|
|
|
(1768) 2023-07-04Triukšmingam jaunimui Kretingoje nėra kur susiburti
Vakarais, užsidarius parduotuvėms, į Rotušės aikštę suguža jaunimas. Kadangi besivažinėjantys jaunuoliai mėgsta „pagazuoti“ ir patriukšmauti, į redakciją nuolat plaukia gyventojų skundai dėl per didelio triukšmo. Tačiau Kretingos jaunimas tikino esąs nusiteikęs bendradarbiauti ir spręsti šią įsišaknijusią problemą. Rotušės aikštė – vienintelė susibūrimo vieta Gyventojai gana tiksliai žino, kad jaunimas miesto centre renkasi apie 22 val., o išsiskirsto apie 2 val. nakties. Jaunimo grupelė, leidžianti laiką Rotušės aikštėje, pasidalino, kad darbo dieną jauni žmonės čia būna trumpiau, savaitgaliais – ilgiau, viskas priklauso nuo to, ar yra ką veikti. O veikia jie čia daug ką: bendrauja, klausosi muzikos, kartais surengia nedideles lenktynes. Besišnekučiuojant su jaunimo grupele, prie jos vis privažiuoja nauji automobiliai, iš kurių išlipę jaunuoliai nesivaržydami sveikinasi ir juokauja. Rotušės aikštė susirinkusiems jaunuoliams yra ir gera susipažinimo vieta, čia sužino ir vienas kito vairavimo stilių. Pavyzdžiui, daugelis laikosi tradicijos įvažiavus į centre esančią automobilių stovėjimo aikštelę, apvažiuoti ratą ir tik tada sustoti. „Tai yra vadinamasis garbės ratas“, – per įvažiuojančios motociklų kolonos garsus vos girdimai šmaikštavo 21-erių metų Gabrielė Deimontaitė. Jaunuoliai miesto centre renkasi ne dėl to, kad jiems ši vieta nepakeičiama, o dėl to, kad kitos, jų teigimu, nėra. „Kai užsidaro vienas barų, po miestą pradeda vaikščioti išgėrę žmonės, ir būna, kad jie krečia įvairias nesąmones. Todėl mums nėra labai malonu žinant, kad gali nubrėžti mašiną ar dar ką padaryti“, – pasakojo 22-ejų metų Laurynas Žukauskas, akcentuodamas, kad ne visada Rotušės aikštė yra geriausia vieta susiburti. Ant motociklų susėdę jaunuoliai pasakojo, kad kita jų pamėgta vieta yra stovėjimo aikštelė prie Dvaro parko I tvenkinio. Greta šio tvenkinio gyvenantys žmonės irgi patiria ilgametę triukšmo problemą dėl besibūriuojančių jaunuolių. Tačiau ir jaunimui, jų tikinimu, ten nėra smagu, nes pravažiuojanti policija dažnai primena būti tyliai, o jiems norėtųsi „pagazuoti“.
„Kretingos vandenys“ Savivaldybės prašo per milijoną eurų injekcijos
Uždaroji akcinė bendrovė „Eigesa“ spaudžia įmonę „Kretingos vandenys“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl 1 mln. 200 tūkst. eurų Juodupėnų, Laukžemės, Raguviškių, Leliūnų kaimų vandenvietėse vandens gerinimo įrenginiams pastatyti. Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ su bendrove „Eigesa“ buvo pasirašiusi 4 preliminarias sutartis dėl minėtų vandenviečių vandens kokybės gerinimo įrenginių statybos. Preliminariose sutartyse buvusi nuostata, kad rangos darbų sutartys su „Eigesa“ bus pasirašytos, kai „Kretingos vandenys“ turės lėšų darbams atlikti. Preliminarios sutartys buvo pasirašytos 2022 m. kovo 28 d., rangos darbų (su jų projektavimu, vandenviečių vandens kokybės ištyrimu) – 2023 m. vasario 28 d. Bendrovė „Kretingos vandenys“ 2022 m. baigė nuostolingai, nuostolis – per 0,5 mln. eurų. Kodėl su „Eigesa“ buvo pasirašytos 1 mln. 200 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartys, kai įmonė trūksta apyvartos lėšų, ketvirtadienį Savivaldybės tarybos posėdyje paaiškinta nebuvo. Rajono Savivaldybės meras Antanas Kalnius įtikinėjo Tarybos politikus, kad Savivaldybė, kaip įmonės „Kretingos vandenys“ akcininkė, turėtų skirti tuos 1 mln. 200 tūkst. eurų, šia suma padidindama „Kretingos vandenų“ įstatinį kapitalą. „Jei sutartis su „Eigesa“ nutrauksime, jie bylinėsis, mes pralaimėtume“, – perspėjo meras, akcentavęs, kad keblią situaciją dėl pasirašytų sutarčių pats aptarė su „Eigesos“ vadovais.
