|
|
|
(1780) 2023-08-18Kretingos ligoninėje diegiama lazerinė chirurgija
Gera žinia su rajono visuomene pasidalino Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas – šiomis dienomis chirurginės operacijos Kretingos ligoninėje pirmą kartą buvo atliktos lazeriu. „Manau, ir valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos yra pajėgios suteikti aukščiausio lygio medicinos paslaugas“, – R. Sakalauskas motyvavo sprendimą įsigyti naujos šiuolaikiškos gydymo įrangos, kas tik dar labiau sustiprino Kretingos ligoninės bazę, ne per seniausiai papildytą kompiuteriniu tomografu ir mamografu. Konsultuojant chirurgui proktologui Deividui Narmontui ir vienos firmų, tiekiančių medicinos įrangą, gydytojui konsultantui Dariui Daunoravičiui, pirmąsias – hemorojaus ir pilonidinės cistos – operacijas lazeriu atliko Kretingos ligoninės chirurgas Karolis Daktaras. „Viskas sekėsi lengva ranka“, – kolegą pagyrė D. Narmontas, kuris, sakė, jau yra atlikęs ne mažiau kaip 0,5 tūkst. tokių operacijų. K. Daktaro „sąskaitoje“ tokių operacijų kol kas kelios dešimtys ir sustoti neketinama. „Kretingos ligoninėje lazeriu esame pasirengę atlikti hemorojaus, išangės fistulių, smulkiąsias proktologines operacijas, dirbti lazeriu parengta visa mūsų komanda“, – kalbėjo K. Daktaras, kurio pastebėjimu, Kretingos ligoninės įsigytas ir įdiegtas chirurginis lazeris yra labai aukštos kokybės, šviesolaidis dirba cirkuliariai, tai yra veikia visomis kryptimis, kas tik dar labiau sustiprina galutinę operacijos sėkmę. O ir tokių operacijų gydymui prireikia vis daugiau: hemorojus – liga, kuria serga apie 40 proc. žmonių populiacijos visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuva: iš esmės hemorojaus problemų turi kas antras gyventojas. „Problema išties didelė ir dažna, tik žmonės savyje dar turi nugalėti gėdijimosi jausmą ir laiku kreiptis į gydytojus“, – akcentavo gydytojai proktologai D. Narmontas ir K. Daktaras.
Ar esate patenkinti šių metų derliumi?
Sveikinimus lydėjo akordeono muzika
2023-ieji metai – 23 šimtukai, kuriuos už valstybinius brandos egzaminus pelnė 18 moksleivių. Ir tai bus įsirašyta į Kretingos rajono abiturientų šių metų laidos istoriją. Padėkos ir premijos – už šimtukus Meras Antanas Kalnius ir Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė gabųjį jaunimą apdovanojo padėkos raštais, be to, rajono tarybos sprendimu, pirmąkart į būsimų studentų asmenines banko sąskaitas už kiekvieną šimtuką bus pervesta po 400 eurų. Premijų sulauks ir egzaminams moksleivius paruošę pedagogai: jiems skirta po 200 eurų. Tarp apdvanotų Pranciškonų gimnazijos moksleivių – Ernesta Idzelytė, Martyna Lipskytė, Guoda Mėčiūtė, Mintautė Vizgaudaitė, Indrė Bruzdeilinaitė, Elena Jazdauskaitė, Jokūbas Baltūsis, Damianas Barasa, Tadas Ramanauskas, Lukas Juodys ir jų mokytojai Irma Šedienė, Rasa Žygaitienė, Genovaitė Macienė, Inga Būgienė, Vilma Domarkienė, Dovilė Račkuvienė, Janina Tutinienė, Remigija Žiubrienė, Arnoldas Slušnys, Irena Černeckienė. Taip pat apdovanotos Darbėnų gimnazijos moksleivės Ieva Černauskaitė, Benedikta Gliožerytė, Ema Butkutė ir Enrika Grinevičiūtė, jų mokytojos Laura Butkutė, Jūratė Butkienė ir Živilė Radikienė, Salantų gimnazijos moksleiviai Roberta Diekontaitė, Šarūnas Gricius ir Toma Raišutytė bei jų mokytoja Marytė Kvederaitė, vienintelis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje šimtuką gavęs Matas Raškauskas ir jo mokytoja Beata Viggins. Yra ypatingų moksleivių, bet yra ir ypatingesnių – Pranciškonų gimnazijos moksleivės E. Idzelytė ir G. Mėčiūtė brandos atestatus gavo su pagyrimu.
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį. „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti. Pagalba atvira visiems Dalydamasis savo patirtimi M. Kriščiūnas sako, kad neretai jaunam žmogui yra sunku tiksliai išsakyti savo jausmus, mintis, todėl pokalbis prasideda nuo to, kuo žmogus gyvena čia ir dabar. Eksperto teigimu, pasitaiko situacijų, kai sunerimę tėvai ar suaugusieji paragina savo vaikus prašyti pagalbos, kartais tiesiogiai kreipiasi ir vaikai bei paaugliai be atskiro paraginimo.
