|
|
|
(1767) 2023-06-30Į vieną jungia keturis rajono sveikatos centrus
Nuo kitų metų pradžios bus vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reorganizacija: rajono tarybai nusprendus, Kartenos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC), taip pat – Kretingos sveikatos psichikos centras bus prijunti prie Kretingos PSPC. Šios keturios sveikatos įstaigos sudarys vieną juridinį vienetą. Patys šių įstaigų vadovai, taip pat kai kurie rajono politikai mano, kad sprendimas priimtas skubotai, neatlikus skaičiavimų ir analizės, juolab neatsižvelgus į vietos gyventojų interesus. Sprendimai – už akių Sprendimą reorganizacijos būdu prie Kretingos PSPC prijungti viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas – Kartenos ir Salantų PSPC bei Kretingos psichikos sveikatos centrą, Taryba paskubomis priėmė dar gegužę, o vakar įvykusiame posėdyje patvirtino įstatų pakeitimą ir būsimos reorganizacijos tvarką. Pasirašyti įstatus ir juos įregistruoti yra įpareigotas dabartinis Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys. Tačiau, kas nuo kitų metų vadovaus sujungtam centrui, dar neaišku, nes A. Juškio kadencija baigiasi šį gruodį, ir bus skelbiamas konkursas direktoriaus pareigoms užimti. Žinia apie Salantų PSPC prijungimą prie Kretingos buvo gana skausmingai sutikta miesto bendruomenės: žmonėms nebeaišku, kokia nauda iš tos reformos – ar išvis beliks gydymo įstaiga jų mieste, ar nenunyks, kaip bus su darbuotojais. Gyventojai pasipiktinę, kodėl nebuvo diskutuojama su jais, prieš priimant tokį sprendimą, kraipė galvas, kodėl viskas daroma skubotai ir už akių.
Prisiekė nauja Tarybos narė
Birželio 29 d. įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos nario priesaiką davė socialdemokratė Jolanta Gedvilaitė. Ji pakeitė savo noru iš Tarybos pasitraukusį ilgametį Tarybos narį, bendrapartietį Steponą Baltuonį. Turinti ekonomisto ir teisininko kvalifikacijas politikė planuoja dirbti Tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete. Socialdemokratai yra dabartinės Tarybos opozicijoje, kuri yra numačiusi deleguoti J. Gedvilaitę į Antikorupcinės komisijos pirmininko pareigas. Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyrius šiomis dienomis J. Gedvilaitę išrinko skyriaus Tarybos nare. J. Gedvilaitė iki šiol dirba Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją.
„P. n.“ informacija
Krepšinio komanda vos neliko už lygos durų
Tam, kad galėtų toliau tęsti kovas Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), Kretingos vyrų krepšinio komanda iki birželio 30 d. imtinai turi pateikti komandos finansavimą užtikrinantį garantinį raštą. Kretingą reprezentuojančią komandą lėšomis remia Kretingos rajono savivaldybė, Arimanto Mikaločiaus treniruojama komanda turi ir nemažą būrį privačių rėmėjų. Pernai Savivaldybė buvo suteikusi 64 tūkst. 480 eurų garantiją. Prašymą dėl tokio pat dydžio garantijos, kuri leistų klubui dalyvauti lygos naujo sezono rungtynėse, merui Antanui Kalniui komandos treneris pateikė birželio 6 d. Ketvirtadienį posėdžiavusiai Kretingos rajono savivaldybės tarybai A. Kalnius pateikė protokolinio sprendimo projektą, kuriame Savivaldybės garantijos suma sumažinta iki 58 tūkst. 320 eurų. Tarybos opozicijos lyderė Violeta Turauskaitė, opozicijos nariai Romualdas Jablonskis, Giedrius Petreikis, kiti suskato aiškintis, ar mažesnė lėšų suma suderinta su komandos treneriu, ar nenutiks taip, kad dėl mažesnės Savivaldybės garantijos klubas negalės startuoti sezono rungtynėse. A. Kalnius tokį klubui skiriamų lėšų „apkarpymą“ grindė siekiu taupyti Savivaldybės biudžeto lėšas, kurių papildomai reikės išaugusioms Tarybos narių veiklos išlaidoms (atlyginimams), mokytojams – jų išlaidoms transportui, kai vykstama į tolimesnes mokyklas, kompensuoti (ketvirtadienį Taryba patvirtino kompensaciją – 10 centų už 1 kilometrą). Merui pagalbon atėjęs valdančiosios daugumos atstovas Mindaugas Černeckis kolegas patikino kalbėjęsis su A. Mikaločiumi ir iš jųdviejų privataus pokalbio supratęs, kad klubas nepražus ir, gavęs mažesnę Savivaldybės garantiją, o trūkstamas lėšas garantuos rėmėjai.
