|
|
|
(1766) 2023-06-27Prekiaujančius senjorus veja iš parduotuvių prieigų?
Sodo ar miško uogomis, pačių užaugintomis daržovėmis, įvairiomis žolelėmis ar gėlėmis norintys prekiauti senjorai tai daro ne tik tam skirtose turgavietėse, bet ir prie prekybos centrų, kitose miesto vietose, iš kur yra nuvejami policijos pareigūnų kaip neturintys leidimo prekiauti. Bando prisidurti prie pensijos Viena kretingiškių, nepanorusi viešinti pavardės, kreipėsi į redakciją, klausdama, ar senyvo amžiaus žmonės, prekiaujantys savo užaugintomis gėrybėmis, turi būti vaikomi kaip nusikaltėliai. „Yra žmonių, kurie gauna labai mažus atlyginimus, pensijas. Sumokėję mokesčius, nusipirkę vaistų, vos sukrapšto kruopoms ar juodai duonai. Norėdami sumažinti nepriteklių, vyresnio amžiaus žmonės uždarbiauja prekiaudami savo užaugintomis gėrybėmis ar surinktomis uogomis, o policijos pareigūnai juos veja šalin“, – problemą išsakė moteris. Ji atkreipė dėmesį, kad turgus Kretingoje veikia dvi dienas per savaitę, žmonių srautas jame yra sumažėjęs, o kai kuriems senjorams ir atvykti iki jo yra sudėtinga. „Vasarą uogos greitai genda, todėl parduoti turi čia ir dabar“, – tikino ji. Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje. „Juk senjorai ne iš gero gyvenimo prie parduotuvių prekiauja, vietoj to, kad prašytų iš valstybės kokių nors kompensacijų“, – vieną istorijų prisiminė problemą iškėlusi moteris. Ji taip pat dalijosi ir kitų šalių patirtimi, kur, anot jos, gyventojams leidžiama tiesiog gatvėje prekiauti savo užaugintomis daržovėmis, įvairiais gaminiais, pavyzdžiui, sūriu, vynu. „Ir niekas jų niekur nevaiko, o mūsų gerovės Lietuvoje tai yra nusikaltimas“, – akcentavo kretingiškė.
Kūdikio gimimas dažniausiai yra siejamas su begaliniu džiaugsmu, nuostabaus gyvenimo etapo pradžia ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau ką daryti, jei mamos ar tėčio naujas šeimos narys visai nedžiugina, kelia negatyvias mintis ir jausmus? Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pirmiausia pataria stebėti save – jei itin stiprios nuotaikų kaitos ir bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites po gimdymo, tai signalizuoja apie depresiją po gimdymo. Patiria motinystės melancholiją Psichologės V. Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, neretai depresija po gimdymo būna painiojama su motinystės melancholija. „Iki 80,8 procentų moterų po gimdymo jaučia motinystės melancholiją, kurią lemia staigūs hormonų pokyčiai ir pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Tokiai būsenai būdingas liūdesys, nesaugumas, baimė ir panašūs jausmai, tačiau jie nėra ilgalaikiai ir taip stipriai išreikšti kaip depresijos po gimdymo atveju“, – aiškino psichologė. Paprastai motinystės melancholija trunka apie dvi savaites, kol susinormalizuoja hormonų lygiai ir moteris atsigauna fiziškai ir emociškai, pripranta prie savo naujų pareigų, įgauna pasitikėjimo savimi.
Rado minosvaidžio miną
Juzumų kaime, Girininkijos gatvėje, birželio 23 d. apie 09.41 val. buvo įvestas planas „Skydas“, kuomet rastas sprogmuo. Atvykę išminuotojai rastą 81 mm minosvaidžio miną išvežė sunaikinti į P. Plechavičiaus karinį poligoną.
