|
|
|
(1796) 2023-10-13Europarlamentarė Rasa Juknevičienė: „Rusija nori pasaulyje sukelti kuo daugiau chaoso“
Apie žmoniją sukrėtusią „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kam ji naudinga, ar dėl šio naujo karinio konflikto nesusilpnės NATO bloko, kitų valstybių dėmesys, parama su agresore Rusija kovojančiai Ukrainai, kalbėjomės su Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijos pirmininko pavaduotoja, buvusia LR krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene. Rasa Juknevičienė: – Nukirstos vaikų galvos, paimta apie 150 įkaitų, nužudyti šimtai ir sužeisti tūkstančiai izraeliečių, jų artimųjų kančia – negali būti pateisinimo tokiems nusikaltimams. Tad bandymai pateisinti „Hamas“ atakas man yra tas pats, kas pateisinti Holokaustą. Mūsų politinė grupė Parlamente yra visiškai vieninga, mes solidarizuojamės su Izraeliu šią sunkią valandą. Akivaizdu, kad mes, demokratijos, esame kare, į kontekstą turime žvelgti globaliai. Europos Sąjunga (ES) turi labai pergalvoti dėl jos lig šiol Palestinos valstybei skirtos paramos. Dabar keliamas klausimas, kaip atsitiko, kad „Hamas“ teroristai savo požeminiuose tuneliuose galėjo šitiek ginklų sukaupti. Ne pirmą kartą EP buvo keliamas klausimas dėl ES paramos palestiniečių mokykloms, pavyzdžiui, už tą paramą išleistuose vadovėliuose skatinama neapykanta žydų tautybės žmonėms. „Hamas“ atakos tikslas – pažeminti, išprovokuoti Izraelį. Izraelis, žinoma, atsakys labai griežtai, ir „Hamas“ tai žinojo. Todėl būtent ši teroristinė organizacija yra atsakinga ne tik už Izraelio žmonių, bet taip pat – už palestiniečių kančias. Beje, kur yra Palestinos prezidento Abaso žodis?
Ką dar reikėtų pastatyti Kretingoje?
Gamtosauginių mokyklų programos dalyviams – Žaliosios vėliavos
Trys mūsų rajono ugdymo įstaigos Gamtosauginių mokyklų programos dalyvės – Darbėnų gimnazija, Salantų gimnazija ir Marijono Daujoto progimnazija – buvo apdovanotos Žaliosiomis vėliavomis. Jas mokyklų atstovams įteikė visuomeninės organizacijos Lietuvos žaliųjų judėjimas pirmininkas Renaldas Rimavičius. Jis, teikdamas sertifikatus ir Žaliąsias vėliavas už praėjusių metų pasiekimus, pasidžiaugė visų trijų ugdymo įstaigų aktyvumu, plėtojant gamtosauginius taip vadinamus žaliuosius projektus. „Smagu matyti jus aktyvius ir „žaliuojančius“, – teigė jis. Darbėnų gimnazijos kieme, kur ir įvyko vėliavų įteikimo iškilmės, Žalioji vėliava suplevėsavo 3-ią kartą, Salantų gimnazijoje, kuri yra Gamtosauginių mokyklų programos vedlė mūsų rajone, – 16-ą kartą, o Marijono Daujoto progimnazijoje – 8-ą kartą. Vėliavų įteikimo šventė – tai dar viena galimybė mokykloms parodyti, ką jos yra nuveikusios dėl gamtosaugos, kokių priemonių, akcijų mokyklų vadovai kartu mokytojais ir mokiniais imasi, kad gyventume tvariau, švariau ir tvarkingiau, kad ne tik dabarties, bet ir ateities kartos kvėpuotų tyru oru, džiaugtųsi žaliuojančia aplinka ir čiulbančiais paukščiais. Svarbiausia, kad gamtosauginės programos mokyklose sutelkia visą bendruomenę, nuo mažiausio iki didžiausio. „Mūsų gimnazijoje jau nebe mokytojai, o patys mokiniai yra programos vykdytojai, idėjų sumanytojai, įvairių gamtosauginių akcijų iniciatoriai. Mes, mokytojai, esame