|
|
|
(1791) 2023-09-26Lazdininkuose du šunys terorizavo jautį
„Gyvenimą baigiu nugyventi, bet kad svetimi šunys – vienas panašus į aviganį, o kitas – į „kiemo lenciūginį“ – valandų valandas terorizuotų, pultų kandžioti ganykloje pririštą jautį, matau pirmąkart, – stebėjosi Romualdas Galdikas iš Lazdininkų. – Gaila gyvulio – antai ginasi kaip įmanydamas, bando įspirti, o tie parazitai siunta dar daugiau.“ Egzekuciją stebėjo per atstumą Ganykla plačiai atsiveria priešais Galdikų sodybą, tačiau šeimininkas priverstas nervintis ir egzekuciją stebėti gerokai per atstumą. „Nuo ankstaus ryto čia rymau, štai ir dienoti pradėjo, gyvulys ištroškęs, bet kad neįmanoma prieiti pagirdyti – tik prisiartinsiu, nasrus į patį suvarys“, – neabejojo Romualdas. Kad ganykloje vyksta negeri dalykai, nes per visą naktį be atvangos skalambija du šunys, R. Galdiką perspėjo paskambinusi kaimynė. Bet ir žmona Stanislava prisiminė ne pirma naktis tokį lojimą girdėdavusi. „Triukšmas būdavo baisus, bet iš ryto šunų nebelikdavo nė kvapo. Kai sykį nuėjusi į ganyklą pamačiau, kad mūsų jautis kažkoks keistas, lyg būtų užgainiotas, o žemė aplink jį – ištrypta, pamaniau: arti yra pamiškė, gal vilkai ateina ir dėl to kažkieno šunys draskosi? Kaip tik per televiziją šiomis dienomis buvo kalbėję, jog Plungėje ūkininkui vilkai išpjovė avis“, – pasakojo Stanislava.
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto, šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti. Didžiausią įtaką daro aplinkiniai „Rūkyti pradėjau dar 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol, galiausiai, pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas. Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, jis pasidavė „bandos jausmui“ ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi. Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą, greta patraukliai pateikiamų cigarečių ir tabako gaminių pakuočių. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės. Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiems, Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti. „Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.
Dovilų etnokultūros centre įvyko respublikinės parodos-konkurso „Aukso vainikas“ Klaipėdos regiono tautodailininkų darbų parodos atidarymas. Per šį renginį Lietuvos nacionalinio kultūros centro komisija paskelbė regioninio konkurso rezultatus pagal tris nominacijas: kryždirbystės, vaizduojamosios ir taikomosios dailės. Kaip informavo Kretingos muziejaus muziejininkė Danutė Šorienė, kryždirbystė kategorijoje II v. paskirta mūsų krašto meistrui salantiškiui Alioyzui Pociui, III vieta – kretingiškiui Aleksui Kulviečiui. Vaizduojamosios dailės nominacijoje II vieta skirta medžio drožėjui iš Imbarės Augustinui Zaleckiui. Respublikinės parodos-konkurso „Aukso vainikas“ iškilminga laureatų paskelbimo šventė įvyks kitais metais, sausio 6 d., Kretingos muziejuje. Parodoje bus eksponuojami konkursui pristatyti ir Lietuvos regionuose pirmąsias vietas laimėjusių meistrų kūrybos darbai. „Kretingos rajono meistrų kūrinius iki spalio 9 d. galima pamatyti Kretingos muziejuje veikiančioje Kretingos rajono tautodailininkų kūrinių parodoje „Atmintis liudija, dabartis kalba““, – iš arčiau susipažinti su krašto tautodaile kvietė D. Šorienė.
„P. n.“ informacija
Savo sirgalius ir futbolo aistruolius Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti „Minija“ pradžiugino viena po kitos sekusiomis dviem pergalėmis namų aikštėje. „Susidarė įspūdis, kad visa Kretinga alsavo futbolo ritmu“, – pasidžiaugęs sirgalių gausa Kretingos miesto stadione ir vis dažniau rodomu rajono valdžios dėmesiu kalbėjo „Minijos“ vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas. Svečius iš Kauno „Žalgirio B“ futbolininkus mūsiškiai nugalėjo 3:0, įvarčių autoriai Hiroshi Miyazawa (2’), pirmąjį savo įvartį pelnęs Wilson Conceicao (21’) ir Deividas Pipiras(82,). „Pirmą kėlinį buvo ir daugiau gerų momentų ties varžovų vartais, tačiau minijiečių atakos tikslo nepasiekė“, – teigė M. Viluckas, kurio pastebėjimu, II kėlinį mūsiškiai žaidė prasčiau, iniciatyvos daugiau ėmėsi varžovai, tačiau galutinį žodį savo įvarčiu 82-ą minutę vis dėlto tarė „Minijos“ žaidėjas D. Pipiras. „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Tokiya Hirosawa, Wilson Conceicao, Mantas Gedutis, Matas Keblys, Valdas Jašmontas, Germanas Vaniuchinas, Deividas Pipiras, Hiroshi Miyazawa, Takuya Fushimi, Ernestas Mockus. Po keitimo: Aleksas Pipiras, Lukas Gujis, Aronas Zakarauskas, Vilius Kazlauskas, Dominykas Jakočiūnas.
