Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1790) 2023-09-22

Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė teigė, kad numatomos tvirtinti apsilankymo Kretingos sporto centro baseine kainos buvo skaičiuojamos labai atidžiai vertinant ir aplinkinių baseinų kainodarą, ir turint mintyje, kad mūsų baseinas nėra komercinis objektas.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai šiuo metu vykstančių Tarybos komitetų posėdžiuose intensyviai svarsto sprendimo „Dėl Kretingos sporto mokyklos Kretingos sporto centre teikiamų paslaugų kainų nustatymo“ projektą. Daugiausia klausimų, svarstymų ir diskusijų sulaukė sprendimo dalis, susijusi su lankymosi baseine kainomis. Bus ar ne jos patvirtintos, lems galutinis politikų sprendimas kitą savaitę įvyksiančiame rajono Tarybos posėdyje.

Kiek kainuotų lankytis baseine

Pagal sprendimo projektą, vienkartinis 1 val. apsilankymas baseine suaugusiam žmogui darbo dienomis iki 17 val. kainuotų 5 Eur, 2 val. – 8 Eur, 3 val. – 9 Eur, po 17 val. atitinkamai 6,5 Eur, 9 Eur ir 11 Eur, savaitgaliais paslauga brangtų: 1 val. – 8 Eur, 2 val. – 10,5 Eur, 3 val. – 12 Eur. Neribojant laiko apsilankymas baseine įvertintas 15 Eur. Mokiniams ir studentams numatytos mažesnės kainos: tarkim 1 val. darbo metu kainuotų 3 Eur, 3 val. – 6 Eur, po 17 val. už 1 val. apsilankymo tektų mokėti 5 Eur, už 3 val. – 9 Eur, savaitgaliais atitinkamai – 6,5 ir 10,5 Eur, neribotas laikas mokiniui ir studentui kainuotų 13 Eur.

Senjorams, neįgaliesiems ar juos lydintiems asmenims 1 val. baseino iki 17 val. kainuotų tiek, kiek ir mokiniams, tačiau po darbo 1 val. apsilankymas kainuotų 4 Eur, 2 val. – 6,5 Eur, 3 val. – 8 Eur, savaitgaliais ir švenčių dienomis 1 val. – 6 Eur, 2 val. – 8 Eur, 3 val. – 9 Eur, neribotas laikas – 11 Eur. Numatytos kainos ir 4–6 metų vaikams, vaikai iki 4 metų įleidžiami nemokamai, tačiau vaiką turės lydėti tėvai ar globėjai. Vaikui 1 val. maudynės kainuos 1,5 Eur, 3 val. – 2,5 Eur, po darbo valandų – atitinkamai 2,5 Eur ir 4,5 Eur, švenčių ir poilsio dienomis – 3,5 Eur ir 5 Eur, neribotas laikas – 7 Eur.

Numatytas ir apsilankymo baseine abonemento mokestis: darbo dienomis iki 17 val. už 1 mėnesio abonementą suaugusieji mokėtų 50 Eur, po darbo ir savaitgaliais – 68 Eur, mokiniai ir studentai – 40 Eur ir 50 Eur, senjorai ar neįgalieji – 35 Eur ir 45 Eur. Perkant abonementą 3 mėnesiams suaugusieji atitinkamai mokėtų 130 Eur ir 170 Eur, mokiniais ir studentai – 95 Eur ir 120 Eur, senjorai ir neįgalieji – 85 Eur ir 110 Eur, perkant iškart metams suaugusiesiems tai kainuotų 450 Eur ir 590 Eur, mokiniams ir studentams – 315 Eur ir 420 Eur, senjorams ir neįgaliesiems – 285 Eur ir 390 Eur.


Danguolė PILIBAITIENĖ:

– Turguje visada linksmiau pirkti, daug pažįstamų. Aš čia ateinu gana dažnai. Ir šį trečiadienį nusipirkau slyvų, baltos forminės duonos, kurią mėgstame visa šeima, taip pat garstyčių sėklų – pabersiu į žemę šiltnamyje, dar gavau tepalo vaismedžiams.

Justas ŠEDYS:

– Užsuku į turgų, kada galiu ir kai ko nors prireikia, pavyzdžiui, šviežių daržovių. Manau, kad turgus kretingiškiams labai reikalingas, nes šeštadieniais susirenka nemažai žmonių – vieni perka, kiti parduoda. Medumi prekiauja ir mano mama.

Nijolė LIUTKUTĖ:

– Dažniausiai į turgų einu šeštadieniais – ir mėsos, ir varškės sūrio, ir daržovių, net ir į drabužių skyrių užsuku. Turiu savo mėgstamus pardavėjus, kaskart taikausi pirkti pas tuos pačius. Apie kainas nieko negaliu pasakyti. Jei turguje kas ir brangiau, – galima pasiderėti.

