|
|
|
(1800) 2023-10-27Oficialiai atidarytas Kretingos sporto centras
Vakar, ketvirtadienį, Savanorių g. 23A Kretingoje oficialiai atidarytas Kretingos sporto centras. Naujajame per 4,7 tūkst. kv. m bendro ploto Sporto centre įrengtas ne tik pirmasis Kretingoje 25 m ilgio 4 takelių baseinas, bet ir didžiausia rajone daugiau negu 800 žiūrovų vietų universali sporto salė. „Tai – didelis naują Kretingos rajono visuomeninio gyvenimo vertę kuriantis įvykis, neatsiejamas nuo visos rajono bendruomenės, kuri nuo šiol turės šiuolaikinę erdvę tiek profesionalaus sporto treniruotėms ir varžyboms, tiek prasmingam laisvalaikiui ir fizinei sveikatai stiprinti. Tikiuosi, kad mūsų žmonės įvertins naujas galimybes ir jomis pasinaudos“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Naujasis Kretingos sporto centras suskaidytas į kelias skirtingas – baseino ir sporto salių – erdves. Baseino erdvę sudaro pagrindinis 25 m ilgio 4 takelių 145–185 cm gylio baseinas su sūkurinėmis-masažinėmis srovėmis žemiausioje jo vietoje, atskiras 6 m ilgio ir 4 m pločio baseinas vaikams, 12 asmenų skirta sūkurinė vonia, garinė pirtis ir sauna. „Kretingos sporto centro baseino vanduo yra filtruojamas skaldyto stiklo ir aktyviosios anglies užpildu, o bakterijoms naikinti naudojama ultravioletinė lempa ir ozonas. Ši pažangi baseino vandens filtravimo ir dezinfekavimo sistema leis naudoti gerokai mažiau chloro junginių, taip pat ozonas turėtų panaikinti ir chloro kvapą vandenyje. Tad baseino lankytojai chloro visai neužuos arba užuos jį minimaliai. Tai itin svarbu žmonėms, turintiems kvėpavimo problemų“, – akcentavo A. Kalnius.
Ar, degdami kapuose žvakes, pagalvojame apie ekologiją?
Jei orai leis, Tiekėjų gatvės remontą užbaigs šiemet
Svarbiausią Kretingos miesto pramoninio rajono transporto arteriją Tiekėjų gatvę renovuojanti akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“ kloja paskutinį asfalto sluoksnį, jei oras bus palankus ir temperatūra nenukris žemiau 5 laipsnių šilumos, visus gatvės asfaltavimo darbus planuoja užbaigti dar šiais metais. Pagal 2022 m. liepos pradžioje AB „Eurovia Lietuva“ su Kretingos rajono savivaldybe pasirašytą sutartį, Tiekėjų gatvė turėjo būti sutvarkyta per 48 mėnesius, t. y. 4 metus. Nepraėjus nė pusei darbams atlikti sutarto laiko, gatvė jau beveik renovuota. Kas lėmė tokią darbų spartą? Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės teigimu, Savivaldybės tarybos politine valia suteikiant Tiekėjų gatvės remontui prioritetą ir tai, kad remonto darbus laimėjo stiprus rangovas. Pradinė Tiekėjų gatvės renovacijos kaina su PVM buvo beveik 4,9 mln. eurų. Dėl nenumatytų papildomų darbų remontas pabrango ir jo galutinė kaina turėtų siekti apie 5 mln. 540 tūkst. eurų. Tiekėjų gatvės remontui vien šiemet bus išleista apie 2 mln. 600 tūkst. eurų, iš jų per 1 mln. 742 tūkst. eurų Savivaldybė skolinosi, skyrė lėšų ir iš savo biudžeto, 862 tūkst. eurų – iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). KPPP programos lėšų Savivaldybė gauna kasmet savo keliams, gatvėms prižiūrėti (greideriuoti, ženklinti, duobėms taisyti), renovuoti. Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija (KD) be tikslinių 499,3 tūkst. eurų Vytauto gatvės Kretingoje remontui Kretingos rajono savivaldybei skyrė 2 mln. 69 tūkst. eurų. S. Jazbutienė pripažino, kad Savivaldybės valdžiai uždegus žalią šviesą Tiekėjų gatvės renovacijai į eilę surikiuotų kitų savivaldybės gatvių, kelių remonto, tiesimo darbai nutolsta, eilė stoja.