Psichologo nuomone, saugumą ir pasitikėjimą kuria tai, jog „Jaunimo linijos“ teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali. „Mes neklausiame žmogaus amžiaus, vardo, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, kalbamės tik apie jo patiriamą situaciją ir kylančius sunkumus. Tad ir artimieji gali likti nežinantys, jog asmuo kreipėsi pagalbos. „Jaunimo linija“ ir mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama. Kadangi bendrauti su savanoriais galima tiek telefonu, tiek pokalbiais internetu, keliskart padidėja emocinės paramos prieinamumas – kai kuriems gali būti lengviau bendrauti vienu ar kitu formatu – kuriama saugi atmosfera, kuri paskatina kreiptis įvairaus amžiaus asmenis, turinčius negalią“, – pasakojo psichologas. Pasak M. Kriščiūno, tikslios statistikos, kiek į „Jaunimo liniją“ kreipiasi negalią turinčių vaikų, iki šios dienos nėra, tačiau teigiama, kad tokių kreipimųsi išties pasitaiko.
Gintarų ekspoziciją atvėrė krašto apsaugos viceministras
Lankytojai Kretingos muziejuje jau gali pamatyti išskirtinę grafienės Antaninos Sofijos Tiškevičienės dovanotąją gintaro dirbinių kolekciją, į Kretingą sugrįžusią po 86-erių metų. Simbolinę juostelę, atvėrusią duris į ekspozicijų salę antrame aukšte, kartu su meru Antanu Kalniumi perkirpo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Suvenyras – buvusiai direktorei Grafas Feliksas Tiškevičius buvo surinkęs 300 gintaro ir akmens dirbinių, pusę jų perleidęs Vilniaus mokslo bičiulių draugijai. Likusią dalį kolekcijos po grafo mirties žmona A. S. Tiškevičienė tarpukariu padovanojo besikuriančiam Kretingos muziejui. Ilgus metus tie papuošalai ir archeologiniai radiniai buvo saugomi Kaune, pastaruoju metu – Palangoje. Mero A. Kalniaus žiniomis, Kretingos muziejus į aukštesnes institucijas daugybę kartų kreipėsi raštu, prašė atkurti istorinį teisingumą ir sugrąžinti tai, kas jam priklauso. Tačiau rezultatas buvo pasiektas tiktai šiemet, supratingai ir geranoriškai į situaciją sureagavus Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijų, taip pat Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovams. „Prieš atvažiuodamas čia, paprašiau kolegų pateikti dokumentus apie gintarų kolekciją. Žiūriu – raštas su prašymu ją grąžinti parašytas... 1999-aisiais. Tuomet aš dar buvau mokyklos suole, – pajuokavo viceministras. – Sakau, kur atsakymas? Jis atėjo 2023-iaisiais. Noriu padėkoti Vidai už kantrybę“. Buvusiai muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei Krašto apsaugos ministerijos vardu Ž. Tomkus įteikė gintarinį suvenyrą ir atsiprašė, kad užtruko daugiau kaip 30 metų.
„Vargonai mus sugrąžina prie šaknų“, – įsitikinęs senosios muzikos pasaulio legenda, vargonininkas, pedagogas, vienas sėkmingiausių Bacho kūrinių vargonams ir klavesinui interpretuotojų, italas Lorenzo Ghielmi. Laukiamas Kretingos tarptautinio senosios muzikos festivalio svečias Lietuvos publikai paruošė Italijos ankstyvojo ir vėlyvojo baroko kūrinių, kuriuos rugpjūčio 20 dieną atliks savo vargonų solo rečitalyje Kretingos pranciškonų bažnyčioje. L. Ghielmi koncertuoja Europoje, Japonijoje, Korėjoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, jo atliekamą muziką transliuoja radijas, įrašinėja žinomos įrašų kompanijos „Passacaille“, „Winter & Winter“, „Harmonia mundi“, „Teldec“. Muzikas dėsto vargonus, klavesiną ir kamerinę muziką Milano „Civica Scuola di Musica“, yra Milano San Simpliciano bazilikos vargonininkas. L. Ghielmi yra daugelio tarptautinių vargonų konkursų žiūri narys, skaito paskaitas ir veda meistriškumo kursus. Prieš kelionę į Lietuvą vargonininkas atsakė į žurnalistės Laisvės Radzevičienės klausimus. – Gal kiek provokuojantis klausimas – pasakykite bent tris priežastis, kodėl šiandienis žmogus galėtų mėgti senąją vargonų muziką? – Pirmiausia galime kalbėti apie tai, kad vargonai yra vienas seniausių, bet vis dar naudojamų muzikos instrumentų. Jų muzika prabyla apie kartas, kurios gyveno prieš mus ir kurios, muzikuodamos ar klausydamos, išgyveno panašias patirtis. Tokie išgyvenimai mus sugrąžina prie šaknų. Vargonai skamba galingai. Jų garsas kartais primena garsą šiuolaikiniame roko koncerte, tik gal geriau suderintą. Suderinto, natūralaus garso harmonija apgaubia ne tik ausis, klausą, bet ir kūną. Įprastai vargonai stovi bažnyčiose ar kitose gražios architektūros ir meno vietose, taigi tai – daugiasensorinė patirtis.