Alfonsas MIEŽETIS:

– Į turgų einu kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį. Daržovių man nereikia, nes savo sodą turiu, bet su malonumu perku grybų – labai juos mėgstu. Kai pats negrybauju, tai kur kitur, jei ne turguje, gausiu? Ir šviežių rūgštynių sriubai štai iš turgaus parsinešu – parduotuvėse tokių nerasi.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Pacientų mažėja, bet auga paslaugų apimtys

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Įstaigos patalpas atnaujino, bet jos liko per ankštos, pacientų mažėja, tačiau jiems reikia vis daugiau paslaugų, o šeimos gydytojų trūksta, – tokias opiausias problemas išsakė VšĮ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys ir vyriausioji slaugos administratorė Renata Lukauskienė trečiadienį į PSPC atvykusiems Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariams, išvažiuojamajame komiteto posėdyje dalyvavusiam mero Antano Kalniaus patarėjui Albertui Barauskui.

„Pradėtas kasmetinis patalpų remontas virto kapitaliniu, nes reikėjo dalį patalpų atiduoti greitajai medicinos pagalbai (GMP) ir remonto projekto pokyčiai buvo neišvengiami“, – neseniai užbaigto patalpų remonto iššūkius rajono valdžios atstovams aiškino A. Juškys, akcentavęs, kad šiandieną susispaudus, racionaliai išnaudojus kiekvieną patalpų kvadratinį metrą įstaiga dar išsitenka, tačiau vykdant sveikatos apsaugos reformą darbuotojų daugės, atsiras naujų socialinių darbuotojų, gydytojų padėjėjų ir patalpų trūks. „Pirmame aukšte dar yra galimybė įrengti medicinos kabinetus 9 kv. m plote, bet tai problemos neišspręs“, – sakė R. Lukauskienė. Komiteto narė, praeitoje kadencijoje laikinai vadovavusi Savivaldybės administracijai, ilgesnį laiką dirbusi administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė patvirtino, kad buvo svarstomos galimybės patalpų GMP žvalgytis miškų urėdijos pastatuose, GMP pritaikyti buvusio gaisrinės pastato patalpas Kęstučio gatvėje. Valdžios pažadą dabartines GMP patalpas atiduoti PSPC patvirtino ir ankstesnėje Tarybos kadencijoje Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui vadovavęs buvęs meras Juozas Mažeika. „Tada A. Kalnius taip pat buvo pripažinęs, kad PSPC patalpų trūksta. Kas pasikeitė?“ – klausė jis. „Valdančioji dauguma“, – pašmaikštavo V. Turauskaitė ir paaiškino, kad PSPC patalpų remonto projektas pirmame pastato aukšte įkurdinant GMP gimė mero A. Kalniaus kabinete, meras kategoriškai prieštaravęs GMP patalpų atidavimui PSPC.


Atliekų rūšiavimo pamoka Kretingoje

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius kretingiškiams vaikams įtaigiai papasakojo, kodėl svarbu yra teisingai rūšiuoti atliekas.

Apie 140 pradinukų dalyvavo Kretingos miesto Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvykusiame renginyje, skirtame mokytis teisingai rūšiuoti atliekas.

Jaunoji karta – imlesnė

Pasak renginį organizavusios bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, kvietimai dalyvauti buvo išsiųsti miesto mokykloms, džiugu, kad sulaukta 5-ių trečiokų klasių iš Marijono Daujoto progimnazijos ir vienos klasės iš Marijos Tiškevičiūtės mokyklos.

„Mes esame prisijungę prie Lietuvos EKO mokyklų tinklo, nuotoliniu būdu dalyvaujame organizacijos „Žaliasis taškas“ renginiuose, iš atliekų mokomės daryti įvairius rankdarbius, o dabar turėjome progą pasikartoti, kaip teisingai atliekas rūšiuoti“, – sakė Marijos Tiškevičiūtės mokyklos trečiokų mokytoja Audronė Klapatauskienė. Jos žodžiais, vaikai yra smalsūs, imlūs, tačiau pasitaiko, kad, išmokę rūšiavimo pamokėles, netrukus jas pamiršta. Todėl svarbu yra prisiminti, kas svarbu, akcentuoti ir ne vieną kartą.

Edukaciją Kretingoje surengusio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius neabejojo, kad senas lietuviškas posakis „Lenk medį, kol jaunas“ veikia. Dar tik 15-a metų, kai Lietuvoje turime rūšiavimo konteinerius ir kai pradėjome atliekų rūšiavimo procesą. Lengviausiai žinias įsisavina jaunoji karta, o suaugusį žmogų išmokyti sudėtingiau, kadangi kai kurie jų yra inertiški, klausinėja, kodėl turėtų rūšiuoti – juk mokesčius tai moka!

