|
|
|
(1765) 2023-06-23Mėgautis vandens malonumais renkasi tvarkingus paplūdimius
Kretingos rajone veikiančiose maudyklose atšilus orams veiksmo netrūksta – žmonės deginasi, maudosi įvairiuose vandens telkiniuose ir mėgaujasi kitomis vasaros pramogomis. Gyventojų saugumui daug dėmesio skiria tiek priešgaisrinės tarnybos, policijos pareigūnai, tiek Savivaldybė, o ir patys poilsiautojai į tai nenumoja ranka. Gyventojai – sąmoningi Priešgaisrinės saugos specialistai visoje šalyje, taip pat ir Kretingoje, vykdydami informacinę prevencinę akciją „Saugi vasara“, vyksta prie maudyklų ir informuoja gyventojus apie saugų elgesį prie vandens. Šią savaitę Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Ernestas Bendikas apsilankė prie Kretingos Dvaro parko I-ojo tvenkinio, kur poilsiautojų netrūko. „Apžiūrime prie maudyklų esančius informacinius stendus, ar jie nėra apgadinti, taip pat atkreipiame dėmesį, ar gelbėjimo ratas yra savo vietoje“, – paaiškino E. Bendikas. Trečiadienį gelbėjimo ratas, atvykus specialistui, buvo rastas įmestas į tvenkinį, kiek anksčiau jis buvo ir pavogtas. „Taip nutikę yra tik šioje rajono maudykloje, kitų žmonių pamėgtose vietose dar nesame susidūrę su tokia situacija“, – sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas, paprašęs besimaudančiųjų vandenyje iškelti gelbėjimo ratą, jį sugrąžino į specialiai tam skirtą vietą. Specialistams taip pat svarbu informuoti gyventojus apie saugų elgesį prie vandens, prireikus poilsiautojai yra ir įspėjami. „Šiais metais žodžiu jau perspėjome 30 asmenų, kad besimaudydami elgtųsi atsakingai“, – įvardino E. Bendikas. Šią vasarą Kretingos rajone ugniagesiams gelbėtojams neteko vykti į iškvietimus skęstančių žmonių. „Mūsų rajono gyventojai tikrai yra pakankamai sąmoningi ir rūpinasi savo saugumu“, – kad vykti gelbėti skęstančiųjų per pastaruosius metus tenka retai, tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Iškvietimų gelbėti skęstančiųjų rajono ugniagesiai taip pat negavo ir praėjusiais metais. 2022-aisiais liepos mėnesį rastas vienas nuskendęs vyras šalia J. Pabrėžos gatvės esančiame tvenkinyje.
Kretingos miesto centre sujudimas: kaukė gaisrinės sirenos, vartėsi automobilis, aplink vaikščiojo susidomėję tėvai ir vaikai. Čia praėjusį antradienį įvyko saugaus eismo akcija „Būk saugus, atsargus ir sveikas“. Gyvos demonstracijos Atvykusieji į akciją galėjo išbandyti, ką reiškia būti besiverčiančiame automobilyje, pamėginti užgesinti gaisrą, įjungti gaisrines sirenas. Šioje šventėje žmonės savu kailiu patyrė, ką reiškia staigus automobilio stabdymas. „Šios demonstracijos tikslas yra parodyti, kodėl reikia segėti saugos diržą. Tokiu būdu skatiname keliauti saugiai“, – paaiškino bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. Išbandę eismo įvykį imituojantį automobilį, kretingiškiai pajuto, kad, mašinai verčiantis ant stogo, kūną prilaikė saugos diržai. G. Macienė akcentavo, kad vaikus apie eismo taisykles reikia šviesti nuo vaikystės, o atitinkamo elgesio kelyje jie mokosi iš suaugusiųjų. Į renginį atvykę vaikai galėjo išbandyti ne visus užsiėmimus. Bendruomenės pareigūnė teigė, kad į avariją imituojantį automobilį tėvai įsodinti vaikus norėjo, nes nepilnamečius priversti užsisegti saugos diržus kartais būna sudėtinga. Vis dėlto ore besivartantį automobilį galėjo išbandyti tik sulaukusieji 15-os. Savo veiklą taip pat pristatė ir Lietuvos probacijos tarnyba, kuri demonstravo nuteistųjų stebėjimą vykdyti padedančią apykoję ir apsaugines priemones, kurias naudoja darbe. Viena apsaugos priemonių – vaizdo stebėjimo kamera. Probacijos tarnybos specialistė Rūta Andriušienė sakė, kad tai yra viena pagrindinių apsaugos priemonių ir taip pat įrankis įrodyti padarytą nusižengimą.
