|
|
|
(1781) 2023-08-22Įtaria nuodijant beglobes kates
Kretingiškė Milda Palilionytė redakcijai pasakojo, kad ji išvien su keliomis kitomis Laisvės g. Nr. 4 ir 8 daugiabučių gyventojomis rūpinasi beglobėmis katėmis – jas šeria, vakcinuoja, sterilizuoja. Tam specialiai tarp medžių netoli šių daugiabučių įrengtas kačių namelis. Tačiau, jaunos moters žodžiais, atsirado piktybiškai besielgiantis žmogus, kuris nuodija kates – per kelis mėnesius nugaišo 5 sveikos šio namelio „gyventojos“. Vieni rūpinasi, kiti pasmerkia „Mūsų prašymu, Savivaldybė įrengė beglobių kačių namelį, dabar jame gyvena iki 10 kačių. Atvyksta gyvūnų globos įstaigos „Būk mano draugas“, su kuria Savivaldybė yra sudariusi sutartį, atstovai: vienas kates išveža sterilizuoti už Savivaldybės, o 2 kates sterilizavau už savo lėšas. Šios globos įstaigos darbuotojai taip pat paima ir nugaišusius gyvūnus. Jie ištyrė vieną iš penkių keistomis aplinkybėmis kritusių ligi tol sveikų kačių ir pasakė, kad ši nugaišo, apsinuodijusi neaiškios kilmės medžiagomis. Nepasakė, kad katės nunuodytos, bet patys galime susiprasti“, – pasakojo M. Palilionytė. Vieną savo prižiūrimų nugaišusių kačių, ji sakė, aptikusi prie laiptinės įėjimo, kitą – atokiau nuo namo, abiem iš burnos tįso baltos putos. „Jeigu būtų sužeistos, matytųsi žaizdos, kraujas. O čia – visų požymiai vienodi. Įtariame piktybiškai besielgiant vieną kaimynių – kad ji per balkoną mėto apnuodytą maistą. Katės vaikšto po teritoriją ir jį aptinka. Bet, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis“, – problemą dėstė skaitytoja. Įtarimą nuodijant kates patvirtino ir jomis besirūpinanti daugiabučio gyventoja Regina. „Mes prižiūrime kelias savo kates, bet yra tokių, kurie atveža ir pameta mažus katinėlius. Gal kažkam atrodo, kad čia valdiška kačių prieglauda, jeigu pastatytas namelis. Betgi iš oro jos nesimaitina – kažkas gi turi gyvūnais pasirūpinti. Negana to, kad maitiname, perkame vaistus nuo parazitų, kažkas tyčia jas nuodydamas pasmerkia kančiai“, – apmaudą išliejo Regina.
Dažniausiai sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūna didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė. Pirmoji reakcija pamažu nuslūgsta Dr. G. Bulotienės teigimu, apie vėžio diagnozę sužinoję pacientai dažniausiai sako: „Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi.“ Turi praeiti nemažai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su šia liga. „Garsi Šveicarijoje gimusi gydytoja Elisabeth Kiubler-Ross išskyrė keturias emocinio prisitaikymo prie vėžio ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. Vėžio ligos atveju nebūtinai visos šios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios iš jų gali būti vienu metu. Atskirais atvejais šios reakcijos, ypač depresija, gali pasireikšti itin stipriai arba užsitęsti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali reikėti ir specialistų – psichologų ar gydytojų psichiatrų – pagalbos“, – sakė ji. Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad vėžio liga paveikia ne tik psichologinį, bet ir socialinį žmogaus funkcionavimą, neretai pasikeičia paciento ar pacientės vaidmuo šeimoje: „Jei žmogus dirba, jis neišvengiamai turi spręsti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus dėl išėjimo iš darbo ar perėjimo į lengvesnį. Būna, kad žmogus kurį laiką negali atlikti įprastų buities darbų.“ Tačiau pacientams ir jo šeimos nariams šioje situacijoje gali padėti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotienės, socialinis darbuotojas įvertina situaciją, paaiškina paciento teises, pataria, dėl kokių lengvatų ir pagalbos jis gali kreiptis, kad užsitikrintų sau pakankamą materialinį funkcionavimą. „Svarbu suvokti, kad, nors vėžio liga yra didelė psichologinė trauma, kad ir kokia stipri būtų pirmoji emocinė reakcija į vėžio ligos nustatymą, palaipsniui ji nuslūgsta. Psichologijoje yra terminas „potrauminis augimas“. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių ne tik sėkmingai įveikia krizę, bet net ir psichologiškai sustiprėja, įgauna daugiau psichologinio atsparumo“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė.