Pasak KRATC atstovo, Švedijoje rūšiavimas yra integruotas į mokymo programas. Pavyzdžiui, vyresnieji mokiniai mokosi, kiek energijos galima išgauti sudeginus tam tikras komunalines atliekas, mažiukai – kur kokias atliekas mesti, kokia gali būti iš jų nauda. O Japonijoje vaikų darželiuose vaikai žaidžia ne tik su LEGO, bet ir su atliekų muliažais.

A. Liubinavičiaus teigimu, edukacijas Klaipėdos regione KRATC pradėjo prieš 10-metį. Anksčiau edukatoriams reikėdavo įsiprašyti, kad savivaldybės, ugdymo įstaigos priimtų, o dabar jie yra kviečiami ir vos spėja patenkinti visus norinčius mokytis, kaip švariai gyventi. Per metus regione įvyksta daugiau kaip 100 renginių pradinukams, vyresniems mokiniams ir suaugusiems.

P. Ruškus priminė, kad spalį suaugusieji kretingiškiai bus pakviesti pasimokyti, kaip reikės rūšiuoti maisto atliekas.


Į Kalniškių kaimo šiaurės vakarinę dalį patenkanti Lygnugariškių užusienio ir palivarko vietovė 1915 m. Prūsijos karalystės karo topografų parengtame Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje.

Vieno mažiausių Kartenos seniūnijos Lygnugariškių kaimo žemės driekiasi Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, prie Kartenos–Kalniškių kelio, abipus Alanto upės. Vietovę juosia kaimynystėje esantys Gaudučių, Kupšių, Lubių, Kalniškių ir Vėlaičių kaimai.

Pradžia – XVIII amžiuje

Kaimui priklauso 87,07 ha dydžio žemės plotas. Mažiausią seniūnijos kaimą Lapgaudžius Lygnugariškiai lenkia beveik 24 hektarais, o Cigonalius – tik 26 arais.

Centrinę kaimo dalį raižo Alanto slėnis ir juo vingiuojanti upės vaga. Šiaurės rytinį kampą kerta vingiuotas dešinysis Alanto intakas Karkluojė, o rytiniu pakraščiu, ties riba su Kalniškiais, Alanto link, skuba nuo Anužių atitekantis Juodupis. Iš pietų, nuo Bumbulių miško pietvakarine kaimo dalimi vinguriuoja dar vienas Alanto intakas, vadinamas tiesiog Upeliu. Pietiniu pakraščiu praeina rajoninės reikšmės kelias Kartena–Kalniškiai–Anužiai.

Didžiąją daugumą kaimo teritorijos apima brandūs miškai ir jaunuolynai, augantys minėtų upių slėniuose, jų pakrantėse ir aukštumose. Vakarinėje dalyje esantis senas miškas, kuriame dominuoja spygliuočiai, vadinamas Eglynėliu. Į rytinį kaimo pakraštį patenka Domarko miškas, kurio didžioji dalis auga gretimame Lubių kaime. O žemdirbių branginama dirbama žemė apima tik ketvirtadalį teritorijos – per 20 ha.

Lygnugariškių kaimas susiformavo XVIII a. antroje pusėje, naujakuriams pradėjus kurtis abipus Alanto upės plytėjusioje bendro naudojimo plėšininėje Kartenos dvaro miško ir ganyklų žemėje. Vietovardis kilo iš asmenvardžio „Lygnugaris“ ir lietuvių kalbos vietovardžiams būdingos priesagos -išk- variantu „-iškiai“. Rašytiniuose šaltiniuose vietovės vardas buvo rašomas Lignugariškiai, Lygnugariškiai, rečiau – Lygnugariškė, Lygnugariai (žem. Lygnugarē). Žemaičiai kretingiškių tarme kaimą vadino Līgnogarėškē.

XIX a. pradžioje kaime tebuvo 2, o 1846 m. – 8 sodybos, kuriose įsikūrusios žemdirbių šeimos už būstą Kartenos dvarui mokėjo nustatytus mokesčius, o už išsinuomotą žemę – činšą. Dvare žemdirbiai turėjo atlikinėti ir kai kurias lažo prievoles: pastotės, talkos ir pan.

Po baudžiavos panaikinimo reformos dalis žemdirbių gavo nuosavybės teisę į iki tol dirbtą žemę, kurią privalėjo išsipirkti iš dvaro savininkų. Išbaudžiavinti žemdirbiai 1861 m. tapo valstybės piliečiais ir buvo priskirti Kartenos valsčiaus valstiečių luomui. O dvarui likusiai žemei administruoti dvarininkai Pliateriai pastatė palivarką, kuris pavaldus buvo grafo Adomo Pliaterio įkurtam ir Kartenos valdos administraciniu centru tapusiam Gaudučių palivarkui. Laisvų valstiečių žemės įsiterpė į palivarko valdas, todėl jų nausėdija gavo ne kaimo, o vienkiemio statusą ir carinės Rusijos laikais buvo laikoma užusieniu. Tiek užusienis, tiek ir palivarkas tebebuvo vadinami Lygnugariškiais. O aplinkinių kaimų gyventojai šias dvi gyvenvietes ėmė vadinti Smarglynu (žem. Smarglyns). Vėliau, palivarką išsinuomojus bajorui Šileikai, šiam ūkiui prigijo nuomininko pavardė, ir vietovė imta vadinti Šileikynu arba Šileikinu (žem. Šėleikins).

Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo karininkų XIX a. antroje pusėje–XX a. pr. parengtuose Kretingos ir Kartenos apylinkių topografiniuose žemėlapiuose Lygnugariškių vardas nenaudojamas. Juose yra pažymėtos palivarko ir valstiečių sodybos, kurios priskiriamos prie Kalniškių kaimo.


Kretingos muziejaus edukatorė Nida Urbonaitė prisipažino nepraeinanti prošal sužeisto paukščio: išgydžiusi į laisvę ji yra paleidusi keturis keršulius.

Baigusi užsiėmimą, per kurį su grupe gargždiškių degustavo gilių, lubinų, erškėtrožių, viksvuolių ir daug kitų senovinių augalų mišinių kavą, Kretingos muziejaus edukatorė Nida Urbonaitė į susitikimą čia pat esančioje Dvaro saldaininėje neatsitiktinai atėjo nešina keliomis sparnuočių plunksnomis. Būtent šie radiniai, aptikti bevaikštant dvaro parke ir Reiskių tyre, kur be vedlio, anot pašnekovės, galima būtų ir pasiklysti, ją paskatino ne tik domėtis, bet ir susibičiuliauti su paukščiais, padėti išgyti negaluojantiems.

Pirmiausia „atėjo“ balandžiai

„Skrajūnai man visada patiko, iš tolo gėrėdavausi. Kol nepažinau iš arčiau, atrodė nenuspėjami: su kate ar šunimi dar, regis, gali „susišnekėti“, o paukštis purpt – ir nuskrido. Nei pašauksi, nei paglostysi“, – juokėsi Nida. Bet atsitiko taip, kad, mirus artimam žmogui „našlaičiais“ liko koks 10 ar šiek tiek daugiau balandžių. Anot pašnekovės, niekas iš giminės tokio „palikimo“ priimti nepanoro. Nidai paukščių pagailo, parsigabeno į savo sodybą, tėvų įprašė į vištoms įrengtus narvus.

„Stebėjau tuos balandžius – niekada nebūčiau pagalvojusi, kad mes, žmonės, iš jų galim kai ko pasimokyti – tvarkos, atsakomybės“, – įsitikinusi N. Urbonaitė. Sakė, įstrigęs toks vaizdelis: patelė padeda du kiaušinius, tupi ant jų, peri... Ateina tiksli kaip šveicariško laikrodžio valanda, ir patelę pakeičia patinas. „Dabar kurį laiką tupi „vyras“. O jo „moteris“ išskrenda – pasimėgaus saulės voniomis, gal ko nors skanaus palesios ir sugrįš“, – pasakojo Nida.

Vieną vakarą per langą ji pamatė į sodybą ateinant nepažįstamą žmogų su būreliu vaikų – jie atnešė iš medžio iškritusį sužeistą keršulį, paprašė priglausti. Nida neatsisakė. Tiesa, žinių, kaip prižiūrėti ir maitinti šį mažiulį, neturėjo, tad per socialinius tinklus kreipėsi į kretingiškius balandininkus, kurie patarė iš įvairių grūdų ir sėklų malti miltus, maišyti košeles ir taip „nabagą“ maitinti.

„Netrukus užsimezgė mudviejų tikra draugystė. Kelis kartus per dieną su šilta koše ir brinkintais žirniais bei kukurūzais aš pas jį skubėjau. Ilgainiui tas mažas pilkas kamuoliukas pasveiko, sustiprėjo, užaugo ir išskrido“, – pasakojo N. Urbonaitė. Iš viso ji yra padėjusi keturiems keršuliams – į laisvę paleido įsitikinusi, kad jiems viskas gerai.


Šlaveituose gyvenantis ir sodybą laukinės gamtos apsupty kuriantis Sigitas Kalnius sakė užrašantis visas sėkmes ir nesėkmes. „O gal kada iš to gims knyga?“ – pasvarstė jis.

„Viską darau dėl vienos vienintelės ir gyvenime man svarbiausios idėjos – visomis išgalėmis saugoti ir išsaugoti laukinę gamtą“, – kalbėjo viešąją įstaigą „Pelėdos“ prieš kelerius metus įsteigęs ir laukinės gamtos idėją sodyboje Šlaveituose puoselėjantis Sigitas Kalnius.