Kirmindvaryje suvešės pirmoji rajone bukų giraitė
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regiono padalinys ugdymo įstaigų bendruomenių atstovus penktadienį pakvietė į Kirmindvarį dalyvauti renginyje „Klimato kaita ir miškai“ ir tuo pačiu visiems kartu Vaineikių girininkijoje, 0,8 ha plote, pasodinti 4 tūkst. 100 buko sodinukų. Ateities medžiai Toks plotas ir medelių skaičius, pasak urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistės Gražinos Banienės, miškininkams – simbolinis, mat kas pavasarį jie pasodina daugiau kaip milijoną medelių, o Kretingos rajono padalinio teritorija – labai didelė, driekiasi nuo Skuodo iki Priekulės ir Gargždų, apima Klaipėdos rajoną, Palangą. „Medelius galėjom pasisodinti patys arba rangovai, tačiau mes norėjom rajono mokyklų mokytojams ir mokiniams parodyti, kaip tai daroma, stengėmės sukurti galimybę gamtos mylėtojams prisidėti prie visiškai naujo miško gimimo“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė G. Banienė. Šis bukynas bus pirmasis rajone. Anot pašnekovės, bukų arealas – pietų, vakarų Lietuvoje, šiaurinėje dalyje jie neauga. Šiuos medžius miškininkai neatsitiktinai vadina ateities medžiais, nes, klimatui keičiantis, orams šiltėjant, uosynai, eglynai nyksta, džiūsta, miršta. Sodinti paruoštos buko medelių sėklos pernai daugiausia buvo surinktos Klaipėdos krašte. Padedant jauniesiems miško bičiuliams, jos išaižytos ir pasėtos į dirvą moderniausiame Lietuvos medelyne Panevėžyje. Taigi maždaug 25–30 cm ūgio sodinukai, kuriuos pakviesti sodinti mokyklų bendruomenių atstovai, yra išauginti ten.
Šeštadienį sodininkų bendrijos „Draugystė“ gyventojai susirinko į tradicinę Derliaus šventę, šiemet būta ir ypatingo derliaus, kaip sakė bendrijos pirmininkė Loreta Žukauskienė: „Nukrito milijonai investicijų bendruomenės gerovei“ – „Draugystės“ sodininkų bendrija viena pirmųjų rajone nuo šiol turi centralizuotus geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo tinklus. Vykdydama projektą „Vandentiekio ir nuotekų plėtra Kretingos aglomeracijoje“ uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ sodininkų bendrijoje „Draugystė“ nutiesė apie 8 km nuotekų ir apie 7 km vandentiekio tinklų. Šių inžinerinių tinklų statyba truko 3 metus. Pirmieji, kuriuos pasiekė centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, buvo Kalvų gatvės gyventojai. „Draugystės“ sodininkų bendrijoje yra 452 sodininkų sklypai, nuolatos gyvena 250 šeimų. „Vieno sklypo šulinys šalia kito nuotekų duobės. Ko tik nepatyrėme: rengėme naktinius reidus, kad išsiaiškintume, kas pajungęs žarną nuotekas į kaimyno sklypą ar kanalą leidžia. Kaimynas kaimyną skundė, turėjai bėgioti uostyti, aiškintis, kas kaltas. Ir tie kanalai neretai dvokė“, – pamiršti nespėtus rūpesčius pasakojo 15-a metų bendrijai vadovaujanti L. Žukauskienė. Individualius, nors sertifikuotus, nuotekų valymo įrenginius gyventojai ne visada deramai prižiūrėdavo. Juos privalu kasmet du kartus profesionaliai išvalyti, pateikti po to išvalytų nuotekų tyrimą atlikusios laboratorijos išvadą, kad išvalytos nuotekos atitinka joms keliamus reikalavimus. „Draugystės“ bendrijos Derliaus šventė įvyko po kelerių metų pertraukos, kuri buvo priverstinė. „Sutrukdė kovidas, tiesiant tinklus iškasinėtos gatvės“, – priežastis vardijo bendrijos pirmininkė, pasidžiaugusi itin gausiai šventėje dalyvavusiais Griežlių, Gulbių gatvių gyventojais ir 50 vaikų būriu. „Vaikai piešė kreidelėmis ant asfalto, dovanų jiems buvome nupirkę čiulpinukų. Pamačius, kiek daug jų susirinko, teko nerimauti, ar čiulpinukų užteks. Užteko“, – sakė L. Žukauskienė, ateiti į Derliaus šventę kvietusi bendrijoje iškabintais plakatais ir SMS žinutėmis. „Buvo tądien išvykusių, dalyvauti negalėjusių dėl kitų objektyvių priežasčių. Dalis yra nedrąsūs, juos teko paraginti“, – tarė ji. Grūšlaukėje įvyko dešimtoji „Griūšių šventė“