Liepos 7–13 dienomis suplanavę keliones iš Lietuvos į Latvijos pajūrį, poilsiautojai privalo su savimi būtinai turėti asmens tapatybę įrodančius dokumentus: dėl NATO vadovų susitikimo Vilniuje numatyta laikinai atnaujinti patikrinimus prie Lietuvos–Latvijos sienos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Lietuvos Respublikos (LR) vidaus reikalų ministerijos (VRM) Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Laimonas Pocius „Pajūrio naujienas“ informavo, kad dėl liepos mėnesį vyksiančio NATO vadovų susitikimo Vilniuje LR Vyriausybė numatė laikinai atnaujinti patikrinimus prie vidaus sienos VSAT prie LR VRM vado nustatytuose pasienio kontrolės punktuose (PKP) prie vidaus sienos su Latvijos Respublika. Laikinai atnaujinus patikrinimus prie vidaus sienos nebus uždaromi keliai per buvusius PKP su Latvijos Respublika, juose gali būti atliekami nesistemingi atvykstančių asmenų ir transporto priemonių į Lietuvos Respubliką patikrinimai. „Pasieniečiai, vadovaudamiesi mūsų nustatytais rizikos faktoriais, kurių visuomenei atskleisti neturime teisės, pasirinktinai tikrins vykstančius per Pagėgių pasienio rinktinės kontroliuojamus Germaniškių, Saločių, Kalvių, Buknaičių, Skuodo ir Būtingės punktus. Sieną kertantiems piliečiams būtina su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą – LR piliečio pasą arba ID kortelę. Dokumentai būtini ir kartu su tėvais vykstantiems vaikams: visi reikalavimai tokie pat, kaip kertant Europos Sąjungos išorinę sieną ir vykstant, tarkime į Turkiją“, – paaiškino L. Pocius, paraginęs keliaujančiuosius būti atidžius, nes neturintiems dokumentų, kaip ir kertant ES sieną, numatyta administracinė atsakomybė. Patikrinimai Lietuvos–Latvijos pasienyje vyks nuo 2023 m. liepos mėn. 7 d. 8.00 val. iki 2023 m. liepos mėn. 13 d. 8.00 val.
