|
|
|
(1776) 2023-08-01Derlių nuimti bandančius ūkininkus iš laukų vaiko lietus
Grūdus ir ankštines kultūras užauginusiems ūkininkams laikas kulti, tačiau orai – nepavydėtini: lietus ir saulė, saulė ir vėl lietus. Kretingos rajone esančios „Agrorodeo“, „Scandagra“ ir „Linas Agro“ elevatorių atstovai Mindaugas Jurgutis, Simonas Mockus ir Vitalijus Vitkauskas neprognozavo, kokio derliaus šiemet tikėtis: sakė, kad kokybė gal ir bus, tačiau kiekiai nusimato mažesni. Supirkimo kainos žemos, džiovinimo – kosminės „Pirmosios mašinos derliaus atvažiavo – iki penktadienio Kretingos elevatoriuje priėmėme daugiau kaip 2 tūkstančius tonų žieminių miežių, rapsų. Jų kokybė, sakyčiau, net geresnė negu pernai, kai kurių rapsų sėklų aliejingumas siekia ir per 50 procentų. Bet akivaizdu, kad derliaus gausa nebus didelė – sinoptikai dar daug lietaus žada“, – sakė „Scandagros“ elevatoriaus vadovas S. Mockus. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, pasėliai nukentėjo ir nuo sausros, dar ir dėl to derlius bus mažesnis už daugiametį vidurkį, mažiau bus kuliama vasarinių kultūrų. Praėjusį penktadienį lietus pirmyn atgal pavaikė ir karteniškį Gintarą Žiobaką. Be kitų kultūrų, apie 130 ha rapsų Abakų kaime auginantis ūkininkas su sūnumi Domantu tikėjosi nukulti visą 6 hektarų rapsų lauką, bet ir to nedidelio ploto įveikti nespėjo. „Iš ryto laukėm, kol pasėliai bent kiek pradžius, darbą pradėjom įdienojus. Bet po pusvalandžio pradėjo lyti, teko apgręžti kombainą ir važiuoti namo“, – pasakojo Gintaras.
Remontuoja gatves
Kretingoje pradėjo remontuoti 310 m gatvės ruožą, einantį pro Klaipėdos g. 125A, B, C daugiabučius gyvenamuosius namus, palei buvusio „Laisvės“ fabriko tvorą. Įmonės „Kretingos vandenys“ pasamdytas rangovas šiuo metu tvarkomoje gatvėje rengia vandentiekio ir nuotekų tinklus. Gatvės įrengimo darbus už 595,2 tūkst. Eur laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Telšių Hidrostatyba“ po rugpjūčio 15 d. turėtų pradėti gatvės statybą ir dar šiemet įrengti bortus, lietaus nuotekų tinklus, supilti skaldos pagrindą. Kitąmet gatvę planuojama išasfaltuoti. Gatvės remontą „Telšių Hidrostatyba“ yra įsipareigojusi užbaigti iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Atnaujinta gatvė turės dvi po 3 m pločio juostas, išilgai gatvei, jos dešinėje, palei fabriko tvorą, bus įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kairėje – 2,5 m pločio takas pėstiesiems ir dviratininkams.
Dėl nesaugios sankryžos magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga, ties Kretingsodžiu, kasmet piktinosi šio kaimo gyventojai, sankryža pavojinga ir šalia esančios profesinės mokyklos moksleiviams, kitiems šioje vietoje intensyvaus eismo dalyviams.
Rūpinsis smurto artimoje aplinkoje prevencija
Praėjusią savaitę pirmą kartą susirinko Kretingos rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Tai – naujos komisijos savivaldybėse, kurios veiklą pradėjo liepos 1 d. įsigaliojus naujiems apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimams – įvedus prevencinę priemonę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Paskutiniosiomis liepos dienomis Kretingos ligoninę pasiekė labai laukta medicininė diagnostinė įranga – skaitmeninė mamografijos sistema. Ir nors įrangą parengti naudojimui dar šiek tiek užtruks, dar šiemet rentgenologinio krūtų tyrimo mamografu paslaugos, itin svarbios ankstyvai krūties vėžio diagnostikai, bus atliekamos jau ir Kretingos rajone.
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kasmet krūties vėžiu pasaulyje suserga apie 1 mln. moterų, Europoje – gerokai per 400 tūkst., Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Deja, dalis jų būna jau pažengusios stadijos, kai reikia intensyvesnio gydymo ir tikimybė pasveikti yra mažesnė. Medikų skaičiavimais, net apie 95 proc. pirmosios stadijos ir 85 proc. II stadijos krūties vėžio atvejų galima visiškai išgydyti, kai diagnozavus III stadijos susirgimą išgyvenamumas bėra 50 proc., IV stadijos – 18 proc. Kadangi sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo navikinių susirgimų yra viena aktualiausių sveikatos srities problemų, piktybiniais navikais sergančiųjų kasmet daugėja, o mirtingumas nuo jų išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ligų profilaktika ir žmogaus gyvybės išsaugojimas turi būti vienas svarbiausių sveikatos sistemos prioritetų. Vėžio profilaktika – tai priemonių, padedančių saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti vėžio ligos, visuma. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, nuosekliai įgyvendinant vėžio profilaktikos priemones. Krūties vėžys šiuo metu yra dažniausias moterims nustatomas vėžys. Sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio gali padėti sisteminės patikros, ankstyvosios diagnostikos būdai ir optimalus gydymas. Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma Moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti tam tikro amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžio požymių, ir skirti gydymą, siekiant sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio.
Sekmadienį Palangoje darbavosi ilgapirščiai
Palangoje sekmadienį užfiksuotos trys vagystės. Apie 7.59 val. buvo pastebėta, kad Didžiojoje gatvėje, viename esančių namų, išdaužtas langas. Paaiškėjo, kad ilgapirščiai pavogė namo išorėje buvusią šildymo sistemą. Šeimininkai patyrė 1 tūkst. 650 eurų. Kiek vėliau, po valandos, apie 8.54 val., toje pačioje gatvėje iš statomo namo buvo pavogti įvairūs statybiniai įrankiai. Žala dar tikslinama. Dar viena vagystė užfiksuota ir kitoje gatvėje. Apie 10.54 val. pareigūnai gavo pranešimą, kad Kopų g. yra sugadinti įmonei priklausantys du žaidimo aparatai ir iš jų pavogtas pliušinis meškinas ir nešiojama garso kolonėlė „Boonbox 2“. Žala – 120 eurų. Policijos pareigūnai dėl visų vagysčių pradėjo tyrimus. Parengė Edita KALNIENĖ
KRETINGOS RAJONAS DAUKINČIŲ k. ribose liepos 29 d. apie 15.07 val. automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojui, gimusiam 1971 m., nustatytas 3,38 prom. neblaivumas. PALANGA Liepos 28 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1955 m. gim. vyras, kuris nurodė, kad tądien iš jo asmeninės sąskaitos apgaulės būdu pervesti pinigai į kito asmens sąskaitą. Žala – 1 tūkst. 520 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. BANGŲ g. liepos 28 d. apie 00.25 val. automobilyje BMW buvo rastas plastikinis maišelis su biria, baltos spalvos, galimai narkotine medžiaga. Šaukimas atvykti į apklausą įteiktas 2000 m. gimusiam vaikinui. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. ŠVENTOSIOS g. liepos 27 d. apie 4 val. naktinio klubo patalpose nepažįstamas vyras sudavė nežinia kiek smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas pranešėjui. Vėliau lauke nepažįstamas vyras smūgiavo dar. Po grumtynių dingo pranešėjo telefonas „Iphone“, kurio vertė – 1,5 tūkst. Taip pat dingo ir juoda piniginė. S. NĖRIES g. liepos 29 d. apie 3.55 val. per policinę priemonę pas 1998 m. gim. ir 2000 m. gim. vyrus rasta augalinės kilmės medžiagos. MOKYKLOS g. liepos 29 d. apie 20 val. 1977 m. gim. vyras, vairuodamas automobilį „Volvo“, atsitrenkė į stovintį automobilį „Chrisler“. „Volvo“ vairuotojui nustatytas 2,42 prom. neblaivumas. Jam įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Parengė Edita KALNIENĖ
Finalinėmis rungtynėmis pasibaigė beveik tris mėnesius trukusios rajono futbolo „7x7“ pirmenybės.
A grupės didžiajame finale susitiko aiškūs pirmenybių favoritai, savo pogrupių nugalėtojai, „Topolių“ ir „Veltūno“ komandų futbolininkai. Kaip ir buvo laukta, gausiai susirinkę žiūrovai laukė atkaklios dvikovos. Pirmas kėlinys pasibaigė lygiosiomis – 0:0, nors aštrių atakų netrūko prie abiejų vartų, tačiau gerai sužaisdavo vartininkai arba pavojingus smūgius atremdavo gynėjai. Tiesa, žaidybinę ir teritorinę persvarą buvo įgiję „Topolių“ futbolininkai. Antras kėlinys vėl tęsėsi pagal I kėlinio scenarijų – „Topoliai“ dažniau kontroliavo kamuolį, o „Veltūnas“ žaidė kontratakomis. Tokia taktika buvo palankesnė „Topolių“ komandai. Vieną atakų „Topolių“ komandai pasisekė užbaigti įvarčiu – galingas Andriaus Burovo smūgis pasiekė tikslą. Įgiję persvarą, „Topolių“ futbolininkai dar du kartus pasiuntė kamuolį į varžovų vartus. Rezultatas tapo 3:0. „Veltūno“ ekipa bandė gelbėtis perimdama žaidybinę iniciatyvą. Jų atakos kėlė grėsmę prie varžovų vartų, tačiau patikima gynyba paversdavo niekais „Veltūno“ pastangas. Tiesa, viena grubi klaida, besibaigiant rungtynių laikui, virto varžovų paguodos įvarčiu – 1:3. Tad „Topolių“ komanda po metų pertraukos susigrąžino čempionų titulus. „Veltūno“ komanda, kaip ir praėjusiais metais, buvo apdovanota sidabro medaliais.
Kazokų atamanas: „Žinau, kad okupantai mane „medžioja“
„Apie tai, kad priešo specialiosios tarnybos „medžioja“ kariuomenės vadus, karių stovyklas ir ginklų sandėlius, viešai neskelbiama, bet tai yra realybė. Kare vyksta daugybė dalykų, nematomų civiliams. Mane Kremlius irgi įtraukė į būtinų sunaikinti asmenų sąrašą“, – pasakė Charkovo kazokų atamanas slapyvardžiu Turas. 53 metų vyras iš tiesų yra profesionalus Ukrainos armijos karininkas, vadovaujantis šauktinių karių apmokymo stovyklai, ir jau keturis kartus patyręs sunkius sužeidimus per priešo bombardavimus. Paskutinis Turo sužeidimas buvo pats rimčiausias. Visuomeninei kazokų organizacijai „Pilietinis Slabados judėjimas“ kariūnas vadovavo iki Rusijai užpuolant Ukrainą, dabar jo pareigas vykdo pavaduotojas. Žodis „Slabada“ reiškia istorinį geografinį regioną, egzistavusį XVII–XVIII a. ir apėmusį plačias kazokų gyvenamąsias vietoves ties dabartiniu Ukrainos ir Rusijos pasieniu. Regionas iš pradžių vadinosi „laukinėmis stepėmis“, ir nemaža jo dalis priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėliau žemės atiteko carinei Rusijai, kuri XVIII šimtmečio viduryje panaikino pačios anksčiau suteiktą Slabados kazokų savivaldą ir autonomiją. Autonomijos centru buvo tapęs Charkovo miestas, todėl šiame ir gretimuose Ukrainos regionuose prieš kelis dešimtmečius ėmusios atsikurti kazokų organizacijos dažnai pavadinimuose mini žodį „Slabada“. Kazokų judėjime Turas dalyvauja ne atsitiktinai: vyras tokiu būdu nusprendė pratęsti Zaporožėje gyvenusių prosenelių tradiciją. Turo slapyvardis liudija tiesiogines sąsajas su kazokais, nes reiškia „patrankos akmenų rinkėją“. Viduramžiais vienu metu į patrankų vamzdžius vietoje metalinių kulkų buvo kišami pailgi akmenys, ir artileristų padėjėjai privalėjo jų pririnkti. Nuo 2008 m. kazokų veikloje dalyvaujantis Turas po dešimtmečio tapo judėjimo vadovu ir pelnė atamano titulą. „Į organizaciją tuo metu jungėsi karinei tarnybai dėl amžiaus ar sveikatos būklės netinkantys asmenys, mes propagavome tautinį patriotizmą ir ruošėme jaunimą tarnybai kariuomenėje, mokėme istorijos ir primirštų tautinių dainų, amatų“, – pasakojo Turas. Atamano teigimu, karui su Ukraina Maskva rengėsi seniai, o likus trims mėnesiams iki įsiveržimo pradžios, į Charkovą, kitus pasienio miestus ir sostinę Kijevą pasiuntė diversantų grupes. Atvykėliai Charkove apsigyveno iš anksto kolaborantų išnuomotuose butuose, kuriuose kaupė ginklus ir sprogmenis, o kilus karui privalėjo kelti chaosą ir talkinti saviškiams.
„Dažnas, atėjęs pas mus, teiraujasi: „Koks tas pirmas sezonas po karantino, ar daug lankytojų ateina vasarą?“ Galiu pasakyti tiek: svečių ir iš Lietuvos, ir iš užsienio sulaukiame vis daugiau, lankyti muziejus jau tampa madinga tradicija“, – pastebėjimais pasidalino Palangoje esančio Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė.
