Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar jums aišku, kaip rūšiuosime maisto atliekas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

(1763) 2023-06-16

„Šaknys žuvusios, lapai nudžiūvę“, – liūdną vaizdą 7 hektarus užimančiame žieminių kviečių lauke pademonstravo ūkininkas Vytautas Petrauskas.

Dėl žemės ūkio augalų žūtį sukėlusio stichinio reiškinio sausros nuo birželio 14-osios viso Kretingos rajono teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Jeigu, kaip prognozuoja sinoptikai, artimiausiomis dienomis ir užlis, ūkininkų manymu, tikriausiai tai tebus kaip švęstas vanduo mirusiajam.

Sudžiūvėlius išpustys kaip šiukšles

„Laukuose javų lapai susivynioję, pasiruošę žūčiai, grūdai susitraukę susiraukšlėję, pradėjus kulti, kombainas kaip šiukšles išpustys“, – palygino Pryšmančiuose ūkininkaujantis Vytautas Petrauskas.

Jo tėvas Adolfas Petrauskas juokavo – esą išgyveno tiek metų, išgyvens ir dabar. „Va, javapjūtę greičiau pabaigsim, o kadangi mažiau bus pajamų, tai mažiau ir mokesčių reikės sumokėti“, – dėstė jis.

Juokai juokais, bet iš tikrųjų, atviravo Adolfas, džiaugtis neturįs kuo, mat kai kurie grūdinių kultūrų laukai nuo sausros nukentėjo 40 procentų. „Nei į techniką, nei į ūkį šiemet jau investuoti nebegalėsim“, – tėvui pritarė Vytautas.

Anot jo, dar blogiau tiems ūkininkams, kurie iš firmų skolon yra pasiėmę trąšų – rudenį privalės atseikėti tam tikrą kiekį derliaus, o koks tas derliaus bus, – didelis klausimas.

Aplink namus ir tolėliau pavažiavus plytinčios tėvo ir sūnaus žemės tik „popieriuose“ figūruoja atskirai – vienas deklaruoja 150, kitas 70 hektarų, – tačiau jiedu dirba sykiu, darbymečiu vienas kitam talkina. Sausros nualintų jų laukų vaizdas visur panašus: net ant kalvelių užsėtų žieminių kviečių ruožai, kurie pavasarį negavo „paragauti“ šalnos, susmegę, lopais išgeltonavę.

Iš tolo kiek gražiau atrodo kvietrugiai. Bet tik iš tolo. Įkėlus koją į lauką, akivaizdu, kad vaizdas pro automobilio langą – apgaulingas. „Apie 30 procentų pasėlių yra nunykę, be lapų. Nors kol kas jie žalsvos spalvos, bet jau pasiruošę nunykti“, – neabejojo Vytautas.

Kadangi dirva smėlinga, labai įspūdingo derliaus pryšmantiškiai iš čia niekada ir nelaukia, paprastai prikula po 5–6 tonas iš hektaro, o šiemet, sakė, Dievo dovana būtų ir 3 tonos.


Marija JURGUTIENĖ:

– Asmeniškai mano gyvenimo sausra neveikia niekaip – gyvenu bute, daržų arba sodų neauginu. Bet lietaus laukiu kaip visi – norėčiau, kad nuplautų dulkes, palaistytų augalus, kad, išėjus pasivaikščioti, būtų gaiviau kvėpuoti.

Algis SUDMANTAS:

– Sausra ar ne sausra, dėl sveikatos saulėje išvis negaliu būti, tai ir einu, kur pavėsis. Blogai, kai taip ilgai nepalyja, bet ką padarysi... Jeigu toliau taip degins, tai ir turguje daržo gėrybių gali sumažėti.

Jūratė LAUČIŪTĖ:

– Kai šviečia saulė, aš fiziškai jaučiuosi gerai, yra linksmiau, bet moraliai – ne. Juk mes čia esam arti žemės, arti augaliukų, gyvenam ne kokiam didmiesty... Kiekvieną rytą Lietuvai meldžiu ramybės ir lietaus.

Romutis NAVARDAUSKAS:

– Gyvenu Šermukšnių akligatvyje – blogiausia, kad kieme nuseko šulinys. Gerti vandens dar užtenkam, bet trūksta daržams palaistyti. Kaskart tenka važiuoti į parduotuvę ir parsivežti fasuoto vandens.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kelio ruožo į Žibininkus šiemet netvarkys

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Kretingiškiai nustebę – ar kelias į Rūdaičius jau baigtas renovuoti, jei linijos nubrėžtos, tačiau ženklai ligi šiol nesutvarkyti. Jie taip pat domisi, kada įvyks antrasis renovacijos darbų nuo Rūdaičių iki Žibininkų etapas ir kada bus įrengtas dviračių takas Kretingsodyje.

„Norėtume žinoti, kada bus užbaigti kelio Kretingsodis–Rūdaičiai tvarkymo darbai? Mano žiniomis, projektas ten jau turėtų būti baigtas, bet įdomiausia ir yra tai, kad visi darbai lyg ir užbaigti, net linijos nubraižytos ant kelio. Tačiau dalis kelio ženklų nesutvarkyta: kai kur ženklai nusukti, o labiausiai akis bado ženklai, vis dar nurodantys, kad vyksta kelio darbai ir ribotas greitis 50 km/val. Taip ir nesuprantame, renovacija baigta ar vis dar tebevyksta“, – laiške redakcijai rašė skaitytoja.