Sporto komplekso patalpas nuomos, skirs ir Sporto mokyklai
Kretingos sporto komplekso statybos darbus bendrovė „HSC Baltic“ užbaigti turėtų iki š. m. liepos 1 d., o iki rugpjūčio 6 d. tikimasi gauti patvirtinimą, kad ši apie 8 mln. eurų kainuojanti sporto bazė yra tinkama, saugi eksploatuoti“, – to siekia Kretingos rajono savivaldybės valdžia, šiomis dienomis pradėjusi komplekso patalpų nuomos procedūrą. Savivaldybės administracija Savivaldybės tarybai svarstyti pateikė sprendimo projektą dėl komplekso patalpų nuomos. Pirmame komplekso aukšte esančios 80 kv. m patalpos, kurių erdvūs langai yra į Savanorių gatvę, numatytos kavinei, t. y. viešo maitinimo paslaugoms teikti. Sprendimo projekte siūloma 1,78 Eur už 1 kv. metrą mėnesiui pradinė nuomos kaina, 356,35 kv. m patalpų sporto paslaugoms teikti pradinė nuomos kaina – 3,18 Eur. Sporto reikmėms nuomojamos patalpos yra pagrindinės komplekso sporto salės, skirtos šešioms sporto šakoms, antro aukšto balkone. Pradinės nuomos kainos gali šoktelėti, jei atsiras daugiau pretendentų į patalpas. Sprendimą dėl pradinio nuompinigių dydžio taryba priimti turėtų ateinantį ketvirtadienį, birželio 29 d. Tuo pačiu sprendimu merui Antanui Kalniui būtų suteiktas įgaliojimas organizuoti patalpų viešą nuomos konkursą, pasirašyti nuomos sutartis, kitus su tuo susijusius dokumentus. Patalpos išnuomojamos 10 metų.
Centralizuotuose tinkluose vandens netrūksta, šuliniuose – deja
Per vasaros sezoną išaugus vandens suvartojimui, kai kurie gyventojai susiduria su problema – vandens tinkluose trūksta spaudimo. „Yra gyvenviečių, kuriose sumažėjęs spaudimas pasijaučia net ir vienam gyventojui įjungus automatinę vandens laistymo sistemą“, – situaciją apibūdino bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė. Pristato vandenį gyventojams Požeminio vandens, kuris yra gręžiniuose, anot E. Alonderienės, kiek buvo, tiek ir yra: „Vandens kiekis ten nesvyruoja. Mūsų vandenvietės – tiek Kretingos, tiek kaimo gyvenviečių – dirba visu pajėgumu – kiek galima maksimaliai išgauti vandens, tiek ir yra jo išgaunama.“ Kai yra labai didelis vandens vartojimas, sumažėja slėgis. Kai kurie rajono gyventojai jau susidūrė su šia problema. „Ji tikriausiai apėmė visus rajono kaimus, o Kretingos mieste kol kas skundų dėl to negavome“, – tikino „Kretingos vandenys“ direktorė, prašydama, kad gyventojai vandenį vartotų atsakingai, grįžę po darbo nelaistytų vejų, nes dėl to vandens gali neužtekti kitiems. Mažiausia vandenviečių apkrova būna naktį ir vidurdienį. „Didžiausia apkrova – 8 val. ryto arba 18 val. vakaro“, – skatindama gyventojus pasirinkti tinkamą metą laistyti daržus, kalbėjo bendrovės direktorė. Rajono gyventojai, kurie naudoja vandenį iš šulinio, jaučia ilgai užsitęsusios sausros padarinius. Kaip teigė E. Alonderienė, bendrovė per dieną sulaukia bent kelių užklausų dėl vandens pristatymo į šulinius: „Kad ir lijo, toks kiekis lietaus vandens lygiui šuliniuose įtakos neturėjo. Lietus palaistė daržus, dėl to sumažėjo vandens suvartojimas, ir nebėra problemos dėl per mažo slėgio tinkluose.“ Pirmadienį bendrovė pradėjo teikti vandens vežimo paslaugą, pildo ištuštėjusius šulinius. „Prieš tai tokios paslaugos neteikėme, tačiau pagal gyventojų užklausas galime pasakyti, kad šuliniuose vandens trūksta“, – atskleidė E. Alonderienė. Vandens trūkumas šuliniuose jaučiamas ne tik sodininkų bendrijose, kaimuose, bet ir Kretingos mieste. „Norintiems išvengti tokių problemų, rekomenduotumėme, jeigu yra galimybė, prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų, nes atsivežti vandenį į šulinį kainuoja nemažai“, – kalbėjo E. Alonderienė. „Kretingos vandenų“ direktorė įvardijo, kad iki 10 kub. m vandens mašina kainuos 55,66 Eur, o per 10 kub. m – 69,76 Eur, abiem atvejais kiekvienas kilometras kainuos 3,03 Eur. „Panaši situacija, kuomet žmonėms išdžiūvo šuliniai, buvo ir praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje– rugsėjo pradžioje“, – prisiminė bendrovės direktorė.
