|
|
|
(1789) 2023-09-19Po rinkimų: kas tie seniūnaičiai ir ką jie veiks?
Vakar vakare baigėsi seniūnaičių rinkimai. Pagal teritorijoje gyvenančiųjų skaičių aktyvumas turėjo siekti 5 proc., jei ne, tose seniūnijose bus balsuojama pakartotinai. Tačiau skambučiai į redakciją, taip pat „Pajūrio naujienų“ atlikta gatvės praeivių apklausa parodė, kad daugeliui žmonių šie rinkimai, kaip ir pati seniūnaičių veikla, – migloti. Kalbas apie agitaciją pavadino gandais „Per savivaldos ar Seimo rinkimus – viskas aišku, nes per agitaciją būna daug reklamos, spausdinami plakatai su kandidatų nuotraukomis, pavardėmis ir prisistatymais. Savo name paklausiau – niekas nežinojo apie seniūnaičių rinkimus, kas tai per dalykas, kaip vyksta. Kandidatus ištraukia mums kaip katinus iš maišo, ir balsuok“, – situaciją apibūdino Vytautas iš Bajorų. Bet labiausiai vyrą nustebino, kad seniūnė Kretingos miesto seniūnijoje neva agitavusi balsus atiduoti būtent už buvusį Savivaldybės tarybos narį Antaną Puodį. Kai kurie žmonės esą jo išvis nepageidauja. Tokios kalbos seniūnę Gintarę Liobikienę ir prajuokino, ir nustebino. „Iš kur tie gandai? Tegul Vytautas iš Bajorų įrodo. Neagitavau ir niekada neagituoju nė už vieną kandidatą, bet visada pasidžiaugiu, kai kas nors iš aktyviųjų kretingiškių seniūnaičiais sutinka būti. Seniūnaičio pareigos – visuomeninės, atlyginimo niekas nemoka“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė ji. Pavyzdžiui, ne vieną kadenciją seniūnijai talkinantis seniūnaitis Pranas Liaučius – pastabus, dažnai pats pasiūlo miestui naudingų idėjų, praneša, jei kas daroma ne taip, klausia, kaip galėtų įveikti vieną ar kitą gyventojų problemą. Pavasarį vienas pats sugalvojo ir išvalė upelį prie lurdo. „Taip ir buvo, – juokėsi „Pajūrio naujienų“ pakalbintas P. Liaučius. – Esam miesto gyventojai, vieni turim to išdidumo daugiau, kiti mažiau. Aš save laikau žmogumi darbininku, negaliu ramiai praeiti pro nenupjautą žolę, primėtytas šiukšles arba netvarkingus konteinerius. Tas nešvarus upelis prie ką tik gražiai sutvarkyto lurdo irgi akį rėžė. Išvilkau iš vandens šakas, sukroviau ant kranto ir paprašiau, kad komunalininkai išvežtų.“ Paslaugių seniūnaičių mieste yra ir daugiau. Pasak G. Liobikienės, kai, artėjant Kretingos miesto šventei, buvo nuspręsta viešose erdvėse pasodinti 770 medžių ir krūmų, daug pagalbos vadinamojo lapyno gyvenamojo rajono pusėje seniūnija sulaukusi iš Stepono Zuberniaus ir Liudviko Žutauto. Šie vyrai sugebėjo ir gyventojus sutelkti, ir medelių laistymu patys pasirūpino. O kaip nepasakyti gero žodžio apie seniūnaitę Zitą Macevičienę, kuri į seniūniją lėkte atlėkė išgirdusi, kad Autobusų parkas panaikino viešojo transporto maršrutą J. Jablonskio gatve. Tuoj pat buvo surinkta informacija, kiek gyventojų toje Kretingos pusėje, kiek jų patirs nepatogumus. Buvo nusiųsti raštai ir į Autobusų parką, ir į Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrių. „Aš pati nevažinėju autobusais, ir, jeigu seniūnaitė nebūtų pranešusi, būčiau nežinojusi, – pasakojo G. Liobikienė. – Gyventojai gal būtų burbuliavę sau po nosimi, o problema iki mūsų taip ir nebūtų atėjusi.“ Anot pašnekovės, gatvių seniūnaičiai tam ir renkami – kad, savo gyvenamojoje teritorijoje būdami arčiausiai žmonių, taptų tarpininkais tarp jų ir seniūno.
