|
|
|
(1798) 2023-10-20Milžiniškos baudos – vien kirtus magistralinį kelią
Kretingiškis Donatas Domarkas šį spalį patyrė šoką, gavęs net tris pranešimus apie nusižengimus, už kuriuos teks susimokėti baudą per tūkstantį eurų, arba triskart po 350 Eur. Pasirodo, prie „Viados“ degalinės įrengtas radaras užfiksavo, kad vairuotojas krovininiu N1 kategorijos mikroautobusu tiek sykių kirto magistralinį kelią Šiauliai–Palanga. D. Domarkas klausė, kodėl vairuotojai nebuvo informuoti, kad sunkiasvoriu transportu važiuojant Kretingos miesto ribose reikia mokėti Kelių naudotojo mokestį. Lietuvoje yra 20 apmokestintų aukščiausios kategorijos kelių (nuo A1 iki A20), tarp jų – ir kelias A11 Šiauliai–Palanga, jo ruožas nuo 2,65 iki 146,52 km. Važiuojant sunkiasvoriu transportu, vairuotojams reikia mokėti mokestį, įsigyjant specialų bilietą –vinjetę dienai, savaitei, mėnesiui arba metams. Pažeidimus fiksuoja modernus radaras Žemės ūkio produkcija prekiaujantis D. Domarkas pasakojo daugel metų išvežiojąs produkciją klientams, iš Nemuno gatvės kertąs didžiąją sankryžą kelyje Šiauliai–Palanga iki Kretingsodžio. Tačiau ligi šiol nebūdavo traktuojama, kad jis pažeidė tvarką. Jeigu reikėdavo važiuoti už miesto ribų, jis tvirtino, susimokėdavęs Kelių naudotojo mokestį, nusipirkdamas specialią vinjetę. „Kai pirmąsyk spalį atėjo bauda, sužinojau, kad prie „Viados“ degalinės, kelyje Šiauliai–Palanga, šį rugpjūtį buvo įrengtas modernus radaras, kuris pradėjo fiksuoti, koks transportas ir kur važiuoja. Tačiau tik dabar, gavus pirmąją baudą, man paaiškėjo, kad reikia mokėti ir už važiavimą būtent Kretingos miesto ribose. Negana to, nuo rugpjūčio važinėjau dažnai – jau atėjo trys baudos, bet, manau, kad tai dar ne pabaiga – per du praėjusius mėnesius už kiekvieną važiavimą jų prisirinksiu krūvą. Kiek sykių važiavau, tiek ateis baudų po 350 Eur“, – piktinosi skaitytojas. Jis tikino suprantąs, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet jam nesuprantama, kodėl nė viena tarnyba neinformavo vairuotojų, o baudas skuba reikalauti. „Juolab kad, mūsų žiniomis, Klaipėdos miesto savivaldybė išsireikalavo iš Kelių direkcijos, kad krovininį transportą, važiuojantį miesto ribose, atleistų nuo šio mokesčio“, – tvirtino D. Domarkas.
Ar jaučiatės saugūs dabartinių karinių konfliktų kontekste?
Kretingos rajono Salantų kultūros centre spalio 27 d. 19 val. rengiamas vakaras Kardo rinktinės vadui Kazimierui Kontrimui-Montei atminti. „Šiemet minimos Kazimiero Kontrimo-Montės 110-osios gimimo metinės. Ši asmenybė – Kretingos krašto laisvės kovų legenda“, – sakė Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis. Ta proga į Salantų kultūros centrą pirmą kartą atvyksta šiais metais 55-ąjį gimtadienį švenčiantis akademinio jaunimo būrys iš Vilniaus universiteto – folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Milda Ričkutė, Kristina Aponavičiūtė, Vilius Marma, Damilė Bagdonavičienė), kuris dainuoja senąsias lietuvių liaudies dainas, šoka tradicinius šokius, muzikuoja įvairiausiais instrumentais, gilinasi į senuosius papročius, kuriuos po kruopelę teberenka dalyvaudami ekspedicijose. Ansamblis yra parengęs daugybę teminių programų: nuo mitologinių dainų iki romansų, nuo senųjų liaudies dainų iki kantičkinių giesmių. „Kazimiero Kontrimo-Montės atminimo vakarui ansamblis parengė partizaninių, karinių-istorinių ir patriotinių dainų programą „Pasiliko jauni, dainose amžini“, – A. Rapalis teigė, kad renginio pabaigoje kartu su „Ratilio“ galės pašokti ir žiūrovai.