Salantiškė vyrui smeigė peiliu
Salantuose, bute, kilus konfliktui, 1966 m. gimusi moteris, kuriai nustatytas 2,44 prom. neblaivumas, peiliu sužalojo 1966 m. gimusį vyrą. Po medikų apžiūros jis gydomas ambulatoriškai. Smurtautoja uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Maišelyje – įtartinos medžiagos
Rugpjūčio 14 d. apie 3 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g., naktinio klubo apsaugos darbuotojui patikrinus įtartinai besielgiantį 1976 m. gimusį vyrą, pas jį rado plastikinį maišelį su biria baltos spalvos galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 259 str.
„P. n.“ informacija
Apvogė ledų kioską
Jūratės g. Palangoje du nenustatytos tapatybės asmenys per langą įsibrovė į ledų kioską ir iš viduje buvusios kasos bei seifo pavogė pinigų. Padaryta žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Ardė pamatus – rado šovinių
Klaipėdos apskrities policija pranešė, kad rugpjūčio 14 d. apie 13 val. 35 min. Kretingoje, Lakštingalų g., vyras (gim. 1989 m.), ardydamas namo pamatus, rado tris stiklainius su 1007 įvairaus kalibro šoviniais. Šaudmenys paimti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Eisme keli girti, viena nuvertė stulpą
Trečiadienį apie 9.20 val. buvo gautas pranešimas, kad Palangoje, Kuršių take, galimai neblaivus asmuo sėdo į automobilį „VW Cady“ ir nuvažiavo. Mašina buvo rasta stovinti miške, galimai ją vairavusiam 1977 m. gimusiam vyrui nustatytas 2,32 prom. neblaivumas. Rugpjūčio 13-oji į istoriją įeis įmonei „Achema“ priklausantį automobilį „Toyota Yaris“ vairavusiai 1964 m. gimusiai moteriai – būdama neblaivi (2,14 prom.) ji nesuvaldė mašinos, J. K. Chodkevičiaus gatvėje Kretingoje kliudė atitvarus ir nuvertė elektros stulpą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Tą pačią dieną Elijos g. Palangoje sustabdyto automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui, gimusiam 1993 m., nustatytas 2,51 prom. neblaivumas. Kelyje Šiauliai–Palanga, ties 61,8 km, girtas pagautas ir keturračio motociklo CFMOTO CFORCE vairuotojas, gimęs 1977 m. Jam nustatytas 2,06 prom. neblaivumas. Vairuotojas nesulaikytas, įteiktas šaukimas.
„P. n.“ informacija
Smūgis naktiniame klube
Trečiadienį apie 1.10 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g., naktiniame klube, per konfliktą 1995 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,82 prom. neblaivumas, trenkė blaiviam 1994 m. gimusiam vyrui. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
„Minijos“ ir „Neptūno“ derbis – 2:0
Stebint beveik 600 žiūrovų Kretingos miesto stadione Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama Kretingos „Minija“ 2:0 nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“, kurį treniruoja mūsų kraštietis Valdas Trakys. Įvarčius į neptūniečių vartus pasiuntė Deividas Pipiras ir Valdas Jašmontas. „Kretingos stadionas seniai bematė tokią žiūrovų gausą. Susidomėjimas futbolu kyla – futbolo šventė pagaliau sugrįžo į Kretingą“, – teigė vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas, kurio pastebėjimu, minijiečiai sužaidė taip, kad varžovams prie mūsų vartų neleido sukurti nė vieno pavojingo momento. Derbis su Klaipėdos „Neptūnu“ dar sykį šį sezoną parodė, kad „Minija“ – savo veidą, savo žaidimo braižą turinti komanda. „Esame tai, kuo ir siekėme būti – kovinga, greita sprendimuose komanda, stiprus legionierių ir jaunų vietinių žaidėjų lydinys“, – tvirtino M. Viluckas, o vyriausiasis treneris Thiago pasidžiaugė, kad tai, kas vyksta per treniruotes, vyksta ir per rungtynes: futbolininkai moka spausti varžovą, rengti greitas atakas ir jas sėkmingai užbaigti. Trenerių pastebėjimu, natūralu, kad daug kam kyla klausimų, o kokius gi tikslus šiuo metu sau kelia „Minija“, kuri po 18 žaistų rungtynių su 8 pergalėmis, 6 lygiosiomis, 4 pralaimėjimais, įmušusi 25 įvarčius ir 20 praleidusi, su 30 taškų tarp 16-os komandų užima V turnyrinės lentelės poziciją. „Niekas nepasikeitė – mūsų tikslas toks pat, kokį deklaravome ir sezono pradžioje: kiekvienos rungtynės yra svarbios ir per kiekvienas jų siekiame to paties maksimalaus rezultato – laimėti. O ką pasieksime, kaip pavyks, paaiškės sezonui pasibaigus“, – kalbėjo vyriausiasis treneris Thiago Bomfim Oliveira da Silva. „Minija“: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Tokiya Hirosawa, Robertas Rimutis, Mantas Gedutis, Deividas Pipiras, Takuya Fushimi, Hiroshi Miyazawa, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Vilius Kazlauskas, Deividas Šiuša. Po keitimo: Lukas Gujis, Germanas Vaniuchinas, Dominykas Jakočiūnas, Wilson Conceicao. Savaitgalį „Minija“ susitiks su XVI v. esančia „Jonava“ ir aikštėje dar kartą sieks įrodyti, kad nėra nesvarbių rungtynių.