tik pagalbininkai, galintys patarti ir padėti mokiniams“, – teigė Darbėnų gimnazijos direktorės pavaduotoja Dalia Bružienė, teigiamai įvertinusi gimnazijos gamtosauginio komiteto darbą, veiklą ir Žaliosios vėliavos įteikimo džiaugsmu pasidalinti pakvietusi mokytojus Mariją Černauskienę, Indrę Goriunovą, Dalią Raišienę, Vilmą Preibienę, Kristiną Vaicekauskienę, Rolandą Juknevičių, Rūtą Trakienę, aktyviai dalyvavusius ir mokiniams padėjusius jų gamtosauginiuose sumanymuose. Šventinės popietės dalyvius pasveikinusi Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, įvertinusi nuveiktus darbus, taip pat pagyrė komitetą ir akcentavo vis gražėjančią mokyklos, jos prieigų aplinką. „Matyti, kad jau sugebame nebešiukšlinti, kad mokame rūšiuoti buitines atliekas ir kad apskritai gebame nuveikti daug gražių gamtosauginių darbų“, – kalbėjo mokyklos vadovė, pasidžiaugusi sėkmingu bendradarbiavimu su Darbėnų seniūnija ir seniūnu Alvydu Poškiu, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Darbėnų girininkijos girininku Egidijumi Japertu, kitais gamtosauginių iniciatyvų partneriais.
Kretingiškiai gripu nesirgo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2023–2024 m. gripo sezonas, truksiantis iki kitų metų 20-osios savaitės (gegužės). Pirmąją sezoninio gripo savaitę Kretingos rajone šia liga nesirgo nė vienas gyventojas. NVSC nuolat seka bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) situaciją. Per visą gripo sezoną bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, spalio 2–8 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodiklis buvo 988,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad 40-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis sumažėjo. Pirmąją 2023–2024 m. gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje nesigydė nė vienas asmuo. Iš viso šalyje užregistruoti 32 gripo atvejai, 26 tūkst. 175 – ŪVKTI atvejai ir 1 tūkst. 578 atvejai COVID-19. Kretingos rajone 40-ą metų savaitę užregistruota 259 sirgimo ŪVKTI atvejai, daugiausia – 74 – sirgo vaikai iki 6 metų, mažiausiai – 10 – sirgo 65-erių metų asmenys ir vyresni. Užregistruota 17 atvejų COVID-19 ligos. Suminis rodiklis Kretingos rajone – 733,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrityje iš viso užregistruoti 8 gripo atvejai, ŪVKTI – 2 tūkst. 596 atvejai ir COVID-19 – 143 susirgimai. Suminis rodiklis – 852,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo spalio 5 d. visose gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems asmenims: 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms; sergantiems lėtinėmis ligomis (taip pat ir vaikams); socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams (taip pat ir vaikų globos įstaigose); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu). Norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo prisirašęs. COVID-19 vakcinomis gyventojai ir toliau galės skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje ir vaistinėse. Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Savo lėšomis gripo vakcina galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse. Skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų.