Netrukus ir po rajoną autobusais turėtume važiuoti nemokamai
Trisdešimt autobusų turinti Savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė Kretingos autobusų parkas perka 10 naujoviškų kasos aparatų, kuriais nuo šių metų lapkričio 1 d. aprūpinti turėtų pelningais maršrutais kursuojančius autobusus. Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba 29 tūkst. 973,60 eurų padidino Kretingos autobusų parko įstatinį kapitalą ir tokiu būdu skyrė įmonei lėšas įsigyti 10 naujų kasos aparatų, kurių vienas kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Šie kasos aparatai įdiegti bus į pelningais maršrutais važiuojančius autobusus: Kretinga–Palanga, Kretinga–Pryšmančiai–Palanga, Kretinga–Klaipėda ir atgal. Kituose rajono maršrutuose keleiviai turėtų būti vežami nemokamai. Nors ketvirtadienį tokio sprendimo projekto Tarybos politikai nesvarstė, meras Antanas Kalnius patikino, kad sprendimo projektą dėl nemokamo keleivių vežimo Kretingos autobusų parko autobusais visame Kretingos rajone Savivaldybės administracija parengs greitu lai Nuo 2021 m. pavasario Kretingos miesto maršrutais Autobusų parkas keleivius veža nemokamai. Priimant sprendimą dėl nemokamo keleivių vežimo Kretingoje buvo suskaičiuota, kad Savivaldybei tai kainuos metams apie 40 tūkst. eurų – tiek pajamų neteks įmonė. Veždama nemokamai keleivius po visą rajoną įmonė praras dar apie 250 tūkst. eurų kasmetinių pajamų. Kretingos autobusų parkas pastaraisiais metais iš Savivaldybės biudžeto gaudavo apie 1,2 mln. eurų dotaciją už nemokamą moksleivių, pensinio amžiaus, neįgalių žmonių vežimą ir lengvatinių bilietų skirtumams padengti. Pagal šių metų 9 mėnesių įmonės veiklos rezultatus, už 2023 metus dotacija turėtų būti didesnė, skaičiuojama, kad pridėjus ir nemokamo keleivių rajone vežimo kaštus dotacija siektų apie 1 mln. 500 tūkst. eurų, o 2024 m. – apie 2 mln. eurų. Šilalės, Plungės rajonų savivaldybės nemokamą keleivių vežimą visoje jų teritorijoje yra įdiegusios anksčiau. Kretingos autobusų parko ankstesniais metais įsigyti ir turimi 30 kasos aparatų nebeatitinka kasos aparatams keliamų reikalavimų. Naujų kasos aparatų duomenys yra prieinami Valstybinei mokesčių inspekcijai, aparatas užtikrina užfiksuotų duomenų nepakeičiamumą. Perkant tik 10, o ne visus 30 naujų kasos aparatų, bus sutaupyta apie 60 tūkst. eurų.
Nuo 2024 m. Kretingos rajono savivaldybė kompensuos dalį individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo išlaidų – 50 proc., tačiau neviršijant 1 tūkst. eurų vienam įrenginiui. Šį sprendimo projektą Savivaldybės tarybai pateikė Tarybos opozicijoje esančios Violeta Turauskaitė ir Jolanta Gedvilaitė. „Toks sprendimas buvo būtinas dėl aplinkos teršimo mažinimo. Kitos savivaldybės kompensacijas tam dalija jau nevienerius metus“, – sakė V. Turauskaitė. Kompensacijos skyrimui pritarė ir Tarybos valdantieji su meru Antanu Kalniumi, kuris priminė, kad politinis komitetas Kretingos kraštas (kuriam ir pats priklauso, ir kuris sudaro valdančiosios koalicijos branduolį) savo rinkimų programoje buvo numatęs siekti tokios kompensacijos įteisinimo. V. Turauskaitė atšovė, kad tokia priemonė buvo numatyta ir kitų politinių partijų rinkiminėse programose. „Tuoj prasidės intensyvus 2024 metų biudžeto projekto formavimas, biudžeto projekte reikia numatyti lėšas ir kompensacijoms už individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimą“, – paaiškino ji, leisdama suprasti, kad „kraštiečiai“ prisnūdo. Meras pasidžiaugė, kad pozicija ir opozicija dėl šio sprendimo projekto buvo vieninga. Pagal ketvirtadienį priimtą sprendimą, kompensacijoms 2024 metų biudžete turėtų būti numatyta 20 tūkst. eurų. „Jei neužteks, bandysime ieškoti, iš kur paimti, jei visgi visam metiniam poreikiui lėšų gauti nepavyktų, kompensacijos kai kuriems tektų lukterėti, ją gautų 2025 metais“, – teigė V. Turauskaitė. Paraiškos kompensacijoms bus priimamos nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Pagal kompensacijų teikimo tvarkos aprašą, prašyti kompensacijos galės įrenginius įsirengę po šio sprendimo priėmimo, t. y. š. m. spalio 26 d., pateikę išlaidas pagrindžiančius dokumentus-sąskaitas iš įrenginius pastačiusios įmonės. Įrenginiai turi būti sertifikuoti. Prie paraiškos pridėti bendrovės „Kretingos vandenys“ pažymą, kad nėra galimybės namų valdos nuotekų tinklo prijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų, taip pat nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Pagal viešai prieinamą informaciją sertifikuotų individualių nuotekų valymo įrenginių kainos gali svyruoti nuo 1 tūkst. 390 eurų iki 2 tūkst. 890 eurų.