Jos pastebėjimu, prieš porą mėnesių dar buvo galima pamatyti neva dirbančius kelio tvarkytojus: „Tai nuo posūkio akmenukus nušlavė, tai, kur nesudygo, žolę pasėjo.“  

„Žmonės nesilaiko tų kelio ženklų, nes jie nebėra tikslingi ir jau kelis mėnesius visi važiuojantieji viršija greitį bent 30 km/val. Įdomu: tuo keliu taip ir važiuosim pagal savo, o ne kelių ženklinimo taisykles?“ – teiravosi moteris.

Redakcijos žiniomis, bendrovė „Eurovia“ praėjusią vasarą pradėjo kelio Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai remontą: pirmasis darbų etapas apėmė ruožą nuo Kretingos iki Rūdaičių, o šiemet bus imtasi remontuoti ruožą nuo Rūdaičių iki Žibininkų. Šis kelias tvarkomas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) rūpesčiu, ši institucija pasirūpino ir lėšomis keliui sutvarkyti.


Tradicinio prevencinio konkurso „Ateik. Sužinok. Varžykis“ dalyviai ir organizatoriai

Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre įvyko tradicinis rajoninis prevencinis konkursas „Ateik. Sužinok. Varžykis“. Jame rungėsi 8 komandos iš Kretingos rajono ugdymo įstaigų.

Dalyviai – sportiški

Į renginį rinkosi VII–VIII klasių mokiniai, komandas taip pas sudarė vienas tėvų atstovas ir pedagogas. I vietą konkurse pelniusią Darbėnų gimnazijos komandą lydėjęs ir kartu varžęsis fizinio ugdymo mokytojas Rolandas Juknevičius džiaugėsi laimėjimu. „Pergalė buvo netikėta. Konkursui rengėmės kiekvienas individualiai, tačiau rungtyse demonstravome gerus rezultatus“, – sakė jis.

Darbėnų gimnazijos komandai, mokytojo manymu, geriausiai sekėsi estafečių rungtyje: „Mūsų komandą sudarė labai sportiški jaunuoliai, su sportu draugauju tiek aš, tiek komandoje buvęs vienas tėvų. Ši rungtis, manau, buvo ir viena sudėtingiausių. Norint atsakyti į užduodamus klausimus, taip pat reikėjo gerokai pasukti galvą.“

Renginyje dalyviai varžėsi kapitono, orientacinėse ir sportinėse rungtyse. Po įnirtingos kovos II vietą užėmė Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla, III v. – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras.

Renginys antrus metus iš eilės įvyko Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre. „Praėjusiais metais jie laimėjo šį konkursą, todėl ir organizavo renginį“, – džiaugdamasi geru mokyklos organizaciniu darbu kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONAS

DARBĖNŲ SEN., Joskaudų k., V. Jurgučio g., birželio 14 d. apie 7.05 val. nuo kelio nuvažiavo „Skoda Karoq“. Atvykus tarnyboms prispaustų ir nukentėjusių žmonių nebuvo. Ugniagesiai gelbėtojai išjungė akumuliatorių, vairuotoja greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūrėta įvykio vietoje.

Parengė Edita KALNIENĖ


Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse šeštuoju turu komandos pradėjo antrąjį ratą. A pogrupyje tvirtai pirmaujantys „Topolių“ futbolininkai pasiekė įprastą pergalę. Šį kartą jie nepasigailėjo „Slėnio“ komandos, nugalėję 12:5. „Topoliai“ iškovojo 18-ą tašką. Antroje vietoje laikosi „Vydmantų“ ekipa, kuklia persvara 2:1 įveikę „Kartenos“ komandą. „Vydmantų“ sąskaitoje 12 taškų. Darbėnų „Darba“ šiame ture nerungtyniavo, nes jų varžovai kurmaitiškiai pasitraukė iš pirmenybių. „Darba“ nusileido į trečią poziciją – 10 taškų. Ketvirtą vietą išsaugojo „Slėnis“ – 7 taškai. „Kartenos“ komanda liko penktoje vietoje – 3 taškai. B pogrupyje tvirtas lyderis „Veltūnas“ šiame ture lengvai 8:4 nugalėjo pretendentus į II v. FK „Mosėdis“ futbolininkus. „Veltūnas“, kaip ir „Topoliai“, iškovojo 18-ą tašką. FK „Mosėdis“ nukrito į III v. – 10 taškų. Į II v. pakilo PVM-21 komanda, kuri išvykoje 4:3 pasiekė sunkią pergalę prieš „Jokūbavą“. PVM-21 turi 12 taškų. Jokūbaviškiai nukrito į V v., likę su 4 taškais. Į IV v. pakilo „Sūkurio“ ekipa, 5:2 nugalėjusi Kūlupėnų „Rimarko“ ir iškovojusi 6-ą tašką. „Rimarko“ su 3 taškais lieka VI v. „Veltūno“ puolėjas Edvinas Girdenis ir toliau karaliauja tarp rezultatyviausių pirmenybių žaidėjų. Šeštame ture jis pasižymėjo 5 įvarčiais ir, turėdamas 24 įvarčių kraitį, yra nepralenkiamas. Po jo seka du „Topolių“ komandos žaidėjai: Tautvydas Jankavičius – 18 įvarčių ir Žilvinas Lukošius – 17 įvarčių.

