|
|
|
(1801) 2023-10-31Prašo ant kapų per Vėlines nedeginti „laužų“
Tvarkant artimųjų kapus prieš Vėlines, o ir po jų, prie kapinių konteinerių žmonės suneša kalnus atliekų – nurautų gėlių, plastiko puokščių, žvakių indelių. Kapų prižiūrėtojams ir komunalininkams šventinis periodas yra didysis darbymetis ir tam tikras iššūkis – sutvarkyti, kad suverstos šiukšlės nepiktintų kapinių lankytojų, o Vėlinių dienomis – kad kapinėse būtų saugu. Konteinerių prie kapinių pakanka Kretingos rajono didžiųjų kapinių prižiūrėtojai ir seniūnijų atstovai tikino, kad šventiniu laikotarpiu papildomai įrengti konteinerių nėra tikslinga. Atliekų gerokai padaugėja tik triskart per metus – per Motinos, Tėvo dienas ir Vėlines. Todėl svarbiausia yra kontaktuoti kapinių tvarka besirūpinantiems prižiūrėtojams ir komunalininkams, kad šie papildomai išvežtų sukauptas atliekas. Civilinių ir senųjų Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė sakė, kad prie didžiųjų miesto kapinių palei Darbėnų plentą pastatyti 24 žaliųjų ir mišriųjų atliekų konteineriai – 6-iose skirtingose vietose po 4 konteinerius. O prie senųjų kapinių Vilniaus gatvėje jų yra 10: 4 įrengti Maironio gatvėje ir po 3 abipus kapinių Vilniaus gatvėje prie pagrindinių vartų ir ties įėjimu priešais parduotuvę „Liepa“. Naujieji požeminiai konteineriai, įrengti vykdant Vilniaus gatvės renovaciją, dar nefunkcionuoja, nes gatvė nėra atiduota įvertinti valstybinei komisijai. „Tiek, kiek yra konteinerių, tikrai užtenka. Didžiausia bėda yra ta, kad žmonės prie konteinerių vis dar priveža statybinių atliekų, padangų. Civilinėse kapinėse dviejose vietose – prie pagrindinių ir galinių vartų – įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios sureguliuotos taip, kad būtų matomos ir konteinerių aikštelės. Tai savotiškai drausmina pažeidėjus, tačiau prie visų aikštelių įrengti kameras nėra galimybės“, – aiškino R. Gedminienė.
Kretingos Marijono Daujoto progimnazija baigė vykdyti prekybos centro „Maxima“ iniciatyvų konkurso „Mes – bendruomenė“ projektą „Keičiu mašiniuką į dviratuką“, kurį vainikavo ne tik viktorina „Ar žinai dviratininko teises ir pareigas?“ – už projektines lėšas įrengtas stovas-stoginė dviračiams ir elektriniams paspirtukams. „Esminis projekto tikslas – ne tik įrengti daugiau vietų dviračiams ar elektriniams paspirtukams. Tuo pačiu siekėme progimnazijos mokinius skatinti daugiau judėti, tausoti aplinką, o kad vaikai ekologinėmis priemonėmis į mokyklą vyktų saugiai, vykdėme prevencines priemones, kurios suteikė naujų žinių ir įtvirtino turimas“, – įvairiapusę projekto naudą apibendrino Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė. Pateikusi savo projektą „Keičiu mašiniuką į dviratuką“, progimnazija iš maždaug 200 dalyvavusiųjų pateko tarp 32 geriausiųjų. Taip mokyklai buvo suteikta galimybė varžytis antrame konkurso etape, kuriame Marijono Daujoto progimnazijos projektas iškovojo antrą vietą, ji buvo išrinkta kaip viena iš 16-os šio iniciatyvų konkurso nugalėtojų. Projekte numatytas veiklas konkurso iniciatorė „Maxima“ finansavo 9 tūkst. 86 Eur, o projekto partnerė Kretingos rajono savivaldybė prisidėjo 3 tūkst. 894 Eur. „Mums svarbu, kad rajono Savivaldybė ir jos vadovai mus palaiko, skatina dalyvauti tokiuose konkursuose, o laimėjus – prisideda biudžeto lėšomis“, – partnerystės svarbą įvardino progimnazijos direktorė.