„P. n.“ informacija
Delegavo atstovus į muziejų tarybas
Kretingos rajono savivaldybės taryba delegavo savo atstovus į Kretingos ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų tarybas Vilių Adomaitį ir Mindaugą Černeckį. Pretendentų į muziejų tarybas buvo daugiau, iš kelių politinių partijų, bet Tarybos balsų dauguma lėmė šiuos atstovus, kurie priklauso politiniams komitetams „Už šviesią Kretingą“ ir Kretingos kraštas. Opozicijos lyderė Violeta Turauskaitė Kretingos muziejaus taryboje pasigedo buvusios ilgametės muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės. „Vida Kanapkienė prisidėtų savo patirtimi prie muziejaus klestėjimo“, – tarė ji. Meras Antanas Kalnius akcentavo, kad Savivaldybės taryba į Kretingos muziejaus tarybą deleguoti gali tik vieną narį. „Kreipiuosi į muziejaus vadovą, siūlydamas pasvarstyti dėl buvusios direktorės pakvietimo į muziejaus tarybą“, – tarė meras. Muziejų tarybos padeda muziejų vadovams užtikrinti efektyvią muziejų veiklą – svarsto muziejų strateginius, metinius planus, veiklos ataskaitas, teikia siūlymus dėl projektų, jų finansavimo, įstaigos darbuotojų struktūros, jų kompetencijų, kvalifikacijos kėlimo. Muziejų tarybų kadencija yra 2 metai. Kretingos muziejaus tarybą sudaroma iš 7 narių, du narius išrenka muziejaus darbuotojų visuotinis susirinkimas, 3 pasiūlo muziejaus administracija, vieną deleguoja Savivaldybės taryba. Muziejaus tarybai priklauso ir muziejaus direktorius. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus taryba sudaroma tokiu pat principu, tik iš 5 narių. V. Turauskaitė buvo suabejojusi dėl M. Černeckio pasirengimo dirbti šio muziejaus taryboje, tačiau po M. Černeckio pasisakymo apie muziejaus iššūkius, jo delegavimui pritarė. M. Černeckis teigė, kad Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus yra primirštas, kad Savivaldybė turėtų skirti daugiau lėšų jo aplinkai sutvarkyti. „Nėra įėjimo, kur bilietų kasa ženklų. Muziejaus direktorė neturėtų dirbti ir valytoja, reikia peržiūrėti etatus, svarstyti galimybę šį muziejų prijungti prie Kretingos muziejaus“, – kalbėjo M. Černeckis. V. Turauskaitė priminė, kad 2022 m. pabaigoje Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus administracija merui įteikė prašymą dėl naujų etatų. „Tas raštas dėl etatų nugulė į stalčių“, – piktinosi ji. A. Kalnius patikino, kad etatų klausimą svarstys, kai bus paskirtas naujas muziejaus direktorius. Vyskupo Motiejaus Valančiaus giminės muziejaus puoselėtoja, po vyro Algirdo Čėsnos mirties, buvusio ilgamečio muziejaus vadovo, perėmusi vadovavimą Violeta Čėsnienė šiandieną muziejui vadovauja laikinai, nes baigėsi jos, kaip muziejaus direktorės, kadencija. Savivaldybės skelbti 2 konkursai muziejaus direktoriaus pareigoms eiti neįvyko, nes neatsirado norinčių. V. Čėsnienė laikinai vadovauti muziejui gali iki 2024 metų liepos. Reikalaujama, kad pretendentas į muziejaus direktoriaus pareigas turėtų akademinį kvalifikacinį magistro laipsnį, yra ir kitų – specifinių – reikalavimų. Seimas 2026 metus yra paskelbęs Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metais.
„P. n.“ informacija
Auksūdys. Kaimas, kuriame aukas dievams aukojo
Auksūdžio vardą Lietuvoje turi du kaimai – abu Žemaitijoje: vienas šalia Darbėnų, o kitas – netoli Laižuvos miestelio. Pasak kalbininko Aleksandro Vanago, vietovardžio šaknis „auk-“ kilusi nuo žodžio „auka, aukoti“, o dėmuo „sūd-“ sietinas su lietuvių kalbos žodžiu „sūduva“ (klampynė, akis, garmalas). Panašiai toponimo kilmę aiškina ir prie Darbėnų esančio Auksūdžio senoliai, pasak kurių kaimas taip vadinamas todėl, kad senovėje čia žmonės aukodavo aukas dievams. Kaimo istorijos ištakos siekia bronzos amžių ar net neolitą, kuriuos mena Kosto Grabio rasti akmeninis kirvelis ir kaplio dalis. Pirmiausia žmonės kūrėsi prie Kulšės upelio, o mirusius gentainius