Rungtynių statistika: „Slėnis“ – „Topoliai“ – 5:12 (3:5; Mindaugas Mazgeika – 4, Lukas Vitkauskas – 1, Žydrūnas Songaila – į savo vartus; Žilvinas Lukošius – 5, Tautvydas Jankavičius – 4, Karolis Albužis – 2); „Vydmantai“ – „Kartena“ – 2:1 (1:1; Alfredas Kairys, Justas Aleksandravičius – po 1; Martynas Kniukšta – 1); FK „Mosėdis“ – „Veltūnas“ – 4:8 (2:2; Robertas Kasparas – 3, Vilmantas Pocius – 1; Edvinas Girdenis – 5, Rokas Šipalis, Dangirdas Žilinskas, Dovydas Švita – po 1); „Jokūbavas“ – PVM-21 – 3:4 (2:2; Arimantas Mikaločius – 2, Artūras Beizakas – 1; Andrius Putcas – 2, Mindaugas Alksnys, Mindaugas Tilvikas – po 1); „Sūkurys“ – „Rimarko“ – 5:2 (2:2; Aurimas Anužis – 2, Tomas Grigalauskas, Dovydas Šaulys, Vakaris Jeruševičius – po 1; Šarūnas Stalmokas, Rytis Prialgauskas – po 1).

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, treniruojami Vytauto Šližiaus, vasarą pasitiko pergale.

Kretingos sporto mokykloje įvyko vaikų, gimusių 2010 m. ir jaunesnių, krepšinio turnyras „Pasitikime vasarą 2023“. Turnyre dalyvavo 5 komandos iš Kauno „Žalgirio“ KM, Klaipėdos V. Knašiaus KM, Telšių SRC ir Akmenės SC.

Vytauto Šližiaus treniruojami jaunieji Kretingos sporto mokyklos krepšininkai iškovojo keturias pergales iš tiek pat galimų ir tapo turnyro nugalėtojais. Treneris, gerą žodį skyręs į turnyrą atvykusioms komandos, paaiškino, kad šiuo turnyru buvo tarsi pratęstas pasibaigęs Moksleivių krepšinio lygos sezonas, tuo pačiu vaikams palinkėta geros ir darbingos vasaros.

Antra vieta šiame turnyre atiteko Klaipėdos V. Knašiaus KM sportininkams, trečią vietą iškovojo Kauno Žalgirio KM krepšininkai, IV v. – Akmenės sporto centro ir V v. – Telšių sporto ir rekreacijos centro komandos.

Naudingiausi Kretingos komandos žaidėju pripažintas Eimantas Jurkus, o baudų konkurso nugalėtoju tapo dar vienas šeimininkų atstovas Matas Mažeika.

„P. n.“ informacija


Čempionatui pasibaigus: priekyje – Erikas Cchovrebovas, stovi (iš kairės) Viktoras Vilkas, Valerijus Sauk, Algis Anužis, Sigitas Varinauskas, Andrius Dagilis.

Nacionalinė dziudo asociacija Palangoje surengė Lietuvos U-23 ir atvirą dziudo meistrų čempionatą, kuriame sėkmingai startavo mūsų krašto imtynininkai, savo meistriškumą pademonstravę Palangos sporto arenoje vykusiose kovose.

Kovos menų klubo „Ardonas“ vadovas dziudo treneris Erikas Cchovrebovas, ant tatamio sugrįžęs po pustrečių metų pertraukos ir atlaikęs 5 kovas 73 kg svorio kategorijoje tapo šių varžybų čempionu, tačiau absoliučioje svorio kategorijoje jam teko pripažinti panevėžiečio sportininko, kurio svorio kategorija 133 kg, pranašumą.

„Beveik prieš trejus metus po kojos traumos teko padaryti ilgą pertrauką – patyriau operacijų, ilgą reabilitaciją, begalę komplikacijų, ir profesionalūs chirurgai patarė viena – nebedalyvauti varžybose ir save pasaugoti. Bet tai kažkaip manęs nesustabdė“, – E. Cchovrebovas prisipažino, kad sportinės ambicijos, aistra sportuoti ir sugrįžti kovoms buvo stipresni negu daktarų perspėjimai. „Aš negaliu gyventi be kovos“, – teigė šalies čempionas, pasidžiaugęs ir klubo „Ardonas“ vyrų debiutu čempionate. Jame I v. iškovojo Viktoras Vilkas ir Sigitas Varinauskas, kuris absoliučioje įskaitoje tapo III v. laimėtoju. Trečią vietą iškovojo ir Valerijus Sauk, sėkmės šiek tiek pritrūko Andriui Dagiliui, kuris užėmė V v.