„P. n.“ informacija
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto. Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina. Gyvenimas sukosi vien apie darbą Pasak U. Usevičiūtės, nebuvo jokios konkrečios priežasties, kodėl ji galiausiai nusprendė sveikiau gyventi: „Aš nesirgau jokiomis ligomis, nejaučiau spaudimo keistis iš aplinkos. Tuomet man atrodė, kad gyvenau „normalų“ gyvenimą – viskas sukosi kone vien apie darbą, koncentravausi į verslo sėkmę, turėjau mažai pramogų ir asmeninio gyvenimo, neturėjau fizinio aktyvumo, nesirūpinau savimi ir tuo, ką ir kada valgau, buvau pervargusi“, – kalbėjo ji. Netikėtai vieną dieną jai šovė mintis, kad reikia atsikratyti antsvorio, todėl, nelaukdama naujų metų, pirmadienio, pirmos mėnesio dienos ar kito ryto, nuo to paties momento moteris pradėjo vykdyti planą, kurio esmė – sveikiau maitintis ir daugiau judėti: „Grįžusi namo išmečiau visus nesveikus produktus iš namų ir išėjau pasivaikščioti – taip viskas ir prasidėjo.“ Maisto lėkštė tapo spalvingesnė ir įvairesnė U. Usevičiūtė prisipažino, kad keisdama savo gyvenimo būdą ji nesusidūrė su sunkumais, kadangi susidėliojo tokį planą, kad visas procesas būtų kaip šventė ir ji nejaustų diskomforto. „Nesilaikiau jokių dietų, neskaičiavau kalorijų, nesvėriau produktų. Valgiau daug ir stengiausi, kad valgomas maistas būtų skanus ir gražiai pateiktas“, – sakė ji. Moteris laikėsi šių pagrindinių taisyklių: valgė 4 kartus per dieną visada tuo pačiu laiku, atsisakė užkandžių, nevartojo pridėtinio cukraus, ribojo riebalus ir miltinius patiekalus, valgė tik savo namie pasigamintą maistą ir parduotuvėje pirko tik produktus, o ne pagamintus gaminius. „Mano valgio lėkštės visada buvo didelės, kupinos spalvingo ir kuo įvairesnio maisto, kad gaučiau pakankamai maistinių medžiagų. Jei vienu sakiniu reiktų pasakyti savo sėkmės formulę, atsakyčiau taip – reikia ne mėsą valgyti su daržovėmis, o daržoves su mėsa“, – pažymėjo ji.
Kūrėjos paveikslai labiau primena vitražus
Kretingiškiams 50-metė Rūta Valaitytė labiau žinoma kaip pedagogė: pastaruosius kelerius metus ji moko anglų kalbos Marijono Daujoto progimnazijoje, anksčiau dėstė dailę Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Tačiau gerokai spalvingesnė yra R. Valaitytė kaip profesionali menininkė, menininkų klubo „PINX“ narė: ji geba dekoruoti sienas, lieti akvarele, tapyti ant šilko, o jos sukurti paveikslai, kuriuose dominuoja spalva ir grafika, labiau primena vitražus. I Iš dailės pradžiamokslio – į rimtas studijas R. Valaitytė sakė, kad piešti pamėgo dar vaikystėje, jos gebėjimus pirmieji pastebėjo tėvai Stanislava ir amžiną atilsį Sigitas Valaičiai,– abu pedagogai. Tuomet ji draugavusi ir su Neringa Šakinyte, kurios tėvas garsus krašto menininkas Juozas Šakinis vadovavo Kretingos meno mokyklai. Dailės mokytis įstojo ir ji, dailės pradmenų ją mokė pedagogės Jūratė Jonauskienė ir Regina Rapalytė. Tolesnis gyvenimo kelias vedė Rūtą į mokslo pasaulį – baigtos 2-jos bakalauro ir magistrantūros studijos: pirmiausia ji įstojo mokytis dizaino į Vilniaus dailės akademijos Telšių filialą, vėliau paniro į teologijos studijas Vytauto Didžiojo universiteto Šv. Antano religijos studijų institute Kretingoje, dar vėliau baigė pedagogiką Klaipėdos universitete. Gyvenimas su šeima – vyru fotomenininku mėgėju Gediminu ir dabar jau abiturientu sūnumi Gustu – kaip ir daugumą tautiečių, buvo nubloškęs ir į užsienį – Daniją, Norvegiją, kur sunkmečiu buvo lengviau užsidirbti.