I–XIII a. laidojo viena šalia kitos esančiose kalvose – Leišio kalnelyje ir Pilaitės (kitaip – Pilalės) kalne. Karingiems vikingams ėmus puldinėti šio regiono autochtonus kuršius, dalis bendruomenės pasitraukė prie Darbos, kur įsirengė akmenų pylimu apjuostą gynybinį įtvirtinimą, šiandien vadinamą Kūlių pilale (Akmenų pilaite), o šalia jo – alkvietę. Kūlių pilalės akmenines sienas laikė į žemę sukasti stulpai, o įvažiavimui į tvirtovę ir jos vartams apsaugoti išorėje lygiagrečiai aptvarui buvusi pastatyta dar viena akmeninė puslankiu einanti siena. Panašu, kad per kryžiaus žygius kryžiuočiams XIII a. antroje pusėje išžudžius ar į kitas žemes iškeldinus užkariautus kuršius, Auksūdyje liko nedidelė jų bendruomenė, kurią XV–XVI a. asimiliavo į kuršių žemes besikeliantys žemdirbiai žemaičiai. Apie tai liudija prie Darbos veikusios ankstyviausios krikščioniškos XVI–XVII a. kaimo kapinės, kuriose rasta ir kuršių tradicijas išlaikiusių įkapių. Uždurpėjusioje Darboje rasti artefaktai mena, kad XIV–XV a. auksūdiškiai mokėjo ant ąžuolinių rąstų polių pasistatyti tiltą, darbui ir kelionėms naudojo medines roges ir vežimus. Nuo XV a. Auksūdys buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, kurią administravo Palangos, vėliau – Darbėnų, dvaro valdytojas. Galutinai kaimas susiformavo po Valakų reformos. Vykdant ją abipus Darbos upės Auksūdžiui buvo pamatuotas apie 14,2 kv. km dydžio stačiakampio plano žemės plotas, tarp Kulšės ir Laukupio besitęsiantis nuo Darbėnų iki Nausėdų. Jo centre, į šiaurę nuo Narštupio, buvo pamatuota gatvinė gyvenvietė, į kurią perkelti visi valstiečiai, kūręsi tarp Darbos ir kelio į Nausėdus pasistatytose sodybose.
Lietuvos rekordų knygoje siekia įregistruoti tėviškės beržą
Savo tėviškėje Darbėnuose, Laukžemės gatvės 12-ame sklype, augantį beržą Danutė Ciechanavičienė ir jos brolis Algimantas Morkeliūnas mano esant vieną galingiausių Lietuvoje. Išmatavus medžio kamieno perimetras siekia 3 m 23 cm, diametras – 1 m 30 cm, o daugiau kaip dukart dviaukštį mūrinį namą praaugusio beržo aukštis, manoma, yra gerokai per 25 m. Algimantas šią informaciją perdavė Lietuvos rekordų registravimo agentūrai „Rekordų akademija“ ir laukia atvykstant jos atstovų. Beržas dar storėja Rudenį tarsi blizgūs smulkūs pinigėliai lapai šnara nuo menkiausio vėjo, o svyrančios šakos, juokėsi Algimantas, praeinat maloniai braukdamos glosto nugarą. Beržas atrodo įspūdingai: išsikėtojęs į visas puses, savo laja dengia nemenką kiemo plotą. „Važiuodami į Japonišką sodą, žmonės sustoja, fotografuojasi, sako, niekur nematę tokio didelio ir storo beržo“, – kalbėjo sesuo ir brolis. Algimantas dar papildė, kad ir pats, važinėdamas po Lietuvą, niekur neaptikęs didesnio už saviškį, dėl to, kad įsitikintų, ir sumanęs pasikviesti agentūros „Rekordų akademija“ atstovus. Tam, kad ir „Pajūrio naujienos“ patikėtų šio beržo įspūdingu dydžiu, A. Morkeliūnas jį darsyk išmatavo ir paaiškino, kad, norint sužinoti diametrą, apskritimo perimetrą, pagal skaičiuoklę, reikia padalinti iš 3,14, todėl jų beržo diametras yra 1,3 m. Vien svyrančių beržo šakų ilgis – per 6 m. O tam, kad matavimai būtų tikslūs, medžio kamieno apimtį reikia matuoti 1 m atstumu nuo jo šaknų. Jų kiemo beržas, tikino D. Ciechanavičienė ir A. Morkeliūnas, vis tebeauga ir plečiasi: nuo pernai, jų matavimais, kamienas pastorėjo 2 cm – pernai perimetras siekė 3,21 m. Su apmaudu abu pašnekovai rodė, kaip elektrikai kažkada apgadino beržo kamieną, nupjovę kelias šakas. „Pavasarį bėgo begalės syvų. Tepiau tas vietas specialiu tepalu ir, pažiūrėkit, kamienas nupjautų šakų vietose pūva. O ten, kur netepiau, žaizdos savaime užsitraukė. Ir dar – pats medis maskuoja žaizdas, gretimos šakos vis krypsta jų pusėn“, – rodydama pažeistas vietas, kalbėjo į tėviškę kone prieš 20 metų iš Kauno grįžusi D. Ciechanavičienė.
