|
|
|
(1784) 2023-09-01Rugsėjo 1-ąją mažieji karteniškiai „nusileis“ į jūros dugną
Šiandien rytą, atvėrę Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyklines grupes jungiančio koridoriaus duris, mažieji karteniškiai ir juos atlydėję tėvai išsyk pateko į paslaptingą erdvę – jūros dugną su vandens gyvūnais, žuvimis, augmenija. Šią erdvę sukūrė projektą „Jūros dugnas“ parengusi ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lina Vosilė, talkinant kolegėms pedagogėms Editai Mackevičienei, Laimai Narkienei, Viktorijai Butkienei ir padėjėjoms Irenai Mickuvienei ir Jadvygai Anužytei. Panaudota per 1,5 tūkst. popieriaus detalių Ant koridoriaus sienų – vandens purslai, suverti iš 2 tūkst. iš mėlyno popieriaus iškarpytų rutuliukų, kitapus kabo raudonų koralų rifas, sukurtas iš tualetinio popieriaus ričių, o jame įsikūręs krabas. Nuo lubų leidžiasi 400 suvertų spalvotų žuvų, medūzų, delfinų, aštuonkojų, piranijų ir kitų jūros gyvių. Įžengus apsupa magiška jūros karalystė, kurią nuo praėjusios žiemos iki vasaros karpė, klijavo, siuvo, konstravo koleges pasitelkusi šio projekto sumanytoja L. Vosilė, visoms parengusi karpinių trafaretus. „Dirbome tuomet, kai miegodavo vaikai, daugiau laisvo laiko neturėjome. O kai detalės buvo paruoštos, per rugpjūtį išpuošėme koridorių ir 2 savo auklėtinių grupes – „Kiškučių“ ir „Boružėlių“, kurias šiais mokslo metais lanko 32 vaikai“, – kalbėjo pedagogės. Tam, kad smalsieji „kiškučiai“ noriai tyrinėtų vandenynų aplinką, simbolines jų figūrėles, iškirptas iš popieriaus, su pritvirtintais neva nardymo vamzdeliais, L. Vosilė sakė specialiai įterpusi į vandenyno purslus. „Ši kompozicija skatins vaikus tyrinėti, sužinoti, kokie gyvūnai gyvena jūrose, tam rengsime edukacijas. Savo žiniomis nerti gilyn vaikus kvies ir jų pamėgtas animacinio filmo herojus žuviukas Nemo, vėžliukas ir Dora. Žaisime, kursime, piešime, o po to surengsime parodą“, – nuotaikingai kalbėjo pedagogės.
Ką jums reiškia Rugsėjo 1-oji?
Išrinko komiteto pirmininku
Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Laimonas Žemaitis tapo Finansų ir inovacijų komiteto pirmininku. Naują sprendimą rajono Taryba turėjo priimti todėl, kad Tarybos nario mandato atsisakė su politiniu komitetu Kretingos kraštas į tarybą išrinktas narys Romandas Žiubrys, kuris vykdė Finansų ir inovacijų komiteto pirmininko pareigas ir kuris, laimėjęs konkursą, tapo Kretingos muziejaus direktoriumi.
„P. n.“ informacija
Paskirstė lėšas sodininkų bendrijoms
Kretingos rajono savivaldybės taryba pagal priemonę „Sodininkų bendrijų rėmimas“ paskirstė lėšas Kretingos rajono sodininkų bendrijoms: „Akmenai“ – 654,19 Eur; „Draugystei“ – 571,08 Eur; „Medvalakiui“ – 451,98 Eur; „Minijai“ – 308,08 Eur; „Žemaitijai“ – 82,29 Eur. Kaip teigiama sprendimo aiškinamajame rašte, šiemet prašymus patirtoms išlaidoms kompensuoti pateikė 10 Kretingos rajono sodininkų bendrijų, iš kurių 5 sodininkų bendrijos patyrė daugiau kaip 8 tūkst. Eur išlaidų (neskaitant išlaidų už elektros energiją gatvių apšvietimui), tačiau joms buvo skirta po 4 tūkst. Eur. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus gegužės 25 d. įsakymu sodininkų bendrijoms paskirstyta 37 tūkst. 932,38 Eur, o Kretingos rajono savivaldybės tarybos birželio 29 d. sprendimu sodininkų bendrijai „Minija“ paskirta 15 tūkst. 255 Eur. Liko nepaskirstyta 2 tūkst. 67,62 Eur, ir šis likutis paskirstytas proporcingai sodininkų bendrijų patirtoms išlaidoms per pastaruosius 12 mėnesių toms bendrijoms, kurios patyrė daugiau kaip 8 tūkst. Eur išlaidų, neskaičiuojant patirtų išlaidų už elektros energiją gatvėms apšviesti.
„P. n.“ informacija
Rezoliuciją perdavė Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei
Vakar įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai atšaukė savo pačių gegužės mėnesį priimtą sprendimą „Dėl sutikimo reorganizuoti viešąsias Kretingos rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prijungimo būdu“, pagal kurį visos Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos, teikiančios pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą ir toliau vykdys kaip atskiri juridiniai asmenys. Politikai taip pat savo parašais pritarė rezoliucijai „Dėl prieštaravimo sveikatos apsaugos reformai“ – ši rezoliucija gimė po to, kai rajono Savivaldybės Sveikatos apsaugos ir ir socialinių reikalų komitetas, vadovaujamas Jolantos Girdvainės, surengė išvažiuojamąjį posėdį Kretingos ligoninėje ir ten susitiko su šios gydymo įstaigos vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku, jo pavaduotoju Aleksandru Šalavėjumi, buvusia ilgamete ligoninės vadove gydytoja Ilona Volskiene, kad tiesiogiai aptartų tas grėsmes, kurios ištiktų paraidžiui įvykdžius šiuo metu stumiamą sveikatos apsaugos reformą. Sužinoję, kas nutiktų Kretingos ligoninei, iki kokio lygio susilpnėtų jos funkcijos ir kokių paslaugų netektų Kretingos rajono ir aplinkinių savivaldybių pacientai, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas inicijavo parengti rezoliuciją, vildamiesi, kad Kretingos rajono politikus išgirs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai.
Tradicinėje konferencijoje aptarė ugdymo kaitos iššūkius
Kretingos rajono ugdymo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai tradicinėje rudens konferencijoje Rugsėjo 1-osios išvakarėse aptarė ugdymo kaitos iššūkius: kas laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, kokie pokyčiai neatsiejami nuo šiuolaikiško ugdymo įstaigos kūrimo ir ar pedagogų, tėvų, mokinių bendruomenė yra jiems pasirengusi. Konferencijos, kurią įprastai rengia rajono Švietimo skyrius, dalyviai sulaukė rajono mero Antano Kalniaus, katalikų parapijos klebono Sauliaus Bytauto sveikinimo žodžių, savo buvimu konferenciją pagerbė rajono vicemerė Vilija Venckutė-Palaitienė, kuo nuoširdžiausius sveikinimo žodžius perdavė kraštietis Seimo narys Antanas Vinkus. Smagiai darbui nuteikė Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktoriai, konferenciją moderavo Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė. Investicijos į švietimą – Savivaldybės prioritetas Kretingos rajono mero pavaduotoja Vaida Jakumienė, aptarusi rajono Savivaldybės investicijas į švietimą, teigė, kad šiai prioritetinei sričiai – Švietimo programai skiriama 28,3 mln. Eur, iš kurių per 10 mln. Eur sudaro Savivaldybės biudžeto lėšos. Iš jų 19-ai rajono biudžetinių įstaigų išlaikyti iš skiriama 9,088 mln. Eur, kitoms priemonėms – 923 tūkst. Eur, iš kurių 330 tūkst. Eur keliauja ugdymo įstaigų einamajam remontui ir įrangai įsigyti, 150 tūkst. Eur išleista dviem mokykliniams autobusams – jie šiais mokslo metais atitenka Simono Daukanto progimnazijai ir Vydmantų gimnazijai, nuo 20222 m. mokykloms skiriama 50 tūkst. informacinių technologijų priemonėms atnaujinti, 121 tūkst. Eur – jaunimo politikai ir prevencijai. „Nepanaudoti lieka pinigai – 10 tūkst. Eur, skirti kompensacijoms privačius darželius lankančių vaikų tėvams“, – pastebėjo. V. Jakumienė, akcentavusi naujoves – nuo 2023 m. 40 tūkst. Eur skirta gabiems mokiniams ir jų mokytojams skatinti, 50 tūkst. Eur – pedagogų kelionės išlaidoms į darbą ir perkvalifikavimui apmokėti. „Gali būti, kad pastarųjų lėšų nepakaks, tad teks sprendimus priimti metų eigoje“, – sakė vicemerė. Pagal Savivaldybės Strateginės plėtros ir investicijų programą švietimo įstaigų ugdomajai aplinkai gerinti skirta per 1 mln. Eur ir dar paimta 593 tūkst. Eur paskola. Marijono Daujoto progimnazijos liftui įrengti skirta 400 tūkst. Eur, Simono Daukanto progimnazijos sporto salei – 217,3 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų. „Bendromis Savivaldybės biudžeto ir Sporto rėmimo programos lėšomis, investavus 860 tūkst. Eur, baigta sporto aikštyno renovacija Kretingos miesto centre, prie Pranciškonų gimnazijos, ir tikrai matyti, kad ši investicija pasiteisino – jame nuolat gausu vaikų, jaunimo“, – pasidžiaugė V. Jakumienė, išvardinusi ir kitus neatidėliotinus darbus, investicijas, kurios pagerins Vydmantų gimnazijos, mokyklos-darželio „Žibutė“ ir kitų įstaigų infrastruktūrą, ugdymo aplinką. Vicemerė įvardino ir didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria rajono Savivaldybė. Svarbiausi jų – tai finansų trūkumas ir darbų pirkimas, jų atlikimo kokybė. „Jeigu norėtume visko iškart, tai reikėtų pustrečio karto daugiau lėšų, negu turime dabar“, – konstatavo V. Jakumienė.
