|
|
|
(1769) 2023-07-07Bagažinių turgelis: margas, gyvybingas ir viliojantis
„Visi mes po truputį esam kaupikai“, – savaitgaliais per televiziją rodomą amerikiečių dokumentinį realybės šou, kuriame žmonės atsikrato per daugel metų namuose prisikaupusių daiktų, priminė bagažinių turgelio Vydmantuose įkūrėja Irena Jasinskienė. Skirtumas tas, kad laidoje su nebereikalingais daiktais atsisveikinama su ašaromis, o bagažinių turgelyje – su šypsena ir linkėjimais naujiesiems savininkams.
Verslo imtis paskatino dukra „Širdyje gera, kad daiktai nebeužgriozdins namų, bet ir neatsidūrė šiukšlių konteineryje, kad kažkam pravers, ir, vos už kelis eurus įsigijęs, žmogus džiaugsis galėdamas jais naudotis“, – sakė Slengiuose Klaipėdos r. gyvenanti turgelio šefė. Kad jau dvejus metus kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį gali mėgautis tuo, ką veikia, našle likusi Irena sakė esanti dėkinga dukrai Neringai, nes būtent ji ir paskatino imtis verslo – pačiai organizuoti bagažinių turgelį Vydmantuose, kai tokio nebeliko prie buvusios „Cento“ parduotuvės Taikos gatvėje Palangoje. O palangiškis bagažinių turgelis buvęs populiarus, sutraukdavęs daug ir pardavėjų, ir pirkėjų, ir smalsuolių. „Ten mudvi su dukra taip pat sukdavomės, prekiaudavom – neblogai sekėsi, patiko, pajautėm savitą tokių turgelių dvasią, tradicijas. Per tą laiką „užgyvenome“ ir daug lig šiol tebesitęsiančių malonių pažinčių, draugysčių. Visa, ką patyrėm geriausio, ir nutarėm perkelti į Vydmantus“, – šypsojosi Irena. Ši arti kurorto esanti gyvenvietė jai buvo žinoma iš anksčiau, mat dar abu su vyru atvažiuodavę į čia esančią žuvų parduotuvę nusipirkti žuvies. Sklypą turgeliui patogioje, tiek nuo Palangos, tiek nuo Kretingos važiuojant gerai matomoje vietoje yra išnuomojęs privatus asmuo. Savininkei puikiai sekasi sutarti su seniūnija ir bendruomene – dėl to dalyvauja kasmet rugsėjo antrą sekmadienį kaime rengiamose „Grilio pievos“ šventėse, pagal galimybes ir paremia.
Padarys „gyvenamąją zoną“
Paupio seniūnaitijos gyventojai kreipėsi į Savivaldybės Eismo saugumo komisiją dėl papildomų eismo saugumo priemonių seniūnaitijos gatvėse. Praeitais metais buvo pertvarkytas eismas Malūno take ir Pievų gatvėje Kretingoje į vienos krypties eismą. Kaip teigė gyventojai, situacija pagerėjo, bet dėl intensyvaus eismo Teresiečių gatve, kitose gatvėse – Pievų, Žilvičių, Teresiečių ir Malūno take pėstiesiems vaikščioti yra nesaugu – gatvės siauros, nėra šaligatvių. „Kai ten prasilenkia automobiliai, jie užima visą važiuojamąją dalį, pėstiesiems nebėra kur dėtis. Gatvelės susiaurėjo ir dėl išdaužytų duobėtų kelkraščių. Dėl riboto matomumo išvažiavimuose iš Pievų g. ir Paupio g. į Žilvičių g. kyla avarinės situacijos“, – esmę apibendrino seniūnaitijos gyventojai. Jie komisijos prašė apsvarstyti papildomas eismo saugumo priemones toje gyvenvietėje. Vienas siūlymų – suremontuoti Malūno tak., Pievų, Žilvičių g. šalikeles ir nubrėžti linijas, atskiriančias dalį asfalto pėstiesiems. Taip pat gyventojai siūlė įrengti sferinius veidrodžius išvažiavimuose iš Pievų g. į Žilvičių g. ir iš Paupio g. į Žilvičių g., sumažinti greitį toje gyvenvietėje. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė patvirtino, kad situacija tame gyvenamajame kvartale yra pagerėjusi, tačiau tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, mamoms su vaikais trūksta papildomų eismo saugumo priemonių. „Sferinių veidrodžių, kaip rodo ir mūsų komisijos praktika, tikrai nereikėtų, tačiau svarstyti kitus būdus, užtikrinančius žmonių saugumą, reikia“, – sakė ji. Jai nusprendė ir kiti komisijos nariai, kurie vienbalsiai pritarė Paupio seniūnaitijoje įrengti kelio ženklus „Gyvenamoji zona“. Vadinasi, pėstieji toje teritorijoje turės pirmumą prieš kitas transporto priemones, toje zonoje greitis taip pat ribojamas iki 20 km per val.