Rūšiuoti maisto atliekas verčia ekologinė ir ekonominė nauda
Savivaldybės įmonė (SĮ) „Kretingos komunalininkas“ per lapkritį–gruodį Kretingos miesto gyventojams pasirengusi išdalinti 7 tūkst. po 7 l talpos kibirėlių maisto atliekoms rūšiuoti. „Ruošiamės naujam atliekų rūšiavimo etapui – nuo kitų metų pradžios visoje Lietuvoje maisto atliekos bus surenkamos atskirai nuo kitų atliekų, ir tai daryti mus įpareigoja Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią reikalaujama iš bendro atliekų srauto atskirti maisto ir virtuvės atliekas“, – kalbėjo SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus. Be kibirėlių daugiabučių namų gyventojams, Kretingoje, šalia buitinių atliekų konteinerių, atsiras ir 240 l talpos konteineriai maisto ir virtuvės atliekoms iškratyti – numatyta pastatyti 105 tokius konteinerius. „Kol kas maisto ir virtuvės atliekas surinksime tik Kretingos mieste – gyvenvietėse, kuriose nėra 2 tūkst. gyventojų, šių atliekų rinkti kol kas nenumatyta, individualių namų valdoms bus parūpinti 120 l talpos konteineriai ir kibirėliai“, – paaiškino „Kretingos komunalininko“ vadovas, kurio pastebėjimu, turimas kibirėlių ir konteinerių kiekis turėtų patenkinti kretingiškių poreikius. Kad maisto, virtuvės atliekos negestų ir nesmirdėtų, gyventojų bus prašoma jas į kibirėlius, po to – į konteinerius išmesti užrištuose maišeliuose. Miestiečių išrūšiuotos maisto ir virtuvės atliekos pateks į Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kuris šiuo metu stato įrenginį, padėsiantį maišelius atskirti nuo atliekų.
Pirmasis įspūdis – puikus Kaip pasakojo Sterre, pats pirmasis įspūdis, atvykus į Kretingą, buvo puikus. „Visi labai draugiški. Kai tik atvykau, manimi labai rūpinosi nuo pat atvykimo pradžios, net ir apie smulkmenas pagalvojo, ko man galėtų prireikti. Ir tokie atviri, šilti pasirodė, atvėrė savo namų duris visapusiškai. Bet, žinoma, kaip ir esu kalbėjusi su kitais tarptautiniais savanoriais, suprantama, kad yra ir gerų emocijų antplūdžio, bet esama ir prastesnių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę (kalbėjomės spalio 17-ąją – aut. past.) švenčiau savo gimtadienį, mane aplankė toks jausmų mišinys. Galvojau, taip, visi labai mieli, atnešė man tortą, buvau apsupta dėmesiu, bet tą akimirką supratau, kad ilgiuosi namų. Būtent tada pirmą kartą pajutau namų ilgesį“, – atviravo tarptautinė savanorė Sterre, Kretingoje atšventusi 23-iąjį gimtadienį. Bendraamžė Mari, atvykusi vėliau nei Sterre, pripažino, kad jai susidarė toks pat malonus įspūdis, kad yra laukiama, maloniai buvo sutikta, nepatiko tik vienintelis dalykas – mūsų šalti orai. „Čia tikrai šalta, pas mus taip pat visokių orų būna, bet tiek daug nelyja ir mažiau šaltų dienų, bet žmonės tikrai labai malonūs. Su jaunimu taip pat sekasi rasti bendrą kalbą, nors ir galima pastebėti, jog esama įvairių brendimo problemų. Man gal kiek lengviau, nes puikiai kalbu rusiškai, čia esama žmonių, kurie labiau supranta rusų kalbą“, – nusišypsojo ji. Merginos pripažino, kad itin puikų įspūdį paliko aplankyta jūra, joms buvo staigmena, kad ji – visai šalia. „Toks grožis, kad net norėjosi verkti“, – nusišypsojo Mari.
Kasmet mokslo metų pradžioje pasitikrinama, ar mažieji į mokyklą nesineša per sunkių kuprinių. Ir sulaukia patarimų, kokios kuprinės turėtų būti, kad būtų patogu. Tokias akcijas pradinių klasių mokiniams kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Kaip papasakojo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Irena Vaitkevičienė, kuruojanti Pranciškonų gimnaziją, kuprinių svėrimo akcija: „Kiek sveria mano kuprinė?“ buvo vykdoma pirmose klasėse. Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į mokinių nugaros sveikatą ir nustatyti, ar ne per sunkios mokinių kuprinės. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė padėjo mokiniams išsiaiškinti, ar tinkamo svorio vaikų kuprinės, priminė kuprinių nešiojimo taisykles. „Džiugu, kad iš akcijoje dalyvavusių mokinių, dauguma nešioja kuprines, kurių svoris neviršija 10 proc. moksleivio svorio. Taip pat visi mokiniai turi kuprines su dviem diržais ir nešioja jas taisyklingai ant abiejų pečių“, – rezultatais pasidalino I. Vaitkevičienė. Specialistė akcentavo, kad pradinių klasių mokinių tuščių kuprinių svoris neturi viršyti 700 g, o vyresniems neturi būti didesnis nei 1 kg. Pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinuko kūno svorio. Patogiausia kuprinė, kurios diržai 3,5–4 cm pločio ir paminkštinti pečių juostoj. Kad mokiniui kuprinę patogu būtų nešioti, sunki
„Kuprinės“ informacija
