|
|
|
(1762) 2023-06-13Kretingos šventės akcentai: nuo istorijos faktų iki įkurtuvių naujame aikštyne
Į Rotušės aikštę susirinkusiems miestelėnams ir svečiams šokį dovanojo Kretingos meno mokyklos šokėjos, vadovaujamos Kristinos Gudelytės. Išskirtinis miestas „Brangiausią dovaną – Kretingą – mes atiduodam jaunajai kartai, kad toliau augintų, puoselėtų ją ir stiprintų, bet nepamirštų ir žemiškojo paprastumo“,– taip jųdviejų su E. Radžiaus teatro režisieriumi Nerijumi Gedminu sumanyto istorinio-meninio performanso „Kūlgrindoj įmintos pėdos“ iš ciklo „Dėlionė miestui/ Kretingai 770 “, kuriuo šeštadienį prasidėjo galinga miesto šventė, idėją paaiškino rajono Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vita Urbonienė. Karinga kuršių gentis, gyvenusi nuo VII iki XVII amžiaus, garbino savo dievus, dirbo žemę, augino gyvulius, žvejojo, prekiavo su kaimynais, kentė vikingų antpuolius, mokėjo duoklę Danijos ir Švedijos karaliams. Bet patys irgi nevengdavo užpulti priešų, apie drąsą sklandė legendos visose Baltijos jūros pakrantėse. Tačiau, taip ir nesukūrę savo valstybės, kuršiai buvo priversti nusileisti Livonijos ordinui, kol galiausiai asimiliavosi su žemaičiais, lietuviais, latviais ir išnyko iš pasaulio tautų žemėlapio. Kone pusė dabartinės Žemaitijos yra buvusios kuršių žemės: Mėguva, Duvzarė, Ceklis, Pilsotas. Šie pavadinimai dabar likę istorijos vadovėliuose. Livonijos vyskupo Heinricho rašte, pasirašytame Memelburge (Klaipėdoje), Kretingos pilis pirmą kartą paminėta prieš 770 metų. Nors nebesužinosime, ar tos pilies bokštai buvo ąžuoliniai, ar vartai variu kaustyti, pėsčiomis ar raiti, su ginklu ar draugyste apsilankė pirmieji užjūrio svečiai, svarbiausia tai, kad, kas sykį buvo užrašyta, pasiliko istorijoje: 1263-ieji tapo metais, kai apie Kretingą sužinojo visas pasaulis. Nuo tada prasidėjo daugiau kaip 7 šimtmečius trukusi kelionė iš pagoniškosios Mėguvos kuršių pilies į krikščioniškąjį Žemaitijos miestą. Daug laiko praėjo, kol ant Akmenos krantų didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus valia iškilo Karolštato mūrai, rotušė ir bažnyčia. Didįjį karvedį mena ir dabartinis Kretingos herbas, ir švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų atvaizdas miesto vėliavoje. Pakilimus ir nuosmukius, karus ir epidemijas išgyvenusi Kretinga šiandien yra išskirtinis Lietuvos miestas, jo istorija susijusi su katalikų bažnyčia ir broliais pranciškonais. Miesto šventė kasmet organizuojama per šv. Antano atlaidus.
Kretingos rajone nustatyta sausra
Žemės ūkio ministerija informavo, kad stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose, tarp jų – ir Kretingos rajone. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą, Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu. Dėl susidariusios situacijos Savivaldybė sprendimus priims šiandien įvyksiančiame Operacijų centro posėdyje. Sausra nustatyta dar praėjusią savaitę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad sausra nustatyta Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonuose. Mūsų rajone – Darbėnų, Kretingos, Vydmantų, Žalgirio, Kartenos seniūnijoje. Taip pat sausra nustatyta ir Palangos mieste. Savivaldybė, gavusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimą apie stichinį meteorologinį reiškinį – sausrą – augalų vegetacijos laikotarpiu, turi nedelsdama įvertinti, ar jis atitinka nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus – reiškinys sukėlė žemės ūkio augalų žūtį, ar susidariusi padėtis kelia didelį pavojų gyventojų gyvybei, sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai ir kt. Savivaldybės turi nuspręsti, ar būtina skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje, taip pat nusprendžia ir dėl savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras. Kokius sprendimus priims Kretingos rajono savivaldybė, turėtų paaiškėti šiandien.