„Žalią bruknelę“ skyrė Simonui Daukantui
Jei kalba bus gyva, tai gyvens ir tauta – tokią Lietuvos ateitį kadaise matė istorikas, rašytojas, švietėjas Simonas Daukantas, anuomet gimtąją kalbą prilyginęs belapėje tautos girioje tebežaliuojančiai bruknelei. Kaip sakė Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė, neatsitiktinai ir savo suorganizuotam respublikiniam renginiui mokykla pasirinko simbolinį pavadinimą „Žalia bruknelė – Simonui Daukantui.“ Plazdėjo lietuviški ir žemaitiški žodžiai Nuotaikingai svečiams prisistatė šventės organizatorės – Kretingos Simono Daukanto progimnazijos – šiuolaikinio šokio būrelis, vadovaujamas mokytojos Emos Marijos Maslauskaitės, taip pat mokinių folkloro grupė „Blezdingelė“, Simono Daukanto kūrybą paskaitę penktokas Jonas Bendikas ir aštuntokas Faustas Urbonas. Sveikindama į miesto Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką susirinkusius dalyvius ir svečius, progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė teigė pati čia, kur iš moksleivių lūpų liejasi lietuviški ir sodria žemaičių kalba išsakyti Simono Daukanto žodžiai, atvykusi kaip į pasimatymą su šia neeiline asmenybe. Pradėjusi nuo poetės Aldonos Puišytės dedikacijos Simonui Daukantui, direktorė vylėsi, kad ir moksleivių skaitomi tekstai, specialiai tai progai nupiešti ir salėje eksponuojami piešiniai daugeliui pašnabždės, kaip būti laisviems, nepamiršti savo kalbos, neprarasti garbės ir nesitaikstyti. Konferencijos dalyviams S. Jonaitienė linkėjo, kad į ugdymo įstaigas, iš kurių atvyko, – į Vilniaus ir Akmenės rajono Papilės gimnazijas, taip pat į Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinę, Pranciškonų, Vydmantų gimnazijas, lopšelį-darželį „Pasaka“ – jie parsivežtų kuo gražiausias emocijas.
Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad, kai vaikas sistemingai praleidžia pamokas arba visiškai nustoja eiti į mokyklą, dažnai tai būna pasekmė kitų paauglio sunkumų. Paprastai taip nutinka tada, kai vaiko elgesys jau būna pakitęs dėl apleistumo ar ilgalaikių emocinių išgyvenimų šeimos aplinkoje, patiriamų patyčių mokykloje ir kitų iššūkių. Todėl vaiko teisių gynėjai primena apie savalaikės pagalbos vaikui svarbą. Vienas galimų pagalbos būdų yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos treti metai vykdoma „Multidimensinės šeimos terapijos programa“ (MDFT). Ji skirta paauglius auginančioms šeimoms ir teikiama terapinių pokalbių forma. Įprastai mokyklos lankomumo klausimai iškyla pirmaisiais naujų mokslo metų mėnesiais. Lapkritį jie sudaro jau apie 90 proc. visų šios šeimos terapijos programos atvejų. „Pastebime, kad vėliau metų eigoje tėvų ir mokyklos dėmesys pamokų lankomumui tarsi sumenksta. Tačiau labai svarbu, kad, kai tik vaikas pradeda praleisti pamokas, to nepriimtume kaip normos, konkrečiam vaikui būdingo elgesio. Kuo anksčiau apčiuopsime vaiko sunkumus, tuo lengvesnis bus jo kelias pokyčio link“, – kalbėjo Klaipėdos regiono MDFT koordinatorė Jurgita Butkė. Su paauglių šeimomis dirbantys šeimos terapijos praktikai atkreipia dėmesį ir į moksleivio tėvų ar globėjų, mokyklos ir pagalbos specialistų bendradarbiavimo reikšmę identifikuojant vaiko sunkumus bei padedant juos išspręsti.