„P. n.“ informacija
Kaip muzika veikia mūsų sveikatą
Daugelis muziką pasitelkiame norėdami atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiką. Retai kada susimąstome apie jos poveikį mūsų sveikatai. Pasirodo, kad muzika veikia ne tik mūsų emocinę, bet ir fizinę, socialinę sveikatą. Apie tai išsamiau papasakojo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale dirbanti muzikos terapeutė Vita Glinskytė. Emocijų kalba – Daug kas įsivaizduoja, kad muzika didžiausią poveikį turi psichologinei žmogaus sveikatai, ar tai tiesa? – Sveikata yra fizinės, emocinės ir socialinės gerovės būsena. Jeigu kurioje vienoje srityje sveikata sušlubuoja, pavyzdžiui, fizinėje, tai neišvengiamai paveiks ir kitas dvi sritis – emocinę ir socialinę. Muzika veikia mūsų kūną, emocijas ir taip pat gali prisidėti prie socialinės sveikatos stiprinimo. Taip, muzika turi didelį poveikį mūsų emocijoms. Kai jaučiamės liūdni, galbūt ir norime klausytis liūdnos muzikos, kad išjaustume tai, arba atvirkščiai, klausomės linksmos, kad išeitume iš šios būsenos. Per muziką galime sau padėti reguliuoti emocinę būseną. Tad sutikčiau, kad muzika turi didžiausią poveikį psichologinei žmogaus sveikatai. Juk ji – emocijų kalba. – Kaip muzika veikia fizinę sveikatą? – Muzika taip pat veikia ir fizinę bei socialinę žmogaus sveikatą. Visos šios sveikatos sritys yra neatsiejamos. Pavyzdžiui, klausantis ar atliekant muziką, mūsų širdis reaguoja – ji gali pradėti kiek dažniau plakti, klausant aktyvios muzikos, ir sulėtėti, klausant lėtos muzikos. Įdomu, kad žmogaus širdis prisitaiko prie muzikos tempo, tačiau turintys problemų su širdimi gali drąsiai klausytis ir aktyvios muzikos, kadangi širdies tempas pagreitės tik iki tam tikros ribos, tad tai tikrai nepakenks. Dainuojant taip pat gaminasi nemažas kiekis imunoglobino A, kuris stiprina mūsų imunitetą. Klausant ir atliekant muziką, kūne išsiskiria ir nemažai hormonų, tokių, kaip oksitocinas, dopaminas, serotoninas, kurie atlieka tam tikrą funkciją tiek mūsų emocinei, tiek fizinei sveikatai.
Procedūros geoterminio mineralinio vandens baseine streso sumažinimui efektyvumu prilygsta meditacijai ar treniruotėms su sertifikuotu treneriu, o toks pat poveikis streso sumažinimui pasiekiamas per gerokai trumpesnį laiką. „Atostogų parke“ esančio net iš 2154 metrų gylio išgaunamo vandens druskų kiekis gerokai viršija kituose sveikatingumo centruose procedūroms naudojamų mineralinių vandenų druskų kiekį. Jo vanduo prisotintas mineralais Na, K, Mg, Ca, Cl. „Mūsų geoterminio mineralinio vandens mineralizacijos lygis yra aukščiausias visoje Lietuvoje. 1 litre jo vandens yra net 80,870 g. Kai kituose – 55,221 g/l ir mažiau. Todėl procedūros „Mineralų jūra“ metu streso, o kartu su juo patiriamų simptomų, tokių, kaip nuovargis, nerimas ir depresija, lygis sumažėja iki 40%. Tai įrodė Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda, nuo šių metų pradžios vykdžiusi tyrimą,“– paaiškino gydytojas Nerijus Kemeklis. Tyrimas buvo vykdytas visos Lietuvos mastu šešiuose reabilitacijos centruose. Juo siekta atskleisti Lietuvos natūralių gamtinių išteklių (mineralinio vandens, sapropelio, haloterapijos) efektyvumą ir saugumą žmogaus sveikatai. Dalyvavo iš visos Lietuvos Tyrimo dalyviai išbandė sveikatinimo procedūrų kompleksą, o mokslininkai įvertino jų sveikatos būklę prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo. „Atostogų parkas“ ir medicinos centras „Natura Termo SPA“ dalyvavo tyrime ir suteikė mokslininkų atrinktiems 60 dalyvių iš visos Lietuvos gydymo procedūrų kompleksus. Tiriamų procedūrų kompleksą sudarė baseinas (treniruotė vandenyje su kineziterapeutu), geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“, viso kūno įvyniojimas gydomuoju purvu sapropeliu ir haloterapija (druskų terapija).