Tam, kad sektųsi mokslai, paslaptingos formulės nėra, – tereikia nuolat kruopščiai mokytis, skirti tam pakankamai laiko ir neieškoti būdų išsisukti. „Mokymasis nėra tradicinis pomėgis, bet man patinka mokytis“, – šypsojosi Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinė Amanda Indrišiūnaitė, už pasiekimus neliekanti nepastebėta. Smagu sužinoti naujų dalykų Amanda – dažna įvairių konkursų, olimpiadų dalyvė, mat ji tikslingai mokosi ir siekia pademonstruoti savo žinias. Šiemet ji taip pat buvo viena mokinių, gavusių Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo stipendiją, teikiamą siekiant remti patriotišką ir katalikišką švietimą, skiriant lėšų Lietuvoje gyvenančių pavyzdingų moksleivių mokymuisi katalikiškose mokyklose ir gimnazijose. Tam, kad nusipelnytum šios stipendijos, reikėjo pademonstruoti savo įgūdžius rašant istorine tema. Kaip pripažino gimnazistė, stropiai mokytis ją skatina ateities tikslai. „Stengiuosi dabar, kad ateityje, siekiant karjeros aukštumų, būčiau jau susikūrusi tvirtą pagrindą“, – sakė ji. Ir čia pat atviravo, kad ją labiausiai domina tikslieji mokslai, pavyzdžiui, chemija. „O mano svajonių sritis, į kurią norėčiau pakliūti, – kardiologija“, – sakė mergina. Amanda supranta, kad kruopščiai mokytis ir mielai tai daryti nėra įprasta tarp šiuolaikinių mokinių. Priešingai, dažnas siekia išvengti mokymosi, nes tingi ar nori kitaip leisti savo laisvalaikį, pavyzdžiui, panirti į žaidimus. „Mokymasis – netradicinis pomėgis, tačiau jis man patinka. Man labai patinka sužinoti ką nors naujo. Mokslai mane netgi nuramina. Prisėsti ir išmokti kokios nors pamokos teoriją man labai lengva, netgi smagu, tikiu, kad visi taip gali, reikia tik noro“, – patirtimi pasidalino mergina.
Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje visą spalį parodų erdvėje eksponuojama Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokinio Astijaus Zastarto lipdinių iš plastilino paroda. Šios parodos keliavimo po Lietuvą iniciatyvos ėmėsi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programos „Stipri šeima“ savanorė Neringa Užomeckienė. Ji ir papasakojo apie šią iniciatyvą. Kūryboje atrado džiaugsmą ir nusiraminimą Astijaus lipdiniai – itin spalvingi jo mėgstamiausi animacinių filmukų veikėjai. Kaip pats sakė, lipdyti iš plastilino ir piešti jis galėtų nors ir visą dieną, nes tai yra veiklos, kurias jis labai mėgsta. O jo mėgstamiausias personažas – ežiukas Sonikas. Astijus turi autizmo spektro sutrikimą, todėl jis džiaugėsi radęs veiklą, kuri jam padeda nusiraminti, ir gali tuo tiesiog mėgautis. Neringa ir parodą parengti padėjusi mokytoja Monika Bušmaitė akcentavo, kad paroda siekiama atkreipti dėmesį į autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ypatingus gabumus kurti. Pomėgis lipdyti – nuo ankstyvos vaikystės Su parodos autoriumi Neringa susipažino būtent mokykloje, pradėjusi dirbti mokytojos padėjėja. „Tai buvo pats pirmasis mokinys, kuriam aš suteikiau pagalbą per pamokas ir su kuriuo artimai susidraugavome“, – teigė N. Užomeckienė. Taip ji sužinojo ir apie jo pomėgį. Paaiškėjo, kad Astijus iš plastilino lipdo nuo ankstyvos vaikystės, o lankymas darželį laisvalaikiu mėgo žiūrėti įvairius animacinius filmukus ir įdėmiai įsiminė visus jų personažus. „Vieną dieną, pasibaigus pamokoms, Astijus atsinešė plastilino ir savo noru, niekieno neprašomas pradėjo lipdyti ežiuko Soniko personažą. Aš, sėdėdama šalia jo, žavėjausi kaip kruopščiai yra lipdomos kiekvienos, net ir pačios smulkiausios detalės – rankos, pirštai, batai, batų raišteliai, plaukai, – apie kurias dažnas kurdamas nė nesusimąstome, – pasakojo Neringa. – Bėgant laikui, kiekvieną dieną stebėdama Astijų, lipdantį įvairius Soniko personažus, mačiau, kad lipdymas – neatskiriama Astijaus dienos dalis, ir paklausiau jo, ar jis galėtų nulipdyti ir kitų personažų? Astijus atsakė „taip“. Tuomet pradėjo lipdyti kitus, parodoje eksponuojamus personažus.“