Neapsikenčia kapus dergiančių varnų
Kapus Kretingos senosiose kapinėse prižiūrintys kretingiškiai susiduria su medžiuose įsikūrusiomis varnomis, kurios, jų teigimu, dergia ant kapų ir kitaip šiukšlina aplinką. Neįmanoma vaikščioti „Nuolat prižiūriu savo artimųjų kapus, tačiau pastaruoju metu tai daryti pasidarė neįmanoma. Varnos apdergia paminklus, patį kapą, prilaužo šakų, kurias tenka nuolat rinkti, o, tvarkant kapą, ir pats turi žiūrėti, kad koks varnos ekskrementas neparlėktų ant tavęs“, – savo patirtimi, paskambinusi į redakciją, dalijosi apie 15 metų senosiose kapinėse artimųjų kapus prižiūrinti Asta Juškaitė. Su šia problema kretingiškė susiduria antrus metus. „Tikrai yra nemalonu net vaikščioti ten“, – kalbėjo A. Juškaitė.
Kretingos rajono savivaldybės pietrytiniame pakraštyje esantys Eitučiai dar prieš nepilną šimtmetį buvo vienas didžiausių Kartenos valsčiaus kaimų. Šiandien jam priklauso 429,77 ha žemės, kurios didesnėje dalyje plyti dirvonuojantys laukai, auga Lubio, Domarko, Brauklio, Dyburio Biržtvos, Vaišnoro bei Armalio miškeliai, o pakraštyje šalia Lubių kaimo ir kelio į Kulius rymo 4 vienkieminės sodybos, kuriose prieš porą metų buvo registruoti 4 gyventojai. Pavadintas pagal naujakurį Kaimas susiformavo XVI–XVII a. Kartenos dvaro miško ir ganyklų plėšininėje žemėje, plytėjusioje abipus Karkluojės bei tarp jos ir Žvalginio upelio. Manoma, kad jo pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio asmenvardžio Eitutis daugiskaitos formos. Eitučiuose besikuriantys žemdirbiai dešiniajame Karkluojės krante įsirengė kapines, kuriose laidojo mirusius artimuosius. Daugiausia čia atgulė maro ir kitų ligų epidemijų aukos, dėl to kapines imta vadinti Maro kapeliais. XVIII a. pab. valdžiai jas uždarius ir paliepus mirusiuosius laidoti Kartenos parapijos kapinėse, senojoje vietoje iki pat tarpukario amžinybėn be kunigo išlydėdavo savižudžius, nekrikštus, užkrečiamųjų ligų epidemijų aukas. Kapines žymėjo keli kryžiai ir koplytėlė. XVIII a. kaimas buvo Kartenos dvaro Eitučių vaitijos centras. Dvarą įsigijus grafams Pliateriams, Eitučiai buvo priskirti Šateikių dvaro Aleksandravo palivarkui. 1846 m. kaime buvo 14 dūmų, o 1849 m. Pranciškaus Pliaterio Aleksandravo palivarke baudžiavą ėjo 152 baudžiauninkai. Dvasiniais žemdirbių reikalais rūpinosi Kartenos parapijos kunigai. 1845 m. tikinčiųjų sąraše minimi 138 katalikai (57 vyrai ir 81 moteris), kurie sudarė 19 šeimynų. Iš dvaro išsinuomotuose ūkiuose šeimininkavo 66 nuolatiniai gyventojai, kurių šeimynose glaudėsi 72 įnamiai ir samdiniai. Gausiausios buvo Ignoto Šimonio, Petro Drukčio, Nikodemo Gaudučio, Tado Domarko ir Andriaus Slušnio šeimynos, kurias sudarė 10–15 žmonių. Mažiausiose – Domininko Drukčio, Ciprijono Bačkauskio, Antano Kubiliaus, Ignoto Dručio – šeimynose gyveno po 3–4 žmones. Kaimo branduolį sudarė 12 sodybų, kurios keliomis grupėmis po 2–3 arba vienkiemiais telkėsi centrinėje žemių dalyje. Dar trys vienkiemiai stūksojo ganyklų žemėje arčiau Kupšių kaimo. Per Eitučius ėjo vieškelis Aleksandravas–Kuliai, nuo kurio kaime atsišakojo keliai į Anužius ir Gaudučius. Šioje kryžkelėje 1901 m., minėdami krikščionybės jubiliejų, gyventojai bendromis lėšomis pastatė puošnų kaltinį kryžių, kurį nukalė Kartenos arba Gaudučių dvaro kalvis. Panaikinus baudžiavą, žemdirbiai buvo priskirti Kartenos valsčiaus Aleksandravo seniūnijos valstiečių luomui. Jiems buvo leista išsipirkti 22 sklypus, už kuriuos grafo P. Pliaterio turto paveldėtojams išperkamuosius žemės mokesčius 1870 m. mokėjo 30 valstiečių. Po reformos ūkių skaičius padaugėjo iki 20. 1902 m. kaime gyveno 100, o užusienyje – 3 valstiečiai.
Žibininkų žirgeliai užsidirbs sau duoną
Gerokai nutryptoje žirgyno „Ties Baltija“ pievoje Žibininkuose negausią žolę pasigardžiuodami rupšnoja Piko, Paris, Mažylė, Musė ir Braškė, prie mamos kartkartėmis „prisiblatninęs“ pieno paprašo prieš du mėnesius pasaulį išvydęs gražuolis kumeliukas Polis. Turi penkias širdis „Toks yra poni veislės žirgelių gyvenimas: 14–20 valandų per parą ėsti, keturias miegoti arba snausti“, – juokėsi šešių mažųjų arkliukų savininkė Aušra Šunokaitė. Iš tiesų – arkliukas mažas, bet ėdrumu galėtų lenktyniauti su dideliu: per dieną sušlamščia iki 6 kilogramų šieno, o kiek žolės, net nesuskaičiuosi, visa pieva aptvare juk – jų. Žinoma, poniai mėgsta būti pamaloninami ir morka ar obuoliu, tačiau to duoti negalima kasdien. Avižomis, kitais grūdais geriau išvis nešerti, mat dėl cukraus ir angliavandenių pertekliaus prisimeta laminitas – lėtinė liga, kurią išduoda skausmingos gyvulio kanopos. „Kartais žmogus stebisi, kad arkliukas guli ir guli. Nežinant iš tiesų nepagalvotum, kad nepajėgia atsistoti dėl skausmo“, – pasakojo A. Šunokaitė. Jos žodžiais, žirgų mylėtojų posakis, jog šie gyvuliai turi penkias širdis – vieną krūtinėje ir keturias kanopose, – ne iš piršto laužtas. Kanopose yra itin daug kraujagyslių ir jų rezginių. „Laikai žirgą – privalai prižiūrėti, nors rūpesčių ir daug, – tokia filosofija vadovaujasi pašnekovė. – Šitos kumelaitės kanopos buvusių savininkų neprižiūrėtos, kaulas deformavęsis, vaikščiojant skauda. Ji nebepasveiks, bet svarbu, kad gali paeiti ir gyventi savo ponišką gyvenimą“, – viename kaime už simbolinę kainą nusipirktą ir priglaustą bulano spalvos poniukę apibūdino A. Šunokaitė. Anot jos, kanopas specialiu įrankiu bent jau kas mėnesį reikia karpyti ir nudildyti. Grožio ir sveikatinimo procedūrai žirgai nesipriešina, tikriausiai žino, kad po to jiems bus geriau. Ir žirgų dantisto paslauga reguliariai būtina, mat dėl kramtymo būdo – arkliai ėdesį sutrina žandikaulius judindami į šonus – ant krūminių dantų gali atsirasti aštrūs kraštai, kurie nenusizulina, apauga apnašomis, ir tuomet gyvuliui gali skaudėti. Specialistai, galintys taisyti arklių dantis, į Lietuvą dažniausiai atvyksta iš užsienio. Žirgų augintojų bendruomenė dalijasi informacija, kuriomis dienomis jų laukti.