„P. n.“ informacija
Spalio 31 d. 18.00 val. ant Gaidžio kalno Žvainių kaime šalia Salantų Kretingos rajono Salantų kultūros centras rengia Ilgių vakarą. Renginio organizatoriai žada jaukų pasibuvimą apšviestame kalne, degs atminimo laužai, istoriniais pasakojimais dalinsis profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius, o kuršių genties rekonstrukcijos klubas „Pilsots“ ir Žemyna bei Donis kurs gamtišką muzikinį foną. „Renginys skirtas mūsų seniesiems protėviams, atgulusiems šalia Gaidžio kalno esančiuose pilkapiuose, atminti. Būtent šie pilkapiai – vos pastebimi, tarsi pievoje paskendę akmenų žiedai, yra labai svarbūs – tai viena seniausių palaidojimų vietų visoje Vakarų Lietuvoje“,– paaiškino Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis, akcentuodamas, kad renginys – nemokamas. Ilgės – tai senovės lietuvių rudens ir mirusiųjų pagerbimo šventė. Ilgės švęstos kapinėse ir namuose, nuėmus derlių, spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, su sudėtinėmis vaišėmis ir aukojimais. Šventę savo veikaluose autoriai mini XV ir XVI a., o 1600 m. Vilniaus jėzuitų kolegijos misionierių pranešime Ilgės minimos kaip mirusiųjų atminimo diena. Istorikas Simonas Daukantas „Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845) rašė, kad lietuviai, ilgėdamiesi mirusiųjų, per Ilges vaišindavo vėles. Per Ilges buvo prašoma dievo Žemėpačio malonių ir dėkojama už derlių, kepama duona – iš pradžių ji buvo skirta protėviams, vėliau ja vaišindavo elgetas, aukodavo gyvulius ir paukščius – dažniausiai avis, gaidžius, vaišindavosi jų virta ar kepta mėsa, gerdavo sambarinį (sudėtinį) alų, dainuodavo ir žaisdavo. Vėlėms po stalais, suolais, į namų kertes numesdavo maisto, nuliedavo pirmus gėrimų lašus. Lankydami mirusiųjų kapus, ant jų padėdavo maisto ir gėrimų – šis paprotys Lietuvos šiaurrytinėje dalyje, lietuvių etninėse žemėse Latvijoje ir Baltarusijoje išliko iki XIX a. pab. Įsigalėjus krikščionybei Ilges pakeitė Vėlinės, o nuo XXI a. pradžios Lietuvoje vis dažniau prisimenami senoviniai Ilgių papročiai, rengiamos Ilgių šventės, edukacinės programos.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Tęsiasi Kretingos rajono krepšinio pirmenybės. I lygoje ir toliau be pralaimėjimų išlieka dvi komandos. „Jokūbavas“ 85:68 palaužė be pergalių liekančius „Kūlupėnus“ (Aurimas Vaičiulis – 18, Andrius Bėrontas ir Voldemaras Knystautas – po 16; Šarūnas Stalmokas – 24, Lukas Lemežis – 13). Antrą pergalę pasiekė ir „Skuodo KKSC-Senamiests“, 92:72 nugalėjęs pirmą pralaimėjimą patyrusį Salantų „Vėją“ (Paulius Mitkus – 24, Julius Kryževičius – 17; Dalius Daukantas – 20, Julius Paulauskas – 16). Pirmą pergalę pasiekė „Urbovita“, 90:63 nugalėjusi „Vydmantus-Granduvą“ (Aurimas Girdenis – 30, Deividas Petravičius – 16; Erikas Kubilius – 22, Nerijus Stonkus – 11). „Kretingalės“ komanda po pratęsimo 100:92 palaužė „Virusą“, kuris prieš ketvirtą kėlinį atsiliko 26 taškais, bet 22 taškais laimėjo paskutinį kėlinį, ir per pratęsimą varžovai dėl išnaudotų pražangų limito liko keturiese, bet vis dėlto iškovojo pirmąją pergalę (Martynas Ruzgus – 28, Rokas Tiškus – 27; Vytautas Šližius – 43, Remigijus Turskis – 18).