„P. n.“ informacija
PALANGA J. BASANAVIČIAUS g. birželio 10 d. apie 1 val. klubo apsaugos darbuotojas sulaikė du 2005 m. ir 2003 m. gimusius asmenis, kurie turėjo, įtariama, narkotinių medžiagų. Pas gimusį 2005 m. vyrą rasta baltos spalvos miltelių. Pradėtas tyrimas. BIRUTĖS al. birželio 11 d. apie 22.15 val. kavinėje pastebėta, kad iš kasos aparato yra pavogta 1,5 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Parengė Edita KALNIENĖ
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadione įvyko Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklų XXI krepšinio „3x3“ turnyras treneriui Andriui Trakiui atminti. Turnyre dalyvavo 40 komandų, kurios varžėsi 6-iose amžiaus grupėse. Nugalėtojus apdovanojo Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas ir trenerio A. Trakio brolis Valdas Trakys. Anot turnyrą surengusių Kretingos sporto mokyklos trenerių, tradicinis turnyras vėl įvyko po dvejų metų pertraukos: „Mūsų tradiciją buvo sustabdžiusi koronaviruso pandemija. Jau 21-ąjį kartą susirinkome pagerbti krepšinio trenerio, džiaugiamės, kad jame dalyvavo gausiai komandų. Manome, kad turnyras dar gyvuos daug metų.“ Rungtynių skirtingose amžiaus grupėse nugalėtojai ir prizininkai: I gr. (gim. 2013 m. ir jaunesni) – I v. – „Hakeriai“ (Adas Jurgutis, Nedas Gaudutis ir Orestas Juška); II v. – „Wolves“ (Benediktas Pivoras, Dovydas Rimkus ir Danielius Beniušis); III v. – „Lietkabelis“ (Nedas Drungilas, Kristupas Jagminas, Joris Japertas ir Danielius Jautakis); II gr. (gim. 2011–2012 m.) – I v. – „Lebronai“ – (Emilis Einikis, Dovydas Latvis, Dovas Endrijaitis ir Ignas Lukauskas); II v. – „Drambliukai“ (Rėjus Goriunovas, Domantas Adomaitis, Gustas Girdenis ir Danas Kvietkauskas); III v. – „Kebabai“ (Žymantas Paulauskas, Armandas Urbonas, Karolis Jedenkus ir Arijus Slušnys); III gr. (gim. 2009–2010 m.) – I v. – „Bebrai“ (Majus Norvaišas, Mantas Brikmanas ir Tadas Jakumas); II v. – „Ramibėlė“ (Gvidas Kontrimas, Aleksandras Urnikis ir Augustas Norkus); III v. – „Blynai“ (Matas Mažeika, Eimantas Jurkus, Gustas Macius ir Emilis Pivoras); IV gr. (gim. 2007–2008 m.) – I v. – „Lauris ir draugai“ (Tautvydas Rudys, Jonas Šoblinskas, Laurynas Ulčinskas ir Lukas Zaliapūgas); II v. – „Balamutai“ (Kajus Miežėtis, Rojus Rupšlaukis ir Kantautas Kazbaraitis); III v. – „Tamsos riteriai“ (Edgaras Naugreckis, Aidas Butkevičius, Egidijus Kontautas ir Andrius Budrikis); V gr. (gim. 2004–2006 m.) – I v. – „B Tribūna“ (Rokas Pauliukonis, Karolis Pauliukonis, Justas Žiubrys ir Emilis Kaubrys); II v. – KJPUG (Faustas Zapalis, Gintaras Beniušis ir Matas Rupšlaukis); III v. – „Darbiena“ (Eisvydas Petkus, Vilius Balsevičius, Dovydas Urbšas ir Edgaras Naugreckis); VI gr. (gim. 2013 m. ir jaunesnės mergaitės) – I v. – „Kamuoliukės“ (Eleonora Panezi, Viltė Stregauskaitė, Urtė Rušinskytė ir Benedikta Panezi); II v. – „Mergičkos“ (Paulina Bražinskaitė, Augustė Šiaulyte, Rugilė Navickaitė ir Gabija Navickaitė); III v. – „Katytės“ (Beatričė Bružaitė, Bernadeta Bružaitė, Justė Drakšaitė ir Adelė Riepšaitė). Metimo konkurso nugalėtojai: I v. – Lukas Zaliapūgas, II v. – Justas Skripkauskas, III v. – Arnas Viskontas.
