|
|
|
(1792) 2023-09-29Benamiui ieško pagalbos
Į „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakciją užsukęs kretingiškis Jonas Baltrimas pagalbos ieškojo ne sau, o benamiui Vytautui V. (pavardė redakcijai žinoma), kuris šiuo metu glaudžiasi, jeigu taip galima pasakyti, krūmuose Kudirkos gatvėje Kretingoje. Ir J. Baltrimas, ir dar vienas mums paskambinęs skaitytojas teiravosi, kas galėtų padėti benamiui ir ar tikrai nėra, kas juo pasirūpintų. Maitino visą mėnesį Gailėdamasis Vytauto, J. Baltrimas, kad bent kiek pagerintų benamio „buitį“, įtaisė jam kėdę, kitų daiktų, parūpino padėklą maistui laikyti. „Visą mėnesį kiekvieną dieną nešu jam maisto. Žiūriu, kad man ši našta darosi per sunki – kad Vytautas pavalgytų, išleidžiu ir 10, ir 12–13 eurų“, – prisipažino Jonas, dar užvakar Vytautui nešęs karštos kavos, bandelių. Bendraudamas su benamiu, kretingiškis sužinojo, kad anksčiau šis gyvenęs Motinos Teresės seserų vienuolyne, kaip kretingiškiai sako, pas „teresėles“. Glaudėsi pas jas dvejus metus, padėdavęs ūkio darbuose, gaudavęs ir socialinę išmoką. Tačiau matyt pažeidęs vienuolių seserų nustatytą tvarką, buvo jų išprašytas. Nors „Pajūrio naujienoms“ Vytautas V. dievagojosi, kad iš vienuolyno „išmestas“ neteisingai – ne jis, o kiti pažeidę tvarką, bet „teresėlės“ išprašė visus vienu ypu. Taip 60-metis Vytautas V. atsidūręs gatvėje, neturi, kur gyventi, ko valgyti, negauna jokių pajamų. „Jis man pats sako, ar turiu nusikalsti, kad manimi kas nors pasirūpintų?“ – klausė benamį apsiėmęs globoti J. Baltrimas. Paklausus, kas jį skatino tai daryti, prisipažino: „Vytautas vaikšto gatvėmis, prašinėja pinigų, kas nemaloniai nuteikia žmones. Kad jis to nedarytų, galvoju, pagelbėsiu. Bet man vienam tai yra nepakeliama.“
Kas sukelia viešą paauglių agresiją?
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Igar Guz. Abiejų šalių parlamentarai susitiko su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi, Tarybos nariu Juozu Mažeika. Svečiai kretingiškiams atvežė žinią apie Ukrainos Novovolynsko miesto siekį bendradarbiauti – plėtoti ekonominius, kultūrinius ryšius su Kretingos rajono savivaldybe. Novovolynskas yra jaunas, 1951 metais įkurtas, apie 60 tūkst. gyventojų turintis miestas Vakarų Ukrainoje, turintis anglies kasyklų, kurių 4 jau yra uždarytos. Vos 17 km nuo Lenkijos sienos nutolęs Novovolynskas nuo Rusijos agresorių nukentėjo pirmomis karo dienomis, buvo subombarduota guolių gamykla, oro uostas. Susitikimo Kretingoje dalyviai interneto ryšiu susisiekė su Novovolynsko meru. „Jų savivaldybės metinis biudžetas – apie 15 mln. dolerių, kai mūsų per 70 mln. eurų ir gyventojų turime gerokai mažiau – apie 38 tūkstančius. Iš Novovolynsko mero išgirdome, kad jų savivaldybėje gyventojų mažėja dėl karo, būna dienų, kai laidoja po 3–4 žuvusiuosius fronte. Nemažai žmonių bėgdami nuo karo pasitraukė į kitas šalis. „Mes karą laimėsime ir iškart turėsime ruoštis kitam, nes turime tokį kaimyną“, – šie jo pasakyti žodžiai paliko stiprų įspūdį“, – sakė A. Kalnius, akcentavęs, kad anksčiau ar vėliau Kretingos rajono savivaldybė pasirašys bendradarbiavimo sutartį su Novovolynsko miesto savivaldybe.
Rekonstruos dvaro spirito varyklos pastatą
Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė dėl Savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo Kretingos muziejui priklausančio buvusios dvaro spirito varyklos pastato Vilniaus gatvėje rekonstrukcijai. Savivaldybės lėšų poreikis šiam projektui išaugo nuo 200 iki 600 tūkst. eurų, nes Kultūros paveldo departamentas lėšų pastato kapitaliniam remontui neskiria, jų duoda tik tvarkybos darbams – paminklinio pastato vertingiausioms savybėms išsaugoti. „Tvarkybos darbų be kapitalinio remonto nebūna“, – akcentavo Tarybos narė, opozicijos vadovė Violeta Turauskaitė, pareikalavusi, kad Tarybos sprendime būtų numatyta galima maksimali 800 tūkst. eurų suma iš Savivaldybės biudžeto dvaro spirito varyklos pastatui atnaujinti. „To reikia dėl kontrolės, kad be Tarybos žinios darbų kainos neišaugintų“, – tarė politikė. Savivaldybės biudžeto lėšų skyrimui paminkliniam dvaro spirito viryklos pastatui rekonstruoti pritarė 21 Tarybos narys, 2 susilaikė.