Be klubo „Ardonas“ vadovo E. Cchovrebovo, meistrų grupėje save išbandė ir klubo garbės narys dziudo veteranas Algis Anužis, kuris įrodė, kad amžius šiame imtynių sporte nesvarbus, – Algis tapo šių varžybų čempionu. „Labai išgyvenau, kad tik Algis nepatirtų traumos. Bet viskas gerai. Žvelgiant į šio imtynininko kovas iš šono, galima tik patvirtinti – ką esi išmokęs jauname amžiuje, neprarasi visą gyvenimą“, – kolegos laimėjimu džiaugėsi E. Cchovrebovas.

„P. n.“ informacija


Kretingos „Žalgirio“ rinktinė, atstovavusi vasaros sporto žaidynėse: priekyje (iš kairės) Artūras Kumpis, Edgaras Makarovas, Kęstutis Savickas; stovi Mindaugas Vitkauskis, Dovydas Macius, komandos vadovas Rimantas Macius, Mindaugas Vaičiulis, Tautvydas Jankavičius. Nuotraukoje kartu nėra Dariaus Grigaičio.

Kretingos rajono sporto klubo „Žalgiris“ rinktinė garbingai Kretingos vardą apgynė Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ vasaros sporto žaidynėse – mūsų komanda iškovojo vicečempionų vardus, ką patvirtina taurė ir sidabro medaliai.

„Sutelkėme futbolo aistruolius – tuos, kurie tradiciškai dalyvauja rajono pirmenybėse“, – sakė komandos vadovas futbolo veteranas Rimantas Macius, neslėpdamas, kad dalyvauti vasaros žaidynėse futbolo entuziastus inicijavo sporto klubo „Žalgiris“ pirmininkas ilgametis rajono Sporto skyriaus vedėjas Nikolajus Gnedojus, kurį Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ pasveikino jubiliejaus proga ir įvardino nuopelnus sportui.

Vicečempionų vardus kretingiškiai iškovojo antrąkart iš eilės. Finale Kretingos „Žalgiris“ lygiosiomis – 1:1 – sužaidė su Šalčininkų komanda (įvartį įmušė Mindaugas Vaičiulis), 0:4 pralaimėjo Druskininkų futbolininkams, tačiau 4:1 laimėjo prieš Utenos sportininkus (Artūras Kumpis – 3, Tautvydas Jankavičius – 1). Ši pergalė ir lėmė kretingiškiams II vietą galutinėje komandų rikiuotėje.

„P. n.“ informacija


Savaitgalį Kretingos motodrome įvykęs motobolo turnyras buvo skirtas Kretingos 770-ąjam gimtadieniui paminėti. Turnyre dalyvavo Kretingos motobolo klubas, Lietuvos motobolo jaunimo iki 18 m. rinktinė, sudaryta iš Kretingos ir Skuodo jaunųjų žaidėjų, Skuodo „Bartuvos” komanda ir svečiai iš Vokietijos „Old Devils“.

Šeštadienį Kretingos motobolo klubas savo aikštėje žaidė draugiškas varžybas prieš Vokietijos „Old Devils“ komandą. Ji šiuo metu nedalyvauja Vokietijos motobolo Bundeslygoje, tačiau yra sudaryta iš vyresnių aukšto meistriškumo žaidėjų, atstovavusių Vokietijos ir Prancūzijos nacionalinėms rinktinėms. Pergalę rezultatu 8:5 iškovojo kretingiškiai, kuriems 5 įvarčius pelnė komandos kapitonas Lukas Šimkus, 3 – Gintas Rudys. Svečių gretose 3 kartus pasižymėjo André Retich, po 1 – Oliver Sinn ir Andreas Misik.

Turnyras sekmadienį buvo pradėtas svečių – „Old Devils“ ir „Bartuvos“ – dvikova, kurią 1:3 pralaimėjo skuodiškiai. Kiek vėliau savo jėgas demonstravo Kretingos motobolo klubas, žaisdamas su Lietuvos motobolo jaunimo iki 18 m. rinktine. Taip pat klubui pečius sekmadienį teko suremti su Skuodo „Bartuvos“ ir Vokietijos „Old Devils“ komandomis. Visas rungtynes laimėję kretingiškiai ir tapo šio turnyro nugalėtojais.

Turnyro rezultatai: „Old Devils“ – Skuodo „Bartuva“ – 3:1; „Kretingos MK“ – Lietuva U-18 – 6:0; Lietuva U-18 – „Old Devils“ – 1:5; „Kretingos MK“ – Skuodo „Bartuva“ – 5:1; Lietuva U-18 – Skuodo „Bartuva“ – 2:3; „Kretingos MK“ – „Old Devils“ – 2:0.

„P. n.“ informacija


Kretingiškių Dalios ir Mindaugo Šipalių šeima Lietuvos pramonės darbuotojų šeimų sporto žaidynėse, tinklinio rungtyje, nugalėjo jau 12-ą kartą iš eilės.

Šventojoje, poilsio bazėje „Energetikas“, įvyko tradicinės XXVII Lietuvos pramonės darbuotojų šeimų sporto žaidynės. Jose įmonei Kretingos šilumos tinklai atstovavusio katilinės Nr. 2 vyriausiojo operatoriaus Mindaugo Šipalio šeimos rinktinė paplūdimio tinklinio rungtyje iškovojo I v.