Kretingoje – nemokamos Kangoo Jumps treniruotės
Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“, bendradarbiaudama su Kangoo Jumps batų atstovais, Kretingoje rengia nemokamas Kangoo Jumps treniruotes, kurios vyks nuo rugpjūčio 22 iki 31 dienos. Projektą iš dalies finansuoja Kretingos rajono savivaldybė. Norintys išbandyti šį sportą kviečiami kuo skubiau registruotis ir išbandyti šokliuosius batus antradieniais ir ketvirtadieniais 18.00 val., vietų skaičius yra ribotas, kadangi iš anksto reikia rezervuoti batus, o kiekviena jų pora turi būti tinkamai parinkta sportuojančiam žmogui pagal jo kojos dydį ir kūno svorį. „Labai džiaugiamės mūsų projekto partneriais Kretingos rajono kultūros centru, kuris palaiko jaunų žmonių iniciatyvas ir su džiaugsmu mus priima vesti treniruotes centro šokių salėje. Treniruotėse kviečiame dalyvauti kretingiškius nuo 14 metų. Nekantriai laukiame ir susitikimo su Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, kurio specialistės specialia įranga nemokamai atliks kūno sudėties analizę“, – kalbėjo asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė, pasidžiaugusi, kad treniruotes ves tarptautinė kvalifikuota Kangoo Jumps instruktorė 28-erių Irina Demenska iš Ukrainos. Moteris į Lietuvą atvyko iškart po to, kai jos gimtajame mieste Poltavos apskrityje esančiame Dykankos mieste prasidėjo karo veiksmai. Irina visuomet svajojo išbandyti save naujoje sporto srityje – Kangoo Jumps treniruotės Ukrainoje visada atrodė itin linksmos ir efektyvios kardiotreniruotės. Ukrainoje Kangoo Jumps labai populiarus sportas, į treniruotes susirenka daug norinčiųjų sportuoti drauge. Mergina matydavo, kad Ukrainoje šis sportas labai populiarus, bet dėl didelio užimtumo nerado laiko išbandyti šį sportą. Irina gimtajame mieste vadovavo savo fitneso studijai, vedė grupines treniruotes moterims ir vaikams, dirbo su suaugusiaisiais individualiose treniruotėse, choreografe privačioje šokių studijoje, todėl atvykusi į Lietuvą iškart ieškojo panašaus pobūdžio veiklos.
Naujai apšvies gatves Jokūbave
Jokūbavo gyvenvietėje bendrovė ESO ardo elektros oro linijas Kretingos, Žaliosios ir Parko gatvėse, jas keičia požeminiais elektros kabeliais. Kretingos rajono savivaldybė šiose gatvėse imasi atnaujinti apšvietimą, kadangi neliks ESO atramų, ant kurių buvo sumontuotos elektros lempos, bus statomos naujos atramos šviestuvams kabinti. Naujieji LED šviestuvai bus taupantys elektros energiją. ESO elektros oro linijos demontavimo darbus Jokūbave yra numačiusi užbaigti iki spalio 31 d. „Tikimės, kad naują gatvių apšvietimą pavyko įrengti šiemet. Dabar vyksta apšvietimo darbų viešieji pirkimai, jiems pasibaigus paaiškės darbus atliksiantis rangovas. Skaičiuojamoji darbų kaina yra apie 190 tūkst. eurų“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis.
„P. n.“ informacija
Šiais metais Maironio gatvėje turėtų būti atliktas paprastasis remontas. Tai – ne vienintelis pokytis. Savivaldybės Eismo saugumo komisija vienbalsiai sutarė atnaujintoje kelio dalyje įrengti „Dviračių gatvės“ kelio ženklus, dėl ko ji taptų pirmąja dviračių gatvė visame rajone. Darbus pradės rugsėjį Maironio gatvėje, nuo Pušyno iki Miško gatvės, šių metų rugsėjį planuojama atlikti paprastojo remonto darbus, per kuriuos bus atnaujinta asfalto danga, sutvarkyti kelkraščiai. „Po šių remonto darbų gatvė bus pritaikyta dviračių eismui įrengiant dviračių gatvę“, – įvardino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis, pridūręs, kad, prieš vykdant gatvių paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, dar reikia sutvarkyti požemines komunikacijas – nuotekų ir vandentiekio tinklus, jei jie yra, kad nebūtų ardoma naujai įrengta danga. Požeminėms komunikacijoms sutvarkyti iš anksto reikia parengti projektus, numatyti lėšas. „Kalbant konkrečiai apie Maironio gatvę, UAB „Kretingos vandenys“ prijungė gyventojų namų ūkius prie buitinių nuotekų tinklų arba sudarė tokią galimybę“, – tikino P. Černeckis. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad pradėti remonto darbų negali dėl ESO šiuo metu vykdomų elektros linijos kabelio įrengimo darbų. Juos įmonė planuoja baigti iki šio mėnesio pabaigos. „Kol nesutvarkyti požeminiai tinklai, siekiant ekonomiškai naudoti lėšas, netikslinga vykdyti asfalto dangos atnaujinimo darbų. Savivaldybė kiekvienais metais su ESO derina vykdomus projektus, kad abiejų šalių planuojami vykdyti darbai būtų atliekami kartu ir taip ekonomiškai naudojamos Savivaldybės biudžeto lėšos“, – teigė administracijos direktorius. Birželio pabaigoje įvykusiame Eismo saugumo komisijos posėdyje jos nariai svarstė, kaip reikėtų organizuoti eismą Maironio gatvėje. Po diskusijų buvo nutarta joje įrengti dviračių gatvę. „Kadangi asfalto dangos plotis yra nepakankamas, kad Maironio g. būtų dvipusis eismas ir įrengtas pėsčiųjų / dviračių takas, buvo nutarta įrengti dviračių gatvę. Dvipusis eismas Maironio g. liktų ruože nuo Vilniaus g. iki sankryžos su Pušyno g., kad nepadidintume spūsčių per piką Vilniaus g. sankryžoje su Savanorių g. Šiam gatvės ruožui vėliau būtų rengiamas rekonstrukcijos darbų projektas“, – paaiškino P. Černeckis. Maironio g. preliminari paprastojo remonto darbų vertė – 87 tūkst. Eur.
Liepos 5 d. į Kretingos muziejų sugrįžo unikalus senovės gintaro dirbinių rinkinys, archeologinėje literatūroje kitaip dar vadinamas Palangos gintaro lobiu. Tai palangiškės grafienės Antaninos Sofijos Tiškevičienės dovana, įteikta muziejui prieš 87 metus, tačiau jame taip ir nebuvusi eksponuota. Antanina Sofija gimė 1870 m. sausio 27 d. Posadovo dvare (Didžiosios Lenkijos vaivadija), grafų Vladislovo Tomo Juozapo Lonckio ir Antaninos Skuževskos-Lonckos šeimoje. Tuo metu šios lenkiškos žemės priklausė vokiečių valdomai Prūsijos karalystei, o Antaninos tėvas buvo įtakingas Poznanės kunigaikštystės žemvaldys ir politinis veikėjas. Iš viso Vladislovas ir Antanina Lonckiai susilaukė 9 vaikų – 3 sūnų ir 6 dukterų, iš kurių Antanina buvo jauniausia. Seseriai Elenai 1883 m. ištekėjus už Biržų grafo Juozapo Tiškevičiaus (1851–1905), užsimezgė glaudūs grafų Lonckių ir Tiškevičių giminystės ryšiai. Elenai 1890 m. mirus, J. Tiškevičius 1883 m. liepos 15 d. vedė vyresniąją jos seserį Izabelę Emiliją Veroniką, o po mėnesio, 1883 m. rugpjūčio 15 d. už svainio pusbrolio, Kretingos grafo Felikso Vincento Tiškevičiaus (1869–1932) ištekėjo ir Antanina Sofija. Po šešuro, Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) mirties vyrui paveldėjus Palangos dvarą, šeima persikėlė į Palangą, kur šalia legendinio Birutės kalno netoli jūros pasistatė reprezentacinius neoklasicistinius rūmus, apjuosdama juos didžiuliu parku. Jaunieji grafai rūpinosi Juozapo Tiškevičiaus įsteigto kurorto plėtra, prie Birutės kalno įrengė lurdą, o vietoje senųjų maldos namų drauge su parapijiečiais pastatė didingą mūrinę neogotikinę bažnyčią.
Vardiniai ženklai – ir kretingiškiams istorikams
Palangos gintaro muziejuje įvykusioje III tarptautinėje mokslinėje grafams Tiškevičiams skirtoje konferencijoje „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai 2023“ Genealogijos, heraldikos ir veksikologijos instituto vardiniais ženklais „Už genealogijos, heraldikos ir veksikologijos mokslo tiriamuosius darbus“ apdovanoti ir Kretingos muziejaus istorikai Jolanta Klietkutė bei Julius Kanarskas. Grafą išryškino kaip rezidencijų puoselėtoją ir naujovių diegėją „Gavęs temą, kuria turėsiu kalbėti apie grafą Juozapą Tiškevičių kaip apie šeimos rezidencijų puoselėtoją ir naujovių diegėją, svarsčiau, ką gi pasakysiu naujo, kad nesikartočiau? Papasakojau, kas prieš kelerius metus atradimas buvo ir man pačiam, o konferencijos dalyviai išgirdo pirmąkart“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Kanarskas. Vartydamas muziejuje saugomą Tiškevičių dvaro archyvą, nagrinėdamas dokumentus, kuriuos prieš 5-erius metus perėmė amžinybėn išėjus Donatui Butkui, jis aptiko, kad technines naujoves mėgęs grafas Juozapas Tiškevičius būtent Kretingoje, rekonstruotame dvaro vandens malūno pastate, 1883-aisiais pasistatė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę. Istorikas pakomentavo, ir kada ji pradėta statyti, ir kada pabaigta, išvardijo pavardes žmonių, kurie, statant elektrinę, dirbo, kiek kam už darbus buvo sumokėta. Elektros energija iš pradžių buvo tiekiama tik Žiemos sodui, o vėliau – rūmų patalpoms apšviesti.
J. Tiškevičius – vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos didikų, valdė 27 dvarus su 437 tūkst. ha žemės ir turėjo tris šeimos rezidencijas. Anot J. Kanarsko, labiausiai akcentuojamos Lentvario ir Kretingos rezidencijos, tačiau dar viena buvusi Trakų gatvėje Vilniuje, kur yra įsikūrusi apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Kretingoje rezidenciją grafas nusipirko iš didikų Zubovų. Kadangi ši rezidencija buvo skirta gyventi nuolat, ji ir turėjo būti moderni, įrengta pagal geriausius to meto Europos rezidencijų pavyzdžius. Naujoji šeimos rezidencija garsėjo mišraus stiliaus parku ir Europoje aukščiausiu stikliniu priestatu su jame įkurdintu Žiemos sodu, kuriame augo palmės ir daug kitų egzotiškų kraštų augalų, buvo įrengtas krioklys, fontanas, o sienas puošė koralai. Suderinus su Rusijos imperijos pašto ir telegrafo ryšių ministerija, Kretingos dvaro rūmuose grafas J. Tiškevičius atidarė ir pirmąjį Vakarų Žemaitijoje telegrafą – 1878-aisiais iš čia buvo išsiųsta telegrama. J. Kanarsko žodžiais, prašmatnumo Kretingos rezidencijai suteikė 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono ryšio linija, kai grafui atsirado galimybė telefonu susisiekti su Rietavo dvarais. Kadangi J. Tiškevičiui dėl ligos sunku buvo judėti, su savo dvaru, su palivarku patogiau susisiekdavo telefonu.
Nepasiklydusi išbandymų kelyje
Birželio 28 d. Kauno arkikatedroje įvyko Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos diecezinės fazės užbaigiamasis posėdis, kuriam vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Surinkti dokumentai buvo iškilmingai užantspauduoti ir išsiųsti į Vatikaną tolesnei beatifikacijos proceso eigai. A. Dirsytės beatifikacijos byla Kauno arkivyskupijoje yra pirmoji, kurios dokumentai jau išsiųsti į Vatikaną ir apskritai – pirmoji tokia byla Lietuvos istorijoje, nes didžioji dalis beatifikacijos bylų Lietuvoje užvestos vyskupams, kunigams ir tik kelioms moterims, tačiau jos nebaigtos. Adelė – pasaulietė mokytoja, savo pašaukimą išgyvenusi iki pat kankinystės. Kokia ji buvo asmenybė? Adelė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Šėtos parapijos Pramislavos kaime, gausioje Agotos ir Antano Dirsių šeimoje, buvo šeštasis vaikas. Po kelių dienų, balandžio 21d., pakrikštyta Šėtos Švč. Trejybės bažnyčioje. Adelė mokėsi Aukštųjų Kaplių pradžios mokykloje, vėliau – Šėtos progimnazijoje ir Kėdainių gimnazijoje. Dar besimokydama Kėdainių gimnazijoje pradėjo dalyvauti ateitininkų veikloje. 1928 m. įstojo į Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universitetą, Teologijos – filosofijos fakultetą, studijavo vokiečių kalbą, dalyvavo ateitininkų „Birutės“ draugovės veikloje. Deja, pasikeitus aplinkybėms, – mirė tėvas, studijas teko nutraukti, pačiai rūpintis pragyvenimu. Nuo 1939 m. vasario 26 d. A. Dirsytė pradėjo dirbti mokytoja Kauno Vaikelio Jėzaus draugijos mergaičių amatų ruošos mokykloje, o 1940 m. birželio 4 d., gavusi universiteto baigimo diplomą, persikėlė į Vilnių ir dirbo mokytoja keliose sostinės mokyklose. A. Dirsytė bendradarbiavo su kunigu Alfonsu Lipniūnu, dalyvavo ir jam padėjo organizuoti „pogrindinę“ ateitininkų veiklą.
Drama prie Palangos krantų
XIX a. pabaigoje Palangą atradę Lenkijos dailininkai joje leisdavo vasaras, čia ilsėjosi ir kūrė, mums palikę įamžintus ne tik to meto Baltijos pajūrio vaizdus, bet ir realius įvykius. Vienas jų Stanislovas Vitkevičius (Stanislaw Witkiewicz, 1851–1915). Gimęs 1851 m. Kražių valsčiaus Pašiaušės kaime kilmingoje Žemaitijos bajorų šeimoje, čia gyveno iki 12 metų, gerai išmoko žemaitiškai, mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Už aktyvų tėvų dalyvavimą 1863 m. sukilime kartu su jais buvo ištremtas į Sibirą, iš kurio grįžo 1868 m. Netrukus įstojo į Sankt Peterburgo dailės akademiją, kur mokėsi iki 1871 m., vėliau dailės studijas tęsė Miuncheno dailės akademijoje, kurią baigęs 1875 m. apsigyveno Varšuvoje. 1884 m. vasarą į Palangą dailininkas atvyko kartu su žmona Marija ir iš karto buvo pakerėtas jos grožio. Jaunoji pora eidavo pasivaikščioti palei jūrą, pirko gintaro karolius, aplankė Tiškevičių rūmus Kretingoje, susitikdavo su pažįstamais, kurių nemažai taip pat poilsiavo Palangoje. Tapytojas ilsėdamasis neužmiršo ir darbo, sukūrė nemažai eskizų, kuriuos vėliau panaudojo kurdamas paveikslus. Jį žavėjo ne tik jūra, bet ir vietos žvejai, ypač žvejės. „Man be galo linksma, kad galiu kalbėti su jais žemaitiškai. Juos irgi linksmina tai, ką aš darau – stačiai raitosi iš juoko, kai pamato nupieštą ką nors iš savo tarpo arba kokį daiktą“, – savo laiške jis rašė tuo metu Saldutiškyje gyvenusioms savo motinai ir seseriai. Iš tik kelias savaites trukusios viešnagės Palangoje jis atsivežė keliasdešimt eskizų, iš kurių 1885–1892 m. aliejumi nutapė per 10 paveikslų, taip pat per 15 grafikos darbų.
Pagrindine autoįvykių priežastimi išliekantis greičio viršijimas verčia specialistus sukti galvą, kaip patraukliais būdais įtikinti vairuotojus to nedaryti. Viena galimybių, padėsiančių suvokti kritinę greičio žalą, galėtų būti lenktyninės „Nemuno žiedo“ trasos išbandymas, kurią planuojama paversti ir saugaus eismo edukacijos vieta. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio, greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžias autoįvykių pasekmes. „Raginame vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu. Kelių eismo taisyklių privaloma laikytis visuomet nepriklausomai nuo to, kokios greičio kontrolės priemonės yra taikomos“, – priminė pašnekovas. „Slalomo akademijos“ vadovo Sauliaus Vilčinsko teigimu, norint važiuoti saugiau kelyje ir sumažinti riziką sukelti eismo įvykį, reiktų vadovautis keliais principais. „Judėti eismo srauto greičiu, nevažiuoti šalia kito automobilio ilgiau nei kelias sekundes, ilgai neužsibūti aklosiose kitų vairuotojų matomumo zonose, būti lengvai prognozuojamu prieš kitus eismo dalyvius“, – sakė S. Vilčinskas.