Praėjusį sekmadienį Grūšlaukėje įvyko tradicija tapusi „Griūšių šventė“. Per renginį buvo pasveikinti bendruomenės nariai, šventės dalyviai, skambėjo Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vokalinio ansamblio ir estradinės grupės „Vo kon saka?“ atliekamos dainos, o centriniame Grūšlaukės kaimo skvere pasodinta jubiliejinė – dešimtoji – kriaušė. Kvietė kurti stiprų ryšį Šventė prasidėjo nuo bendros maldos Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje – sekmadienį čia buvo švenčiami Šv. Mato atlaidai. Į atlaidus kvietė Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Grūšlaukės parapijų klebonas Audrius Keršys, šv. Mišias aukojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos vikaras Andrius Vaitkevičius. Per pamokslą visi tikintieji buvo kviečiami kurti stiprią bendruomenę, gyvenimo keliu eiti kartu, o ne atskirai. Paminėtas ir Šv. Matas, kuris pagal Naująjį Testamentą buvo vagis, tačiau Jėzui pakvietus eiti doros keliu, įtikėjo į Jį ir pradėjo skleisti Šventąją tiesą. Po šv. Mišių buvo šventinamas Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapijos šventoriaus kryžius, o kun. dr. Andrius Vaitkevičius kalbėjo apie atlaidų reikšmę: „Žmonės gal yra truputį primiršę ir žiūri į tai, kaip į parapijos šventę, tačiau visa atlaidų prasmė yra pelnyti atleidimą už mūsų nuodėmes, atsilyginti ir taisytis, trumpinti laiką, kuris laukia skaistykloje.“
Pagerbė legendinį šalies lakūną
Padvarių socialinės globos namų bendruomenė išvien su svečiais ir artimaisiais praėjusį savaitgalį pasveikino 90-metį švenčiantį šių namų gyventoją – garsų šalies aviakonstruktorių, lakūną, Panevėžio miesto garbės pilietį Vladą Kensgailą. Į iškilmes atvykę ir jubiliatą sveikinę garbūs svečiai – Panevėžio rajono vicemerė Loreta Masiliūnienė, tarybos narys Ramūnas Vyžintas, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas, būrys garbių lakūnų ir aviakonstruktorių – susirinkusiesiems priminė šio išskirtinio talento žmogaus nuopelnus: sukūręs tris lėktuvo „Lituanica“, kuriuo Atlanto vandenyną perskrido Steponas Darius ir Stasys Girėnas, kopijas, suprojektavęs ne vieną aukštesnės klasės savadarbį lėktuvą ir pats lėktuvais kilęs į orą iki 85-erių, V. Kensgaila tapo šalies aviacijos istorijos legenda. Vienas, beje – pirmasis, jo sukonstruotų „Lituanicos“ modelių buvo skirtas specialiai režisieriaus Raimondo Vabalo kuriamam filmui „Skrydis per Atlantą“. 1993 m., švenčiant S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-metį, V. Kensgaila savo „Lituanica“ skrido maršrutu Kaunas–Soldinas–Kaunas, taip simboliškai užbaigdamas mūsų lakūnų didvyrišką žygį. Pirmos klasės lakūnas, aviacijos sporto meistras už nuopelnus aviacijai 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu. Panevėžio miesto garbės piliečio, ilgamečio miesto Tarybos nario V. Kensgailos vardas neatsiejamas ir nuo istorinio „Baltijos kelio“ skrydžio.
Api bėtininkīstė: kap ana atsėrada
Kuožnos kuo gēra miegstam palaižītė mēdo, īpač ka apsergam. Kad nektāra bėtēlės sorenk vėsė žėnuom. O daugiau?“ – klaus Kretinguos muziejaus Edukacėjės skyriaus vediejė Nijuolė Vasiliauskienė. Avėlē bova kelmėnē, paskiau – šiaudėnē Pėrmuosės žėnės api mēdo pateikė anglosāksu keliautuos Vulfstans dar I m. e. o. sakīdams, kad baltu kraštūs īr dėdėle daug medaus, o pagaminta iš anuo mėdo gēr tik natortingėje, tou tarpo ka tortingė gēr tik rauginta komēlės pėina. Pradedont XIII o. istuorėne šaltėne vės dažniau mėnavuo Lietovuos mēdo, o vielesnes šimtmetes ėr valstietems oždietas medaus duoklės. „No ėr kāp ta bėtininkīstė atsėrāda?“ – oždavė klausėma N. Vasiliauskienė ėr pati papaskuojė: žmuonis ougaudamė, grībaudamė, vākštiuodamė po mėškus pastebiejė ėr bėtelės tėn basidarboujontės, pamātė mediu drēvės prineštas saldiesi. Pruotieve rādė tuoki miedi, mēdo iškuopiniejė ėr jau kėta karta ėiškuojė tuokiū mediu so dreviem ėr so medo. Muokslininku mānimo, IX omžiou jau bōva tuokiū žmuoniū, katrėi nu pavāsari lig rodėns tou ėr ožsiemė, žmuonis anus vadėna medžiuoklėnes bārtininkas (nu rusėška žuodi „bart“ – drevie). Vieliau tėi patis bārtininka soprāta, kad rēk tas drēvės priveizietė atidiau, tonke lioub rāstė ėr meškū iškuopinietas drēvės, o ėr patės bėtelės rēk sauguotė. Tad pėrmėje bėtininka lioub išpjautė miedi gābala so drevė ėr parsigabėntė pri sāva nomū. Tēp ėr atsirāda suodībėnė kelmėnė bitininkīstė. Tėi bėtininka pamātė bėtiu spietlius lakstont ėr vėitas ėiškont, lioub parsivežtė ėr toštiū drēviū iš mėška, kad naus spietlis tėn sosimēstu. Kelmėnem avėliou padarītė ėiškuojė na tik stuora, iš išuorės svēka miedi, bet karto ėr kou daugiau išpōvosio vėdo, tēp daug lėngviau īr padarītė mēdie ertmė – lėzda bėtiu šeimā. Vieliau ėr speciale nupjuovė miedi, anou keliuolėka mētu laikė, kol išpūs vėdos. Dzūkėjės naciuonalėnem parkė, Varienas rajuonė, Musteikas mėškūs Ruoms Norkūns atgaivėna drēvėnė bitininkīstė ėr lig šiuol tēp bitininkau. Parkielos bėtiu šeimas pri suodību, anas reikiejė sauguotė, pėrmiause nu meškū. Kad meškuoms būtu sunkiau pasiektė kuorius, žmuonis kelmėnius avėlius lioub aptaisītė šiaudū kūlēs, aprėštė iš lėipu karnū nupintās šniūrās. Mėslėjama, kad iš tuo išsirotoliuojė šiaudėne avėle, nuors šiaudėne avėlē Lietovuo išplėta tik XIX o., o Vokietėjuo anėi jau bōva priš 1000 mētu, Latvėjė ėr Estėjė aplėnkė lietovius tuokēs avėlēs 100 mētu.
Holokausto kelias Kretingoje: iš Rotušės aikštės – į žydų kapines
Praėjusio šeštadienio, rugsėjo 23-osios vakarą, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir 82-ąsias žydų genocido Lietuvoje metines, pilietinės akcijos „Atminties keliu“ organizatoriai sukvietė kretingiškius į eiseną iš Rotušės aikštės į žydų kapines. Šia tradicine, jau kelerius metus Kretingoje rengiama, akcija buvo siekiama prisiminti ir pagerbti mūsų mieste pirmomis karo dienomis nužudytus žydų tautybės žmones.
Pagal oficialią statistiką, Kretingos mieste buvo nužudyta per 1 tūkst., o rajone nužudyta ir palaidota apie 2,6 tūkst. žmonių, iš jų vien senosiose miesto žydų kapinėse – 356 asmenys.
Akcijoje netrūko jaunų veidų: tai – miesto mokyklų jaunuomenė, dalyvaujanti gyvoje pilietiškumo pamokoje. Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio aktyvistė pedagogė Aldona Kruševičiūtė akcentavo pilietinės pareigos svarbą – kol einame tuo keliu, mūsų atminimas gyvas, kol prisimename nužudytuosius, tol jie tebėra mūsų kraštiečiai, čia gyvenę ir kūrę miesto gerovę. Pranciškonų gimnazijos pedagogas Vilius Adomaitis į jaunus žmones kreipėsi: jei kuris nejaučia vidinio noro pagerbti nekaltai nukankintuosius, ištisas jų šeimas, pirmosiomis karo dienomis jėga suvarytas į Rotušės aikštę ir tarsi gyvulius į skerdyklą varomas tuo keliu į kapines pasitikti savo mirties, tegul to nedaro per prievartą – jis ir taip pasirašysiąs, kad šie dalyvavo pilietiškumo pamokoje.
|
|