Be 51-erių Mindaugo, aukso medaliais pasidabino jo sūnūs – 29-erių Vygintas ir 21-erių Airidas. „Nugalėtojų taurę iškovojome 12-ą kartą iš eilės, –

M. Šipalis tvirtino, kad šiose žaidynėse jo šeima dalyvauja nuo 1998-ųjų. – Laimėti rungtynes yra lengviau negu kaskart apginti nugalėtojų vardus – vis dėlto konkurencija yra didelė: varžėmės 16 komandų.“ Kretingiškių šeimai aštuntfinalyje pavyko nugalėti Tauragės šilumos tinklų, ketvirtfinalyje – Raseinių, pusfinalyje – Šiaulių komandas, finale – Mažeikių naftininkų ekipą.

Mindaugo žmona 50 metų Dalia ir jų duktė 21-erių Žygeta dalyvavo bėgimo rungtyje. „Šiemet likome be medalių, kai praėjusiais metais man pavyko užimti III v., dukteriai – II v.“, – sakė D. Šipalienė, kuri jau 10 metų kultivuoja fitnesą, kartu su vyru dalyvauja įvairiose visoje šalyje rengiamose šeimų varžybose. „Ten, kur sportas, ten ir mes“, – tvirtino sutuoktiniai. Be tinklinio, fitneso, bėgimo, jų šeimai patinka žaisti stalo tenisą, biliardą, stalo futbolą, kitus reakciją, greitį lavinančius žaidimus. Šeima paiso ir sveikos gyvensenos principų.


Dalyvavo rankinio talentų stovykloje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Rankininkių talentų stovykloje Kretingos sporto mokyklai atstovavo: (iš kairės) Urtė Žukauskytė, Urtė Mikalčiūtė ir Orinta Jašinskaitė.

Trys Kretingos sporto mokyklos rankinio trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinės Orinta Jašinskaitė, Urtė Žukauskytė ir vartininkė Urtė Mikalčiūtė dalyvavo Lietuvos merginų, gimusių 2009 m., rankinio talentų stovykloje. Trenerių, stebėjusių rankininkių galimybes, įvertinimu, iš kretingiškių šalies rinktinės kandidate tapo O. Jašinskaitė.

Stovyklos renginiai vyko Garliavos sporto centre, joje, be Kretingos sporto mokyklos rankininkių, dalyvavo sportininkės iš Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro, Kauno rajono sporto mokyklos, Panevėžio sporto centro, Zarasų sporto centro, Šiaulių sporto centro „Dubysa“ ir Alytaus sporto rekreacijos centro, iš viso – 24 merginos, iš kurių į rinktinę pateko 13-a merginų. „Tai – tik pirmasis etapas. Merginoms reikės dar daug dirbti, dalyvauti kituose atrankos etapuose, kad jos įsitvirtintų rinktinėje, kuri po dvejų metų planuoja startuoti Europos rankinio čempionate“, – paaiškino A. Pranaitis, kurio pastebėjimu, galimybę dalyvauti talentų stovykloje suteikė tai, kad Kretingos sporto mokykla dalyvavo Lietuvos rankinio čempionate, kuriame pasirodė visai neblogai: Lietuvos mastu kretingiškės yra aštuntos, kai praėjusiais metais tenkinosi XIII v. pozicija. „Sezono tikslus įvykdėme, rezultatais esu patenkintas. Kaip bebūtų, Lietuvoje turime pačias prasčiausias sąlygas treniruotis“, – pastebėjo treneris.

Rankinio talentų stovyklą surengė viešoji įstaiga Nacionalinė rankinio akademija kartu su Lietuvos rankinio federacija pagal Sporto rėmimo fondo finansuojamą projektą „Rankinio trenerių kvalifikacijos tobulinimas talentų stovyklose“. Mergaitės mokėsi rankinio technikos, taktikos, sprendimų priėmimo, traumų prevencijos, komandinių veiksmų. Užsiėmimus vedė ir rankininkių pastangas tobulėti stebėjo, vertino Lietuvos merginų U-17 rinktinės vyriausioji trenerė Ernesta Žilienė, U-19 rinktinės trenerė Jovita Mikalauskienė, rankinio trenerė Lina Salamanavičė, Lietuvos sporto universiteto lektorė dr. Audinga Kniubaitė, Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius, Kauno moterų rankinio klubo „Žalgiris“ vyriausiasis treneris Milius Astrauskas.


Šią savaitę atrankos komisijos atrinko naujus trijų rajono kultūros įstaigų – Kretingos rajono kultūros centro, Salantų kultūros centro ir Kretingos muziejaus – vadovus.

Nauja Kretingos rajono kultūros centro vadove atrinkta Kristina Rimienė – kamerinio choro „Kristale“ vadovė, Palangos kultūros ir jaunimo centro meno vadovė, Salantų kultūros centro vadovu atrinktas Aurimas Rapalis – viešosios įstaigos „Ceklio kuršiai“ direktorius, Salantų kultūros centro renginių organizatorius, Kretingos muziejaus vadovu atrinktas Romandas Žiubrys – Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-rinkodaros koordinatorius, buvęs viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius.