„P. n.“ informacija
Prasmingos futbolo akademijos „Minija“ išvykos
Kretingos futbolo akademijos (FA) „Minija“ futbolininkai, treniruojami Arvydo Balsevičiaus ir Arūno Dievino, buvo išvykę į Estijos miestą Viljandę, kur dalyvavo U-15 futbolo turnyre, įvykusiame miesto šventės dienomis. „Gaila, kad Viljandės sportininkai negalėjo atvykti atsakomojo vizito į Kretingos miesto šventę“, – teigė FA „Minija“ administratorius Martynas Viluckas. Kretingiškiai Viljandėje 4:0 nugalėjo vieną Estijos komandų, antrose rungtynėse 1:0 pergalę šventė prieš turnyro šeimininkus Viljandės „Tulevik“ futbolininkus, o trečią turnyro dieną, kai jau pasijautė nuovargis, nors ir žaidė apylygiai su varžovais, vis dėlto 0:2 pralaimėjo Latvijos FC „Valmiera“ komandai. Rezultatai Kretingos FA „Minija“ komandai galutinėje rikiuotėje lėmė II vietą. Komentuodamas auklėtinių pasirodymą treneris Arūnas Dievinas pasidžiaugė, kad kretingiškiams pavyko išvykti į turnyrą, tačiau apmaudavo, kad jau antrus metus jame negalėjo dalyvauti Ukrainos futbolininkai, neatvyko ir Sakartvelo komanda. „Turnyras tikrai geras, vaikams pavyko pasisemti tarptautinės žaidimo patirties, įvertinti kitų komandų žaidimo braižą, tuo pačiu vaikai turėjo galimybę papramogauti, dalyvauti edukacinėse programose. Maloniai nuteikė ir vicemerės Vaidos Jakumienės vizitas ir parodytas dėmesys mūsų komandai“, – kalbėjo treneris.
Gelbėjo į lietvamzdį įkritusį kiro jauniklį
Tarnybos šeštadienį gavo neįprastą pranešimą, kad į lietvamzdį įkrito kiro jauniklis. Ugniagesiai apie 19.35 val. vyko į S. Daukanto gatvę Palangoje, kad padėtų paukščiui. Gelbėtojų pagalbos prireikė todėl, kad, jaunikliui paukščiui įkritus į lietvamzdį, aplink jį ėmė skraidyti suaugusieji kirai ir puldinėjo pastate veikiančio restorano lankytojus. Ištraukiamomis kopėčiomis ugniagesiai užlipo iki antro pastato aukšto ir, ištraukę kiro jauniklį, paleido jį į laisvę. Per įvykį paukštis nenukentėjo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Nespėjus perkirpti Kretingos centre atnaujinto stadiono atidarymo juostelės, pavirto paplūdimio tinklinio stovas. „Vos 5 cm gylyje apie pagrindinį vamzdį apibetonuota, vamzdis gana storas“, – piktinosi Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius renovaciją vykdžiusios bendrovės „Rolana“ statybininkų paliktu broku ir Savivaldybės Statybos skyriaus specialistų aplaidumu, prižiūrint darbus, užtikrinant jų kokybę. „Pajūrio naujienos“ jau rašė, kad atnaujintą aikštyną spėjo pamėgti jaunimas. Pasidžiaugęs, kad jaunuoliai čia aktyviai leidžia laisvalaikį, A. Kalnius neslėpė apmaudo dėl aštriu įrankiu supjaustytos įrangos, stadione ant dirbtinių dangų statomų dviračių, kai šalia yra Pranciškonų gimnazijos tam įrengti stovai, kur papuola primėtomų šiukšlių. „Pasirūpinti, kad nebūtų šiukšlių, prašysime Pranciškonų gimnazijos, kuri