|
|
|
(1799) 2023-10-24Oficialiai pradėtas tiesti dviračių takas į Vydmantus
Praėjusį savaitgalį pusiaukelėje tarp Kretingos ir Vydmantų užkasus kapsulę su žinia ateities kartoms, oficialiai buvo pradėti dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimo darbai. Būsimo tako nuo Kretingos „Viados“ degalinės iki Vydmantų, kur jis susijungs su jau anksčiau nutiestu taku, ilgis – 4,7 km, plotis 2,5 m. Projektą vykdo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), jo vertė – 3,6 mln. eurų. Darbus atliekanti bendrovė „YIT Lietuva“ taką įsipareigojo užbaigti per 12 mėnesių. Nuo sumanymo – 12 metų Į atidarymą atvykę svečiai – Susisiekimo ministerijos viceministras Mindaugas Tarnauskas, LAKD generalinio direktoriaus patarėjas Remigijus Lipkevičius, įmonės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus – džiaugėsi, kad dešimtmetį lauktas dviračių ir pėsčiųjų takas pagaliau startavo. „Dviračių takų tiesimo darbai vykdomi pagal Nacionalinę dviračių plėtros programą, tariamės su savivaldybėmis, kur jų labiausiai reikia: apie kretingiškių poreikį dviračiais pasiekti Palangą buvo žinoma senokai, džiaugiuosi, kad, įveikus kliūtis, darbai pajudėjo – šiandieną skelbiame jų pradžią. Tikiuosi, kad jau kitą vasarą abu merai – Kretingos ir Palangos – į svečius vienas pas kitą galės vykti dviračiais“, – smagiai kalbėjo viceministras M. Tarnauskas.
Spalį buvo baigti Maironio gatvės remonto darbai: paklotas naujas asfaltas, panaikintos elektros oro linijos ir nutiestas požeminis elektros kabelis, pastatyti nauji šviestuvai, tačiau gatvės ruožas nuo sankirtos su Pušyno gatve iki neseniai atnaujintos Vilniaus gatvės liko netvarkytas. Ruožo asfalto danga lopas ant lopo. Šalia gatvės prie kapinių esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje ypač vasarą, parkuojasi turistiniai autobusai, irgi apleista. „Kaip visada – vieną galą sutvarkė, kitą paliko“, – piktinasi kretingiškiai, nesuprantantys tokios gatvių renovavimo tvarkos kone pačiam miesto centre. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Povilas Černeckis paaiškino, kad po remonto Maironio gatvėje pirmenybė bus teikiama dviratininkams ir pėstiesiems, tai bus dviračių ir pėsčiųjų gatvė, kuria automobiliai važiuoti galės nelenkdami dviratininkų. „Tą dviračių taką norime pratęsti iki pat Vilniaus gatvės, bet nuo susikirtimo su Pušyno gatve palikti ir dvipusį eismą automobiliams. Tai būtina, kad neužkimštume Vilniaus gatvės, kad automobiliai į ją patekti galėtų ir Pušyno gatve. Be atskiro projekto šio Maironio gatvės ruožo nesutvarkysime“, – sakė jis. Ruožo renovaciją tikisi suprojektuoti šią žiemą. Be to, šį Maironio gatvės ruožo remontą teks įtraukti į renovacijos laukiančių gatvių sąrašą. Sąrašo pradžioje ar gale atsidurs šis projektas – galutinai nuspręs tą sąrašą tvirtinantys Savivaldybės tarybos politikai.
„P. n.“ informacija
Iš Islandijos į Kretingą režisierė parvežė džiugią žinią
Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė, Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, atstovaujanti mūsų šaliai tarptautiniame Šiaurės Europos mėgėjų teatrų aljanse (NEATA), sugrįžo iš Reikjavike Islandijoje įvykusio metinio būsimų projektų aptarimo: į Kretingą ji parvežė džiugią žinią – būtent mūsų mieste 2025-ųjų gegužę bus surengtas Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatro festivalis. Pasak A. Antulienės, NEATA aljanso, vienijančios 9 šalis – be 3 Baltijos šalių, dar Islandiją, Norvegiją, Švediją, Suomiją, Daniją ir Farerų salas, atstovai susirenka kasmet vis kitoje šalyje, kad aptartų būsimus darbus ir artimiausius festivalius, laboratorijas, spektaklius – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ir jaunimo grupėse, ir pradeda jiems ruoštis: rengia paraiškas projektams, numato datas. „Šiandieną su dideliu džiaugsmu jau galiu pasakyti, kad Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis įvyks būtent Kretingoje. Ilgai to siekiau ir jau išvykdama turėjau garantą, kad susitelksime visi – į Reikjaviką vykau turėdama Savivaldybės palaikymą, kad galėčiau konkrečiai kalbėti ir būčiau tvirta siūlydama. Užsienio kolektyvams per tuos pusantrų metų teks ieškotis lėšų kelionei, parengti repertuarą“, – apie svarbų renginį mūsų mieste kalbėjo A. Antulienė.