Kretingiškiai bitininkai – tarp šauniausių šalies draugijų
Antazavėje Zarasų rajone praūžusioje tradicinėje Lietuvos bitininkų šventėje dalyvavo ir Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) Kretingos bitininkų draugijos nariai, į Kretingą parvežę gerų naujienų. „Tikram bitininkui ši šventė turėtų būti kaip metų atlaidai“, – dar per susirinkimą žiemą pusiau juokais kalbėjo Kretingos bitininkų draugijos pirmininkė Violeta Šedienė, kuri išvykai į šventę subūrė beveik tris dešimtis krašto bitininkų. „Sugebėjome tinkamai atstovauti mūsų rajonui ir kraštui, gal todėl, kad šventei rengėmės iš anksto – draugija įsigijo vienodus marškinėlius, kuriuos papuošė menininkas draugijos narys Andrius Žiūra, į šventę vykome autobusu, mūsų delegacija buvo gausi, tad nelikome nepastebėti“, – pasidžiaugė V. Šedienė, kurios vadovaujama draugija vienija apie 70 Kretingos krašto bitininkų. Lietuvos bitininkų šventėje Kretingos bitininkų draugija Šauniausios LBS draugijos konkurse užėmė II vietą, bičiulio draugijos nario Giedriaus Mačernio medus „Skaniausio medaus“ konkurse buvo įvertintas V vieta, o LBS prezidentas Juozas Olekas už aktyvią visuomeninę veiklą, geranorišką pagalbą Kretingos bitininkų draugijai ir jos nariams padėkos raštu apdovanojo ilgametį draugijos narį Antaną Narkų. Kretingos bitininkų draugijos vardas per šventę skambėjo ne kartą: meistriškumo varžybose kretingiškiai užėmė X v., o mūsų krašto bitininkų eisena, dalyvių gausa, stovyklos apipavidalinimas, stalo papuošimas komisijos buvo įvertintas aukščiausiu įvertinimu – 10 balų. Praplėtė akiratį Vykdami į Zarasus kretingiškiai bitininkai tuo pačiu pabuvojo Lietuvos centre – Kėdainiuose, pasivaikščiojo po senamiestį, degustavo žydiškus patiekalus. Šalies bitininkų šventėje kretingiškiai kartu su bičiuliais dalyvavo šv. Mišiose Antazavės bažnyčioje ir maldomis pagerbė anapilin išėjusius bitininkus, mėgavosi bendryste. „Šventės programa buvo be galo gausi ir prasminga, turėjome galimybę išgirsti naujausias bitininkystės žinias, įsigyti bitininkystės inventoriaus, vakare žiūrėjome filmą „Medaus šalis“, kas norėjo, klausėsi muzikos ar smagiai leido laiką šokio sūkury“, – V. Šedienė pasidžiaugė, kad Kretingos bitininkų draugijai pavyko parengti projektą Kretingos rajono savivaldybei, kuri iš dalies finansavo šią bitininkų išvyką.
Ūkininko namai prieglobsčiu buvo tapę jau 24 ukrainiečiams
Kretingiškis ūkininkas Virginijus Čėsna su žmona Jolanta savo namų duris ir vėl buvo atvėrę ukrainiečiams: šįkart kuriam laikui pagyventi priėmė sužeistą ir penkis mėnesius rusų nelaisvėje kankintą Mariupolio 56-os brigados štabo viršininką Oleksandrą Voronenko ir jo vaikus, taip pat karininko Ivano Varchenkos žmoną ir dukrą. O. Voronenko tris savaites buvo gydomas Vilniuje, Santaros klinikose, vėliau reabilituojamas Palangoje. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių misijos „Kariai – kariams” vadovas Antanas Kliunka Ivaną apskritai pavadino ukrainiečių didvyriškumo pavyzdžiu – ZSU (Zbroini sili Ukraini) tarnauja abu jo sūnūs – Dmitro, kuris kaunasi Bachmute, ir Oleksėjus, kuris tarnauja GUR (glavnoje upravlenie razvedki), kurios kariai valdo dronus, kontratakuojančius Krymą ir Maskvą. O vienuolikmetė dukra Lina gamina ledinukus, juos pardavinėja ir uždirbtus pinigus perveda į ZSU sąskaitą. Nuo karo Ukrainoje pradžios V. ir J. Čėsnos iš viso jau yra priėmę 24 ukrainiečius. „Per savaitę sugebėjau padaryti tai, ko nepadariau per 7-erius metus – kad galėčiau apgyvendinti karo pabėgėlius, prieš septynerius metus įsigyto namo viršutiniame aukšte pagaliau įrengiau šildymą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Virginijus. Jis juokavo, kad per pastaruosius pusantrų metų atokvėpiui nebuvo laiko: dienas užpildė vien darbas ir dėmesys ukrainiečiams. „Oleksandras Voronenko apie savo išgyvenimus per daug nepasakojo – sužalojimai baisūs, matyt, žmogui iš naujo prisiminti tai, kas buvo, – per sunku. Sakė tik, kad į nelaisvę pateko po to, kai buvo paskelbtas įsakymas pasiduoti. Pasidavusius karius turėjo išsivežti Raudonasis Kryžius, bet ši rusams tarnavusi organizacija to nepadarė“, – vieną pokalbio su kankinimus patyrusiu Oleksandru epizodų atskleidė V. Čėsna.
|
|
