|
|
|
(1794) 2023-10-06Atnaujinta Jurgio Pabrėžos koplyčia nušvito dangaus spalvomis
Vilniaus gatve važiuojančių ar praeinančių kretingiškių dėmesys krypsta į senosiose parapijinėse kapinėse naujai ir ryškiai žydra ir gelsva spalvomis sušvitusią koplyčią viršum krašto šviesuolio – kunigo, botaniko, liaudies gydytojo – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo. Šią savaitę nuo koplyčios, kurią per vasarą restauravo bendrovės „Pamario restauratorius“ meistrai, jau nuimti pastoliai. Balta, mėlyna, purpurinė – karališka dermė „Spalvos – kaip kapinėse Italijoje ar Prancūzijoje, ryškios, ne murzinos. Kai nusivalėm apnašas, jos pasimatė ir buvo atkurtos tokios, kaip buvo koplyčios statybos pradžioje – 1932 metais, – džiaugsmingai kalbėjo restauravimo darbus atlikusios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas. – Esame tik projekto vykdytojai, bet aš manau, kad koplyčios atkūrimo projekto vadovas architektas Vytautas Paulionis labai sėkmingai įvykdė užduotį. Koplyčiai viršum tokios iškilios asmenybės, koks buvo Jurgis Pabrėža, kapo balta, mėlyna, o viduje dominuojanti purpurinė freskos spalvos labai tiko. Jos yra karališkos spalvos.“ Paklaustas, ar, atkuriant šį kultūros paveldo objektą, restauratoriams iškilo kokių nors sunkumų ar nenumatytų kliūčių, A. Kliukas sakė, kad ypatingų situacijų nebuvę: „Teko tik atkurti ir pasigaminti trūkstamas detales, sudėlioti kryžių viršum koplyčios, kuris per laiką nukentėjo nuo vėjo ir lietaus. Tačiau tai mums nebuvo iššūkis, nes detalių pavyzdžiai išlikę. Gerokai sudėtingiau būna, kai nieko neišsaugota ir tenka atkurti pagal istorinę medžiagą.“ Restauratoriai sutvarkė sienų ir skliauto plyšius, išbetonavo grindis. Tačiau, teigė bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas, koplyčios viduje liko neatkurta freska. Ji priskiriama prie kultūros paveldo objektų su vertingosiomis savybėmis, todėl ją reikalinga ištyrinėti papildomai. „Manau, gerai, kad V. Paulionis paskubomis šio objekto nelietė, nes jį reikia išsamiai ištyrinėti, atliekant polichrominius – spalvų nustatymo – tyrimus, o tada autentiškai atkurti. Kol kas freska, mūsų terminais sakant, koplyčioje lieka kaip balta dėmė“, – sakė A. Kliukas.
Kas turėtų vaikus apsaugoti nuo narkotikų?