Paviliojo ir įtraukė Klaipėdos krašto tarpukario kinas
Klaipėdietis kultūrologas, kino prodiuseris ir kino klubo „8.1/2“ įkūrėjas Kęstutis Meškys baigia rengti studiją apie prieškario Klaipėdos krašto kiną, apžvelgdamas ir tolimesnius Vakarų Lietuvos regionus iki Telšių, Skuodo, Tauragės. Surinktą medžiagą jis ketina išleisti atskira knyga „Klaipėdos krašto kinas. Faktai. Vardai. Kontekstai“. Duoklė gimtajai Klaipėdai Klaipėdos kraštas yra specifinis mūsų šalies istorijos visumoje, savita jo kultūra, tarpukariu vyravo ryškūs socialiniai skirtumai. Jame nuolatos vyko Kauno valdžios ir krašto autonominėje valdžioje buvusių provokiškų elementų konfrontacija, kuri atsispindėjo ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, taip pat – ir kino veikloje. „Su būsima mano knyga išėjo taip, kaip tėvams su labiau skriaudžiamu vaiku – jis tampa labiau mylimu. Taip ir man norėjosi priminti apie istorijos mėtomą vėtomą Klaipėdos kraštą, jo spalvingą ir kiek primirštamą praeitį“, – pusiau juokais, pusiau rimtai apie tai, kaip susidomėjo Klaipėdos krašto istorija, prieškario kinu, kalbėjo būsimos knygos autorius. Jis sakė esąs gimęs Klaipėdoje, tačiau likimas jį nubloškė į Peterburgą, kur dirbo televizijoje ir kino kūrybos srityse. Po nepriklausomybės grįžo į Lietuvą, dėstė kiną ir medijas, kultūrologiją Lietuvos Dailės akademijoje, Klaipėdos universitete, kolegijose. K. Meškys neslėpė pajutęs norą savaip grąžinti skolą Klaipėdai – savo gimtinei, todėl pirmiausiai ėmėsi rinkti medžiagą dokumentinei kino juostai „Anikė. Meilės istorija“, kuri visuomenei buvo pristatyta prieš dvejus metus. „Rinkdamas medžiagą apie įstabią Anikės meilės istoriją, aptikau įdomių faktų apie Klaipėdos ir apylinkių kiną, aktorius, kurie prieškariu įėjo į Europos ir net pasaulio kino elitą“, – sakė pašnekovas. Nemažai surinktos medžiagos liko už kadro, K. Meškys ją dar papildė iš tarpukario lietuviškos ir vokiškos spaudos, privačių archyvų, Lietuvos muzikos, teatro ir kino, o taip pat – Mažosios Lietuvos istorijos, kitų muziejų, ir taip gimė šios knygos idėja.
Spalio 19 d. „7bet-NKL“ rungtyniaujanti „Kretingos komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 74:79 (13:26; 24:20; 22:15; 18:15) turėjo pripažinti Vilkaviškio „Perlo“ (4 pergalės, 2 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Šiose rungtynėse I kėlinio pabaigoje šeimininkai surengė spurtą 12:0 ir atitrūko 26:11, baigiantis II kėliniui kretingiškiams, po M. Jurkaičio prasiveržimo, pavyko sušvelninti atsilikimą iki vienženklio – 37:46. Po pertraukos kretingiškiai dar labiau pagerino žaidimą ir prieš lemiamą kėlinį atsiliko jau per vieną metimą – 59:61. Ketvirtą kėlinį varžovams vėl buvo pavykę atitrūkti – 68:60, bet prasidedant paskutinei rungtynių minutei, po M. Stašio taiklių baudos metimų, rezultatas tapo lygus – 74:74. Per likusį laiką taškus rinko tik varžovai, kurie ir iškovojo pergalę. Nesustabdomai Vilkaviškio komandoje žaidė legionierius Ajare Sanni, pelnęs 31 tašką ir surinkęs 39 naudingumo balus.
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama Kretingos „Minija“ išvykoje 1:2 pralaimėjo FK „Ekranas“, kuris šiuo metu užima VIII turnyrinės lentelės poziciją. Vienintelio į varžovų vartus pasiųsto įvarčio autorius legionierius iš Japonijos Hiroshi Miyazawa įvartį pelnė 5-ą rungtynių minutę. Nors ir pralaimėjo, minijiečiams, po 27 turų turintiems 48 taškus (14 pergalių ir 7 pralaimėjimus), pavyko išsaugoti II v. turnyrinėje lentelėje. „Minija“ tik 1 tašku lenkia FK „Nevėžis“ ir „Be1 NFA“, 3 taškais – FK „Neptūnas“ ir FK „Babrungas“. Taigi mūsiškių laukia aštri kova dėl medalių. Kretingos „Minija“: Amiras Ahalarovas, Tokiya Hirosawa, Deividas Pipiras, Matas Keblys, Lukas Gujis, Hiroshi Miyazawa (5’), Takuya Fushimi, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša. Po keitimo: Robertas Rimutis, Adrijus Putvinas, Vilius Kazlauskas. Kretingos „Minijos“ spalio 28 d. laukia susitikimas išvykoje su Vilniaus BFA (XIV v., 8 pergalės, 10 pralaimėjimų), o lapkričio 4 d. minijiečiai sezoną užbaigs namų aikštėje Kretingos miesto stadione, kur susitiks su FK „Babrungas“. Tvarkaraštyje numatytos rungtynės su „Marijampole City“ neįvyks, nes ši ekipa pašalinta iš I lygos varžybų, tačiau jai bus užskaitytas pralaimėjimas, be žaidimo „Minijai“ atnešiantis tris pergalės taškus.
„P. n.“ informacija
Madingiausia verslo dovana – kalėdinis Baltuonių kalakutas: rezervuoti reikia dar spalį
JAV ir Jungtinėje Karalystėje įsitvirtinusi tradicija per šv. Kalėdas kepti kalakutą sparčiai plinta ir Lietuvoje. Šią tradiciją šalyje formuoja ir verslai, kurie proginius kalakutus vis dažniau renkasi kaip ypatingą dovaną, prieš šventes įteikiamą darbuotojams arba partneriams. Kaip teigė Kretingos rajone įsikūrusio natūralių kalakutų ūkio atstovai, kalėdinius užsakymus įmonės įprastai pradeda teikti dar rugpjūtį, o paskutiniai užsakymai priimami spalio antroje pusėje. Išpopuliarinti padėjo Bronislovas Lubys Baltuonių šeimos kalakutų ūkis veiklą pradėjo 1995-aisiais ir yra laikomas šios paukštininkystės šakos pradininku Lietuvoje. Nuo pat veiklos pradžios reikšmingą šio ūkio metinių pardavimų dalį sudarė kalėdinių kalakutų pardavimas įmonėms. Kaip prisiminė ūkio įkūrėjas ir dabartinis vadovas Vladas Baltuonis, prie šios tradicijos atsiradimo Lietuvoje kadaise svariai prisidėjo ir tuometinis „Achemos“ vadovas amžiną atilsį Bronislovas Lubys. „Iki mūsų pažinties jis savo darbuotojams dovanodavo žąsis, tačiau nuo 1997-ųjų pradėjo užsakyti mūsų kalakutus“, - pasakojo V. Baltuonis: „B. Lubio pavyzdžiu vėliau gausiai pasekė kitos įmonės, ir šiandien, prabėgus beveik trims dešimtmečiams, džiaugiamės kasmet aptarnaudami verslus visoje Lietuvoje.“ Tradicijos darbuotojams ir partneriams dovanoti kalėdinį kalakutą populiarumą paaiškinti nesunku. Kaip teigė ūkio įkūrėjų dukra, „Baltuonių kalakutų“ pardavimų vadovė Aistė Baltuonytė, joks dovanų čekis ar standartinis verslo aksesuaras darbuotojo šeimai nesuteikia tiek smagių akimirkų kaip proginis kalakutas. „Prieš pat šventes sugrįžti namo, nusipurtyti nuo kojų sniegą ir ant stalo išdidžiai padėti didelį storą kalėdinį kalakutą – tai yra pareiškimas ir didžiausias džiaugsmas žmonai, vyrui, vaikams, anūkams, tėvams, uošviams, seneliams ar visai plačiai giminei, – teigė A. Baltuonytė. – Mūsų ūkyje užaugintas proginis kalakutas, priklausomai nuo pageidavimo, sveria nuo 4 iki 10 kilogramų, todėl mėsos tikrai užtenka abiem Kalėdų dienoms.“
Kretingoje jau veikia Moldovos garbės konsulatas