Atsitrenkė į šiukšlių konteinerius
Sekmadienį apie 8.40 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Ganyklų g. ir Žvejų g. sankryžoje, automobilis BMW atsitrenkė į šiukšlių konteinerius. 1989 m. gimusiai automobilio vairuotojai nustatytas 1,67 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 9.05 val. Palangoje, Vasario 16-osios g., automobilį „Porsche“ vairavusiam 1991 m. gimusiam vyrui nustatytas 1,62 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Eurai – kaip į vandenį
Kretingos rajono policijos komisariate gautas 1999 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad rugpjūčio 16 d., ketindama įsigyti detalę automobiliui „Volvo“, į pardavėju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą pervedė 190 eurų, tačiau prekės sutartu laiku negavo. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Partrenkė paspirtuku važiavusį vaiką
Sekmadienį apie 11.30 val. Palangoje, Gintaro gatvėje, buvo partrenktas paspirtuku važiavęs 9-erių vaikas. Stipraus smūgio išvengta dėl greitos BMW vairuotojo, kuris spėjo sustabdyti transporto priemonę, reakcijos. Vaikas buvo perduotas medikams.
„P. n.“ informacija
Trys nelaimės baigėsi mirtimi
Šeštadienį apie 10.38 val. Palangoje, Vytauto g., nereguliuojamojoje sankryžoje, dviračiu važiavusi 73-jų moteris atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir į kairę pusę sukusį autobusą, kurį vairavo 1962 m. gimęs vyras. Per eismo įvykį dviratininkė žuvo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d. Keliomis dienomis anksčiau prieš vidurnaktį žmogaus žūtimi pasibaigusi eismo nelaimė įvyko Kretingos r., kelio Skuodas–Plungė 28-ame kilometre, kai automobilis „Audi A3“, vairuojamas 2002 m. gimusio vyro, partrenkė ir mirtinai sužalojo važiuojamoje kelio dalyje buvusį 1966 m. gimusį vyrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d. Rugpjūčio 13-ąją apie 3.30 val. Palangoje, Ošupio tak., rastas žuvusio žinomo Palangos verslininko ir politiko Vaido Šimaičio kūnas. Pirminiais duomenimis, 51-erių vyras savo namo kieme persisvėrė per tvorą ir nukrito į apačioje esančią statybvietę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Rado „miltelių“
Penktadienį apie 1.50 val. Palangoje, Kopų g., renginyje, dviejų jaunuolių elgesys pareigūnams sukėlė įtarimų. Paklausus, ar jie turi draudžiamų medžiagų, 2002 m. gimęs vaikinas kelnių kišenės ištraukė ir atidavė suktinę su augalinės kilmės, galimai narkotine, medžiaga. Apgyvendinimo vietoje dar buvo paimtas folijos lankstinukas su augalinės kilmės, galimai narkotine, medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Sekmadienį apie 11.20 val., Palangoje, Vytauto g., pareigūnams apžiūrint 1999 m. gimusio vaikino turimus daiktus, iš šortų kišenės iškrito maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 259 str.