Kretingiškė – „Vilties bėgimo“ ambasadorė Toronte
Birželį kretingiškė Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje vadovė ir viena tradicine tapusių onkologinių ligonių palaikymo akcijos „Vilties bėgimas“ iniciatorių Aldona Kerpytė kaip garbinga viešnia buvo pakviesta atstovauti Lietuvai 10-jame analogiškame „Vilties bėgime“, surengtame Toronte Kanadoje. Tapo jautria lietuvybės švente Toronto Prisikėlimo, arba dar kitaip – pranciškonų parapijos, bendruomenė, sekdama Lietuvos pavyzdžiu, taip pat ėmėsi rengti „Vilties bėgimus“. Šiemet toks bėgimas – jubiliejinis, įvyko 10-ąjį kartą. Sumažintą „Vilties bėgimo“ modelį iš Klaipėdos į Torontą – Prisikėlimo parapijos bendruomenę – prieš dešimtmetį sumanė perkelti šio renginio organizacinio komiteto narė Ona Stanevičiūtė-Mills su bendraminčiais. Neseniai sugrįžusi iš viešnagės, „Pajūrio naujienoms“ A. Kerpytė, dar tebegyvendama karštais įspūdžiais, pasakojo apie patirtas emocijas: „Nors buvau toli nuo Lietuvos, tačiau bėgimo dalyvių ir aplink tvyrančios šilumos, kad esame viena didelė pasaulio lietuvių bendruomenė, buvau taip sujaudinta, kad, pakviesta tarti sveikinimo žodį, negalėjau sulaikyti ašarų. Buvo labai jautri šventė.“ Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo JAV misijoje tarnaujantis brolis Algirdas Malakauskis, kartu šventė Prisikėlimo parapijos klebonas Jonas Šileika ir diakonas Kazimieras Ambrozaitis. „Vilties bėgimo“ dalyvius malda prieš startą palydėjo iš Lietuvos atvykęs arkivyskupas Lionginas Virbalas, taip pat pasveikino Lietuvos ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius, stipriai įaugęs į bendruomenę, ir jos itin vertinamas dėl paprastumo ir bendrystės, pats dalyvavęs bėgime ir, beje, bėgimo trasą įveikęs pirmasis.
Per improvizaciją mokėsi šokio, muzikos ir dailės menų
Kretingos meno mokykloje įvyko vaikų dienos veiklos stovykla „Improvizacija“. Joje dalyvavo apie 30 mokinių. „Stovyklą organizuojame antrą kartą, kadangi po praėjusių metų sulaukėme didelio susidomėjimo ir, dar net nepaskelbus apie stovyklą, tėvai teiraudavosi, ar ji įvyks“, – kalbėjo viena organizatorių Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė. Save išbandė įvairiose srityse Į stovyklą organizatoriai kvietė 7–10 metų vaikus ne tik iš meno mokyklos, bet ir viso Kretingos rajono. „Norime ne tik užimti vaikus, bet juos ir ugdyti visapusiškai, mokyti savo talentą integruoti keliose meno srityse“, – paaiškino R. Šulskienė. Šių metų stovyklos tema – improvizacija. „Stengiamės vaikus paskatinti daugiau kurti, kad lavintų savo improvizacijos įgūdžius“, – šokių mokytojas edukatorius iš Vilniaus Smiltys Andrikonis sakė, kad improvizacijos dalyvius įvairių sričių specialistai mokė šokio, muzikos ir dailės. Pavyzdžiui, stovykloje buvo teatro pedagogė, kuri mokė kurti etiudus, dainavimo mokytojas – improvizacijos muzikoje: skatino vaikus improvizuoti dainuojant chore, kurti sutartines, paaiškino ritmikos elementus ir kaip pajausti juos. Praėjusiais metais stovykla savo tematika orientavosi į džiazo muziką, šokį. „Šiais metais vaikus norėjom lavinti visapusiškai, skatinti jų kūrybinį polėkį, todėl