„P. n.“ informacija
Dažniausiai įpėdiniai, apsispręsdami, ar priimti palikimą, stengiasi sužinoti, ar palikėjas neturėjo skolų, kurias jiems, tapus palikėjo turto savininkais, tektų grąžinti. Tačiau ne mažiau svarbu pasidomėti ir tuo, ar skolų neturi kiti tos pačios eilės įpėdiniai, kurie atsisako priimti jiems skirtą palikimo dalį. Kokios pasekmės gali laukti, neatlikus šių „namų darbų“, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto narė advokato padėjėja Dovilė Urnikienė. „Paveldėjau savo tėvų butą, tačiau neseniai gavau laišką iš antstolio, kuriuo pranešta, kad mano brolis turi skolų (apie 600 Eur), todėl jis neturėjo teisės atsisakyti paveldėti savo dalies. Aš esu raginamas informuoti brolį, kad jis susimokėtų skolas, nes kitaip antstolis informuos išieškotoją, kad šis turi teisę kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas leisti nukreipti skolos išieškojimą į tą turto dalį, kurią mano brolis būtų paveldėjęs. Ką tokiu atveju daryti? Mano brolis notarui atsisakymo paveldėti turto nebuvo pareiškęs, jis tiesiog nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą, todėl jo dalį aš ir paveldėjau. Brolis tėvų bute nėra registruotas“, – klausė skaitytojas. Į šį klausimą atsakė D. Urnikienė: – Žinia apie tai, kad dėl kito asmens skolų galima likti be dalies paveldėto turto, išties dažną išmuša iš vėžių, tačiau šiuo atveju skaitytojui nėra paguodžiančių žinių. Actio Pauliana teisinis institutas, apie kurį skaitytojui laiške užsiminė antstolis, yra vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų. Juo pasinaudodamas kreditorius gali nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, jei juos sudarydamas skolininkas elgėsi nesąžiningai ir taip siekė išsisukti nuo prievolių įvykdymo, t. y. bandė sumažinti savo mokumą, o kartu su juo – ir galimybę kreditoriui atgauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taigi, galima sakyti, kad actio Pauliana institutas įpareigoja skolininką, disponuojant savo turtu, atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Teismų praktikoje actio Pauliana paskirtis yra įvardijama kaip kompensacinė, nes, pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į pagal tą sandorį perduotą turtą ar jo vertę ir tik tiek, kiek yra reikalinga įsiskolinimui padengti. Kitaip tariant, siekiama atkurti skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Svarbu paminėti ir tai, kad pareikšti actio Pauliana galima ne visais atvejais, nes įstatymas numato tam tikras sąlygas. Tačiau kalbant apie paveldėjimo santykius, teismai yra išaiškinę, jog tokiose situacijose actio Pauliana galima taikyti, jeigu įpėdinis piktnaudžiauja savo teise atsisakyti palikimo, kad išvengtų prievolių įvykdymo.
KRETINGA ŠVENTOSIOS gatvėje birželio 30 d. apie 20.30 val. 57 metų vyras automobiliu „Toyota Previa“, išvažiuodamas iš namo kiemo atbula eiga, nepraleido šaligatviu važiavusio elektrinio paspirtuko. Jį vairavo ir nukentėjo 23 metų vyras. KRETINGOS RAJONAS BAUBLIŲ kaime liepos 1 d. apie 15.15 val. patikrinus automobilio „Renault Clio“ vairuotojo, gimusio 1992 m., blaivumą, jam nustatytos 2,17 promilės. Taip pat paaiškėjo, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta jo techninė apžiūra, o vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonę.
Parengė Edita KALNIENĖ
Režisierės siekis – Kretingoje surengti pasaulio vaikų teatrų festivalį
Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė, Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė dalyvavo birželio 19–25 dienomis Vengrijoje, Debreceno mieste, įvykusiame Pasauliniame mėgėjų teatrų asociacijos (AITA/IATA) surengtame festivalyje, kuris tapo ir dalimi 10-osios Pasaulinės teatro olimpiados. Į Lietuvą A. Antulienė parvežė džiugią ambiciją ir siekį – 2027 m. pasaulio vaikų ir jaunimo teatrų festivalį surengti Kretingoje. Lietuva – tarp pasaulio elito Pasak A. Antulienės, Lietuvos teatro kolektyvai puikiai pasirodo kas dvejus metus vis kitoje šalyje ir kas ketverius metus Monake vykstančiame pasauliniame mėgėjų teatro festivalyje – ši šalis yra būtent šio festivalio krikštamotė. Festivalis, prieš 70 metų sumanytas grupelės teatro jaunuomenės ir gavęs Monako princų pritarimą, per laiką įgijo svorį: kasmet paraiškas dalyvauti jame pateikia per 50 šalių, tačiau į festivalį pakviečiamas tik kas kelintas norintis, – šiemet kolektyvai iš 12 šalių. „Mums didelė garbė, kad Lietuvos mėgėjų teatras kaskart patenka tarp pasaulio elito“, – džiūgavo viceprezidentė. Šiemet Debrecene Lietuvai atstovavo Vilniaus universiteto studentų dramos teatras. Greta išskirtinių žanrų ir skirtingų temų spektaklius parodžiusių teatrų, mūsų sostinės studentai, pasak A. Antulienės, atvežė Volfgango Borcherto pjesę „Valanda 00“ (režisierė Felicija Feiferė). Pasirinktas spektaklis vaizdavo, kaip iš karo grįžta traumuoti jauni žmonės ir neberanda savo namų. „Tema labai atitiko laikmetį, nors vilniečiai spektaklį kūrė dar neprasidėjus karui Ukrainoje, tarsi vedami nuojautos. Spektaklis labai įtaigus, emocionalus, jame daug judesio. Festivalio vertinimo komisija lietuviams negailėjo gerų žodžių, ir tai darsyk sustiprino jos pasitikėjimą Lietuva“, – A. Antulienė kalbėjo, kad AITA/IATA prezidentas Aledas Rhys Jones, jau ir anksčiau parodęs pasitikėjimą Lietuva, po šio pastatymo darsyk pasiūlė kitą festivalį surengti būtent mūsų šalyje.
Eismo saugumo komisija tenkino ne visus gyventojų prašymus
Savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje svarstyta, kuriose vietose prie daugiabučių būtų galima įrengti automobilių stovėjimo vietas neįgaliesiems, taip pat diskutuota apie įvairias eismo saugumo priemones mūsų rajone. Įsuka ne į tą įvažiavimą Eismo saugumo komisija sprendė J. Basanavičiaus gatvėje gyvenantiems žmonėms iškilusią problemą, kuomet šalia jų namų pastatė naują prekybos centrą „Iki“. Statant prekybos centrą, buvo panaikintas įvažiavimas į kiemą iš Palanga–Šiauliai kelio ir įrengtas naujas iš prekybos centro aikštelės. Kadangi ties tuo įvažiavimu iš parduotuvės aikštelės nėra jokio kelio ženklo, nurodančio, kad tai – akligatvis, prekybos centro lankytojai įsuka į gyventojų kiemą, taip sukeldami jiems nepatogumų. „Žiemą ne kartą šiame akligatvyje mašinos buvo užklimpusios, taip visiškai užtverdamos mūsų vienintelį įvažiavimą“, – prašydami įrengti kelio ženklą „Akligatvis“, rašė kretingiškiai. Komisijos nariai, apsvarstę situaciją, nutarė patenkinti gyventojų prašymą. Su kita problema susiduria Marijos Tiškevičiūtės mokyklą lankančių vaikų tėvai. Jie tikino, kad Savanorių gatvėje, prie mokyklos, padaryta vieta saugiai išlaipinti vaikus naudojasi daugiabučių namų gyventojai, dėl ko ryte tėvai, atvykę į ugdymo įstaigą, negali aikštele pasinaudoti pagal jos paskirtį. Į darželio teritoriją įvažiuoti taip pat yra draudžiama. Todėl mokyklos bendruomenės nariai išreiškė prašymą padaryti papildomą kelio ženklą prie jau esamo, nurodantį, kad