|
|
|
(1788) 2023-09-15Čekiukų skandalui nesibaigus – keliskart didesni atlyginimai
Lietuvoje turbūt niekas taip nepabrango, kaip savivaldybių valdžia: Kretingos rajono savivaldybės tarybos 25 politikams už šių metų birželio mėnesio veiklą iš Savivaldybės biudžeto buvo išmokėta per 5 tūkst. 153 eurus, Seimui nustačius naują apmokėjimo tvarką suma už liepą šoktelėjo iki 23 tūkst. 160 eurų, rugpjūtį – 24 tūkst. 72 eurų. Priklauso nuo mero algos Eilinio Tarybos nario alga, pagal naująją tvarką, kurią padiktavo čekiukų skandalas, yra 20 proc. nuo mero algos dydžio. Antrai kadencijai išrinkto Kretingos rajono savivaldybės mero darbo užmokestis irgi gerokai išaugo: nuo 3 tūkst. 540 eurų (paskirtasis) antrąjį šių metų ketvirtį iki 5 tūkst. 356 eurų už birželį, liepą. Tarybos nuolatinių komitetų, komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis gauna 20 proc. Tarybos nario atlyginimo priedą, jų pavaduotojai – 10 proc. Jeigu Tarybos narys yra vieno komiteto pirmininkas, kito – pavaduotojas, ar dar vadovauja kažkuriai komisijai, atlygį gauna tik vieną – aukščiausią, komiteto pirmininko. Tarybos narių atlygiai už liepą svyravo nuo 578 eurų iki 1 tūkst. 285 eurų, už rugpjūtį – nuo 714 eurų iki 1 tūkst. 285 eurų. Keletas iškalbingų faktų: ankstesniais laikotarpiais, kol Tarybos politikai už savo veiklą didžiąją atlygio dalį gaudavo pagal Savivaldybės buhalterijai pateiktus jų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kaip antai, degalinių, parduotuvių kasos čekius, kiekvieną mėnesį Tarybos nariams iš Savivaldybės biudžeto būdavo išmokama po 7–8–9 tūkst. eurų. Tiek rajono politikai gyventojams kainavo iki visuomenininko Andriaus Tapino užkurto čekiukų skandalo, kai Lietuvą užliejo savivaldybių politikų piktnaudžiavimo čekiukais lavina: išmokoms gauti degalinių kasos čekiai buvo renkami netgi šiukšlinėse, po degalų priedanga dargi perkamos malkos ir t. t. Vieni skaičiai buvo, vaizdžiai tariant, „iki Tapino“, „po Tapino“ – už 2023 m. birželį Savivaldybės išlaidos šiai reikmei sumažėjo iki 5 tūkst. 153 tūkst. eurų. Panašiai tokios, pagrįstos, teisėtos, matyt, jos ir anksčiau būti turėjo. Paprasta matematika – mėnesinėms išlaidoms esant mažesnėms maždaug 3 tūkstančiais eurų per 4 praėjusios kadencijos metus, biudžete būtų sutaupyta apie 144 tūkst. eurų. Praėjusią kadenciją atlygio už Tarybos nario veiklą buvo atsisakęs vienintelis konservatorius-krikščionis demokratas Dovydas Bajoras. Šios kadencijos darbo pradžioje atlygio buvo atsisakę penki Tarybos politikai, tačiau neilgam, kol tebegaliojo ankstesnė, su čekiukais susieta išmokų tvarka. Seimui nustačius naują tvarką, pagal kurią be jokių papildomų paslaugų – čekiukų rinkimo, Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario alga padidėjo per 4 kartus, atsisakiusiųjų algos sumažėjo iki dviejų, tiedu yra Darbo užimtumo tarnybos klientai.
Ar žinote, ką veikia seniūnaičiai?
Vanduo švarus – maudytis galima
Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad rugsėjo 8 d. buvo atlikti Kretingos rajono savivaldybės maudyklų ir maudymosi vietų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai šiose rekreacinėse zonose: Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio. Buvo tiriami šie mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) ir žarninės lazdelės (ksv/100 ml). Nustatyta, kad tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus, vadinasi, vanduo švarus, maudytis – galima. Tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius.
„P. n.“ informacija
Šiuo metu Bendrasis planas nekeičiamas
„Pajūrio naujienų“ laikraščio skaitytojas klausė, kodėl Kretingos rajono savivaldybė tik savo interneto svetainėje paskelbė informaciją apie tai, kad rengiama Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita už 2021–2022 m. laikotarpį. Ši rugpjūčio 8 d. paviešinta informacija skelbia, kad „rengiamos Kretingos rajono savivaldybės ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2021 m. gegužės 13 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-178 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ (toliau – Bendrasis planas), sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos už 2021–2022 metus. Bendrojo plano sprendinių stebėsenos ataskaitos atliekamos, vadovaujantis Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-11-19 įsakymu Nr. A1-1310 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių įgyvendinimo programos patvirtinimo.“ Taip pat paaiškinta, kad stebėsenos ataskaitų organizatorius yra Kretingos rajono savivaldybės administracija, ataskaitas rengia Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, kad stebėsenos ataskaitų rengimo pradžia / pabaiga: 2023-08-08 / 2023-11-30, o visuomenė pasiūlymus gali teikti iki rugsėjo 8 d.
Kretingos rajono Strateginiame plane centrinio Kretingos miesto stadiono Savanorių gatvėje renovacijai numatyta iki 5 mln. eurų. Buvo paskelbti 2 konkursai stadiono renovacijos darbams pirkti, juose dalyvavę rangovai pateikė gerokai didesnę, negu numatyta Strateginiame plane, renovacijos darbų kainą. „Nesinorėtų dar vienos užsitęsusios statybos“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Kretingos stadiono rekonstrukcijai yra skyrusi tikslines lėšas – 411 tūkst. eurų, sportinei rekonstrukcijos daliai. Tam, kad stadiono rekonstrukcija netaptų užsitęsusia statyba, Savivaldybė stadioną tvarkys etapais. Tam pritarė ir Nacionalinė sporto agentūra. „Agentūra sutinka dėl etapų, jei įvykdome visus jos reikalavimus dėl skirtų 411 tūkst. eurų“, – teigė meras. Vykdant pirmą etapą būtų įrengtas naujas futbolo aikštės drenažas, natūrali jos danga, laistymo įranga, kitų sporto šakų sektoriai. „Pirmo etapo rangos darbus pirksime kartu su projektavimu“, – akcentavo A. Kalnius. Tai kainuotų apie 2–2,5 mln. eurų, darbus tikimasi nupirkti šiemet. Stadiono rekonstrukciją taip pat numatyta pradėti šiemet, užbaigti tikimasi per 1–1,5 metų. „Pirmo etapo darbų kaina Savivaldybės biudžetui yra pakeliama našta. Gal pavyks šiems darbams gauti papildomai lėšų iš Vyriausybės“, – dėstė meras, kurio pastebėjimu, stadiono renovaciją suskaidžius etapais, Savivaldybė neprarastų agentūros skiriamų pinigų, ir mūsų sportininkai turėtų atnaujintą bazę. „Tribūnas sutvarkytume ateityje – gal po kokių 5 metų“, – sakė rajono vadovas.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės kolegijai šią savaitę buvo pateikta Savivaldybės administracijos parengta Savivaldybės nekilnojamojo turto strategija. „Iki šiol nebuvo jokios Savivaldybės nekilnojamojo turto strategijos. Praeitoje kadencijoje buvo atliktas turimo nekilnojamojo turto auditas, pagal jo išvadas parengta turto panaudojimo strategija“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Savivaldybės įstaigos Kretingoje yra išsibarsčiusios daugybėje pastatų. Pagal parengtą strategiją siūloma Savivaldybei atsisakyti visų patalpų pastate J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 10, kurioms atnaujinti, pakeisti pastato stogą, langus, sutvarkyti pamatus, sienas, vidaus santechniką, elektros instaliaciją, šildymo sistemą reikėtų nemažos pinigų sumos. Mero teigimu, Savivaldybė išsiversti gali be patalpų J. K. Chodkevičiaus gatvės pastate, kuriame nėra lifto neįgaliesiems ir kuriame tebėra Socialinės paramos skyrius. Jį planuojama iškeldinti į Vilniaus g. Nr. 8 pastato pirmojo aukšto patalpas, kuriomis šiandieną naudojasi Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija ir sporto klubas „Topas“. Asociacijai siūlomos laisvos patalpos to paties pastato III aukšte, klubui atitektų J. Pabrėžos g. Nr. 8 pastate esančios patalpos, kuriose anksčiau buvo įsikūrusi neformalaus jaunimo organizacija.
Siūlo autobusais po rajoną važinėti nemokamai
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimus, nuo lapkričio 1 d. įmonėms, kurių metinė apyvarta viršija 300 tūkst. Eur, privaloma įsigyti modernius kasos aparatus, leidžiančius pagal teisės aktus įgyvendinti apskaitą. Ši naujovė verčia susirūpinti ir Savivaldybės įmonę „Kretingos autobusų parkas“, mat jai reikėtų įsigyti 30 naujų kasos aparatų kasdien į maršrutus išriedantiems autobusams. Išlaidos tam siektų apie 90 tūkst. Eur., todėl svarstoma galimybė šia suma padengti nemokamą pavėžėjimą po rajoną visiems gyventojams. Svarstyta ir apie elektroninį bilietą Bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ vadovas Arvydas Dyburys teigė, kad įmonės autobusuose ligi šiol buvę įdiegti kasos aparatai nebeatitinka naujųjų VMI reikalavimų, ir jų nuo lapkričio 1 d. nebebus galima eksploatuoti. Įsigyjant 30 naujų aparatų, įmonę užgula papildoma mokestinė našta – apie 90 tūkst. Eur: preliminari vieno aparato kaina yra 3 tūkst. Eur, o įmonė turi 30 įvairiais priemiesčių ir miesto maršrutais kursuojančių autobusų. A. Dyburio žodžiais, ne vien už kasos aparatus tektų pakloti 90 tūkst. Eur. Jau metus laiko tarp rajono politikų vyksta diskusijos dėl elektroninio bilieto autobusuose, kaip yra Klaipėdos mieste, įdiegimo – ši sistema dar papildomai kainuotų dar apie 100 tūkst. Eur, o įmonė išvis per metus tiek tesurenka lėšų priemiesčio maršrutuose. Paklaustas, kodėl gi svarstoma diegti tokią brangią sistemą, kam reikalingas šis bilietas, įmonės vadovas atsakė, kad elektroninis bilietas yra keleivių patogumui: „Žmonės nori geresnio ir patogesnio aptarnavimo, kad galėtų atsiskaityti bankine kortele. Keleiviai nori ir šiuolaikinių autobusų, kad jais važiuotų komfortabiliai. Visi jau pripratome gyventi geriau“.
„Kretingos krašto ainiai“ kol kas – be pirmininko
Trečiadienį Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvykusiame klubo „Kretingos krašto ainiai“ susirinkime neatsirado nė vieno nario, norinčio būti pirmininku. Po diskusijų nuspręsta suformuoti 5 narių valdybą, kurią sudaro: Romandas Žiubrys, Ingrida Bakaitė, Alfonsas Lekavičius, Andrius Miežis ir Kristina Rimienė. Jie klubo vadovą turėtų išsirinkti pirmame savo posėdyje
Pareigas mėtė kaip kamuolį Dvejus metus klubo pirmininke buvusi Dalia Činkienė pareigas perimti siūlė naujajam Kretingos muziejaus direktoriui R. Žiubriui, K. Rimienė – jo pirmtakei Vidai Kanapkienei. Ši kandidatūrą atsiėmė iškart, o R. Žiburys, pasakęs atsiprašymo kalbą, bandė išsisukti, motyvuodamas per daug dideliu užimtumu. „Esu maksimalistas, stengiuosi viską padaryti iki galo, nenoriu nuvilti žmonių, kuriems esu pasižadėjęs. Bet aš būsiu tas sraigtelis, kuris klubui padės gyvuoti“, – žadėjo jis. V. Kanapkienė teigė kažkada turėjusi 11-a visuomeninių veiklų, ir viską spėjusi. „Pasirinkit į tarybą žmones, su kuriais norėtumėt dirbti, pasirinkit pavaduotoją, ir jie tikrai padės“, – bandė įtikinti V. Kanapkienė. Nepavykus klubo pirmininko pareigos buvo siūlomos ir Aldonai Kruševičiūtei, ir Kristinai Rimienei, ir Ingridai Bakaitei, ir Andriui Miežiui – nesutiko nė vienas. „Nieko gero iš manęs nebūtų. Idėjų galėčiau pasiūlyti, o daugiau... Esu pratęs dirbti vienas, nei su kokiomis tarybomis, nei su politikais neturėjęs nieko bendro. Jausčiausi kaip koks asocialas“, – pašmaikštavo dailininkas A. Miežis. Dar buvo užsiminta, kad klubo pirmininku galėtų būti Alfonsas Lekavičius, taip pat menininkas. Tačiau posėdyje jis nedalyvavo, o kaip gi rinksi „už akių“? Vargais negalais pirmininku būti pavyko įkalbėti R. Žiubrį, bet trumpam. Atmosferai aprimus, apsidžiaugusi D. Činkienė paaiškino, kad nė geriausiems norams esant toliau vadovauti klubui ji būtų negalėjusi, mat šis klubas teikia projektus, o ji, kaip Kultūros tarybos narė, dalyvaujanti juos vertinant. „Būtų tikrai negeras reikalas“, – atviravo Dalia. Ši mintis tapo tarsi išsigelbėjimo šiaudu prieš savo valią ėjusiam R. Žiubriui. „Jeigu klubas veiks Kretingos muziejuje, o aš, kaip to atskiro juridinio vieneto pirmininkas, priiminėsiu sprendimus, tai irgi atsiras interesų konfliktas, – įsitikinęs jis. – Dalia negali teikti paraiškos, nes pati jas vertina, o aš negalėčiau pasirašinėti dokumentų, kuriuos pats pateikiu“, – išdėstė jis. V. Kanapkienė interesų konflikto teigė nematanti, esą klubo buveinę savo sprendimu oficialiai yra patvirtinęs rajono meras, klubas yra visuomeninė, o ne kokia pelno siekianti, ne politinė organizacija ir ne viešoji įstaiga. „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vertintų tik faktą, o ne aplinkybes. Konfliktas yra – vadinasi, ir pažeidimas yra“, – akcentavo įpirštomis pareigomis atsikratęs R. Žiubrys.
Garsas ir apšvietimas – „kalnai“, kuriuos norėtų įveikti
„Rajono valdžia paprašė išsakyti mūsų įstaigos poreikius. Jų yra daug ir visokių, bet juk aš žinau realias finansines galimybes. Todėl, jeigu per mano darbo kadenciją sugebėtume įrengti gerą vidaus ir lauko renginių įgarsinimą bei scenos apšvietimą, aš jausčiausi nuvertęs kalną“, – atviravo Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis. Mėgėjiško požiūrio užtenka Modernios įrangos reikia profesionalių muzikinių grupių, atlikėjų koncertams, muzikiniams spektakliams įgarsinti. Šiuo metu tokios nesant, tenka samdyti. Salėje scenos apšvietimas yra, bet irgi pasenęs. „Užtenka mėgėjiško požiūrio į kultūrą. Mes norim siekti aukštesnio lygio, ugdyti žiūrovų meninį skonį, norim būti matomi ir regione, dalyvaujant ir laimint Kultūros tarybos projektus, kuriuos vertina kompetentinga komisija, konkuruoti su Nida, Palanga, Gargždais, Kretinga, su kitais, kaip aš vadinu, monstrais, kur daug dirbančių profesionalių kultūros darbuotojų“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Aurimas. Lietuvos estrados „žvaigždučių“ prisikviesti koncertuoti – paprasta: esą paskambini, ir mielai atvažiuos, tik sumokėk užsiprašytus pinigus. „Bet man yra jėga, kai pas mus, į Salantus, atvyksta profesionalai, tokie, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus senųjų menų studija, pernai parodžiusi muzikinį gatvės teatro spektaklį „Gekumen“, – atviravo direktorius. Šis spektaklis buvo vienas pirmųjų jo inicijuoto projekto „Skambantys Salantai: muzikinės provokacijos“ renginių. Per trejus darbo Salantų kultūros centre metus, būnant projektų vadovu, A. Rapaliui pavyko pritraukti apie 60 tūkst. eurų. Tai didelė paspirtis žinant, jog kartu su visais savo trimis skyriais iš rajono Savivaldybės renginiams metams tegaunama apie 20 tūkst. eurų. Tokią sumą direktorius pavadino vieno gero renginio biudžetu. O etninei kultūrai visam rajonui skiriama 12 tūkst. eurų. Už tiek, Aurimo žodžiais, galima suorganizuoti ryškiausias regione Užgavėnes, įspūdingos jos būtų.