šalia muzikos ir šokio atsirado dailė“, – tikino S. Andrikonis. Kadangi stovykloje buvo įvairias meno sritis mėgstantys vaikai, organizatoriai jiems bandė pasiūlyti menų visumą, skatino išbandyti ir šokį, ir muziką, ir dailę, juos jungti tarpusavyje ir taip ieškoti savęs. „Kiekvienas vaikas turėjo lygias galimybes save išbandyti įvairiose meno srityse. Manau, kad vėliau, ypač tiems, kurie nesimoko meno mokykloje, bus paprasčiau apsispręsti ir pasirinkti, kokioje srityje mokytis. Jau teko iš vaikų girdėti, kad jie mokysis vieno ar kito dalyko, pavyzdžiui, groti būgnais“, – apie stovyklos naudą kalbėjo džiazo būgnininkas kretingiškis Dovydas Šulskis. Edukacinės veiklos buvo organizuojamos Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Organizatorių teigimu, ši erdvė atitiko jų lūkesčius, suteikė daugiau galimybių atskleisti veiklas. „Erdvės nebuvo uždaros, jos modernios, grindinys tinkamos šokiams, šalia yra stadionas. Skirtingos erdvės mums suteikė galimybę jas keisti greitai, tai padėjo išlaikyti ir vaikų dėmesį“, – paaiškino S. Andrikonis. Jį papildė ir kita edukatorė iš Vilniaus tapybos mokytoja Vėjūnė Andrikonytė: „Bibliotekoje skirtingas erdves galėjome panaudoti pagal paskirtį, paįvairinti veiklas. Ten atskiros erdvės tiek vaikams, tiek paaugliams, kurias puikiai pritaikėme.“
Užvakar startavo Kretingos rajono kultūros centro organizuojamas renginių ciklas „Muzikinės stotelės“. Pirmojoje muzikinėje stotelėje Kretingoje pasirodė akordeono virtuozas Andrius Beržonskis. Kviečia jaukiai pasibūti Koncertai truks visą liepą, kiekvieną trečiadienio vakarą, prie Vaidilos skulptūros. Pagrindinė renginio idėja – suvienyti žmones. „Muzika gydo žmogų, praplečia jo akiratį, jis tampa švelnesnis, nebe toks piktas. Norisi suvienyti žmones, kad kuo daugiau jų atvažiuotų, pasidžiaugtų ir pabūtų kaip viena didelė Kretingos rajono šeima“, – apie pozityvią renginio įtaką gyventojams kalbėjo kamerinio choro ,,Kristale“ vadovė Kristina Rimienė. „Muzikinės stotelės“ vyks lauke, kad, kaip teigė organizatoriai, žmonės jaustųsi laisvai: stabtelėję galėtų pasimėgauti muzika, jeigu patinka, pasilikti ilgiau. „Norime, kad žmonės ateitų neišsipustę, jeigu kas atlėkė iš daržo, lai jaučiasi gerai. Šis renginys nėra skirtas didžiajai masei žmonių, tikimės, kad ateis tie, kuriems tiesiog bus smagu paklausyti geros muzikos“, – sakė Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas” režisierė Karolina Moncevičienė. Kad renginiai neprailgtų, jie truks ne ilgiau kaip pusantros valandos. „Kretinga yra miestas, kuriame galima labiau važinėti dviračiais negu automobiliais. O pavadinimas perteikia tokį scenarijų: tarsi šeimos važiavo dviračiais pro šalį, sustojo, paklausė koncerto ir nuvažiavo toliau“, – kodėl pasirinko tokį formatą, atskleidė K. Rimienė. O trečiadieniai pasirinkti neatsitiktinai. „Vasaros savaitgaliais yra daug renginių. Pirmadienis ir antradienis – dienos, kada reikia įsivažiuoti į darbus ir linksmintis dar nesinori, o trečiadienis –savaitės vidurys, kai jau pradedi laukti savaitgalio“, – teigė Egidijaus Radžiaus teatro režisierė Kristina Lauciutė-Dimienė.