galima automobilius toje vietoje palikti ne ilgiau, kaip 15 minučių. Paanalizavę situaciją, komisijos nariai pritarė, kad toje vietoje problema yra, tačiau, pasvarstę, kad žiemos metu nuvesti vaiką į mokyklos grupę, jį nurengti, gali užtrukti kiek ilgiau. „Siūlyčiau stovėjimo laiką riboti iki 30 minučių“, – sakė Eismo saugumo komisijos pirmininkas Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis. Jo siūlymui kiti nariai pritarė vienbalsiai. Viršija greitį Kiek daugiau diskusijų sukėlė Kluonalių kaimo gyventojo iškeltas klausimas dėl greičio ribojimo Alyvų gatvėje. „Šia gatve žmonės lekia dideliu greičiu, dėl to net baisu vaikus į kiemą išleisti“, – tikino jis. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė atkreipė dėmesį, kad žvyruota Alyvų gatvė yra pakankamai plati, tačiau tai – miesto ribos, kuriose galioja 50 km per val. greitis. Padiskutavę, kad, laikantis Kelių eismo taisyklių, t. y. važiuojant 50 km per val. greičiu, toje gatvėje turėtų būti pakankamai saugu, komisijos nariai nutarė prašymui nepritarti. Gyvenantieji Padvariuose Eismo saugumo komisijos paprašė įrengti sferinį kelio veidrodį Vienkiemio gatvėje, ties 31-uoju namu. Jų teigimu, šioje sankryžoje yra blogas matomumas, dėl ko jau yra susidūrę automobiliai. „Reikia išsiaiškinti, ar tą namą juosianti gyvatvorė netrukdo matomumui, ir paprašyti ją apgenėti, kaip to reikalauja įstatymai“, – Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Angelė Ubartienė pasiūlė seniūniją įpareigoti išsiaiškinti dėl gyvatvorės. Komisijos nariai taip pat nusprendė toje gatvėje įrengti kelio ženklus „Pagrindinis kelias“. Dar vienas skundas dėl greitį viršijančių vairuotojų gautas iš gyvenančiųjų Geležinkelio ir Pasieniečių gatvėse Kretingoje. Jie komisijos prašė įrengti greičio ribojimo kanelius ties Pasieniečių g. 14-uoju namu. „Toje vietoje mūsų pareigūnai matavo greitį, ir nebuvo užfiksuotas nė vienas jo viršijimo atvejis“, – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Aurelijus Jankauskas pasvarstė, kad triukšmas gali būti girdimas dėl pačios gatvės būklės, joje esančių duobių. Po diskusijos komisijos nariai nepritarė gyventojų prašymui, nes, norint įrengti greičio ribojimo kalnelį toje gatvėje, reikia ją tvarkyti kompleksiškai, o šis kelio ruožas taip pat yra įtrauktas į tvarkomų gatvių sąrašą.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai per vykdytas priemones iš viso užfiksavo 800 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tarp jų – 7 neblaivūs vairuotojai ir 4 alkoholio padauginę dviratininkai. Liepos 1 d. apie 10.55 val. mūsų rajone, Padvarių kaime, sustabdytam 1960 m. gimusiam automobilio „Opel“ vairuotojui nustatytos 0,45 promilės, taip pat Padvariuose sustabdytam kitam 1998 m. gimusiam „Volkswagen“ vairuotojui – 0,46 prom., tą pačią dieną nustatyti dar 4 neblaivūs vairuotojai kitose Klaipėdos apskrities vietovėse. Liepos 2 d. apie 8.43 val. Palangoje sustabdytam 1954 m. gimusiam automobilio „Toyota“ vairuotojui nustatytas 0,45 prom. neblaivumas. Atsakomybės neišvengs ir 4 alkoholio padauginę dviratininkai, užfiksuoti Rietave, Klaipėdos rajone, Gargžduose, Palangoje. Liepos 1 d. apie 18.24 val. Palangoje, Sodų g., 1964 m. gimusiam vyrui nustatytas 0,46 prom. neblaivumas. Per savaitę taip pat užfiksuota, kad 42 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 24 vairuotojai ir du keleiviai – nesegėjo saugos diržų, 32 vairuotojai nepraleido pėsčiųjų, du atsakomybės sulauks už chuliganišką vairavimą. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuoti 673, rankiniu – dar 11 leistino greičio viršijimo atvejų.