Ieško būdų padėti žemdirbiams
Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, taikomos vienos didžiausių draudimo išmokų apsidraudusiems ūkiams, kai išmokama net 60 proc. siekianti išmoka žalai kompensuoti. Tačiau nuo stichinės sausros padarinių yra apsidraudę vos 40 ūkių. Kretingos rajone neapdraustas nė vienas. Jei draudžiasi, tai dėl šalnos Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus specialistės Aurelijos Jurgutienės teigimu, Lietuvos Respublikoje auginami augalai draudžiami nuo nuostolių, kuriuos sukelia stichinėms nelaimėms prilyginamos nepalankios oro sąlygos ir (arba) tokios nepalankios oro sąlygos, kaip sausra, šalna, speigas, kruša, ledas, lietus, audra ir kt. Pernai 25 ūkininkai buvo apsidraudę 8 tūkst. 783,74 ha vasarinių ir žieminių pasėlių nuo šalnų. Priimta, įvertinta, suskaičiuota ir į ŽŪMIS informacinę sistemą apmokėti pateiktos 66 pažymos, už draudimus sugrąžinta 103 tūkst. 789,73 Eur nacionalinės ir 114 tūkst. 577,89 Eur Europos Sąjungos paramos. Iš viso Kretingos rajono ūkininkai gavo 218 tūkst. 367,62 Eur paramą. „Šešiasdešimt trijuose procentuose apdraustų pasėlių ūkininkai buvo patyrę žalų, kurias apmokėjo draudimas“, – akcentavo A. Jurgutienė. Anot jos, dėl sausros rizikos 2022–2023 metais Kretingos rajone nė vienas ūkininkas savo pasėlių neapdraudė.
Braškės vazonuose: tvarkingesnė aplinka ir galima valgyti iškart
Kretingoje apie 25-erius metus gyvenanti Vaida Intienė braškes nutarė auginti vazonuose. Sandėliuko kitoje pusėje vyras Algirdas padarė lentynas, ant kurių palei visą sieną laiko trijų veislių braškes. Derlius – iki rudens „Už sandėliuko laikėme įvairius daiktus, tai braškės ant lentynų tapo priežastimi sutvarkyti tą kiemo dalį“, – šypsojosi pašnekovė, patikinusi, kad netoliese esanti tvora uogoms augti netrukdo. Vazonuose Vaida augina trijų veislių braškes: remontantines, „Rumba“ ir „Malvina“. „Rumba“ yra viena populiariausių ankstyvųjų braškių veislių tiek Lietuvoje, tiek Europoje, o „Malvina“ – vėlyviausia. „Norėjau šių uogų turėti kuo ilgesnį laiką, todėl pasirinkau skirtingas veisles – nuo ankstyviausių iki vėlyviausių“, – V. Intienė atskleidė, kad braškių turi nuo pavasario pabaigos iki pat spalio mėnesio. Moteris skiria daug dėmesio auginti šias uogas. Rudenį vazonus suneša į šiltnamį, o pavasarį, atšilus orams, juos sukelia ant palei sieną esančių lentynų. „Pavasarį aš jas iš šiltnamio išnešu jau žydinčias, todėl labai greitai sulaukiu derliaus. Remontantinės braškės uogų duoda labai ilgą laiką – jų mūsų šeima sulaukia iki pat spalio. Būna, kad šios veislės augalus rudenį į šiltnamį sunešu dar žydinčius“, – tikino ketvirtus metus tokiu būdu uogas auginanti kretingiškė.
Nuo 2010-ųjų metų Lietuvoje vaikų skiepijimo rodikliai pradėjo mažėti po keletą procento dalių. Viena svarbiausių to priežasčių įvardijamas žmonių negebėjimas įvertinti kylančios rizikos. Klaidingai manoma, kad ligos dingo ir niekas jomis nebeserga, tad kyla klausimas: kam skiepyti save ir savo vaikus? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad šiuo metu klastingų ligų atvejų sparčiai daugėja, todėl privalu remtis statistika, mokslu ir oficialių šaltinių pateikiama informacija. Skiepijimo mastai mažėja Pandeminiu laikotarpiu daugelis pasaulio šalių buvo susikoncentravusios į koronaviruso infekcijos suvaldymą. Kai kurios šalys net laikinai sustabdė skiepijimą nuo kitų infekcijų tam, kad greičiau ir efektyviau sumažintų pandemijos padarinius. Anot D. Razmuvienės, dabar, laikotarpiu po pandemijos, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos skelbia tai, kad būtina planuoti išlyginamuosius skiepijimus vaikams, kurie buvo atidėti ar nebaigti pandeminiu laikotarpiu. Labai svarbu padidinti skiepijimo aprėptis ar pasiekti bent jau tas, kurios buvo iki pandemijos. „Pagal vaikų skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 infekcijų. Remiantis praeitų metų statistika, matome, kad skiepijimo nuo 12 infekcijų aprėptys sumažėjo, tik nuo 2 – padidėjo nedideliu procentu. Taigi situacija Lietuvoje blogėja“, – pažymėjo specialistė.
Bandė apiplėšti, bet liko nieko nepešęs
Į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1934 m. gimusi moteris, kuri papasakojo, kad kažkoks asmuo bandė ją apiplėšti. Senjorė paaiškino, kad birželio 19 d. apie 15.30 val. Žaliojoje gatvėje Kretingoje esančiame skvere jai vaikštant iš nugaros pribėgęs nepažįstamas asmuo sučiupo jos rankinę, naudodamas fizinę jėgą ir suduodamas kelis smūgius, bandė ją pagrobti. Nepavykus išplėšti rankinės, užpuolikas pabėgo. Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl plėšimo.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS KVECIŲ k. birželio 20 d. apie 16.35 val. sustabdyto automobilio „Opel Meriva“ teisės vairuoti neturinčiam vairuotojui, gimusiam 1981 m., nustatytas 2,72 prom. neblaivumas. JUZUMŲ k. birželio 21 d. apie 13.44 val. miške rastas mirusio 1972 m. gimusio vyro kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. KARTENOJE birželio 21 d. apie 16 val. Minijos upės paplūdimyje iš vandens buvo ištrauktas 1967 m. gimusio vyro kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Parengė Edita KALNIENĖ
Iš rungtynių protokolų
Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse pradėjo aiškėti komandos, kurios pogrupiuose gali užimti antrąsias vietas ir kovoti toliau „A“ grupėje. Pirmųjų vietų savininkai – „Topoliai“ ir „Veltūnas“ – praktiškai buvo aiškūs po pirmųjų pirmenybių turų. „A“ pogrupyje savo antros vietos pozicijas sustiprino „Vydmantų“ futbolininkai, kurie 5:2 nugalėjo „Slėnio“ komandą. „Vydmantų“ komanda iškovojo 15-ą tašką ir 4 taškais lenkia savo pagrindinius konkurentus Darbėnų „Darbą“, kuri sužaidusi lygiosiomis 2:2, nesugebėjo palaužti „Kartenos“ ekipos. „Kartenai“ tai buvo 4-as iškovotas taškas, bet karteniškiai lieka V vietoje. Nors šiame ture „Topoliai“ nerungtyniavo, jie lieka tvirtais lyderiais, sukaupę 18 taškų. „B“ pogrupyje „Veltūnas“ dar labiau sustiprino savo padėtį 6:4 nugalėjęs „Sūkurio“ komandą ir iškovojęs 21 tašką. „Sūkurio“ futbolininkai smuktelėjo į V vietą, nes juos aplenkė „Jokūbavas“, išvykoje 7:2 sutriuškinęs Kūlupėnų „Remarko“. „Jokūbavo“ taupyklėje – 7 taškai. Centrinės rungtynės vyko tarp FK „Mosėdis“ ir „PVM-21“. Po pirmo kėlinio minimalią persvarą turėjo FK „Mosėdis“ – 4:3. Tačiau antrajame kėlinyje FK „Mosėdis“ futbolininkai „sumušė“ keturis įvarčius, o savo vartus išlaikė „sausus“. Ši pergalė leido FK „Mosėdis“ komandai pakilti į antrąją poziciją, turint 13 taškų. „PVM-21“ komanda liko trečioje vietoje, turėdama 12 taškų. „Veltūno“ komandos atakų lyderis Edvinas Girdenis ir toliau lieka lyderiauti kovojant dėl rezultatyviausio pirmenybių titulo. Nors jis šiame ture pelnė tik vieną įvartį, bet 25 įvarčių kraitis leidžia būti neaplenkiamu varžovams. 18-os įvarčių sąskaita turi Tautvydas Jankavičius, 17 – Žilvinas Lukošius (abu – iš „Topolių“ komandos). Rungtynių statistika. „Darba“ – „Kartena“ – 2:2 (0:1; Merūnas Stalmokas, Modestas Galdikas – po 1; Edmundas Šilauskas, Martynas Kniukšta – po 1); „Vydmantai“ – „Slėnis“ – 5:2 (2:1; Edgaras Makarovas, Mindaugas Vitkauskis – po 2, Marius Alšauskis – 1; Mindaugas Mazgeika – 1); „Veltūnas“ – „Sūkurys“ – 6:4 (3:2; Lukas Jakumas – 2, Dovydas Švita, Edvinas Girdenis, Karolis Žvinklys, Donatas Anužis – po 1; Vakaris Jeruševičius – 2, Aurimas Anužis, Tomas Grigalauskas – po 1); „Rimarko“ – „Jokūbavas“ – 2:7 (0:3; Laurynas Jokubaitis – 2; Ričardas Narbutas – 3, Arimantas Mikaločius, Artūras Beizakas, Ramūnas Ruibys – po 1); „PVM-21“ – FK „Mosėdis“ – 3:8 (3:4; Andrius Piekus, Mindaugas Alksnys, Mindaugas Tilvikas – po 1; Vilmantas Pocius – 3, Robertas Kasparas – 2, Herkus Gulbinas, Mantvydas Bertulis, Valdas Žvinklys – po 1).
„P. n.“ informacija
Badmintonininkų pasiekimai
Badmintonininkų pasiekimai Kretingos sporto mokyklos badmintono trenerė Vaida Slušnienė, apibendrindama badmintonininkų sezoną, teigė, kad badmintonas Kretingoje populiarėja – vien badmintono klubo „Smešas“ suorganizuotose Kretingos rajono jaunių ir jaunučių varžybose dalyvavo per 70 badmintono žaidėjų – ir kad auga gražaus jaunimo, Kretingos garbę jau ginančio įvairiuose badmintono sporto renginiuose. Tai, kad mūsų rajono ir kaimyninės Palangos badmintonininkai turi potencialo, rodo ir jų pasiekimai. Lietuvos jaunučių U-11 badmintono čempionate absoliučia čempione tapo Mantė Jablonskytė, kuri kartu su Vakare Intaite dvejetų kategorijoje užėmė I vietą. Vienetų kategorijoje Palangos sporto centro atstovės Agota Baguckytė užėmė II v., Beatričė Užomeckaitė – III v. V. Intaitė buvo ketvirta. Trenerė pasidžiaugė, kad jos auklėtinės tvirtai pateko į pirmąjį ketvertuką, o Beatričė su Agota dvejetų kategorijoje pelnė II v. U-13 čempionate mergaičių dvejetų bronzą pelnė kretingiškės Ditė Kontrimaitė ir Liepa Murauskaitė, mišrių dvejetų sidabrą iškovojo kretingiškiai Kasparas Draukšas ir Ditė Kontrimaitė.