Tamsioje Kretingos rajono kultūros centro teatro salėje šviečia LED šviesos, aplink sceną sukasi 360 laipsnių asmenukių kamera ir skraido burbulai – čia vyksta šokių klubo „Danė“ organizuota dienos vaikų stovykla. Išsipaišę veidus stovyklautojai laksto po salę. Vieni – vienaragiai, kitos – princesės staiposi ant scenos ir pagal muziką filmuoja vaizdo klipą. „Kiekvienais metais stengiamės į stovyklą atnešti kažką naujo. Praeitais metais buvo virtualios realybės akiniai, šiemet išsinuomojome 360 laipsnių asmenukių kamerą“, – teigė stovyklos organizatorius šokių vadovas Tadas Romeika. Jis drauge su kolege šokių vadove Guoda Endriušaityte jau penktus metus rengia vaikų dienos stovyklas. Kiekviena stovyklos diena prasideda nuo mankštos. „Mūsų tikslas skatinti vaikus aktyviai leisti laisvalaikį, kartą per dieną vedame šokių pamokėles, per kurias vaikai patys kuria šokį“, – kalbėjo G. Endriušaitytė.
Įsigaliojo smurto artimoje aplinkoje orderis
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija turėtų padėti užtikrinti nukentėjusių asmenų teises, greičiau ir kokybiškiau suteiks jiems būtinas paslaugas. Vidaus reikalų ministerijos teigimu, smurto artimoje aplinkoje orderis policijos pareigūnams suteikia teisę nedelsiant įvykio vietoje atskirti auką ir įtariamą smurtautoją. Orderis galės būti skiriamas policijos pareigūno. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar analogišką jam priemonę turi 12 šalių, nuo 2020 m. lapkričio tokį orderį įvedė ir Lenkija. Nuo smurto dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus moterys, tačiau auga smurtas ir prieš vyrus. Nors smurtinių įvykių skaičius sąlyginai ir stabilizuojasi, jų pasekmės išlieka skaudžios. 2022 m. policijoje užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia – Vilniaus apskrityje – 14,5 tūkst., Kauno – per 11 tūkst., Šiaulių – 6,6 tūkst. Smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai sudaro 17,8 proc. visų nusikaltimų. Nuo 2020 m. kovo mėnesio vykdoma kasdienė policijoje registruojamų smurto artimoje aplinkoje įvykių stebėsena, o atsižvelgiant į jos rezultatus, vykdomos prevencinės ir kontrolės priemonės. Bendruomenės pareigūnai organizuoja susitikimus bendruomenėse, informacija dalijamasi socialiniuose tinkluose, taip pat yra sudaryta galimybė apie smurtą artimoje aplinkoje pranešti elektroniniu paštu ir per elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt, vykdomi pareigūnų mokymai. Taip pat kaupiami duomenys apie pasikartojančius smurto atvejus, o su smurtautojais vedami pokalbiai, siūloma jiems dalyvauti elgesio keitimo programose.
„P. n.“ informacijaKlaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai, vykdydami priemonę „Dėl alkoholio prekybos kontrolės“, Palangoje ir Klaipėdoje nustatė tris pažeidimus. Pareigūnai, tikrindami informaciją, apsilankė Palangos mieste. M. Valančiaus gatvėje 1999 m. gimęs taksi automobilio vairuotojas pareigūnei pardavė butelį alkoholinio romo. Vyrui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jam taip pat teks susimokėti pusę minimalios baudos. Kitą dieną toje pačioje gatvėje pareigūnai atliko dar vieną kontrolinį pirkimą. Susitarus telefonu, 1955 m. gimęs vyras automobiliu atvežė ir pareigūnui pardavė du butelius alkoholinio putojančio vyno. Asmeniui taip pat buvo surašytas protokolas. Į pareigūnų akiratį, kaip ir kiti per priemonę nustatyti pažeidėjai, vyras pateko pirmą kartą, todėl sumokėti turės pusę minimalios baudos. Dar vienas pažeidimas fiksuotas ir Klaipėdoje, Sportininkų gatvėje esančioje prekybos įmonėje. 1956 m. gimęs įmonės savininkas ir pardavėjas kontrolinį pirkimą vykdžiusiai pareigūnei pardavė butelį alkoholinio putojančio gazuoto gėrimo.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS RAGUVIŠKIAI–BAUBLIAI–ŽUTAUTAI kelyje, netoli Baublių, liepos 3 d. apie 22.10 val. sustabdyto automobilio „Opel Meriva“ vairuotojui, gimusiam 1981 m., nustatytas 3,12 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Pirmąją sezono dalį baigė pergalingai