Rajono Savivaldybė informavo, kad visi konkursuose dalyvavę kandidatai turėjo atitikti kultūros ministro patvirtintus reikalavimus kultūros įstaigų vadovams. Taip pat, siekiant atrinkti labiausiai kvalifikuotus bei motyvuotus kandidatus, visų trijų kultūros įstaigų atrankos komisijos buvo sudarytos ne iš Savivaldybės specialistų, o iš skirtingų šalies įstaigų vadovų, sukaupusių patirtį savo veikloje.

„Dėl komisijos narių delegavimo kreipėmės ir į kultūros ministrą. Tačiau sulaukėme tik formalaus atsakymo su pasiūlymu kreiptis į kitas įstaigas, ką ir padarėme“, – rajono meras Antanas Kalnius tvirtino, kad, sudarant atrankos komisijas ne iš Savivaldybės specialistų, siekta maksimalaus konkursų skaidrumo.


Kretingiškis Antanas Puodys teigė neįsivaizduojantis, kaip taip neatsakingai „Kretingos vandenų“ darbininkai galėjo palikti atvirus kanalizacijos šulinius. Name gyvena ir vaikai, iki nelaimės – vienas žingsnis.

„Kai nieko nedirbi, esi apsileidęs, gauni barti, o kai nori susitvarkyti, gauni per sprandą“, – prie tokios išvados priėjo ne vieną kadenciją buvęs rajono tarybos narys Antanas Puodys.

Klaipėdos g. 121 Kretingoje gyvenantis A. Puodys sakė, kad namo gyventojai kieme susitarė pasigražinti – pasidaryti jaukią erdvę, įrengti vietą žaisti vaikams. Tačiau sulyginti ploto neleidžia išsikišę keli nereikalingų, seniai nebenaudojamų kanalizacijos šulinių dangčiai, kai kurie trukdo ir į kiemą automobiliu įvažiuoti.

A. Puodys telefonu kreipėsi į bendrovę „Kretingos vandenys“, sutarė, kad darbininkai dangčius nuims. „Penki vyrai atvažiavo, ko prašiau, padarė. Sakau, tuo pačiu tuos šulinius žemėm užverskit, – pasakojo jis. – Bet neužvertė, sako, „čia kabelis“, pabūgo kasti.“

Pašnekovo žodžiais, tas kabelis nė kiek netrukdo, aiškiai matosi, nuo kurios vietos prasideda ir iki kur yra nutiestas. Dėl problemos A. Puodys paskambino įmonės direktorei – ši pasiūliusi nebent tuos dangčius atgal grąžinti, uždėti juos, kaip buvo.

„Parą laiko taip ir gyvenam su atvirais šuliniais. Tuoj penkta valanda vakaro, tėvai iš darželių parsiveš vaikus – bus jų čia pilnas kiemas. O jei kuris įkris? Kas tada atsakys?“ – svarstė A. Puodys.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorės Eglės Alonderienės žiniomis, Klaipėdos g. 121 namo gyventojai kieme nori įsirengti vaikų žaidimo aikštelę. Čia gyvenantis A. Puodys į bendrovę kreipėsi, kad būtų nuimti nenaudojamų kanalizacijos šulinių dangčiai, tai ir buvo atlikta. Tačiau kitą dieną jis pasiskundė, kad darbininkai paliko šulinius neužvertę žemėm ir neišlyginę aplink esančios vietos.

Iš esmės Puodys norėjo, kad tą žaidimo aikštelę padarytume mes – nukastume sankasą gretimame kieme, žolę. Apie tokius darbus nebuvo net kalbėta, mes neprivalom ir negalim jų atlikti, galų gale tam reikalingas būtų ir projektas“, – paaiškino bendrovės vadovė.

Vakar šulinių dangčiai į Klaipėdos gatvės 121 kiemą turėjo būti grąžinti.


Ona ir Kazimieras Grigaičiai su šeima. Priekyje – dvyniai Juozas ir Liudvikas. XX a. 3-as deš.

Grigaičių šeimos archyvas

Žmonių išsaugotos senos sodybos slepia ne vieną paslaptį, kurias neretai pavyksta atskleisti. Kretingos rajono Juodupėnų kaime savo giminės sodybą puoselėjantis kretingiškis Darius Grigaitis palėpėje, tarp senų rakandų, atrado dėžutę, kurioje jo dėmesį patraukė įdomūs istoriniai dokumentai: „Ūkvaizdžių sutartis“ ir jo senelio Kazimiero Grigaičio testamentas.

Onos Beniušytės ir Liudviko Grigaičio vestuvės. Stovi: (iš kairės) Kotryna Beniušytė, piršlys Antanas Anužis, Juozas Grigaitis.

