|
|
|
(1797) 2023-10-17Jaunieji vandalai vėl nuniokojo lėlių teatrą
Praėjusią savaitę siautėjantys vaikai ir paaugliai vėl apdaužė lėlių teatrą, įrengtą senųjų miesto kapinių tvoros statinyje Vilniaus gatvėje: į šipulius sutrupinti visi langai. Pirmąkart, vos kraštiečiui menininkui Andriui Seselskui įrengus Kretingos miesto 770-ojo jubiliejaus proga teatro lėles, vandalai taip pat suskubo jas niokoti – sulaužė sukamą mechanizmą. Tačiau Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės rūpesčiu, teatras ir vėl sutvarkytas. Niokoja stoteles, žaidimų aikšteles G. Liobikienė sakė, kad šįkart chuliganai siautėjo du vakarus: kas tai padarė pirmąsyk, nėra aišku, o kitą kartą, gana vėlyvu metu darsyk „pasidarbavo“ vaikai. Apie tai socialiniuose tinkluose informavo kretingiškė Reda A.: ji tvirtino mačiusi du maždaug 8–9 metų vaikus su paspirtukais apie 20 val. vakaro atlikus šį juodą darbą. Moteris apgailestavo nespėjusi jų pričiupti. Seniūnė atviravo, kad po šių įvykių išgyvenanti tokį jausmą, kada nebėra, ką pasakyti. „Vieni kuria, gražina miestą, kiti niokoja. Kas turi būti tų vaikų ir paauglių galvose, ką įdiegia jiems tėvai, neįsivaizduoju. Ir kur yra jie patys, jeigu vaikai šlaistosi po miestą tokiu vėlyvu metu... Pati neseniai mačiau du vaikus tamsiu metu sėdinėjant autobusų stotelėje, bet, kol sustojau, norėjau juos pakalbinti, šiedu paspruko. Visos autobusų stotelės išbraižytos, suolai išraižyti nešvankiais žodžiais ir piešiniais. Kone kas savaitę žvyrduobėje tenka atkurti nulaužytų ir išspardytų įrenginių detales“, – neprižiūrimų vaikų ir paauglių juodus darbus iškėlė G. Liobikienė. Ji patikino, kad imsis iniciatyvos šį unikalų miesto objektą, sukurtą pagal senąsias krašto lėlininkystės tradicijas, sutvarkyti: praėjusį penktadienį bendrovės „Kretingos komunalininkas“ meistras Saulius Jankavičius jau triūsė prie jo – įstiklino išdaužytus langelius. Darbai, kainavę apie 200 Eur, atlikti iš seniūnijos aplinkos tvarkymo lėšų.
Sugrąžinus ankstesnę kompensacijų tvarką, pajuto nuoskaudų
Prasidėjus šildymo sezonui, kretingiškiams kyla įvairių klausimų dėl kompensacijų už kurą, kam ir kokio dydžio jos šiemet priklausys. Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, buvo vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Dėl to neišvengiama ir tam tikrų žmonių grupių, ypač – senyvo amžiaus, patiriamų socialinių nuoskaudų. Kelerius pastaruosius metus turtas nebuvo vertinamas, kaip teigiama, siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių ir staigaus energijos išteklių kainų augimo. Patiria socialinę nelygybę Kretingiškė Sigita T. redakcijai išliejo nuoskaudą: ji kreipėsi į Kretingos seniūniją dėl kompensacijos už kurą Kretingsodyje gyvenančios 82-jų metų savo motinos Janinos P. vardu. Motina gyvena dalyje nuosavo namo, kuriam priklauso ir dalis ūkinio pastato, taip pat 8 arai žemės. Seniūnijoje iš nekilnojamojo turto registro buvo gauta moters turto įvertinimo pažyma – šis įvertintas 54,4 tūkst. Eur – ir numatytą normatyvą, dėl ko kompensacija nebepriklauso, turtas viršijo vos 75 eurais. „Skaudu, kad valstybė skriaudžia tokio garbaus amžiaus žmogų: per visą gyvenimą užgyveno kažkokį turtą, juo džiaugiasi, jame gyvena ir iš savo namų nori iškeliauti į amžinybę. Namas ir ūkinis – seni, statyti 1968 metais. Neparduosi gi tos dalies tvarto ir niekam neišnuomosi žemės prie namų. Tas mamos turtas jai negeneruoja jokių pajamų ir, manau, neturėtų būti įskaičiuojamas, skiriant kompensaciją“, – įsitikinusi Sigita T. Moters manymu, būtent tokiais atvejais pasireiškia socialinė neteisybė: benamiams statomi nakvynės namai, prieglaudos, kur šilta, jauku ir patiems nereikia niekuo rūpintis, socialiai remtiniems nedirbantiems mokamos pašalpos, o senam žmogui, kuris visą gyvenimą dirbo ir kažką užsidirbo, daugybė įvairiausių išlygų. „Eilinių žmonių pensijos nėra didelės. Žmogaus sveikata tokiame amžiuje negerėja, reikia vis daugiau vaistų, o jei ir padidina minimumą, kylant kainoms, jis ir tėra minimumas. Apmaudu, kad deklaruojame esantys gerovės valstybės kūrėjai, bet juntama stipri socialinė nelygybė – tam tikra pažeidžiamų žmonių grupė paliekama užribyje“, – apgailestavo Sigita T.