Praėjusį penktadienį Kretingoje buvo atidaryta pirma diplomatinė įstaiga – Moldovos Respublikos garbės konsulatas, aprėpiantis Kretingos ir Tauragės rajonų savivaldybes. Garbės konsulu paskirtas kretingiškis verslininkas Irmantas Norkus. Konsulatas įsikūrė Birutės gatvėje uždarosios akcinės bendrovės „Vienaragio malūnas“ pastate. Konsulatą žymintį ženklą atidengė Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emil Druc ir Moldovos garbės konsulas Kretingoje Irmantas Norkus. Iškilmingas renginys, skirtas konsulato atidarymui, vyko Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, kur atidarytos dvi parodos – Lietuvoje gyvenančios moldovės dailininkės Rodica Morari tapybos darbų ir Moldovos tautinių kostiumų. Renginio pradžioje nuskambėjo abiejų valstybių – Moldovos ir Lietuvos – himnai. Svečius smagiomis moldovų ir lietuvių liaudies melodijomis pasveikino Kretingos kultūros centro Šukės skyriaus „Šukupio“ muzikantai. „Jūsų regionas yra vienas pirmaujančių pramonės, technologijų vystymo, švietimo, kitose srityse. Tikiuosi, kad Moldova, kaip kandidatė į ES narius, dar šiemet bus pakviesta derybų stojimui į ES, kad gali sudominti ir jus, ir ne vien kaip vyno šalis, kurio rūšių įvairovės didžiulė“, – kalbėjo Moldovos ambasadorius Lietuvoje Emil Druc. Jis pristatė garbės konsulą Irmantą Norkų kaip sėkmingą verslininką, nuo 2019 m. tiekiantį viešojo maitinimo paslaugas viename Moldovos regione. „Esu tikras, kad sukaupęs tokią patirtį Irmantas Norkus, kaip garbės konsulas Kretingoje, plėtos dvišalius ne vien ekonominius, bet ir kultūrinius, švietėjiškus ryšius“, – tarė ambasadorius Emil Druc, pažymėjęs, kad garbės konsulas Irmantas Norkus dirbs kartu su Moldovos ambasada Lietuvoje. Ambasadorius paprašė Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus Moldovos garbės konsulatui Kretingoje ir jo garbės konsului suteikti visokeriopą pagalbą. E. Druc įteikė I. Norkui Moldovos ir Lietuvos valstybių užsienio reikalų ministrų pasirašytą dokumentą, suteikiantį I. Norkui diplomatinį statusą, teisę eiti garbės konsulo pareigas.
Tarptautiniame suknelių konkurse vydmantiškės darbas įvertintas I vieta
Tarptautinės suknelių siuvimo akademijos narė vydmantiškė 28-erių Greta Lauraitienė, prieš trejus metus pasiryžusi įkurti siuvyklą „Mėletėlė“, laimėjo šios akademijos paskelbtą korsetinių suknelių konkursą. Jam savo darbus pateikė šimtai kūrėjų – jie atsiuntė 800 savo darbų nuotraukų – iš 35-ių pasaulio šalių. Gretos siuviniai buvo įvertinti I vieta. „Man asmeniškai tai – milžiniškas laimėjimas, nes vertinama buvo viskas – modeliai, siuvimo technika, įdirbis“, – prisipažino moteris. Veiklą stabdė globalios negandos G. Lauraitienė Klaipėdos universitete yra įgijusi visuomenės geografijos ir GIS bakalauro ir magistro laipsnius. Per paskutiniuosius magistro studijų metus ji Klaipėdos technologijų mokymo centre įgijo ir siuvėjos profesiją. „Teko dirbti administracinį darbą, tačiau baigusi mokslus norėjau kažko naujo ir save išbandyti kitose srityse, taigi 2020-ųjų pabaigoje ryžausi Vydmantuose atidaryti siuvyklą“, – G. Lauraitienė prisipažino, kad, pradėjus veiklą, teko susidurti su netikėtumais ir nenumatytais iššūkiais, todėl per tuos veiklos metus daug mokėsi – ne tik siūti, bet ir verslo, jo valdymo. „Pavyko patobulėti“, – teigė pašnekovė, turėdama mintyje tai, kad veiklą ji pradėjo siūdama įvairius smulkius siuvinius, o dabar jau žengia į proginių suknelių siuvimo pasaulį. Anot Gretos, globalios negandos, tokios, kaip Covid-19 pandemija, prasidėjęs karas Ukrainoje stabdė veiklas, kėlė daug nerimo, klausimų, abejonių. „Bet draudimai atslūgo, ir žmonės į gyvenimus grįžo su nauju įkvėpimu, norėdami unikalių, ryškesnių ir drąsesnių rūbų, kurių parduotuvėse nerasi, todėl individualus siuvimas tapo dar aktualesniu. Visada buvo ir yra žmonių, vertinančių individualiai pasiūtą rūbą, norinčių, kad rūbas būtų sukurtas būtent jiems“, – G. Lauraitienės pastebėjimu, augant ekonomikai, daugėja ir šių žmonių grupė – kadangi parduotuvės ne visada gali atliepti tokių klientų norus ar poreikius, atsiranda erdvė individualiam siuvimui. Ji tęsė mintį: „Taip pat žmonės vis dažniau kaip vertybę akcentuoja daikto ar prekės autentiškumą, unikalumą, savitumą, tvarumą, o neretai šiomis savybėmis išsiskiria būtent amatininkų darbai, todėl jų populiarumas auga.“
|
|