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Kretingos futbolo komanda „Minija“ varžybomis su Marijampolės „MML City“ baigė pirmąją sezono dalį: kretingiškiai, namuose priėmę Marijampolės komandą, pergalę prieš ją išplėšė rezultatu 3:2. Sužaidė lygiosiomis Paskutinės dvejos „Minijos“ rungtynės vyko su komandomis lyderėmis. Išvykoje minijiečiai žaidė svarbias rungtynes prieš Plungės „Babrungą“, kuris turnyro lentelėje užima IV vietą. Susitikimą sėkmingiau pradėjo plungiškiai. Žaidimo pradžioje Kretingos komanda „užsidirbo“ 11 m baudinį, bet jį sėkmingai atrėmė mūsų ekipos vartininkas Amir’as Ahalarov’as. Pirmą kėlinį teritorinę persvarą turėjo plungiškiai, tačiau daugiau pavojingų momentų jie nesusikūrė. Antras kėlinys Kretingos komandai prasidėjo labai nesėkmingai. Sužaidus vos 20 sekundžių, po klaidos varžovų aikštės pusėje ir kontratakos prieš mūsų ekipos vartininką vienas liko varžovų puolėjas Eridanas Bagužas, kuris, pasinaudojęs proga, 46-ą minutę išvedė plungiškius į priekį. Tai nebuvo paskutinės kretingiškių problemos. Komandos kapitonui Germanui Vaniuchinui 46-ą minutę buvo parodyta pirma geltoną kortelė, praėjus dar 5 minutėms – ir antra, tad nuo 54-os minutės „Minija“ liko žaisti ne visos sudėties. Nepaisant to, praėjus kelioms minutėms, po ilgo perdavimo, dvikovą prieš varžovų gynėjus laimėjo puolėjas Saimon Santos Conceicao. Jis perdavė kamuolį legionieriui iš Japonijos Hiroshi Miyazawa, kuris, pasiųsdamas kamuolį į varžovų vartus, išlygino rezultatą. Rungtyniaujant mažuma komandai teko žaisti didžiąją dalį varžybų. Varžovai per tą laiką turėjo keletą galimybių išsiveržti į priekį, bet juos sėkmingai neutralizavo „Minijos“ vartininkas. Kovingos varžybos baigėsi lygiosiomis 1:1. „Į šias varžybas iš Kretingos atvyko tikrai gausus žiūrovų būrys – daugiau kaip 50. Jie sukūrė tikrai labai gerą atmosferą, galima sakyti, nustelbė susirinkusius plungiškius. Jautėmės tarsi žaistume namų aikštėje“, – futbolo aistruolių atsidavimu pasidžiaugė vyriausiojo „Minijos“ trenerio Thiago Bomfim Oliveira da Silva asistentas Martynas Viluckas.
Pavardės viešinti nenorėjusi „Pajūrio naujienų“ skaitytoja Jadvyga sunerimo dėl Savanorių gatvėje Kretingoje augančių medžių. „Nežinau, kas darosi? Ar mūsų komunalininkai kitaip jau nebemoka genėti?” – svarstė keletą nuotraukų į redakciją atsiuntusi moteris. Tačiau išsiaiškinome, kad genėjimas čia niekuo dėtas. Pasak šiuos darbus atliekančios bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadybininkės Renatos Gliaubertienės, medžius stipriai paveikė sausra. Senesni medžiai nėra laistomi, jų šaknų sistema apribota šaligatvių plytelėmis. Dėl drėgmės stokos išsausėjo ir atšoko žievė, o ją nuplėšti esą galėjo nekultūringi, gamtos nemylintys žmonės. „Jeigu dėl genėjimo kas nors ieško kaltų, tai tokių nėra, genėjimas – antraeilis dalykas“, – patvirtino Lietuvos dendrologų draugijos atstovas Artūras Poškus. Specialisto žodžiais, žalinga buvo pati sovietinė medžių auginimo technologija, kai aplink sodinuką užbetonuojama. Mažoje erdvėje medžiai gali augti 15, gal 30 metų ir pradėti nykti nepasiekus genetiškai užprogramuoto ūgio. Visiems sovietmečiu taip pasodintiems vyresnio amžiaus medžiams toks likimas gresia, nes jiems nėra sąlygų augti, dar puola grybelinės ligos, kiti kenkėjai. Pašnekovo teigimu, norint užauginti sveiką medį, reikia plačios vietos ir daug juodžemio. Atvira erdvė turi būti bent 2 metrų ilgio ir 2 metrų pločio, o ne 1 m x 0,5 m, kaip galima spręsti iš skaitytojos atsiųstos nuotraukos.
„P. n.“ informacija
Kretingos autobusų parkas teikia paraišką gauti ES paramą trims elektriniams autobusams ir jų įkrovimo stotelėms įsigyti. Kretingos rajono savivaldybei priklausančios uždarosios akcinės bendrovės Kretingos autobusų parko autobusai yra vidutiniškai apie 20 metų senumo, seniausias, dar riedantis, pagamintas 1998 metais. Pavargę autobusai nepatrauklūs keleiviams, neekonomiški. Kaip atnaujinti įmonės autobusų parką, Savivaldybės valdžia svarstė ne kartą, taip pat buvo gvildenta galimybė su ES parama dyzeliniu kuru varomus autobusus pakeisti pažangiais elektriniais. Tačiau toliau kalbų nepasistūmėta. Autobusų parkas kreipėsi į Savivaldybės tarybą leidimo rengti ir teikti Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) paraišką dėl ES paramos elektriniams autobusams ir jų įkrovimo stotelėms įsigyti. Paraiškas CPVA priima iki š. m. rugpjūčio 24 d. Įmonė Tarybai svarstyti buvo pateikusi 3 galimus investicinius variantus, politikai pasirinko pigiausią – apie 1 mln. eurų projektą, kurį įvykdžius būtų įsigyti 3 įmonės pirmieji elektriniai autobusai ir įmonės gamybinėje bazėje Vytauto g. Kretingoje pastatytos 3 jų įkrovimo stotelės. ES paramos, pagal šį paraiškų teikimo kvietimą, intensyvumas yra 50 proc., gavusi ES paramą dar 50 proc., apie 450 tūkst. eurų skirti turėtų pati įmonė.
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ nuosekliai tęsia tvarų ir glaudų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurios yra įsikūrusios šalia bendrovės vystomų, statomų ar veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų. Jau nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos bendruomenės, kurios įsikūrusios šalia jos saulės ir vėjo jėgainių parkų, kviečiamos teikti paraiškas dėl finansinės paramos. Šiais metais „Ignitis renewables“ planuoja bendruomenėms skirti iki 300 tūkst. eurų. „Partnerystė su vietos bendruomenėmis – tvarios „Ignitis renewables“ plėtros pagrindas. Mums rūpi aplinka, kurioje veikiame, todėl esame atviri pasiūlymams bendradarbiauti ir drauge kurti tvaresnį pasaulį. Siekiame, kad mūsų statomi ir valdomi atsinaujinančios energijos projektai kurtų vertę visam regionui, vietos bendruomenėms ir verslui. Mums svarbi abipusiu pasitikėjimu grįsta partnerystė, todėl siekiame įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikius ir atrasti tvaraus bendradarbiavimo galimybes“, – sakė „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė. Anot jo, „Ignitis renewables“ yra patikimi partneriai, kuriems bendruomenės yra itin svarbios. „Šiais metais norime pakviesti bendruomenes, įsikūrusias šalia mūsų atsinaujinančios energetikos projektų, pasinaudoti šia galimybe ir pagerinti savo aplinkos energetinį naudingumą, infrastuktūrą, edukuotis apie aplinkosaugą ir žaliąją energetiką“, – kviečia G. Meškelė.
Vasaros ritmas seniūnijose: kasdieniai darbai ir šventės
Smarkūs pastarųjų kelių dienų vėjai nuo augančių medžių žemėn nukrėtė keletą paukščių lizdų, tačiau daugiau eibių rajone nepadarė. Kaip teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Černiauskas, nė vieno iškvietimo šalinti padarinius negauta. „Gyvename vasariškai ramiai“, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Vakar buvo antra diena, kai su pavaduotoja Bernadeta Litviniene, specialistėmis Asta Kairiene ir Rima Ridikiene jie važinėja po seniūniją, dairosi apleistų namų valdos sklypų, mat pagal galiojančią tvarką iki liepos 1-osios gyventojai jiems priklausančias teritorijas privalo bent kartą nusišienauti, jei ne, laukia įspėjimai, galiausiai – ir sankcijos. „Pastebėjom, kad daugelis sodybų, kurias anksčiau įtraukdavome į apleistųjų sąrašus, šiemet atrodo tvarkingai, žmonės pasistengė“, – džiaugėsi A. Poškys. Bet, anot jo, apžvelgiant seniūniją, akys krypo ne vien į tai, kas negražu: nepraslydo ir pro išpuoselėtas sodybas, kurias vėliau būtų galima pasiūlyti apžiūrėti konkurso-apžiūros „Gražinkime savo aplinką“ komisijai. Ši kiekvienais metais vertina gražiausias rajono sodybas, o pačios pačiausios apdovanojamos rudenį per Derliaus šventę. „Seniai norėjome apdovanojimui teikti Onos ir Rimanto Benečių sodybą. Šeimininkai vis atkalbėdavo: esą dar ne viskas sutvarkyta, dar to ar ano trūksta, kažkas nepabaigta. Dabar įsitikinome – nieko netrūksta, sodyba išpuoselėta, su medinėmis skulptūromis, puošia mūsų Darbėnų miestelio centrą“, – papasakojo seniūnas.
