savanorių gatvėje, Turizmo informacijos centro ir Kretingos muziejaus Vilniaus gatvėje. O įmonė „Kretingos autobusų parkas“ perka pirmuosius 3 elektrobusus, pritaikytus važiuoti miesto gatvėmis. Dalį išlaidų padengs seniūnija Elektromobilių įkrovimo stotelės Kretingos mieste buvo pradėtos eksploatuoti nuo 2021-ųjų gruodžio 1 d. Ši paslauga iš pradžių buvo nemokama. Suskaičiuota, kad nuo jų veikimo pradžios ligi 2023-ųjų spalio 5 d. jomis pasinaudota kone 4 tūkst. kartų, buvo išnaudota per 56 tūkst. kWh elektros energijos. Už elektros energiją ir galios mokesčius iš Savivaldybės biudžeto sumokėta 26, 77 tūkst. Eur. Po šios paslaugos dalinio apmokestinimo nuo 2023-ųjų sausio 1 d. pastebėta, kad elektromobilių vairuotojai vis rečiau beužsuka į mūsų miesto viešąsias įkrovimo stoteles, naudojimasis jomis sumažėjo daugiau kaip 16 kartų – nuo 3 tūkst. 625 iki 222 paslaugų. Todėl, siekiant sugrąžinti elektromobilių vairuotojus į viešąsias įkrovimo aikšteles, vėl gerokai sumažintos kainos už elektros energiją ir galios išlaidas. Išlaidų skirtumas bus padengtas iš Kretingos miesto seniūnijos aplinkos tvarkymo programos. Šiemet Kretingoje įrengtų trijų elektromobilių įkrovimo stotelių elektros ir galios išlaidos sudarė per 6,79 tūkst. Eur, už administravimo paslaugas sumokėta 102 Eur. Iš gyventojų surinkta suma už naudojimąsi stotelėmis sudarė apie 800 Eur.
Matematikų olimpiada: 2 valandos –10 užduočių „ant stalo“
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje rajono Švietimo skyrius, Matematikos mokytojų metodinis būrelis, Švietimo centras ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija surengė 21-ąją komandinę jaunųjų matematikų olimpiadą kraštiečio profesoriaus Vytauto Liutiko prizui laimėti.
Kodėl geriau dalintis„Nėra nieko nuostabiau už rytą, prasidedantį trankiais šokiais ir geromis emocijomis... Matematika ir man buvo vienas mėgstamiausių dalykų, kai dar mokiausi mokykloje. Patiko tai, kas konkretu, apčiuopiama ir ką galima įrodyti“, – prieš Kretingos rajono švietimo centro metodininkei Jolitai Lazauskienei paskelbiant olimpiados rezultatus, prisiminimais pasidalijo vicemerė Vaida Jakumienė. Olimpiados dalyviams, tarp kurių – jaunieji matematikai iš Kretingos, Klaipėdos, Plungės, Šilutės rajonų bei Palangos miesto, vicemerė palinkėjo ir asmeniniuose gyvenime ieškoti geriausių sprendimų, atrasti aiškius ir konkrečius kelius. Moksleiviai, susiskirstę po keturis, komandinio darbo principu dvi valandas sprendė uždavinius ir rungėsi 9–10 (gimnazijos I–II) klasių bei gimnazijos III–IV klasių komandų grupėse. Kiekviena komanda gavo po 10 užduočių, jas parengė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorius Darius Šiaučiūnas ir jo kolegė Karolina Kanišauskienė. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė profesorius, kuris komandos narys kuriuos uždavinius spręs, šioje olimpiadoje galima pasidalinti, bet galima ir visiems kartu spręsti kiekvieną uždavinį. „Bet tai užimtų daugiau laiko, kad jo nepritrūktų, visada geriau yra dalintis“, – teigė D. Šiaučiūnas. Anot jo, komandoje kartais pasitaiko koks nors ypač stiprus olimpiadininkas – tokiu atveju jis ir vienas gali visus uždavinius išspręsti, o kiti dalyviai gali būti tik „dėl skaičiaus“. Komanda, kuri savo amžiaus grupėje laimi I vietą, į savo mokyklą išsiveža kretingiškio juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus sukurtą pereinamąjį prizą. Kaip teigė J. Lazauskienė, šis prizas keliauja iš mokyklos į mokyklą, bet, jeigu komanda nugali trejus metus iš eilės, toje mokykloje jis pasilieka visam laikui.