Rugsėjo iššūkiai
Po vasaros atostogų į ugdymo įstaigas sugrįžo vaikai, išsiilgę auklėtojų, mokytojų ir bendraamžių. Jie dalinsis vasaros įspūdžiais, nuotykiais. Vis dėlto rugsėjis pareikalauja iš vaikų nemažai pastangų ir iššūkių kaip prisitaikyti prie naujos rutinos, anksčiau keltis, pasivyti praėjusių metų žinių spragas. Grįžę po atostogų visi mes patiriame adaptaciją – nuo pirmoko iki dvyliktoko, taip pat ir mokytojai, ir tėvai. Tėvams dažnai vaiko grįžimas į mokyklą yra net didesnis stresas negu vaikui. Tos įtampos svarbu neperduoti vaikams, o susidūrus su pirmaisiais iššūkiais – kalbėtis ir ramiai ieškoti lėtų sprendimų. Geriausia, ką galime duoti savo vaikams, – tai realistišką pozityvumą, kuris padeda vaikui patikėti, kad bus visokių dienų ir etapų, bet jis turi artimuosius, kurie laiku ir vietoje suteiks paramą ir padės priimti reikiamus sprendimus. Neskubėkime ir turėkime kantrybės girdėti tai, ką sako vaikas. Psichologinių iššūkių gali būti dar daugiau tiems mokiniams, kurių laukia reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, pirmokai žengia į visiškai naują gyvenimo etapą – keičiasi vieta, mokymosi aplinka, draugai ir t.t. Penktokams atsiranda savi iššūkiai – vietoj vieno mokytojo dabar jų bus daugiau, keisis auklėtojas ir mokymosi struktūra. Paaugliams nerimą ima kelti ne tik patys mokslai, bet ir mintys – kaip juos priims kiti. Taip pat daug paauglių akcentuoja, kad stresą kelia ir pasikeitęs mokslo krūvis. Tai gali ypač paveikti jautresnius vaikus ar tuos, kurie lėčiau įsisavina informaciją, kurie patys iš savęs daug reikalauja arba kuriems ir suaugusieji daro didelį spaudimą. Tėvų uždavinys yra vaikui padėti sukurti ir saugumo jausmą – galima su vaiku (pirmoku) parepetuoti kelią į mokyklą, paaiškinti, kas ir kaip jį palydės, kas pasiims po pamokų. Jeigu keičiasi mokykla ar vaikui kyla daug klausimų, galima su juo kartu nueiti ir į ją pačią apsižiūrėti. Aiškumas sumažins stresą vaikui.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – iškilus sielos ir kūno gydytojas, gamtamokslininkas, vadintas keistuoliu, pasiėmęs lazdą ir būrį vaikų braidydavęs po pievas, landžiodavęs po miškus, rankiodamas ir apžiūrinėdamas kiekvieną augalą nuo didžiausio medžio iki mažiausio kimino, juos vardais pavadindavęs. Tik jo dėka galime džiaugtis tokiais gražiais pavadinimais, kaip rasakila ar bitkrėslė. Augalais J. Pabrėža, kaip pats viename laiške rašė, domėjosi nuo pat mažų dienų: „Dar vaikas būdamas pamėgau augalus, juos sodinau, ravėjau ir su jais žaidžiau. Norėdamas pažinti jų savybes, darydavau tinktūras.“ Laiške tėvams jis su ypatingu rūpesčiu rašė ir apie savo augalus: „Mano mieli augalėliai! Kas jus prižiūrės, kas palaistys? Miela man buvo jumis rūpintis, bet mokslas nuo jūs mane atplėšė. Dabar, kai nebeliko man vilties jus pamatyti, pavedu jus savo seseriai Onai, tegul drauge su Katriute jus žiūri, laisto, kasa... kai jų bus daugiau, tegul ir kaimynėms jų duoda, ypačiai toms, iš kurių aš juokiaus ar tyčiojaus... Savo medžius, liepas, beržus, ąžuolėlį, skiepus atiduodu broliams, kad juos prižiūrėtų...