Mergaičių futbolininkių finišas pranoko keliamus tikslus
Kretingos futbolo akademijos (FA) auklėtinės Martyno Vilucko treniruojamos mergaitės sėkmingai finišavo dviejose – Moterų futbolo regioninėje lygoje ir Lietuvos mergaičių U-13 futbolo čempionato Vakarų-Šiaurės – zonos varžybose. Mergaičių treneris pripažino: „Iškelti tikslai pranoko mūsų lūkesčius.“ Moterų regioninės lygos pirmenybėse, taip pat ir finalinėse rungtynėse Kretingos FA „Minija“ mergaitės dalyvavo junginėje komandoje kartu su „Jakų“ komanda. „Taip atsitiko, kad baigiantis lygos susitikimams, toje komandoje iš 10 žaidėjų 9-ios buvo mūsų akademijos auklėtinės – dalis „Jakų“ merginų nuėjo į Klaipėdos „Neptūną“, kurį mums pavyko aplenkti“, – savo auklėtinių pasiekimais džiaugėsi M. Viluckas.
Kadangi FA „Minija“ merginos treniruojasi gana trumpą laiką, jos nelabai gali startuoti oficialiose varžybose – trūksta ir žaidėjų, ir treniruočių bei žaidybinės patirties. „Pasirinkome kelią tapti jungtinės komandos nariais, ir toks sprendimas pasiteisino – mergaitės ne tik įgijo žaidybinės patirties, bet ir iškovojo III v. laimėtojų titulą, medalius, kas tikrai pranoko prieš sezono pradžią keliamus tikslus“, – M. Viluckas neabejojo, kad tai – tikrai geras rezultatas, ypač žinant, kad kretingiškės kartu SK „Jakai“ sportininkėmis pranoko tokią Klaipėdos komandą, kaip „karys“, kuriame sportuoja fiziškai stiprios merginos kariūnės. Beje, finalą su „Kario“ ekipa „FA „Minija“-SK „Jakai“ laimėjo 1:0, ir vienintelį įvartį į varžovių vartus pasiuntė mūsiškė Meda Jocytė. Be jo, komandos, tuo pačiu ir Kretingos garbę futbolo aikštėje gynė Radvilė Pauliukaitė, Karolina Lukošiūtė, Natalija Vitkutė, Ana Tkhir, Patricija Grabliauskytė, Andrėja Pucaitė, Viltė Pilibaitytė, vartininkė, pripažinta geriausia komandos žaidėja, Austėja Beniušytė, vartininkė, pripažinta geriausia komandos žaidėja.
Kretingos dziudo klubo „Ardonas“ imtynininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo, dalyvavo Plungėje įvykusiame atvirame Plungės miesto dziudo čempionate „Auksinis ruduo 2023“. E. Cchovrebovas akcentavo tai, kad jo auklėtiniai į varžybas išvyko be jo. „Tačiau ir be trenerio patarimų, vaikai iš varžybų tuščiomis negrįžo“, – sakė jis. Klubui „Ardonas“ atstovavę Karolina Eberling iškovojo I v., Gintė Kazlauskaitė užėmė II v., o Emėja Beniušytė, Paulius Ališauskas ir Armandas Buožius tapo III v. laimėtojais. Trenerio pastebėjimu, jo auklėtinis Markas Kurpoviesas vos per žingsnį buvo nuo medalio, tačiau įgijo neįkainojamos patirties: jis laimėjo dvi kovas, tiek pat pralaimėjo, ir tarp 27 sportininkų užėmė VII v. Kitiems sportininkams – Marijui Moulazimis, Jurgiui Butkui, Arminui Terechovui ir Karoliui Urbaičiui – tai buvo pirmosios, gal ir nelabai sėkmingos, patirtys. „Ardono“ sportininkams dalyvaujant varžybose Plungėje, treneris Erikas Cchovrebovas kartu su sportininkais Leonardu Farah ir Gvidu Glatkauskiu dalyvavo Šakiuose surengtame brazilų jujitsu (džiudžitsu) seminare, kurį vedė Yamasaki akademijos kuratorius Lietuvoje Giedrius Karavackas, 2 dano braziliško jujitsu ir 4 dano dziudo meistras, daugkartinis Lietuvos dziudo, sambo čempionas, Europos ir Pasaulio dziudo ir sambo čempionatų dalyvis, tarptautinių grapling’o turnyrų ir čempionatų nugalėtojas. „Tai yra mano vaikystės treneris, kuris šiuo metu gyvena Amerikoje ir ten aktyviai treniruojasi pats, turi treniruojamų auklėtinių“, – galimybe susitikti pasidžiaugė E. Cchovrebovas.