Sugadintą lėlių teatrą tvarkys
Vos spėję pasidžiaugti per Kretingos miesto šventę nušvitusiu estetišku reginiu – lėlių teatru, įkurdintu prie senųjų miesto kapinių, kretingiškiai nusivylė šia kultūros naujove – vakare lėlės atrodo nykiai, jų beveik nebesimato, nes neveikia apšvietimas, nulaužta mechanizmo rankena, kurią pasukus lėlės judėdavo. Apgailestavo dėl chuliganizmo „Nejaugi biudžeto pinigai skiriami vienadieniams projektams – tik šventės atidarymui, o jau po manęs, kaip sakoma, – nors ir tvanas“, – stebėjosi prošal teatrą vakarais prižiūrėti artimųjų kapus praeinantis Pranas D. Jis tvirtino pastebėjęs, kad lėlių teatras nebeveikė jau po kelių dienų nuo jo atidarymo. Neveikiantis teatras nuvylė ir specialiai juo pasigrožėti iš Palangos atvykusią vilniečių Tilvikų šeimą. „Viešasis Kretingos lėlių teatras buvo taip išreklamuotas: spalvingi ir gražūs su Kretingos istorija susiję personažai, neįprasta vieta. Labai norėjome jį pamatyti. Žinojome, kad judančios lėlės efektingiausiai atrodo vakare, kai pradeda temti. Specialiai atvykome vėlai, bet likome lyg musę kandę. Prasiėjome per kapines, nusileidome prie tvenkinio, apėjome centrą – labai gražus estetiškas jūsų miestelis. Įdomūs žmonių sumanymai, tik gaila, kad vaikai neišvydo lėlių teatro, ko labiausiai norėjo. Pro langelį kažkiek matėsi įdomūs spalvingi personažai, gaila būtų, jeigu teatras veiktų tik per šventes“, – kalbėjo Rima Tilvikienė. Lėlių teatro projekto sumanytoja Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro vyriausioji režisierė Auksė Antulienė neslėpė apmaudo dėl sugadinto lėlių teatro mechanizmo: „Kažkas per daug jėgos panaudojo – ištrūko rankenos spyruoklė. Dabar meistrai sumąstė įrengti tokį mechanizmą – jeigu ir jėga suktų, rankena nebeištrūktų, o lėlės judėtų. Mūsų įkurtas lėlių teatras, tarsi pratęsimas senųjų Kretingos lėliadirbystės tradicijų: lėlės sukurtos iš medžio ir valdomos taip, kaip jomis anksčiau vaidindavo. Todėl mums labai rūpi, kad kuo greičiau projektas būtų atkurtas, ir lėlės vėl džiugintų žmones. Norėtume, kaip sakome, kad teatras veiktų 24 valandas per parą“.
Vienas rajono pakraštys – europinis, kitas – akmens amžiaus
Kretingos rajono Žalgirio ir Kartenos seniūnijų kaimų – Abakų, Budrių, Mikoliškių, Žutautų, taip pat prie jų besišliejančių Klaipėdos rajono Utrių ir Lapių kaimų – gyventojai bei įsikūrusių verslo įmonių atstovai jau trečius metus mina valdžios institucijų slenksčius dėl kelio Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena asfaltavimo ir tam surinko kone 600 parašų. „Nesiseka niekur prisibelsti, jokio judesio“, – kalbėjo nusivylęs vienas šios akcijos organizatorių. Jungia dvi svarbias arterijas Dar 2020-ųjų gruodį pasirašytame kreipimesi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), Seimo narius, Kretingos ir Klaipėdos rajonų merus Antaną Kalnių ir Bronių Markauską žmonės motyvavo, kad šis žvyruotas ir duobėtas 24 km ilgio kelias iš abiejų pusių sujungia 2 svarbias arterijas – automagistralę Klaipėda–Vilnius su keliu Palanga–Šiauliai. Palei šį žvyrkelį, vedantį didžiųjų šalies kelių link, yra įsikūrę Lapių Utrių, Mikoliškių, Žutautų, Budrių ir Abakų kaimai. Transporto judėjimas jame – intensyvus, nes žmonės juo išvažiuoja į automagistralę, vyksta į darbus, mokymo įstaigas. Šiuo keliu naudojasi miškininkai, gabenantys medieną į Klaipėdos ir Gargždų medienos apdirbimo įmones. Juo taip pat naudojasi Klaipėdos rajono ūkininkai, gabenantys derlių į Kartenoje įsikūrusį „Linas Agro“ grūdų centro elevatorių. Budrių kaime yra įsikūrusi įmonė „Budrių statyba“, per metus pagaminanti apie 6 tūkst. t betoninių grindinio trinkelių, tad minėtu keliu nuolat važinėja sunkvežimiai, atvežantys žaliavą ir išvežantys produkciją, į darbus kasdien vyksta keliasdešimt įmonės darbuotojų. Keliu Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena naudojasi ir baidarių žygių Minijos upe dalyviai bei organizatoriai, gabenantys baidares į atitinkamas vietas. Palei kelią – nemažai unikalių paveldo objektų: medinės Mikoliškių ir Budrių bažnyčios, Abakų lurdas. Sutvarkius kelią šios vietovės taptų patrauklesnės turizmui.
Į Kartenos karjerą-žvyrduobę birželio 21 d. apie 11.28 val. nuriedėjo lengvasis automobilis „Seat Arosa“. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams mašina vandenyje buvo apie 1 m atstumu nuo kranto, viduje žmonių nebuvo. Gelbėtojai, panaudoję buksyravimo lyną, automobilį ištraukė.
„P. n.“ informacija
|
|