“ Simboliška, kad laiško citatoje išsakyta jo valia, jog pasidauginę augalai būtų dalijami kaimynams, vykdoma net iki mūsų dienų: vienuolyno kiemelyje išplitę augalai buvo dalijami kretingiškiams, kurie karta iš kartos rūpestingai prižiūri Pabrėžos augalus – baltąjį šalaviją, levandą, juozažolę – augina griežtai atskirai nuo kitų tos pačios rūšies augalų ir dalina draugams. Viename laiškų J. Pabrėža pasisakė, kodėl rimtai ėmėsi gydymo ir žoliavimo: „Tapęs pasauliniu kunigu ir eidamas savo luomo pareigas, dažnai turėdavau lankyti įvairius ligonius, neturinčius jokios medicininės pagalbos, o jų kančios labai mane jaudindavo, tad norėjau nors šiek tiek padėti jiems gydytis. Tačiau, kadangi neturėjau jokio šios specialybės vadovo, kuris man būtų atskyręs vaistinius augalus nuo nevaistinių, buvau priverstas iš eilės rinkti ir determinuoti visus augalus, kuriuos tik pastebėjau pievoje, ir tai vis tik tam, kad pažinčiau ir atrinkčiau vaistinguosius. Teisybė, kai kurių augalų savybės mane dargi nudžiugino, bet kiek tai iš manęs pareikalavo triūso, gal tik tas supras, kas pats šioje srityje plūkėsi be jokio vadovo.“
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. Kokia nesveikos ir nesubalansuotos mitybos žala? Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tuomet, kai mes suvartojame kažko per daug. Tačiau labai svarbu atminti, kad taip pat yra negerai tuomet, kai mes tam tikrų maisto medžiagų suvartojame per mažai. „Kone didžiausia šiuolaikinio žmogaus mitybos problema – suvartojama per daug angliavandenių, riebalų, cukraus ar druskos, per mažai – baltymų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat neišgeriamas būtinas vandens kiekis – bent šešios stiklinės (apie 1–1,5 litro) vandens per dieną“, – dažniausias mitybos klaidas vardijo gydytoja dietologė. Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu nevisavertė mityba gali pasireikšti didesniu nerimu, stresu, suprastėjusia nuotaika, sumažėjusiu darbo našumu, blogesne miego kokybe. „Laikui bėgant nesubalansuota ir nesveika mityba gali prisidėti prie tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujo spaudimas, ir ligų, pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.
Kretingos šeimos medicinos centre – nauja gydytoja
Išsyk po 9-erių studijų metų Kauno sveikatos mokslų universitete dirbti į savo gimtąjį miestą sugrįžo jauna specialistė Laura Saudargaitė, kuri nuo šio rugpjūčio papildė Kretingos šeimos medicinos centro gydytojų gretas. Kretingos šeimos medicinos centrui vadovaujanti Augenija Juknevičienė pasidžiaugė, kad L. Saudargaitė tapo 7-ąja jų centro, kuris šiandieną teikia paslaugas kone 9 tūkst. pacientų, dirbančia šeimos gydytoja. Atgijo pristabdyta pacientų registracija Ligi šiol, A. Juknevičienės žodžiais, jų centre, išsidėsčiusiame dviejose Kretingos miesto vietose – Savanorių ir Vytauto gatvėse, dirbo 6 šeimos gydytojai: be jos dar – Silvija Zamulskienė, Danutė Razgaitienė, Boneta Baltrūnienė, Algimantas Žeiba, antraeilėse pareigose – Alvydas Zamulskis, prireikus talkina Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas Klemensas Lizdenis. Pradėjus dirbti L. Saudargaitei, per nepilną mėnesį prisirašiusių naujų pacientų skaičius jau perkopė 300. „Šią vasarą jau stabdėme naujų pacientų registravimą mūsų centre, nes šeimos gydytojų aptarnaujamos apylinkės buvo perpildytos, todėl dabar labai džiaugiamės, sulaukę jauno specialisto ir galėdami toliau tarnauti savo miesto žmonėms. Jauno gydytojo su naujomis žiniomis labai laukė ir mamos su vaikais, ir vyresni žmonės, nes pats reiškinys – šeimos gydytojas – pasako, kad jis yra visos šeimos, nepaisant jos narių amžiaus, gydytojas“, – pakiliai kalbėjo A. Juknevičienė. Vadovė džiaugėsi, kad apie Kaune studijuojančią kretingiškę Laurą ir jos medicinos mokslus artėjant į pabaigą sužinojo prieš dvejus metus, ir pradėjo šnekinti ateiti dirbti į jų centrą. Tikimasi, kad centrui lėšų bus skirta ir iš Savivaldybės jaunų medicinos specialistų rėmimo programos.
Maisto rijikų čempionatams specialistai sako „ne“
Daugelyje Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Kretingoje, Jonavoje, Plungėje, Mažeikiuose, Elektrėnuose, Gargžduose – populiarūs verslo organizuojami picų, biurgerių, cepelinų ar šaltibarščių rijikų čempionatai. Emocijos geros, bet kas toliau? Pagrindiniai kriterijai dalyviams – siūlomo produkto suvalgymo kiekis, greitis ir laikas. Ir šį rugpjūtį Palangoje įvyko picų valgymo čempionato finalas, sutraukęs apie 200 dalyvių. Geriausią rezultatą pasiekė mažeikiškis, aplenkęs 19 picos fanų, atvykusių iš visos Lietuvos: 42 cm dydžio „Fanų“ picą jam pavyko suvalgyti per 2 minutes ir 33 sekundes. Mada organizuoti tokius čempionatus parėjo iš užsienio: įspūdį matyt padarė garsus didelių maisto kiekių rijikas tuomet 24-erių amerikietis Joey Chestnutas – 2008-aisiais per 10 minučių jis suvalgė 45 gabalėlius picos, o kitame čempionate per 10 minučių surijo 59 dešrainius. Organizatoriams ir dalyviams tokie konkursai kelia nuotaiką, teikia gerų emocijų, tačiau, ką apie tai mano medikai ir dietistai? „Mums kelia pasibaisėjimą, nė vienas gydytojas tokiems renginiams nepritars, nes tai yra žmogaus sveikatos žalojimas“, – atviravo vidaus organų endoskopijas Kretingos ligoninėje atliekantis ir su įvairiomis pacientų problemomis susiduriantis vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus. Anot jo, nuo darželio, mokyklos laikų vaikai mokomi maistą valgyti tvarkingai, neskubant ir nedideliais kiekiais, svarbu yra smulkiai sukramtyti. „O čia skatinama priešingai: suryti gausiai ir kuo greičiau“, – sakė specialistas.
Dauguma sutiks, kad po vasaros atostogų norisi... tikrų atostogų. Vasara pas mus tokia trumpa, kad visas jėgas atiduodame stengdamiesi pasiimti iš jos kuo daugiau. Kelionės, kurortai, iškylos, baidarės, sodybos, ir štai – jau ruduo. Nenuostabu, kad po tokio maratono norisi atgauti jėgas, nusiteikti ilgam šaltajam sezonui ir sustiprėti. Tam idealiai tinka rudeninis poilsis „Atostogų parke“, kuris įsikūręs Kretingos rajone, netoli Palangos, ir vaikus užburia gausybe vidaus ir lauko baseinų. Imuniteto stiprinimas – kodėl taip svarbu dabar Vaikų imuniteto stiprinimas rudenį ypač aktualu, tam yra kelios priežastys. Pirmiausia – sugrįžę į kolektyvus vaikai vėl dalinasi virusais, kurių yra šimtai. Jeigu vasarą vaikas galėjo nė karto nesučiaudėti, nes žaidė tik su kiemo vaikais lauke, tai rugsėjo mėnesį darželio grupėse ir mokyklų klasėse vėl vyksta virusų dalybos. Antra priežastis – rudeninė adaptacija, kuri paveikia ne tik naujokus – pirmą kartą pravėrusius darželio duris bei pirmokėlius. Visi vaikai, naujai patekę ar sugrįžę į mokslo metų rutiną, patiria adaptaciją. O ji, kaip žinia, nėra imuniteto draugė. Adaptacija – tai stresas, iššūkis organizmui, o tai silpnina organizmo atsparumą. Ne mažiau svarbi priežastis, kodėl turėtume sustiprinti vaiko imunitetą dabar, – tai ilgi mokslo metai prieš akis, kai vaiko fizinė sveikata lems viską: mokslo kokybę, būrelius, socializaciją. Jei imunitetas bus stiprus, vaikai rečiau sirgs, o susirgę kur kas greičiau pasveiks. Nereikės ilgų savaičių namuose prie ekranų, o jums – nedarbingumo lapelių ir nepatogumo dėl laiku neatliktų darbų. Vaiko sveikatinimas kaip pramoga „Atostogų parke“ per pirmąsias rudenines mokinių atostogas, o jei vaikai darželinukai, – bet kada arba tiesiog savaitgalį, galite vaikams suteikti koncentruotą imuniteto stiprinimo programą. Ji vaikams bus kaip pramoga, bet turės didžiulę išliekamąją vertę. Viską išbandykite kartu su vaikais, nes stiprus imunitetas svarbus ir tėvams. Galbūt nepagalvojote, bet viskas, ką išvardinome apie vaikus, skirta ir tėvams. Vaikai iš darželių ir mokyklų namo parneša virusus, tėvai rugsėjo mėnesį išgyvena lygiai tokią pačią adaptaciją ir t.t. Visas mechanizmas tas pats, tik apie save nesusimąstome. Ką jūs galėsite kartu nuveikti stiprindami šeimos imunitetą? Net jeigu nedarysite nieko, „Atostogų parko“ teritorijoje su kiekvienu įkvėpto oro gurkšniu stiprėsite. Apsistoję rąstinėse vilose pušyne kvėpuosite itin švaraus pušų ir jūros oro kokteiliu. Kadangi parke yra tiek lauko, tiek vidaus baseinų, oro sąlygos nesutrukdys mėgautis vandens pramogomis, o jos vaikus puikiai grūdina ir suteikia laimės hormonų, kurie, kaip žinia, labiausiai stiprina imunitetą. Kitos jums sukurtos imunitetą budinančios ir stiprinančios paslaugos: Kneipo takelis, haloterapija, pirtys bei hamamo procedūra. Jeigu viską išbandysite, tai bus didžiulė investicija į sveikatą belaukiant šaltojo sezono iššūkių.
Kretingos muziejaus fonduose saugoma tūkstančiai įvairiausių eksponatų. Kai kurie sudėti lentynose tam, kad būtų išsaugoti ateičiai, o kai kuriems lemta atgimti naujam gyvenimui dabar. Tarp tokių eksponatų – dvi restauruotos puošybinės dvaro detalės-kolonos, kurios pagaliau grįžo namo, į Kretingos muziejų. Vos prieš kelias dienas Kretingos muziejuje kilo sujudimas – restauratorius Ramūnas Balsevičius į muziejaus fondus itin atsargiai įnešė saugiai supakuotas dvi kolonas. Kruopščiai parinkęs šešėlyje esančią patalpos vietą išpakavo dvi daugiau negu 1 metro aukščio kolonas, kurios suspindo auksinės spalvos metalu ir raudonmedžio medienos prabanga. Šių kolonų muziejininkai laukė daugiau negu pusę metų – kantriai, nes restauracijos darbai skubiai nevyksta. Juolab kad meninių baldų, polichromuoto medžio (drožybos) ir archeologinių radinių (medienos) restauratorius Ramūnas Balsevičius turėjo įveikti nemenką iššūkį – kolonos į jo rankas pateko itin prastos būklės. Buvo įtrūkę žalvariniai žiedai, kolonas puošusios žalvarinės skardelės – atsiklijavusios, deformuotos, pasidengusios oksidu. Kolonų faneruotė – lukštas, dengiantis medienos paviršių, – buvo visiškai trupanti, trūko apvadų, dekoro detalių. Iš esmės kolonos buvo tik sukežę medžio gabalai.
Butus „nuomoja“ ir sukčiai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai įspėja, kad ieškoti būsto nuomai, reikia itin atidžiai, nes sukčiai greitai sugeba pasinaudoti žmonių patiklumu. Interneto portaluose, socialiniuose tinkluose skelbimus skelbiantys asmenys – neva buto savininkai – neretai nurodo žemesnes negu esančios rinkoje kainas, susidomėjusiems aiškina, kad, šiuo metu yra išvykę ir apžiūrėti butą greitai yra neįmanoma, o juo domisi daug žmonių, todėl avansą pervesti reikėtų nedelsiant, nes kažkas kitas tai gali padaryti greičiau. „Puikiu pasiūlymu“ susigundę patiklūs žmonės perveda nemažas sumas, o „nuomotojai“ po to iš karto dingsta. Pareigūnai pataria: norintys saugiai ir patogiai apsigyventi, visų pirma turėtų susitikti su nuomotoju, apžiūrėti butą, įsitikinti, kad jis nuomojamas legaliai, sudaryti sutartį, ir tik tuomet mokėti už jį suderėtą sumą.
„P. n.“ informacija
Vagys įsisuko ir į Kretingą, ir į Palangą
Pirmadienį apie 12 val. Sausdravų kaime pastebėta, kad sodybos teritorijoje, prie tvenkinio įrengtoje prieplaukoje, nebėra vandens dviračio. Savininkui padaryta 800 eurų žala. Antradienį apie 7.30 val. Palangoje, Klaipėdos pl., pastebėta, kad iš objekte buvusio jūrinio konteinerio pavogti įvairūs statybiniai įrankiai – viniakalė „Makita“, metalo lankstymo replės, 50 metrų elektros kabelio, kampinis šlifuoklis ir kt. Žala – 2070 eurų. Pradėti vagystės tyrimai. Trečiadienį apie 7.50 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Rūtų tak., pastebėta, jog, patekus į neužrakintą namą, pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A13“ ir jo dėkle buvusi banko mokėjimo kortelė. Pasinaudojus mokėjimo kortele, apgaulės būdu pasisavinta 621,10 euro. Žala – 821,10 Eur. Pradėtas tyrimas dėl elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
„P. n.“ informacija
„Aš rankoje laikau ne šautuvą, bet kryžių, tačiau okupantai vis tiek mane buvo įtraukę į pirmiausiai suimtinų asmenų sąrašą“, – pasakė karo kapelionas Pavlas Kuzas. Jam, 45-erių šventikui, dirbančiame su Rusija besiribojančio Sumų regiono Konotopo mieste, nutolusiame 100 km nuo sienos, pasisekė su šeima išvykti likus valandai iki okupantų įsiveržimo 2022 vasario 24 dieną. Į Konotopą įžengę okupantai nedelsiant atvyko prie tėvo Pavelo namo, o po to dar ne kartą tikrino, ar šventikas negrįžo, ir kaimynų klausinėjo, kur jis gali būti. Rusijos saugumiečiai pirmomis Konotopo okupacijos dienomis gatvėse vaikščiojo rankoje laikydami energetinio gėrimo skardinę, kad vieni kitus atpažintų, ir suiminėjo vyrus, dalyvavusius nuo 2014 metų vykstančiuose mūšiuose Donecke ir Luganske. P. Kuzas ne tik lydėjo karius į šiuos mūšius, bet ir organizavo rinkti paramą frontui. Didžiausią Kremliaus pyktį šis šventikas vis dėlto buvo užsitraukęs tuo, kad sugebėjo prikalbinti didelę dalį Konotopo tikinčiųjų pereiti iš maskvietiškos pravoslavų bažnyčios į pavaldžią Kijevui. „Iš įvairių šaltinių žinau, kad mane priešui buvo įskundę maskvietiškų cerkvių šventikai, kolaborantai, niršę už ukrainietiškumo aukštinimą“, – sakė tėvas Pavlas. Pieš 14 metų jam atvykus dirbti į antrą pagal dydį regiono miestą, turintį 85 tūkst. gyventojų, čia tik viena iš dešimties cerkvių buvo pavaldi Kijevui, o visose kitose skambėjo Maskvos propaganda. Per tą laiką tėvui Pavlui pavyko Konotope pastatyti tris naujas cerkves, o dar dvi pavaldžios Kijevui iškilo užmiesčio gyvenvietėse. Statistika tapo iškalbinga – daugiau kaip pusė mieste gimstančių naujagimių dar prieš karą jau buvo krikštijami ukrainietiškose cerkvėse. Didžiausiu tikinčiųjų traukos centru tapo naujai pastatytas Dievo Motinos soboras, kuriam vadovauja P. Kuzas. Soboro rūsyje dvasininkas įrengė paramos armijai ir pabėgėliams rinkimo centrą, o priešais soborą įkūrė šlovės alėją pagerbti kariams, žuvusiems kovoje su Rusija.
Nuo kito pirmadienio Kretingos aplinkosaugininkai išvien su Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistais pradės vykdyti reidus, kurių tikslas – patikrinti, kaip nuosavuose ūkiuose gyvenantys, o ypač – prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungę, kretingiškiai tvarko buitines nuotekas. Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Algimanto Skersio žodžiais, jiems yra privaloma pagal Vyriausybės nustatytą tvarką patikrinti, kiek gyventojų dar nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų, kaip savo ūkiuose jie tvarko nuotekas – ar higieniškai ir tvarkingai įrengti jų tinklai ir rezervuarai, kiek dažnai jos išvežamos. „Žinome atvejų, kai kaimynams kyla problemų dėl nehigieniškų bendrų tualetų. Prireikus imsime mėginius, tikrinsime, ar nuotekų turinys atitinka leidžiamas higienos normas“, – kalbėjo A. Skersis. Jis tvirtino, kad patikrą pradės nuo gyventojų ūkių aplink Akmenos upę: Vilniaus, J. Basanavičiaus, Birutės ir Akmenės gatvėse, o vėliau persikels į kitus miesto kvartalus.
„P. n.“ informacija
Žemės ūkio ministras išklausė, kas skauda „mažesniems“
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus, Kretingai atstovaujantys šios sąjungos tarybos nariai Rimantas Skiparius ir Mindaugas Šukys, jų kolegos iš Šilalės bei Prienų rajonų, taip pat Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas dalyvavo susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Ribojimas įsigyjant žemės neveikia „Atmosfera buvo gera, ministras, su kuriuo susitikome nebe pirmą kartą, – dėmesingas, susidarė įspūdis, kad mus supranta, deklaruoja aiškią poziciją, yra už šeimos ūkius.
Kaip iš tikrųjų, – bus matyti, nes ir ankstesni ministrai daug žadėjo, o labiau pakenkė, negu padėjo“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė M. Šukys, bet pridūrė, K. Navickui, taip pat Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, įvairiems komitetams ir frakcijoms, Premjerei Ingridai Šimonytei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga perdavė rezoliuciją, kurioje reikalauja imtis koordinuotų veiksmų dėl gerovės valstybės kaimo vietovių dabarties ir ateities, sudarant naujas socialinio, ekonominio ir aplinkos atsinaujinimo galimybes, kurios būtų dinamiškos ir užtikrintų konkrečius rezultatus tvirtesnėms, labiau sujungtoms, atsparioms ir klestinčioms kaimo vietovėms. Tarp svarbiausių problemų rezoliucijoje nurodytas neveikiantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kai vienam ūkininkui ar su juo susijusiems asmenims draudžiama valdyti daugiau kaip 500 hektarų, o juridiniai asmenys, radę galimybių įstatymą apeiti, įsigyja tūkstančius hektarų. Pasak M. Šukio, šį klausimą ūkininkai jau anksčiau buvo aptarę ir su Aplinkos apsaugos viceministre Monika Juodvalke, ir ji patikinusi, jog problema yra sprendžiama.
Nuolatinis nebūtų priešų ieškojimas tampa vizitine valdančiųjų kortele. Šį kartą savo negalią priimti racionalius ir pridėtinę vertę rajonui kursiančius sprendimus bandoma dangstyti visuomenėje negatyvias asociacijas turinčiu žodžiu „privatizacija“. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vis dar išlaikydamas aukos amplua, dėl UAB „Kretingos turgus“ privatizacijos sukuria mistinį baubą, su kuriuo bandys kovoti. Apsukrūs rajono gyventojai turi galimybę peržiūrėti kiekvieną Kretingos rajono savivaldybės komitetų vaizdo įrašą ir suprasti, kad kuriamas baubas yra tik mero pasąmonėje arba eilinis viešųjų ryšių triukas. Po tokio mero benefiso kyla logiškas klausimas – o kokia galima privatizacija be daugumos pritarimo? Gi turint tvirtą politinę daugumą buldozeriu stumiami sprendimai, kaip antai, sveikatos įstaigų sujungimas, kurį jau teko atšaukti. Taigi kas dar, be valdančiųjų ir mero, gali inicijuoti turgaus privatizavimą? Rugpjūčio mėnesio Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete turėjome svarstyti UAB „Kretingos turgus“ ateities klausimą. Neslėpsiu, jau nuo kadencijos pradžios užkulisiuose girdžiu, kad vienintelis kelias, kurį mato valdantieji – turgaus prijungimas prie kitos Savivaldybės valdomos įmonės – SĮ „Kretingos komunalininkas“. Žinot, jungti įmones – ne maišyti tešlą. Nematuojant „iš akies“ mesdamas ingredientus į katilą, gali smarkiai suklysti. Tokios klaidos kaina – jau ne prastai iškeptas duonos gabalėlis, o ori, nūdienos poreikius patenkinanti turgaus ateitis. Esu naujokas Kretingos rajono savivaldybės taryboje, tačiau mano lengvai žilstantys plaukai ima šiauštis, kai mes svarstome įmonių sujungimą neturėdami jokių duomenų. Per posėdį Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovas Povilas Černeckis pripažino, kad rimčiau pasirengti klausimui sutrukdė vasara. Matot, atostogos yra šventas reikalas, tad įmonių sujungimai gali būti atliekami tik pagal valdančiųjų vaizduotę, o ne pagal administracijos pateiktus duomenis ar atliktas analizes. Per komiteto posėdį buvo ištrauktas koziris, kad, priimant sprendimą, reikia remtis 2017–2018 metų duomenimis. Per ketverius metus tešla jau turėjo gerokai prarūgti, tad tokio senumo duomenimis gali remtis tik prastas kepėjas.
|
|