Sumanymų nestokojantis vyras šiomis dienomis į sodybą pasikvietė iš Darbėnų kilusį ir Klaipėdoje dirbantį virtuvės šefą Žilviną Jokūbauską, su kuriuo priėmė būrį svečių. „Noriu išjudinti įmones, jų vadovus, kad jie sudarytų sąlygas savo darbuotojams pailsėti laukinės gamtos apsuptyje, kad žmonės išmoktų vertinti tylą ir ramybę“, – sakė S. Kalnius. Šiemet yra pirmoji vasara, kai sodyboje, visiškai šalia miško, buvo suręstas svečių namelis, kuriame jau pabuvojo ne tik lietuvaičiai, bet ir svečiai ši Latvijos, Olandijos, Vokietijos, Belgijos, netgi Pietų Korėjos.

Kas čia juos traukia? S. Kalniaus pastebėjimu, visiškai natūrali laukinė gamta, kurios, pagal kai kurių svečių atsiliepimus, netgi ir per daug: sodybos šeimininkui kliuvo ir dėl nenušienautos žolės, ir todėl, kad svečių namelyje nebuvo veidrodžio ir belaidžio interneto ryšio. „Pasitaisiau: veidrodį pakabinau, internetą įvedžiau“, – kad tenka taikytis prie svečių norų, prasitarė S. Kalnius, kuris pasibuvimą jo sodybos svečių namelyje pusiau juokais pavadino „erkių terapija“.


Padvariuose sulčių spaudimo cechą įrengęs Algis Druseika pastebėjo, kad geros kokybės vaisių kasmet mąžta – greičiausiai dėl to, kad kertami seni sodai, o nauji dar nespėję užaugti.

Kretingoje šiuo metu veikia dvi natūralių sulčių spaudyklos. Viena jų – Kretingos prieigose, Padvarių kaime. Jos savininkas Algis Druseika sulčių spaudimo cechą yra įrengęs savo individualaus namo kieme, ir kasdien įvairius vaisius paverčia sveikatai naudingomis sultimis.

Verslininkas prisipažino, kad spaudyklos atsiradimas jo gyvenime buvo lemtingas: tai buvo svajonė, padėjusi grįžti į vėžes ir atsikratyti žalingų įpročių.

„Cecho atsiradimo istorija yra įdomi ir pamokanti. Dar kažkada jaunystėje turėjau svajonę įkurti savo sulčių spaudimo verslą, tai buvo mano vizija, pagal kurią turėjau užsidirbti pragyvenimui. Viskas pradėjo eiti blogyn, kai buvau pašauktas į sovietų kariuomenę. Grįžęs iš jos gėriau tiek alkoholio, kiek niekas aplinkui nesugebėdavo, o kai jau atrodė, kad kelio atgal nebėra, prisiminiau savo idėją ir pradėjau spausti obuolių sultis. Vaikystės svajonė mane išgelbėjo“, – prisiminė A. Druseika.

Dabar Algis jau daugiau nei dešimt metų sėkmingai valdo savo verslą, yra atsisakęs alkoholio ir sakė konkurencijos Kretingos mieste nejaučiantis, su kita sulčių spaudykla sutaria draugiškai, nors klientų skaičių ir tenka dalintis perpus. Ruduo visoms spaudykloms yra didžiausias darbymetis, nes, atėjus derliaus sezonui, daugelis užaugintus vaisius, daržoves veža į spaudyklas. A. Druseikos nuomone, šis ruduo vieniems gana sėkmingas, kitus derlius nuvylė.

„Vieni klientai atvažiavę giriasi, kad neturi kur tų obuolių dėti, o kiti skundžiasi, kad vos vieną ar du maišus surinko. Čia jau nežinosi, kažkur daugiau palijo, kitur labiau saulė pašvietė. Pastaruoju metu matyti, kad geros kokybės vaisių apylinkėse mažėja, tikriausiai yra pjaunami senieji vaismedžiai, juos keičia nauji“, – sakė sulčių spaudyklos šeimininkas.


Anot G. Belian, alkoholio vartojimo rodikliai mažėja dėl didėjančio gyventojų sąmoningumo bei prevencinės veiklos.

2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.

Svaiginantis malonumas, virtęs gailesčiu sau

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių. Alkoholiniai gėrimai plačiai vartojami jau daugelį šimtmečių, o to priežasčių yra ne viena. Vieni žmonės vartoja alkoholinius gėrimus norėdami numalšinti neigiamas emocijas, o kiti, priešingai, – siekdami sustiprinti teigiamas. Treti alkoholį įsivaizduoja tarsi įrankį, padėsiantį sustiprinti pasitikėjimą savimi, įgyti drąsos ir atsipalaiduoti.