Grasino mokykloms padėtais sprogmenimis
Vakar ir praėjusį penktadienį rusakalbių anoniminių gąsdintojų elektroniniai laiškai pasiekė ir mūsų rajono mokyklas, jose laikinai buvo nutrauktos pamokos. Anoniminius elektroninius laiškus apie padėtus sprogmenis gavo Darbėnų, Jurgio Pabrėžos universitetinė, Pranciškonų, Vydmantų gimnazijos; Simono Daukanto, Marijono Daujoto progimnazijos; Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras; Kurmaičių pradinė, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokyklos, lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“, „Žilvitis“. Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė informavo, kad, gavus tokius gąsdinančius laiškus apie mokyklose padėtus sprogmenis, kurie turėtų suveikti 12.10 val., penktadienį buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie atvykę apžiūrėjo patalpas, patikrino praėjimus. Tuomet pedagogų ir mokinių bendruomenė buvo paraginta nepasiduoti provokacijoms ir nepanikuoti, ko būtent ir siekia anonimai. Policijos departamentui pradėjus tyrimą, vakar buvo gautas nurodymas pagal bendrą algoritmą anonimų nurodytos valandos bėgyje apleisti patalpas – išvesti vaikus iš mokyklos, o po to sugrįžti ir tęsti darbą. „Tokie gąsdinimai sutrikdo ir darbinę, ir psichologinę atmosferą. Visi esame žmonės su savo emocijomis: vieni reaguoja jautriau, kiti santūriau. Tačiau sėti paniką netikslinga. Kai toks neramus laikas, galime „pasimatuoti“, kiek gebame koncentruotai ir logiškai mąstyti ir veikti, kaip prireikus esame pasirengę ramiai evakuotis. Būtent tokiose situacijose ir turėtume išmokti pamokas“, – įsitikinusi A. Burbienė. Kiek tęsis ši anoniminė bauginimo akcija, vedėjos žodžiais, nėra žinoma nė Valstybės saugumo departamentui, tačiau neabejotinai tai kelia įtampą mokyklose ir visuomenėje.
„P. n.“ informacija
Atšvaitų dalinimo akcija siekė atkreipti dėmesį į problemą
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro administracija praėjusią savaitę ties magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga, Sodžiaus ir Pasieniečių gatvių sankryža surengė atšvaitų dalinimo akciją, kuria siekė atkreipti dėmesį į problemą – nesaugią sankryžą, kurią kirsti pėstiesiems yra nemenkas iššūkis. Tądien buvo išdalinta apie 200 atšvaitų. „Visiems – ir mūsų, profesinio mokymo centro Kretingos filialo, mokiniams, ir praeiviams kartu su Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnėmis Gitana Maciene, Rūta Šiaulyte akcentavome šios priemonės svarbą, paaiškinome, kodėl būtina nešioti atšvaitą. Nustebino tai, kad prie mūsų stojo ir automobiliai, kurių vairuotojai prašė atšvaitų. Pasvarstėme, kad gal išties per mažai informacijos, kur patogiai galima įsigyti atšvaitų“, – kalbėjo Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Dėl įsisenėjusios saugaus eismo problemos ties sankryža, šalia kurios yra įsikūręs Kretingos filialas ir kuriame šiuos mokslo metus pradėjo 500 mokinių bei dirba 68 darbuotojai, ji kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą Antaną Kalnių, kad dėl mokinių ir mokytojų, kitų darbuotojų, Kretingsodžio kaimo gyventojų saugumo būtų priimti tinkami sprendimai kelio ir sankryžos infrastruktūrai pagerinti, kadangi esami trūkumai gali nulemti ne tik pavienius eismo įvykius, bet ir nebepataisomas nelaimes. „Norėtume, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija pateiktų išsamų
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 procentai suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui. Medžiagų poveikis – individualiai stiprus Gydytojos psichiatrės dr. Aistės Leleikienės teigimu, psichiką veikiančių medžiagų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, todėl įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai, tačiau visos narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyviosios medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą. „Psichiką veikiančios medžiagos trikdo neuronų perduodamą informaciją. Neuromediatoriai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimas, miegas, širdies ritmas, nerimas, skausmas, taip pat yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir dėmesio sutelkimą. Geriausiai atpažįstami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrinė nervų sistema nebegauna psichiką veikiančių medžiagų, stinga reikiamo kiekio mediatorių, dėl to pradedami jausti abstinencijos simptomai, atsiranda psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo“, – kalbėjo ekspertė.
Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ spektaklis „Audringa naktis“, sukurtas režisierės Auksės Antulienės, tapo XII Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų konkurso „Šimtakojis“ laureatu. Tai paaiškėjo rudens pradžioje, o spalio 7–8 dienomis Plungėje jau įvyko šio konkurso laureatų teatro šventė Plungėje, kurioje ir buvo apdovanoti laureatai. Vaikų ir jaunimo teatro vyriausioji režisierė A. Antulienė atvirtavo, kad jiems tai nebuvę netikėta, nes spektaklis „Audringa naktis“ buvęs visiškai kitoks nei įprasta: jo scenarijų pagal piešinių knygą sukūrė patys atžalyniečiai. „Šis spektaklis pagal piešinius, ką jaučia nemigos naktį viena mergaitė, ką ji mąsto, kokie būties klausimai jai iškyla ir kokie galimi atsakymai į juos. Patys vaikai įsivaizdavo, improvizavo ir mes iš to sukūrėme spektaklį. Dabar jau turime konkrečią dramą, kurią rodome žiūrovams. Džiugu, kad šiuo kūrybiniu darbu nelikome nepastebėti komisijos, ir štai – įvertinimas“, – laimėjimu džiaugėsi A. Antulienė. „Šimtakojis“ – tai kas dveji metai, nuo 2001-ųjų, rengiama didžiausia Lietuvoje vaikų ir jaunimo teatrus vienijanti apžiūra-šventė, kuri atskleidžia vaikų teatrų įvairovę, formuoja jaunųjų teatralų pamatinį požiūrį į scenos meną, leidžia vaikams pajusti vaidybos ir kūrybos proceso džiaugsmą.
„P. n.“ informacija
Spalio 12 d. „7bet-NKL“ namų rungtynėse, žaistose Palangoje, Kretingos krepšinio klubo komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, 72:87 (16:25; 15:21; 27:24; 14:17) turėjo pripažinti vietos „Olimpo“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) komandos pranašumą. Pirmą kėlinį kretingiškiai po Ryčio Zabitos pataikyto dvitaškio pirmavo 13:10, bet likusias 4 min. „Olimpas“ užbaigė spurtu 3:15 ir įgijo persvarą. Baigiantis II kėliniui varžovams pavyko dar labiau nutolti – 31:46. Po pertraukos aikštėje ir toliau geriau sekėsi varžovams, jie, prasidėjus III kėliniui, įgijo didžiausią susitikime – 19-os – taškų persvarą (22 min. 34:53), ir Palangos „Olimpas“ dar pirmavo 57:70. Paskutinį kėlinį kretingiškiams pavyko priartėti iki 10 taškų (33 min. 60:70), bet rungtynių perlaužti nepavyko, paskutines minutes aikštėje žaidė komandos jaunimas. Per šį susitikimą komanda dėl nosies lūžio prarado nė keturių minučių nespėjusį sužaisti Kristupą Smirnovą.
Pakilo į antrą poziciją
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama „Minija“ sėkmingai sužaidė 26-ą turą: rungtynėse išvykoje minijiečiai 3:2 nugalėjo „Žalgirio B“ komandą. Įvarčius į varžovų vartus dukart – 32-ą ir 37-ą minutėmis – pasiuntė Hiroshi Miyazawa, trečią įvartį 53-ią minutę įmušė taip pat legionierius iš Japonijos Takuya Fushimi. Kretingos „Minija“: Amiras Ahalarovas, Tokiya Hirosawa, Mantas Gedutis, Matas Keblys, Deividas Pipiras, Hiroshi Miyazawa, Takuya Fuchimi, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Germanas Vaniuchinas, Lukas Gujis. Po keitimo: Robertas Rimutis. Po 26-ių turų Kretingos „Minija“ su 14 pergalių, 6 pralaimėjimais, įmušusi 40 įvarčių ir praleidusi 30, su 48 taškais užima II turnyrinės lentelės poziciją. Mūsiškiai 1 tašku lenkia FK „Nevėžis“, 2 taškais – „Be1 NFA“ ir 3 taškais – kaimyninės Plungės „Babrungą“.
„P. n.“ informacija
Praėjusį sekmadienį Kretingos katalikų bažnyčios aktyvių parapijiečių bendruomenė šventoriuje esančiame istoriniame pastate, kuris pastaruosius dešimtmečius tarnavo kaip sandėlis, atidarė kavinukę. Jos patalpas sekmadienį po Votyvos šv. Mišių pašventino brolis Kazimieras Aurelijus Kasparavičius. Kavinės idėją subrandinęs Pastoracinės tarybos vadovo (parapijos klebono) pavaduotojas Rimantas Radzevičius pasakojo, kad kelerius metus po Votyvos šv. Mišių ir prieš Sumą sekmadieniais kviesdavo žmones bendrystei prie kavos ar arbatos puodelio į šventoriuje įrengtą palapinę. Arbatos, kavos ir saldumynų prie jų iš parapijiečių suaukotų lėšų parūpina klebonas Saulius Paulius Bytautas, vaišių atsineša ir patys parapijiečiai. „Nuo gausaus sniego praėjusią žiemą palapinė įlūžo, bet mes neatsisakėme minties vis vien kviesti žmones bendrauti. Broliai įsileido į vienuolyno patalpas – koridorių šalia refektoriaus. Pusmetį brandinome mintį, kad reikia persikelti prie pagrindinio tako, kur vaikšto žmonės, kad matytųsi, ir būtų jauku užeiti“, – kalbėjo R. Radzevičius. Tam su bendraminčiais išvalė ūkinio statinio patalpas, sunešė reikalingą įrangą, tačiau, kad jose būtų dar jaukiau, ketina sienas papuošti besikeičiančiomis kuriančių parapijiečių parodomis. „Sieksime, kad artėjant žvarbiems rudens ir žiemos šventadieniams, sušiltų ne tik kūnas, bet ir susirinkusiųjų širdys“, – akcentavo pašnekovas.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parodų erdvėje spalio mėnesį galima išvysti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) kretingiškiams pristatomus 20 projektų, kurie buvo sukurti ar jau įgyvendinti 2022-aisiais metais Klaipėdos mieste ir rajone, Šilutės rajone, Palangoje, Neringoje ir kitose Vakarų Lietuvos vietovėse, tarp kurių – ir Kretinga. Pirmą kartą Motiejaus Valančiaus biblioteką tokio pobūdžio paroda buvo pasiekusi šių metų pradžioje ir pristatė 2021-aisiais metais šalies architektų mūsų kraštui kurtus darbus. Šių metų parodoje „Klaipėdos architektūra 2022“, skirtoje pristatyti praėjusiais metais Klaipėdos regione sukurtus ir realizuotus architektūros objektus, iš viso eksponuojama per 80 konkursinių, dar nerealizuotų ir keletas įgyvendintų architektūrinių projektų. Paroda vasarą veikė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje ir Rietavo kultūros centre, šiuo metu, be Kretingos, parodos „Klaipėdos architektūra 2022“ dalys eksponuojamos Gargžduose ir Šilutėje. Tie, kam įdomi architektūrinės minties raida, parodoje pamatys, kokie projektai laimėjo skelbtus konkursus, kaip yra ar bus tvarkomos viešosios erdvės: aikštės, skverai, parkai,– kaip architektai siūlo gaivinti ar sėkmingai naujam gyvenimui prikėlė apleistus kultūros paveldo objektus, kokius administracinius ir gyvenamuosius pastatus siūlo statyti artimiausioje ateityje. Kretingiškiams turėtų būti įdomūs du objektai. Bendrovės „Archko“ architektai Stanislovas Lukšas ir Rolandas Rakevičius parodai pateikė VšĮ „Kretingos ligoninė“ užsakymu prie trijų aukštų pastato suprojektuoto vienaaukščio priestato brėžinius ir skaitmeninius piešinius. Architektų komanda iš bendrovės „DO architects“ pristato Kretingos rajone, Salantų regioniniame parke 12 ha sklype jau realizuotą projektą „Sauserių gyvenvietė“ – moderniai interpretuotą tradicinę lietuvišką sodybą. Visus parodoje pristatomus ir į katalogą „Klaipėdos architektūra 2022“ sudėtus projektus galima pamatyti ne tik pavarčius skaitmeninį leidinio variantą, bet ir patį leidinį, kuris buvo padovanotas erdvę parodai suteikusiai Kretingos bibliotekai.
Sprendimas vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką svarbus ir regiono plėtrai, ir tuo pačiu atveria galimybių vietos bendruomenėms. Parkas sudarys prielaidas pritraukti daugiau investicijų, kas sąlygos naujų darbo vietų kūrimą, viešosios infrastruktūros plėtrą ir bendros gerovės kūrimą. Be to, planuojama, kad artimiausių savivaldybių biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų per metus ir dar apie 100 mln. eurų per projekto eksploatavimo laikotarpį, nes parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruoto ir į tinklą patiekto elektros energijos kiekio. Jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje vystys tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“. Tai paskelbė konkursą organizavusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), po to, kai buvo atliktas potencialių laimėtojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas. Baltijos jūros ekosistemos apsauga – svarbi projekto dalis Iš vėjo pagaminta energija yra neišsenkanti ir mažina oro taršą. Tačiau viso projekto metu (planuojant, atliekant poveikio vertinimą, statant, eksploatuojant ir demontuojant) dar papildomai bus skiriamas dėmesys paukščių, jūros gyvūnų, jų buveinių ir visos Baltijos jūros ekosistemos apsaugai. Svarbus aspektas – išlaikyti balansą tarp gamtos apsaugos ir švarios elektros energijos gamybos. Šiuo tikslu ketinama į pagalbą pasitelkti aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir tarptautinius konsultantus.
Kretingos rajono jaunimo apdovanojimai – graži ilgametė tradicija, kurios tikslas – pagerbti įvairiose srityse pasižymėjusius ryškiausius rajono jaunimo lyderius, iniciatyvas, organizacijas, o svarbiausia – ir patiems juos išrinkti! Apdovanojimų iniciatorė Kretingos rajono savivaldybė kviečia siūlyti nominantus šiems apdovanojimams – pagalvoti, galbūt yra draugas, bendraklasis ar mokinys, kuris šiais metais, kai prireikė daug kantrybės, lankstumo ir prisitaikymo prie esamos situacijos, nusipelnė gauti apdovanojimą už visus atliktus gerus darbus. O galbūt patiko koks nors projektas, kurio veiklose teko dalyvauti, ar organizacija. Kandidatai Kretingos rajono jaunimo apdovanojimams gali būti siūlomi šiose nominacijose: Metų jaunimo darbuotojas – tai pilnametis asmuo, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo tiek per individualų darbą su skirtingais asmenimis, tiek dirbdamas su grupėmis ir turintis šiam darbui reikalingų kompetencijų; Metų jaunimo organizacija – tai nevyriausybinė organizacija, kuri savo veikla motyvuoja aplinkinius keisti įprastą gyvenimo tėkmę; Metų jaunimo savanoris – asmuo, aktyviai veikiantis ir įsitraukiantis į įvairią visuomeninę ar jaunimo organizacijų veiklą bei miesto renginius. Jis yra puikus pavyzdys žmogaus, kuriam neatlygintina visuomenei naudinga veikla, pagalba kitiems yra svarbus užsiėmimas, motyvuojantis ne tik jį patį, bet ir aplinkinius; Metų jaunimo lyderis – įvairiose srityse kūrybiškas žmogus, kupinas smalsumo ir noro savo žiniomis dalintis su kitais. Gebantis išgirsti ir komunikuoti su aplinkiniais, taip prisidėdamas prie geresnės Kretingos miesto ateities.
|
|