Iš žemės sklypo pavogė juodžemio
Sekmadienį apie 15.50 val. pastebėta, kad iš žemės sklypo Ilginių kaime pavogta apie 40–50 kubinių metrų juodžemio. Savininkui padaryta žala siekia apie 2 tūkst. eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Galimai apsinuodijo smalkėmis
Penktadienį apie 15 val. 20 min. Kretingoje, Lakštingalų g., sodo ūkiniame pastate, rastas mirusio vyro, gimusio 1977 m., kūnas ir pastebėtos aprūkusios pastato sienos. Įtariama, kad žmogus apsinuodijo smalkėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Teršalai Šventosios upėje
Sekmadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gavo pranešimą, kad Palangoje, Šventosios upėje ties Prieplaukos g., pastebėtos plūduriuojančios teršalų dėmės. Buvo atlikta žvalgyba, nustatytas šaltinis, iš kurio teršalai į upę patenka. Panaudojus dispergatorių ,,Bioversale“, nupurkšta maždaug 60 metrų palei krantą buvusi teršalų juosta.
„P. n.“ informacija
STT užsuko ir į Kretingos savivaldybę
Visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gautą žinią, kad dėl galimo piktnaudžiavimo Tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis pradėtas tyrimas ir Kretingos rajono savivaldybėje. Bus išsiaiškinta, ar 2019–2023 m. kadencijos Tarybos nariams skiriant išmokas su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, nebuvo padaryta nusikalstama veika, tai yra piktnaudžiaujama siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos. A. Tapinas nurodė, kad STT jau pradėjo ikiteisminius tyrimus 15-oje šalies savivaldybių.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama „Minija“ išvykoje 0:2 pralaimėjo Vilniaus BFA komandai. Po šio pralaimėjimo „Minija“ iš II turnyrinės lentelės pozicijos smuktelėjo į III v. Mūsiškiai vienodai – po 48 taškus – turi su FK „Neptūnas“, vienu tašku lenkia FK „Nevėžis“ ir 2 taškais – Plungės „Babrungą“, su kuriuo minijiečiai Kretingos stadione rungtyniaus lapkričio 4 dieną 13 val. ir šiomis rungtynėmis užbaigs sezoną. Kretingos „Minija“: Amiras Ahalarovas, Tokiya Hirosawa, Robertas Rimutis, Matas Keblys, Deividas Pipiras, Takuya Fushimi, Firochi Miyazawa, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Vilius Kazlauskas, Germanas Vaniuchinas. Po keitimo: Mantas Gedutis, Lukas Gujis, Adrijus Putvinas.
„P. n.“ informacija
Spalio 26 d. sausakimšame Kretingos sporto centre šeimininkams „Kretingos“ krepšininkams jo atidarymo šventę apkartino praėjusių metų čempionai Kauno ,,Žalgirio-II“ (3 pergalės, 4 pralaimėjimai) krepšininkai, 98:77 (22:14; 26:18; 25:16; 25:29) nugalėję kretingiškius. Pirmosios rungtynės namuose prasidėjo sunkiai, bet svečiams sėkmingiau pavyko užbaigti kėlinį ir jo pabaigoje įgyti dviženklę persvarą – 21:11. Antrą kėlinį svečiai toliau žaidė daug sėkmingiau ir į didžiąją pertrauką išsinešė apčiuopiamą persvarą – 48:32. Po pertraukos gausiai susirinkę žiūrovai pernelyg džiaugtis negalėjo – „Žalgirio“ jaunimas ir toliau diktavo tempą ir pasiekė rekordinę persvarą – 76:48, o paskutinis kėlinys liko tik formalumu, aikštėje susitikimą pabaigė atsarginiai žaidėjai. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mindaugas Stašys (9/9 baudos, 3 per. kamuoliai) – 20, Arvydas Šikšnius, Mantas Ruikis (2/4 tritaškiai, 4 rez. perdavimai, 14 naud. balų) ir Modestas Jurkaitis (5/9 dvitaškiai) – po 10, Nojus Pabrieža – 7, Rytis Zabita (9 atk. kamuoliai) ir Kristupas Smirnov – po 6, Edgaras Danys ir Edvinas Alunderis – po 4, Eisvydas Petkus ir Tautvydas Rudys. Spalio 28 d. kretingiškiai išvykoje 64:82 (20:21; 13:26; 13:18; 18:17) nusileido prieš Vilniaus „Steką“ (4 pergalės, 4 pralaimėjimai). Pirmą kėlinį sužaidus 8 minutes kretingiškiai dar pirmavo 20:14, bet kėlinį sėkmingai užbaigė šeimininkai – 20:21. Antrą kėlinį jie toliau tęsė sėkmingą žaidimą, o kretingiškių puolimas strigo ir, likus žaisti 3 minutes, pirmoje rungtynių pusėje atsilikimas padidėjo iki 41:24. Po pertraukos „Steko“ komandai pavyko pasiekti 22 taškų persvarą (30 min. 65:43), o IV kėlinys vaizdo aikštėje nepakeitė ir teko pripažinti ketvirtą pralaimėjimą iš eilės.
Iškilmingai perkirpus naujo Kretingos sporto centro atidarymo juostelę, Kretingos „Kretingai“ sužaidus pirmąsias rungtynes namų aikštėje, visą savaitgalį Sporto centro atidarymo proga vyko sporto renginiai, skirti sporto mėgėjams: fizinių pratimų treniruotėje apsilankė didžiulis būrys moterų, draugystę tinklinio aikštėje įtvirtino Kretingos, Palangos, Darbėnų ir Kūlupėnų tinklininkai, savo jėgas išbandė badmintono žaidėjai. Sportavo didžiulis būrys moterų Naujai atidarytame Kretingos sporto centre įvyko funkcinė ir lankstumo bei mobilumo treniruotės, kurias vedė Kretingos sporto mokyklos trenerė Ieva Januškienė. Norą dalyvauti jose išreiškė gausus būrys įvairaus amžiaus moterys: funkcinėje treniruotėje, vykusioje universalioje salėje, dalyvauti užsiregistravo 56 moterys, lankstumo ir mobilumo – 38-ios. „Į antrąją treniruotę atėjo šiek tiek mažiau negu užsiregistravo, tačiau džiaugiuosi, kad abi treniruotės pavyko, moterys, kad ir pavargo, buvo labai patenkintos. Tai mane skatina kviesti moteris rinktis penktadieniais į lankstumo ir mobilumo treniruotes, juolab kad ir sąlygos sportuoti dabar kuo puikiausios“, – I. Januškienė akcentavo, kad sportuoti naujame Sporto centre, aerobikos ir bokso salėje, kur ir planuojama rengti treniruotes, yra vienas malonumas: viskas – nauja ir modernu. Per funkcinę treniruotę moterys, anot trenerės, paplušėjo kaip reikiant. „Nežiūrint, kad funkcinės treniruotės pagrįstos realiame gyvenime atliekamais judesiais, tarkim, ėjimu, bėgimu, stūmimu, tūpimusi ir panašiai, tokia treniruotė yra labai intensyvi ir reikalauja didelės ištvermės, tačiau lavina ir gerina žmogaus fizinį, funkcinį pajėgumą“, – I. Januškienė teigė, kad greičiausiai dėl to šioje treniruotėje dalyvavo jaunesnės ir sportuoti įpratusios moterys, o štai lankstumo ir mobilumo treniruotės tinkamos ir vyresnio amžiaus ar fiziškai mažiau pasirengusioms moterims.