Palangoje gyvenančios tautodailininkės Irenos Kvedarienės medžio raižiniai Klaipėdos regiono konkurse-liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ buvo įvertinti aukščiausia – pirmąja – vieta. Pati menininkė šio laimėjimo nesureikšmino. „Parodose dalyvauju tikrai ne dėl laimėjimų“, – kalbėjo ji. Menininkės pastebėjimu, dalyvauti parodose – vadinasi, plėsti savo akiratį, turėti galimybę pabendrauti su kolegomis tautodailininkais. Klaipėdos regiono konkursui-liaudies meno parodai „Aukso vainikas“ I. Kvedarienė eksponuoti pateikė 5 medžio raižinius. Visi jie – šventųjų tematika: Paskutinė vakarienė, Maloningoji Mergelė, šv. Elena, šv. Agota, Marija Sopulingoji. Tautodailininkė neslėpė, kad, norint pavaizduoti šventąjį, reikia daug domėtis, įsigilinti į simbolius. „Tarkim, vien kiek šv. Agota turi simbolių: duona, ugnis, o dar – kankinė... Ir reikia gerai pagalvoti, kaip tai būtų galima išreikšti medžio raižiniu, kuris, nors ir yra grafikos darbas, tačiau jo atlikimo technika neleidžia „išsmulkėti“ – vis dėlto dirbama kaltu“, – I. Kvedarienė paaiškino, kad visų pirma medžio raižinys turi užgimti ant medžio lentelės, dažniausiai – liepos, nes ji minkštesnė kalti, o tada jau – dažai, popierius ir labai daug rankų darbo. Mat menininkė laikosi senosios tradicijos, nenaudoja naujoviškų įrenginių ir spaudinį išgauna popierių prie raižinio spausdama aliumininiu šaukštu. „Tai reikia padaryti labai greitai, nes dažai sparčiai džiūna, – I. Kvedarienė prisipažino, kad medžio raižiniams reikia daug fizinės jėgos, stiprių rankų. – Dirbant būna ir taip, kad šaukštas tiek užkaista, jog ranka pradeda degti.“
Augalų pasaulis paviliojo kūrybon
Pasaulio grožį, kūrinijos subtilumą 45-erių kretingiškė Rūta Šalnienė pastebi visur, o ypač – augaluose ir gėlėse. Būtent augmenija, savaip pakerėjusi nuo vaikystės, šiandieną atkeliavo į laisvalaikiu moters kuriamus papuošalus, knygų skirtukus, atvirukus. Papuošalai su inkliuzais Vaikystėje, pasakojo Rūta, gėlės ir augalai buvo jos žaidimų objektas: rinkdavo juos vaizdingose Rietavo, kur gimė ir augo, apylinkių pievose, puošdavo savo žaidimų vietas, darydavo vadinamuosius „sekretus“ – kompozicijas po stiklu. Matė grožį visur. „Aš netgi sriuboj matydavau, kaip įspūdingai plaukioja rutuliukai, persikeičia vienas su kitu, išnyksta. Būdavo, namiškiai sakydavo, ką tu ten įsižiūrėjai, o man būdavo gražu, – prisimindama juokėsi pašnekovė. – Ligi šiol tebeturiu savotišką grožio ligą: pamatau ką nors tokio, kad ir spalvoto popieriaus skiautę, ir man norisi kažką iš jos padaryti – dėlioju, mąstau, kas gali iš to išeiti. Ir norisi tuo, ką sukuriu, dalintis.“ Taip gimsta spalvingi Rūtos atvirukai, kuriuose dominuojantis motyvas – paukštis, kaip laisvės simbolis, ir širdelės, kaip meilės ir bendrystės ženklas. Kitą R. Šalnienės rankdarbių kolekcijos, beje – gausiausios, dalį sudaro papuošalai – auskarai, pakabukai, apyrankės su augaliniais motyvais, o tiksliau su pačiais augalais jų viduje, savotiškais inkliuzais. Kiekviename kūrėjos sukurtame papuošale – ne vien sustingę augalai, bet per juos ir laikas: pradedant nuo pavasarį paržystančių neužmirštuolių, gudobelių, vidurvasarį džiuginančių laukinių morkų, česnakų žiedų iki rudeniop išsiskleidžiančių šlamučių, žiemą galvas iš po sniego keliančių kerpių ir amžinai žaliuojančių kadagių. Jų žiedynų dalis, miniatiūrines šakeles kretingiškė įkomponuoja savo į papuošalus, kuriamus iš epoksidinės dervos. „Technologinis procesas nėra jokia naujiena, kūrėjai dalijasi tuo internete. Tačiau, kiek įdėsi dažų, kad išgautum pigmentą, kokius augalus panaudosi, priklauso nuo kiekvieno kuriančiojo matymo, išmonės. Pati kuriu, ir nežinau, kas galutinai iš to išeis. Eksperimentuoju ir tai yra įdomiausia. Būna, kad sudžiovintas augalas papuošalo viduje per laiką pagelsta, vadinasi, kažkas nepavyko“, – atviravo kūrėja.