„P. n.“ informacija
Dar viena „Minijos“ pergalė
„Nuojauta mūsų neapgavo – rungtynės buvo sunkios, ką ir žinojome prieš vykdami į Jonavą“, – po Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujančios Kretingos „Minijos“ išvykos teigė vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas. Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama „Minija“, kad ir sunkiai, nuo 52-os minutės žaidusi mažuma, vis dėlto 2:1 nugalėjo atsinaujinusią „Jonavos“ komandą. Abu įvarčius 44-ą ir 45-ą minutėmis į jonaviečių vartus pasiuntė legionierius iš Japonijos Hiroshi Miyazawa. „Futbolas yra toks, kad jį žaisdamas niekada nenuspėsi dviejų dalykų: pirma, – ar pavyks realizuoti geruosius momentus, antra, – liksi ar ne žaisti mažuma. Mums atsitiko ir viena, ir antra, – pirmą kėlinį tikrai nepavyko realizuoti gerų progų, o štai nuo 52-os minutės aikštėje liko 10 žaidėjų, tad komandai teko įdėti labai daug pastangų, kad išsaugotų pasiektą rezultatą“, – M. Viluckas akcentavo, kad „Jonava“ į savo komandą susigrąžino vietinius daug pasiekusius ir patirties turinčius žaidėjus, savo ekipą pastiprino keliais legionieriais. Kretingos „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Tokiya Hirosawa, Robertas Rimutis, Mantas Gedutis, Matas Keblys, Deividas Pipiras, Hiroshi Miyazawa, Takuya Fushimi, Valdas Jašmontas, Vilius Kazlauskas, Germanas Vaniuchinas. Po keitimo: Wilson Conceicao, Cristhian Garcia Tober, Lukas Gujis, Dominykas Jakočiūnas, Deividas Šiuša.
Rugpjūčio 26 d. 15 val. Kretingos miesto stadione „Minija“ priims FK „Transinvest“ komandą, kuri užima I turnyrinės lentelės vietą. Mūsų „Minija“ po 19 turų iškovojusi 9 pergales, 6 rungtynes sužaidusi lygiosiomis, 4 pralaimėjusi, įmušusi 27 įvarčius ir 21 praleidusi į savo vartus su 33 taškais užima IV turnyrinės lentelės poziciją, ir nuo II ir III vietas užimančių komandų atsilieka tik 2 taškais.
Kretingoje trečią kartą įvyko legendinio Lietuvos bėgiko Piotro Silkino bėgimas, kuriuo paminėtas ir 83-iasis bėgiko gimtadienis. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, pats P. Silkinas maratoną pradėjo paryčiais ir finišavo per 7 val. 59 min. ir 33 sekundes.
Šiemet maratono bėgime neišvydome dvejus metus iš eilės geriausio laiko užfiksavusio Andriaus Preibio, tad nugalėtoju tapo Ruslanas Seitkalijevas iš Vilkyčių, trasą įveikęs per 3 val. 2 minutes ir 14 sek. Antrą vietą iškovojo Vidas Totilas iš Vilemų – 3 val. 15 min. 37 sek.; trečioji vieta atiteko Ernestui Vedeikiui iš Šiaulių – 3 val. 22 min. 19 sek. Ketvirtas šioje distancijoje liko kretingiškis Augustas Serapinas – 3 val. 31 min. 31 sek.
Įveikęs trasą R. Seitkalijevas pasidalino savo mintimis: „Bėgimas buvo geras, dalyvavau pirmą kartą, nors Piotrą Silkiną pažįstu jau seniai. Norėjau atvažiuoti čia ir šiuo bėgimu jį pagerbti, o taip pat – surengti sau gerą treniruotę. Trasa nebuvo iš lengvųjų, oras taip pat, galima sakyti, nebuvo labai palankus bėgimui, bet viską apibendrinus buvo gerai praleistas laikas – gera treniruotė ir pagerbta ultramaratono legenda Piotras Silkinas. Bėgimu užsiimu jau apie 20 metų, bet iki šiol Kretingoje dalyvavęs esu tik Šv. Pranciškaus bėgime.“
Kretingos futbolo akademijos „Minija“ ugdytiniai po vasaros atostogų vėl išbandė stadionus, kamuolių smūgius ir prisiminė žaidimo teikiamą malonumą – vienas po kito rengiami turnyrai, kuriuose dalyvauja visų amžiaus grupių auklėtiniai.
Kretingos dirbtinės dangos aikštėje įvyko futbolo akademijos „Minija“ suorganizuotas berniukų U-9 (gimusių 2015 m.) turnyras, kuriame savo sugebėjimus demonstravo jaunieji futbolininkai iš Liepojos, Klaipėdos futbolo mokyklos, Mažeikių „Atmosferos“, Plungės „Babrungo“ ir, žinoma, futbolo akademijos „Minija“ auklėtiniai, treniruojami Dangirdo Žilinsko. Komandos už dalyvavimą turnyre ir pademonstruotą žaidimą buvo apdovanotos atminimo medaliais, asmeniniais prizais „Minijos“ akademijos komandose paskatinti: Emilis Meškauskas, Adas Vaniuchinas, Aleksandras Česnakas ir Deilanas Strakšys.
Futbolo akademijos „Minija“ berniukų, gim. 2012 m. ir 2011 m., komandos, treniruojamos Gedimino Petrausko ir Edgaro Drąsučio, dalyvavo trijų dienų trukmės tarptautiniame turnyre „Dobrecova cup“ Liepojoje Latvijoje. Kretingiškiai sužaidė po 8 rungtynes prieš pajėgias Latvijos, Lietuvos ir Estijos komandas. „Tai – aukšto lygio turnyras, į kurį progos nuvažiuoti turi įvairaus amžiaus futbolininkai, kuriems turnyras suteikia galimybę pasitikrinti jėgas su pačiomis geriausiomis Baltijos šalių komandomis“, – M. Viluckas teigė, kad ši jaunųjų minijiečių išvyka – tai įžanga į netrukus startuosiančias Lietuvos vaikų futbolo pirmenybes, o turnyrai vaikus po atostogų sugrąžina į treniruočių kasdienybę.
Per Žolinę Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšto aikštelėje buvo atidaryta nauja lankytina vieta – Pranciškonų vienuolyne gyvenusiam ir dirbusiam kunigui, švietėjui, liaudies gydytojui, botanikui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai (1771–1849) skirta ekspozicija-mini muziejus. Jo iniciatoriai ir įkūrėjai – pernai įsteigto Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos labdaros ir paramos fondo atstovai – teigė, kad tai esąs pirmasis ir vienintelis J. A. Pabrėžai skirtas muziejus Lietuvoje.
Išlikę autentiški daiktai
Naująją ekspoziciją aprodė šio fondo atstovės – jo vadovė visuomenininkė Asta Pocienė ir Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė. Skliautuota patalpa su nedideliu langeliu labiau primena vienuolyno erdvę, – juolab kad dėmesį pirmiausia patraukia senas, daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantis, pranciškono abitas, sulopytas ir apsiūlėtas buvusio jo šeimininko. O pajuodusi mūro siena primena apie bažnyčią prieškariu niokojusius gaisrus.
Į kuklų muziejų, kuris, kaip teigė A. Pocienė ir J. Klietkutė, iš Kretingos pranciškonų vienuolyno, kuriame J. A. Pabrėža praleido 33-jus savo gyvenimo metus, atkeliavo keletas autentiškų jo daiktų – vienuolio klauptas ir 3 jo paties sukurti darbai, tiksliau – šių kopijos, nes originalai saugomi muziejuje. Viename paveikslų autorius gana meniškai nutapė šv. Antaną, kitame – Dievo Motiną, o trečiasis – herbariumas, sukurtas iš tų žolynų, kuriuos pats augino, rinko ir tyrinėjo. Iš jų centre sulipdytas ir visiems gyvenimo prasmė primenantis priesakas: „Deiws mata – cziesos bieg – smertis gien – wiesznaste lauks“.
Rodydama klauptą, J. Klietkutė pasakojo, kad pagal vieną J. A. Pabrėžos mirties versijų, jis ir buvo rastas sukniubęs jame per maldą. Šiandieną ant klaupto – labai simboliška – mažojo lankytojo paliktas išlankstytas popierinis laivelis. „Nieko nėra atsitiktinio: šio eksponato nereikėtų lankytojams išbandyti atsiklaupus, gal todėl vaikas ant jo ir padėjo laivelį. Šis laivelis tarsi asocijuojasi su paties J. A. Pabrėžos vienuolišku pasižadėjimu: kai, dirbant Kartenoje, plaustu jam teko keltis per sraunią Miniją pas sergantį vaiką, jis meldė: „Viešpatie, jei liksiu gyvas, pasižadu tarnauti tau visą gyvenimą“, – legendiniu tapusį J. A. Pabrėžos gyvenimo momentą atskleidė jo biografija ir dvasinio tobulėjimo keliu besidominti J. Klietkutė.
Šią vasarą, Kretingos miesto seniūnijos rūpesčiu, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai pradėjo tvarkyti pagrindinį senųjų parapinių kapinių taką – palei tvorą Vilniaus gatvėje per kapines vedantis takas klojamas trinkelėmis.
Kretingos miesto seniūnę pavaduojanti Alma Patamsienė sakė, kad darbams yra naudojamos anksčiau palei Rotušės aikštę buvusios ir renovuojant gatvę išardytos dar gana geros kokybės trinkelės. „Prieš kelerius metus trinkelėmis buvo išklotas pagrindinis takas kitapus esančiose kapinėse, kur yra Grafų Tiškevičių koplyčia. O šiemet nuspręsta sutvarkyti ir pagrindinį praėjimą kapinėse, kur tvarkoma ir Jurgio Pabrėžos koplyčia“, – kalbėjo A. Patamsienė.
Jos žodžiais, iš viso bus paklota 360 kv. m trinkelių, tako pradžioje ir pabaigoje įrengtos nedidelės aikštelės, taip pat sutvarkyti 2 vandens kranai.
Lygiagrečiai palei tvorą tose pat kapinėse nuo Akmenos upės pusės vedančio pėsčiųjų tako kloti trinkelėmis neketinama, nes, seniūnės pavaduotojos žodžiais, tam nėra galimybių – kapavietės per arti vienos kitų.
Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė, paklausta, ar tako nuo pagrindinių vartų tvarkymas ir šiuo metu vykstanti Jurgio Pabrėžos koplyčios restauracija yra kompleksiniai to paties projekto darbai, atsakė, kad tai tarpusavyje nesusiję. Seniūnija tiesiog nusprendė pagerinti kapinių būklę, juolab kad šios kapinės yra prestižinėje miesto vietoje, kur apsilanko daug svečių, vyksta ekskursijos.
Pasak M. Skersienės, J. Pabrėžos koplyčią bus baigta tvarkyti iki rugsėjo pabaigos, o takas paklotas per šį rugpjūtį.
Nuo „Atostogų parko“ važiuojant Palangos link, tenka kirsti Liepojos plentą. „Dažną savaitę ten – po avariją, kuriose sužeisti žmonės, ne vienas yra ir žuvęs, o Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) problemos vis tiek nemato?“ – svarstė poilsio ir sveikatingumo centro, įsikūrusio Žibininkuose, direktorius Ričardas Jovaiša.
Mano, kad saugumo priemonių užtenka
Anot „Atostogų parko direktoriaus, Liepojos plento ir Darbėnų kelio nuo Žibininkų sankryža – didelė, eismas intensyvus, ten iš tikrųjų nesaugu.
„Apie 2010-uosius metus aš pats asmeniškai mačiau projektą, kad toje vietoje buvo numatyta įrengti žiedinę sankryžą. Bet jos kažkodėl nėra, vadinasi, idėjos atsisakyta?“ – svarstė R. Jovaiša.
Pasak LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkės Nedos Černiauskaitės, direktoriaus minima sankryža projektuota kartu su Palangos aplinkkelio projektu. „Projektavimo metu, parenkant jos sprendinius, buvo vertinamas esamas ir prognozuojamas eismo srautas tiek pagrindiniame magistraliniame kelyje, tiek rajoniniuose šalutiniuose. Parinkta tipinė keturšalė sankryža, kartu įdiegiant papildomas eismo saugą gerinančias priemones – apsaugotos kairiojo posūkio juostos“, – paaiškino atstovė.
Jos žodžiais, siekiant suvaldyti situaciją, Lietuvos automobilių kelių direkcija šioje sankryžoje pritaikė papildomas eismo saugos priemones – pagrindiniame kelyje ties sankryža leistinas greitis ribojamas iki 70 km/val., šalutiniuose keliuose įrengti greičio mažinimo kalneliai. Taip pat – pirmumo kelio ženklai Nr. 204 „Stop“, kurie draudžia įvažiuoti į sankryžą prieš tai nesustojus ir neįsitikinus, jog tai daryti saugu.