Laikraščių ir žurnalų leidėjai nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad 2024-aisiais metais, kai Lietuva švęs spaudos atgavimo 120-metį, teks kovoti už savo išlikimą. Spauda ištvėrė įvairiausias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau yra beveik bejėgė atsilaikyti prieš AB Lietuvos pašto ketinimus vėl didinti ateinančių metų prenumeratos pristatymo įkainius. Yra posakis, kad vidury brastos arklių niekas nekeičia, tačiau Lietuvos paštas varo spaudos leidėjus į neviltį jau paskelbus ateinančių metų spaudos prenumeratą keisti ne tik prenumeratos kainodarą, bet ir laikraščius iš bet kurio Lietuvos krašto pristatyti į logistikos centrą Vilniuje. O paskui vėl juos pervežti į regionų paštus. Tačiau viena bėda – ne bėda. Leidėjus nuvylė ir naujai sukurto Medijų rėmimo fondo planuojamas menkas biudžetas. Ilgai laukta parama – tik vizijose, o spaudos leidėjai jau praneša apie sustabdomą leidybą ir uždaromas redakcijas. Reforma lūkesčių nepateisino Pirmoji žinia, ne veltui sujaudinusi spaudos leidėjus, atskriejo spalio pradžioje: AB Lietuvos paštas išplatino pranešimą spaudai, kuriame paskelbė artimiausiu metu atleisiantis 400 laiškininkų. Nors ši žinia iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir tiesiogiai nesusijusi su prenumeratos paslauga, tačiau kiekvienam leidėjui aišku, kad drastiškas laiškininkų sumažinimas gali atsiliepti prenumeratos prieinamumui, ypač regionuose. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, įvedė mobiliojo paštininko paslaugą. Tuomet šiuos savo sprendimus bendrovė aiškino kintančia rinka, bendrovės veiklos efektyvinimo būtinybe. Ir, žinoma, gražiai skambėjo Lietuvos pašto pažadas, esą mobiliojo laiškininko paslauga pašto skyrių priartins prie kliento ir leis jam sutaupyti laiko. Tačiau klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugų prieinamumas po šios reformos ne priartėjo, o nutolo. Pavyzdžiui, spaudos leidėjai pastebėjo, kad mobiliojo paštininko įvedimas nebuvo panacėja: atkrito nemaža dalis prenumeratorių. AB Lietuvos paštas kaip užsikirtusi plokštelė nuolat tvirtina, kad tam įtakos turi prenumeratorių mažėjimas dėl naujųjų technologijų įtakos, demografinės padėties, mirtingumo. Tačiau ne vieną leidėją pasiekė prenumeratorių skundai dėl pablogėjusių sąlygų užsiprenumeruoti leidinius: reforma buvo atlikta, bet klientai permainoms nebuvo paruošti. Svarbiausia priežastis, kuri mažina prenumeratorių skaičių, yra apdairiai nutylima. Tai yra nuolatinis pašto prenumeratos pristatymo paslaugos brangimas. Laikraščio ar žurnalo prenumeratos kaina susideda iš dviejų dedamųjų: paties leidinio kainos ir pristatymo kainos. Prenumeratorius mato tik galutinę kainą ir jam susidaro įspūdis, kad spauda, o ne pristatymas nuolat brangsta. Leidėjai kainas didino nežymiai, o pastaruoju metu dauguma nepakėlė nė centu. Mobilieji laiškininkai, kurie negali tiesiogiai bendrauti su redakcijomis, vis dėlto pašnibždomis praneša, kad žmonės neprenumeruoja ne todėl, kad nebenori skaityti spaudos, o todėl, kad juos gąsdina kainos. Žmonės, ypač gyvenantys regionuose, turi mažesnes pajamas, yra labiau socialiai pažeidžiami, ir jautriai reaguoja į bet kokius pabrangimus.
