|
|
|
(1775) 2023-07-28Kretingos gėlynai: „olandišką bangą“ pagavo ir nepaleis
Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė ir bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus juokavo, kad gėlynai esanti vienintelė tema, dėl kurios jie nepriima kritikos, mat yra įsitikinę, kad skonis neturi draugų. „Pagavome „olandišką bangą“ ir jos paleisti nežadame“, – sakė jie. Spalvos dera prie vėliavos O tos kritikos dabar ir neliko – visuomenė ūžė tuomet, kai dar 2015-aisiais kraštietis kraštovaizdžio architektas Petras Daukantas Kretingos centrinėje aikštėje gėlynus suprojektavo labai neįprastus – pagal pasaulyje vis populiarėjančią „olandiškos bangos“ madą. Šio naujoviško stiliaus ypatybė – ilgais šuorais gausiai sužėlę daugiamečiai žoliniai augalai, pučiant pajūrio krašto vėjams, banguoja tarsi jūra, iki žiemos išlieka dekoratyvūs. Tačiau vien aukštaūgiai miskantai, tai yra smilgos ir nendrės, visa natūralistinė aplinka, kurią architektas sukūrė, kretingiškiams neįtiko, jie norėjo spalvų. Prieš trejus metus apie 750 kv. m ploto užimančius Rotušės aikštės gėlynus nori nenori teko performuoti, nes per daug išstypo, išgulė. Naują projektą parengė gargždiškis profesionalus kraštovaizdžio specialistas Artūras Poškus. Pagrindinis „olandiškos bangos“ akcentas žoliniai augalai – išlaikyti, bet šalia atsirado daugiakamienių Lamarko medlievos krūmų, šilokų, šalčiams atsparių šluotelinių hortenzijų, 4 rūšių – tamsiai ir šviesiai rausvų, raudonų ir baltų – floribundinių rožių, mėlynų snapučių, ramunes primenančių violetinių alpinių astrų, baltų bajorių, rausvų ir baltų veronikų. Pavasarį ryškiomis spalvomis užsidega tulpės, violetinius bumbulus į viršų tiesia dekoratyviniai česnakai. Seniūnės G. Liobikienės sumanymas buvo gėlių spalvas derinti prie netoli gėlynų iškeltos Kretingos miesto vėliavos spalvų. Apželdinimo paslaugą Kretingos miesto seniūnija pirko iš Klaipėdos rajone veikiančios bendrovės „Bangos želdiniai“. Dvejus metus augę, plėtęsi atnaujinti daugiamečiai gėlynai, seniūnijai kainavę 15 tūkst. eurų, šiemet atsiskleidė visu gražumu.
Ar politikai sulauks atsakomybės dėl „čekiukų“ skandalo?
Barzdžių Medsėdžiai išaugo Barzdžių kaimo žemėje, todėl abi šias gyvenvietes ilgą laiką siejo bendra istorija. Tik baudžiavos panaikinimo reformos metu nuo valakinio Barzdžių kaimo atskyrus vienkieminę jo dalį, apie 1880 m. atsirado savarankiškas Barzdžių Medsėdžių kaimas, XIX a. ir XX a. sandūroje tapęs viena didžiausių šios apylinkės gyvenviečių, kuri sovietmečiu sunyko. Medė – miškas, sėda – sodyba Barzdžių kaimas minimas Platelių seniūnijos dokumentuose nuo 1585 m. Manoma, kad jam vardą davė naujakurio Barzdžio šeima. Kaimo sodybos ir dirbami laukai plytėjo rytuose, o vakarinę teritorijos dalį apėmė bendro naudojimo ganyklos ir miškas. Augant žemės ūkio produkcijos paklausai ir žemdirbių skaičiui, Platelių dvarininkai leido įdirbti žemdirbystei tinkamą iškirstų miškų ir perteklinę ganyklų žemę. Taip XVII a. ėmė kurtis vienkieminės nausėdijos, vadintos užusieniais. Juose apsigyvenę naujakuriai tebepriklausė Barzdžių kaimo bendruomenei, tačiau skirtingai nuo senbuvių