Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys sakė eisiąs „ligi pergalės“, kad dėl gabenamo masyvaus krovinio praplatintas kelias vėl nebūtų išardytas, kaip norima padaryti.

Šį rugpjūtį, Mažeikių bendrovei „ORLEN Lietuva“ gabensiant galingą krovinį – 1,8 tūkst. tonų sveriantį reaktorių – 150 km atstumu iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo įmonę, platinami keliai Klaipėda–Jokūbavas (Nr. 216 ir 217), taip pat – prie Jakų žiedo Klaipėdoje (A13). Pergabenus krovinį, laikinai įrengtus kelkraščius vėl ketinama išardyti.

Aplink šiuos kelius gyvenančios Jokūbavo ir 3 Klaipėdos rajono bendruomenės – Jakų, Sudmantų ir Plikių – nuo šių metų pradžios mina slenksčius savivaldybėse, rašo raštus Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), kad įrengtus kelkraščius paliktų ir ateityje aplink juos įrengtų infrastruktūrą: apšvietimą, perėjas, šaligatvius. Tam, Jokūbavo bendruomenės pirmininko Manto Keblio teigimu, pritaria keli tūkstančiai susivienijusių aplinkinių kaimų gyventojų.

Verslui – taip, bendruomenėms – ne

M. Keblys, vienas šio sambūrio iniciatorių, prasidėjus kelio Klaipėda–Jokūbavas platinimo darbams, sužinojo, kad projektas – laikinas, kad, pravažiavus kroviniui, praplatintus kelkraščius užvers. Bus gabenamas 100 m ilgio 6,5 m pločio ir 10 m aukščio krovinys.

„Kelio būklė ir taip prasta, vežant galingą krovinį, asfaltas dar labiau pasižeis. Platinant pakraščiuose pasimatė daug dangos pažeidimų, antrą kartą ardant ir atstatant kelkraščius, kelias dar labiau bus sugadintas ir galimai taps avarinės būklės, ypač – per Jokūbavą ir Plikius“, – kalbėjo M. Keblys.

Jo žodžiais, palikus įrengtus kelkraščius, būtų sudaryta galimybė saugiai pėstiesiems, ypač – mokiniams, nueiti į mokyklą ar iki autobusų stotelės, taip pat važiuoti dviratininkams. Nes dabartiniame siaurame kelyje nėra nei šaligatvio, nei apšvietimo. Dėl to, vyras įsitikinęs, yra tikslinga palikti kelkraščius ligi tol, kol bus suplanuota minėtus kelius renovuoti. Juolab kad dabar ten laikinai dėl krovinio pervežimo klojamas netgi drenažas.

Bendruomenės vadovas piktinosi, kad LAKD išvien su „ORLEN Lietuva“ skirs didžiulius pinigus verslo reikalams, bet apie eilinius gyventojus, ypač – vaikus, negalvoja. „Eikvojami didžiuliai pinigai dėl vienadienio projekto, o bendruomenės paliekamos likimo valiai“, – jokūbaviškis tikino nenuleisiąs rankų, kol į daugelio žmonių problemą nebus atsižvelgta. Užversti kelkraščius, M. Keblio žiniomis, ketinama dėl to, kad dalis žemių patenka į privačias valdas, ir neišspręsti juridiniai klausimai. Todėl išvien su kitų bendruomenių vadovais raštuose institucijoms prašė, kad LAKD ir „ORLEN Lietuva“ ir bendruomenių atstovai susėstų prie derybų stalo – galbūt kelkraščiams atstatyti skirtas lėšas galima būtų panaudoti tam, kad įrengtų juos pagal būtinus reikalavimus, o trūkstamas lėšas LAKD įtrauktų į strateginį planą.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Vytauto gatvėje Palangoje birželio 17 d. apie 17.42 val. lyjant dviratininkę automobiliu kliudė 38 metų vyras. 64-erių moteris staiga nusprendė dviračiu pervažiuoti į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę, tuomet ją kliudė ir sužeidė 38-erių vyro vairuojamas automobilis „Chrysler Town & Country“.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Tarnybos sekmadienį popiet, apie 14.10 val., skubėjo į Vytauto gatvę Kretingoje, kur ant daugiabučio namo stogo krašto buvo pastebėtas vyras, kaip įtariama, ketinęs nušokti. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų duomenimis, buvo gautas pranešimas, kad ant daugiabučio namo stogo vaikšto žmogus, pareiškėjas baiminosi dėl jo saugumo. Atvykus pareigūnams, asmuo nulipti nesutiko, elgėsi agresyviai.

Netrukus atvykę ugniagesiai gelbėtojai išskleidė batutą, aptvėrė teritoriją ir iškvietė Palangos priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Ji, panaudojusi gelbėjimo automobilines kopėčias, po kurio laiko žmogų nukėlė. 1982 m. gimusį vyrą medikai nuvežė į ligoninę.