„Vartodamas alkoholį norėjau pajusti tą svaiginantį jausmą, kuomet pasaulis pasidaro lengvas, paprastas, be rūpesčių. Man knietėjo sužinoti, ar tai yra tik iliuzija, ar taip gali būti iš tiesų“, – teigia 26-erių Augustinas, daugiau nei prieš trejus metus priėmęs sprendimą atsisakyti alkoholio.

Žengti tokį žingsnį vaikiną paskatino varginantis fizinis ir emocinis išsekimas, kurį jis jausdavo dienomis po išgertuvių. Sako jausdavęsis taip, kad kūnas egzistuoja, tačiau jo viduje tūno tuštuma: „Labiausiai nemėgdavau ir net bijodavau ryte pasižiūrėti į veidrodį, jausdavau sau gailestį. Atrodydavo, jog už visas praeitos paros linksmybes kūnas nemenką duoklę būtų atidavęs.“


Trečiadienį apie 15.25 val. ugniagesiai gelbėtojai skubėjo talkinti policijos pareigūnamas, kurie negalėjo patekti į butą Kretingos miesto Kęstučio gatvėje – kaimynai pasigedo ten gyvenančio žmogaus.

Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo Dariaus Černausko, panaudojus automobilinį keltuvą į buto vidų gelbėtojai pateko ir atidarė duris. Paaiškėjo, kad 1929 m. gimęs gyventojas miręs. Pareigūnai rado ir paėmė senolio namuose neteisėtai laikytą pistoletą, neturintį identifikacinių numerių, ir 16-a 9 mm kalibro šovinių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


Trečiadienį apie 14.45 val. Vilniaus g. Kretingoje pastebėta, kad iš ugdymo įstaigos aikštelės pavogtas elektrinis paspirtukas „Xiaomi Pro 2“, kuris buvo paliktas neprirakintas. Žala – 499,99 Eur.

Tą pačią dieną apie 21.30 val. Daubėnų kaime pastebėta, kad iš namo kiemo dingo dviašė automobilinė priekaba „Domantas“ su joje buvusiais statybų pastoliais. Žala – 4 tūkst. 540 eurų.

Pradėti vagysčių tyrimai.

„P. n.“ informacija


Įkliuvo girtas

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 18.40 val. Kretingoje, Savanorių g., stovėjimo aikštelėje, 1985 m. gimusiam vyrui, vairavusiam automobilį „Ford Fiesta“, nustatytas 2,08 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Sukčius nuskriaudė kretingiškę

  • Iš policijos suvestinių

Pirmadienį į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1959 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad per programėlę paskambinęs nepažįstamas asmuo nuo rugpjūčio 28-osios iki rugpjūčio 31-osios apgaulės būdu iš jos išviliojo 6 tūkst. 890 Eur. 

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Kas pasisavino moters pinigus?

  • Iš policijos suvestinių

Ketvirtadienį Palangos miesto policijos komisariatui 1957 m. gimusi moteris nurodė tą pačią dieną apie 16.06 val. pastebėjusi, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavinti 1 tūkst. 788 eurai.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

„P. n.“ informacija


Kretingos trečiojo amžiaus sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“, vadovaujamas Tado Romeikos, gali didžiuotis ne vienu laimėjimu.

Sportinių šokių ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams gerų žinių turi sportinių šokių treneriai Tadas Romeika ir Guoda Endriušaitytė – Kretingoje pradeda veikti sportinių šokių studija „Danė“.

Sportinių šokių užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. „Mokysimės visų sportinių šokių, solo ir poromis, suteiksime galimybę išvykti į varžybas, dalyvauti koncertinėje veikloje, o jaunas merginas kviečiame išbandyti „schow dance“, tai yra šou šokius, kurie darosi vis labiau madingi“, – T. Romeika akcentavo, kad iš esmės šokti gali visi, kuriems svarbu judesys, aktyvumas, noras susirasti bendraminčių, dalyvauti kolektyvo veikloje. Treneris patikino, kad norintiems šokti vaikams ar suaugusiesiems jokie griežti standartai netaikomi: „Bus sudarytos atskiros šokėjų grupės – tų, kurie rengsis varžyboms, ir mėgėjų, kurie nori šokti tik sau, dėl savo malonumo ir bendrystės.“

Sportinių šokių studija „Danė“, Klaipėdoje sėkmingai veikianti jau 5-erius metus, Kretingoje irgi ne naujokė: T. Romeika jau kelerius metus dirba su Kretingos trečiojo amžiaus universiteto sportinių šokių kolektyvu „Pozityvas“ – jį lankančios senjorės šoka solo latino stiliumi, dalyvavo ne viename renginyje prieš pandemiją ir po jos, o jų veikla ne per seniausiai buvo vainikuota Lietuvos čempionių vardais, kai kretingiškės Lietuvos sportinių šokių federacijos lygos „Šokiai visiems“ varžybose tarp kitų kolektyvų pasirodė geriausiai.


Remiantis 2022–2023 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai, Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2023–2024 metais. Siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą, jo neskirstant rajonais.

Lietuvos teritorijoje vilkų šeimų yra daugiau negu 91. Pagal Vilko apsaugos planą, jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose.

Planuojant sumedžiojimo limitą, VDU mokslininkai rekomenduoja atsižvelgti ir į tai, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią populiacijos būklę bei didėjantį vilkų skaičių. Pastaruosius keturis medžioklės sezonus nustatant sumedžiojimo limitą, besiveisiančių šeimų skaičius buvo dauginamas iš kaimyninėse šalyse nustatyto prieaugio vidurkio 3,25, tačiau, naudojant šį perskaičiavimo koeficientą, visą šį laikotarpį buvo stebimas vilkų populiacijos augimas. Tikėtina, kad prieaugio vidurkis 3,25, kuris buvo nustatytas šiauresnėse šalyse, neatitinka geresnėse gamtinėse sąlygose besiveisiančios vilkų populiacijos būklės.

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus limitą, šių žvėrių medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Ankstesnis vilkų medžioklės sezonas realiai baigėsi kovo 2 d. Praėjusiam medžioklės sezonui buvo nustatytas 282 vilkų sumedžiojimo limitas. Iki 2023 m. rugsėjo 12 d. atlyginant vilkų padarytą žalą ūkinių gyvūnų augintojams išmokėta 12 tūkst. 908 eurai kompensacijų.

Kretingos rajone dėl vilko sudraskytos avies į Žemės ūkio skyrių kol kas kreipėsi tik vienas ūkininkas iš Darbėnų seniūnijos. Pasak skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, jam suskaičiuota žala siekia 225 eurus.

„P. n.“ informacija


Šiemet broliui Jonui moliūgus laistyti padėjo ir sesutė Emilija.

„Pernai moliūgų buvo daugiau, bet mažesni, šiemet mažiau, bet didesni. Nors vargo su jais šiemet nedaug: didelių karščių nebuvo, tad ir didelės priežiūros nereikalavo, neteko daug laistyti“, – vesdamas į sodo kampą, kur jau ne pirmas dešimtmetis yra skiriama vietos būtent moliūgams, šiųmečiais daržininkystės ypatyumais pasidalino darbėniškis Antanas Juška.

Juškų šeima moliūgus pradėjo auginti dar tada, kai daugiau nei prieš porą dešimtmečių pirmąkart su „Pajūrio naujienomis“ gavo jų sėklų. Ir kasmet dalyvauja Moliūgo šventėje – tai, kaip ir pats oranžinių pūstašonių daržovių auginimas, jau tapo tradicija.

„Tėvas Antanas Juška pabandė, jam patiko, ir kasmet specialiai tam paskirtame sklypelyje prie tvoros moliūgus sodindavo. Kasmet ir Moliūgo šventėje dalyvaudavo, yra gavęs įvairiausių prizų: ir už spalvingiausių moliūgą, ir už įdomiausios formos – tais metais užaugo vienas toks, į skraidančią lėkštę panašus. Tad tęsiame, ką jis pradėjo“, – pasakojo prieš trejus metus Anapilin iškeliavusio A. Juškos sūnus Antanas.

Pasak jo, nors rekordinio svorio daržovių tėvas neužaugindavęs, tačiau iki 60 kg jo moliūgai įkabindavo. Ir tų moliūgų būdavo išties daug, vienas daigas subrandindavo iki 6 daržovių.

„Pernai irgi kiekvienas daigas po 5–6 moliūgus augino, bet ne itin didelius. Šiemet pasodinau keturis daigus, paskui dar ir penktą, nelabai kokį, apykreivį, bet išmest gaila buvo. Ir visi jie po du moliūgus nokina, bet gerokai didesnius negu pernai. Tuos didžiuosius sunku ir pajudinti“, – kalbėjo A. Juška, pasidžiaugęs, kad šiais metais jam su žmona Jurga moliūgus prižiūrėti padėjo ne tik rimtu pagalbininku tapęs aštuonmetis sūnus Jonas, bet ir penkerių metukų Emilija, kuri kaitriomis dienomis pasiėmusi mažą spalvingą laistytuvėlį kartu su broliu nešdavo moliūgams vandens.

Paklausti, kur dės derlių, Antanas su Jurga pradėjo juoktis: „Kaip visada, draugams ir kaimynams išdalinsim, prieš tai nuvežę didžiausius į Moliūgo šventę. Bičiuliai jau net teiraujasi, kada moliūgais dalinsimės.“

Prieš kelerius metus Juškos spaudė sultis. Tačiau nors moliūgų, morkų, obuolių ir apelsinų kokteilis visiems labai patikęs, teko jo atsisakyti: kažkuris ingredientas vaikams sukėlė alerginę reakciją. Košių ar blynų, pagardintų moliūgais, niekas šeimoje nemėgsta, tad kaimynus ir bičiulius tikrai turės kuo pradžiuginti.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Kaimynai ruošiasi Moliūgo šventei

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Gamta

Du kaimynai kretingsodiškiai Antanas Špučys (kairėje) ir Petras Jonauskas pabandė įvertinti, o kiek gi galėtų sverti jų moliūgai.

