|
(1779) 2023-08-11Kretingos šilumos tinklai rengiasi žiemai
Kretingiškiams ir rajono gyventojams centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė Kretingos šilumos tinklai intensyviai rengiasi naujam šildymo sezonui: remontuoja abu Kretingos pagrindinės katilinės katilus, šilumines trasas, iki sezono pradžios bus rekonstruota įmonei nuostolingiausia šilumos trasa Salantuose. Melioratorių gatvėje Kretingoje esančios katilinės, apšildančios visą Kretingą, dviejų po 5 megavatus galingumo katilų remontas įmonei kainuos apie 100 tūkst. Eur. „Šilumos gamyba turi būti efektyvi, saugi ir patikima“, – teigė Kretingos šilumos tinklų direktorius Dainius Budrys, patvirtinęs, kad katilų remontas buvo neišvengiamas arba būtų tekę pirkti naujus, o vienas toks katilas šiandieną rinkoje kainuoja apie 1,5 mln. eurų, tad už du būtų tekę pakloti apie 3 mln. eurų. „Tikimės, kad suremontavus jie dirbs tikrai dar ne vienerius metus“, – tarė D. Budrys. Melioratorių gatvėje esančios katilinės vieną katilą remontuoja patys įmonės specialistai. Jo remontas šiek tiek užsitęsė dėl medžiagų pirkimo, buvo sugaišta reikalingas medžiagas įsigyjant viešųjų pirkimų būdu – skelbiant ir vykdant konkursus medžiagoms įsigyti. „Mūsų komanda pirmąjį katilą iki rugsėjo pradžios suremontuos“, – sakė įmonės vadovas.
Ar brangstantis vanduo verčia labiau jį taupyti?
Pastarųjų dienų liūtys, vėjai pridarė žalos ir Vakarų Lietuvos regione. Kretingos rajonas dėl to didesnių nelaimių nepatyrė. Žibininkuose, kur telkiasi poilsio, pramogų paslaugas teikiančios rajone didžiausios įmonės kelioms valandoms buvo dingusi elektra. Elektros tiekimą sustabdė oro linijos, jungiančios Palangą, Žibininkus, laidus nutraukęs ant jų užvirtęs vėtros palaužtas medis. Žibininkuose įsikūrusiame „Atostogų parke“, didžiausiame baseinų, pirčių, SPA komplekse prie jūros, tądien buvo gausu lankytojų, kuriuos prastas oras čia atginė ir iš pajūrio. Tačiau elektros dingimo poilsiaujantieji „Atostogų parke“ greičiausiai nė nepajuto, mat įmonė tokiems ekstremaliems atvejams turi 0,5 megavato galingumo elektros generatorių, kurį šįkart ir panaudojo. Todėl nebuvo sutrikusi šveicariška baseinų vandens bechlorė valymo sistema DA-GEN, veikė visa kita elektrą naudojanti komplekso įranga. „Ekstremalioms situacijoms reikia būti kiek galima pasirengus. Pasiteisino komplekso autonominis šildymas, savas vandens gręžinys. Pravertė ir elektros generatorius“, – kalbėjo „Atostogų parko“ vadovas Ričardas Jovaiša. „P. n.“ informacija
Kretingos bendruomenės sveikatos centras (BSC), jungiant rajono sveikatos priežiūros įstaigas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, turi būti įsteigtas 2024 m. sausio 1 d. Centras kuriamas vykdant šalies sveikatos priežiūros sistemos reformą, kuri, anot Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, žlugo pradėta.
Po metų pertraukos tuose pačiuose medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotuose, tiksliau kviečių lauke tarp Šukės ir Kūlupėnų, ir vėl aptikta gana didelio afrikinu kiaulių maru sirgusio šerno gaišena. Kaip sakė Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis, šis faktas nustatytas ir patvirtintas laboratorijoje atlikus mėginio tyrimą. „Neramu, kad kaip tik prasidėjo grybavimo sezonas, grybautojai gali bendrauti su kiaulių laikytojais, virusas gali plisti. Todėl būtina maksimaliai laikytis visų biologinės saugos priemonių“, – įspėjo S. Alonderis. Anot jo, rizika – didelė, nes, nukūlus kviečius, ant grūdų gali likti viruso užkrato. Todėl ūkininkams nevalia kiaulių šerti termiškai neapdorotu pašaru ir nevalia šiųmečių šiaudų naudoti kraikui. „P. n.“ informacija
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ jau antrus metus kviečia šalies bendruomenes, įsikūrusias šalia saulės ir vėjo elektrinių parkų, teikti paraiškas finansinei paramai gauti. Paramos fondo vertė Lietuvoje šiemet siekia 300 tūkst. eurų, kurie bus skiriami bendruomenių, gyvenančių šalia bendrovės objektų, plėtojamiems projektams. Paramą „Ignitis renewables“ skirs šių bendruomenių pasiūlytoms tvarioms ir aplinkai draugiškoms iniciatyvoms, projektams, galintiems iš esmės pakeisti ir pagerinti vietos gyvenimą. „Artimas ryšys su bendruomenėmis, kurių aplinkoje drauge kuriame tvaresnį pasaulį, yra vienas pagrindinių darnios ir atsakingos mūsų veiklos principų. Todėl glaudžiai bendradarbiaujame su vietos žmonėmis bei verslais siekdami plėtoti tiek žalesnę aplinką, tiek vertę šalies regionams. Mums labai svarbu išgirsti ir įsiklausyti į bendruomenių poreikius, suprasti lūkesčius, prisidėti prie tvaresnio kasdienio gyvenimo užtikrinimo. Patirtis ir perspektyvos rodo – kartu su vietos gyventojais galime pasiekti ryškių pokyčių“, – sako „Ignitis renewables“ bendruomenių vadybininkė Emilija Musteikytė.