„P. n.“ informacija
Kretingiškių Mizgirių šeima – Europos vėjaračių čempionai
Trys kretingiškių verslininkų Rasos ir Mato Mizgirių šeimos atstovai – pats Matas, duktė Austėja ir sūnus Vykintas – prieš kelias dienas sugrįžo iš Jungtinėje Karalystėje, Velse, įvykusio Europos Blokart vėjaračių čempionato. Sugrįžo itin garbingai atstovavę Lietuvai skirtingose klasėse ir kategorijose: Matas pelnė auksą, Austėja bronzą, o Vykintas tik vienu tašku atsiliko nuo bronzos medalininko ispano Chuano Galmes. Pasak M. Mizgirio, iš viso šiame čempionate dalyvavo 91 sportininkas iš 13 pasaulio šalių: nors čempionatas pavadintas Europos, tačiau jame dalyvavo sportininkai ir iš tolimų šalių – JAV, Boneiro Karibų salyne ir Naujosios Zelandijos. Pastarojoje šalyje ši sporto šaka itin populiari, jų buriuotojai laikomi stipriausiais pasaulyje, ir tik po buriavimo seka regbis. Lemia vėjas ir gebėjimai Čempionate dalyvavo 9 atstovai iš Lietuvos, ir sėkmė medalių link vedė net 4 mūsiškius: Greta Kalinauskaitė ir Gustas Stankevičius iš Šiaulių laimėjo antrąsias vietas, o kretingiškiai Matas ir Austėja Mizgiriai atitinkamai pirmą ir trečią vietas. „Lietuviai buvo vieninteliai iš Baltijos šalių. Per čempionatą užsimezga tarpusavio bendrystė, pasakojame apie Lietuvą – tampame savotiškais savo šalies ambasadoriais. Garsiname Lietuvos vardą, nes į varžybas suvažiuoja tituluočiausi šios sporto šakos atstovai“, –„Pajūrio naujienoms“ kalbėjo M. Mizgiris. Europos Blokart (monotipinių, to paties gamintojo vėjaračių) čempionatas vyko 4 dienas buvusioje Karališkųjų oro pajėgų bazėje Velse. M. Mizgirio žodžiais, vėjaračių sportui labai svarbus yra vėjas, jo kryptys ir stiprumas. „Pirmosios dvi dienos buvo labai vėjuotos ir lietingos, – vietiniai velsiečiai juokėsi, kad tai tipiškas jų oras. Stiprus vėjas – gerai, tačiau lietus ir dargana buriavimui suteikia rūstesnį pobūdį. Toks oras labiau patikrina sportininko gebėjimą koncentruotis, išvystyti greitį. Įsėdus į vėjaratį, viena ranka valdoma burė, o kita – vairuojama“, – šios, Lietuvoje dar palyginti retos, sporto šakos niuansus apibūdino pašnekovas. Jis tęsė mintį: „Priklausomai nuo vėjo stiprumo, varžybų eigoje tenka keisti bures: kuo didesnis vėjas, tuo burė mažesnė ir atvirkščiai, kuo mažesnis vėjas, tuo burė didesnė. Kitą varžybų pusę išlindo saulė, sumažėjo vėjo greitis, ir jau galėjome buriuoti su didesne bure, – techniškai tai yra gerokai įdomiau, labiau juntami pokyčiai.“
Pastaruosius metus nuostolingai dirbanti Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos turgus“ – 2022 m. veiklos nuostolis buvo 9 tūkst. eurų – perka mini traktorių aplinkai prižiūrėti. Kretingos rajono savivaldybės tarybos komitetuose šią savaitę buvo svarstomas sprendimo projektas dėl bendrovės „Kretingos turgus“ įstatinio kapitalo didinimo 13 tūkst. eurų, pagal oficialią versiją šie pinigai ir skiriami pirkti mini traktoriui, kuris, kaip teigiama aiškinant sprendimo projektą, reikalingas turgaus aplinkai tvarkyti. Tarybos valdantieji sprendimo projektui pritarė, opozicijai kilo abejonių. „Ar nupirkus traktoriuką turgus bus patrauklesnis, ar šiandieną turgui jo labiausiai reikia, gal tą traktorių perkame „Kretingos komunalininkui“, prie kurio planuojama jungti „Kretingos turgų?“ – klausė opozicijai vadovaujanti Violeta Turauskaitė. „Traktorius šiandieną yra geriausia investicija į „Kretingos turgų“, buvo svarstomos galimybės išasfaltuoti teritoriją, tvarkyti paviljonus, jų stogus, bet tam reikia didelių lėšų“, – sakė meras Antanas Kalnius.