„P. n.“ informacija
Birželio 25 d. apie 12.02 val. policijai buvo pranešta, kad Palangoje, Vytauto gatvėje, neblaivus agresyvus asmuo puola muštis. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi ir sužalojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnes, gimusias 1990 m. ir 1998 m. Sulaikytas asmuo taip pat išdaužė tarnybinio automobilio lango stiklą, o stiklo šukė sužalojo Viešojo saugumo tarnybos pareigūną, gimusį 1993 m. Pareigūnams pasipriešinęs 1999 m. gimęs vyras buvo neblaivus. Jam nustatytos 0,88 promilės. Vyras uždarytas į areštinę. Pareigūnas ir 1990 gimusi pareigūnė pristatyti į Klaipėdos ligoninę, o 1998 m. gimusi pareigūnė, suteikus medicininę pagalbą, gydoma ambulatoriškai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS Birželio 22 d. rajono policijos komisariate gautas 1982 m. gimusios moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad nuo gegužės 20 d. iki birželio 20 d., per socialinius tinklus siekdama gauti paskolą, pareiškėja per kelis kartus į nurodytas sąskaitas pervedė 2 tūkst. 512 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. SALANTUOSE birželio 24 d. apie 19 val. per konfliktą bute vyras peiliu sužalojo kitą vyrą, gimusį 2002 m. Jis paguldytas į ligoninę. Įtariamasis, gimęs 1984 m., buvo neblaivus. Jam nustatytos 2,33 promilės. Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. AUŠRAKAIMIO k., žvyrkelyje, birželio 24 d. apie 16.45 val. neblaivus (1,77 prom.) mopedo vairuotojas, gim. 1991 m., susidūrė su automobiliu „Renault Trafic“, kurį vairavo 1984 m. gimęs vyras. Jis buvo blaivus. Dėl patirtų sužalojimų mopedo vairuotojas nuvežtas į ligoninę. PALANGA Birželio 22 d. policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus pareiškimą, kad gegužės 23 d. Klaipėdos pl. buvo pastebėta, jog yra apgadinta įranga, skirta transporto priemonių srautui fiksuoti. Žala – 6 tūkst. 855 eurai. Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. DARBĖNAI–ŠVENTOJI kelyje birželio 24 d. apie 20.25 val. sustabdyto automobilio „Opel Zafira“ vairuotojui, gimusiam 1998 m., nustatytas 1,54 prom. neblaivumas, vyras taip pat neturėjo teisės vairuoti. DARBĖNAI–ŠVENTOJI kelyje birželio 24 d. apie 20.25 val. automobilio „Lexus ES 300“ vairuotojui, gimusiam 1966 m., nustatytas 1,59 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kovos menų klubo „Ardonas“ vadovas dziudo treneris Erikas Cchovrebovas pasidalino džiugia naujiena – sėkmingu jo paties ir auklėtinio Aleksandro Lukaičio startu brazilų džiudžitsu varžybose: abu sportininkai Yamasaki akademijos surengtame atvirame brazilų džiudžitsu čempionate tapo čempionais. „Aleksandras, kaip ir aš, turėjo dvi kovas, ir noriu pasidžiaugti Aleksandro pasirodymu, kai jis aiškia persvara nugalėjo savo priešininkus. Pirmoje kovoje vaikinas atliko smaugimo veiksmą, priešininkas nespėjo pasiduoti ir neteko sąmonės, tai užskaitoma kaip pralaimėjimas. Mano pirmoji kova baigėsi taip pat smaugimo veiksmu, tačiau priešininkas laiku pasidavė. Antrąsias kovas laimėjome aiškia taškų persvara ir tapome šių varžybų nugalėtojais“, – pakomentavo E. Cchovrebovas.
„P. n.“ informacija
Kretingos trečiojo amžiaus universitetas (TAU) birželio 20 dieną surengė sporto šventę ,,Sportuosi – metų neskaičiuosi“, kuri įvyko Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadione. „Pagaliau ilgai laukta ir derinta šventė įvyko. Iš tiesų nelengva suderinti visų norus, galimybes bei gamtos kaprizus“, – pasibaigus šventei ir dalindamasi jos įspūdžiais, džiugiai kalbėjo TAU direktorė Irena Plaščinskienė. Nepaisant visų nesklandumų, susirinko didžiulis būrys aktyviai sportuojančių senjorų. „Nekvietėme į šventę nei valdžios atstovų, nei svečių, nes pirmiausiai jėgas norėjome išbandyti tarpusavyje, sužinoti savo galimybes, aptarti nesklandumus. Bet šventė tikrai pasisekė, todėl nutarėme, kad ji taps mūsų tradicine sporto švente, ir kitais metais kviesime visus senjorus sportuoti kartu. Taip pat ketiname ir rajono valdžios atstovams pasiūlyti dar keletą idėjų, kaip aktyvinti sportuojančius senjorus“, – teigė I. Plaščinskienė. Šventės metu vyko įvairios rungtys, kurioms teisėjavo TAU fakultetų seniūnės: baudų metimui – Alina Gasparavičienė, smiginiui – Biruta Krapivko, šaškėms – Vitalija Gagilienė, šachmatams – Gražina Bendikienė, tenisui – Vilma Gnedojienė, helpongui – Laimutė Vaitkevičiūtė, petankei – Angelina Paulauskienė, o, kad žiūrovai neužsisėdėtų, Janina Valaitienė ir Staselė Dvarionienė visus kvietė žaisti įvairius sportinius žaidimus, estafetes. Tik, tikino I. Plaščinskienė, vienos rungties – plaukimo – negalėję įvykdyti, bet tikisi, kad tai tėra tik laiko klausimas, kada bus atidarytas Kretingos sporto kompleksas su baseinu.
Kretingos rajono ugniagesiai gelbėtojai sekmadienio vakarą, apie 20.39 val. išskubėjo malšinti ūkinį pastatą pasiglemžusių liepsnų. Tądien Padvarių kaime, Darbėnų plente, atvykus gelbėtojams, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Pastatas – medinis, vieno aukšto, stogas vienšlaitis, dengtas šiferiu. Jo viduje šeimininkai laikė namų apyvokos daiktus, įvairius įrankius, statybines medžiagas. Per gaisrą sudegė pastato stogas, išdegė viduje buvęs turtas.
„P. n.“ informacija
Šiais metais mūsų rajono keliai pareikalavo jau trečios žmogaus gyvybės. Šįkart Juzumų kaime nuo kelio nuvažiavęs ir atsitrenkęs į medžius vertėsi 1986 m. gimusio vyro vairuojamas automobilis. Vairuotojas žuvo vietoje, o kartu važiavusi 1981 m. gimusi moteris nenukentėjo. Nelaimė įvyko sekmadienio popietę, apie 15 val. Tarnyboms buvo pranešta, kad mūsų rajone, Juzumų kaime, Laukžemės gatvėje, eismo įvykio metu apvirto automobilis „Peugeot 307“ ir jame yra prispaustas žmogus. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams automobilio salone buvo prispaustas žmogus be gyvybės ženklų. Kartu vykusi keleivė iš transporto priemonės išlipo pati, po medikų apžiūros į ligoninę vykti atsisakė. Gelbėtojai išjungė automobilio akumuliatorių, nupjovė medį, kuris – užspaudė vairuotojo pusės dureles ir išlaisvino žuvusiojo kūną. Įvykio aplinkybes tiria policijos pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Šiais metais tai 3 žmogus žuvęs mūsų rajono keliuose. Pirmoji šių metų nelaimė įvyko sausio 19 d. kelyje Kretinga–Kūlupėnai, ties Aukštkalvių mišku dar vadinamu voveraičių, kuomet nuo kelio nuvažiavo ir į medį trenkėsi „Ford Galaxy“ automobilį vairavęs 39-erių vyras, kuris ir žuvo per šį eismo įvykį. Kita nelaimė įvyko vasario 14 d. kelyje Kretinga–Kartena, ties Rubulių k. Krovininis automobilis „Iveco“, kurį vairavo 1985 m. gimęs vyras, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu lengvuoju automobiliu „Opel Mokka“. Lengvojo automobilio vairuotojas, gimęs 1970 m., buvo prispaustas, sunkiai sužeistas ir išvežtas į ligoninę. Deja, ligoninėje nuo patirtų sužalojimų vyras mirė. Per 2022 metus mūsų rajone eismo įvykiuose iš viso žuvo 4 žmonės.
„P. n.“ informacija
Praėjusį sekmadienį visi keliai vedė į Darbėnus: ne vieną šimtą metų švenčiamuose tituliniuose Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaiduose ir ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančioje miestelio šventėje dalyvavo gausybė darbėniškių, iš Darbėnų kilusių kraštiečių, svečių iš Kretingos rajono bei visos Lietuvos. Šv. Mišias šventiškai išdabintoje bažnyčioje, po kurios skliautais į dangų kilo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studijos giedamos tradicinės bei senosios lietuvių liaudies giesmės, vadinamos ,,kantičkomis”, laikė Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos kunigas kanauninkas Rimantas Gudlinkis, tikintiesiems linkėjęs per apaštalų Petro ir Pauliaus darbus mokytis drąsos tikėti ir kasdienybėje pažinti tiesos kelią. Pamaldas vainikavo tradicinė procesija, šiemet pirmą kartą peržengusi šventoriaus ribas. Plazdant bažnytinėms vėliavoms, procesija apėjo centrinę Turgaus aikštę. Darbėnų parapijos klebono Viktoro Dirvonskio žodžiais, buvo meldžiama, kad per šventųjų Petro ir Pauliaus užtarimą ant miestelio ir parapijos nužengtų Dievo malonė.
Padvarių socialinės globos namų užimtumo specialistas Petras Rudys informavo apie praėjusį savaitgalį jų įstaigoje atšvęstas Jonines. Buvo pasveikinti jų įstaigos Jonai ir Janinos: šiltų žodžių šiems išsakė ir patys gyventojai, ir socialinės darbuotojos Sonata Bajalienė, Asta Šveikauskienė, Nijolė Vilimienė, kurios pačios iš lauko gėlių nupynė vainikus ir šiais papuošė varduvininkus. Šventės dalyviams koncertavo Kurmaičių kaimo kapela „Kormaite“, gyventojai pagal jų muziką linksminosi ir šoko, o globos namų virtuvės šeimininkės visus vaišino pačių pagaminta gira, sūriu, kepinta duona.
„P. n.“ informacija
Birželio 23 d. Laiviuose įvyko tradicinė vasaros šventė ,,Po gimtinės dangumi", kuri sutapo su Joninių švente. Svečiai, laiviškiai į šventinę erdvę įėjo per ąžuolo lapais ir gėlėmis apipintus vartus, palikdami blogas mintis, emocijas, pozityviai nusiteikę švęsti. Šventę pradėjo Skuodo rajono Mosėdžio miestelio šokių kolektyvas ,,Okata" (vad. Nijolė Dapšauskienė). Vėliau įsipynė šokiais Salantų kultūros centro liaudiškų šokių grupė ,,Salanta" ir liaudiškomis dainomis Skuodo rajono kultūros centro Lenkimų skyriaus liaudiškos muzikos kapela ,,Armonikieriai" (vad. Lina Gužienė). Po šventinės programos visą vakarą dainomis ir linksmomis melodijomis džiugino muzikantas Benediktas Abdulskis. Laiviškius pagerbė Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Vitalija Valančiutė, Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis ir ,,Imbariečių draugijos" pirmininkė Daiva Stonkuvienė. Šventės metu tradiciškai buvo pagerbti bendruomenės jubiliatai: Nijolė Blauzdienė, Arūnas Geštautas ir Nijolė Laurinaitienė. Kaip ir kasmet, dovanėlės įteiktos būsimam pirmokui Pauliui Navardauskui ir mokyklą baigusioms dvyliktokėms – pusseserėms Agnei ir Arūnei Žvinklytėms. Sveikatos ir ilgų metų palinkėta kaimo senolei Danutei Dėkontienei, sulaukusiai 80 metų.
Praėjusį penktadienį kretingiškiai Jonines šventė pagal protėvių tradicijas. Susirinkusieji Vaidilos slėnyje, tarp Kretingos rajono kultūros centro ir Gimnazijos tvenkinio, pynė vainikus, ieškojo paparčio žiedo ir degino laužą vildamiesi, kad ilgiausia metų naktis atneš sveikatą, išmintį bei meilę. Renginį organizavo Kretingos rajono kultūros centras ir Kretingos muziejus. Paparčio žiedo paieškos „Vieta pasirinkta labai graži, o Joninių šventei būtinas vanduo, į kurį reikia leisti vainikus“, – teigė Kretingos rajono kultūros centro Meno skyriaus vedėja etnokultūros specialistė Diana Brazdeikienė. Pievoje prie žolėmis apkrauto stalo – sambrūzdis. Tiek jaunesni, tiek vyresni kretingiškiai pynė vainikus žolynų parūpino šventės organizatoriai, vieni suspėjo, o kitiems – žolių nebeliko. „Vainikų pynimas yra labai sena ir ypač jaunimui svarbi tradicija. Juk nuo senovės per visas kalendorines šventes labai svarbu derlius ir vaisingumas, o jaunimui aktualu susirasti porą. Vainiką reikia parsinešti namo, po pagalve pasidėti ir naktį susapnuosi būsimąjį“, – tradicijų prasmę paaiškino Kretingos muziejaus Etnokultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė-etnografė Nijolė Vasiliauskienė. „Joninių naktį nuskintos žolės tampa stebuklingos. Vyresnio amžiaus žmogus vainiką gali laikyti namuose sudžiovintą. Sakoma, kad jis neša sėkmę ir sveikatą“, – teigė Kretingos muziejaus vyresnioji muziejininkė-etnografė Rasa Balsevičienė. Pagal tikrąsias Joninių tradicijas pindami vainikus žmonės patys turėtų eiti per kelias pievas ir rinkti norimus augalus. Šįkart etnografės palengvino kretingiškių darbą – pačios atsinešė pintines, pilnas prikrautas gėlių ir įvairiausių žolių.
|
|