Naujais fontanais, jaukiomis poilsio zonomis, išpuoselėtais parkais, šiuolaikiškomis žaidimų aikštelėmis pasipuošę miestai ir miesteliai, sutvarkyti bei įrengti nauji vandentvarkos tinklai, tiesiami ir rekonstruojami keliai. Tokius ryškiausiai pastebimus ES investicijų ženklus vardija įvairių šalies regionų gyventojai. Vis dėlto daugelis pripažįsta – tai tik ledkalnio viršūnė, po kuria plyti įvairialypės Lietuvą pasiekiančių milijardinių subsidijų naudos. Kodėl mes rūkome?
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.
Kretingos bibliotekoje – žiūrovą intriguojanti fotografijos paroda
Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje šiuo metu veikia tarpukario menininkės Veronikos Šleivytės fotografijų paroda, Kretingą pasiekusi mūsų kraštiečio Romualdo Beniušio iniciatyva. Jis, pristatydamas parodą bibliotekos lankytojams ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojams, pastebėjo, kad paroda įdomi ne tik kaip tam tikrą istorinį laikotarpį fiksuojanti dokumentika – paroda intriguoja ir tuo, kad pati fotografė dažnai tapdavo savo nuotraukų heroje.
„Šiais metais surengta stovykla teikia vilties, kad pavyks atgaivinti mažuoju paminklu vadinamą medalio žanrą – skulptūros sritį, kuri leidžia monumentalų turinį perkelti į mažą formą, nes kartu su mumis, nuolatiniais dalyviais, dalyvavo ir naujų, jaunų kūrėjų“, – grįžęs iš liepos pabaigoje Telšiuose įvykusios seniausios Europoje XXXIX tarptautinės medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos apibendrino šventojiškis menininkas Petras Baronas. Skulptorius, medalininkas, dailininkas, heraldikos kūrėjas P. Baronas stovyklose Telšiuose dalyvauja nuo 2012 metų. Šiųmečiame renginyje, skirtame 90-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinėms ir pavadintame „Skrydis“, dalyvavo 22 menininkai iš Lietuvos ir Lenkijos. Menininkas, kurio kūriniams būdinga taupi vaizdams, bet gili minčiai, rafinuota vaizdo kompozicija, monumentalumas, subtilus detalių niuansavimas, liko ištikimas savo stiliui. Jo sukurto medalio averse – skrydžiui per Atlantą virš Amerikos dangoraižių pakilusi į rytų pusę sparnus pasukusi „Lituanica“, reverse – staiga žemyn sminganti trajektorija ir tarp nulaužtų pušų pabirusios lėktuvo nuolaužos.
Svarbiausias iššūkis – kultūrinių iniciatyvų įvairovė
Rugpjūtį darbą pradėjo naujieji Kretingos rajono kultūros įstaigų vadovai: Kretingos rajono kultūros centro direktorė 46-erių Kristina Rimienė, Salantų kultūros centro direktorius 34 metų Aurimas Rapalis ir Kretingos muziejaus direktorius 46-erių Romandas Žiubrys. Visi jie į šias pareigybes pateko jau turėdami kultūrinio darbo patirties ir žinodami esmines kultūros aktualijas. „Smiltys“ naujųjų vadovų ir paklausė apie jų patyrimą, taip pat – koks jiems būtų didžiausias iššūkis vadovaujant rajono kultūros įstaigai.
Įkvepianti fotomenininko žinia po 7-erių metų vienatvės
„Atiduokite man mobiliuosius ir pradėkime iškilmingąją dalį“, – 67-ojo gimtadienio proga į renginį „menu“, kuriame eksponavo savo inicijuotiems ir organizuotiems renginiams sukurtus autorinius fotoplakatus, instaliacijas bei meno objektus, juokavo į Palangos miesto viešosios bibliotekos parodų salę gausų būrį bičiulių pasikvietęs palangiškis fotomenininkas, asociacijos „Fotobienalė LT“ įkūrėjas Adas Sendrauskas.