Kretingsodyje gyvenantis Petras Jonauskas visu tempu ruošiasi Moliūgo šventei. Anądien apžiūrėjęs savo užaugintą dičkį, kurį kitą šeštadienį veš eksponuoti į „Pajūrio naujienų“ kiemelį Kretingos Rotušės aikštėje, nusprendė, kad pernykštį šis svoriu kaip nieką aplenks.

Į priekabą ritins 4 vyrai

„Ot laikai atėjo! Pirmiau, būdavo, paėmei moliūgą kaip kamuolį į glėbį – ir parsinešei iš daržo į kiemą. O dabar keturių vyrų reikia, kad į lengvosios mašinos priekabą įritintų“, – teigė apie 20 metų šias daržoves auginantis kretingsodiškis.

Jo nuomone, vaisiaus dydį pirmiausia lemia rūšis ir sėklos, kurias per žiemą dar reikia pasistengti ir gerai išlaikyti. Bet kartais tenka ir daugiau darbo įdėti – paravėti, per sausrą laistyti ir laistyti.

„Šiemet aš ir agroplėvele vis dangsčiau: iš vakaro, būdavo, užkloju, dieną, kai saulelė pakyla, atkloju. Abu su dvyliktoke anūke tame mano daržo gale plušėjome – ji irgi čia turi pasisodinusi moliūgų, tad, jeigu pavyks prikalbinti, gal irgi į šventę kokį atveš.

Praėjusiais metais 133 kg sveriantis P. Jonausko moliūgas laimėjo antrąją vietą, bet dar didesnė šlovė, lig šiol įkvepianti entuziazmo neprarasti, buvo aplankiusi 2020-aisiais. Moliūgas tuomet svėrė 233 kilogramus, sunkesnio niekas nebuvo atvežęs. Už pirmąją vietą Petras tada buvo pelnęs „Pajūrio naujienų“ pagrindinį prizą – kalakutą ir priekabą malkų. Tik vėliau žmogus atsigirdęs, kad jo moliūgas, ko gero, buvo sumušęs net visos Lietuvos rekordą. „Prieš kelias savaites mane nustebino skambutis iš televizijos – klausė, ar aš vis dar tebeauginu moliūgus ir ar rekordininką šiemet turėsiu, kvietė atvykti į studiją. Ar pasiutot, sakau, kas tau trenksis taip toli į Vilnių ir dar su tuo dideliu moliūgu! – smagiai porino Petras. – Tada žurnalistai pasisiūlė patys išsivežti, bet paaiškinau, kad toks planas nepavyks: jeigu manasis moliūgas laurus ir nuskins, tai Raimundas Puškorius yra pasiruošęs į gabalus jį supjaustyti ir sėklas augintojams išdalinti.“

Anot pašnekovo, moliūgų rūšių yra labai daug, ir, jeigu sėkla „ne ta“, kitąmet didelio vaisiaus nesitikėk.


Dr. Dalia MARTIŠAUSKIENĖ

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė

Lietuvoje veikia 44-ios profesinės mokyklos, kurių savininkė yra valstybė. Tačiau mažiau kaip 10 Lietuvos profesinių mokyklų turi dalininką – Savivaldybę arba verslo subjektą, tarp jų pateko ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras.

Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras dalininko neturėjo, šios mokyklos steigėjas buvo tik valstybė. Tačiau nuo 2022 rugsėjo 1 d. prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio centro prijungus Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, kurios dalininkė buvo Kretingos rajono savivaldybė, pastaroji ir toliau panoro būti vienos didžiausių Vakarų Lietuvoje Klaipėdos profesinių mokyklų dalininkė, kurios atstovas yra rajono meras Antanas Kalnius.

Priežastys, kodėl praėjusios kadencijos Kretingos rajono taryba balsavo už tai, kad Savivaldybė liktų mokyklos dalininke, manau, yra aiškios – kad tik negalėčiau toliau būti rajono Tarybos narė. Mat Kretingos rajono savivaldybei tapus dalininke, profesinės mokyklos vadovas negali būti Tarybos narys, tad nė nebaigusi kadencijos iš rajono Tarybos pasitraukiau.

Kartais pamąstau: gal tikrai, būdama rajono Tarybos narė, per daug tvirtai reikšdavau savo nuomonę, gal per daug gyniau paprastus žmones ir jiems, kiek leido mano galios, padėdavau? O gal yra ir kitų priežasčių – ne tik noras mane eliminuoti iš rajono Tarybos?


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas