|
|
|
(1785) 2023-09-05Geležinkelio gatve per liūtis – tik valtimi
Praėjusią savaitę įsismarkavus liūtims, užtvino Geležinkelio gatvės vidurys – apie 70 m ruožas, iš kurio patenkama ir į aplinkines Liepų, Uosių ir kitas gatves. Šių gatvių gyventojai nebeišvažiuoja iš savo namų, o kretingiškiai nepasiekia ten įsikūrusių įmonių, gudresni vairuotojai, kaip tikino šių gatvių gyventojai, didesnėmis transporto priemonėmis važinėja tarsi po nemokamą automobilių plovyklą Į mokyklą – įsikibus į tvoras „Geležinkelio gatvė atrodo tragiškai: vykau į statybinių reikmenų parduotuvę, o papuoliau į tvenkinį – prie jos iki pusmetrio vandens. Gerai, kad aš važiavau aukštesniu mikroautobusu, šiaip taip „praplaukiau“, bet kitoms mašinoms įvažiuoti neįmanoma, – problemą klojo į redakciją paskambinęs Rimantas Macius. – Kai dar buvau rajono Savivaldybės tarybos narys, kėliau tą problemą – kreipiausi į bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovus, šie kalbėjo, kad sulūžę nuotekų tinklai ir pažadėjo tvarkyti. Tačiau problemos neišsprendė ligi šiol.“ Geležinkelio g. Nr. 19 įsikūrusios įmonės „Varžtų pasaulis“ vienas savininkų Edmundas Baužinskas pasakojo, kad ties jų komercine teritorija, kur dar įsikūrusios skalbykla, gintaro apdirbimo cechas, greta – senelių namai, yra žemiausia vieta gatvėje, ten įrengtas lietaus nuotekų šulinys. „Kai stipriai palyja, vanduo į šulinį nebesubėga ir skandina gatvę abipus šulinio. Vakar rytą gatvės vidury užgeso trys mašinos, žmonės išstumdė jas po šalutines gatves, – praėjusį penktadienį redakcijai pasakojo verslininkas. – Kai skambiname į „Kretingos vandenis“, sako – situacija mums žinoma, nieko nepadarysi. Atvyksta, vandenį išpumpuoja, per laiką dar ištaško mašinos, ir taip gyvename iki kito stipraus lietaus.“ Į redakciją šiomis dienomis pagalbos kreipėsi ir daugiau to kvartalo gyventojų: pradinuko Igno mama Jolanta guodėsi, kad Rugsėjo 1-ąją į mokyklą teko bristi įsikibus į tvoras, kad nesušlaptų kojų. „Nejaugi visą rudenį vaikams taip teks murkdytis po vandenį“, – piktinosi ji.
Politikų turnė po kultūros įstaigas: ką pamatė, ką išgirdo
„Vienas į kultūrą investuotas euras – 5 eurai pridėtinės vertės“, – tokią nuostatą turi Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Jeigu Kretinga sugebės pritraukti kuo daugiau turistų, tai pinigų šie papildomai paliksią dar ir miesto degalinėse, ir parduotuvėse, ir kavinėse. Todėl ketvirtadienį, iškart po įvykusio Tarybos posėdžio, politikai buvo pakviesti akis į akį susitikti su naujaisiais kultūros įstaigų vadovais bei darbuotojais – išklausyti, su kokiomis problemomis jie susiduria, kokius puoselėja ateities planus ir, svarbiausia, kokios pagalbos iš Savivaldybės laukia. Bėdos ir prieigose, ir viduje Daug taisytinų dalykų išvardino Kretingos rajono kultūros centro prieigose rajono tarybos narius pasitikusi vadžias iš Prano Razmaus perėmusi direktorė Kristina Rimienė: į matomesnę vietą perkelti dabar kairėje pusėje prie sienos pritvirtintą reklaminį stendą, afišas apšviesti; lauke įrengti vaizdo kameras bei elektros skydinę; išspręsti pirmame aukšte esančios patalpos ventiliacijos problemą, kad „liaudininkai“ galėtų laikyti sceninius drabužius; moterų tualete sumontuoti estetiškesnius praustuvus; įrengti jaukią erdvę su moduliniais baldais II aukšte – kad į koncertą ar spektaklį atėję žiūrovai turėtų, kur prisėsti su puodeliais kavos, pabendrauti; jaukumo trūksta šokių salėje, kurioje vyksta ir renginys „Kam per 40“ – net šviesą pritemdančių žaliuzių ten nesą. „Turim rimtą konkurentą Rietavą, todėl, kad užsidirbtume spec. lėšų, norim į tuos šokius privilioti žmonių kuo daugiau, bandysim net muziką pakeisti“, – dėstė direktorė. Anot jos, bėda, kad centras neturi parodų salės – vien dėl to, kad negali gražiai išeksponuoti ir kad nėra apsaugos, kai kurie menininkai apskritai atsisako į Kretingą atvežti savo paveikslų bei kitų meno dirbinių. Direktorei nepatinka ir žiūrovų salės scena – estetinio vaizdo neteikia mediniai šonai, siūlė juos bent nušlifuoti. Problema ir dėl apšvietimo – pagal projektą lempų pakabinti iš Vilniaus atvažiavę specialistai šį darbą pabaigė nepradėję, mat, nukabinę seną lempą, pamatė laidų raizgalynę. „Vienas žingsnis iki gaisro“, – akcentavo direktorė. K. Rimienė politikų dėmesį atkreipė ir į choro laiptus – nepritaikyti naudoti viduje. O lauke, aikštelėje prie Vaidilos skulptūros, laiptai į apačią – katastrofinės būklės. Dar – pro kultūros centro pastato stogą laša lietaus vanduo, rūsys paplūsta dėl nusidėvėjusio vamzdžio. Politikai patys atkreipė dėmesį į įstaigos rūsyje numatytą slėptuvę, kurioje karo pavojaus atveju mobilizuotųsi apie 300 gyventojų: patalpa buvo prikrauta įvairiausių „rakandų“. Meras direktorės paprašė šią patalpą skubiau sutvarkyti.
Vasarą, pasibaigus brandos egzaminams ir išaiškėjus geriausiems rezultatams, gero gyvenimo kelio buvo palinkėta šimtukus pelniusiems rajono gimnazijų mokiniams, o sulaukus naujų mokslo metų – Rugsėjo 1-osios rajono mero Antano Kalniaus potvarkiu buvo apdovanoti geriausi ir gabiausi rajono mokiniai, garsinę Kretingos rajoną Lietuvoje ir Europoje mokslo arba sporto pasiekimais. Per šventę mokiniai, jų mokytojai, tėvai sveikinimų sulaukė iš rajono mero A. Kalniaus, Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės, rajono mokslo, sporto bendruomenę džiugina tai, kad Savivaldybė surado galimybių gerų rezultatų pasiekusius mokinius ir jų mokytojus apdovanoti ne tik padėkomis, bet ir piniginėmis premijomis. Taigi kas buvo tos dienos herojai, kurių vardas skambėjo ir mūsų, ir kitose Europos šalyse? Kretingą ir Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją Lietuvos mokyklų žaidynėse garsino mokytojų Vidmanto Lapinsko ir Ritos Gembickienės parengti lengvaatlečiai Andrius Lukauskas ir Karolina Repšytė. Darbėnų gimnazijos mokiniai Adomas Kavaliauskas ir Leonardas Vaišys tapo Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados laureatais, juos olimpiadai parengė mokytoja Ona Narmontienė. Tos pačios mokyklos mokiniai – futbolo, berniukų, mergaičių ir vaikinų tinklinio komandos, treniruojamos mokytojų Linos Galinskienės ir Rolando Juknevičiaus, puikiai pasirodė Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų finalinėse rungtynėse – tapo nugalėtojais arba prizininkais. Marijono Daujoto progimnazijos vardu Lietuvos sunkiosios atletikos čempionate startavo Ugnė Rimgailaitė, kurią treniruoja Arvydas Bušeckas, o Tijus Valanta, parengtas mokytojos Agnės Viskontienės, tapo Lietuvos mokinių geografijos olimpiados prizininku. Pranciškonų gimnazijos mokiniai laurus skynė įvairiose olimpiadose ir varžybose: Jokūbas Baltūsis – tarptautinėje geomokslų olimpiadoje (mokyt. Vilius Adomaitis), Amanda Indrišiūnaitė – STEAM olimpiados nacionaliniame etape (mokyt. Kęstutis Kaulius), Urtė Mackevičiūtė – Lietuvos jaunučių lengvosios atletikos čempionate, Guoda Mėčiūtė – Lietuvos geomokslų olimpiadoje (mokyt. V. Adomaitis), Urtė Navasaitytė – šalies gamtos mokslų respublikiniame etape (mokyt. K. Kaulius, Irena Černeckienė, Vilma Švitrienė), Tomas Valiūnas – Lietuvos jaunųjų filologų konkurse ir Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje (mokyt. Irma Šedienė ir V. Adomaitis), Kristoforas Valkiūnas – epistolinio rašinio konkurse (mokyt. Justina Žukauskienė).
Kretingos gatvėse – geltonos liemenės
Prasidėjus naujiems mokslo metams, pirmadienį–penktadienį nuo 7.30 iki 8.10 val. ties ugdymo įstaigomis esančiose sankryžose Kretingoje ir vėl budės senjorai – šįkart apie 30 jų stebės, kad mažieji moksleiviai gatves pereitų tvarkingai. Praeiviai juos jau pažįsta Kai kurių savanorių veidai kretingiškiams iš matymo pažįstami: seserys Šaulių sąjungos narės Danutė Mockuvienė ir Janina Turskienė gatvėse budi jau po 10 metų, nemažus savanorystės stažus turi Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentės Stasė Grikšienė su Irena Litviniene, antrą kartą policijos pareigūnams talkina Janina Stonkuvienė. „Daug kas iš kretingiškių, eidamas pro šalį, su mumis jau ir sveikinasi, nusišypso, kai kurie palinki malonios dienos“, – sakė penktadienį prie Policijos komisariato išklausyti instruktažo susirinkusios geradarės. Moterys kaip susitarusios tvirtino, jog joms, savo vaikus užauginusioms, anūkų, o kai kurioms jau ir proanūkių sulaukusioms, suprantamas jaunų tėvų rūpestis, kad smalsūs, aplinka besidomintys darželinukai arba pradinukai gatvėse sutelktų dėmesį, nesiblaškytų, saugiai pasiektų ugdymo įstaigas. „Mano anūkai jau dideli, mokosi Vilniuje. Turėdama laisvo laiko, ir aš dalelę jo galiu skirti padėdama tiems, kam reikia“, – atviravo TAU studentė Regina Ubienė. Ketvirtą rugsėjį sankryžoje prie Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos rytais stoviniuojantis Vidas Dzikavičius šiemet į kompaniją pasikvietė ir savo draugę Genovaitę Reginą Serapinaitę. „Pabandysiu ir aš, bus nauja patirtis“, – šypsojosi ji. Pasak 4-erius ar 5-erius metus savanoriaujančios „Bočių“ organizacijos atstovės Vidos Milštein, moksleiviai daugiausia yra drausmingi, ypač pamatę budinčius savanorius, eidami per perėją, nulipa nuo paspirtuko arba dviračio. „O štai suaugusiųjų ne vieną kartą yra tekę taikiai paprašyti, kad vaikams nerodytų blogo pavyzdžio“, – sakė ji.
Visagine įvyko Lietuvos futbolo federacijos suorganizuota I lygos „Žvaigždžių diena“, per kurią varžėsi ir Kretingos „Minijos“ atstovai. LFF I lygos „Žvaigždžių dieną“ savo jėgas išbandė lygos lietuvių ir legionierių rinktinės, kurių sudėtį lėmė futbolo sirgaliai, po keturis žaidėjus atrinko komandų treneriai – dėl legionierių savo žodį tarė ir „Minijos“ vyriausiasis treneris Thiago Bomfim Oliveira da Silva, vadovavęs legionierių komandai. Jai atstovavo ir „Minijos“ vartininkas antrą sezoną žaidžiantis Amir’as Ahalarov’as iš Ukrainos ir atakuojantis žaidėjas Hiroshi Miyazawa iš Japonijos. Lietuvių komandos, kuriai vadovavo Vilniaus rajono „TransInvest“ vyriausiasis treneris Giedrius Barevičius, garbę gynė minijiečiai gynėjas Ernestas Mockus ir puolėjas Valdas Jašmontas. Kaip informavo portalas 1lyga.lt, į lietuvių startinę vienuolikę pateko tokie žinomi lygos futbolininkai, kaip Kretingoje sportininko karjerą pradėjęs Linas Pilibaitis, atstovaujantis Vilniaus rajono „TransInvest“, Aurimas Raginis (Kėdainių „Nevėžis“), Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės nariai Dominykas Valeckas („Garliava“), Martynas Džiugas (Kauno „Be1 NFA“), Eridanas Bagužas (Plungės „Babrungas“), legionierių ekipą į kovą vedė rezultatyviausi I lygos žaidėjai – brazilas Henrique Devensas („TransInvest“, 19 įvarčių) ir kamerūnietis Christianas Bella („Nevėžis“, 11 įvarčių). Rungtynėse, vykusiose du kėlinius po 30 min., pakako ir atkaklios sportinės kovos, ir techniško futbolo triukų, pergalę minimalia persvara 1:0 šventė legionieriai – vienintelį įvartį 29-ą min. į lietuvaičių vartus pasiuntė olandas Tayrellas Jomaras Wouteras, atstovaujantis „Be1 NFA“.
Lesykla su paukščiais – Nasrėnų globos namų simbolis
Kretingos rajono Kūlupėnų seniūnijos Nasrėnų globos namų teritorijoje dėmesį pirmiausiai patraukia mosėdiškio kalvio Audriaus Kasparo iš metalo sukurta skulptūra, užkelta ant lauko riedulio – ji vaizduoja lesyklą su joje sutūpusiais paukščiais. „Tai – mūsų bendruomeniškumo simbolis“, – kalbėjo Jūratė Mačernienė, vadovaujanti jau antrus metus veikiantiems Nasrėnų globos namams. „Ši skulptūra tarsi įprasmina šių namų veiklą ir gyvenimą už jų sienų. Įsižiūrėkite atidžiau: lesykloje susibūrę 7 paukščiai, o dar du tupi ant į dangų besistiebiančių šakų. Ją kurdamas meistras tikrai nežinojo, kaip bus įrengti kambariai ir juose įkurdinti gyventojai. Dabar skulptūroje mes įžvelgiame simboliką, kad dauguma mūsų gyventojų gyvena kambariuose po kelis, tarsi vienoje krūvoje, o du – vienviečiuose kambariuose. Norėjome, kad skulptūra būtų užkelta ant akmens, žemaitiškai – kūlio, kad atspindėtų nuo jo kilusios vietovės – Kūlupėnų – pavadinimą“, – J. Mačernienė pakvietė į namus, kur maloniai šnekučiavomės su jų gyventojais. Kiekvieno – sava gyvenimo istorija Jaukiame poilsio kampelyje prie televizoriaus bendravo dviese – 62-jų Steponas Vasylius ir 85-erių Gediminas Stonkus. Abu sakė besidomintys įvykiais Lietuvoje ir užsienyje, tądien sekė naujienas apie pagrobtą ir į Rusiją išvežtą mergaitę. O paklausti, kaip gyvena, sakė besidžiaugią čia tvyrančia ramybe, bendryste ir gera priežiūra. Steponas – našlys, turįs judėjimo negalią, ligi atvykstant čia gyvenęs Kalniškiuose, dirbęs vairuotoju. Gediminas sakė dirbęs Salantų pagalbinėje mokykloje ūkvedžiu, mėgęs muzikuoti. Atskirame kambaryje prie didžiulio televizoriaus įvykius stebėjo ir pirmoji šių namų gyventoja 73-jų Jadvyga Kuokštienė iš Želvių kaimo. Sakė, didžiumą gyvenimo dirbusi gamybos srityje, turinti šeimą, tačiau visi užsiėmę, dirbantys, o, kad nejaustų vienatvės, atvykusi į Nasrėnų globos namus. Artimieji per šventes ir, kai iš užsienio grįžta duktė, parsivežantys ją namo. Jos kaimynė 90-metė Bronislava Kungytė iš Naujosios Akmenės, dirbusi veterinarijos gydytoja, nustebino pomėgiu skaityti, tądien ji buvo įnikusi į biografinę Valdo Adamkaus knygą „Paskutinė kadencija“. Pasak J. Mačernienės, dieną ji pradedanti nuo laikraščių, kurių jai parūpina darbuotojai, o knygų atveža artimieji. Kalbinti gyventojai savaip interpretavo savo gyvenimo istorijas, tačiau J. Mačernienė įspėjo, kad ne visomis jomis galima tikėti, nes sunkios ligos ir negalios savaip koreguoja žmogaus atmintį.
|
|