Avarijos kaltininkas girtas Rugpjūčio 8 d. apie 21.43 val. Palangoje, Liepojos pl., 1989 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,39 prom. neblaivumas, vairuodamas automobilį BMW, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį BMW, kurį vairavo 1992 m. gimęs blaivus vyras. Po smūgio abi transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio. Antrojo BMW automobilio vairuotojas ir kartu važiavusios 1994 m. gimusi moteris bei 2023 m. gimusi (4 mėn.) mergaitė nuvežti į ligoninę. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str. Ir automobilyje, ir kopose – kvaišalai? Rugpjūčio 7 d. apie 4.50 val., Palangoje, Pušyno g., sustabdžius 2004 m. gimusio vyro vairuotą automobilį „Ford“ ir atlikus jo dalinę apžiūrą, rastas ir paimtas cigarečių pakelis su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pas 2002 m. gimusį keleivį taip pat rasta augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų. Tą pačią dieną apie 11 val. paplūdimio kopose rasti ir paimti 7 plastikiniai maišeliai su biria baltos spalvos galimai narkotine medžiaga. Pradėti tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. „P. n.“ informacija
Džiaugsmingi sirgalių šūksniai kamuoliams skrodžiant krepšio tinklelį, nusivylimo atodūsiai jų palaikomos komandos žaidėjų metimams skriejant pro šalį, ovacijos apdovanojant laimėtojus ir prizininkus – tokia nuotaika vyravo Darbėnuose, kur įvyko vietos bendruomenės surengtas XII krepšinio „3x3“ turnyras Kazio Maksvyčio taurei laimėti. Susirinko 29 komandos Išbandyti jėgas krepšinio aikštelėje šiais metais suvažiavo 29 komandos. U-15 grupėje varžėsi 4, U-18 – 8, veteranų grupėje 6, o suaugusiųjų 11: iš viso į Darbėnų gimnazijos stadiono krepšinio aikšteles išbėgo 29 komandos. Su gražia tradicija tapusia krepšinio švente žaidėjus ir sirgalius pasveikino Kretingos rajono Garbės pilietis, Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris darbėniškis Kazys Maksvytis, taiklių metimų ir nenusivilti pralaimėjus linkėjo ne pirmą kartą Darbėnuose viešintis Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys ir nuolatinis aktyviausias turnyro rengėjas Audrius Ruikis. Vyriausiajam turnyro teisėjui Rolandui Juknevičiui paskelbus turnyro pradžią ir nuskambėjus aikštės teisėjų Albino Galinsko, Areto Mikaločiaus ir Vaclovo Valausko švilpukams, paklaustas, kuris iš dvylikos organizuotųjų turnyrų buvo sunkiausias, o kuris – smagiausias, A. Ruikis pripažino, kad smagiausias buvo pats pirmasis, nes į jį susirinko vienodo pajėgumo komandos.
Antrą ratą pradėjo su naujomis pajėgomis
Kretingos futbolo komanda „Minija“, treniruojama vyriausiojo trenerio Thiago Bomfim Oliveira da Silva, intensyviai rengiasi naujiems II rato susitikimams Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje. Vyriausiojo trenerio asistento Martyno Vilucko pastebėjimu, nors lietingi orai ir pakoregavo treniruočių procesą – jis buvo perkeltas į dirbtinės dangos aikštę, vakar ir šiandien minijiečiai sugrįžo į pagrindinį Kretingos miesto stadioną.
Po atostogų kimba į darbą
Kretingos „Minijos“ futbolo akademijos auklėtiniai po vasaros atostogų pamažu grįžta į futbolo aikštes ir kimba į darbą, rengdamiesi būsimajam sezonui.
Salantai šventė tradiciškai: su mugės šurmuliu, maldomis ir koncertais
Salantuose nuskambėjo tradicinė vasaros šventė ir Porciunkulės atlaidai, sutraukę ne tik vietinius gyventojus, jų gimines, atostogų namo sugrįžusius studentus, bet daug ir kitų svečių. Kodėl Anės ir kodėl – geradarės Nuo pat ryto miesto centre prasidėjo „Geradarės Anės jomarks“. Kodėl „jomarks“ – Anės ir kodėl geradarės, papasakojo Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis. Jo žodžiais, šiais metais Salantai švenčia dvi garbingas datas: 467 metų, kai Skilandžių dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose, ir 277 metų, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III Salantams suteikė keturių metinių prekymečių privilegiją. Privilegija buvo suteikta garsiai ir garbingai didikų Vainų giminei, kuri tuo metu valdė Salantus. „Mūsų istorijoje ilgiausiai miestą ir dvarą valdžiusi moteris buvo Ona Vainienė, prie kurios Salantai ne tik suklestėjo, bet oficialiai pradėjo rengti ir keturis prekymečius. Oną salantiškiai labai mylėjo už gerumą, rūpestį bei kilnius darbus. Vietiniai tiesiog taip ir vadino – Geradarė Ona (žemaitiškai Geradarė Anė). Prisimindami ir pagerbdami Geradarę Oną Vainienę, mugę daug metų vadiname „Geradarės Anės juomarks“, – paaiškino A. Rapalis.
|