Rugpjūčio 4 d. Palangoje prasidės Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas, kuriame laukiama atstovų iš 28 pasaulio šalių. Renginio dalyviai šeštadienį apsilankys ir Kretingoje, kur, lydimi Seimo nario kraštiečio Antano Vinkaus, viešės Kretingos muziejuje, katalikų bažnyčioje ir pranciškonų vienuolyne, susitiks su provincijolu Evaldu Daruliu, vakarop jų laukia vakarienė pramogų komplekse HBH. Pirmąją rugpjūčio savaitę į Lietuvą atvyksta ir Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, gyvenantys įvairiose užsienio šalyse, o Klaipėdoje rengiamas Lietuvos šaulių sąjungos vadovybės susitikimas su užsienyje veikiančiais šaulių padalinių atstovais. Susitikime bus aptariama ir planuojama, kaip užsienyje gyvenantys šauliai gali prisidėti prie Lietuvos gynybinių galių stiprinimo, pilietiškumo ugdymo ir koks vaidmuo jiems tenka taikos ir karinio konflikto Lietuvoje metu. Užsienyje gyvenantys šauliai taip pat dalyvaus Palangoje Pasaulio lietuvių bendruomenę telkiančiame suvažiavime. „P. n.“ informacija
Nuo kelio nuvažiavęs ir susižeidęs vairuotojas buvo neblaivus Šeštadienį apie 14.38 val. kelyje Kretinga–Klaipėda, ties posūkiu į „Vinetu“ kaimą, kelio vingyje automobilio nesuvaldė ir nuo kelio nuvažiavo 34-erių vyras. Ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta, kad automobilyje „Audi A6“ yra prispaustas žmogus. Atvykus gelbėtojams iš automobilio laisvinti žmonių neprireikė. Jie išjungė mašinos akumuliatorių ir padėjo nukentėjusįjį nunešti bei įkelti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, per eismo įvykį signalinį stulpelį kelio vingyje kliudė, į medį atsitrenkė ir susižeidė automobilį „Audi A6 Avan“ vairavęs, tačiau teisės tam neturintis neblaivus 34 metų vyras. Jam nustatytas 3,5 prom. girtumas.
---------------------
Nukentėjo šešiametis Žuvėdrų ir Lieknų gatvių sankryžoje Palangoje liepos 28 d. apie 17.10 val. iš šalutinio kelio į kairę dviračiu sukdamas mažametis atsitrenkė į automobilį „Subaru Outback“, vairuojamą 52 metų moters. Nukentėjo dviračiu važiavęs 6 metų vaikas.
---------------------
Sužeisti trys keleiviai
Kretingos gatvėje Palangoje liepos 29 d. apie 20.35 val. automobilis „Audi A6“, vairuojamas 33 metų vyro, atsitrenkė į automobilio „BMW 320“, vairuojamo 28 metų vyro, galą. Nukentėjo trys keleivės – BMW vežta pusantrų metų neturinti mergaitė, „Audi“ važiavusios 28-erių ir 57-erių moterys.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kodėl sveikatos įstaigų reforma žlugo neįsibėgėjusi
Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma turėtų ištesėti mero Antano Kalniaus Kartenoje gyventojams duotą pažadą atšaukti tarybos šių metų gegužę priimtą sprendimą naikinti trijų rajono sveikatos įstaigų – Kretingos psichikos sveikatos, Kartenos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrų – juridinį savarankiškumą, jas prijungiant prie Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro.
Nuogi sušoko į dilgėles – taip apibūdinčiau gegužę priimtą sprendimą pertvarkyti rajono gydymo įstaigų tinklą. Naujai išrinkta Kretingos rajono savivaldybės taryba prisiekė balandžio 13 d., o gegužę nauji tarybos valdantieji priešaky su meru A. Kalniumi ir jo atstovaujamo politinio komiteto Kretingos kraštas tarybos nariais jau priėmė tą sprendimą dėl įstaigų prijungimo. Sprendimo projekto neišdiskutavo, neaptarė su tų įstaigų kolektyvais, projekto rengėjai nepadarė jokios analizės, koks bus tokio pokyčio poveikis, kokią naudą ar žalą jis duos, nebuvo parengtas veiksmų planas sprendimui įvykdyti. Liaudyje sakome, kad skubos naudą velniai gaudo. Didžiausia tokio įstaigų jungimo grėsmė, kurią akcentavo ir Salantų, Kartenos PSPC vadovai – licencijos teikti slaugos paslaugas netekimas. Pratęsti jau turimas Salantų ir Kartenos PSPC licencijas slaugos paslaugoms teikti yra paprasčiau, Kretingos PSPC slaugos paslaugų šiandieną iš viso neteikia. Po Salantų ir Kartenos centrų prijungimo išsiplėtęs Kretingos PSPC licenciją slaugai gal ir gautų, bet šiandieną esamas slaugos lovų skaičius, manau, tikrai sumažėtų. Visos trys įstaigos, kurias kėsintasi prijungti prie Kretingos PSPC, šiandieną dirba nenuostolingai, greit aptarnauja pacientus, neverčia jų, kaip kitos šalies gydymo įstaigos, mėnesiais laukti eilėse, kad patektų pas gydytoją. Abejoju, ar taip pat sklandžiai veiktų naujas stambesnis darinys.
|
|