Laimėję konkursą įrengs papildomus dviračių stovus
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenės projektas „Keičiu mašiniuką į dviratuką“ laimėjo prekybos centro „Maxima“ iniciatyvų konkursą „Mes – bendruomenė“. Už iš jo gautas lėšas planuojama prie mokyklos įrengti daugiau dviračiams ir elektriniams paspirtukams skirtų vietų. Taip tikimasi paskatinti bendruomenės narius dar labiau judėti ir tuo pačiu tausoti aplinką. Skatina judėti „Labai greitai susibūrėme komandą ir nusprendėme dalyvauti, kadangi konkurso tema gana aktuali mūsų mokyklai ir siejasi su jos tikslu skatinti ekologiją“, – kodėl dalyvavo konkurse, atskleidė progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, įvardinusi, kad iš pradžių buvo surinkta komanda, kuri parengė projektą, išgrynino jo idėją. Pateikusi savo projektą „Keičiu mašiniuką į dviratuką“, progimnazija iš maždaug 200 dalyvavusiųjų pateko tarp 32 geriausiųjų ir gavo galimybę varžytis antrame etape. Viena antro etapo dalių buvo balsavimas, per kurį projektas galėjo surinkti papildomų taškų prie ekspertinio vertinimo. „Nežinojome, kaip buvome įvertinti ekspertų, bet patekome tarp geriausiųjų, – sakė R. Viskontienė. – Bendruomenė įdėjo daug pastangų ir aktyviai balsavo už mūsų projektą. Labai smagu matyti, kad esame tikrai pakankamai sutelkta bendruomenė ir gebame pasiekti tikslą.“ Pagal balsavimą tarp mokyklų Marijono Daujoto progimnazijos projektas iškovojo antrą vietą, ji buvo išrinkta, kaip viena iš 16 šio iniciatyvų konkurso nugalėtojų. „Pavadinimas ir atspindi mūsų projekto esmę – skatinti bendruomenės narius į progimnaziją atvykti ekologiška transporto priemone, judėti“, – paaiškino R. Viskontienė. Laimėjusi konkursą, bendruomenė ketina mokyklos prieigose įrengti papildomų stovėjimo vietų dviračiams ar elektriniams paspirtukams, tam jie gavo 9 tūkst. 86 Eur. Pagal konkurso sąlygas, 20 proc. turi prisidėti ir pati mokykla. „Džiaugiamės, kad Savivaldybė palaiko mus ir skatina dalyvauti tokiuose projektuose. Jeigu Savivaldybė neprisidėtų, negalėtume juose dalyvauti. Kita vertus, ir pati mokykla iš iniciatyvų, kaip šiuo atveju, gavo papildomų lėšų progimnazijai“, – direktorė R. Viskontienė įvardino, kad, įgyvendinant mokyklos projektą, Savivaldybė prisidės 3 tūkst. 894 Eur. Galimybė į progimnaziją atvykti dviračiu, anot R. Viskontienės, Kretingoje yra sudaryta, tačiau mokiniams kildavo keblumų, kur palikti: „Patys esame susivirinę stovus, o, inicijavę šitą projektą, pamatėme, kad nepakanka vietos visiems norintiems pasistatyti dviračius kieme.“ Stovus planuojama įrengti toje pačioje vietoje, kur ir jie yra šiuo metu.
Ko dar nežinome apie vakcinas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą. LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija. Naudojamos tik patikrintos vakcinos „Vakcina – tai yra susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo struktūros dalelės, kurios yra įskiepijamos į žmogaus organizmą ir sukelia specifinį imuninį atsaką. Tokiu būdu imuninė sistema yra ištreniruojama atpažinti visą infekcinės ligos sukėlėją arba konkrečius jo antigeninius komponentus ir geba jį neutralizuoti“, – aiškino A. Mickienė. Pasak specialistės, itin svarbu suvokti, jog tam, kad vakcinos būtų užregistruotos ir pradėtos naudoti, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai. Vakcina sukuriama ir išbandoma mėgintuvėlyje su ląstelėmis („in vitro“), vėliau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinktų žmonių grupes. Viena dalis jų gauna tiriamąją vakciną, kita – placebą. Tuomet analizuojami rezultatai ir jeigu toje grupėje, kuri gavo vakciną, susirgo gerokai mažiau žmonių nei gavusioje placebą, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kokiu procentu mažiau žmonių susirgo, yra nustatomas vakcinos veiksmingumas klinikiniuose tyrimuose. „Tik tuomet, kai klinikiniuose tyrimuose yra užfiksuojamas vakcinos efektyvumas ir įrodoma, jog ji nesukelia nepageidaujamų, grėsmingų reiškinių, vakcina yra užregistruojama ir patenka į rinką“, – nepatikrintų ir neveiksmingų vakcinų naudojimą paneigė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje liepos 3 d. 17 val. atidaroma ir visą liepą veiks pamirštos asmenybės, mažai tyrinėtos tarpukario Lietuvos menininkės Veronikos Šleivytės (1906–1998) dalies kūrybinio palikimo – fotografijų – paroda. Ją pristatys Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jurėnienė. Itin įdomios Lietuvos fotografijos istorijos kontekste, V. Šleivytės fotografijos dokumentuoja jos gyvenimą dviejose Lietuvos vietose: virsmą iš Rusijos imperijos pakraščio bežemių valstiečių dukters į menininkę, Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmininkę nepriklausomybę atgavusios šalies laikinojoje sostinėje, o paskui – į daugiausia gėles tapančią save vien kūrybai paskyrusią dailininkę. Aistringai tarpukariu fotografuotas palikimas šiandien fotografijos mėgėjus domina ir kaip meninis palikimas, ir kaip gyvenimo realijas liudijantys dokumentai. V. Šleivytės fotografijose – šeima, draugai, dailės ir fotografijos parodos, vietos, kuriose ji gyveno ir reiškėsi. Ši fotografė – pirmoji, įamžinusi homoseksualią moterų meilę.