Spalio 20-ąją Palangos senojoje gimnazijoje nuvilnijo tradicinė, šiemet jubiliejinė – 25-oji – šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“, vienijanti kuriančius jaunuolius iš viso Žemaitijos regiono. Šiemet puikiai sekėsi kretingiškiams – net trys Pranciškonų gimnazijos ugdytiniai užėmė prizines vietas. Pirmoji vieta – Pranciškonų gimnazijos mokinei Šiemetinėje moksleivių poezijos šventėje, kurią kuruoja lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė, dalyvavo ne tik moksleiviai, kurie kuria dabar, bet ir buvę mokiniai, pirmieji poezijos šventės dalyviai. Vienas jų šiemet vertino jaunųjų poetų kūrybą – tai vaikų rašytojas Tomas Dirgėla, pats pradėjęs savo kūrybinį kelią Palangos senojoje gimnazijoje. Poetai galėjo rinktis, kiek savo poezijos pristatys – vieni skaitė po kelis savo eilėraščius, o kiti – po vieną. Tad ir apdovanojimai buvo paskirstyti į dvi kategorijas. Vieno eilėraščio kategorijoje trečiąsias vietas užėmė Palangos senosios gimnazijos mokinė Beata Volkovaitė (mokytoja J. Galinauskienė) ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinys Benediktas Motuzas, antrosiomis vietomis dalinosi palangiškės Smiltė Šiurkutė (mokytoja A. Šeštokienė) ir Ugnė Stirbytė (N. Šakinienė), o pirmoji vieta atiteko Kretingos pranciškonų gimnazijos ugdytinei Dominykai Viršilaitei, kurią parengė lietuvių kalbos mokytoja Irma Šedienė. „Aš poeziją naudoju vidinei refleksijai. Poezija atsirado mano gyvenime neplanuotai, negalvojant, kad norėčiau tuo užsiimti, ir pasiliko. Tai atsitiko visai neseniai, praėjusiais metais. Nežinau, kaip bus ateityje, ar vis dar norėsis kalbėti tokia kalba, bet tikiu, kad poezija jau manęs neapleis. Norėčiau būti rašytoja, bet nesu tikra, ar ant to pastatyčiau visą savo gyvenimą. Kūryba dažnai būna įnoringa ir nelinkusi tavimi dalintis su kitomis veiklomis“, – sakė Dominyka, parsivežusi ąžuolo lapų vainiką už savo kūrybinius ieškojimus. Per menišką žodį gali būti atviresnis Kitoje kategorijoje trečiosiomis vietomis pasidalino Pranciškonų gimnazijos mokinys Sidas Čepelevas, kurį taip pat ruošė mokytoja I. Šedienė, bei Palangos senosios gimnazijos mokinė Elsė Uršulė Stanelytė (mokytoja J. Galinauskienė). „Poezija man yra priemonė, padedanti išreikšti mintį, neatskleidžiant paslapties. Per menišką žodį galima pasakyti daug labiau atviriau. Paprastu žodžiu negali tiek pasakyti, kiek kūryba“, – sakė Sidas. Įkvėpimas, anot Sido, aplanko netikėčiausiose vietose ir visiškai neplanuotai. „Kartais būna tokių dienų, kai gali nieko neparašyti, o būna tokių, kai per vakarą parašai net kelis. Pavyzdžiui, tokiuose renginiuose būnant gali kilti nemažai minčių“, – atskleidė jaunasis poetas, kuris papasakojo, kad jau yra išleidęs savo kūrybos knygelę mažu tiražu.
Kokią profesiją pasirinkti – kiekvieno jaunuolio galvosūkis, bet, ko gero, geriausia paklausyti savo širdies balso. Taip nutiko ir 28-erių kretingiškiui Viliui Stonkui, kuris, supratęs, kad nori padėti žmonėms, nusprendė tapti policijos pareigūnu, o per šešerius savo darbo metus jau sugebėjo ir pakilti karjeros laiptais: jis dabar – Palangos policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas. „Noriu paskatinti ir kitus pasirinkti šį kelią, nes tai prasmingas, reikalingas bendruomenei darbas“, – sakė jis. Mokymai praeina itin greitai Policijos pareigūnas atviravo, kad pasirinkti būtent šią specialybę paskatino toks itin paprastas dalykas – noras būti naudingam savo bendruomenės žmonėms. „Nors ir gali pasirodyti banalu, bet noras padaryti kažką prasmingo, padėti kitiems žmonėms buvo pagrindinė jėga, stumianti šitos profesijos link“, – prisipažino V. Stonkus. Kaip atrodo tas pirminis kelias, kurį reikia nueiti kiekvienam būsimam policijos pareigūnui? Vilius atskleidė – didelio vargo jis pats nepatyrė. „Mokymai trunka devynis mėnesius. Mokiausi Lietuvos policijos mokykloje. Kadangi mokymai ten labai aktyvūs, nespėji pajusti, kaip laikas ima ir praeina. Galiu patikinti, kad mokymai praėjo greičiau negu akies mirksnis. Po to jau policijos pareigūnai išsiunčiami savo žinias pritaikyti praktiškai, dirbant paskirtuose miestuose“, – pasakojo pareigūnas. Teorinės žinios skiriasi nuo praktinių Vilius, pradėjęs dirbti nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio, pastebėjo, kad didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduria jauni pareigūnai, yra tai, jog teorinės žinios nuo praktinių labai skiriasi. „Kai mokaisi, atrodo, kad viską sužinai ir jau esi pasiruošęs, bet nieko panašaus, nes išėjęs į gatvę patruliuoti, susiduri su tiek situacijų, kurių net įsivaizduoti negalėtum“, – juokėsi pareigūnas. Pasak jo, tarp išmoktos teorinės dalies ir realaus įgūdžių įgyvendinimo slypi didžiulė patirties bedugnė. „Nėra taip paprasta susieti išmoktas taisykles, užrašytas ant lapo, su realybe, ir tai parodo tikrąjį tavo meistriškumą ir gebėjimą pritaikyti žinias“, – sakė Vilius. Tačiau galiausiai tas patirčių krepšelis pildosi ir viskas darosi aiškiau. Tik atsakomybės našta gal auga. „Juk esi atsakingas ne tik už save, bet ir už savo partnerį ar kitus kolegas. Kiekvieną situaciją reikia įvertinti individualiai“, – pastebėjimą išsakė V. Stonkus.
Iš rungtynių protokolų
Kretingos krepšinio pirmenybių I lygoje be pralaimėjimų žengia „Jokūbavas“ (3 pergalės), kuris paskutinėmis sekundėmis, po Edgaro Vigelio tritaškio, permainingose rungtynėse nugalėjo „Urbovitą“ (1 pergalė, 2 pralaimėjimai; Edgaras Vigelis – 30, Eimantas Kupšys – 16; Aurimas Girdenis – 23, Mindaugas Naudžiūnas – 22). Kita nepralaimėjusi komanda „Skuodo KKSC-Senamiests“ (3 pergalės) 81:57 neturėjo vargo su „Virusu“ (3 pralaimėjimai; Tautvydas Vepštas ir Eimantas Vyšniauskas – po 18, Gytautas Kibelkis – 13; Remigijus Turskis – 23, Andrius Auryla – 16). Savo pozicijas pagerino „Vydmantai-Granduva“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas), 81:71 nugalėję Salantų „Vėją“ (1 pergalė, 2 pralaimėjimai; Erikas Kubilius – 33, Mantas Aukselis – 20; Alvydas Grikpėdis – 20, Jonas Galdikas – 19). Pergalių seriją pratęsė ir „Kretingalė“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas), 80:66 nugalėjusi „Kūlupėnus“ (3 pralaimėjimai; Rokas Tiškus – 32, Rokas Žilinskis – 24; Rokas Narkus – 15, Eimantas Poškus – 14).
Išaiškino, kada mokėti už magistralinius kelius
Kretingiškiui Donatui Domarkui teko patirti šoką, kai šį spalį jis gavo net kelis pranešimus dėl baudų po 350 Eur už neilgą maršrutą (iki 1 km) Kretingos miesto ribose, išvažiavus į magistralinį kelią Šiauliai–Palanga: vyras teigė ilgus metus nežinojęs, kad šis keliais apmokestintas, manęs, kad Susisiekimo ministerija padariusi išimtį kretingiškiams. Ši problema kilo, kai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga, prie „Viados“ degalinės, įrengė modernų radarą, fiksuojantį pažeidimus ir nustatantį, ar sunkiasvorę transporto priemonę vairuojantis asmuo susimokėjęs Kelių naudotojo mokestį. „Pajūrio naujienos“ domėjosi šia tema, redakcija buvo išsiuntusi paklausimą ir LAKD atstovams, kad ši institucija išaiškintų tvarką, ar ir kertant magistralinį kelią privaloma susimokėti Kelių naudotojo mokestį, ar yra tam tikrų išlygų. „Pajūrio naujienų“ redakcija gavo išsamų LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovės Jolitos Orentaitės paaiškinimą: „Valstybinės reikšmės mokamų kelių ruožai yra nurodyti Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas) 6 punkte. Vadovaujantis šio punkto 6.11. papunkčiu, visas magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga yra apmokestintas nuo 2,65 km iki 146,52 km.
Lietuvoje vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, tad jų modernizavimas svarbus šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti. Tęsiant ankstesniųjų programų praktiką, šiems ūkiams numatyta parama ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą – nuo spalio 31 iki gruodžio 29 dienos priimamos paraiškos pagal intervencinę priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“. Nauda akivaizdi „Parama smulkiems ūkiams pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ buvo itin populiari, sulaukusi didelio pareiškėjų susidomėjimo“, – teigė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per visą KPP laikotarpį su smulkių ūkių savininkais pasirašyta daugiau kaip 10 tūkst. sutarčių. Dauguma pareiškėjų paramos lėšas naudojo žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti. „Mums parama buvo labai naudinga. Plėtojame pienininkystės ūkį. Turime 16 melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos jau daug metų nedidėja, o viskas brangsta. Jei ne parama, nebūtume galėję atnaujinti šienavimo technikos, – sakė Pagėgių savivaldybėje ūkininkaujantys Rasa ir Bronius Jucikai. – Už gautą 15 tūkst. eurų paramą nusipirkome krautuvą, presą, įrangą žolei pjauti ir sugrėbti. Pirkome dalį naujos, dalį jau naudotos, bet modernesnės technikos.“
|
|