Rūkalius drausminantis teisės aktas visoje Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybėje rūkyti draudžiama jau vienuolikos daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose. Tam, kad namas būtų įtrauktas į šį sąrašą, užtenka ir vieno name registruoto gyventojo prašymo. Daugiabučių namų bendrijų pirmininkas Albertas Butenis palaiko šią idėją, bet mano, kad toks teisės aktas neišsprendžia visos rūkymo daugiabučiuose namuose problemos. Pasak jo, tai neturėtų būti vieno žmogaus sprendimas, nes namo bendruomenėje nelieka vietos demokratijai, o tie gyventojai, kurie rūkė balkonuose, sulaukę baudų, rūkys savo butuose. A. Butenio manymu, šis klausimas bendrijoje turėtų būti sprendžiamas daugumos, o ne vieno žmogaus valios principu. Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas, dar vadinamas pirmininku ar vykdytoju. Jis turi pasirūpinti ir iškabinti rūkymą draudžiančias ir apie tai įspėjančias lenteles. Kiekvienas į sąrašą įtraukto daugiabučio gyventojas, pamatęs įstatymo pažeidimą, skundą dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo balkonuose nesilaikymo gali pateikti Kretingos rajono policijos komisariatui ar Kretingos rajono savivaldybės administracijai.
Atmintis liudija, dabartis kalba
Ketvirtadienį Kretingos muziejuje atidaryta krašto kūrėjų paroda „Atmintis liudija, dabartis kalba“. Visose trijose parodų salėse 22 tautodailės meistrai eksponuoja 145 tapybos, juvelyrikos, veltinio, odos, kryždirbystės, kalvystės darbus. Lankytojai laukiami trijose salėse Kai kuriems autoriams, kaip kalviui Ryčiui Zenkevičiui, tapytojai Aušrai Kasparavičienei, juvelyrei Salomėjai Lubytei-Skurdauskienei, veltinio meistrei Rasai Balsevičienei ši paroda yra viena pirmųjų arba apskritai pirmoji. Smagius skulptūros, tapybos ir keramikos darbus šiemet pristato Rasa ir Gediminas Staškauskai. Lankytojai taip pat gali pasidžiaugti seniai parodose matyto drožėjo Raimundo Puškoriaus skulptūra, originalių kitų menininkų – Virgilijaus Vaičiūno, Edvardo Stalmoko, Gražvydo Kasparavičiaus, Antano Sungailos, Adolfo Viluckio, Liudo Šopausko, Ramunės Martinėnienės, Augustino Zaleckio, Tautvydo Rudžio, Žydrūno Einars, Laimutės Kasparavičienės, Janinos Budrienės, Alioyzo Pociaus, Antano Lubio, Alekso Kulviečio darbais, asociacijos „Tekstilės kelias“ surinkta ir saugoma mūsų krašto tekstile. Pasak muziejininkės Danutės Šorienės, idėja surengti didžiulę parodą kilo dėl to, kad nuo 2008-ųjų nieko panašaus Kretingoje nėra buvę – tik organizuojamos regioninės konkurso „Aukso vainikas“ parodos. „Aukso vainikas“ šį penktadienį taip pat organizuojamas – Dovilų etnokultūros centre. „Į šią parodą vežu keletą mūsiškių darbų – Augustino Zaleckio skulptūrą, Adolfo Viluckio skulptūrą, kaukes ir lazdas, Antano Sungailos tapybą, trijų kryždirbių – Alekso Kulviečio, Alioyzo Pociaus ir Antano Lubio kūrinius. Kas bus atrinkti į respublikinę parodą, savo žodį turės tarti Nacionalinis kultūros centras“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė D. Šorienė.
Sustabdė girtą
Šeštadienį apie 17.50 val. Vydmantų kaime, kelio Šiauliai–Palanga 140 kilometre, sustabdytas automobilis „Audi A4“, vairuojamas 2000 m. gim. vyro, kuriam nustatytas 1,84 prom. neblaivumas. Vairuotojui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą.