Šiluma turėtų pigti
Vėstant orams ir artėjant naujam šildymo sezonui, vis dažniau žmonių kalbos pasisuka apie būsimas šildymo sąskaitas ir kiek jos patuštins pinigines. UAB „Kretingos šilumos tinklai“ visus metus planingai ruošėsi būsimam šildymo sezonui. Atlikti svarbūs parengiamieji darbai: suremontuoti du po 5 megavatus galingumo biokuro katilai, renovuota apie 300 m vamzdynų, atlikti visų vamzdynų hidrauliniai bandymai, įrengtas biokuro sijotuvas, sudarytos sutartys biokurui pirkti su jo tiekėjais. Šilumos kaina priklauso nuo kuro kainos rinkoje. Štai praėjusiais metais kuro kainoms rinkoje pašokus į aukštumas, sąskaitos už šilumą daugeliui vartotojų rekordiškai išaugo. Prie to dar prisidėjo ankstesnės UAB „Kretingos šilumos tinklai“ vadovybės sprendimas įsigyti visą reikiamą biokurą iškart visam sezonui tuo momentu, kada biokuro kainos rinkoje buvo pačios aukščiausios. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro dvi dedamosios: pastovioji ir kintamoji. Pastovią kainos dedamąją 3 metų laikotarpiui tvirtina Kretingos rajono savivaldybės taryba, kainos dedamoji suderinama su Valstybines energetikos reguliavimo tarnyba. Šią kainos dalį sudaro bazinės įmonės sąnaudos, užtikrinant patikimą šilumos tiekimą savo klientams. Kainos kintama dedamoji priklauso nuo rinkoje besikeičiančių kuro kainų. Dabartinės kuro kainos rinkoje yra mažesnės lyginant su praėjusiais metais. Tą patvirtina ir energetikai. Kalbėdamas apie kuro kainų pokyčius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sakė: „Artėjant šiam šildymo sezonui galime pasidžiaugti, kad esame įsigiję didžiąją dalį dujų praktiškai 40 proc. pigesne kaina. Biokuras šiandieną yra atpigęs vidutiniškai apie 30 procentų.“ „Kretingos šilumos“ tinklams pavyko gerokai pigiau negu pernai pasirūpinti biokuru, jo įsigyta apie 60 proc. visam sezonui reikiamo kiekio. UAB „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Dainius Budrys žada šilumą būsiant pigesne: „Nupirkome gerokai pigiau biokuro, atsakingai pasirengėme sezonui, visa tai leidžia kalbėti apie pigesnę šilumą. Prognozuočiau, kad šilumos kaina galėtų mažėti apie 10–15 procentų. Tai ryškus pokytis lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, ypač įvertinus infliacijos šuolį.“ Galutinėms šildymo kainoms įtakos turi oro temperatūra. Kuo šaltesnis metų laikas atšiauresnis, tuo sąskaitos didesnės.
UAB „Kretingos šilumos tinklai“ informacija
Savivaldybė mažina tarnybinių automobilių skaičių
Iš 16 Kretingos rajono savivaldybės tarnybinių automobilių likti turėtų 5. Dar 2020 metais, tuometinės Savivaldybės administracijos direktorės, dabartinės Tarybos narės Jolantos Girdvainės iniciatyva, Savivaldybėje buvo įdiegta Fleet Complete sistema, padedanti optimizuoti automobilių parką, taupyti kaštus. Automobiliuose sumontuoti GPS prietaisai leidžia stebėti, kur automobilis yra, važiuoja, kokiu greičiu, kas jį vairuoja, kada paimtas ir bus grąžintas į nuolatinę jo stovėjimo vietą. „Buhalterijai nebereikia rašyti kelionės lapų, o svarbiausias tikslas – sumažinti automobilių skaičių Savivaldybėje ir išlaidas jiems eksploatuoti“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, pažymėjęs, kad bus palikti du naujausi automobiliai – 2015 m. pagaminta „Škoda“ ir 2015 metais pagamintas autobusiukas „Ford Transit“ bei „Volvo“ 2007m. automobilis, kuriuo naudojasi meras, ir dar pora senesnių. „Volvo“ liks merui, vienu automobiliu naudosis abi vicemerės ir administracijos direktorius, likę 3 bus skirti kitiems darbuotojams. „Žmogus iš anksto užsiregistruoja sistemoje, kada automobilis jam reikalingas, automobilių raktai vienoje vietoje, pasiima juos ir važiuoja“, – aiškino meras. Nebereikalingus automobilius parduos aukcione. „Formuodami 2024 metų Savivaldybės biudžetą, spręsime dėl 3 naujų automobilių pirkimo arba nuomos, aš linkstu į nuomą“, – teigė meras. Naujais arba išnuomotais automobiliais turėtų būti pakeisti jau minėti 3 Savivaldybės vadovams priskirti automobiliai, kuriuos taip pat parduotų ir iš dabartinio Savivaldybės automobilių parko liktų tik „Škoda“ ir „Ford Transit“. Dar nenuspręsta, ar naujieji 3 automobiliai bus varomi elektra ar benzinu. Bus atsisakyta ir dviejų vairuotojų, kurių šiandieną yra keturi. „Aš vairuoju pats, išskyrus tolimesnes keliones, kai jose tenka dirbti kompiuteriu, pavyzdžiui, vykstant į Vilnių“, – sakė A. Kalnius, akcentavęs, kad beveik visi Savivaldybės darbuotojai turi teisę vairuoti. Savivaldybės dabartinis automobilių parkas ne tik pasenęs, didelės jo eksploatacijos (remonto ir kt.) išlaidos ir automobilių rida maža. Tokia pat Fleet Complete sistema įdiegta seniūnijų automobiliuose. Seniūnai nebegalės tarnybiniu automobiliu vykti į darbą ir namo, tarnybinis automobilis turės būti laikomas jam numatytoje vietoje. Kretingoje 2 automobiliai bus parkuojami prie administracinio pastato Jurgio Pabrėžos gatvėje, kiti – Savanorių 29A pastato kieme. „Žiūrėsime, kaip sistema veikia, gal ir tų penkių automobilių bus per daug“, – kalbėjo meras.
„P. n.“ informacija
Pagerbė mokytojus jų pašaukimų liudijimo dieną
Vakar popietę Kretingos muziejaus Baltoji salė skendėjo gėlėse: Mokytojo dienos proga pasveikinti Kretingos rajono pedagogus ir įteikti nominacijas šių metų geriausiesiems susirinko rajono vadovai, kolegos ir draugai. Šventė prasidėjo, skambant žinomai Lino Adomaičio dainai „Vandenynai“, kurią atliko Kretingos rajono kultūros centro mišraus choro „Kristale“ atlikėjas Egidijus Kryžnauskas, ir ši metaforiška daina tapo įžanga sveikintojams. Šventės vedėjas Kauno muzikinio teatro vadovas aktorius Egidijus Stancikas akcentavo, kad mokytojų dėka visi išplaukiame į savus gyvenimo vandenynus, į neatrastas šalis. O mokytojas yra tas trečiasis didis asmuo, po motinos ir tėvynės, kuris apie kiekvieną mūsų gali pasakyti – tai mano vaikas. „Jūs esate gelmė, iš kurios mes, buvę ir esami mokiniai, viską gauname. Labai svarbu vaikui po motinos turėti savo vedlį, kuris jį atvestų į jo tikrojo pašaukimo kelią. Ir tas vedlys esate jūs, – tokiais žodžiais į mokytojų bendruomenę kreipėsi Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Prisimenu, kaip savo vaikystėje mamai įtaigiai įrodinėdavau – tai mokytoja sakė, mokytoja man tai pasakė, nes pradinėse klasėse pirmasis mokytojas buvo didžiulis autoritetas. Atsimenu reikliuosius mokytojus, ne su visais jų sutikdavau būdamas paauglys, bet vėliau supratau, kad jie buvo teisūs, o jei kuris dar pasako, kad tu buvai mano mylimasis mokinys... Tad nenustokite dalinti meilės vaikams – būsimam Lietuvos žiedui.“ Mokytojus sveikinti pakilusi Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė sakė, kad mokytojas yra iš tų profesijų atstovų, kurie sulaukia daug dėmesio ir gerų žodžių. Ir kaipgi kitaip, nes pedagogo profesija yra tai, kai daliji save ir tuo praturtėji pats.
Gera žinia regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms – gerokai padidėjo kompensuojamųjų akinių lęšių bazinės kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. „Tai ilgai lauktas pokytis regos negalią turintiems pacientams. Padidinus akinių lęšių įkainius, prognozuojama, kad dvigubai daugiau pacientų galės pasinaudoti galimybe įsigyti jiems būtinus kompensuojamuosius akinių lęšius ir tai taps reikšminga finansine parama šių pacientų namų ūkiams“, – sakė VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Nuo rugsėjo pabaigos akinių lęšiai nebeskirstomi į skiriamus vaikams ir suaugusiesiems, o grupuojami taip: – paprastieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms); – sudėtingieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos).
Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje – 10 metų
Posūkis priešais ligoninių kompleksą Klaipėdoje, važiuojant nuo Kretingos, veda modernaus Šv. Pranciškaus onkologijos centro link. Šį rudenį savo veiklos 10-metį švenčiantis onkologijos centras išvien su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynu, juos juosiančiais rožių ir levandų sodais, sakurų giraite kuria jaukų Vilties miestą, kur dvasinę atgaivą suranda ligoniai. Išaugo iš bendruomenės vienuolyne Onkocentre veikia „Vilties piligrimų“ bendruomenė, susibūrusi prieš 23-jus metus po Kretingos pranciškonų vienuolyno stogu. Ligi šiol ja, gerokai išplėtojusia savo veiklą, rūpinasi šio onkologinėmis ligomis sergančiųjų sambūrio įkūrėja ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, ir pati net du kartus įveikusi klastingąją ligą. Suburti bendruomenę ji ir ėmėsi būtent tuomet, kai pirmąkart prieš 23 metus išgirdo diagnozę – vėžys, gydėsi, o po to jai norėjosi dalintis bendryste su kitais to paties likimo žmonėmis. Šį poreikį tuomet ji išsakė Kretingos vienuolyno broliams pranciškonams, kurie priglaudė besiburiančią bendruomenę savo patalpose ir patys dvasiškai stiprino ligonius. „Bendruomenė augo, sunkiai betilpome vienuolyno patalpose. Broliai pradėjo rutulioti mintį pastatyti atskirą centrą: 2005-aisiais buvo įregistruota visuomeninė organizacija – Šv. Pranciškaus onkologijos centras, domėjomės, ką galime daryti – pradėjome rengti projektus, ieškoti lėšų ES fonduose, geradarių, prasidėjo statyba. 2013 m. buvo pastatyta pirmoji onkocentro dalis, o 2015-aisiais – antrasis pastatas, greta augo ir kiti Vilties miesto statiniai“, – pradžią prisiminė A. Kerpytė.
Vaikų tantrumai – iššūkis tėvams ir aplinkiniams
Ne vienas šeimoje yra susidūręs su vaikų kaprizais, „ožiais“, nepaaiškinamais pykčio priepuoliais. Šis elgesys turi ir mokslinį pavadinimą – tantrumai, kuriuos Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva įvardino kaip išsireguliavusią vaiko būseną. – Kas vyksta, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai? – Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu. Siekdama paaiškinti sudėtingas vaikų būsenas, tėvams dažnai naudoju 3-jų aukštų pavyzdį. Mūsų smegenys, vaizdžiai tariant, yra iš 3 dalių: reptilijos smegenų, kurios atsakingos už primityviausius mūsų gebėjimus ir išlikimą; II aukšte turime emocines smegenis, kurios fiksuoja mūsų emocijas, siekia tikslų arba nori kažko išvengti; III aukštas – protingosios smegenys, iš esmės kaktinė smegenų skiltis, išskirianti mus nuo gyvūnų – kai ši sritis aktyvi, mes galime save valdyti, kaupti patirtį, racionaliai mąstyti ir priimti geriausius mums sprendimus. Vaikas, patiriantis tantrumą, yra žmogus reaguojantis su savo pirmykštėmis smegenimis, kurios jį skatina pulti, bėgti arba sustingti. Svarbiausia, kad tai nėra valingas vaiko pasirinkimas išvesti tėvus ar pedagogus iš proto – milžiniškas pyktis yra fiziologinė būsena, kai vaiko pulsas smarkiai pakyla, kvėpavimas padažnėja, smarkiai dirba ir jo vegetacinė sistema – jis prakaituoja, smarkiai susiaurėja matymo laukas, vaikas nepraranda klausos, tačiau praktiškai tuo metu negirdi jokių žodžių. Tai ne šiaip pyktis... Tai pyktis, baimė, emocinis skausmas ir siekis išgyventi viename. Tai yra ypač sudėtinga ir energiją eikvojanti būsena ne tik mums, tėvams ar pedagogams, o kaip tik mažiems vaikams.