taip pat naudosis šiai visuomenei atvira sporto baze. Prižiūrėti dirbtinę dangą, ją šukuoti įpareigosime „Kretingos komunalininką“, – teigė meras, akcentavęs, kad vandalai siaubia vaikų žaidimų aikšteles, kitas įrengtas poilsio vietas visame Kretingos mieste ir rajone. „Pranciškonų stadione yra vaizdo stebėjimo kameros, jos veikia. Svarbiau už kameras – nebūti abejingiems, kai naikinamas mūsų visų turtas. Tą, ką sugadina, tenka taisyti vėlgi už Savivaldybės biudžeto, t. y mokesčių mokėtojų pinigus“, – kalbėjo rajono vadovas. A. Kalniaus teigimu, Savivaldybės lėšomis puoselėjamas Kretingos miesto centras darkomas ir dėl atsainaus čia veikiančių kavinių, parduotuvių savininkų požiūrio tvarkant atliekas. „Prie požeminių atliekų konteinerių sudeda kartono pakuotes, o turėtų sudaryti sutartis su „Kretingos komunalininku“ dėl jų surinkimo. Prie kebabinės į šiukšlines sumeta kebabų pakuotes, varnos jas išnešioja. Verslininkai galėtų geranoriškai prižiūrėti šalia jų įmonių esančias šiukšlines“, – svarstė A. Kalnius ir sakė įpareigojęs Kretingos miesto seniūnę Gintarę Liobikienę perspėti verslininkus, kad atliekas tvarkytų atsakingai.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijai gyventojai pranešė, kad Tūbausių tvenkinyje pastebėjo neaiškios kilmės teršalus, mėlynas dėmes, taip pat sklido aitrus kvapas. Pareigūnai iškart nuvyko į nurodytą vietą ir vizualiai nustatė, kad tai gali būti dumbliai, kokie rudenį buvo nustatyti ir Padvarių užtvankoje Kurmaičių kaime. Vis dėlto buvo iškviesta ir Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kuri paėmė mėginius fitoplanktono tyrimui atlikti. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, ar yra tarša, bus galima tiksliai pasakyti tik gavus laboratorinių tyrimų rezultatus. Nuo Tūbausių užtvankos gyvenamieji namai nutolę apie 0,5 km, pramonės objektų Tūbausių kaime nėra. „Susisiekę su bendrovės „Kretingos vandenys“ atstovais gavome informacijos, kad Tūbausių kaime centralizuotų nuotekų tinklų nėra. Manome, kad tikslinga būtų patikrinti, ar individualiai nuotekas tvarkantys asmenys tai daro pagal reikalavimus“, – planuojamus veiksmus atskleidė Aplinkos apsaugos departamentas. Praėjusiais metais Padvarių užtvankos fitoplanktono tyrimų rezultatai parodė vandens telkinyje vykstantį labai intensyvų vandens žydėjimą, per kurį sparčiausiai vystėsi kelios melsvabakterių rūšys. „Dvi didžiausią biomasę sudarančios rūšys yra potencialiai toksiškos – jų, galimai, išskiriami toksinai gali daryti įtaką kitoms vandens telkinio gyvybės formoms, todėl reikia stebėti, ar nežūsta žuvys, taip pat tuo vandeniu negirdyti gyvulių ir panašiai“, – paaiškino departamentas. Specialistų teigimu, pagrindinės priemonės, galinčios apsaugoti nuo tokių intensyvių vandens žydėjimo reiškinių, – neleisti maistingoms medžiagoms patekti į vandenį.
„P. n.“ informacija
Rengiant publikaciją „Gaisrų pavojus rajono miškuose kelia nerimą“ praėjusio penktadienio numeryje, redakcija dėl susidariusios situacijos šalies miškuose kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją. Penktadienio duomenimis, šalies miškuose vyravo IV gaisringumo klasė, tačiau Valstybinių miškų urėdijų Panevėžio, Biržų, ir dalies Joniškio, Radviliškio, Kuršėnų, Mažeikių bei Kazlų Rūdos regioninių padalinių teritorijose jau įsivyravo V gaisringumo klasė. Tuo metu prie V gaisringumo klasės artėjo ir Kretingos, Rokiškio regioninių padalinių administruojami miškai. Birželio 12–13 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šalyje vyravo ketvirtos, vietomis, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, penktos klasės miškų gaisringumas. Aukščiausias miškų gaisringumo lygis stebimas ir mūsų rajone. Gaisringumas sparčiai kyla dėl įsivyravusios ir užsitęsusios sausros. „Savivaldybėse, kuriose įsivyrauja V gaisringumo klasė, ir kitose savivaldybėse, kuriose dar vyrauja IV gaisringumo klasė, bet dėl gausaus lankytojų skaičiaus ir ypač degių miškų yra padidėjusi rizika kilti nekontroliuojamiems miško gaisrams, Valstybinių miškų urėdija siūlys riboti arba visiškai uždrausti miškų lankymą. Toks ribojimas ir draudimai galiotų iki gaisringumo lygio sumažėjimo“, – tikino Aplinkos ministerijos ministro patarėja Aistė Žilinskienė. Valstybinių miškų urėdija paaiškino, kad pagal Lankymosi miške taisykles, laužus kūrenti galima tik specialiai įrengtose laužavietėse, tačiau šalyje vyraujant sausrai, miškininkai prašo lankytojų miške laiką leisti atsakingai, vengti kurti laužus net ir laužavietėse, o pamačius miške dūmus, nedelsiant skambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba miškų urėdijoms.
„P. n.“ informacija
Suteikė Garbės piliečio vardą, įteikė Kultūros ir meno premijas
Praėjusį sekmadienį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje įvyko triguba šventė: Katalikų bažnyčiai švenčiant Devintines, arba Kristaus kūno ir kraujo šventę, o taip pat – ir Šv. Antano atlaidus, Kartenos gydytojai Janei Leščiauskienei iškilmingai buvo suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas, pagerbti šių metų rajono Kultūros ir meno premijos laureatai. 47-oji Garbės pilietė Kretingos rajono Garbės piliečio vardo ir Kultūros ir meno premijų suteikimo ceremonija, kurią pakiliai vedė diakonas Nerijus Čapas, senosios muzikos kūrinius atliekant M. K. Čiurlionio kvartetui ir kraštiečiui atlikėjui Klaipėdos muzikinio teatro trimitininkui Sigitui Petruliui, jau ne vienerius metus yra viena svarbiausių Kretingos miesto šventės dalių. Garbingas Kretingos rajono piliečio vardas, ligi šiol suteiktas 46 kretingiškiams, pasižymėjusiems savo veikla, darbais ir nuopelnais garsinusiems ar garsinantiems mūsų kraštą. Šiemet 47-ąjį kartą jis suteiktas Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai J. Leščiauskienei. Gydytoja kone pusę amžiaus – 42 metus – gydo karteniškius, už jautrią ir dosnią širdį, pasiaukojimą pernai jai buvo suteiktas ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. Karteniškių pastebėjimu, visuomet kukli, ir priimdama šį garbingą titulą, J. Leščiauskienė sakė esanti nustebinta tokio aukšto įvertinimo ir už jį dėkojo savojo miestelio žmonėms, kolegoms, artimiesiems. Kultūros ir meno premijas, kurios dydis – 1 tūkst. Eur, šiemet Kretingos rajono savivaldybės taryba paskyrė 3 kūrėjams ir 2 kolektyvams. Jomis už reikšmingą indėlį, puoselėjant etninę kultūrą ir paveldą, išskirtinį scenos meno puoselėjimą apdovanoti: archeologinės tekstilės meistrė Ingrida Šilgalytė, Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvo „Kitep“ vadovė Vitalija Valeikienė, partizanų judėjimo restauratorius Salantų kultūros centro renginių organizatorius Aurimui Rapalis, taip pat – Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ ir jo vadovė Auksė Antulienė, Salantų kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Salanta“ ir jo vadovė Alma Preibienė.
Atidarę buto duris rado mirusią moterį
Sekmadienį apie 12.47 val. ugniagesių pagalbos prireikė gyventojams, norėjusiems patekti į butą Mėguvos gatvėje Kretingoje ir įtarusiems, kad jame yra sunegalavusi moteris. Gelbėtojai laužtuvu atidarę langą pateko į butą ir atrakinę duris įleido medikus policijos pareigūnus. Viduje rasta mirusi moteris.
Parengė Edita KALNIENĖ
|
|