Kretingiškis nominuotas Nacionalinei kultūros ir meno premijai
Kretingiškis juvelyras Gražvydas Kasparavičius, kurio rankoms ir išmonei paklūsta metalas, o drauge su juo – kone visos natūralios gamtos medžiagos – gintaras, mineralai, ragai, kaulas, perlai ir kitos – Lietuvos dizaino asociacijos tarp 47 pretendentų yra nominuotas šių metų Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai. Šiųmetinis Kultūros ministerijai pateiktų pretendentų sąrašas – gana ilgas, palyginus su ankstesniais, pernai komisijos atrankai buvo pateikta 30 nominantų. Sąraše iš viso šiai premijai tėra nominuoti 2 juvelyrai, be G. Kasparavičiaus, dar – Sigitas Virpilaitis. Iš kone pusšimčio šiųmetinių nominantų komisija atrinks tik 6 laureatus, kurie bus apdovanoti LR Prezidentūroje Vasario 16-osios proga. Kasmet laureatams skiriama premija yra 800 socialinių išmokų dydžio ir siekia 32 tūkst. Eur. Pateikiant kūrėjų kandidatūras, yra vertinami jų 7-erių pastarųjų metų darbai ir pasiekimai, o taip pat kūriniai, sukurti per visą kūrėjo gyvenimą ir veiklą. Nominantų sąraše kretingiškio G. Kasparavičiaus vardas įrašytas greta tokių žinomų šalies kūrėjų, kaip: režisierius Gytis Padegimas, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kostiumų dailininkai Sandra Straukaitė ir Juozas Statkevičius, poetė Violeta Palčinskaitė, aktorės Rasa Samuolytė ir Nijolė Sabutytė bei kiti.
„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija sulaukė klausimo, kokiais atvejais gydymo įstaiga gali komentuoti paciento sveikatos būklę susidarius konfliktinei situacijai: tarkim, kai pacientas, nepatenkintas suteikta gydymo paslauga, nori apie tai kalbėti viešai, dažniausiai – per žiniasklaidą, pats pasipasakoja situaciją, tačiau susisiekus su gydymo įstaiga, ši iš esmės daugeliu atvejų situacijos nekomentuoja, teigdama, jog saugo paciento duomenis. „Ar man, kaip pacientui, pakanka žodžiu pasakyti, kad medicinos įstaiga gali komentuoti mano sveikatos būklę, ar vis dėlto turiu raštu pateikti prašymą, arba sutikimą, kad gydymo įstaiga gali tai daryti, tai yra kalbėti apie mano sveikatą“, – klausė skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Situaciją „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Dovilė Urnikienė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja:– Esmines sąlygas, kada ir kaip sveikatos priežiūros įstaigos ir gydytojai gali žurnalistams atskleisti paciento duomenis apie sveikatą, nustato trys skirtingi teisės aktai: Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), Lietuvos Respublikos pacientų teisių žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksas. Teisine kalba asmens duomenų perdavimas kitiems asmenims – šiuo atveju žurnalistams, yra laikoma viena duomenų tvarkymo formų, o duomenų tvarkymas gali būti teisėtas tik tada, kai jis visų pirma atitinka BDAR numatytus reikalavimus. BDAR įpareigoja valstybes nares suderinti teisę į asmens duomenų apsaugą ir teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant ir duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais, tačiau praktikoje žurnalistams kyla sunkumų, kadangi pasitaiko, kad institucijos atsisako suteikti prašomus duomenis, motyvuodamos pareiga užtikrinti asmens duomenų apsaugą.
Klaipėdos pareigūnai iškovojo III vietą
Birštone įvykusiame Geriausios Lietuvos policijos komandos konkurse Klaipėdos apskrities VPK komanda – Rasa Bekėžienė, Mantas Elzbergas, Aleksandras Beženar, Dominykas Martinkus, Ona Voronova ir keturkojis kolega Gėris – iškovojo III vietą. Konkurso nugalėtojais tapo Vilniaus apskr. VPK, antrą vietą užėmė Kauno apskr. VPK komandos. Jau 27-ąjį kartą surengtame konkurse dalyvavo geriausios policijos komandos iš visos šalies, laimėjusios savo apskrityse surengtas atrankas. Tris dienas pareigūnai varžėsi vairavimo, policijos taktikos, šaudymo, orientavimosi, žinių patikrinimo, šuns valdymo ir kitose rungtyse. Kartu su lietuviais konkurse dalyvavo ir pareigūnai iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. Geriausiai tarp užsieniečių pasirodė Estijos policijos komanda.
„P. n.“ informacija
Vagystės rajone
Spalio 11 dieną Klaipėdos apskrities policijos komisariatas gavo 1975 m. gimusio vyro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2023-jų spalio 9 d., apie 10.00 val., buvo pastebėta, kad iš namų valdos Barzdžių kaime pavogti sulankstomi pastoliai. Žala – 1400 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas. *** Spalio 9 dieną, apie 8.30 val., Kretingos r., Nasrėnų k., pastebėta, kad iš neaptverto pastato kiemo pavogta vibro plokštė „Wacker Neuson“. Žala – 4000 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
„Minijos“ pralaimėjimas ir pergalė
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje rungtyniaujanti vyriausiojo trenerio Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama „Minija“ šiuo metu užima IV turnyrinės lentelės poziciją, kurią lėmė ir patirtas pralaimėjimas 0:2 prieš FK „Garliava“, ir solidi pergalė 4:1 savoje aikštėje prieš „Panevėžio B“ komandą. „Rungtynės su „Garliava“ tikrai buvo blankios, ir trenerių netenkino toks žaidimas. Buvo signalų ir prieš tai, kad turime telktis, kilti, nes priešingu atveju prarasime savąsias pozicijas“, – vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas pripažino, kad sezonas – ilgas, ir komandai nėra taip paprasta nuolat išsilaikyti „ant bangos“. Panašų kritimą žemyn komanda buvo išgyvenusi ir sezono starto pradžioje, bet sugebėjo susikaupti, sustyguoti savo žaidimą ir pasiekti dabartinį rezultatą. Kretingos „Minija“: Amiras Ahalarovas, Tokiya Hirosawa, Wilson Conceicao, Mantas Gedutis, Matas Keblys, Deividas Pipiras, Hiroshi Miyazawa, Takuya Fushimi, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Deividas Šiuša. Po keitimo: Cristhian Garcia Tobar, Robertas Rimutis, Lukas Gujis, Germanas Vaniuchinas, Dominykas Jakočiūnas.
Iš rungtynių protokolų
Prasidėjo Kretingos rajono krepšinio pirmenybės. Šiemet norą jose dalyvauti išreiškė 20 komandų: 8 komandos – I lygoje ir 12 komandų, padalintų į du pogrupius lygoje. I lygos sezoną atidarė po pertraukos sugrįžęs Salantų „Vėjas“ ir šių metų didžiosios taurės vicečempionė „Urbovita“. Salantiškiams pavyko sugrįžti pergalingai – jie varžovus palaužė 71:66 (Jonas Galdikas – 20 taškų, Dalius Daukantas – 15; Mindaugas Naudžiūnas – 18, Aidas Viršilas (10 rez. perdavimų) ir Deividas Petravičius – po 14). Pergalingai sezoną pradėjo ir „Jokūbavas“, 90:81 palaužęs „Kretingalės“ komandą (Voldemaras Knystautas – 33, 11 atk. kamuolių ir 37 naud. balai, Andrius Bėrontas – 24 taškus ir tiek pat naudingumo balų; Rokas Žilinskis – 39 naud. b. ir 34 tšk. Rokas Tiškus – 19). „Vydmantai-Granduva“ įtikinamai pirmavo tris kėlinius prieš „Viruso“ komandą, bet pabaigoje pastariesiems pavyko grąžinti intrigą ir tik kelios klaidos neleido iškovoti pergalės – vydmantiškiai sezoną pradėjo pergale 62:56 (Erikas Kubilius – 15 atk. kamuolių, 40 naud. b., 21 tšk. Eimantas Knieta ir Mantas Jurgutis – po 9; Vytautas Želvys – 32 (6/10 tritašk.), Vytautas Šližius – 13). Paskutinėse pirmo turo rungtynėse „Skuodo KKSC-Senamiets“ 74:57 nugalėjo „Kūlupėnų“ komandą (Paulius Mitkus – 17 tšk., 26 naud. b., Domas Martinkus – 12; Šarūnas Stalmokas – 28, Rokas Narkus – 13).