Sugrįžimą į tėviškę atšventė pirmosios knygos pristatymu
Šį spalį savo 81-ąjį gimtadienį iš Imbarės kaimo Kretingos rajone kilusi, tarp Lietuvos ir JAV – Bostone Masačusetso valstijoje – gyvenanti kūrėja žemaitiško žodžio puoselėtoja Aldona Anužienė atšventė savo tėviškėje. Po pastarųjų ketverių metų išsiskyrimo ji išgyveno dvigubą sugrįžimo džiaugsmą, kuris sutapo su jos pirmosios poezijos knygos „Tarp kontinentų“ pristatymu. Sudėjo savo sielą Į šventę, kurią Skuodo Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje surengė Skuodo literatų klubas „Nojus“, – šio klubo veikloje dalyvauja ir A. Anužienė – suvažiavo gausus būrys kūrėjos giminaičių, bičiulių, krašto literatų. Imbariškės kūryba pasižymi savitai išjaustu žmogaus ir gamtos ryšiu, meile Lietuvai, ir tai ji perteikia savitu stiliumi ir turtingu kalbos žodynu. Jai puikiai sekasi eiliuoti ir žemaitiškai. „Į poezijos rinkinį sudėjau visą savo sielą: kuo gyvenu, ką jaučiu, kas man svarbu ir brangu. Rašau tik pastarąjį dešimtmetį, kai atsilaisvinau nuo ūkio darbų, – atviravo ilgus metus Imbarės kaime išvien su ūkininkaujančia dukra Aina Brazdeikiene Lietuvoje, o Bostone – su jaunėle Vida Morkeliunas gyvenanti moteris. – Iš pradžių rašydavau ranka, dabar jau išmokau kompiuteriu. Skaitydama lietuvių autorių knygas, mokausi žodžio pajautimo, ieškau naujų temų ir įkvėpimo šaltinių.“ Rašydama, ji tikino, atsiribojanti nuo žmonių – išeinanti į savo tylą. Bostone gyvena prie pat vandenyno, kasdien mėgstanti vaikščioti jo pakrantėmis, ir mintimis nuolat persikeldavo į Lietuvą. „Po kelias valandas braidžioju pakrantėmis, aplink – tuščia, tik aš ir pulkai paukščių. Jie taip pripratę prie manęs, kad tik ir laukia pasirodant: tipena iš paskos, jei prisėdu, aplimpa iš visų pusių. Supaukštėjau ne juokais, yra žuvėdrų, kurios kitų paukščių prie manęs nė nebeprileidžia“, – smagiai pasakojo pašnekovė.
Pašventino atnaujintą koplyčią
Vakar, spalio 30 d., po vakaro šv. Mišių Kretingos katalikų bažnyčioje, tikinčiųjų eisena, lydima brolių pranciškonų, patraukė į senąsias parapines kapines – jose Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolas Evaldas Darulis, aukojęs ir šv. Mišias, pašventino atnaujintą Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos koplyčią. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai: klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto žodžiais, spalio 30-ąją minime J. A. Pabrėžos 174-ąsiais mirties metines. Koplyčia nuo jos pastatymo viršum J. A. Pabrėžos kapo buvo pašventina nesyk: pirmąkart 1932 m. birželio 12-ąją, per Šv. Antano atlaidus, po vakaro šv. Mišių, lydimas didžiulės atvykusių piligrimų minios, ją pašventino tėvas Augustinas Dirvelė. 1936 m. koplytėlė viename parapijos leidinių buvo pavadinta „Neperstojančios pagalbos“, žmonės teigia ligi šiolei, užtariant J. A. Pabrėžai, kurį tikimasi paskelbsiant šventuoju, patiriantys įvairių išgydymo ir kitokios pagalbos malonių. Todėl tradiciškai koplytėlė kasmet per Vėlines paskęsta žvakių liepsnų jūroje.