Spalio 7 d. 18 val. Palangos koncertų salėje ansamblis „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestras“ pristatys premjerą – šokio ir muzikos spektaklį „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Spektaklis kuriamas specialiai Vilniaus geto likvidavimo 80-mečiui paminėti. Naujas projektas kuriamas pagal didelio visuomenės dėmesio sulaukusį Jievaro Jasinskio kūrinį „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Jaunosios kartos kompozitoriaus darbas įkvėpė naujam, didesnio masto kūrybiniam sumanymui, kurį įtaigiu judesio pasakojimu, gyvai skambant net kelių orkestrų muzikai įgyvendins režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė. „Beveik prieš metus Šv. Kotrynos bažnyčioje išgirdau Jievaro Jasinskio „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Tada apėmė labai stiprios emocijos – klausant Izraelio himno, ašaros sruvo skruostais. Patyriau katarsį sėdėdama tarp klausytojų, išgyventi jausmai „privedė“ prie minčių apie šokio spektaklį. Galvojau, kaip nuostabu būtų kurti šokį pagal šią muziką. Gautas netikėtas pasiūlymas iš ansamblio „Lietuva“ vadovės Editos kurti šokio spektaklį tarsi patvirtino posakį, kad mano troškimas nuėjo „tiesiai į Dievo ausį“, – prisimena A. Krasauskaitė, ansamblio „Lietuva“ vyriausioji baletmeisterė. Pirmasis J. Jasinskio koncerto pristatymas įvyko 2021 m. rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, ir tapo reikšmingu Holokausto 80-mečio meniniu akcentu. Praėjus dvejiems metams, šis projektas įgaus dar įtaigesnę formą – šokio judesiu ir nauja kūrinio aranžuote, kurią papildys gausesnis nacionalinių instrumentų skambesys. „Man dar nėra taip buvę, kad kažkas išgirdęs mano muziką nuspręstų statyti šokio spektaklį. Visiškai nauja patirtis, kaip ir projekto gastrolės Izraelyje, kur mano kūryba apskritai pirmą kartą skambėjo užsienyje. Asmeniškai tai pirmasis taip viešai pastebėtas programinis ir sceninis kūrinys“, – mintimis pasidalino kompozitorius J. Jasinskis.
Dingo vandens siurblys ir paspirtukas
Antradienį apie 16 val. Lazdininkų kaime pastebėta, kad iš sodybos kiemo pavogtas vandens giluminis siurblys „Grundfos SQE 3-65“. Savininkui padaryta žala siekia 1 tūkst. 600 eurų. O trečiadienį Palangoje vagys įsibrovė į J. Janonio gatvėje esančio namo rūsį, išnešė elektrinį paspirtuką „Mi Electric Scooter Pro2 “. Žala – apie 500 eurų. Pradėti vagysčių tyrimai.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto mokykloje (SM) buvo surengtas krepšinio turnyras „Mokslo metų pradžios taurė 2023“, kuriame varžėsi 2013 metais gimę sportininkai iš įvairių šalies miestų. Turnyre dalyvavo ir Kretingos SM komanda (treneris Arimantas Mikaločius), galutinėje įskaitoje užėmusi IV vietą, o naudingiausiu komandos žaidėju buvo išrinktas Ugnius Zaranka. Pirmą vietą užėmė svečiai iš sostinės – Vilniaus krepšinio mokyklos. Tokie turnyrai ne tik skatina vaikus sportuoti, bet ir pritraukia naujų sportininkų. Jaunuolių, norinčių lankyti krepšinio treniruotes, skaičius auga, todėl Kretingos sporto mokyklos salėje jau darosi ankšta. Netrukus duris atversiantis naujasis Kretingos sporto centras išspręs erdvių sportuoti trūkumo problemą, jame bus organizuojami kiti renginiai ir turnyrai. „Krepšinio treniruotėse sportuoja per 500 vaikų, dauguma jų kelsis į naująjį sporto centrą, nes čia visi sunkiai telpame. Labai reikėjo Kretingos miesto infrastruktūros, skirtos sportui, plėtros, nes treniruojamų jaunuolių skaičiumi lenkiame visų aplinkinių ir net kai kurių didžiųjų Lietuvos miestų sporto akademijas“, – dalinosi Kretingos sporto centro krepšinio mokytojas A. Mikaločius, tokius turnyrus organizuojantis jau 13 metų.
Į Moliūgo šventę: jei ne dalyvauti, tai bent pažiūrėti
„Kada ta Moliūgo šventė? Rugsėjo 30-ąją?“ – pasitikslino juodupėniškis Pranas Petrauskas. Atvažiuosiąs į Rotušės aikštę, bet tiktai pasidairyti. Tiesa, ir tai – jeigu bus, kas iš kaimo į miestą atveža. „Pats kito transporto neturiu, išskyrus dviratį, o juo iki Kretingos juk nebeatminsiu“, – atviravo 79-erių vyras. „Pajūrio naujienų“ organizuojamose Moliūgo šventėse ir anksčiau jis buvodavo ne kartą, bet pats savo užaugintų eksponatų viešai niekada taip ir neparodė, nors galėjo – turėjo ir dydžiu, ir spalvomis išsiskiriančių. „Vis nepasitikėjau – maniau, kiti galbūt didesnius, gražesnius bus atvežę...“, – juokėsi juodupėniškis. Moliūgus jis augina dar nuo kolūkio laikų – kai šeima laikė karvę ir kiaulių, nuėmus derlių, puikaus pašaro, sakė, užtekdavę iki pat gūdaus sausio. Tų moliūgų devynios galybės už ūkinio pastato, daržo kampe, geltonavo dar ir pernai, žmonės į Kurmaičius išsivežę apie 20, antra tiek šeimininkams liko. Šiemet irgi iš po lapų šviesios galvos pūpso. „Neskaičiavau, kiek bus, tiek užteks, plantacijų nereikia“, – atviravo Pranas. Anot jo, auginti moliūgus – joks vargas: pavasarį keliskart palaistąs, žmona Albina truputį apravi, ir viskas. P. Petrauskas sakė savo moliūgų sėklų kitiems metams pasiliekantis kaskart, iš jų išaugę vaisiai kartais pasiekia ir 70, ir 80 kg svorį. „Bet aš girdėjau, kad iš kažkokių amerikoniškų sėklų kitiems pavyksta užauginti ir apie 200 kilogramų sveriančius moliūgus. Va, čia tai bent! Tokius tai tik į parodas ir vežti“, – juokėsi pašnekovas.
Į redakciją kreipėsi kretingiškė Zina R. nuogąstaudama, kad senosiose parapinėse Kretingos kapinėse (tose, kur Jurgio Pabrėžos koplyčia) seniūnija sutvarkė taką tik vienoje pusėje, arčiau gatvės – paklojo trinkelėmis, sutvarkė vandens kranus prie abejų vartų. „O kodėl nepaklojo tako kitoje kapinių pusėje, dabar mirusįjį laidoti reikia nešti, peržengiant per kitus kapus. Kodėl leido statyti didžiulius paminklus ant kapų, jei nebeliko vietos nė kur koją pastatyti?“ – piktinosi skaitytoja. Kretingos miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė sakė, kad palei tvorą nuo upės pusės žmonės palaidoti seniai, artimieji jiems pastatė paminklus. O taką sutvarkyti – ne naujai nutiesti, buvo sumanyta šiemet, kai atliko senųjų šaligatvio plytelių, ardant šaligatvius palei Rotušės aikštę. „Problemiška meistrams buvo kloti ir pirmąjį taką palei Vilniaus gatvę, kad neužkliūtų senųjų kapaviečių, neišverstų jų bortų“, – teigė A. Patamsienė. Ją papildė Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė: „Pagrindiniu taku praeina procesijos – laidotuvių ir bažnyčios per Vėlines. O nuo pagrindinio tako laidojant pasukama kapaviečių link.“ Jos žodžiais, senosiose parapinėse miesto kapinėse, kuriose buvo laidojama jau prieš kelis šimtmečius pastačius naująją bažnyčią, todėl ir kapaviečių išdėstymas likęs iš seno. Vienos kapavietės buvo suformuotos vienaip, kitos – kitaip, ypatingų reikalavimų, kaip yra dabar, tuomet nebuvę. Vienas kapavietes artimieji apsitvėrę, kitos nyksta, todėl pakloti trinkelėmis tako ten nebuvę įmanoma. R. Gedminienė sakė nemananti, kad tie, kurie dabar atsidūrė palaidoti ant paties tako, yra pagerbti: juos mindo, kyla dulkės. „Tačiau yra taip, kaip yra, – į mirusiųjų pasaulį neįsibrausi, pagaliau – jiems tai neberūpi. Tai – tik gyvųjų problemos“, – mano kapinėmis besirūpinanti R. Gedminienė.
„P. n.“ informacija
Tremties dienoraščiai dar neužbaigti
Kokios spalvos rašalu į mūsų tautos istorinę praeitį reikėtų įrašyti tremties ir politinių kalinių patirtis? Sugriauti gyvenimai, išardytos šeimos, atimtos teisės sugrįžti į gimtąsias vietas, beprasmės žūtys... Kiek dar prireiks metų, kad tremties dienoraščiai pagaliau būtų užbaigti ir palikti ateities kartoms su palinkėjimu niekada to nepatirti. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kretingos filialo vadovė Valerija Žalienė apgailestavo: „Buvusių tremtinių vis mažėja, ir mums, tremtinių, politkalinių vaikams, tenka didžiulė atsakomybė ne tik išsaugoti istorinį atminimą, bet ir pasistengti po kruopelę surinkti visus faktus, liudijančius apie neįtikėtino masto nusikaltimą žmonijai.“ Spalio 12 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos filialas paminės 35-erių metų įkūrimo ir veiklos sukaktį. Ji prisiminė, kad 1988 m. spalio 12 d. buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas. Steigiamasis susirinkimas įvyko Kretingos muziejuje, pirmieji šios visuomeninės organizacijos kūrėjai buvo Aldona Kruševičiūtė, Eugenijus Stoškus, Birutė Nedzinskienė ir kiti, tuomet vadovauti „Tremtinio“ klubui buvo išrinkta Aldona Kerpytė. Ji, taip pat A. Kruševičiūtė, E. Stoškus, Ignas Jablonskis, Danutė Krakauskienė buvo pirmieji klubo tarybos nariai, kurių rūpesčiu, anot V. Žalienės, LPKTS Kretingos filialas ir šiandien gali gyvuoti, vykdyti savo veiklą. Skyriui 9-erus metus vadovavo D. Krakauskienė, ją trumpam pakeitė Irena Milašienė, nuo 1998 m. iki šiol filialui vadovauja V. Žalienė. Ji, vardindama buvusius filialo narius, kurių dauguma jau išėję į nebūtį, teigė, kad šie žmonės, praėję Sibiro tremtį, lagerius, sugrąžino tą tautos istorijos dalį, kuri buvo ilgai slepiama, šalinama iš mūsų gyvenimo. „Prisimindami Sibire patirtas netektis, išėjusiuosius jau čia, Lietuvoje, skyriaus nariai istorinį teisingumą stengėsi atskleisti per dokumentiką, statė paminklus, iš užmaršties kėlė šeimų nuotraukas, rašė prisiminimus, leido poezijos knygas – taip kaupėme tremties archyvą ateities kartoms“, – V. Žalienė įsitikinusi, kad viešai skelbiama tremties istorija neleis užmiršti okupantų padarytų nusikaltimų mūsų tautai. Prieš pasitinkant LPKTS Kretingos filialo 35-erių metų sukaktį, savo išgyvenimais, patyrimais pasidalino būrelis buvusių tremtinių ar kitaip su skaudžiąja tautos istorija susijusių kretingiškių: be V. Žalienės, Regina Slušnienė, ilgametė Kretingos rajono kultūros centro buvusių tremtinių choro „Atminties versmė“ vadovė Rūta Jurgutienė, Zita Viluckienė, Algimantas Grigalauskas.
Grafui Juozapui Tiškevičiui (1835–1891) Kretingos dvarą 1878–1883 m. pavertus šeimos rezidencija, dvaro rūmai tapo ne tik grafo valdų administraciniu centru, bet ir svarbiu reprezentaciniu objektu, kultūrinio šiaurės vakarų Žemaitijos regiono gyvenimo centru. Grafas didelį dėmesį skyrė muzikavimo tradicijoms puoselėti. Iš pradžių vasaromis dvaro parke grodavo karinis orkestras, vėliau muzikuodavo rūmų orkestras, o šiam išyrus koncertuodavo rūmų choras. Juozapas Tiškevičius nuo vaikystės mėgo muziką. Meilę jai išugdė grafaitį muzikos pagrindų mokęs kompozitorius, grafų Tiškevičių lankomos parapinės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas Stanislovas Moniuška. Dar tarnaudamas Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantu, karininkas Juozapas Tiškevičius iš jam pavaldaus kazokų dalinio karių subūrė karinį orkestrą, kuris pasitikdavo grafo svečius Lentvario rezidencijoje. Šeimai apie 1878 m. persikėlus į Kretingos dvarą, parvykdamas atostogų grafas parsiveždavo ir karinį orkestrą, kuris, pasak dvariškio Vladislovo Suchaneko, „grodavo susėdęs po grybo pavidalo altana parke, jaunųjų liepų alėjų sankryžoje.“ Dėl sveikatos problemų pulkininkui Juozapui Tiškevičiui 1882 m. išėjus į atsargą, karinio kazokų orkestro neliko. Tuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvaruose buvo madinga steigti orkestrus, kuriuose grodavo kviestiniai muzikantai, dažniausiai atvykę iš koncertinių orkestrų tradicijas puoselėjančios Austrijos-Vengrijos imperijos. Iš istorijos žinome, kad Rietavo kunigaikštis Bogdanas Oginskis į savo dvarą pasikvietė iš Berouno (netoli Prahos) kilusį Austrijos-Vengrijos kariuomenės orkestro muzikantą čeką Jozefą Eduardą Mašeką. Šis tapo Rietavo dvaro orkestro mokyklos vedėju, simfoninio ir pučiamųjų instrumentų orkestro dirigentu, o po kunigaikščio mirties tarnavo Salantų dvaro valdytoju.