„P. n.“ informacija
Stadioną tvarkys etapais
Kretingos miesto centrinį stadioną Savanorių gatvėje Kretingos rajono savivaldybė rekonstruos etapais: pirmiausia pačią aikštę su įvairių sporto šakų sektoriais, o senų tribūnų atnaujinimą paliks ateičiai, nors ketvirtadienį Tarybos opozicija tam priešinosi, valdančioji dauguma buvo vieninga – 16 jai priklausančių Tarybos narių balsavo už. Vientisos (aikštynų kartu su tribūnomis) stadiono rekonstrukcijos projektas buvo parengtas 2020 m. ir kainavo 80 tūkst. eurų. Pagal šį pirmąjį projektą rekonstrukcija kainuoti turėjo 2,7 mln. eurų. Savivaldybei paskelbus rekonstrukcijos rangos darbų pirkimo konkursą, kaina šoktelėjo iki daugiau kaip 7 mln. eurų, konkursas neįvyko. Stadionui rekonstruoti 411 tūkst. eurų yra skyrusi Sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šioms lėšoms panaudoti nustatytas terminas baigiasi. A. Kalnius tvirtino, kad stadiono rekonstrukcija skaidoma į dvi dalis siekiant neprarasti tų 411 tūkst. eurų, neįsivelti į dar vieną užvilkintą statybą, kurios išaugusi kaina šiandieną Savivaldybei būtų per sunki finansinė našta, ir norint, kad rajono sportininkai greičiau turėtų geresnes sąlygas. Meras užtikrino, kad su rekonstrukcijos padalijimu į etapus sutinka ir tikslines lėšas skyrusi agentūra. Opozicijos atstovai klausė, ar atsisakius vientiso rekonstrukcijos projekto, kuris Savivaldybei kainavo 80 tūkst. eurų, ir išmetamas į šiukšliadėžę, stadiono su tribūnomis rekonstrukcija dar nepabrangs ir neperšoks 7 mln. eurų. „Tai bus brangiau ar pigiau, negaliu atsakyti“, – sakė A. Kalnius. Opozicijos lyderė V. Turauskaitė pažymėjo, kad stadionui be tribūnų rekonstruoti bus rengiamas naujas projektas, darome jo ekspertizė, kad visa tai kainuos.
Kretingos atvirajame jaunimo centre įvyko išvažiuojamasis Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos posėdis, per kurį suorganizuoti nauji tarybos rinkimai – paskirtieji tarybos nariai Kretingos rajono jaunimui atstovaus dvejus metus. Kaip pasakojo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, įprastai Jaunimo reikalų tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją išrenka Jaunimo reikalų tarybos nariai per pirmąjį naujos kadencijos tarybos posėdį. Jaunimo reikalų tarybos pirmininku išrinkus Savivaldybės tarybos ar Savivaldybės administracijos atstovą, Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoju turi būti išrinktas jaunimo atstovas, ir atvirkščiai. Jaunimo reikalų tarybos nariui Vaidui Kupreliui pasiūlius, kad pirmininkės pareigas galėtų užimti Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, susirinkusieji neprieštaravo. Pavaduotoju išrinktas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovas Tomas Perkumas. Jaunimo reikalų tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Jaunimo reikalų tarybos narių balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, sprendžiamąjį balsą turi pirmininkas. Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybą taip pat sudaro Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai Živilė Bružaitė, Mykolas Daračius, Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai Mindaugas Černeckis, Vaidas Kuprelis, Vilma Preibienė, Kretingos jaunimo teatro „Atžalynas“ atstovė Ula Gaubė, Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyr. specialistė Lina Jadenkuvienė, Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos Šv. Antano skautų draugovės draugininkė Agnė Račkauskaitė. Per posėdį taip pat svarstyta dėl jaunimo apdovanojimų datos. Jie įprastai būdavo organizuojami rugpjūčio mėnesį, bet šiemet to padaryti nepavyko dėl Kretingos rajone įvykusios Jaunimo vasaros akademijos. Nuspręsta, jog jaunimo apdovanojimai vyks lapkričio mėnesį.