„P. n.“ informacija
Žemės mokesčio lengvatos dėl praėjusią vasarą sausros pražudyto derliaus tikėtis gali ne visi Kretingos rajono ūkininkai, o tik tie, kurie pateikė informaciją apie sausros padarytą žalą – jų yra 55 iš 1,5 tūkst. įregistravusiųjų savąjį ūkį. Dėl stichinės sausros praėjusį birželį Kretingos rajone buvo paskelbta ekstremali situacija. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, sausra labiausiai nualino vasarinių grūdinių kultūrų laukus, išdegė ir pievų žolė, tačiau rugsėjį palijus atolą ūkininkai pjovė ir kelis kartus. Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Šeirienė sakė, kad svarstoma kompensuoti 50 proc. mokesčio sumos. Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete buvo siūlymų leisti visiems rajono ūkininkams, ne vien per sausrą užsiregistravusiems, teikti prašymus lengvatai gauti. Tam pritarė komiteto pirmininkas Vytautas Ročys. „Žemės ūkio skyrius turėtų informuoti ūkininkus apie tokią galimybę“, – sakė jis. Tarybos narė Violeta Turauskaitė pasiūlė, kad tam pritartų Savivaldybės taryba. „Turime leisti, kad kreiptis galėtų visi ūkininkai, ne tik į sąrašą įrašyti vasarą“, – tarė ji. Tarybos narys Tomas Abelkis buvo įsitikinęs, kad apie galimybę siekti mokesčio lengvatos ūkininkai vasarą buvo gana plačiai informuoti, rajoninėje spaudoje taip pat. „Tie, kurie nuo sausros nukentėjo ir norėjo kompensacijos už patirtus nuostolius, prašymus pateikė. Teikiant dabar kas beįvertins, ar nuostoliai buvo dėl išdžiūvusių laukų, ar dėl brangiai pirktų trąšų, kitų su sausra nesusijusių priežasčių“, – kalbėjo politikas. Meras Antanas Kalnius jam pritarė patikinęs, kad ūkininkams reikalinga informacija paskelbta buvo, žemės ūkio specialistai dirbo įtemptai, važiavo į ūkius, fiksavo situaciją. „Dėl ūkininkams sausros padarytų nuostolių atlyginimo Savivaldybė raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Atsakymas buvo – pinigų iš valstybės tam nulis“, – teigė meras.
Helovins ar vės dieltuo Ėlgės, Vielėnės
Veini žmuonis par Vėsū švėntūju dėina ėr par Vielėnės ēs i kapėnės pagerbtė sava mėrosius artimūsius, o, kėti, daugiausē muoksleivē ėr jaunims, vėso tėmpu ruošas apsėdarītė pabaisu kuostiumās ėr tēp atpruovītė ėš svetimū kraštū atējusi Helovīna švėntė. Vėsuomenė neatsėtėktėna diskutou: ta katra šventė jau daruos svarbesnė? Ar mes, lietovē ėr žematē, neprarasēm sava kultūras, sava šaknū? Geriau – par Užgavienės „Iš kōr tas mūsa jaunīma bagalėnis nuors pārimtė svetėmū kraštū tradicėjės, iš kōr tas nuors vaidintė paklīdosės sielas, ateivius, zombius, šmieklas, o na gėlintėis i savūsius papruotius? Kōn mes, tievā, buoče, muokīkla, padariem, kad tēp nutėka? O gāl sovērskem kaltė vėsagaliou internetou ėr pasauli gluobalizacėje?