Savo senelio Antano Patamsio, garsaus prieškario Panevėžio fotografo, o emigracijoje JAV – tautos šviesuomenės elito ir nepriklausomybės siekio sambūrio atstovo, pranciškonų mecenato gyvenimą jo anūkas kretingiškis inžinierius, dailininkas, kraštotyrininkas Artūras Patamsis prilygina garsiojo Roberto Zemeckio filmo „Forestas Gampas“ pagrindiniam personažui. Nors jiedu – senelis ir anūkas – realiai niekada gyvenime nesusitiko, tačiau ne tik kraujo ryšys, bet ir likimo vingiai bei nuveikti darbai juos abu susiejo su Kretinga.
Prieškario Panevėžio ikonografas Savo tėvo Antano Patamsio, gimusio 1908 m. Ukmergės krašte, gyvenimą pagal jo paties magnetofono juostose paliktus gyvenimo įrašus, gerai pažino jo duktė Gražina, Artūro motina, dukart aplankiusi JAV gyvenusį ir 1996-aisiais autokatastrofoje žuvusį tėvą. Artūras nuodugniai išnagrinėjo savo senelio biografiją, lygino ir tikslino faktus muziejuose, o neseniai besilankant Panevėžio muziejuje, netikėtai tapo ir laidos „Daiktų istorijos“ herojumi. „Panevėžys įvertino mano senelio nuopelnus pagal tai, ką jis paliko savam miestui: jis buvo Karaliaus Mindaugo II pėstininkų pulko oficialus fotografas, net dukart įamžinęs Prezidento Antano Smetonos vizitą Panevėžyje. Aukštumų pasiekęs savamokslis fotografas, šio meno paslapčių išmokęs bajorų Montvilų, kurie buvo ne tik pažangūs ūkininkai, bet ir pramonininkai, kultūros puoselėtojai, dvare Troškūnuose. Jo tėvas, mano prosenelis Juozapas, tarnavo Troškūnų parapijoje maršalka. Beje, iš Troškūnų broliai pranciškonai 1939 m. persikėlė gyventi į Kretingos vienuolyną“, – pasakojimą pradėjo kretingiškis.
1923 m. rugsėjo 17–23 dienomis įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Kad suprastume mūsų šalies per 100-metį padarytą pažangą ir pokyčius, trumpai apžvelgsime šio surašymo rezultatus, didesnį dėmesį skiriant surašymo Kretingos apskrityje rezultatams. Visuotinio gyventojų surašymo būtinybė buvo jaučiama nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m., tačiau dėl įvairių priežasčių, ypač dėl valstybės sienos nepastovumo, anksčiau tai negalėjo būti įgyvendinta. 1922 m. spalio 11 d. einantis šalies prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis (1885–1969) ir ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas (1882–1967) pasirašė visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą, numatantį šalies piliečių pareigas ir atsakomybę, kad surašymas praeitų sklandžiai ir per jį būtų pateikti teisingi duomenys. Už tai buvo numatyta griežta atsakomybė, nes atsisakiusieji pateikti duomenis ar suteikę galimai melagingas žinias galėjo būti baudžiami administracine pinigine bauda iki 100 litų arba areštu nuo 1 dienos iki 3 mėnesių. Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo komisijos pirmininku Ministrų Kabinetas paskyrė teisininką Antaną Merkį (1887–1955). Visa Lietuvos teritorija, išskyrus Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą ir neseniai prie Lietuvos prijungtą Klaipėdos kraštą, buvo padalinta į 24 apygardas, ir kiekvienoje jų organizuota apygardos surašymo komisija. Apygardomis buvo laikoma 20 apskričių ir 4 miestai: Kaunas, Panevėžys, Šiauliai ir Vilkmergė (Ukmergė). Apygardos buvo skirstomos į rajonus, kuriuose darbą organizavo vedėjai, o rajonai – į apylinkes. Apygardų komisijų pirmininkais buvo skiriami apskričių viršininkai, kuriems talkino jų pavaduotojai ir 3 komisijos nariai, o 4 miestuose – jų burmistrai. Šv. Kazimieras – Kretingos globėjas