Naująjį „7bet-NKL“ sezoną pradėjo Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai, pirmosiose rungtynėse po atkaklios kovos išvykoje 78:80 (13:27; 31:15; 14:23; 20:15) turėję pripažinti Joniškio „Delikateso“ pranašumą (2 pergalės). Rungtynes sėkmingiau pradėjo aikštės šeimininkai, po I kėlinio įgiję 14 taškų persvarą (13:27), bet II kėlinį vaizdas aikštėje kardinaliai pasikeitė ir ilsėtis kretingiškiai išėjo turėdami 2 taškų persvarą (20 min. 44:42). Trečias rungtynių kėlinys vėl priklausė varžovams, kuriems pavyko laimėti kėlinį 9 taškais ir susigražinti persvarą – 58:65. Paskutinį ketvirtį kretingiškiams pavyko vėl pavyti varžovus ir juos aplenkti, įpusėjus kėliniui jie buvo priekyje 73:70. Viskas sprendėsi paskutinėmis rungtynių akimirkomis: paskutinę ataką esant lygiam rezultatui 78:78 rengė šeimininkai, ir Darion’as Rackley po prasiveržimo , likus žaisti 4 sek., pelnė du taškus, o „Kretingai“ surengti sėkmingą ataką pritrūko laiko.
Imtynininkų laimėjimai
Dziudo klubo „Ardonas“ treneris 30 metų Erikas Cchovrebovas ir jo treniruojami imtynininkai dalyvavo dviejose skirtingose varžybose, iš kurių sugrįžo su laimėjimais. Pats Erikas startavo Grappling’o imtynių pasaulio čempionate, kuris buvo surengtas Šiauliuose. Be lietuvaičių, jame ėmėsi Kazachstano, Sakartvelo, Estijos, Latvijos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių imtynininkai. Iš viso – 300 skirtingo amžiaus ir svorio sportininkai.
E. Cchovrebovas varžėsi 72 kg svorio kategorijoje – prieš šias varžybas imtynininkas numetė 6 kg, gimusiųjų 2005 m. ir vyresnių amžiaus grupėje. Lengvai – per 0,5 min. – laimėjęs pirmą kovą, antrą – per 1 min. ir finalinę, trečią, – per 2,5 min. mūsų sportininkas tapo čempionu. Vienai kovai yra skirtos 5 minutės. „Grappling’o tikslas – priversti priešininką kuo greičiau pasiduoti. Man tai pavyko. Galvoju, kad laimėti, tapti čempionu man padėjo ne tik varžybų ir trenerio darbo patirtis – mane vedė vidinis užtaisas, pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad tikrai būsiu čempionu“, – teigė E. Cchovrebovas, paaiškinęs, kad grappling’as – tai daugybės kovų menų – sambo, dziudo, brazilų jujitsu – elementai, susieti į visumą, bet esminis kovos laikas skirtas priversti priešininką pasiduoti. „Grappling’as – saugesnis mažiau traumuojantis sportas, todėl ir pasirinkau dalyvauti šiame čempionate, – kalbėjo treneris, vis dar jaučiantis rimtų traumų pasekmes. – Bet galiu pasidžiaugti: išmokau save pasaugoti, o išlavinta imtynių technika irgi prisidėjo prie pergalės.“
„Mano vyro, Ukrainos didvyrio, kompozitoriaus Igorio Poklado protėviai galimai kalbėjo lietuviškai, nes gyveno Baltarusijoje netoli dabartinės Lietuvos sienos, o per šį karą mudu išgelbėjo lietuviškų šaknų turintis kazachas“, – šiais sutapimais stebėjosi 63 metų Svetlana Poklad. Kompozitorius su žmona vaikų nesusilaukė, tačiau jau daugiau kaip metus savo sūnumi vadina juos iš okupantų nasrų išgrobusį Konstantiną Gudauską. Pastarojo tėvas šilališkis Kęstas Gudauskas su berniuko mama susipažino tarnaudamas sovietų kariuomenėje Kazachstane. Ten sukūrė šeimą, kuri kelerius metus gyveno ir Lietuvoje, tačiau grįžusi į Kazachstaną vėliau iširo, ir berniukas liko gyventi su mama, o tėvas grįžo į Lietuvą. Tėvo įdiegtų katalikybės principų, patarimų užstoti skriaudžiamus ir silpnesnius sūnus niekada nepamiršo, ir užaugęs ėmė kritikuoti autoritarinį Kazachstano režimą. Tapęs vienu demokratinės opozicijos lyderių K. Gudauskas patyrė pasikėsinimus į gyvybę, saugumo policijos kankinimus ir kaulų sulaužymus, turto konfiskavimą. Išvarytas iš Kazachstano prieš ketverius metus K. Gudauskas apsigyveno Kijeve, ėmė vystyti nuosavą verslą, o vėl į gyvybei pavojingų įvykių sūkurį įtraukė prasidėjęs karas. Žinodamas, kad Konstantinas turi Kazachstano pasą, vienas bičiulis ėmė maldauti, kad šis surizikuotų nuvykti į Bučą ir pargabentų okupantų apsuptyje likusią žmoną su mažais vaikais. Tai buvo pati karo pradžia, kai Kijevo priemiestyje Bučoje įsitvirtinę priešai siekė apsupti ir užimti Ukrainos sostinę.
Pasirašė bendradarbiavimo sutartį
Trečiadienį Kretingoje buvo pasirašyta Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“ bendradarbiavimo sutartis. Sutartį pasirašė Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir UAB „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Sutartimi mokymo centras įsipareigojo supažindinti įmonės darbuotojus su Automatinių sistemų eksploatavimo mechaniko moduline profesinio mokymo ir kitomis inžinerijos srities programomis, teikti konsultacijas apie pameistrystės mokymosi formą, siųsti į bendrovę „Terekas“ praktiniam mokymui besimokančius mokinius pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas inžinerijos srityje, vykdyti ir kitas veiklas, atitinkančias abiejų šalių veiklos pobūdį. „Mokymo centras kasmet pasirašo nuo 30 iki 40 ir daugiau bendradarbiavimo sutarčių su Klaipėdos miesto, kitų regiono vietovių įmonėmis, įstaigomis. Bendradarbiavimas stiprina įvairių profesijų darbuotojų rengimą, padeda koreguoti mokymo programas. Gamybininkus kviečiame įsijungti į mokymo procesą ir pačioje mokykloje, išklausius 40 val. pedagogikos kursą“, – kalbėjo dr. D. Martišauskienė. Bendradarbiavimo sutartis Kretingoje mokymo centras yra sudaręs su įmone „Dendrėja“, Kretingos dienos veiklos centru, autoservisu „Smagratis“, „Kretingos autobusu parku“.
Vasara nesibaigia „Atostogų parke“ – pramogų ir sveikatinimo komplekse įsikūrusiame Palangos pašonėje Žibininkuose ir ranka pasiekiamame viso šio krašto gyventojams. Atslūgus vasaros poilsiautojų srautui, „Atostogų parkas“, orientuodamasis į lankytojus iš aplinkinių vietovių, sumažino paslaugų kainas.
„Ne visi šaltuoju metų sezonu gali ar nori pasilepinti pietų šalyse, ypač šiais neramiais laikais, kai keliauti darosi vis nesaugiau. O stiprinti imunitetą, pailsėti reikia tiek rudenį, tiek žiemą, tam siūlome platų spektrą paslaugų ir patrauklias, lanksčias jų kainų nuolaidas“, – sakė „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša, kviesdamas susipažinti su skelbiama nauja nuolaidų sistema ir apsilankyti „Atostogų parke“.
|
|