Klaipėdos AVPK informacija
Prie vairo pagauti neblaivūs vairuotojai dažnai sako neįvertinę suvartoto alkoholio kiekio. Medikai aiškina, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis kraujyje didina norą rizikuoti ir skatina neadekvatų elgesį, kuris, deja, neretai baigiasi nelaimėmis kelyje.
Jaustis gerai nelygu būti blaiviam
Dažnai į autoįvykius patekę neblaivūs vairuotojai tikina, kad jautėsi adekvatūs sėsti prie vairo – juk tuo metu nepykino, o ir galva nesvaigo. Vis dėlto, realybė yra kitokia. Medikų teigimu, net viena taurė vyno, alkoholinis kokteilis ar kitas alkoholinis gėrimas paveikia žmogaus smegenis. Sulėtėja vairuotojo reakcija į netikėtas situacijas, susilpnėja gebėjimas tiksliai nustatyti atstumą, sustiprėja noras rizikuoti. Be to, būnant neblaiviam, kur kas lengviau viršyti greitį, nes alkoholio poveikis sudaro įspūdį, kad viskas galima ir nieko blogo neatsitiks, suteikia drąsos, ir vairuotojas be baimės leidžiasi į kelią. Pasak medikų, pavojų saugiam eismui kelia net ir 0,15 promilės girtumas, o vairuoti rekomenduojama tik praėjus 24 valandoms – per tiek laiko alkoholis pasišalina iš organizmo.
Vasaros šventė nuvilnijo ir Šukėje
Šukės ir aplink esančių kaimų žmonės toliau tęsia tradiciją susitikti vasaros šventėje „Sodžiaus takais“. Jaunus ir senus, didelius ir mažus suburiantis renginys kasmet tas pats, tačiau kartu ir kitoks, paįvairintas naujais akcentais. Gėlės ir muzikiniai kūriniai – jubiliatams Praėjusį penktadienį po metų visus sveikus gyvus į bendruomenės kiemelį sugužėjusius pasveikino Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, rajono tarybos nariai Violeta Turauskaitė ir Vytautas Ročys. Linksmą nuotaiką kūrė vietos folkloro kolektyvas „Šukupis“, taip pat Raguviškių muzikinė grupė „Raskila“, linijinių šokių studija „Canto“ iš Klaipėdos, Kretingalės kultūros centro liaudiškos ir pramoginės muzikos kapela „Grajus“, televizijos projekto „Lietuvos balsas“ nugalėtojas atlikėjas Marius Petrauskas. Du kūrinius – vieną visiems, kitą – jubiliejaus proga savo seneliui rajone žinomam ūkininkui Stasiui Lomsargiui dovanojo Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis 2023“ diplomantas bandonininkas Adomas Kavaliauskas. „Nėra buvę, kad nepagerbtume savo jubiliatų. Šiemet juos suskaičiuoti vienos rankos pirštų tikrai kad neužtektų“, – šypsojosi šventės organizatorė Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vedėja Violeta Ruikienė. Vieniems gyventojams sukako po 80 ar 70, kitiems – po 60, 50, 40 ar dar tik 30 metų. Puokštės gėlių buvo įteiktos Birutei Kalnienei, Vandai Žukauskienei, Vidui Montvydui, Liudai Paulienei, Marinai Burneikienei, Edvardui Pazdrazdžiui, Martynui Kontrimui, Irinai Bružienei, Rimantui Kaziui Drungilui, Antanui Grikpėdžiui, Justui Motužiui, Tomui Kartevičiui, Vytautui Grinevičiui, Antanui Viskontui, Stasiui Lomsargiui.