Šiemet sukako 565 metai, kai gimė šventasis Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos dangiškasis globėjas. Jis taip pat laikomas jaunimo, Maltos (Joanitų) ordino, viešajai tarnybai pasišventusių žmonių ir amatininkų, Vilniaus arkivyskupijos, Radomo ir Drohičino vyskupijų, Palermo (Italija), Ružanų (Baltarusija), Kvėdarnos, Nemunaičio ir Darsūniškio globėju, o Venesueloje jo garbei pavadintas San Kazimiro de Gviripos miestas. Nuo XVII a. vidurio iki XX a. 3 dešimtmečio šv. Kazimieras buvo ir Kretingos globėjas, o jo atvaizdas naudotas miesto antspaude ir herbe. Karalaitis Kazimieras į šį pasaulį atėjo 1458 m. spalio 3 d. Krokuvos karališkoje Vavelio pilyje, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir austrų princesės Elžbietos Habsburgaitės šeimoje. Iš pradžių jį auklėjo motina, išugdžiusi tvirtus dorybės, kuklumo, dievobaimingumo ir pamaldumo daigus. Nuo devynerių metų berniuką mokė ir auklėjo istorikas, Krokuvos kanauninkas Janas Dlugošas, italų humanistas, poetas Filipas Buonakorsi-Kalimachas.
Nuo vaikystės berniukas pagal motinos liniją buvo rengiamas tapti Vengrijos karaliumi. Todėl 1471 m. prasidėjus šioje šalyje politiniams neramumams, prieš karalių Matjašą I sukilę vengrų didikai pakvietė Kazimierą užimti sostą. Su samdinių kariuomene išžygiavęs sostinės Budos link, netrukus buvo priverstas grįžti atgal, nes vengrų didikai atsisakė palaikyti jo pretenzijas į sostą. Po šio žygio, per kurį trylikamečiui jaunuoliui teko patirti karo žiaurumus, jis tapo dar labiau pamaldesnis, o dvariškiai ne kartą ankstų rytą sutikdavo jį besimeldžiantį prie dar užrakintų bažnyčios durų. Pasinėręs į tikėjimą, jis pasižadėjo laikytis skaistybės, atsisakė vesti Vokietijos imperatoriaus Frydricho III dukterį. Paskatintas tėvo, 1475 m. įsitraukė į valstybės valdymą, o vyresniajam broliui Vladislovui tapus Bohemijos karaliumi, liko pagrindiniu Lenkijos karaliaus sosto įpėdiniu. Tėvui 1479 m. išvykus į Lietuvą, karalaitis nuo 1481 m. buvo karaliaus vietininkas Lenkijoje. 1483 m. tėvas jį pasikvietė į Vilnių, paskirdamas Lietuvos pakancleriu. Tačiau į Lietuvą jaunuolis atvyko jau sirgdamas klastinga džiova, dėl kurios, keliaudamas su tėvu į lenkų bajorijos suvažiavimą Liubline, buvo priverstas apsistoti Gardine. Jame 1484 m. kovo 4 d. 26-metis karalaitis iškeliavo amžinybėn. Jo kūnas buvo parvežtas į Vilnių ir palaidotas arkikatedros Švč. Dievo Motinos koplyčioje.
Klaidos bus ištaisytos po istorinių tyrimų
Kaune gyvenantis Chaimas Bargmanas, prieš daugiau negu metus iškėlęs problemą dėl Kretingos žydų kapinėse esančio paminklo nužudytiems Mosėdžio žydams atminti – mat paminklinė lenta yra su klaidomis, teiravosi, ar klaidos jau ištaisytos. „Jeigu ne, kada tai bus padaryta? Gal šią problemą užmiršo?“ – klausė jis. Ch. Bargmano pastebėjimu, paminklinėje lentoje lietuviškai viskas yra parašyta teisingai, žydų tautos kalba – ne. „Aš galėčiau talkinti Kretingos rajono savivaldybei, kad užrašas jidiš kalba būtų teisingas“, – siūlėsi Ch. Bargmanas. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė patvirtino, kad pakeisti paminklinės lentos Kretingos žydų kapinėse niekas neužmiršo ir tai tikrai bus padaryta, tam numatytos ir Savivaldybės biudžeto lėšos.
Problemą spręs valstybiniu lygiu
Praėjus kelioms dienoms po „Pajūrio naujienose“ (2023 10 17) išspausdintos publikacijos „Atšvaitų dalinimo akcija siekė atkreipti dėmesį į problemą“, kurioje buvo kalbama apie eismo saugumo problemas ties magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga, Sodžiaus ir Pasieniečių gatvių sankryža, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą geros žinios pasiekė iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, išnagrinėjusi situaciją dėl saugaus eismo sąlygų užtikrinimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga nuo 137 km iki 137,25 km ir valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai maždaug 0,05 km, profesinio mokymo centrą informavo, kad šių metų rugsėjo 6 d. pasirašyta sutartis su darbų rangovu dėl projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ įgyvendinimo. Taip pat atliekami pėsčiųjų perėjos, esančios valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga 137,119 km ir rajoninio kelio Nr. 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai ruožo nuo 0,081 iki 1,720 km kapitalinio remonto, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus projektavimo darbai. Parengus šiuos projektus taip pat bus organizuojami rangos darbai.
Skambios dainos, smagūs šokiai, išmoningi žaidimai, į kuriuos buvo įtraukti ir maži, ir dideli, dėl pačių įvairiausių prekių prie neįprastai padabintų prekystalių besiderančių pirkėjų ir prekeivių klegesys, – visa tai lydėjo pirmąkart Darbėnuose surengtą šventinį kermošių „Sugrįžo derlius iš laukų“. Turgaus tradicijos Darbėnuose turi gilias šaknis: šventės veiksmui dirigavusi Darbėnų kultūros skyriaus meno vadovė Virginija Rudavičienė minėjo, kad miestelis gavo privilegiją rengti savaitinius turgus ir 5 prekymečius dar 1701 metais. Pastaruoju metu, skirtingai negu Kretingoje ar Palangoje, Darbėnuose turgūs rengiami ketvirtadieniais. Tad ir pirmąkart rengiamam kermošiui organizuoti jungtinės Darbėnų seniūnijos ir joje esančių Darbėnų, Grūšlaukės ir Lazdininkų kultūros skyrių jungtinės pajėgos pasirinko tradicinį turgadienį. Spalio mėnuo pasirinktas irgi neatsitiktinai: derlius jau tikrai grįžęs iš laukų, o ir pagal senąsias liaudies tradicijas būtent šio mėnesio viduryje, kai ateina bobų vasara, mūsų proseneliai atsidėkodavo bobutėmis vadintoms pribuvėjoms už pagalbą gimdyvėms ir nešdavo joms ne tik sodo ir daržo gėrybių, bet ir surinktų gydomųjų žolelių, medaus, įvairių dirbinių.
Kiekvienam žmogui brangiausia yra gimtoji žemė. Ypač ją vertina Klausgalvų, Medsėdžių, Gruobynos, Didžiųjų ir Mažųjų Žalimų kaimo žmonės. Nors juose seniai jau nebegyvena – vienų likimus išdraskė tremtis į Sibirą, kitų – prievartinė sovietinė kolektyvizacija, negailestinga ir brutali melioracija – akyse vis dar tebemato tą žemę, kuri augino, vedė į gyvenimą, neleido palūžti nepritekliuose ir sunkumuose. Neišgydomas ilgesys ir nenumaldoma gėla kiekvienais metais juos sukviečia į gimtinę, kurioje prisimenama vaikystė, jaunystė, kaimynai... Dalijamasi išgyvenimais, skausmais ir rūpesčiais, pasidžiaugiama šviesėjančia dabartimi. Šiemetinis renginys – buvusių kaimynų susitikimas – suorganizuotas jau dvidešimt trečią kartą. Jo pirmtakai – to krašto šviesuoliai Ona Abrutytė ir jos sūnus Petras Abrutis. Vėliau šią iniciatyvą perėmė kitas to krašto entuziastas – Petras Rudys, kuris jau daugelį metų dirba Padvarių socialinės globos namuose.
Šventė prasidėjo garsiojoje Kalnalio Švento Lauryno bažnyčioje, kurioje 1801 metais buvo pakrikštytas būsimasis žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Neužmiršti ir artimųjų kapai, esantys prie šventovės. Uždegtos atminimo žvakės, padėtos gėlės.
|
|