turėjo kai kurių mokestinių lengvatų. Vieni pirmųjų naujakurių savo sodybą 1643 m. pasistatė Klecininkų kaimynystėje prie upelio šalia Krėpų (Kripų) biržtvos. Jos namo (žem. trobos) sienojuje buvusi įrėžta statybos data, o pats namas, XIX–XX a. priklausęs Kripų šeimai, iki mūsų laikų išsaugojo XVII a. vidurio trobos architektūrinį išplanavimą. Šią etnoarchitektūrinę sodybą tyrinėjęs inžinierius Ignas Jablonskis nustatė, kad XVII a. namą sudarė trys pagrindinės patalpos: rytiniame gale įrengta troba (gyvenamoji patalpa), vakariniame – priešininkė, o tarp jų – pakriautė. Pietinė pakriautės dalis ties įėjimu į trobą ir priešininkę buvusi vadinama priemene, o šiaurinėje pusėje buvo trobą šildžiusios krosnies pakura ir atviras ugniakuras valgiui ir jovalui ruošti.
Ar atgaivins neprigijusius miesto medžius
Rekonstruojant Vilniaus gatvę šalikelėje buvo pasodinti miesto medžiai. Šiandien kai kurie jų žaliuoja, kai kurie – ne. Kol kas lapų neišskleidę medžiai nėra keičiami naujais, todėl gyventojams kilo klausimas, ar apskritai ketinama ką nors daryti. Vilniaus gatvėje gyvenanti kretingiškė atkreipė dėmesį, kad pakeliui į Kretingos muziejų gatvėje per rekonstrukciją pasodinti medžiai prigijo ne visi, kai kurie išsprogo tik iš dalies. „Šalia muziejaus tvoros trys šermukšniai yra visiškai suvargę. Yra ir daugiau nelaimėlių. Kai kurių dalis nesužaliavo, neprigijo“, – klausdama, ar niekas netvarkys naujųjų miesto medžių Vilniaus gatvėje, kalbėjo moteris. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė įvardino, kad Vilniaus gatvė dar nėra perleista prižiūrėti seniūnijai, todėl ši medžių ir nežiūri. Tiesa, seniūnijos rūpesčiu augalai buvo ne sykį palaistyti šią sausringą vasarą. „Jeigu mums gatvę perduos su neprigijusiais medžiais, žinoma, kad juos atsodinsime, tokių nepaliksime“, – tikino G. Liobikienė. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė taip pat paaiškino, kad gatvė dar nėra priduota eksploatuoti – jos dar nėra perėmusi Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Žinome, kad keli medžiai yra nudžiūvę. Juos atsodinti bet kokiu atveju turės rangovas. Kada jis tai padarys, atsakyti negaliu, tačiau Savivaldybei tai tikrai nieko nekainuos“, – sakė S. Jazbutienė. „P. n.“ informacija
Teiraujasi, kodėl gaišta kirai
Kretingiškiai retsykiais mato įvairiose vietose besimėtančias kirų gaišenas. Vieną tokių pastebėjo ir į redakciją paskambinusi Savanorių gatvėje gyvenanti moteris. „Vadinamajame naujajame mikrorajone mačiau nugaišusį kirą, tai ne pirmas mano matytas šiais metais. Įdomu, kodėl jie gaišta, ar nėra paplitusi kokia liga“, – svarstė ji. Nors mieste kirų gaišenų tikrai yra, tačiau Kretingos miesto seniūnė patikino, kad situacija nėra pakitusi. „Sulaukėme maždaug 2–3 pranešimų. Kažkokių pokyčių ar daugiau kirų gaišenų neužfiksavome“, – įvardino ji. Pranešimų apie nugaišusius kirus mūsų rajone Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nesulaukė. Paskutinį pranešimą tarnyba gavo liepos 24 d. Gyventojas pranešė, kad prie beždžionių tilto Šventojoje mėtosi kiras. „Nuvykus į vietą, rastas kormoranas. Kormorano gaišena išsiųsta