Į redakciją nuotrauką atsiuntęs skaitytojas Jonas K. norėtų žinoti, ką reiškia į krūvą suverstos medžio skulptūros pakalnėje prie Paupio stadiono: „Gal greta gyvenantis tautodailininkas Raimundas Puškorius ėmėsi atkurti kokį skulptūrų parką? O gal suvežti antkapiniai paminklai iš kapinių ir nepagarbiai suversti į krūvą? Norėtume, kad meistras paaiškintų, nes dažnai atvykstame į stadioną, ir ta krūva tiesiog bado akis“, – kalbėjo skaitytojas.
Tautodailininkas R. Puškorius paaiškino, kad į jo sodybą suvežtos skulptūros prieš kelerius metus iš renovuoti pradėtos Vilniaus gatvės. „Buvo atvežtos skulptūros, koplytstulpiai iš dviejų aikštelių: Stepono Žiubrio – netoli bažnyčios ir Felikso Lukausko – viršum lurdo. Felikso Lukausko, talkinant Pranui Zapaliui, sukurtą koplytstulpį aš jau atkūriau, o dėl Stepono Žiubrio skulptūrų reikės tartis su Kretingos miesto valdžia ir vyriausiąja architekte Reda Kasnauske – ar jų išvis bereikia. Galvoju, gal galėtume jas įkurdinti kitapus lurdo, Akmenos slėnyje, arba Pastauninko parke. Keista, jeigu nebeketina grąžinti S. Žiubrio skulptūrų į ankstesnę vietą, kam tuomet reikėjo palikti tą stoginę-jurtą gatvės nišoje“, – stebėjosi R. Puškorius.
Paklaustas, ar ne pastogėje, o sodybos pakalnėje suverstos medžio skulptūros per laiką nesutrūnys, meistras atsakė: „Ir taip jos supuvusios, lietus joms jau labiau nebepakenks. O pavogti – ne taip paprasta, į kišenę jų neįsidėsi ir nenusineši.“
Kretingos miesto seniūnę pavaduojanti Alma Patamsienė sakė, kad, jos žiniomis, prieš Vilniaus gatvės renovaciją buvo kalbama, kad skulptūras reikės atnaujinti ir grąžinti į vietą. Tačiau kokius sprendimus po renovacijos priėmė Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo specialistai, jai nėra žinoma.
Šeštadienį Pelėkių kaime Darbėnų seniūnijoje, kaip manoma, nuo aukštos įtampos elektros laido buvo užsidegę ūkininko kviečiai, nukentėjo dalis derliaus. Iki atvykstant ugniagesiams, gaisrą užgesino pats laiko savininkas.
Pranešimo apie Klaipėdos g. Kretingoje degantį 2 aukštų medinį namą su mansarda ir skardiniu stogu Bendrasis pagalbos centras telefonu 112 sulaukė penktadienį po 20 valandos.
Gaisrą pirmieji pastebėjo patruliavę Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai Marius Stančius ir Julius Prušinskas. Išlaužę duris, iš degančio buto antrame aukšte jie išnešė ir greitosios medicinos pagalbos medikams perdavė sąmonės nepraradusią 94-erių močiutę. Senjorę perdavus medikams, policijos pareigūnai ir padėti jiems atvykęs dar vienas ekipažas – Vilmantas Batakis ir Andrius Sujeta – degančio namo gyventojams padėjo gelbėti jų daiktus.
Atvykus Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandai, pastatas liepsnojo atvirai. Kad neįvyktų sprogimas, iš patalpų pirmiausia suskubta išnešti du dujų balionus. Gesinimo darbų vadovas iškart išsikvietė ir papildomas ugniagesių gelbėtojų pajėgas – į nelaimės vietą atvyko 7 autocisternos iš Kretingos, Palangos, Darbėnų, Klaipėdos, Kartenos.
Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo Dariaus Černausko, ugnis buvo malšinama apie 4 valandas – nuo 20.20 val. iki beveik 24.30 val.
Nudegė medinės stogo konstrukcijos, visos patalpos stipriai sulietos.
Namo pirmame aukšte gyveno 2 šeimos.
Nuo ko kilo gaisras, tiriama. Pačių gyventojų manymu, priežastis gali būti elektros instaliacijos gedimas. D. Černauskas patikino, kad žaibo iškrovos versija nesvarstoma.
|
|