„Bendromis policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų ir greitosios pagalbos medikų pastangomis, vyrą pavyko nuo stogo nukelti“, – sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (10)

ŠIAULIAI–PALANGA kelyje birželio 15 d. apie 15.49 val. automobilio „Opel Astra“ vairuotojui, gimusiam 1972 m., nustatytas 2,86 prom. neblaivumas.

KĘSTUČIO g. birželio 17 d. apie 19.06 val. daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, du neblaivūs vyrai, gimę 1999 m. ir 2001 m., įvykus žodiniam konfliktui, sumušė 1984 m. gimusį vyrą ir apgadino automobilį „Citroen Elysee“. Neblaiviems konflikto dalyviams nustatytas 2,85 prom. ir 2,35 prom. girtumas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

SPORTO g. birželio 18 d. apie 13.50 val. namuose rasti mirusių moters, gimusios 1971 m., ir vyro, gimusio 1945 m., kūnai be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

KRETINGOS RAJONAS

KRETINGSODŽIO kaime birželio 15 d. apie 21.30 val. pastebėta, kad iš galimai neužrakinto namo rūsio yra pavogta 18 butelių alkoholinių gėrimų. Žala – 162 eurai. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

PALANGA

J. BASANAVIČIAUS g. birželio 17 d. apie 02.50 val. naktiniame klube apsaugos darbuotojas sulaikė neblaivų 2002 m. gimusį vyrą, kuris turėjo maišelį su galimai narkotine medžiaga. Vyrui nustatytas 1,04 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Ugniagesiai sekmadienį apie 11.10 val. gavo neįprastą pranešimą – Gintaro gatvėje Palangoje segmentinėje tvoroje įstrigo ežys. Atvykę įstrigusį gyvūną gelbėtojai išlaisvino praplėtę tvorą. Kadangi gyvūnas buvo sveikas, jį paleido.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Kretingiškis muzikas Audrius Janonis, išugdęs ne vieną garsią asmenybę, dar įrašo muziką ir groja savanoriaudamas.

Švenčiant Kretingos miesto 770-ąjį jubiliejų, kretingiškis muzikas 54-erių Audrius Janonis, dirbantis Kretingos rajono kultūros centro scenos inžinieriumi ir Pranciškonų gimnazijos neformaliojo ugdymo vadovu, lyg žmogus-orkestras sukosi daugelyje renginių – buvo atsakingas už jų įgarsinimą, o ir pats grojo klavišiniais per bardų muzikos vakarą „Baltas paukštis“ ir krikščioniškojo roko grupės „Gyvasis vynmedis“ šlovinimo koncerte.

Tarp klientų – žinomi vardai

A. Janonis, Klaipėdos konservatorijoje baigęs džiazo studijas pas maestro Vytautą Grubliauską, dar turi individualią įrašų studiją. Dažniausiai sakė dirbąs su vokalistais ir ansambliais, o įrašų paskirtis būnanti labai įvairi: kas įsirašo sau ir kaupia asmeninę fonoteką, o dažniausiai – konkursams ar televizijos laidoms. Tarp jo klientų – ir žinomi vardai, tokie, kaip Inga Valinskienė, Edmundas Kučinskas – šie buvo atvykę į jo studiją Kretingoje. Kažkada, prasitarė, jam yra tekę groti žinomose muzikos grupėse „Tabasco“ ir „Tekila“.

Pastaruoju metu, sakė, dirbąs su Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos pedagoge Diana Beržanskiene, kuri, jo žodžiais, labai stipriai parengia vaikus, skinančius laurus įvairiuose prestižiniuose konkursuose – jis rengia aranžuotes, ant kurių sykiu „lipdo“ dainas.

O ir paties A. Janonio ryškus įspaudas, ugdant jaunuosius talentus. Pats kuriantis dainas, ne vienai jų parašęs ir eilių, itin ramaus ir santūraus būdo A. Janonis prasitarė, kad tradiciniam bardų festivaliui „Baltas paukštis“ šiemet kartu su savo mokine vokaliste Gita Vaikėnaite dainas sukūrę ekspromtu.

Savo mokiniais, sakė, labai pasitikintis, jų nespaudžiąs, ir prie kiekvieno prieinąs nestandartiškai. Ir nors nemažai jo darbinės veiklos metų prabėgę Klaipėdos ir Kretingos mokyklose, tačiau pedagoginė veikla, atviravo, jo netraukianti: „Mokytojauti – ne man. Mano ugdymo principas – netrukdyti vaikui, kad jis pats susirastų savo muzikavimo koncepciją. Muzikalių vaikų aš neieškau, jie patys mane susiranda“, – atviravo būreliams įprastai vadovaujantis A. Janonis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos „Rotary“ klubo nariai, birželio 16 d. dalyvavę ceremonijoje, klubui suteikiant savarankiško statusą.

Praėjusį penktadienį į „Vienaragio malūną“ Kretingoje susirinkę „Rotary“ International Apygardos 1462 atstovai iškilmingai paskelbė, kad iki šiol Klaipėdos „Rotary“ klubo tėvūnų globotas Kretingos „Rotary“ klubas tapo savarankišku – 60-uoju – šios tarptautinės organizacijos klubu Lietuvoje.

Pasveikinti pilnametystės sulaukusio klubo brolių atvyko „Rotary“ nariai iš Palangos, Klaipėdos, Klaipėdos „Senamiesčio“ ir „Conordia“ klubų, „Rotary“ International Apygardos 1462 valdytoja Jurgita Turulienė.

Kretingos „Rotary“ klubo tėvūnų – Klaipėdos „Rotary“ klubas – įkurtas 1939 metais yra vienas seniausių Lietuvoje. Po sovietmečio 1992-aisiais atkurto šio klubo nariu 10 metų buvo kretingiškis Tomas Jurgutis, ten kilo ir subrendo idėja steigti „Rotary“ klubą Kretingoje. Kretingos „Rotary“ klubas juridinių asmenų registre įregistruotas 2020 metais, o 2021 metais Kretingos dvaro rūmų Žiemos sode-oranžerijoje klubui buvo įteiktas čarteris – dokumentas, patvirtinantis, kad Kretingos „Rotary“ klubas yra Klaipėdos „Rotary“ klubo satelitas.

Klubui vadovauja prezidentas, kurį išrenka klubo nariai, prezidentui nustatyta 2 metų kadencija. Satelitinio Kretingos klubo pirmas prezidentas 2021–2022 metais buvo Tomas Jurgutis. „Tomas labai pareigingas, geras brolis“, – klubo Kretingoje steigimo iniciatorių, pirmąjį jo vadovą gyrė Klaipėdos „Rotary“ klubo prezidentas Vasilijus Popovas, savarankiškumą pelniusio Kretingos „Rotary“ klubo nariams palinkėjęs suprasti, paremti vienas kitą, dalintis idėjomis, sumanymais, aukštinti kiekvieno žmogaus laisvę ir padaryti daug gerų darbų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Gimnazijos įkūrėjas tėvas Augustinas Dirvelė, o atkūrėjas brolis Astijus Kungys (dešinėje).

Pranciškonų gimnazija – garbingo amžiaus sulaukusi Lietuvos švietimo įstaiga: valstybės oficialiai pripažinta 1933-ųjų liepos 11-ąją ir, tarsi žmogus išgyvenusi dramatiškus istorijos etapus, švenčianti savo 90-metį. Ji buvo ir pirmoji atkurta katalikiška mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, gavusi popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimą, ir nuo 2015 m. valdoma nebe valstybės, o – Pranciškonų brolijos. Šiandien ji yra viena moderniausių, dvasines vertybes puoselėjančių ir aukštais mokslo pasiekimais pasižyminčių šalies gimnazijų.

Apkapotas medis vėl įsiskiepijo

Prie gimnazijos atkūrimo vairo nepriklausomybės priešaušriu stovėjo tuomet iš pogrindžio išėjusios Pranciškonų brolijos vadovas – provincijolas Astijus Kungys, šiuo metu tarnaujantis Klaipėdos Šv. Pranciškaus bažnyčioje.

Brolis Astijus prisiminė: „Kai atvykome į Kretingą 1989-aisiais, atgimimo ir tautinio pakilimo dvasia tiesiog sklandė ore, nors tebebuvo sovietų kariuomenė. Į mus kreipėsi entuziastai – patys jauni žmonės, kad jiems atkurtume pranciškonų gimnaziją. Pradėjome rimtai galvoti ir organizuoti. Būdamas provincijolas, kreipiausi į premjerą Gediminą Vagnorių, ir jis, pritariant tuometiniam švietimo ministrui Dariui Kuoliui, geranoriškai pasirašė nutarimą, leidžiantį tuometinę Kretingos I vidurinę mokyklą pertvarkyti į katalikišką mokyklą.“

Vėliau apsižiūrėta, kad tas dokumentas yra antikonstitucinis, nes negalėjo būti valstybinė katalikiška mokykla. Pranciškonai tebuvo kaip tarpininkas, neturintys jokių teisių. Tik 1992 m. prasidėjo restitucija, broliai atgavo pastatą. Viskas, pasak A. Kungio, sprendėsi geranoriškai: perdavimas įvyko ramiai – tie mokytojai, kurie pagal įsitikinimus sutiko dirbti, *liko, kiti išėjo. Vadovauti mokyklai ėmėsi Asta Radikienė. Mokyklos steigėjai buvo du: Pranciškonų Šv. Kazimiero provincija ir Kretingos rajono savivaldybė.

„Tai buvo pirmoji katalikiška mokykla Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, vėliau atsikūrė jėzuitai. Tai buvo sugrįžimas prie šaknų, gimnazija tarsi apkapotas medis vėl įsiskiepijo ir dabar leidžia vis naujas gyvybingas atžalas“, – džiūgavo gimnazijos atkūrimo iniciatorius brolis Astijus.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Kretinguos moziejaus etnuografė Nijuolė Vasiliauskienė ronkuos laika kimštova kėlbasuoms.

Kerna, bunzis, bumblis, muogle, dvėdognis, liulka... No jaunuoji karta tuokiu žuodiu ta tėkra ka nabūs gėrdiejosi, vo vyresni omžiaus žemaite, pakol dar napaskaitė, kū šėndėin laikraštie pasakuo Kretinguos moziejaus vyresniuoji moziejininkė-etnuografė Nijuolė Vasiliauskienė, lai pakrapšta pakauši ė prėsėmen.

SVĖISTĀSOKĖ, kerna, kalatāuka – medėnis rīks svėistou sosoktė. Bōva apvali – kobėlėnė arba kompouta – skrīnelėnė. Pagal darīma būda skīries: skobtėnė, šulelėnė ėr lėntelėnė. Skobtėnė bōva ligiašuonė, šolelėnės siauriejontis i vėršo šuona sotvėrtintė lonkās, dognos išpjauts iš lėntēlės, īlēdamo dongtelio so idobėmo vėdorie ėr skīlė mėntori kuotou parkėštė.

Žemaitėjuo ėr Sovalkėjuo priš gēra šīmtmeti paplėta iš lėntieliu sokalta ketorbriaunė ar aštonbriaunė skrīnēlė (sokēklis, svėistāsokė) so ongo šuonė arba vėršou ėr īlēdamo dongtelio. Anuos vėdou ont metalėnės ašėis bōva ožmautė sparnele: ašėis galė ītaisīta ronkėna soktė. Aiško, i anas bōva pėlams smetuons ėr mušama arba sōkama.

GELDA, molda, moldēlė – paėlgs skuobtėnis rīks, so galūs išdruožtuom ronkėnuom (ausėmis). Kuožnam ūkie toriejė na vėina, skėrtinga dīdi ėr pavidala. Nauduojė tešlā dounā ar pīragou minkītė, skerdienā sūdītė, žlogtou skalbtė a vakams maudītė. Mažesnies moldelies pasiminkė tēšla kleckams ar kėtā struovā vėrtė.

KERNA, kernālė – rīks smetuonou nu pėina atskėrtė. Muolėnė, poudīnės formas, so nadėdėlio kaištelio ožkėšama ongēlė pri dōgna lėisam pėinou nutekintė.

PIESTA, grūstovė – rīks grūdams ėr siemenims grūstė. Skuobta iš natašīta kėita mēdi, taurės pavīdala.

KIMŠTOVS kėlbasuoms (dešruoms) padarīts iš metalėni vomzdieli, sosiaurinto galo, ont katruo muovė išskruostas ėr išplautas kiaulės žarnas. Mēsa stūmė su stumuoklio. Stumuoklis bōva medėnis, aptakos, so pluonesnio kuoto.

DVĖDOGNIS, lauknešė – medėnis rīks so dvėjēs dognās. Padarīts iš medėniu šulieliu. Vėršotėnis dognos so onga, ožkėšama kaištoko a ožmaunama medėnė šovelė. Vėršou pritaisuoms vėrvelėnis pasaits nešėmou. Vāsara dvėdognies nēšė pėitus ar pavakarė i laukus dėrbontims, o kėto meto laikė skīstus ar bėrius maista pruoduktus.

BUNZIS – muolėnis aukštuoks, vėršou so kaklelio inds. Nauduots girā, alou ar kėtam gieralou sopėltė. Vāsaras laikė tuokiūs nēšė vondėni ar kuo nuors skaniesni šėinpjuoviams, griebiejuoms ėr kėtims darbininkams.

BUMBLIS pints iš šiaudėniu grīštiu sokont spiralė ėr perpints lazdīna, karkla vīteliems ar karnuoms ėr kanapėnes siūlās. Bōvo pėnams gana aukšts, nu 0,5 iki 1,5 m aukšti, pūstās šuonās. Nauduots grūdams, apėnems, kanapiems, kroupams, siemenims, žėrnems, plunksnuoms ir kt.bėrims daiktams laikītė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...