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai kreipėsi į Savivaldybės Eismo saugumo komisiją dėl įvažiavimo į Vilniaus g. Nr. 16 daugiabučio kiemą. Policija atkreipė dėmesį į jau kurį laiką tarp gyventojų, Kretingos sporto mokyklos ir daugiabutyje veikiančios įmonės kylančius konfliktus dėl automobilių statymo vietų. Prieš įvažiavimą į kiemą yra kelio ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, tačiau šio ženklo nepaiso nei Sporto mokyklos mokinių tėvai, nei klinikos lankytojai. Problema komisijai yra gerai žinoma, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Aurelijus Jankauskas atkreipė dėmesį, kad prie į važiavimo yra įrengtas ne aptarnaujančiam personalui įvažiuoti draudžiantis kelio ženklas. „Todėl kiekvienas jį pažeidęs gali būti nubaustas. Be to, tiek klientai, tiek mokinių tėvai nėra aptarnaujantis personalas, todėl automobilius turi palikti stovėjimo aikštelėje“, – akcentavo jis. Netoliese yra ir automobilių stovėjimo aikštelė, priklausanti Kretingos muziejui. „Jose vietos tikrai pakanka ir iki tų įstaigų nueiti nėra toli“, – sakė Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Angelė Ubartienė, atkreipusi dėmesį, kad ir daugiabutis, ir prie jo esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra muziejaus teritorijoje. Eismo saugumo komisijos pirmininkas Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis, apibendrindamas diskusijas, sakė, kad tai – Kretingos sporto mokyklos ir muziejaus problema: „Siūlau šį klausimą persiųsti spręsti jiems.“
„P. n.“ informacija
„Teatrų sueiga Delfuose“ – į taip pavadintą dviejų dienų mėgėjų teatrų festivalį pajūrio krašto žiūrovus, iškart renginį pervadinusius „Šieno teatru“, sukvietė Vydmantų teatralai, kartu su kolegomis iš Agluonėnų ir Kurmaičių parengę ir šeštadienį bei sekmadienį suvaidinę keturis
Netradiciniai sprendimai netradicinėj erdvėj Surengti festivalį Vydmantuose sumanė Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriuje teatrą subūręs režisierius Saulius Vaičiulis. „Vydmantai turi teatrą ir turi ambicijų jį išlaikyti. O tam, kad jis gyvuotų, neužtenka vien statyti spektaklius. Mums, teatralams, labai svarbu bendrauti ir su kitais kolektyvais, tad tiesiog būtina turėti festivalio pobūdžio renginį“, – paklaustas, kaip kilo mintis surengti pirmąjį mėgėjų teatrų festivalį, sakė S. Vaičiulis. Anot režisieriaus, suorganizuoti renginį buvo nemenkas iššūkis, nes Vydmantų kultūros centro salė yra nedidelė, o ir scena nelabai pritaikyta spektakliams, tad teko ieškoti netradicinių sprendimų. „Pagalvojom: renginį organizuosime vasarą, tai kodėl neįrengus scenos lauke, – pasakojo S. Vaičiulis. – Tačiau tinkamų tam erdvių pas mus irgi ne per daugiausia, juolab norėjome, kad festivalis truktų porą dienų: kad svečiai galėtų pas mus pernakvoti, kad turėtume daugiau laiko draugystei ir bendrystei. Čia mums labai padėjo kavinės „Delfai“ šeimininkai, sutikę svečius priimti, maitinti bei leidę sceną įkurdinti savo pievelėje, tad ir renginį pavadinome „Teatrų sueiga Delfuose“. Tačiau bėda, kad toji pievelė prie pat Šiaulius ir Palangą jungiančio plento, tad reikėjo sugalvoti, kaip atsitverti nuo pravažiuojančio transporto keliamo triukšmo“. Problema išspręsta originaliai: sumanyta nuo plento atsiriboti šieno ritinių sienute. Kelias dienas talkininkai iš Odetos Maksvytienės ūkio atvežtų 40 ritinių statė sieną, įrengė sceną, ir jau šeštadienį į pirmąjį spektaklį netradicinėje erdvėje rinkosi žiūrovai, iškart praminę renginį „Šieno teatru“.
|
|