Išsikėlė ambicingą tikslą įkurti menų centrą
Įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos“ Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje planuojama įrengti tarpdisciplininį menų centrą. Jam atsiradus keisis tradicinio ugdymo suvokimas – nebeliks aktų salės, įvairios mokymo disciplinos bus integruojamos su menais. „Toks centras bus pirmas Lietuvoje, galimai ir Europoje. Mes nusimatėme ambicingą tikslą – padaryti tai, ko kitur nėra“, – teigė progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Integruos įvairias disciplinas Tarpdisciplininis menų centras jau turi ir pavadinimą „Dagys“. Jį progimnazijos bendruomenė išrinko neatsitiktinai. Dagys yra vienas Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo Simono Daukanto slapyvardžių. Centre veiks keturios erdvės – kino, medijų ir vaizdo, įrašų ir garso studijos, fotostudija, eksperimentinė muzikos, šokio ir pojūčio lavinimo erdvė. Juose per meną bus mokomasi įvairių disciplinų. „Tarpdisciplininis menų centras reiškia, kad mokymosi rezultatų bus siekiama įvairias disciplinas integruojant tarpusavyje, pavyzdžiui, fotografiją su vaizdo menu ir panašiai“, – paaiškino progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Živilė Sabaliauskaitė. Vaikai bus skatinami tiksliuosius mokslus perprasti, juos pateikiant kitaip, per meną. „Planuojame, kad tas temas, kurių vaikai neišmoksta per matematiką ar sunkiai supranta fizikoje, chemijoje, jie išmoks būtent per meną. Jau turėjome vieną ugdymo dieną, kai vaikai gamino oru pučiamas mašinėles. Tai buvo ir su fizika, ir su menu susijęs dalykas“, – pavyzdžiu pasidalino S. Jonaitienė. Ją papildė ir Ž. Sabaliauskaitė, atkreipusi dėmesį, kad vaikams yra paprasčiau per savo patirtį įsisavinti įvairias mokslo disciplinas. Menų centre labai svarbu visų sričių mokytis, susiejus su tarpdisciplininiu menu, nes, kaip teigė Ž. Sabaliauskaitė, jeigu būtų mokomasi per disciplininį meną, ugdymas nesiskirtų nuo šiandien mokyklose organizuojamo įprasto ugdymo. „Norisi nutolti nuo tos tradicijos ir pereiti į šiuolaikinį, tarpdisciplininį meną, nes jis nėra izoliuotas ir neveikia pats savaime, jis tyrinėja kažkokią kitą sritį, tarkim, matematiką“, – sakė ji, akcentuodama, kad šiuolaikinis menas niekur Europoje nėra įtrauktas į ugdymo programas. Kurti tokį centrą Kretingoje progimnazijos bendruomenę įkvėpė jų jau turima patirtis. „Vykdydami projektus, į mokyklą pakviesdavome kitų šalių menininkus, kurie su mokiniais kurdavo ir tyrinėdavo įvairias temas per meną, vizualinius dalykus“, – tikino Ž. Sabaliauskaitė.
Pateko tarp 20 geriausiųjų
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos devintokas Gytis Valanta pateko tarp 20-ties geriausiai informacines technologijas šalyje išmanančių mokinių. Jis dalyvavo nacionaliniame informacinių technologijų iššūkyje, kuris skirtas visos Lietuvos mokiniams gerinti žinias IT srityje. Per projektą 7–9 klasių mokiniai dalyvavo nuotolinėse pamokose ir sužinojo daugiau apie technologijų istoriją, kas mūsų laukia ateityje bei mokėsi programavimo pagrindų. Mokiniai taip pat išbandė jėgas atstovaudami savo mokyklai kovoje dėl pažangiausių mokyklų ir regionų vardo bei varžėsi dėl patekimo į 20-uką geriausių mokinių, kuriems atiteko individualios programavimo pamokos ir išmanūs prizai. Iššūkyje dalyvavo daugiau kaip 8,5 tūkst. mokinių iš visos Lietuvos, tarp jų – ir G. Valanta. Jis birželio 19 d. buvo pakviestas į baigiamąjį projekto renginį Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, kur pateko tarp 20-ties geriausiai technologijų išmanymą pademonstravusių mokinių Lietuvoje.