Praėjusį savaitgalį į Vilniuje, Vingio parke, surengtą tradicinį bendrystės festivalį „Čia gera augti“, skirtą Globėjų dienai, išvyko būrys Kretingos socialinių paslaugų centro darbuotojų ir globėjų šeimos bei jų globojami vaikai. Kaip teigė Kretingos socialinių paslaugų centro Globos tarnybos veiklų koordinatorė Lina Rimkuvienė, šventė paliko gilių įspūdžių globėjams, globojamiems vaikams ir jiems talkinantiems Globos tarnybos darbuotojams. Į šventę vyko 3 globėjų šeimos, – nors buvo kviesta gausiau, tačiau dėl asmeninių priežasčių šios atsisakė – ir centro darbuotojos: be L. Rimkuvienės, dar Asta Sakalauskienė, Dalia Bieliauskienė, Birutė Daukšaitė, Pagalbos šeimai tarnybos vedėja Diana Špučienė ir Vaikų bendruomeninių namų darbuotoja Jūratė Blyžienė su vienu juose gyvenančių jaunuolių. Susirinkusią gausią minią pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana, socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė, linkėjo ištvermės ir sveikatos globėjams, o jų globojamiems vaikams – šviesių gyvenimo perspektyvų. Globos festivalio simboliu šiemet tapo geležinė širdis, kurią atrakinus, pasklinda širdies dulkės – meilė ir gerumas. Po oficialiosios renginio dalies Vingio parko estradoje įvyko atlikėjų Lino Adomaičio ir Monikos Linkytės koncertas. Uždarymo metu Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė globėjų dienos simbolį „Didelis širdies gerumas“ perdavė Druskininkų savivaldybės, kuri kitąmet globos festivalį, vicemerui Linui Urmanavičiui.
Kiek žmonių nuskendo, Rusijos kariams susprogdinus Kachovkos elektrinės užtvanką, greičiausiai nebus tiksliai sužinota niekada, nes į kairę, į užgrobtą Dniepro upės pusę, okupantai neįleido tarptautinių stebėtojų, o aukas apiformina, kaip mirusius nuo ligų, bet ne skenduolius. Ukrainos kontroliuojamas dešinysis Dniepro krantas yra aukštesnis, vanduo apsėmė mažiau kaimų, o gyventojams į pagalbą suskubo oficialios žinybos ir daugybė savanoriškų organizacijų. Šių parama buvo neįkainojama, nes tuo metu Ukrainos kariuomenė buvo pradėjusi kontrpuolimą, ir neturėjo galimybės siųsti karius į pagalbą. Savanoriai dar tą pačią dieną iš visos šalies ėmė vežti maistą, gėlą vandenį ir atsigabeno motorines valtis. Iš apsemtų vietovių buvo išgabenta beveik trys tūkstančiai žmonių, tačiau visų nebuvo suspėta išgelbėti. Kol kas yra rasti aštuoniolikos skenduolių palaikai, o per trisdešimt žmonių yra laikomi dingusiais. Spėjama, kad dalį jų stipri Dniepro srovė nuplukdė į Juodają jūrą. Nuo Kachovkos elektrinės iki jūros Dniepras teka apie 150 kilometrų, nuo Chersono – apie penkiasdešimt, o, trimis metrais pakilus vandens lygiui, srovė buvo labai stipri. Gelbėtojai labiausiai baiminosi, kad daugiausiai aukų gali būti Chersono mieste, kurio dalis yra žemumoje ir arti upės. Vanduo apsėmė tik pirmus daugiaaukščių namų aukštus, iš kurių pavyko žmones išgabenti. Sunkiau buvo nusigauti iki nedidelių kaimelių, nes keliai tapo nepravažiuojami, o didelę upės srovę įveikti tinkamų motorinių valčių trūko. Be to, gelbėjimo darbus trukdė okupantai, ėmę šaudyti į savanorių valtis. Nuo bombos skeveldrų žuvus dviem gelbėtojams ir šešiems patyrus rimtus sužeidimus, Chersono valdžia apribojo gelbėtojų darbą tuose upės ruožuose, kurie yra labiausiai priešų matomi ir apšaudomi.
|
|