Kai šunys – ne tik ištikimi draugai, bet ir gydytojai
Dažnas intuityviai jaučiame, kad gyvūnai susirgus ramina ir savaip guodžia, tačiau tik palyginus neseniai juos pradėta pasitelkti pagalbinio gydymo tikslais: vis populiaresnės tampa delfinų, žirgų, o ypač – šunų terapijos. Šunų terapiją, arba kaniterapiją (lotyniškai „canis“ – šuo, terapija – gydymo būdas) viena pirmųjų Lietuvoje išvien su bendraminčiais savanoriais ėmė taikyti Iveta Šikšniuvienė, šiandieną vadovaujanti Kaune įkurtam Kaniterapinės pagalbos centrui. Darbas siejasi su pomėgiu ir savanoryste Socialine darbuotoja Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikose dirbančiai I. Šikšniuvienei tiesioginis darbas siejasi su pomėgiu ir savanoryste Kaniterapinės pagalbos centre. Šio centro savanoriai kartu su savo augintiniais yra kviečiami ir itin laukiami jos tiesioginėje darbovietėje – Kauno klinikose, ypač Vaikų onkologijos skyriuje, Onkologijos ir hematologijos klinikoje, Psichiatrijos klinikos vaikų ir paauglių sektoriuje, taip pat Neonatologijos klinikoje, kur motinos slaugo neišnešiotus kūdikius. Kaniterapinę pagalbą teikiančios savanorės yra kviečiamos atvykti ir į kitus šalies miestus – ligonines, dienos centrus, senelių namus. Jos – gana dažnos viešnios ir Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje, viena savanorių šiuo metu gyvena Plungėje ir dažnokai apsilanko ne tik pas onkoligonius, bet ir senelių namuose, Palangos socialinių paslaugų centre. „Nors esame savanorės, tačiau profesionaliai teikiame sertifikuotas paslaugas. Mūsų šunys yra testuoti – anksčiau savanorius ir jų augintinius apmokydavo treneriai iš Italijos ir Austrijos, dabar jau mūsų centro dvi merginos išsilaikė kvalifikacijos egzaminus ir yra sertifikuotos šunų trenerės, dabar apmoko kitus“, – kalbėjo I. Šikšniuvienė.
Sveikatos formulė rudenį – kokia ji?
Ruduo žavus savo jaukumu. Tačiau plintantys peršalimo ligų virusai, parsinešti vaikų iš darželių ar mokyklų, neretam aptemdo džiaugsmą gražiais orais, atitraukia nuo kasdienių darbų ir pakoreguoja rutiną. Kad organizmas taptų atsparesnis ligoms ar jau persirgus peršalimo ligomis, būtinas pastiprinimas iš šalies. Sportas vandenyje, pirtys, haloterapija, gydomosios mineralinio geoterminio vandens procedūros „Mineralų jūra“, Kneipo takelis, masažai, deguonies kokteiliai – tai malonios organizmo imuniteto stiprinimo priemonės, kurias verta prisiminti artėjant darganų ir ligų sezonui. Kaip kovoti su rudens iššūkiais organizmui, pataria Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Sportas stiprina organizmą Sportas vandenyje ypatingai naudingas sveikatos stiprinimui. „Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo bei smegenų veikla, ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui – imunitetui. Sportas vandenyje yra tinkama imuniteto stiprinimo priemonė tiek dideliam, tiek mažam. Baseinuose judėti gali tiek mažas vaikas, tiek senjoras“, – pasakojo jis. Poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ vėsiuoju metų laiku veikia net 13 skirtingų temperatūrų ir paskirties baseinų. Treniruočių baseine keturis kartus per dieną vyksta mankštos vandenyje su šias treniruotes vedančiais treneriais. Taip pat čia rasite sumontuotus povandeninius dviračius bei suspausto oro geizerius iš dugno, 3 skirtingų aukščių, intensyvumo ir diametro masažinius purkštukus sienoje, 2 skirtingas krentančio vandens kaskadas lubose. „Atostogų parke“ plaukti ir sustiprinti raumenis galite 25 m. ilgio, 4 plaukimo takelių plaukimo baseine. Imuniteto stiprinimui įrengtas Kneipo takelis. Jo dugnas išklotas akmenukais, kuriais masažuojamos pėdos ir stimuliuojami jose esantys refleksogeniniai taškai. Skirtingos baseinėlių talpos pripildytos skirtingos temperatūros vandeniu. Brendant per tokius baseinėlius aktyvėja kraujotaka. Atsipalaiduoti ir nuraminti mintis galite net 4 čia veikiančiuose masažiniuose baseinuose: 3 jų rasite viduje, 1 – lauke.