„Kuprinės“ informacija
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gimnazistė Ula Gaubė yra aktyvi Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ teatro aktorė, tuo pačiu ji užsiima karatė sportu. Scenoje patiriami iššūkiai Ulos gyvenime teatras atsirado dar vaikystėje. Kaip ji pati sakė, teatrą lankyti pradėjo vos išmokusi vaikščioti. Merginai netgi teko suvaidinti keliuose suaugusiųjų spektakliuose. Vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“ lanko jau ketverius metus, to siekė nuo pradinių klasių. Merginos teigimu, būnant aktoriumi sunkiausia būna perteikti žiūrovui reikiamą emociją, mokėti ją suvaldyti. „Tu turi vaidinti taip, jog atrodytų, kad viskas vyksta dabar, realybėje ir tai nėra daugybę kartų surepetuotas spektaklis“, – teigė U. Gaubė. Taip pat sudėtinga nepasimesti salėje, scenoje, kai kas nors nutinka ne taip. Gebėti išsisukti iš situacijos, jeigu, pavyzdžiui, sulūžta dekoracija ar kažkas salėje pradeda juoktis, komentuoti spektaklį. „Taip yra buvę, tačiau, manau, iš visų šių nutikimų galima pasimokyti, o taip pat išlieka smagūs ir juokingi prisiminimai“, – mintimis dalinosi kretingiškė. Teatras taip pat moko dirbti komandoje. „Visi esame žmonės ir ne visada mums patinka vienas ar kitas žmogus, tačiau, kai esi scenoje, komandoje turi parodyti viską, ką gali geriausio individualiai, ir niekam nesvarbu, kas tau patinka, o kas ne“, – tikino Ula. Kartais grupėje būna ir nesutarimų, tačiau galų gale visi susitaiko ir dirba toliau. Spektakliai išlikę atmintyje Ulos teigimu, kai darai tai, kas patinka, dėti daug pastangų nereikia, nebent sieki tobulumo. Teatre vienintelis dalykas, reikalaujantis daugiau pastangų, – viską atlikti nuoširdžiai ir nepervaidinti, o tiesiog atiduoti dalelę savo širdies. Merginos manymu, tai yra viena sunkiausių aktorių gyvenimo dalių. U. Gaubei dėl pandemijos teko vaidinti tik viename „Atžalyno“ spektaklyje – „Audringa naktis“. Šiame spektaklyje Ula atlieka du vaidmenis: mergaitė, kuri niekaip negali naktį užmigti, ir mintis, kuri vis neduoda jai ramybės. Kai kretingiškė buvo mažesnė, jai teko užbaigti ir vieną suaugusiųjų spektaklį su fraze: „Mama?“ „Deja, spektaklio pavadinimo jau nebeprisimenu, tik žinau, kad jį statė Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė. Visi spektakliai ir pasirodymai, kuriuose mergina yra vaidinusi, yra vienaip ar kitaip įsimintini, tačiau jai mieliausias ir labiausiai išlikęs atmintyje – apie daržoves ir ateivį. Tada Ulai teko būti saulėgrąža. Ji vis dar prisimena, kaip buvo sudėtinga užsidėti saulėgrąžos žiedą primenančią kepurę. Teatras, merginos teigimu, lavina bendrą išprusimą ir kultūros suvokimą. Spektakliai taip pat yra viena pramogų, per kurią galima įgyti žinių, gerai praleisti laiką.
Specialistas – ne tik darbuotojas, bet ir draugas
Kretingos atvirame jaunimo centre birželio pradžioje su jaunimu dirbti pradėjo socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė. Jos tikinimu, toks specialistas turi būti ne tik darbuotojas, bet ir jaunimo draugas. Visada norėjo dirbti su jaunimu Dominyka Šiaulių universitete įgijo socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybę, kiek vėliau dirbo darželyje su vaikais, o dabar savo jėgas išbandyti nusprendė Kretingos atvirame jaunimo centre. „Kai pirmą kartą jaunimo centras ieškojo darbuotojų, nesiryžau dalyvauti konkurse, taip pat ir antrą kartą. Tik po kurio laiko pamačiau, kad konkursas buvo pratęstas, ir supratau, kad ši darbo vieta laukia manęs“, – D. Paulauskienė sakė, kad dėl šio žingsnio pasitarė su dviem savo dukromis ir, sulaukusi jų palaikymo, nutarė dalyvauti konkurse, kurį ir laimėjo. Dirbti socialinį darbą su jaunimu moteris norėjo visada, tai ir padėjo apsispręsti priimti iššūkį, įsilieti į Atviro jaunimo centro kolektyvą. „Vien mano studijų pasirinkimas atskleidžia, kad visada norėjau dirbti su vaikais ir jaunimu“, – atkreipė dėmesį ji. Pamačiusi, kad Kretingoje pradėjo veikti Atviras jaunimo centras, Dominyka sekė jo veiklą, kuri vis labiau ją domino. „Kai atsidarė jaunimo centras, buvo sudėtinga suprasti, kas jis yra, tačiau, pradėjusi sekti jo veiklą, greitai viską supratau, man tai patiko. Toks veiklos su jaunimu pobūdis mane ir paskatino pasirinkti darbą šioje įstaigoje“, – tikino D. Paulauskienė.