į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ištirti dėl paukščių gripo“, – paaiškino VMVT Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas. Gavę pranešimus apie nugaišusius paukščius ir gyvūnus, VMVT specialistai įvertina riziką. „Jei mėginys tinkamas tyrimams, mes nuvykstame į vietą ir gyvūną paimame. Jei pranešimų gauname daug, kreipiamės į savivaldybę prašydami pagalbos. Gaišenų gulėti nepaliekame“, – tikino V. Valantinas. Dėl ko gaišta kirai, specialistų teigimu, priežasčių gali būti kelios. Viena jų – paukščių gripas. „P. n.“ informacija
Liudmila Lekstutienė Abakuose gyvena maždaug 20 metrų nuo žvyruoto kelio. „Gerai, kad kelias dienas palijo, o karštomis sausomis dienomis, važiuojant dideliam srautui mašinų, dulkės nusėda net šaldytuve“, – skundėsi ji. Pašnekovės teigimu, šį kelią buvo numatyta iš europinių pinigų išasfaltuoti dar 2011 metais. Tačiau projektai dingo, darbai nepradedami. Anot Liudmilos, gyventojai patys yra priversti kasmet samdyti įmonę, kad palaistytų. Pavasarį teko laistyti 2 kartus. Viena mašina vandens kainuoja 250 eurų. „Kiek galim taip sau leisti? – retoriškai klausė ji.
Aromatas ir nauda – iš violetinio lauko
Darbėnų seniūnijoje gyvenantys Arūnas Prialgauskas ir Artūras Šorys susikooperavo bendrai veiklai: vienas augina levandas, o kitas iš jų gamina actą-toniką, kurį ypač moterys vertina kaip kosmetikos priemonę, atgaivinančią veido odą.
Liepos mėnesį Kretingos mieste atliekami katilinės Nr.2 (Melioratorių g. 10 Kretingoje) remonto darbai ir lauko šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, per kuriuos vartotojams laikinai bus sustabdytas šilumos tiekimas karštam vandeniui ruošti.
„Kantatos tekstai šių laikų klausytojui gali atrodyti nevisai padorūs, tačiau skirtingose visuomenės grupėse ir skirtingu metu tai, kas padoru, o kas ne, buvo vertinama skirtingai“, – sako videografinio spektaklio „Carmina Burana“ muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas. Rugpjūčio 11 d. 22.30 val. senojo elingo erdvę užvaldys ir ją beveik neatpažįstamai transformuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“, vainikuosiantis III-iąjį Tarptautinį Klaipėdos festivalį. Muzikos kritikų vertinimu „tai, kaip Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Kaip ir tai, kaip tiksliai orkestras jo klauso ir derina aistrą su profesionalia precizija.“ R. Šervenikas vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Maestro repertuare lygiai dėmesio skiriama operos, baleto ir simfoninės muzikos partitūroms, o ypatingą vietą užima šiuolaikiniai opusai, tad neabejojama, kad ir „Carmina Burana“ Klaipėdoje suskambės ypatingai. Prieš premjerą pakalbinome maestro R. Šerveniką.
Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje rugpjūčio 2 d. 17 val. bus atidaryta Veronikos Šleivytės (1906–1998) fotografijų paroda, pakviesianti susipažinti su mažai tyrinėtos tarpukario Lietuvos menininkės kūryba.
Nuo vaikystės dainuojanti 21-erių kretingiškė Algimantė Kubilinskaitė Kretingos dvaro saldaininės kiemelyje debiutavo solo koncertu. Ilgai brendusi mintis surengti solinį koncertą tapo ne tik realybe, bet viršijo sau iškeltus lūkesčius.
Lietuvių šeimoje užaugusi šešiolikmetė Milana Podlinevas Lietuvoje lankėsi kone pirmą kartą ir čia praleido beveik visą vasarą. Kai paskutinį kartą mergina buvo Kretingoje, kur gyvena jos močiutė, ji buvo visai mažytė. O paaugusi viską pamatė kitomis akimis. Milana Lietuvoje Milana gyvena Čikagoje, šis miestas skiriasi nuo Lietuvos miestų, nes jis – naujas. Mergina stebėjosi, kad Lietuvoje yra gatvių, skirtų tik pėstiesiems, nes Čikagoje eismas daugiausiai vyksta automobiliais: „Man labai patinka gamta ir tai, kad čia galiu nuo vieno taško iki kito nueiti pėsčiomis.“ Merginą taip pat stebino kai kurie kultūriniai amerikiečių ir lietuvių skirtumai: „Mano draugams yra keista, kad lietuviai turi tautinius rūbus. Amerikoje neturime nieko panašaus, nes ten gyvena daug tautų ir nėra vieningos kultūros.“ M. Podlinevas ryškus skirtumai tarp Lietuvos ir Amerikos atsiskleidė architektūroje. Merginai lankantis Kaune į akis krito Kauno senamiestis, mat Čikagoje ji pratusi prie dangoraižių panoramos.
Savanoriai rengiasi Jaunimo vasaros akademijai
Septynioliktą kartą Žemaitijos regione vykstanti Jaunimo vasaros akademija „Kartu mes galime daug!“ šiais metais rengiama Kretingos rajone. Tai antras kartas, kuomet į mūsų rajoną suvažiuoja jaunuoliai, jaunimo darbuotojai, koordinatoriai, politikai iš beveik 20 šalies savivaldybių. Svečius priimti jau rengiasi mūsų savanoriai.
Kitais metais mokiniai brandos egzaminus pradės laikyti jau vienuoliktoje klasėje. Tačiau būsimi vienuoliktokai jaučiasi it bandomieji triušiai.
Sužinojo teatro paslapčių
Jaunimo teatro „Atžalynas“ auklėtiniai Sidas Čepelevas, Emilija Matulaitytė ir Dominyka Gudauskaitė ne per seniausiai sugrįžo iš Vengrijoje įvykusios Europos jaunimo stovyklos, kur mokėsi aktorystės paslapčių, atliko teatrines užduotis. Gerino įgūdžius Dalyvauti stovykloje mokiniams pasiūlė „Atžalyno“ vadovė Auksė Antulienė. Pasak pašnekovų, stovykla gana gerai žinoma Europoje, kasmet valstybėms skiriamas tam tikras skaičius kelialapių. Šiemet pakviesti aštuoni lietuviai: atrinkti po du vilniečius, pasvališkius, telšiškius ir trys kretingiškiai. Stovykloje visi buvo paskirstyti į grupes, kurioms vadovauja skirtingų šalių lyderiai. Kasdien vyko dirbtuvės. Dominykai teko teatrinės išraiškos dirbtuvės, apie tai diskutavo su kitais dalyviais ir išbandė praktiškai. Sidas atliko pasitikėjimo užduotis: kiek tolėliau stovėjo dalyviai, susikibę rankomis, reikėjo greitai į juos bėgti, kad kiti pagautų, tačiau daugeliui įvykdyti šią užduotį buvo nelengva. Taip pat teko balsu vesti kitus dalyvius, mokytis išlaikyti pusiausvyrą.
Vakarais vyko įvairios programos, šokiai, talentų vakaras, kad visi pabendrautų, nes tose pačiose grupėse jaunieji aktoriai dirbo visą savaitę. Taip pat vyko ir nacionalinis vakaras, per kurį reikėjo pristatyti savo šalį, tautinius patiekalus, sukurti etiudą. Lietuviai lauktuvių nuvežė šakotį, obuolių sūrio, „skruzdėlyną“. Etiudu papasakojo faktų apie Lietuvą, jos kalbą, sukūrė legendą, kurioje šakotis virto karaliaus Mindaugo karūna. Stovyklos pabaigoje dalyviai kūrė bendrą pasirodymą.
Pasak Sido, stovykla suteikė naujų įgūdžių, kurių savame teatre dažnai nepavyksta išmokti, pavyzdžiui, tikroviškai muštis ir nesužeisti kito. Be to, kiekvienoje valstybėje daugelis teatro niuansų skiriasi. Dominyka paantrino, tikindama, kad užsienyje dažnai kuriami kūno kalbos spektakliai, tačiau jie skiriasi nuo lietuviškos pantomimos, nes nėra tiek rekvizito. Taip pat stovykla suteikė galimybę pažinti aktorius iš kitų valstybių.
Šių metų pavasarį Kretingos centre savo veiklą pradėjo daug teigiamų atsiliepimų ir visuomenės dėmesio sulaukus kepyklėlė-kavinė „Nuogne skanu“, kurioje savo jėgas vasarą nutarė išbandyti kretingiškiai Saulė Simutytė ir Augustinas Paulauskas.
Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai liepos 24 d. pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo. Vienu atveju į policiją kreipęsis vyras nurodė, kad liepos 17 d., ketindamas įsigyti automobilį „Volvo FM“, į pardavėju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą pervedė avansą – 1 tūkst. eurų, tačiau prekės iki šiol negavo.
Į pareigūnus kreipėsi ir 1967 m. gimusi moteris, kuri liepos 24 d., taip pat norėdama įsigyti automobilį, į pardavėju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą pervedė avansą – 300 eurų. Iškart po to susisiekti su pardavėju prisistačiusiu asmeniu jai nepavyko.
PALANGA
J. BASANAVIČIAUS g., bare, liepos 25 d. apie 00.21 val. pas 2004 m. gimusį vaikiną per dalinę apžiūrą rastas ir paimtas buteliukas su biria baltos spalvos galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Grupė Kretingos sporto mokyklos rankininkių, kurias treniruoja Algimantas Pranaitis, turėjo galimybę dalyvauti projekte „Išmok ir žaisk paplūdimio rankinį“: jaunosios rankininkės Palangoje – ant jūros smėlio, Kretingoje – paplūdimio tinklinio aikštelėje prie vadinamojo trečio tvenkinio mokėsi ne tik šios sporto šakos taisyklių, bet ir esminio paplūdimio rankinio principo – sąžiningo žaidimo.
Per privačią viešnagę Danijoje Kretingos sporto mokyklos rankinio treneris Algimantas Pranaitis sėmėsi ir naudingos Kretingos sportui patirties. „Prieš išvykdamas pasitariau su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, ar galėtume Kretingoje surengti tarptautinį turnyrą, į jį, be Lietuvos komandų, pasikviesdami Latvijos, Estijos, Danijos ekipas. Tokia mintis kilo, laukiant Sporto centro atidarymo“, – A. Pranaitis akcentavo, kad kretingiškėms rankininkėms yra būtina tarptautinių turnyrų patirtis ir kad meras tokiam sumanymui neprieštaravo.
Senosiose Kretingos kapinėse – ilgai lauktas sujudimas: bendrovės „Pamario restauratorius“ meistrai pradėjo 1932-aisiais pastatytos kunigo pranciškono botaniko floristo Jurgio Ambraziejaus (Ambrozijaus) Pabrėžos (1771–1849) koplyčios atnaujinimo darbus.
Pastauninko parke – ir vėl dažais išterlioti aprašomieji stendai. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė dėl to neslėpė apmaudo: „Vietoj to, kad galėtumėme kurti kažką naujo, puoselėti miesto erdves, vėl ir vėl turime tvarkyti sugadintą inventorių įvairiose miesto vietose.“
|
|