Spalio 4-ąją visame katalikiškajame pasaulyje minint Šventojo Pranciškaus Asyžiečio dieną, kartu minima ir Pasaulinė gyvūnų globos diena, nes šis šventasis, visus gamtos kūrinius laikęs savo broliais ir seserimis, yra paskelbtas jų globėju. Lietuvoje ši diena įtraukta į minėtinų dienų sąrašą. Užvakar ir Kretingos katalikų bažnyčios parapijiečiams švenčiant šv. Pranciškaus varduves, šventoriuje buvo laiminami gyvūnai: jų – daugiausia keturkojų šunų ir kelias kates, kretingiškiai atsivedė ar atsinešė prieš vakaro šventas mišias, nes žmonės su gyvūnais į bažnyčią nebuvo įleidžiami. Tad spėjo juos parvesti namo ir grįžti švęsti iškilmių. Gyvūnus ir jų šeimininkus palaimino brolis pranciškonas Kazimieras Aurelijus Kasparavičius. Gyvūnų globėjas Pranciškus Asyžietis (itališkai – Francesco di Bernardone) gimė tarp 1181 ir 1182 m. Asyžiuje, Italijoje. Teigiama, kad jaunystėje buvo palaidūnas, tačiau vėliau, papuolęs į nelaisvę Asyžiaus pilietiniame kare su Perudža, atsivertė į tikėjimą, gyveno atsiskyręs oloje. Atstatė tris Asyžiaus bažnyčias, per visą Italiją skleidė Dievo žodį, buvo nuvykęs net į Artimuosius Rytus ir mėgino įkalbėti priimti tikėjimą Egipto sultoną.
Į Padvarius ir Klibių link – nauju dviračių taku
Nuo šiol į tolimąjį Padvarių kaimo pakraštį, kur įsikūrę socialinės globos namai, ir už jų esančios Klibių gyvenvietės link, palei valstybinę kelią Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai veda naujai įrengtas 2,5 m pločio ir kone 2 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas. Tačiau kretingiškiai vis dar tebelaukia pažadėtojo dviračių tako į Vydmantus, iš kur jau anksčiau įrengta trasa galėtų pasiekti Palangą. Nutiesė Kelių direkcija Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės teigimu, naujasis dviračių takas iš Padvarių gyvenvietės centro – Kretingos muziejaus dvaro sodybos iki šio kaimo pakraščio įrengtas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) iniciatyva ir lėšomis, Savivaldybė prie jo įrengimo savomis lėšomis neprivalėjo prisidėti. Kadangi nematome nei projekto, nei jo sąlygų, negalėčiau pasakyti nei apie darbų kainas, nei apie terminus. Mano žiniomis, darbai turėjo būti užbaigti kiek anksčiau. Taip pat nežinau, ar objektas jau yra priduotas vertinti komisijai, tačiau matėme, kad rangovas dar tvarkė kai kurias šio tako vietas“, – sakė S. Jazbutienė. Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė sakė, kad, nuo pavasario vykstant intensyviems darbams, jai tekę nuolat bendrauti su darbus atlikusiais rangovais – bendrove „Plungės Jonis“: „Pirmiausia – dėl medžiagų sandėliavimo. Tarėmės ir su individualių sklypų savininkais, ir, kol formavo sankasą, tvirtino pakraščius ir dengė asfaltą, leidome laikyti medžiagas seniūnijos aikštelėje Padvarių gyvenvietės centre. Rangovui teko nupjauti nemažai medžių palei kelią, tarėmės, gal įmanoma kai kuriuos išsaugoti, ir jie tikrai pasistengė – kai kur sveiki ir gražūs medžiai palikti dviračių tako ribose“, – kalbėjo S. Riepšaitė.