Ne vienas žemės sklypo savininkas yra susidūręs su situacija, kai po jam priklausantį žemės sklypą šniukštinėja pašaliniai asmenys, kurie savinasi sklype esantį turtą, jį niokoja ir pan. Nors įstatymai nenumato, kokiu konkrečiu būdu turėtų būti apsaugotas žemės sklypas, tačiau tam tikrų priemonių vis dėlto turėtų imtis ir savininkai, nes patekimas į žemės sklypą savaime nėra laikomas neteisėtu. „Paveldėjome nedidelį žemės sklypą, nutolusį nuo pagrindinių kelių, pamiškėje, tikrai atokioje vietoje. Tame žemės sklype pastatų nėra, tačiau išlikęs užsodintas nemažas sodas. Pastebėjome, kad kiekvieną rudenį tame sode nelieka didelės dalies obuolių, žolė po vaismedžiais išmindžiota, matyti, kad medžiai išpurtyti. Nors atvažiuojame į tą sodą gana retai, pastebime svetimas mašinas – tarsi kažkas būtų atvažiavęs apsižiūrėti vaismedžių ir derliaus. Pastebėję, kad artinasi mūsų mašina, pasistengia kuo greičiau iš tos vietos dingti. Ar ženklas „Privati valda“ kažkiek gelbėtų nuo įsibrovėlių ir kokia atsakomybė būtų taikoma asmenims, vaikštantiems po svetimą sodą, lendantiems į privačią valdą? Ar būtina valdą aptverti? Kol kas tokios galimybės neturime, tačiau labai norėtųsi kažkaip tramdyti įsibrovėlius. Gal išeitis – ir filmavimo kameros? Ar jų medžiaga būtų įrodymas, kreipiantis į teisėsaugą dėl nuniokotų medžių – jų, nukentėjusių nuo brutalumo, o ne obuolių, labiausiai ir gaila“, – tokio skaitytojos klausimo sulaukė „Pajūrio naujienų“ redakcija.
LJAA narė advokatė Gintarė Bernotė paaiškino:– Civiliniame kodekse nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl žemės sklypo savininkas turi teisę laisvai apsispręsti – leisti kitiems asmenims lankytis jam priklausančiame žemės sklype, savintis jame augančius vaisius ar kitą derlių. Pagal Civilinį kodeksą, neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas laikomi privataus gyvenimo pažeidimu. Pagal teismų praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tačiau saugoma teritorija nebus laikoma teritorija, kuri nėra skirta materialinėms vertybėms saugoti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą.
Du neblaivūs, dėl vieno kaltės – avarija
Sekmadienį apie 9 val. 37 min. Kretingoje, Kluonalių g., sustabdyta „Toyota“, kurią vairavo 1991 m. gimęs vyras. Jam nustatytas 2,81 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 17 val. taip pat neblaivus (1,94 prom.) vyras, gimęs 1985 m., Kretingos mieste vairuodamas automobilį „Mercedes“, šalutiniu keliu įvažiavo į nereguliuojamą kelio Šiauliai–Palanga ir Tiekėjų g. sankryžą ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu ir į kairę sukančiu automobiliu „Volvo“.
„P. n.“ informacija
Užpuolė laiptinėje, sumušė miške
Lapkričio 1-osios išvakarėse Kretingoje, Melioratorių g., namo laiptinėje, keturi kaukėti asmenys užpuolė 2003 m. gimusį vyrą, į veidą pripurškę ašarinių dujų, įsodino į automobilį ir, nuvežę į mišką, sumušė bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Xiomi Poco X5 Pro". Suteikus medicinos pagalbą, žmogus gydomas ambulatoriškai. Nuostolis bus nustatytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 146 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Pasigedo tūkstančių eurų
Šeštadienį apie 18 val. Palangoje, Vakaro g., pastebėta, kad iš gyvenamojo namo pavogta apie 25–27 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.