„Ritmo“ šokėjai koncertu užbaigė sezoną
Kultūra ar sportas? Klausimą, kas yra sportiniai šokiai, neretai išgirsta Kretingos pranciškonų gimnazijoje įsikūrusios šokių studijos „Ritmas“ vadovas ir treneris Alfonsas Mačėnas. Trys treneriai – triguba energija Atsakymas paprastas: kai respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose šokėjai varžosi ant parketo, kovoja dėl kuo aukštesnės vietos – tai sportas, o kai koncerto metu ant scenos per pusantros valandos iš žiūrovo sugeba išspausti ir juoką, ir ašarą, ir susimąstymą, – kultūra. Jaudinančių akimirkų „Ritmo“ šokėjai žiūrovams padovanojo ir tradiciniame baigiamajame šio sezono koncerte, kuris įvyko Kretingos rajono kultūros centre. Pasak trenerio, tai buvo atgaiva širdžiai ir patiems per metus įvairiuose konkursuose bei čempionatuose dalyvavusiems „Ritmo“ šokėjams, ir tarsi metinis atsiskaitymas jų tėvams.
Pranciškonų gimnazijos mokinė šiemet šeštą klasę baigusi Justė Petrauskaitė pasidalino savo eilėmis, kurias pati įvardino „poemomis“. Visiems visada kyla mintys pradėti kažką naujo, tai, ko dar nėra darę. Štai pašnekovė Justė nusprendė pradėti kurti eiles. Tai nutiko netikėtai ir visai neseniai. „Pasijaučiau lyg būčiau bedugnėje. Norėjau pasijusti geriau, todėl pradėjau rašyti, pastebėjau, kad tai man sekėsi, tad nusprendžiau tęsti savo kūrybą“, – sakė ji. Kuriant eiles vienas svarbiausių dalykų yra suprasti, apie ką kuri. Kaip teigė mergina, pradėti kurti reikia minties – apie ką kursi ir kodėl. „Mano kūryba yra apie liūdesį ir draugystę, ji taip pat man padeda išlieti negatyvias emocijas“, – mintimis pasidalino moksleivė. Dažniausiai jaunuoliams, išbandantiems naujas sritis, prireikia artimųjų ar draugų palaikymo, taip pat – svarbi jų nuomonė. Justė – ne išimtis. „Kūryba pasidalinau su savo šeima ir artimaisiais. Perskaitę eiles, jie negalėjo patikėti, kad tai parašiau aš. Jie mano eiles prilygino suaugusio žmogaus rašymui“, – pasakojo J. Petrauskaitė. Savo talentais mažiau ar daugiau džiaugiasi visi, tačiau reikia laiko jį atrasti. Šios moksleivės talentas – kurti. „Ankščiau buvau kiek jautresnė ir dažnai liedavau ašaras, tačiau, atradus savo pašaukimą, man palengvėjo. Nebereikia tiek daug verkti, nes jausmus galiu išlieti kurdama“, – atviravo mergina. Būsima septintokė prisipažino, kad eiles pradėjo rašyti neseniai. „Dažniausiai kuriu vakare, kai būnu su savimi“, – dalinosi Justė, pasvarsčiusi, kad sudėtingiausia jai kuriant – suformuluoti mintį perteikiančius sakinius. Mergina mėgaujasi savo kūryba, per ją atskleidžia savo jausmus, patirtus išgyvenimus, todėl kol kas neketina atsisakyti šio pomėgio. „Kai jaučiu norą rašyti, į sąsiuvinio eilutes lieju skausmą, liūdesį, kurį dažniausiai atneša santykiai su draugais“, – tikino ji.
Marija KALNIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Mokslo metai tiek Kretingoje, tiek visoje šalyje baigsis kitaip – dvyliktokų išleistuvėse nebebus įteikiami popieriniai atestatai, o išsiunčiamos tik elektroninės jų versijos. Šventė keisis Pakalbinta Pranciškonų gimnazijos abiturientė Kamilė Venckutė pripažino, kad atestatų skaitmenizavimo vertinti vienareikšmiškai neįmanoma. „Iš vienos pusės galima įžvelgti ir teigiamų pokyčių, nes tokiu būdu labiau tausosime gamtą, tačiau iš kitos pusės – šiek tiek keista ir neįprasta, nes nebetęsime tradicijos“, – kalbėjo mergina. Vis dėlto gimnazistės tokie pokyčiai nenustebino. „Reikia suprasti, kad šiais laikais labai svarbios išmaniosios technologijos, tad nenuostabu, jog ir atestatai suskaitmeninami“, – dalijosi įžvalgomis abiturientė. Kamilės teigimu, išleistuvių – atestatų įteikimo – šventė nepaprastai svarbi kiekvienam dvyliktokui. „Juk tokia akimirka! Mokyklos baigimas! Dvylika metų abiturientai mokėsi, siekė tikslų, todėl kiekvienas tikisi gauti bent kažkokį pažymėjimą, kad įgijo vidurinį išsilavinimą“, – tikino ji. Abiturientė taip pat apgailestavo, kad tokia tradicija taip greitai ir negrįžtamai keičiasi. „Visada būdavo malonu, kai tėvai ar seneliai pasakodavo savo prisiminimus, rodydami nuotraukas iš mokyklos laikų, atestatus ir kitus įvairius diplomus už pasiekimus“, – svarstė mergina. Abiturientė pripažino, kad dėl atestatų skaitmenizavimo išleistuvės bus kitokios. „Mums irgi dėl to šiek tiek liūdna. Gerai žinau, kad nelengva ir suorganizuoti tokią šventę, nes nebėra prasmės – atestatai suskaitmeninti“, – teigė pašnekovė. Nors nuo šiol abiturientams teliks galimybė patiems atsispausdinti atestatus, tačiau Kamilė atskleidė, kad bent Pranciškonų gimnazijoje šiais metais abiturientai dar tikrai gaus popierinius jų išrašus. „Bent jau turėsime šventę“, – juokėsi ji, tačiau pripažino, kad tokie metai turbūt bus paskutiniai. „Kitais mokslo metais, manau, viskas greičiausiai užsibaigs su paskutinio skambučio švente ir išleistuvių nebebus, nors jų, be jokios abejonės, laukia kiekvienas abiturientas“, – tikino abiturientė.
„Būtų įdomu plačiau sužinoti teisininko komentarą apie atsakomybę asmeniui, kuris paviešino duomenis apie įvaikinimą. Lietuvos įstatymai įpareigoja be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, neatskleisti jokių duomenų apie įvaikinimą. Įstatymai saugo tokius duomenis net nuo biologinių tėvų ir ne šiaip sau, o siekiant užtikrinti vaiko teisę laimingai augti saugioje, sveikoje ir ramioje aplinkoje bei visapusiškai vystytis“, – teigė mūsų skaitytojas. Į šį klausimą atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė advokato padėjėja Gintarė Bernotė: – Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Pasirinkti, kokia asmens privataus gyvenimo dalis gali būti prieinama visuomenei, yra asmens teisė. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą. Vaikui nuo keturiolikos metų, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusio įvaikinimo bylą, leidimu, gali būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskleidimas pateisinamas ir leistinas tik išimtiniais atvejais, esant pagrįstam visuomenės interesui tokią informaciją žinoti, pvz., siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žiniasklaidos priemonėje atskleidžiant bylos eigą, įvaikinimo fakto paskelbimas nėra būtinas, jo išviešinimas nei apsaugo, nei daro įtaką kitų asmenų interesams, teisėms ar pareigoms. Tai gali būti laikoma teisės į privatų gyvenimą pažeidimu. Nors teismų praktika dėl įvaikinimo fakto paskleidimo nėra gausi, tačiau asmeniui, be įtėvių sutikimo paskleidusiam duomenis apie įvaikinimą, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Asmuo, paskleidęs informaciją apie įvaikinimą be įtėvių sutikimo, privalės atlyginti patirtą neturtinę žalą, tiems, kurie ją patyrė. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo išgyvenimų, kurie turi būti vertinami. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, ir jis kiekvienu atveju gali būti skirtingas.
Vakar Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro iniciatyva pradėtas tyrimas dėl galimai neteisėtai naudojamų biudžeto lėšų Kretingos rajono savivaldybėje. Per tyrimą bus vertinama, ar Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudojamos pagal tiesioginę paskirtį. Taip pat bus aiškinamasi, ar Savivaldybės biudžeto lėšos naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeistas viešasis interesas. Tyrimas pradėtas viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kurioje keliamos abejonės dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams skiriamų išmokų panaudojimo skaidrumo bei teisėtumo.
„P. n.“ informacija
PALANGA J. BASANAVIČIAUS g., naktiniame klube, birželio 28 d. apie 01.48 val. apsaugos darbuotojas pas nepažįstamą asmenį džinsų kišenėje rado plastikinį maišelį su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis, tačiau asmuo iš įvykio vietos pasišalino. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Parengė Edita KALNIENĖ
Birželio paskutinį savaitgalį tradiciškai įvyko atviros Kretingos rajono badmintono pirmenybės. Jose dalyvavo badmintonininkai, ne tik iš mūsų rajono, bet ir Palangos, Šventosios, Klaipėdos, Kauno, Tauragės, Panevėžio, Šiaulių. Dalyviai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į dvi grupes, kuriose rungtyniavo vyrų, moterų ir mišrioje kategorijose. Pirmoje grupėje vyrų dvejetų kategorijoje mažajame finale susitiko kretingiškiai Edgaras ir Arnoldas Slušniai su vydmantiškiu Tomu Petrošiumi ir tauragiškiu Giedriumi Stasiuliu. Įspūdingą ir atkaklią dvikovą po įnirtingos kovos 2:1 (12:21; 21:17; 21:19) laimėjo kretingiškiai. Mažajame finale žaidė Vidas Martinkus iš Klaipėdos su Tomu Tiškumi iš Šiaulių prieš kauniečius Rimą Lavrukaitį ir Mantą Palubinską. Dvikovą 2:0 (21:13; 21:12) laimėjo Vidas ir Tomas. Moterų dvejetų kategorijoje triumfavo klaipėdietės Kristina Freimanaitė su Gitana Krūminiene. Jos po permainingos kovos 2:1 (21:17; 17:21; 21:17) įveikė kaunietes Robertą Milašauskaitę ir Jurgitą Vaškelytę. Bronzos medalius išsivežė klaipėdietės Jurgita Banytė su Judita Vadeikiene. Jos 2:0 (21:18; 21:10) įveikė savo miesto atstovę Sonatą Zinkevičienę ir vydmantiškę Ramunę Petrošienę. Įspūdingas kovas pademonstravo mišrių dvejetų kategorijos finalininkai. Didžiajame finale susikovė vydmantiškiai R. Petrošienė su T. Petrošiumi prieš kauniškius M. Palubinską ir R. Milašauskaitę. Atkaklią dvikovą 2:1 (21:14; 16:21; 21:17) laimėjo mūsų rajono atstovai. Mažajame finale kova vyko dar atkakliau. Pergalę 2:1 (21:19; 17:21; 21:17) šventė kretingiškis A. Slušnys ir jo marti Vaida Slušnienė.
Iš rungtynių protokolų
Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse aštuntame ture įvyko tik keturios rungtynės – „Kurmaičiai“ pasitraukė iš pirmenybių, o „PVM-21“ komanda be kovos pasidavė „Veltūnui“. „PVM-21“ futbolininkams 0:3 užskaitytas pralaimėjimas. Kad jie neatvyks rungtyniauti, pranešė iš anksto – tai taškas jiems nebus atimtas. „Veltūnas“, gavęs be kovos taškus, B pogrupyje pirmauja didžiuliu skirtumu – 24 taškai. „PVM-21“ liko su 12 taškų ir trečiąja vieta. Antroje vietoje tvirtai laikosi FK „Mosėdis“ ekipa, 8:3 sutriuškinęs Kūlupėnų „Rimarko“ komandą. Po šios pergalės FK „Mosėdis“ turi 16 taškų. „Rimarko“ lieka V vietoje su trimis taškais. Svarbią pergalę 5:2 iškovojo „Sūkurys“, išvykoje „nukovęs“ jokūbaviškius. „Sūkurys“ pakilo į IV vietą su 9 taškais, „Jokūbavas“ smuktelėjo į V vietą – 7 taškai.
Pagalvės mokestis – turistų reikmėms
Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą padidinti Vietinę rinkliavą už naudojimąsi Palangos miesto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, dar kitaip vadinamą pagalvės mokestį, nuo 1 iki 2 eurų. Vietinę rinkliavą už naudojimąsi Palangos miesto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra moka Savivaldybės teritorijoje esančiuose viešbučiuose, poilsio namuose ar pas gyventojus – nakvynės paslaugų teikėjus – apsistoję kurorto svečiai. Nuo liepos 10 dienos už kiekvieną Palangoje praleistą naktį bus imamas vienu euru suaugusiam asmeniui didesnis mokestis nei buvo iki šiol. Pagalvės mokesčio dydis nesikeitė beveik septynerius metus. Šios vietinės rinkliavos nereikia mokėti vaikams iki 18 metų ir ligoniams, atvykstantiems į Palangos gydyklas su Teritorinių ligonių kasų siuntimais. Lėšos, surinktos už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra, skiriamos išskirtinai turizmo reikmėms ir rinkodarai, kurorto paplūdimiams ir viešosios erdvėms tvarkyti, kurorto infrastruktūrai gerinti, saugumui paplūdimiuose užtikrinti, kultūriniams renginiams organizuoti ir kitiems būtiniems dalykams, kurie padeda svečiams grožėtis didžiausiu Lietuvos kurortu, čia gerai jaustis, mylėti Palangą ir vėl sugrįžti. Atostogautojų sumokėti pinigai sugrįžta jų pačių reikmėms, tuo pačiu Palangos savivaldybei tai leidžia sutaupyti vietos biudžeto lėšas, reikalingas gyventojų socialinėms, ugdymo ir kitoms reikmėms. Praėjusiais metais buvo surinkta, ko gero, rekordinė nuo 2012 metų, kai buvo priimtas sprendimas dėl rinkliavos įvedimo, pagalvės mokesčio suma – beveik 808 tūkst. eurų. Šią vasarą didžioji pagalvės mokesčio dalis bus panaudota Palangos ir Šventosios paplūdimiams kasdien tvarkyti, smėliui valyti, paplūdimių infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti, taip pat gelbėtojų paplūdimiuose paslaugoms, užtikrinant poilsiautojų saugumą krante ir vandenyje. Vien tam prireiks beveik 700 tūkst. eurų. Paplūdimiai yra valstybės turtas, tad, nesant pagalvės mokesčio, minėtų priemonių išlaikymas gultų ant 18 tūkstančių Palangos gyventojų pečių. Naujo dydžio rinkliava bus imama nuo liepos 10 dienos. Pagalvės mokestį surenka ir į Palangos miesto savivaldybės biudžetą perveda nakvynės paslaugų teikėjai. Pernai Palangoje buvo deklaruota 1 mln. 250 tūkst. nakvynių.
Renovuotą vadinamojo Lapyno gyvenamojo kvartalo parką Pasieniečių gatvėje, greta vaikų žaidimo aikštelės, prieš savaitę papuošė originalus statinys – spalvinga knygos formos bibliotekėlė. Jos iniciatoriai, projekto autoriai ir statytojai – šio kvartalo gyventojai Silvija ir Vidmantas Sutkai, projektą įgyvendinę už savo lėšas.
Bibliotekėlė, vos atsiradusi parke, išsyk patraukė skaityti mėgstančiųjų dėmesį, ir, kaip pastebėjo S. Sutkuvienė, kaskart pasipildo vis naujomis knygomis. Žmonės vienas pasiima ir perskaitę sugrąžina arba į labai patikusios knygos vietą atneša kitų iš savo namų.
O pirmąsias knygas, atrinkę iš savo namų bibliotekos, sudėjo patys S. ir V. Sutkai, atvežė apie jųdviejų sumanymą sužinojęs šeimos bičiulis Kęstutis Samuolis bei jų duktė Paulina, dirbanti Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.
„Tačiau ši bibliotekėlė – ne mano idėja, nors esu prisižiūrėjusi įvairiausių knygų namelių keliaudama po pasaulį – ten seniai jas įkurdina miestelių centruose, pakelėse. Pirmoji tokia vieša bibliotekėlė mūsų mieste, kolegų iniciatyva, buvo įrengta prieš kelerius metus Savanorių gatvėje, o ši – jau antroji Kretingoje. Man džiugu, kad jos iniciatoriai yra mano tėvai“, – džiaugėsi P. Sutkutė.
Kap kap du lašai iš dangaus. Oksana Šerpetienė juokavo kieme džiūstančių skalbinių specialiai nesurinksianti – kad neatbaidytų lietaus. Jo kaip šventės reikia bulvėms.
Rezultatu išmoko pasidžiaugti
Juodu su vyru Dainiumi ūkininkauja Kveciuose, nors su šiuo vietovės pavadinimu ir patiems reikėjo susitaikyti, mat galvojo, kad kuriasi tame pačiame Kretingsodyje, kur gyveno lig tol, tik kitoje vietoje. Sutuoktinių pora moters senelių sklype prieš 15 metų nutarė statytis namą. Devynis mėnesius varstė valdininkų kabinetų duris, derino, kol pagaliau gavo patvirtintus dokumentus. Bet, į projektą užmetę akį, susirūpino: gal čia kokia klaida, kad adresas „Kveciai“?
„Vyras pasičiupo tuos popierius – ir tuoj atgal į kontorą aiškintis“, – linksmai pasakojo Oksana.
Pasirodo, šiuos du kaimus skiria paprastas medinis kryžius: senbuviai žino, kad iki jo yra Kretingsodis, už jo – Kveciai.
O bulves Šerpečiai sako auginantys tiek metų, kiek yra „ženoti“, vadinasi, 28-erius.
„Iš Rūdaičių kilusio Dainiaus gyvenime niekas nepasikeitė, jo šeima visada gyveno ūkiškai, derlių veždavo parduoti į Palangą. Pasikeitė mano gyvenime“, – atviravo Oksana. Ji, nors nuo gimimo kretingiškė, tėvams persikėlus į Klaipėdą, dalį laiko praleido ten, taigi jautėsi daugiau miestietė.
„Pamenu, kai jau apsigyvenus Kretingsodyje ravėdavom daržus, būdavo, mano močiutė su Dainiumi vis prieky. Aš velkuosi iš paskos ir kaip vaikas galvoju, kad tik pradėtų lyti, tada greičiau eitume namo“, – savo ūkininkavimo pradžią prisiminė moteris. Dabar, sakė, kas kita, ūkininkauti priprato. Dabar ji žino: jeigu pabaigs šitą vagą, tai dar pabaigs ir kitą. Jeigu neįveiks šiandien, tai įveiks rytoj. O ir rezultatu išmoko nuoširdžiai pasidžiaugti.
Ugniagesiams gelbėtojams birželio 29 d. apie 01.12 val. buvo pranešta, kad Mokyklos gatvėje Šventojoje degė individualus gyvenamasis namas. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad ant namo stogo užsidegė medinė terasa.
Namas buvo mūrinis, dviejų aukštų. Per gaisrą išdegė terasos sienelė 3 kv. m plote.
|
|