“ – klausėmas i klausėmus atsakė Kretinguos muziejaus etnuografė Nijuolė Vasiliauskienė. Praējosiu mētu spāli galė vielīva vākara ana solaukosi natėkietu svetiū, būrieli vakū, išsipaišiosiuom morzuom ėr pareiškosiu: „Puokšts ar saldaine“. „No ė kōn, ar nadoutė vakāms tū saldainiu ėr atskaitītė pamuoksla, kad tēp darītė navalno, kad pas momis nier tuokiū tradīcėju. Tėi jaunė žmuonis mōnės nagōsdėna, tėisa pasākios, naatruodė ėr tuokėi baisė, ta, aiško, aš anims tū saldainiu daviau, tik pakvėitiau kėtās metās atētė par Ožgavienės“, – pasakuojė Nijuolė. Anuos žuodes, gīvenam tuokiuo šalie, ka galem džiaugtėis vėsās mētu laikās. Gražuolis pavāsaris ėr šėltuojė vāsara kou greitiause nubiega – ėr viel rodou, dėinas vės trumpie, naktis ėlgie, darganas, līn. Kažkuoks nerims apem, kažkuoks ėlgesīs (gal mėrosiu artėmūju, gal...). Šiuolaikėnis jauns žmuogos, gīvenontis bagalėnem skobiejėmė, isisōkės vės i tus patius darbus, gīvenontis na so gamta, na pagal gamtuos ritma, reguliāvosi vėsa pruotieviu gīvēnėma, tėkriause ėr nabjaut, kad rodėns, žėimuos laiks īr kėtuoks, kvėitontis šėik tėik aprimtė. Skaitītuos gāl pasakītė, „Kāp aprimsi? Bepėgo bōva pruobuočems: nuiemė derlius, sauge sosikruovė, galiejė ėr paėlsietė, ėr api kažkon pamāstītė, o mums vės tėi pātis nasibaigontis darbā ėr rūpeste. No, ėr nuorem kažkuoki adrenalīna kasdėinībe paivairintė, nu muokslu galvas praviedintė.“ Etnuografė trumpa priminė, kāp tou laika – tomsi, niūri – išgīvēna mūsa pruotieve ėr kelta, iš kōr atējė Helovīna švėntės tradicėjė.
Medikai pagerbė amžinybėn iškeliavusius kolegas
Kretingos rajono medikų bendruomenė turi gražią tradiciją – savo profesijos globėjo šventojo Luko dienos, kuri minima spalio 18-ąją, proga ir artėjant Vėlinėms – aplankyti amžinybėn iškeliavusių savo kolegų kapus. Ši tradicija, pasak Lietuvos gydytojų sąjungos Kretingos skyriaus vadovės Laimos Valantiejienės, jų bendruomenėje gyvuoja nuo 2012-ųjų metų. Nemenkas būrys įvairių Kretingos rajono medicinos įstaigų gydytojų senbuvių – Ona Normanienė, Vilhelmina Daugėlienė, Tomas Brasas, Danutė ir Petras Navasaičiai, Regina Grykšienė, Rūta Pučkorienė, Alma Albužienė, Irena Narmontaitė, Birutė Ramonienė, Zofija Mikelskienė, Janina Sabaliauskienė, Daina Drakšienė, Virginija Liepienė iš Darbėnų ir kiti kasmet, nepaisant oro sąlygų, susiburia ir aplanko visas Kretingos rajono kapines – abejas senąsias, civilines ir Petrikaičių. „Pernai dar buvome nuvykę ir į Veiviržėnus, kur palaidotas buvęs ilgametis kolega Vytautas Karaliūnas, jo 10-ųjų mirties metinių proga“, – kalbėjo šios akcijos sumanytoja ir organizatorė L. Valantiejienė. Įprastai, išklausę šv. Mišių, kuriose medikai meldžiasi kone už pusšimtį iškeliavusiųjų kolegų, jie patraukia į miesto kapines, ant kiekvieno aplankyto kapo uždega po žvakę ir pasidalija prisiminimais. Tačiau, užpraėjusį šeštadienį siaučiant darganai, atviravo L. Valantiejienė, medikai gana skubotai aplankė kapines, o pasidalinti prisiminimais ir sušilti prie arbatos susirinko į „Vienkiemio“ sodybą. Iškeliavusiųjų ir amžino poilsio Kretingos kapinėse atgulusių kolegų būrys, pastebėjo medikai, kasmet vis gausėja: vien senosiose miesto kapinėse, kur grafų Tiškevičių koplyčia, jau palaidota 10, kitapus esančiose parapinėse kapinėse – 5 gydytojai, naujosiose civilinėse kapinėse, kiek akcijos dalyviams žinoma, taip pat 9 gydytojai. Petrikaičių kapinėse prieš kelerius metus amžino poilsio atgulė gydytojas Augustinas Ignotas, į Salantų Gargždelės kapines – Nijolė Elijošaitienė.
|
|