„P. n.“ informacija
Sužalojo peiliu, jaunuolis – ligoninėje
Lapkričio 4 d. apie 00.30 val. Palangoje, Taikos g., bute, kilus konfliktui, vyras, gimęs 1989 m., peiliu sužalojo 2005 m. gimusį jaunuolį. Šis paguldytas į Klaipėdos ligoninę. Įtariamasis ieškomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Į tarptautinį jau daugiau negu 20 metų Olandijoje vykstantį „Waterpoort cup“ turnyrą Kretingos rajono karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai išvyko kovingai nusiteikę ir gerai pasirengę. Nepaisant ilgos kelionės, šodaniečiai puikiai startavo šiose gilias tradicijas turinčiose varžybose ir iškovojo po 2 aukso ir sidabro bei 1 bronzos medalį. Šiose varžybose dalyvavo per 250 dalyvių iš 8 Europos šalių, kurie atstovavo 26 klubams. Čempionu savo amžiaus grupėje tapo Juozas Jonkus (Pranciškonų gimnazija) ir Neda Liepa Galdikaitė (Marijono Daujoto progimnazija). Juozas pirmoje kovoje įveikė lenką Jerzy Baranowski, antroje kovoje olandą Marti Lubberns, o finale kitą Lenkijos atstovą Tymon Jankowski. Neda pirmoje kovoje įveikė švedę Idde Hoffer, o antrą kovą baigė lygiosiomis su varžove iš Lietuvos, pateko į finalą, kuriame susitiko su klubo drauge Kotryna Kasnauskyte (Pranciškonų gimnazija), kuri savo grupėje įveikė abi varžoves. Po atkaklios bendraklubių kovos pergalę iškovojo Neda, o Kotryna pasipuošė vicečempionės taure. Vicečempionu savo amžiaus grupėje tapo Vilius Danilevičius, o bronzos medalį iškovojo Kamilė Kontrimaitė (Vydmantų gimnazija). Garbingai varžybose kovojo ir patirties sėmėsi Paulius Kaunas ir Emilis Girdenis. Tarptautinėms varžyboms vaikus parengė Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ treneriai Aivaras Baltmiškis, Lukas Kubilius, Erika Rukšėnaitė, Žygimantas Šniaukas ir Dovydas Martišius.
„P. n.“ informacija
Spalio 31 d. „Kretingos“ krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, 96:69 (24:19; 26:7; 34:15; 17:23) neprilygo „7bet-NKL“ lyderiams „Telšiams“ (8 pergalės), kuriuos treniruoja kretingiškis Povilas Šakinis. Telšiškiai rungtynes pradėjo 8:0, bet kretingiškiai nesutriko ir I kėlinio pabaigoje dar pirmavo 24:17. Tačiau II kėlinį šeimininkai pirmąsias 5 minutes puikiai organizavo žaidimą (18:0) ir nutolo 35:24. Po pertraukos situacija aikštėje nesikeitė, ir šeimininkai, užtikrintai sužaidę antrą rungtynių dalį, išliko vienintele pralaimėjimo nepatyrusia komanda. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mindaugas Stašys (2/6 tritaškiai, 5 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 15 naud. balų) – 13, Rytis Zabita (5/7 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 14 naud. balų) – 10, Modestas Jurkaitis (4 per. kamuoliai) ir Kristupas Smirnov (4 rez. perdavimai) – po 9, Mantas Ruikis – 7, Eisvydas Petkus ir Arvydas Šikšnius – po 5, Edvinas Alunderis ir Nojus Pabrieža (5 atk. kamuoliai, 10 nau. balų) – po 4, Edgaras Danys – 3, Henrikas Kalnius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6 tūkst. 382 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 6 tūkst. 863 gaisrai, šiemet jų kilo 7 proc. mažiau. Tai mažiausias 9 mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų. Gaisruose šiemet žuvo 66 žmonės, o 138 gyventojai patyrė traumų. 2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 9 metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 8 tūkst. 44 gaisrai, juose žūsta 57 gyventojai. Šiemet gaisrų kilo mažiau (–20,7 proc.), tačiau žuvo 9 gyventojais, arba 15,8 proc., daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis. Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 4 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 55 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau negu vienas gyventojas. Miestuose gaisruose žuvo 31 gyventojas (47 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 35 (53 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 4 gyventojais, arba 12,9 proc., daugiau. Keturiolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 7 – Vilniaus mieste) apskrityje, po 10 – Šiaulių (iš jų 4 – Šiaulių mieste) ir Kauno apskrityse, 8 – Klaipėdos apskrityje, 7 – Utenos apskrityje, 6 – Alytaus apskrityje, po 4 – Telšių ir Marijampolės apskrityse, 2 – Panevėžio apskrityje ir 1 – Tauragės apskrityje. Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo 7 gyventojais mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo arba išliko toks pat. Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 14 gyventojų), antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 15-liktos dienos, gaisruose žuvo 37 žmonės, arba 56 proc. žuvusiųjų, nakties (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) ir dienos metu žuvusiųjų skaičius pasiskirstęs po lygiai, žuvo po 33 gyventojus. Gaisruose žuvo 54 vyrai ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai.
Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba penktadienį apie 7.34 val. gavo pranešimą, kad iš Klaipėdos g. 125L mieste esančio vieno aukšto pastato skverbiasi dūmai. Atskubėję ugniagesiai gelbėtojai viduje pamatė degančias į krūvą sukrautas šiukšles, iš patalpos nedelsiant išstūmė 5 automobilius, tarp jų 3 varomus elektra. Automobiliai ugnies buvo apgadinti, pastato sienos aprūkusios. Pasak Priešgaisrinės tarnybos viršininko Dariaus Černausko, nelaimės priežastis dar tebėra tiriama, tačiau tarp versijų yra ir ta, kad gaisras galėjo kilti dėl gedimo vaizdo stebėjimo kameroje. Apie 10.14 val. ugniagesiai gelbėtojai darbus šiame objekte baigė.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 1-osios išvakarėse iš Bendrojo pagalbos centro pranešta apie gaisrą Lino gatvėje Kūlupėnuose, medienos sandėlyje. Atvykus Kartenos ugniagesių gelbėtojų komandai, buvo nustatyta, jog, užsiliepsnojus elektros spintai, pradėjo degti medinė siena. Kaip sakė rajono Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis, milteliniu gesintuvu ją užgesino patys sandėlio darbuotojai. Medinės sienos išdegė apie 3 kv. m.
„P. n.“ informacija
Kretingos mieste ir rajone centralizuotai vandenį tiekianti ir nuotekas tvarkanti uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ šiandieną turi per 12 tūkstančių klientų ir jų nuolatos gausina statydama naujus inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, skatindama namų ūkius jungtis prie esamų tinklų. Jungiantis prie centralizuotų įmonės tinklų privalu paisyti nustatytų reikalavimų, kuriuos vis dar bandoma apeiti, taip užprogramuojant problemas ateičiai. „Keliami reikalavimai dėl jungimosi prie centralizuotų tinklų nėra „Kretingos vandenų“ užgaida, o siekis užbėgti už akių ateities problemoms“, – tvirtino bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė, akcentavusi keletą svarbiausių reikalavimų, kurie iššaukia potencialių įmonės paslaugų vartotojų nepasitenkinimą ir kuriuos vis dar bandoma apeiti. Vienas jų – turėti visų sklypo bendrasavininkių sutikimą vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadui įrengti prieš kasant tranšėją. „To visada reikalaujame, kai sklypą valdo keli savininkai, dargi rekomenduojame nusistatyti žemės, esančios tranšėjos zonoje, naudojimosi servitutą. Kol bendrasavininkiai sutaria, atrodo, viskas tvarkoj, bet vienas ima ir parduoda savo dalį, o naujakurys pradeda užsukinėti vamzdynus“, – aiškino E. Alonderienė. Atrodo, suprantamas ir kitas reikalavimas – vandentiekį pakloti ne sekliau kaip 1,5 m. Toks gylis nustatytas atsižvelgus į trasai įšalo keliamą pavojų.