Šiemet 110-ąjį jubiliejų švenčianti puošniausia Lietuvoje Kretingos II senųjų kapinių tvora su dviem aukščiausiais šalyje kapinių vartais iki šiol džiugina Vilniaus gatve einančius ar kapines lankančius žmones, ir tik retas žino, kad jų autorius – lenkų kilmės architektas statybos inžinierius ir pedagogas Juozapas Padlevskis (Jozef Padlewski, 1863–1943). Jis gimė 1863 m. Odesoje, lenkų kilmės dvarininkų šeimoje, kurios kelios kartos gyveno Ukrainoje. Į Odesą šeima persikėlė po to, kai jų dvarą netoli Berdičevo Ukrainoje už aktyvų tėvo brolio ir sūnėno dalyvavimą 1863 m. sukilime konfiskavo caro valdžia. Juozapas buvo trečias iš septynių caro armijos atsargos karininko šeimos vaikų. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, J. Padlevskis 1885 m. mokslus tęsė Peterburgo civilinės inžinerijos institute, o 1891–1895 m. – Peterburgo imperatoriškojoje dailės akademijoje, kurią baigęs su pagyrimu buvo paskirtas į finansų ministerijos prekybos departamentą, kur jam teko projektuoti įvairios paskirties prekybinius pastatus. Nuo 1899 m. iki 1905 m. jis buvo autorių grupės, dirbusios statant didžiulį Peterburgo politechnikos instituto kompleksą, kuris ir šiandien yra didžiausias miesto architektūrinis ansamblis, narys. J. Padlevskis, kuris XX a. pirmą dešimtmetį vadovavo savo architektūros biurui Peterburge, dalyvavo daugelyje konkursų. Iki Pirmojo pasaulinio karo Rusijos architektūros spaudoje buvo paskelbta apie 13-a šio architekto cerkvių, katalikų bažnyčių, privačių namų, visuomeninių pastatų projektų.
Po Kolegijos posėdžio
Šią savaitę įvyko antrasis Kretingos rajono savivaldybės kolegijos posėdis. Kolegiją sudaro Tarybos komitetų, komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis, meras Antanas Kalnius, vicemerės Vilija Palaitienė ir Vaida Jakumienė, administracijos direktorius Povilas Černeckis. Kolegija sprendžia strateginius, kitus svarbius Savivaldybės klausimus. Po Kolegijos posėdžio grįžau nusivylusi, prislėgta Savivaldybėje vis labiau įsigalinčio savotiško vienos politinės jėgos diktato, išstumiančio demokratiją, kuri leistų dėl rajono gerovės sutelkti visas politines jėgas, turinčias tą patį tikslą – kad rajonas klestėtų. Telkti turintis rajono lyderis, gyventojų tiesiogiai išrinktas meras A. Kalnius, akivaizdu, ir toliau brėžia takoskyrą tarp į Savivaldybės tarybą išrinktų politikų. Tą labai gerai parodė Kolegijos posėdyje svarstytas Savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ pertvarkymas į Savivaldybės įmonę. Lyg ir paprastas klausimas, tačiau po juo daug slypi. Dar rugpjūčio mėnesį Tarybos Ūkio, kaimo ir ekologijos komitetas, vadovaujamas Vytauto Ročio, su meru ir Savivaldybės administracija sutarė, kad artimiausiame posėdyje, kai administracija pateiks turgaus situacijos analizei būtiną informaciją, komitetas, pagal jo kompetenciją, imsis lyderystės ir Tarybai pasiūlys galimus sprendimus dėl Kretingos turgaus perspektyvos, kad šios įmonės veikla nebūtų, kaip dabar, nuostolinga. Tačiau A. Kalnius be jokio Ūkio, kaimo ir ekologijos reikalų komiteto siūlymo ir išvadų kolegijai tėkštelėjo sprendimo projektą uždarąją akcinę bendrovę „Kretingos turgus“ reorganizuoti į Savivaldybės įmonę, iš Savivaldybės biudžeto padengti šios bendrovės nuostolius, o tada turgų prijungti prie Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“. Kolegijai, Tarybos nariams jokios turgaus veiklos analizės taip ir nepateikė. Prijungsime „Kretingos turgų“ prie „Kretingos komunalininko“, o kas toliau? Tęsime nuostolingą turgaus veiklą? Nuostolius atlyginti jau teks „Kretingos komunalininkui“, gyvenančiam iš gyventojų mokesčių už buitinių atliekų tvarkymą, kitas paslaugas. Ką tada dėl nuostolių „plaksime“ – „Kretingos komunalininko“ vadovą?
|
|