„Kuprinės“ informacija
Praėjusiais mokslo metais Pranciškonų gimnaziją baigusi Guoda Mėčiūtė ne tik pelnė šimto balų įvertinimą iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino – mergina iš tarptautinės geomokslų olimpiados „IESO 2023“ Lietuvai parvežė tris medalius. Rengė akademinius tyrimus Guoda geomokslų olimpiadose pradėjo dalyvauti ne taip ir seniai – nuo vienuoliktos klasės, paskatinta geografijos mokytojo Viliaus Adomaičio. „Be jokios abejonės, taip pat labai svarbus buvo susidomėjimas biologija, chemija, nes neišvengiamai žemės mokslų srityje tenka susidurti ir su šiomis disciplinomis“, – pridūrė mergina. Pirmiausia merginai teko pereiti atranką į respublikinį geomokslų olimpiados etapą, kuris vyko Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete. Dalyvaudama atliko praktines ir teorines užduotis, rengė akademinį pristatymą anglų kalba apie karstinius procesus Lietuvoje. Olimpiados organizatoriai Guodos darbą įvertino itin gerai ir atrinko kartu su komanda atstovauti Lietuvai tarptautiniame etape. Deja, olimpiada vyko nuotoliniu būdu, tačiau, nepaisant to, visų dalyvių iš daugiau negu 30 pasaulio valstybių laukė intensyvus pasiruošimo procesas. „Teko ne tiek sėdėti prie knygų, kiek atlikti gerokai daugiau praktinių užduočių“, – teigė pašnekovė. Guoda turėjo parengti analizę apie dirvožemio nualinimą Lietuvoje, atliekant lauko darbus bei tyrimus laboratorijose. „Reikėjo daryti dirvožemio profilio brėžinius, o tam iškasti ne vieną duobę. Tad teko paplušėti iš peties tiesiogine to žodžio prasme, nes pavasaris ir vasara buvo itin sausi, prireikė net tėvo ir brolio pagalbos“, – juokėsi Guoda, tačiau taip pat tikino, kad fizinis darbas padėjo atsipalaiduoti ir lengviau įveikti sunkumus, kilusius analizuojant gautus lauko darbų rezultatus. Būtent už šiuos tyrimus mergina pelnė pirmąjį tarptautinį bronzos medalį. Antrasis bronzos medalis buvo laimėtas duomenų bazės rungtyje. „Buvo net trisdešimt lapų užduočių, prisijungimas prie duomenų bazės ir tik trys valandos viską atlikti. Tačiau kaip tik šioje rungtyje ypač gelbėjo tarpdisciplininės žinios – biologija, chemija bei truputėlis fizikos“, – dalijosi įspūdžiais mergina.
Buvusi „kuprinietė“ 22-erių Inga Vaišvilaitė jau antrus metus dirba lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Jauna mokytoja nestokoja noro nerti į pasirinktą profesiją visu pajėgumu, stengiantis padėti mokiniams kitaip pažvelgti į taip dažnai nemėgstamą lietuvišką žodį. O artėjančios Mokytojų dienos proga taip ir norisi linkėti kuo daugiau kūrybiškumo ne tik darbuose, bet ir kasdienoje, juk dėl to gyvenimas bus tik įdomesnis. Svajonių profesija Inga teigė, jog tapti lietuvių kalbos mokytoja svajojo nuo pat 8-os klasės. Ji pasirinko šią specialybę, nes turėjo didelį palaikymą iš savo tėvų ir senelių. Kol mokėsi Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciniame centre, buvo pavyzdinga ir atsakinga mokinė. Kai pakeitė mokyklą, Inga stengėsi išlikti tokia pat atsakinga, nes žinojo, kad reiks gerų rezultatų, norint įstoti į norimą universitetą. Baigusi studijas ir tapusi mokytoja, kaip ji pati pastebėjo, netapo griežtesnė. „Kartais susimąstau, kad esu per gera savo mokiniams. Labai gerai prisimenu savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos žodžius: „Gerumas nėra profesija“. Todėl dažnai tenka suimti save į rankas ir imtis griežtų veiksmų tam tikrose situacijose“, – pasidalijo jaunoji lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Inga. I. Vaišvilaitės manymu, mokytojo darbe kartais sunku komunikuoti su tėvais, nes kai kurie jų pamiršta mandagumą, nesupranta to, ką bandai jiems paaiškinti. Sunkumu kyla ir su mokiniais, kurių neįmanoma atitraukti nuo išmaniųjų telefonų. Taip pat nėra lengva mokinius įtikinti mokytis pamokose, nes, daugelio manymu, jiems neprireiks tų žinių, kurias įgyja mokykloje. Mokinių susidomėjimo lietuvių kalba ir literatūra yra labai mažai. Mokytojos Ingos teigimu, daugeliui ši pamoka yra neįdomi, sudėtingai suprantama, o skaityti literatūrinius kūrinius mokiniams yra tarsi laiko švaistymas. „Tokį požiūrį sukuria šeimoje diegiamos vertybės ir spragos, padarytos mokymosi procese, būtent tai dažniausiai nulemia prastus rezultatus ir mažą norą mokytis“, – atviravo I. Vaišvilaitė.
Palaikymo šokėjų komandos – svarbi ir tiesiog neatsiejama krepšinio dalis. Nors krepšinio varžybose visas aistringų sirgalių dėmesys sutelktas į komandos žaidimą, bet ne ką mažiau dėmesio visuomet sulaukia ir palaikymo šokėjos. Pranciškonų gimnazijos mokinė Karolina Strakšaitė pasirinko būtent šią sritį ir tobulina savo įgūdžius šokdama BC „Kretinga“ palaikymo komandoje. Tačiau 15-metė pripažino, kad šis užsiėmimas ją lydės iki tol, kol lankys mokyklą, paskui galvos apie kažką kita. Nors aktyvų gyvenimo būdą mergina propaguoja jau ilgokai – beveik penkerius metus. Labiausiai sudomino palaikymo šokėjos veikla Paklausta, kada ėmė lankyti šį užsiėmimą, Karolina atskleidė, kad beveik prieš penkerius metus. Tuomet jai buvo vos dešimt metų, ir tiesiog norėjosi viską išbandyti. Pašnekovė prisipažino, kad tikrai buvo idėjų daryti kažką kita, kaip, pavyzdžiui, lankyti plaukimo treniruotes, tinklinį ar badmintoną.
„Nors buvo kilusių minčių ką kitą galėčiau daryti, ši sporto šaka man patiko labiausiai, todėl aš nusprendžiau tobulėti ir eiti toliau“, – sakė Karolina.
Donatas Vizgaudis koncertuoja įvairiuose renginiuose, vasaros šventėse, po truputį skinasi kelią ir į platesnius vandenis.
Kūlupėniškis Donatas Vizgaudis retai paleidžia iš rankų savo išsvajotąjį, kaip pats sakė, instrumentą – saksofoną. 22-ejų muzikantas džiaugėsi, kai yra kviečiamas pagroti įvairiuose renginiuose, o itin nustebino neseniai gautas pakvietimas sudalyvauti televizijos laidoje „Lietuvos talentai“. Nors į antrą etapą Donatas nepateko, tačiau žada taip lengvai nepasiduoti ir nosies dėl to nenukabino.
– Donatai, papasakokite ką veikiate šiuo metu? – „Kuprinė“ paklausė muzikanto.
– Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Klaipėdos fakultete studijuoju saksofono specializaciją. Šie metai man yra ypatingi, nes esu bakalauro IV kurse ir artėja finišo tiesioji. Baigęs šias studijas, įgysiu pedagogo kvalifikaciją. Gyvenu Kretingos rajone, Kūlupėnų kaime, bet per studijas tenka pagyventi ir Klaipėdoje.
– Nežinojusieji, kas toks yra Donatas Vizgaudis, sužinojo, pažiūrėję „Lietuvos talentų“ laidą. Tad kaip ten atsidūrėte? Kaip sugalvojote, kad reikia parodyti savo talentą?
– „Lietuvos talentuose“ atsidūriau ne savo noru. Į atrankas mane pakvietė sudalyvauti „Lietuvos talentų“ kūrybinė komanda. Iš pradžių labai nustebau gavęs tokį pakvietimą, bet po to, gerai pamastęs, nusprendžiau išbandyti savo jėgas „Lietuvos talentų“ didžiojoje scenoje. Deja, bet patekti į antrą etapą nepavyko, bet esu labai laimingas dalyvavęs tokiame šou projekte. Manau, dar tikrai ten kažkada sugrįšiu su trenksmu.
– Kiek laiko grojate saksofonu ir kodėl būtent šis instrumentas?
– Šiuo ypatingu instrumentu groju jau 12 metų. Kodėl būtent groju saksofonu, negaliu atsakyti. Nuvažiavęs pirmą sykį į muzikos mokyklą, nebuvau apsisprendęs šimtu procentų, kokiu instrumentu norėsiu mokytis groti, tai atsitiktinai nusprendžiau pasirinkti būtent šį instrumentą, ir dabar esu labai laimingas grodamas saksofonu. Dabar tai – mano didžioji svajonė.
Keturiems Pranciškonų gimnazijos mokiniams (priekyje) Tomui Valiūnui, Brigitai Pilybaitei, Amandai Indrišiūnaitei ir Karolinai Strakšaitei skirta metinė stipendija.
Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija nuo 2013 m. bendradarbiauja su Juozo Giedraičio fondo steigėjais. Kaip ir kasmet, mokiniams pasiūlyta padirbėti – parašyti rašinį pateikta patriotine tema.
Šio fondo tikslas – remti patriotišką ir katalikišką švietimą skiriant lėšų Lietuvoje gyvenančių pavyzdingų moksleivių mokymuisi katalikiškose mokyklose ir gimnazijose.
Pranciškonų gimnazijos mokiniams, puoselėjantiems krikščioniškas ir patriotiškas vertybes, rugsėjį įteiktos Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo stipendijos.
Kaip pastebėta, šiais metais Juozo Giedraičio fondo organizuoto rašinio konkurso tema „Okupacinės sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30 metų sukaktis“ buvo įdomi įvairaus amžiaus gimnazijos mokiniams.
Keturi gimnazijos mokiniai – ketvirtokas gimnazistas Tomas Valiūnas, trečiokė Brigita Pilybaitė, pirmokės Amanda Indrišiūnaitė, Karolina Strakšaitė – gavo JGF stipendijų pažymėjimus, liudijančius, kad Juozo Giedraičio fondo komitetas skiria jiems metinę stipendiją. Už geriausius rašinius I vieta atiteko Tomui Valiūnui, II vieta – Brigitai Pilybaitei. Mokiniams pasiruošti konkursui padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Irma Šedienė ir Raimonda Gumbaragienė.
Prasidėjus naujiems mokslo metams dalis vaikų eina ne tik į mokyklą, bet ir ugdo savo įgūdžius įvairiuose būreliuose, užsiėmimuose. Kretingos mieste, rajone veiklos gali atrasti kiekvienas, tačiau ne visi jaunuoliai to nori, o ir dalis tėvų dar aplaidžiai žiūri į vaikų popamokinį gyvenimą. Apie vaikų norą sportuoti, iškylančias problemas, savo įžvalgomis pasidalino Kretingos sporto mokyklos pedagogai.
Šiuo metu į įvairius Kretingos sporto mokyklos organizuojamus būrelius ir treniruotes pasirinko 731 vaikas. Direktoriaus pavaduotojos ugdymui Ingridos Grinevičienės pastebėjimu, sportuojančių vaikų skaičius didėja – per metus jis išaugo per keturiasdešimt jaunuolių. Palyginti, 2022m. rugsėjį sporto mokyklą lankė 691 moksleivis. Populiariausia sporto šaka išlieka krepšinis.
Krepšinio mokytojas Aurimas Ivanovas patvirtino, kad vaikų skaičius išaugo, bet ne visi turi motyvacijos nuolat treniruotis. Pedagogas sakė matantis pasikartojančias tendencijas skirtingose amžiaus grupėse: „Vaikų padaugėjo ir dažniausiai jie sportuoja noriai, tačiau su kiekviena amžiaus grupe iškyla skirtingų problemų. Jauniausi yra labiausiai motyvuoti, pas vyresnius galvoj atsiranda kitų reikalų – mokslai, meilė... Tie vaikai, kurie yra stipresni, būna dėl sporto užsidegę nuolat, o silpnesnius mes treniruojame ir bandome motyvuoti juos nesustoti.“
Jaunesnių amžiaus grupių vaikus ugdantis mokytojas sakė, kad per treniruotes laiko telefonams nebūna – jie visi paliekami rūbinėse. „Prieš treniruotes visi palieka telefonus persirengimo kambariuose, nes vyksta treniruotė, tam, kad vaikas tobulėtų, visas dėmesys turi būti sutelktas į sportą“, – akcentavo Aurimas Ivanovas.
Salantų gimnazijos žygeiviai
Aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai Salantų ir Imbarės bendruomenių nariai, paskatinti sporto klubo „Salantiškiai“ ir Imbarės seniūnijos sporto organizatorės Sonatos Valinskienės, įvairiais renginiais paminėjo Europos judumo savaitę.
Sporto klubas „Salantiškiai“ kartu su Salantų gimnazijos šaškių-šachmatų būrelio mokytoja Ramune Ruginiene surengė šaškių estafetės varžybas, kurių tikslas buvo ne tik paminėti Europos judumo savaitę, bet ir populiarinti šaškių sportą bendruomenėje. Iš viso dalyvavo 8-ios V–XI kl. komandos, kiekvieną jų sudarė 3 dalyviai. Žaidžiama buvo 4 ratais pagal šveicarišką sistemą.
Nugalėjo ir I vietą užėmė VIIIb komanda „Greituole“, II v. atiteko penktokų komandai „Uosis“, III v. laimėtoja tapo dešimtokų komanda „Išontra“.
Per varžybas kiekvienas dalyvis turėjo bėgti 9 metrus šaškių stalo link, atlikti ėjimą, kuo greičiau grįžti prie savo komandos ir, sumušus rankomis, leisti bėgti kitam komandos draugui. „Atrodė toks mažas atstumas, bet, kai reikia bėgti daug kartų ir dar greitai, nes komandai skirtos 5 minutės žaidimo laiko, ir dar padaryti gerą ėjimą, yra didelis iššūkis“, – kalbėjo mokiniai, prisipažinę, kad po varžybų tvyrojo gera atmosfera, puikios emocijos.
„Sužavėjo jaunatviškas maksimalizmas. Kai mokinių paklausėme, ar dar pakartosime tokias varžybas, visi vienbalsiai tvirtino „taip“, – mokinių entuziazmu pasidžiaugė S. Valinskienė.
Imbarės seniūnijos sporto klubas „Imbarė“ Europos judumo savaitę paminėjo kartu su Salantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Rasa“ priešmokyklinukais, Salantų gimnazijos antrokais gimnazistais ir pradinukų IIa ir IIb klasėmis.
Turnyrui pasibaigus – mišrių dvejetų kategorijos nugalėtojai ir prizininkai: (iš kairės) Arnoldas Slušnys, Ramunė Petrošienė, Giedrius Dima, Inga Barkauskienė, Roberta ir Mantas Palubinskai.
Baigiantis rugsėjui įvyko tradicinis badmintono turnyras badmintonininkui Kęstučiui Žiliui atminti. Jame dalyvavo 64 badmintonininkai iš Lietuvos badmintono klubų ir svečiai iš Liepojos.
Badmintonininkai rungtyniavo dviejose pagal pajėgumą grupėse, žaisdami olimpine sistema, išskyrus I grupės vyrų dvejetų dalyvius. Vyrų dvejetai žaidė suskirstyti į du pogrupius. Pogrupių nugalėtojai žaidė dėl I vietos, užėmusieji II v. kovojo dėl bronzos medalių. Didžiajame finale susitiko Edgaras Slušnys (Kretinga) ir Steponas Januška (Klaipėda) su Mantu Palubinsku (Kaunas) ir Vidu Martinkumi (Klaipėda). Trijų setų atkali kova 2:1 (18:21; 21:15; 21:16) baigėsi pirmųjų pergale. Dėl bronzos medalių susitiko darbėniškiai Giedrius Dima ir Rolandas Juknevičius su Nedu ir Vilimu Šimkais iš Kauno.
Pajėgesni buvo mūsų rajono atstovai, nukovę varžovus 2:0 (21:15; 21:12). Moterų dvejetų kategorijoje aukso medalius pelnė klaipėdietės Jurgita Bazė ir Judita Vadeikienė. Jos didžiajame finale gana lengvai 2:0 (21:15;21:7) nugalėjo viešnias iš Liepojos Martą Heizę ir Žanetą Grijniecę. Bronzos apdovanojimus po įtemptos kovos iškovojo kretingiškės Smiltė Bistrovaitė ir Ugnė Drungilaitė. Jos 2:1 (16:21; 21:19; 21:19) įveikė klaipėdietes Kristiną Freimanaitę ir Gitaną Krūminienę.
Bronislavos ir Juozo Stonkų teigimu, šie metai moliūgams augti nebuvo patys palankiausi: pavasarį dėl šalnų teko uždengti agroplėvele, vėliau augalus kankino sausra. „Bet derliumi negalime skųstis, Moliūgo šventėje turėsime, ką parodyti“, – sakė jie.
„Man nepriklauso kalbėti – aš tik vandens palaistyti atnešdavau, kai prireikdavo. Bronislava pati lai pasakoja, ji čia daržo šeimininkė“, – paklaustas apie šiųmetį moliūgų derlių, pajuokavo Juozas Stonkus.
Lazdininkiečių pora moliūgus augina ne vieną dešimtmetį: iš pradžių, kai dar laikė karvę, kiaulių, vištų, tai buvęs geras pašaras, o kai gyvulių atsisakė, šią daržovę sodina daugiau iš įpratimo.
„Kasmet pagalvoju: gal jau užteks? Bet ateina pavasaris, ir vis tiek ranka kyla į vazonėlius sėklų, kurių dėl visa ko būnu pasilikusi iš ankstesnio derliaus, be to, kartu su laikraščiu naujų gaunu iš „Pajūrio naujienų“, įberti. Paskui seku, kad tos sėklos sudygtų, kad gražius daigus, kuriuos sodinsiu į žemę, išleistų“, – atviravo Juozo žmona.
Nėra taip, kad šios vertingos, daug mineralų turinčios daržovės ir patys nevalgytų: iš burokine tarka sutarkuoto moliūgo gabalo išsikepa blynų, kubeliais supjaustytą naudoja košėms ir sriuboms. Tokių ruošinių į šaldiklį pasideda ir žiemai. Taigi nuo derliaus iki derliaus vitaminai – visada po ranka.
Auginti moliūgus juodu skatina dar ir Kretingoje, Rotušės aikštėje, „Pajūrio naujienų“ organizuojama Moliūgo šventė. „Dalyvaujam nuo pat pirmosios. Smagu pabūti linksmame šurmulyje, sutikti pažįstamų. Be to, atvykę tuo pačiu dar ir laikraštį pigiau visiems metams užsisakom“, – atviravo lazdininkiečiai.
Pernai už didelį įspūdingos baltos spalvos moliūgą B. ir J. Stonkai buvo apdovanoti „Pajūrio naujienų“ prizu – galimybe pasimėgauti procedūromis dienos SPA centre „Levanda“ Kretingoje.
„Bet šio prizo nusprendėm sau nepasilikti, juo pradžiuginom dukrą ir anūkę“, – sakė B. Stonkuvienė.
Broliui moliūgus prižiūrėti padėjusi mažoji Agata Rebeka rasdavo, ir kur prisėsti.
Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo dėstytoja apželdinimo specialistė Katerina Labanauskienė „Pajūrio naujienų“ skaitytojams anksčiau ne kartą yra pasakojusi, kokias vaistažoles augina, dalijusis patarimais, kokias arbatas gerti peršalus arba užklupus kitiems negalavimams. O, pasirodo, toje pat Medomiškiuose esančioje Labanauskų sodyboje, be vaistingųjų žolelių ir be kitų daržovių, šiauduose ritinėjasi ir koks 20 moliūgų.
Pašnekovės nuomone, moliūgų būtų buvę gerokai daugiau, bet pirmieji nušalo. Kaip ir cukinijos. „Dvylika metų turime sodybą ir tą daržą – pirmąkart likom be cukinijų, kurios, skirtingai negu moliūgai, net atsodintos nebeužaugo“, – pasakojo Katerina.
Šią vasarą jai gražu buvo stebėti, kaip trejų metų dukra Agata Rebeka su gerokai vyresniu broliu moliūgus prižiūrėjo, laistė, o ant vieno plokščio tarsi ant kėdutės vis prisisėsdavo pailsėti.
„Tą ne daugiau kaip 20 kilogramų sveriančią oranžinę „kėdutę“ su vaikais pasitarę mes ir nusprendėm atvežti į šventę, kurioje dalyvausim pirmąkart. Buvau skaičiusi, kad moliūgų parodos eksponatai nebūtinai turi būti kokie nors solidūs galiūnai, kad tinka ir kuo įdomesnių formų ar spalvų“, – sakė K. Labanauskienė.
Jos šeima, kaip ir daugelis, kubeliais supjaustytų moliūgų užsišaldo žiemai, naudoja troškiniams ir sriuboms virti, tačiau vienu receptu Katerina turbūt ir išradingiausią šeimininkę nustebins: garuose troškintus moliūgus ir topinambus sumala, įdeda sviesto ir mėgstamų prieskonių – taip pasigamina sveiką ir skanią užtepėlę. Ją tinka užsitepti ant duonos riekelės, skrebučio arba net... ant labai plono cukinijos griežinėlio.
Nepatyrę augintojai kartais klausia, kaip kuo ilgiau išlaikyti šviežius moliūgus. Pasirodo, iki šalčių tam tinka ir balkonas ar daržinė, tik nakčiai reikėtų apkloti audeklu arba šiaudais. Bet, esant 5 laipsniams šalčio, jau patariama pernešti į šiltesnes gerai vėdinamas patalpas, kur nepasiektų tiesioginė saulės šviesa ir nepradėtų dygti sėklos moliūgo viduje – vaisiaus minkštimas dėl to pasidarytų kartus ir neskanus.
Veiviržėniškis Antanas Drungilas šį sezoną užaugino apie 500 kilogramų moliūgų. Vieną dičkį atvežė ir į Moliūgo šventę.
Veiviržėnuose Klaipėdos r. ekologiškai ūkininkaujantys Janina ir Antanas Drungilai savo užaugintus moliūgus į parodą Kretingos Rotušės aikštėje atvežė nebe pirmą kartą. „Yra ir pasisekę, esam laimėję ne vieną prizą, tarp jų ir „Pajūrio naujienų“ prenumeratą. Po to, nors gyvendami kitame rajone, laikraštį užsisakydavome, skaitome lig šiol“, – sakė Antanas.
Drungilų ūkis – ekologinis, dėl to apraizgytas daugybe tokiems ūkiams keliamų reikalavimų. Anot pašnekovo, pirmiausia problema yra gauti ekologiškų sėklų, nes vietos rinkoje jų mažai. Be to, ekologinių ūkių savininkai nuolat yra institucijų akiratyje – šios domisi, kuo tręšiama, kaip auginama. Kadangi J. ir A. Drungilai laiko dar ir apie 50–60 triušių, tiriamas net šių mėšlas, ar nešeriama kombinuotaisiais pašarais, kuriuose būna pridėta modifikuotų augalų.
Ekologinio ūkio savininkas triušių mėšlą daržams tręšti panaudoja išradingai – apipila iš dilgėlių, kiaulpienių, gailių, šeivamedžio ar rabarbarų lapų išvirtomis „arbatomis“. „Palik atvirą indą, pavyzdžiui, su rabarbarų arbata – nė viena musė neįskris. Vadinasi, ta priemonė veiksminga ir nuo amarų“, – įsitikinęs jis.
Moliūgų – pasodino iki 70–80 daigų keliose vietose – Antanas niekuo netręšia, o per šį sezoną užaugino jų apie 500 kg. Tiesa, pastebėjo, jog šiemet kai kurie lapai buvo apimti miltligės, ne vienas vaisius – puvinio. Ūkininkas svarstė, gal lėmė drėgni metai? Be to, sakė, anksčiau moliūgai ir maru tiek, kiek šią šiltą lietingą vasarą, nesirgdavo...
„Aš pats atskirų plotų, kuriuose šias daržoves auginu, nedeklaruoju, man nėra aktualu, bet per žinias girdėjau, kad moliūgininkams bus „nuimtos“ išmokos, paliktos bus tik aguruočių augintojams“, – sakė A. Drungilas.
Net griežtiems reikalavimams esant, moliūgus veiviržėniškiams pavyksta užauginti ir iki 60– 65 kg svorio. Tiesa, nuo
rugpjūčio jais prekiaudamas Klaipėdos naujajame turguje pastebėjo, kad pirkėjai labiau domisi mažais, apie 1–2 kg sveriančiais moliūgais, o mažo subrendusio nepateiksi, jeigu neturėsi tokios veislės. Be to, ir perka žmonės mažiau. „Lauke karšta vasara, matyt, šeimininkės nenori ilgai virtuvėje sukinėtis“, – juokėsi pašnekovas.
Maironio gatvė, atnaujinus jos dangą ir įrengus kelio ženklus, taps pirmąją oficialia dviračių gatve Kretingos rajone.
Maironio gatvėje, 498 m ilgio ruože nuo susikirtimo su Pušyno ir Miško gatvėmis, atnaujinama asfalto danga – čia atliekami paprastojo remonto darbai, kurie bus užbaigti per ateinantį spalį. Taip Maironio gatvėje atsiras pirmoji Kretingos rajone pėstiesiems ir dviratininkams skirta kelio ženklais „Dviračių gatvė“ pažymėta gatvė, o automobiliai važiuos už jų ne didesniu kaip 30 km/h greičiu.
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės teigimu, šis Maironio gatvės ruožas tvarkomas pagal miesto seniūnijos prioritetinį paprastųjų gatvių tvarkymo darbų sąrašą.
„Todėl negalėjo būti pakeisti šios gatvės parametrai. Ji privalėjo būti tvarkoma pagal tai, kaip atrodė ligi šiol. Norint įrengti lietaus nuotekų komunikacijas ar šaligatvius, būtų reikėję rengti naują projektą. O ir darbai tevyksta tik plačiojoje šios gatvės dalyje, neliečiant jos pradžios, nes ruožas nuo Vilniaus iki Pušyno gatvių yra siauresnis, kitokio pobūdžio“, – kalbėjo S. Jazbutienė, patikindama, kad iš esmės ir tebus atnaujinta asfalto danga.
Maironio gatvės atnaujinimo darbai, pagal preliminarius skaičiavimus, kainuos 89,58 tūkst. Eur. Pinigai yra numatyti iš Kelių direkcijos Savivaldybei einamajam kelių remontui skirtų lėšų. Gatvės dangos atnaujinimo darbus atlieka įmonė „Kelių priežiūra“.
Moldovos Respublikos Garbės konsulas Lietuvoje Irmantas Norkus
Kretingoje netrukus veikti pradės pirmoji užsienio valstybės atstovybė – Moldovos Respublikos Garbės konsulatas, atidaromas šių metų spalio 20 d. „Vienaragio malūne“. Konsulato Garbės konsulu paskirtas kretingiškis verslininkas Irmantas Norkus.
Moldovos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Emil Druc šią vasarą lankydamasis Lietuvos pajūryje patalpų konsulatui žvalgėsi ir Gargžduose, Klaipėdoje.
I. Norkus buvo Moldovos Respublikos vyriausybės delegacijos vizito Lietuvoje 2018 m. organizatorius. I. Norkus yra Plungės Rotary (organizacijos, vykdančios įvairius humanitarinius projektus) Plungės klubo narys, klubas bendradarbiauja su Moldovos sostinės Kišiniovo Rotary klubo nariais – verslininkais, įvairių sričių specialistais.
Konsulatui kabinetas įrengtas restorano „Vienaragio malūnas“ antrame aukšte, tam pritaikytos buvusios VIP klientų salės patalpos.
Garbės konsulas vykdo konsulines funkcijas, skatina valstybių ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą, atlieka kitą Užsienio reikalų ministerijos jam pavestą darbą.
Garbės konsulas – tai reprezentacinio pobūdžio pareigos. Paprastai garbės konsulu tampa asmuo, turintis glaudžių santykių su atstovaujama šalimi.
Lietuva garbės konsulus turi apie 100 pasaulio valstybių.
Eidamas į IKI parduotuvę sutikau pažįstamą moterį. Ranka – gipse, parišta po kaklu. Klausiu, kas nutiko. Sako, kad prie Topolių aklg. Nr. 6 namo užkliuvo už šaligatvio plytelės ir virto. Ir štai rezultatas – lūžusi ranka. O prieš tai mačiau, kaip moteris toje pačioje vietoje virto ir turbūt susižalojo kojos čiurną. Nuėjo stipriai raišdama ir keikdama mūsų valdžią už netvarką.
Ar tai sutapimas? Vargiai. Tai – mūsų Savivaldybės klerkų patyčios iš gyventojų. Nenoras nieko dirbti ir matyti, kokioje aplinkoje gyvename. Ryškiai matyti socialinis pasyvumas ir Savivaldybės neįgalumas – kaip ant delno, ir ko tikėtis iš tų, kuriuos apėmusi mąstymo korozija?
Jie tik projektėlius – tiek naujus, tiek senus, ištrauktus iš po kilimo, vartalioja, dulkes nupučia ir toliau tyčiojasi iš gyventojų, turi išsiugdytą imunitetą viešai kritikai ir jiems nusispjauti į rinkėją. Naujai sulindusieji į Savivaldybės pastatą, kaip ir praėjusią kadenciją, rodo savo darbo neišmanymą, o kur dar arogancija, apsimetinėjimas, kad dirba mūsų visų gerovei.
|
|