Mažumos valanda nuvylė
Šios kadencijos Savivaldybės valdžia dirba pagal naują savivaldos modelį, naujiena yra ir Savivaldybės tarybos mažumos valanda, įteisinta Vietos savivaldos įstatyme, numatyta ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Pirmoji mažumos valanda, surengta iškart po rugsėjo mėnesio posėdžio, deja, buvo kaip tas pirmas prisvilęs blynas. Apmaudžiausia, kad valdantieji darė viską, kad užčiauptų mažumos atstovus, užuot juos išklausę, išgirdę, atsakę į užduotus klausimus. Kretingos rajono savivaldybės 25 narių taryboje mažumą sudaro 7 opozicijai priklausantys politikai: 3 – socialdemokratai, 2 – konservatoriai-krikščionys demokratai, 2 – valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai ir 1 – nepriklausomas Tarybos narys, liberalsąjūdietis. Pirmoji mažumos valanda parodė atnaujinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento netobulumą – valdantieji įrodinėjo, kad vienam mažumos atstovui leidžiama užduoti ne daugiau kaip du klausimus. Čia ir prasidėjo mažumos valandos absurdas: valdančiųjų pusė įtemptai skaičiavo užduodamus klausimus. Įsikibę į dviejų klausimų limitą, jie netgi trukdė patikslinti užduotus klausimus, kurių patys nesuprato, o gal tik dėjosi nesuprantantys. Buvo atvejų, kai klausė vieno, o atsakantysis kalbėjo visiškai apie kitą, tame galėjai įžvelgti ir piktavališką mažumai skirto laiko deginimą. Reglamentas sudėliotas taip, tarsi svarbiausia yra užčiaupti mažumą, kad jai skirta valanda baigtųsi nė neįpusėjusi.
„Citius, altius, fortius“ buvusiu olimpiniu šūkiu padabintas, dar 1953 m. pastatytas centrinis miesto stadionas, palaipsniui virsta griuvėsių krūva. Nors nuo 2019 m. rajono politikai sutartinai kalba, kad reikalinga šio objekto rekonstrukcija, dabartinių valdančiųjų balsais, modernizavimui užtraukiamas rankinis stabdis. Mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas jau tampa šios valdančiosios daugumos vizitine kortele, o tą puikiai iliustruoja centrinio miesto stadiono atnaujinimo fiasko. Priminsiu, kad paskutinėje kadencijoje dėjome visas pastangas, kad šiais metais startuotų stadiono rekonstrukcija, kuri buvo pristatyta rajono gyventojams, o dirbdamas administracijos direktoriumi dar 2021 m. asmeniškai išrūpinau papildomus 411 tūkst. eurų stadiono takų modernizavimui iš Sporto rėmimo fondo. Tačiau du metus pinigai guli nepanaudoti, o modernaus, gyventojų poreikius atitinkančio stadiono projektas, kainavęs 80 tūkst. eurų – metamas į šiukšliadėžę. Tiek valdančiųjų, tiek ir rajono mero Antano Kalniaus pasiteisinimai, kad statybos išbrango, o pinigų nėra, manau, parodo negebėjimą dirbti. Retoriškai paklausiu, o kodėl dvejus paskutinius metus buvo laukiama, kol sėkmingai pabrangs statybinės medžiagos ir darbai?
|
|