„P. n.“ informacija
Šių metų Pasaulio krepšinio čempionatas lietuviams suteikė įvairių emocijų. Daugelis tautiečių matė ir girdėjo bent vienas nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės rungtynes namuose, darbe ar automobilyje. Tiems, kurie galėjo tik girdėti, visas krepšinio emocijas stengėsi perteikti sporto komentatorius Rokas Jama Grajauskas, kuris buvo atsakingas už Lietuvos rinktinės žaidimo įgarsinimą LRT radijuje. Rokas Grajauskas gimė ir užaugo pajūryje, daugiausiai laiko praleido Klaipėdoje, tačiau neužmiršta ir savo šaknų: „Esu gimęs ir užaugęs Klaipėdoje, bet visa mano mamos giminė yra iš Darbėnų Kretingos rajone: mama, močiutė, prosenelė – šviesaus atminimo Petronėlė Laučienė, kuri daugybę metų dirbo miestelio mokykloje pradinių klasių mokytoja. Darbėnuose esu praleidęs tikrai daug laiko, ypač vasaromis. Dabar to laiko norėčiau praleisti daugiau, tačiau gyvenimas ne visada yra paklusnus mūsų norams“, – pasakojo Rokas. Paprašius prisistatyti, Rokas Grajauskas sau didelių laurų nedalino: įvardino save kaip nemažai veiklų turintį ir gerai kalbėti mokantį „bičą“, kurio yra daug ir užteks visiems, o prakalbus apie išvykimą iš namų bei pirmuosius žingsnius svajonės link prisiminė jaunystę ir pirmą pažintį su Vilniumi. „Baigęs mokyklą išvykau į sostinę studijuoti. Vilnius iš pirmo žvilgsnio man patiko dėl to, nes jame gali lengvai pasislėpti minioje, niekas į tave nežiūri kreivai, jei esi apsirengęs kitaip ar darai kažką kitaip negu visi. Tas jo įvairialypiškumas mane labai įtraukė, todėl aš sostinėje pasijutau savas jau nuo pat pirmų dienų“,– prisiminė Rokas.
Kretingiškis – „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimų nominantas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šventiniame suvažiavime, minint partijos 30-metį, nusipelniusiems TS-LKD nariams buvo įteikti „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimai – aukso ir sidabro ženklai, padėkos. Tarp būrio apdovanotųjų – ir kretingiškis buvęs tremtinys 78-erių Eugenijus Valatka. TS-LKD „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimus teikė jau penktą kartą ir tuo siekia pagerbti valstybei, partijos bendruomenės kūrimui nusipelnius narius, palaikančius ir puoselėjančius partijos idėjas, konservatoriškąsias krikščioniškąsias vertybes. Padėką, kuri buvo įteikta kartu su aukso ženkleliu, pasirašė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir jo pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Paklaustas, ką jam reiškia šis apdovanojimas, E. Valatka kuklinosi: „Aš ir be apdovanojimų partijai padedu visur, kur reikia: būtų tai savivaldos ar Seimo rinkimai, būna gi ir kitų atvejų, kai reikia ir mano, ir kitų partijos eilinių žmonių pagalbos.“ E. Valatka partijos narys yra nuo 2008-ųjų metų gruodžio mėnesio. Anot jo paties, jeigu ne Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kurios veikloje aktyviai dalyvauja nuo pat šios visuomeninės organizacijos įsikūrimo pradžios, gal ir į partiją nebūtų stojęs, nebūtų tapęs jos nariu. „Tremtinių organizacija mus, buvusius tremtinius, vienijo, dalis vieningai tapome ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais“, – prisiminė E. Valatka.
Nuo inovacijų – iki kasdienių poreikių: padedami ES investicijų, ir kuria, ir taupo, ir saugo
Brangiais gamtos ištekliais neapdovanota Lietuva didžiuojasi kitais vertingais turtais – talentingais ir išmaniais žmonėmis bei jų užsidegimu kurti pažangesnę, tvaresnę mūsų aplinką. Inovatyviems sprendimams ir verslams plėtoti šalyje taip pat tenka vis daugiau dėmesio. Ne išimtis – ir šiai sričiai skiriamos ES fondų investicijos. Tampa tikru išsigelbėjimuStartuolio „Inno Hemp“ įkūrėjas Naglis Dalikas ne iš nuogirdų žino, kokia nelengva užduotis yra jį užauginti. Bemaž prieš trejus metus veržlių inovacijų keliu Kauno technologijos universiteto studentas pasuko vedinas itin aktualios idėjos: bendradarbiaujant su šio universiteto mokslininkais siekta sukurti optimalią bioskaidaus plastiko kompoziciją su kanapių celiuliozės užpildu. Tai yra tokią pažangią medžiagą, kuri tiktų nestandartinių pakuočių gamybai bei pasižymėtų greito suirimo savybėmis produkto gyvavimo ciklo pabaigoje. Kaip pripažino N. Dalikas, be finansinės paramos pradedančiajam verslui įgyvendinti tokios apimties projektą būtų beveik neįmanoma. „2021-aisiais užsitikrinome 28 tūkst. eurų ES investicijų priemonės „Inostartas“ finansavimą, ir tai mums suteikė galimybę sukurti savo pirmąją bioskaidaus plastiko medžiagą, – prisiminė pašnekovas. – Tenka pripažinti, jog moksliniams tyrimams Lietuvoje vis dar ganėtinai sunku pritraukti investuotojų lėšas, nes įžvelgiama per daug rizikos dėl šių procesų neapibrėžtumo, jie labai imlūs didelėms laiko sąnaudoms. Tad ES fondų finansavimas tampa tikru išsigelbėjimu.“
Dar visai neseniai, kuomet Lietuvoje ūžė rinkimų vajus, didelis dėmesys buvo skirtas Kretingos turgaus atnaujinimui ir modernizavimui. Kaip kandidatas rinkimuose, atsižvelgdamas į gyventojų pageidavimus, jų išsakytus lūkesčius ir patarimus, pristačiau viziją, kaip gali atrodyti Kretingos turgus, kaip reikia pritraukti investicijas ir koks jis gali būti. Juk kiekvienas supranta, kad Kretinga – istorinis turgaus miestas, o turgus – vieta ne tik įsigyti kokybiškų ir skanių produktų, bet ir tam tikra prasme socialinės kultūros erdvė. Atnaujinti ir kokybiškas sąlygas gyventojams ir prekybininkams pasiūlyti sugebėjo ne tik didieji miestai, bet ir ta pati Palanga ar Tauragė, ir jie dabar džiaugiasi ne tik gražia aplinka, patogiomis vietomis automobiliams, bet ir padidėjusiu gyventojų srautu. Tačiau Kretingos rajono valdantieji eina priešinga linkme: turgų norima ne tik sumenkinti, bet ir eliminuoti jo uždarosios akcinės bendrovės statusą, prijungiant jį prie „Kretingos komunalininko“. Kaip visada, tuo Facebook‘e suskubo pasigirti rajono meras, tačiau apkaltinęs opozicijos narius išgalvotu noru privatizuoti turgų, skubiai pataisė savo tekstą ir melą apie neva norimą privatizuoti turgų padalijo visiems kolektyviai – Tarybos nariams. Dar aną mėnesį per komiteto posėdį išties vyko trumpa diskusija apie turgų, kurios pagrindu buvo paprašyta pirmiausia pateikti skaičiavimus, turgaus viziją, aplinkinių rajonų taikomą praktiką, iš ko būtų galima susidaryti bendrą vaizdą ir apsispręsti, kokio turgaus reikia Kretingai. Ir niekas nekalbėjo apie jokį privatizavimą. Tačiau likome neišgirsti, nes jau šią savaitę sušauktame Savivaldybės kolegijos posėdyje valdantieji priėmė sprendimą bet kokia kaina jungti turgų su „Kretingos komunalininku“ ir viešai pareiškė, kad visa turgaus vizija – atleisti buhalterės pareigas einančią Kretingos rajono gyventoją.
|
|