1940 m. Grigaičių šeimos archyvas

Ūkvaizdžiai – senas dar Jurgio Pabrėžos (1771–1849) žemaičių vestuvių papročių raštuose minimas terminas – sudėtinė pasirengimo vestuvėms dalis, dar vadinama priešjungtine sutarimi. Per ūkvaizdžius, kuriuose dalyvaudavo jaunosios tėvai, jaunojo piršlys ir liudininkai, buvo galutinai susitariama dėl merginos atsineštinio turto – pasogos, į ūkvaizdžių sutartį surašant ne tik suderėtą pinigų sumą, bet ir gyvulius, ūkio padargus, baldus, darbo įrankius ir pan. Ūkvaizdžių sutartis buvo surašoma jaunosios namuose prie liudytojų ir patvirtinami jų parašais. Šios jaunosios turto peržvalgos buvo praktikuojamos tik tarp pasiturinčių ūkininkų, kai neturtingieji apsieidavo be jokių peržiūrų ir pasogos derėtuvių.

1940 m. balandžio 6 d. sudarytoje ūkvaizdžių sutartyje Alkos kaime, prie Salantų, gyvenę ir 30 ha ūkį valdę Barbora ir Kazys Beniušiai, išleisdami savo dukterį Oną (1916–1996) už Juodupėnų kaimo gyventojo Liudviko Grigaičio (1915–1988) pasižadėjo būsimai šeimai skirti 2 tūkst. litų pinigais, iš kurių 1 tūkst. litų prie kraičio, kai likusi dalis turėjo būti išmokėta 1941 m. ir 1942 m. po 500 litų kasmet. Prie to priklausė ir arklys, pakinkytas vienkinkiuose ratuose, ir 4 karvės, iš kurių viena melžiama duodama prie nuotakos kraičio, o likusios dvi melžiamos ir viena mitulė atiduodamos vėliau, taip pat 3 kiaulės ir 3 avys. Prie kraičio pridedam viena drabužių šėpa ir šėpa indams, taip pat skrynia ir pusskrynė, dvi lovos su patalyne, dvi kėdės, stalelis ir audimo staklės, keturi lovos užtiesalai, vadinamieji divonai, ir antklodė.


Klaipėdos sukilimo dalyviai šauliai Tadas Jadenkus iš Kartenos (kairėje) ir A. Žalimas. 1923 m. vasario 1 d.

Nuotrauką Kretingos muziejui dovanojo karteniškis Andrius Juškevičius

Viena gausiausių ir veikliausių tarpukario Kretingos visuomeninių organizacijų buvo Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) rinktinė. Tai buvusi sukarinta visuomeninė kultūrinė organizacija, kuri rūpinosi kariniu, patriotiniu ir kultūriniu savo narių parengimu, tautinių tradicijų puoselėjimu, mobilizacinio rezervo ruošimu, visuomenės rengimu pilietinei savigynai ir krašto gynybai. Vykstant Nepriklausomybės kovoms, siekiant prie Lietuvos valstybės gynimo ir išsaugojimo pritraukti kuo daugiau krašto gyventojų, 1919 m. birželio 27 d. buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Spalį bermontininkams užėmus Kretingos apskritį, į šaulių organizaciją jungtis jos vadovybė ragino ir Kretingos krašto gyventojus, kuriems iškėlė užduotį rinkti duomenis apie bermontininkų judėjimą, užpuldinėti pavienius jų būrius, ardyti Bajorų–Priekulės (Latvija) geležinkelį, Kretingos–Telšių plentą ir tiltus. Šauliais rūpintis buvo pavesta apskrities gydytojui Feliksui Janušiui.

Pirmieji šauliai pradėjo veikti Darbėnų valsčiuje. Vieni šaltiniai būrio įsteigimo data laiko 1919 m. spalio 4 d., o kiti teigia, kad darbėniškius šaulius kunigas Petras Umbrasas-Černiauskas subūrė 1920 m. spalio 10 d. Tarp pirmųjų šaulių buvo Pranas Pocius, Juozas Ruokis, Kostas Medutis ir Vladas Kiauleikis. Tokiu būdu darbėniškiai tapo XV (Kretingos) rinktinės 1-uoju būriu.

1920 m. šaulių būriai pradėjo veikti Gargžduose, Salantuose, 1921 m. – Kretingoje, Palangoje, Skuode, Lenkimuose, Mosėdyje, 1922 m. – Grūšlaukėje, Kartenoje, Plateliuose ir Notėnuose, 1923 m. – Kuliuose. 1924–1935 m. šaulių grandys ir būriai atsirado Aleksandrave, Aleksandrijoje, Budriuose, Daukšiuose, Endriejave, Ersloje, Gintališkėje, Kalnalyje, Kaukolikuose, Laukžemėje, Mikoliškėse, Raguviškiuose (1929 m. būrio vadovybė persikėlė į Jokūbavą), Rūdaičiuose, Šatėse, Veiviržėnuose, Vėžaičiuose. Moksleivių šaulių būriai veikė Kretingos, Palangos ir Skuodo progimnazijose, Pranciškonų gimnazijoje.

Paskutiniai 1939 m. susibūrė Negarbos piliakalnio, Aisėnų, Šventosios moterų ir Skuodo gimnazijos šaulių būriai. 1935 m. reorganizavus šaulių valdymą, 4-asis (Kretingos) būrys peraugo į kuopą, prie kurios buvo prijungti Rūdaičių, Jokūbavo ir Pranciškonų gimnazijos šaulių būriai.