Trumpos tiekimo grandinės – galimybė šalies ūkininkams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pagamintų Lietuvoje. Ko reikia, kad šios grandinės klestėtų, diskutuota Ukmergėje. Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo Ukmergėje surengtas išvažiuojamasis renginys „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms aspektai“ buvo skirtas skatinti trumpųjų tiekimo grandinių atsiradimą Lietuvoje. Jos skirtinguose regionuose kuriasi nevienodai intensyviai. Renginio metu pristatyti trys skirtingi trumpų grandinių projektai, apsilankant Ukmergės rajono ekologiniuose ūkiuose, vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“. Iš ūkio – ant stalo Genutės Sakalauskienės ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime. Prieš 18 metų pradėjusi nuo 10 ha juodųjų serbentų ir aviečių ūkio šiandien ūkininkė dirba 35 ha žemės. Užsiima ne tik auginimu, bet ir gamyba bei socialine šviečiamąja veikla. Ūkiui vystantis įsirengė perdirbimo cechą, patalpas sandėliavimui, šiltnamius, išplėtė asortimentą – augina įvairesnes uogas, daržoves, gamina uogienes, pagardus ir kitus gaminius. Cechas veikia ištisus metus. Kai startavo Žemės ūkio ministerijos parama vaikų darželiams, organizuojant maitinimą, atsirado konkrečių daržovių ir vaisių poreikis. Produkciją ūkininkė realizuoja įvairiais trumpos grandinės kanalais. Darželiai produkciją perka per Ukmergės vartotojų kooperatyvą arba užsisako tiesiogiai. Sezono metu ūkininkė prekiauja turgeliuose. Švieži ir perdirbti produktai pasiekia ir prekybos tinklų bei kitų parduotuvių lentynas.
Atšventė Pyragų dieną
Vakar perpiet Kretingos socialinių paslaugų centro darbuotojos Rotušės aikštėje įrengtoje palapinėje kvietė kretingiškius užeiti ir pasivaišinti pačių iškeptais pyragais. Taip bendruomeniškai buvo paminėta vis labiau šaknis mūsų visuomenėje įleidžianti Pyragų diena. Tuo pačiu, skanaujant ir dalinantis ne vien pyragais, bet ir jų gamybos receptais, buvo siekiama dalintis ir bendryste, o taip pat – viešinti Socialinių paslaugų centro teikiamas paslaugas, kurių gali tikėtis įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių mūsų rajono gyventojai. „Pernai pirmąkart sumanėme Pyragų dieną paminėti ne savo darbovietėje, bet išeiti į viešumą. Mūsų darbo specifika – teikti socialines paslaugas žmonėms, todėl ir norėjome, kad kuo daugiau kretingiškių sužinotų apie globėjus, vaikų globą, apie mūsų teikiamas įvairias integruotas paslaugas. Todėl sumanėme, kad Pyragų dieną reikia atšvęsti išvien su kretingiškiais Rotušės aikštėje“, – kalbėjo Socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė.
Renginys pernai pasiteisino: oras buvo itin giedras, žmonės noriai užeidavo į centro įrengtą palapinę, skanavo įvairius pyragus ir dosniai už juos aukojo. Už surinktas kretingiškių aukas Socialinių paslaugų centro Dienos tarnybą lankantys vaikai galėjo mėgautis išvyka į Rusnę, Šilutę ir smagiai pramogauti. Tačiau vakar, nuo pat ryto įsismarkavus lietui, Pyrago dienos vaišės buvo sutrumpintos: Socialinių paslaugų centro darbuotojos kvietė kretingiškius pasigardžiuoti gabalėliu pyrago perpiet, nuo 11 iki 13 val. Konkretaus sumanymo, kur realizuos šįkart surinktas aukas, tikino D. Skruibienė, dar neturį – galbūt prisidės prie kalėdinių „Išsipildymo akcijos“ dovanų savo centro vaikams, o galbūt ir vėl kitąmet surengs jiems ekskursiją.
„P. n.“ informacija
Individuali veikla pagal pažymą yra viena dažniausiai pasirenkamų veiklos įteisinimo formų. Verslo liudijimas – atgyvena. Daugeliui nepatraukli dėl to, kad tenka už jį mokėti nepriklausomai nuo to – kokios pajamos yra gaunamos. Tuo tarpu dirbantys su individualios veiklos pažyma moka mokesčius tik tuomet, kai gauna pajamų. Apie tai, kokius mokesčius reikia mokėti dirbant pagal individualios veiklos pažymą ir kokios socialinės garantijos yra gaunamos – dalinasi sąskaita123 idėjos generatoriai. |
|