Bajorų kapinaitės mena savito miestelio gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Kretingos rajono paminklotvarkininkė Meda Skersienė sakė, kad iš visų mūsų krašte išlikusių evangelikų liuteronų kapinaičių Bajorų yra seniausios, ir čia išlikę vertingų metalo kryžių.

Dabartinė pietrytinė Kretingos miesto dalis – Bajorai, ilgus šimtmečiais buvusi Rytų Prūsijos dalis, išsaugojo ne tik šiam kraštui būdingų raudono mūro statinių, bet ir senąsias evangelikų liuteronų kapinaites, primenančias apie šios ryškios bendruomenės gyvavimą. Miesto seniūnijos rūpesčiu, šios kapinaitės atnaujintos.

Išlikę vertingų paminklų

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad evangelikų liuteronų kapinaitės, kuriose jau nebelaidojama, tarsi tapusios geležinkelių įkaite, mat prošal jas nuolat zuja traukiniai. Be to, apleistos jos nyko, buvo betampančios aplinkinių Briedžio ir Klaipėdos gatvių gyventojų šunų vedžiojimo vieta.

Todėl buvo susirūpinta šias kapinaites sutvarkyti: iškirsti aplinkui augę menkaverčiai krūmai, kapinės aptvertos kaldinto metalo tvora, kad atitiktų originalią, kokia buvo įrengta gerokai prieš šimtmetį. Dabartinių kapinių plotas – 0,14 ha, o jų ribos sudaro 35x40 m ploto stačiakampį. Jame išlikę metalinės tvoros liekanų, senovinių metalinių ažūrinių kryžių, taip pat – per 10 antkapinių tipinių betoninių paminklų. Alyvų krūme į žemę smenga medinio kryžiaus liekanos.

Senosios evangelikų liuteronų kapinės Bajoruose, Kretingos rajono paminklotvarkininkės Medos Skersienės teigimu, yra įregistruotos Kultūros paveldo vertybių registre: iš vertingųjų savybių išskiriami metalinės tvoros liekanos ir senieji šiam kraštui būdingi kaltiniai metalo kryžiai.

M. Skersienės žodžiais, iš visų Kretingos rajone esančių evangelikų liuteronų kapinių – pastarosios dar yra J. Jablonskio g. Kretingos mieste, Mažučių kaime Darbėnų seniūnijoje, Rūdaičiuose ir Raguviškiuose – Bajorų kapinaitės, kažkada apleistos, o dabar su ypatinga priežiūra sutvarkytos dėl vertingųjų savybių.


Savo kūryba dalinasi ir su kitais

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
Per Aldonos Valatkienės tapybos darbų parodos atidarymą Kalniškiuose: (iš kairės) Laimutė Kasparavičienė, Danutė Dunauskaitė, Aldona Valatkienė, Živilė Mackevičiūtė.

Kalniškiuose veikia Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos narės Aldonos Valatkienės tapybos darbų paroda. Aplinkinius savo produktyvumu stebinanti – parodoje eksponuojami per pastaruosius kelis mėnesius nutapyti darbai – moteris kukliai vylėsi, kad kada nors jai pavyks savo kūryba pasidalinti ir su kitais.

O šią svajonę išpildė Kretingos rajono kultūros centro Kalniškių skyriaus vedėja Kalniškių bendruomenės pirmininkė Rita Viskontienė ir Kretingos viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos Kalniškių filialo bibliotekininkė Zina Metrikienė, Kalniškių kaimo ir jo apylinkių žmones pakvietusios į jaukią popietę-susitikimą su darbų autore.

Parodoje eksponuojami A. Valatkienės peizažai, kuriuos moteris daugiausiai ir tapo. Piešia ji akrilu, o darbai priskirtini naiviojo meno krypčiai. „Tapyti pradėjau būdama 74-erių, neturėdama jokio meninio išsilavinimo. Ši paroda – tarsi mažytė duoklė naujai atrastai laisvei, kuri leido pasinerti į seniai širdyje nešiotą aistrą menui“, – prisistatydama kalniškiečiams teigė A. Valatkienė. Ji ypač pasidžiaugė bendryste su tautodailininke literate Laimute Kasparavičiene, kuri stumtelėjo ir pamokė ne tik tapyti, bet ir paragino neslėpti darbų, atvirkščiai – dalintis kūryba su kitais.

Moters užsidegimą ilgus vakarus skirti menui, drobėms, teptukams ir dažams, palaikė dukterys Rita ir Živilė, vyras Eugenijus, meistraujantis rėmelius paveikslams, molbertus. „Kai po dienos darbų visi eina miegoti, aš pradedu tapyti. Potėpis po potėpio, ir žiūriu, kad jau gili naktis“, – A. Valatkienė sakė labai vertinanti tą ramybę, kurią jai teikia malonus pomėgis, todėl dabar jau ir kitiems vyresnio amžiaus žmonėms patartų viena – neužsisklęsti savyje, ieškoti tos kūrybos kibirkštėlės, kuri uždega ir leidžia realizuoti save.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas