|
|
|
(1761) 2023-06-09Gaisrų pavojus rajono miškuose kelia nerimą
Po Joskaudų miške įvykusio gaisro gyventojų prašoma elgtis itin atsakingai – nesirinkti turizmui miškų poilsiaviečių, nekūrenti laužų, kepsninių ir t. t. Dėl vyraujančių sausų orų šiuo metu mūsų rajono miškai priskirti IV gaisringumo klasei. Neatmetama galimybė, kad ir toliau nesulaukus lietaus miškai gali būti priskirti ir aukščiausiai – V gaisringumo klasei, o lankymasis juose – apribotas. Jaunuolynas žuvo Kretingos rajono miškuose jau yra kilęs ne vienas gaisras, tačiau, kaip įvardino Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis, didesnių būta 2 kartus. „Mažų gaisrų – kai išdega iki kelių kvadratinių metrų ploto – pasitaiko dažniau, tačiau jų į statistiką neįtraukiame“, – sakė jis. Vienas gaisrų įvyko pirmadienį apie 14.14 val. Joskaudų miške Ežero gatvėje Rūdaičiuose. Tarnyboms apie tai, kad kilo gaisras, pranešė miške dirbęs specialistas. Atvykus ugniagesiams, degė miško paklotė ir jaunuolynas. Gaisro vietoje buvusio Darbėnų girininkijos girininko Egidijaus Japerto teigimu, išdegė apie 37 arai miško. „Žalą dar skaičiuojame. Jaunuolyno medžių iki 10 metų amžiaus dalis žuvo, o dėl pusamžių, apie 50 metų medžių, dar žiūrėsime. Eglės išdegė, o pušys turėtų išgyventi, viskas priklausys nuo orų, daugiau žinosime rudenį“, – tikino jis. Gaisravietėje darbavosi gausios ugniagesių pajėgos: Kretingos, Palangos, Gargždų, Klaipėdos priešgaisrinių tarnybų pajėgos, Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Darbėnų komanda. „Gavome pranešimą, kad yra didelis pavojus gaisrui išplisti“, – Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Ernestas Bendikas paaiškino, kodėl buvo siųstos tokios gausios pajėgos. Kad miškų gaisrai yra labai pavojingi, akcentavo ir T. Zaleckis: „Viskas priklauso nuo to, kokios rūšies kyla gaisras – deganti miško paklotė būna kiek mažiau pavojinga, o kai ima degti medžių lajos – toks gaisras tampa iš esmės nevaldomu. Taip pat sudėtingi gaisrai būna, kai po miško paklote užsidega išsausėjusios durpės.“ Tokie gaisrai kelia pavojų žmonių sveikatai, sutrikdo gamtos balansą. „Žūsta daugybė mikroorganizmų, pasikeičia dirvožemio struktūra, žūsta medžiai. Mes turime naudoti neplanuotas ūkines priemones, kad paruoštumėme dirvą, kurioje iš karto įveisti miško negalime, nes po gaisrų toje vietoje veisiasi tam tikri grybai, kurie pažeidžia jaunus medelius. Todėl turi praeiti vadinamasis atšalimo laikotarpis, metai ar pusantrų, tada tik galime įveisti mišką. Tai yra didžiulė žala ne tik dėl žūstančių mikroorganizmų – gaisrai kyla ir paukščių perėjimo metu, kiti gyvūnai veda savo jauniklius. Gaisras sutrikdo gamtą ir išmeta į aplinką daug kenksmingų medžiagų, nes, degant dirvožemiui, išsiskiria tam tikri cheminiai elementai, ir atsiranda didesnė oro tarša“, – paaiškino T. Zaleckis.
Ar pritartumėt, kad neskaidriai lėšas panaudoję politikai negalėtų kandidatuoti rinkimuose?
Vasara: šventės ir išsiilgti vandens malonumai
Šį karštą savaitgalį kretingiškiai švęs savo šventę, o vydmantiškiai – savo: pirmieji minės garbingą miesto 770-ąjį jubiliejų, antrieji prie kaimo tvenkinio susirinks pasidžiaugti oficialiai atidaroma maudymosi vieta. Susipynusios šventės – ne bėda Kad renginiai šiek tiek persipins, Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius nesuka galvos – pagrindinė Kretingos gimtadienio šventė vyks šeštadienį, tad daugelis vydmantiškių bus spėję pabuvoti ir iškilmėse, ir koncertuose, o prie savo tvenkinio rinksis sekmadienį apie pietus. „Mes labiau orientuojamės į vietinių žmonių šeimas, bet, jeigu atvažiuos svečių iš kitur, tai ir juos mielai priimsim“, – sakė jis. Bus organizuojamos paplūdimio tinklinio varžybos „3x3“, baidarių ir savadarbių plaustų lenktynės. Plaustus iš ko kuris sugeba – plastikinių butelių, kanistrų, faneros – gaminasi patys gyventojai. „Nežinau, kiek jų sekmadienį susirinks, bet vakarais nuėjęs prie maudymvietės, vis matydavau, kad tai vienas, tai kitas „repetuoja“, tikrina, kaip tie plaustai laikosi, kaip plaukia“, – pasakojo S. Končius. Vienas entuziastas, sakė, žada pasirodyti net su 10 metrų ilgumo plaustu. Šventėje netrūks muzikos, vaikai galės paplaukioti įsilipę į pripučiamus burbulus, bus daug kitų pramogų. Kol vydmantiškiai įsiruošė maudymosi vietą, praėjo 3-eji metai. Maudytis čia buvo galima ir gerokai anksčiau, bet prieigose vis atsirasdavo naujų dalykų. „Pirmaisiais metais mes tik išsilyginom sklypą ir pasistatėm suolus su šiukšlinėm. Paskui privatus asmuo bendruomenei padovanojo vaikų žaidimo aikštelę, po to laimėjom Gyventojų iniciatyvų projektą, ir seniūnija išvalė tvenkinio pakrantę, padarė lieptą. Pernai vienas vydmantiškis padovanojo persirengimo kabiną, o šiemet pavasarį suorganizavom talką ir išpildėm dar vieną vietinių žmonių pageidavimą – pastatėm sūpynes“, – išvardino bendruomenės pirmininkas. Ir tai dar ne viskas. Įgyvendinus pernai parašytą projektą, įrengtas apšvietimas – pastatyta 12 stulpų su saulės energija įkraunamais šviestuvais. „Nežinau, kaip iki šventės suspėti, bet imsimės darbo: norėtume pasistatyti vandenyje plaukiojančią terasą su sūpynėmis jos viduje. Medienos jau turime“, – sakė S. Končius.
Stringa ekstremalių situacijų valdymas
Kretingos rajono ūkininkams šaukiantis pagalbos dėl užsitęsusios sausros augalininkystei padarytų nuostolių, miškininkams svarstant dėl aukščiausios 5 klasės gaisringumo miškuose skelbimo būtinybės, sprendimus esant tokiai ekstremaliai situacijai priimti turinti Savivaldybė neturi tam būtino Operacijų centro. Po kovo mėnesį įvykusių Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų, diegiant naują savivaldybių veiklos modelį, nebeliko anksčiau ekstremalias situacijas Savivaldybėje valdžiusios Ekstremalių situacijų komisijos (ESK), o šias situacijas valdyti turintis Operacijų centras tebėra nesudarytas. Operacijų centrą, kuris atsakingas už ekstremalių situacijų Savivaldybės teritorijoje prevenciją ir valdymą, pagal naują tvarką sudaro gyventojų tiesiogiai išrinktas meras. Centrui sudaryti, veikti reikalingi jo nuostatai. ESK veikė pagal tipinius visoms šalies savivaldybėms nuostatus, Operacijų centro tipinių nuostatų nėra, yra tik Vyriausybės parengtas jų projektas. „Nacionalinis krizių valdymo centras pirmą dieną po rinkimų turėjo pateikti savivaldybių Operacijų centrų tipinius nuostatus, jei staiga būtų kilusi kokia ekstremali situacija, kaip antai, kai Salantuose buvo išsiliejęs mazutas, kaip ją būtume suvaldę. Meras galios čia irgi neturi, nes sprendimus priima Operacijų centras. Dėl tokios neišspręstos situacijos kreipsimės į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.
Per patyrimą mokslą pritaikė kasdienybėje
Marijono Daujoto progimnazijoje buvo surengta „Atradimų mugė“, per kurią mokiniai tradicines pamokas iškeitė į praktinius patyriminius užsiėmimus. Juose ugdytiniai mokėsi teorines žinias pritaikyti praktikoje, kasdienėje veikloje. Mokosi pažinti Progimnazijoje visą dieną šurmuliavusi „Atradimų mugė“ – tai praktinis patyriminis mokymas, kuomet vaikai išmoksta daugiau. „Jiems įdomu: išėję į lauką, prisirinkę įvairių medžiagų, mokiniai atlieka bandymus“, – esmę nusakė progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Račinskienė. Mokykla yra iškėlusi vieną uždavinių – skatinti praktinį patyriminį mokymą, kad vaikai galėtų tyrinėti, atrasti, susipažinti su juos supančiu pasauliu. Šio tikslo pasiekti padėjo ir ši jau antrus metus vykstanti edukacinė mugė. „Pasidžiaugėme pirmų metų rezultatu, nes vaikai įgijo žinių apie gamtos mokslus, inžineriją, matematikos suvokimą per praktinį patyrimą. Visos užduotys siejamos su gyvenimu, nes šiandien vadovėlio jau neužtenka – reikia kurti gyvenimą, bendrauti, o mūsų tikslas ir yra, kad mokiniai turėtų daugiau žinių, kurias sugebėtų pritaikyti praktiškai, orientuotis skirtingose gyvenimo situacijose“, – atkreipė dėmesį Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė. Veiklos buvo integruotos – jose ne vien mokomojo dalyko elementai, o keliami ir probleminiai klausimai, pavyzdžiui, kodėl ugnikalnis išsiveržia, kodėl reikia gebėti orientuotis mokykloje, kodėl reikia mokėti suskaičiuoti lauke esančių erdvinių kūnų plotą ir panašiai. „Aplinkui turime daug daiktų, mus supa tiek dalykų, kuriuos galime išmatuoti, pavaizduoti, tai kodėl viso to ir nepadarius“, – sakė R. Viskontienė. Organizuodama edukacijas progimnazijos bendruomenė kelia ir mokymo tikslus, kad mokiniai gebėtų pasiekti visus mokomojo dalyko tikslus. „Šiandien dar kalbame apie mokinių kompetencijų ugdymą – pažinimo kompetenciją. Per praktiką, pažinimą mes šito ir siekiame“, – paaiškino direktorė, sakiusi, kad pasirengimas „Atradimų mugei“ – didelis darbas mokytojams, tačiau veiklos pateisina vaikų lūkesčius, sudomina, paskatina kalbėti įvairiomis temomis, labiau juos išsilaisvina, skatina kūrybiškumą. Edukacinius užsiėmimus vedė 20 mokytojų, 14 – pamokas kitaip. „Pamoka kitaip reiškia, kad pedagogai integruoja savo užsiėmimus su kitais mokslais, kelia probleminius klausimus, moko giliau“, – kalbėjo R. Viskontienė.
Kretingiškė pedagogė Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja 45-erių Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė neslėpė prieš pusantrų metų išgyvenusi kūrybinį proveržį, kurį šiandien liudija jau 11-oji jos darbų paroda. Visiškai netikėtai atradusi sau naują taškavimo techniką, Vaiva kasdien tapė vis daugiau, o tapybos procesas, pajautė ji, leidžia užmiršti visas gyvenimo bėdas. Paklausta, kas ją pastūmėjo kūrybinio kelio link, V. Krikščiūnaitė-Buitvydė sakė, kad kūryba jai niekad nebuvo svetima, o ir pasirinkta choreografijos mokytojos specialybė neatsiejama nuo kūrybos. „Su mokiniais kurdavome šokius, rengdavau renginius – visur reikėjo tos kūrybos. Vaikystėje ir eilėraščius rašiau. Tačiau matyt to nepakako – viduje giliai visada kažkas tiksėjo, norėjosi savęs pažinimo paieškų, vidinės ramybės, – kalbėjo moteris, kuriai postūmiu toms paieškoms tapo karantinas dėl koronaviruso pandemijos. – Kad ir kaip banaliai tai nuskambėtų, bet tai buvo vienas geriausių karantino momentų.“ Kai tris vaikus auginančiai motinai atrodė, kad karantino režimas, sukėlęs daugybę iššūkių, privertęs pereiti prie nuotolinio mokymo ir užsidaryti tarp keturių sienų, jau tikrai galutinai išves iš kantrybės, ji nusprendė iš viso to ištrūkti. „Susiradau mokymus, kurie labiau buvo skirti psichologiniam nusiteikimui, poilsiui, o taškavimas buvo tik maža dalelė tų užsiėmimų. Apskritai pagalvojau, kad trumpam pabūsiu ir tiek. Bet tas pabuvimas pavirto į kasdienį poreikį taškuoti, – V. Krikščiūnaitė-Buitvydė sakė, kad po užsiėmimų ji nusipirko visas reikiamas priemones, kad galėtų tapyti-taškuoti. – Man kažkaip tiko ir pritiko ta technika, nors kiti ir skundėsi, kad tam trūksta kantrybės. Apskritai mane šis procesas užkabino greičiausiai todėl, kad, būdama perfekcionistė visuose savo darbuose, čia galiu mėgautis procesu, leisti sau klysti, mintyse tik nuspėti, koks galėtų būti rezultatas.“
Poezijos kūrėjai nesiseka pabėgti nuo daugtaškių
Eiles kurianti Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekos bibliotekininkė darbui su jaunimui 38-erių Inga Mažeikienė prisipažino, kad poetinė kūryba jai – tarsi pabėgimo kambarys jos pačios sieloje, kai galima užsidaryti savo mintyse ir dėlioti eilutę po eilutės, kol šios virsta eilėraščiu. Bibliotekoje – Baublių, iš kur Inga yra ir kilusi, dabar jau – Kretingoje, I. Mažeikienė dirba 4-erius metus. Prieš tai, baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijusi lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, 10 metų dirbo mokytoja. Kada poetinis žodis rimtai įsiveržė į moters gyvenimą, ji sakė nefiksavusi, bet kad kurti patinka, pajautė dar pradinėse klasėse. „Prisimenu ir savo pirmąjį eilėraštį, po to buvau skatinama mokytojų: Baublių mokykloje – Linos Odinienės, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – Mildos Šukienės. Su malonumu atsiverčiu mokinių 2002–2003 m. kūrybinį almanachą, kuriame publikuojamos ir mano eilės. Dabar jau turiu pretenzijų savo mokyklinei kūrybai, tačiau minčių buvo neblogų“, – kalbėjo I. Mažeikienė, mintimis stabtelėdama ties tuo, kad kurį laiką – gerą dešimtmetį – kūrybos jos gyvenime nebuvo. „Per studijas visą dėmesį sutelkiau dalykinėms žinioms, be to, reikėdavo perskaityti labai daug literatūros. Tad mano kūryba buvo labai tikslinė – draugams, namiškiams įvairiomis progomis kurdavau odes“, – juokėsi Inga, beje, iš savo mokytojų girdėdavusi vertinimus, kad yra nepataisoma lyrikė.
Plenero kūrėjų darbuose – Kretingos krašto vaizdai
Šią savaitę į tradicinį plenerą „Kretingos paletė“ suvažiavusios Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Žemaitijos skyriaus narės, svetingai priimtos ir apgyvendintos kavinėje-motelyje „Delfai“ Vydmantuose, tapo paveikslus, kuriuose – Kretingos krašto gamtos, istorijos ir kultūros paveldo atspindžiai. Septynios menininkės iš skirtingų Žemaitijos vietų plenere sukurtus savo darbus pristatys parodoje, kuri bus atidaryta Kretingos rajono kultūros centre šį sekmadienį, 14 val. Trečiadienį apsilankius laikinai įrengtose tapybos dirbtuvėse – tam, pasidžiaugė menininkės, svetingi „Delfų“ šeimininkai visai jų darbo savaitei paskyrė pobūvių salę – gaiviomis vasariškomis spalvomis jau džiugino pirmieji darbai, kuriuose – pievų gėlės, Nasrėnų ir Kalnalio apylinkių vaizdai. Keturios tądien sutiktos menininkės – LDS Žemaitijos skyriaus vadovė Regina Donbrauskaitė-Plotnikova ir Oksana Juozaitienė iš Klaipėdos, Sigutė Jusaitienė iš Telšių, Vaida Blistrubienė iš Sedos – nuotaikingai pasakojo, kad būnant čia, jas ir pasitiko tikroji vasara, nes ligi tol oras buvęs vėsus, todėl ši džiaugsminga gaida, pievų žiedynuose atsiskleidusios vasaros spalvos, augalų motyvai rado atgarsį ir jų paveiksluose. Plenere iš viso dalyvauja 7 menininkės: be jų, dar – palangiškė Reda Rimkutė- Ščerbakovienė, klaipėdietė Larisa Nikolajeva ir dabar jau marijampoliete tapusi jų kolegė Eglė Lipinskaitė. „Kažkaip po pirmojo plenero Kretingoje prieš penkerius metus labai susigyvenome, kasmet vis laukiame, kada mus vėl čia pakvies. Kasmet atsinaujiname, šis susibūrimas – tai ir išsivadavimas iš kasdienės rutinos, nes visos turime savo darbus. Viena kitą nepiktai pakritikuojame. Ir, reikia pasakyti, labai to laukiame, nes per kritiką, per naujų formų ir išraiškos ieškojimą kylame aukštyn“, – viena kitą papildydamos kalbėjo menininkės.
Menininkai sudėlios kūrybinę–istorinę dėlionę Kretingai
Pasitinkant šį savaitgalį švenčiamą Kretingos miesto 770-ąjį jubiliejų, savo kūrybines idėjas projekte „Dėlionė miestui / Kretingai 770“ konkrečiais darbais ėmėsi realizuoti Kretingos krašto menininkai: birželio 9-ąją bus pristatytas dailininko Alfonso Lekavičiaus meninis performansas „Baltos svajonės“, o birželio 10-ąją Rotušės aikštėje rengiamas istorinis-meninis performansas „Kūlgrindoj įmintos pėdos“. Per miesto šventę įgiję pagreitį, jubiliejiniai „Dėlionė miestui / Kretingai 770“ renginiai vyks iki pat metų pabaigos. Kompozicija primins kabantį sodą Pasak projekto „Dėlionė miestui / Kretingai 770“ sumanytojos Kretingos rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vitos Urbonienės, kuri šią idėją kristalizavo išvien su Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiuoju režisieriumi Nerijumi Gedminu, dar metų pradžioje brandinę mintį, kaip jubiliejaus proga Kretingai ir jos žmonėms padovanoti kuo įdomesnę ir prasmingesnę kultūrinės raiškos dėlionę. „Iškristalizavę mintį, projektą pateikėme Lietuvos kultūros tarybai ir gavome lėšų – 13,8 tūkst. Eur, Kretingos rajono savivaldybė prie jo prisidėjo dar 5,9 tūkst. Eur. Tuomet pradėjome dirbti su menininkais: vienas pirmųjų buvo Alfonsas Lekavičius, Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos pedagogas, kuris sutelkė mokinių komandą ir išvien su klaipėdiečiais, o taip pat – ir Kretingos meno mokyklos, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų mokiniais dalijosi meniniais sumanymais, užduotimis, kartu improvizavo ir kūrė. O bendras jų rezultatas – meninė kompozicija-performansas ties Vaidilos skulptūra, prie Kretingos rajono kultūros centro“, – kalbėjo V. Urbonienė. Paklaustas, ką vaizduoja tarp medžių jau iškabinta jo sukurtoji modernaus meno erdvinė kompozicija „Baltos svajonės“, A. Lekavičius tikino, kad ji primena lietuvių liaudies dailės kūrinį – šiaudinį kabantį sodą: „Pastarieji savo etnografine ir vaizdine prasme perteikia labai gilią visatos struktūros kosmologinę koduotę. Projekto metu su jaunimu eskizavome, kūrėme tarpusavyje susišaukiančias, įvairiausias geometrines ornamentų struktūras. Vieningoje kompozicijoje ir bandėme jas sutalpinti į tobulo apskritimo formą, primenančią Žemės siluetą, bei mus supančias planetas.“
PALANGA L. VAINEIKIO g. birželio 5 d. apie 21.27 val. viešoje vietoje vykdant prevencinę priemonę dėl galimo disponavimo narkotinėmis medžiagomis, 1991 m. gimęs vyras, kurio elgesys pareigūnams sukėlė įtarimų, pats pateikė plastikinį indelį su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. OŠUPIO tak. birželio 6 d. apie 21.23 val. elektrinio paspirtuko DUALTRON vairuotojas, gimęs 1993 m., nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir, išvažiavęs iš savo eismo juostos, atsitrenkė į priešais važiavusį dviratininką, gimusį 1952 m. ir jį sužeidė. VANAGUPĖS g. birželio 7 d. apie 16.49 val. elektriniu paspirtuku važiavusi 1988 m. gimusi moteris nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė jo ir atsitrenkė į pėsčiųjų taku ėjusį 1967 m. gimusį vyrą, kuris buvo nuvežtas į ligoninę.
Parengė Edita KALNIENĖ
„Minijos“ lygiosios
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti „Minija“, savo aikštėje priėmusi Panevėžio „Ekraną“, sužaidė lygiosiomis – 1:1, tačiau V v. pozicijos turnyrinėje lentelėje neprarado. Vienintelio įvarčio autorius – legionierius iš Japonijos Hiroshi Miyzawa. Thiago Bomfim Oliveira da Silva vadovaujama „Minija“ per šias rungtynes labiau rėmėsi atakomis, kontroliavo kamuolį, o varžovai vis ieškojo minijiečių klaidų ar momentų, per kuriuos mūsiškiai neteks atidumo. Ypač pavojingų momentų I kėlinį nebuvo. Antras kėlinys jau buvo kitoks: „Minija“ ne tik turėjo didesnę teritorinę persvarą, bet per pirmas 10 min. sukūrė pavojingą momentą, tačiau varžovus gelbėjo vartininkas. Sužaidus dar 10 min., minijiečiai 2 kartus savo smūgiais kirto į virpstą, tačiau galutinai varžovų vartus pavyko įveikti tik 67-ą minutę, kai įvartį įmušė ir „Miniją“ į priekį išvedė legionierius iš Japonijos Hiroshi Miyzawa. Galima sakyti, kad po šio įvarčio žaidimas nurimo, varžovai metė dideles pajėgas į puolimą, o rungtynių pabaigoje bandė apnuoginti savo gynybą. Tai jiems realių vaisų nedavė, bet rungtynių pabaigoje susidarė labai painus momentas, po kurio ne tik kad kamuolys atsidūrė mūsų vartuose – teisėjui neįžvelgus jokių pražangų, įvartis buvo užskaitytas.
Iš rungtynių protokolų
Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse komandos pasiekė I etapo pusiaukelę, sužaidę penkis turus. Turas išskirtinis tuo, kad net dviem žaidėjams buvo parodytos raudonos kortelės. „Pasižymėjo“ FK „Mosėdis“ žaidėjas Giedrius Šmaižys ir Edgaras Dobrovolskis iš „Vydmantų“. Pastarajam teks praleisti trejas rungtynes, G. Šmaižiui – vienerias. Pagrindinės turo rungtynės vyko Darbėnuose, kur „Darba“ susitiko su „Vydmantų“ komanda. Principinę dvikovą 3:1 laimėjo šeimininkai. „Darba“ po šios pergalės pakilo į II v., iškovojusi 10-ą tašką. „Vydmantai“ nusileido į IV v., likę su 9 taškais. O toliau ryškiai A pogrupyje pirmauja „Topoliai“, pasiekę eilinę pergalę prie „Kartenos“ komandą ir iškovoję15-ą tašką. Ketvirtą vietą užima „Slėnio“ ekipa, kuri nesulaukė varžovų iš „Kurmaičių“. „Slėniui“ be kovos atiteko 3 taškai ir iš viso jų taupyklėje 7 taškai. Kurmaitiškiai dėl žaidėjų traumų pasitraukė iš pirmenybių. Penkta vieta tenka „Kartenai“, turinčiai vieną pergalę. B pogrupyje „Veltūnas“ yra taip pat vienvaldis lyderis. Jis penkias pergales iškovojo dideliais skirtumais, nepalikdamas jokių galimybių varžovams.
Sunkiaatlečiai Kretingos garbę gynė Lietuvos čempionatuose
Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo, savo mokyklos ir miesto garbę gynė dviejuose Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatuose: jaunučių iki 13 metų ir jaunių iki 17 metų. Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatas iki 13 metų įvyko Klausučiuose Jurbarko rajone. Tarp 13-os komandų kretingiškiai užėmė V v. – Kretingos sporto mokyklos komandą aplenkė Telšių (I v.), Klaipėdos (II v.), Jurbarko (III v.) ir Panevėžio (IV v.) sportininkai. Geriausiai iš mūsiškių sekėsi Oskarui Mažioniui, kuris 67 kg svorio kategorijoje tapo III v. laimėtoju: vaikinas rovė 39 kg, stūmė 52 kg. Kukliau sekėsi komandos draugams Saverui Petkui, Ugnei Rimgailaitei, Karoliui Riepšui, Jonui Sauk, Orestui Milašiui, Justui Baniui, Justui Miliauskui, Ugnei Stoncelytei, Eimantui Griciui, Andrej’ui Zaicev’ui, Neidui Kazlauskui, Eimantui Vosyliui. „Tačiau komandinėje įskaitoje kiekvieno sportininko indėlis yra svarbus, nes kiekvienas sunkiaatletis pelno taškų, kurie mums yra labai reikšmingi“, – tvirtino treneris A. Bušeckas. Neblogai kretingiškiams sunkiaatlečiams sekėsi ir Panevėžyje įvykusiame Lietuvos sunkiaatlečių čempionate iki 17 metų. Jame savo pranašumą prieš kitas sportininkes įrodė Elija Litvinaitė – ji 64 kg svorio kategorijoje rovė 48 kg, stūmė 60 kg ir iškovojo čempionės vardą. „Elija laimėjo didele persvara – stūmimo rungtyje nuo antrą vietą užėmusios rokiškietės ji atsiplėšė 12 kg“, – A. Bušeckas teigė, kad jo auklėtinė padarė didelę pažangą: nors mergina nugalėtojos vardą ne sykį yra iškovojusi tarptautiniuose, kasmetiniuose kalėdiniuose turnyruose, Lietuvos čempione ji tapo pirmą kartą, taip pat pagerino savo asmeninius rezultatus.
Birželio 10–11 dienomis Kretingos motodrome įvyks motobolo turnyras, skirtas Kretingos 770-ąjam gimtadieniui paminėti. Turnyre dalyvaus jo šeimininkai Kretingos motobolo klubo žaidėjai, Lietuvos motobolo jaunimo iki 18 m. rinktinė, sudaryta iš Kretingos ir Skuodo jaunųjų sportininkų, Skuodo „Bartuvos” komanda ir viešnia iš Vokietijos „Old Devils“ ekipa. Šeštadienį 16.00 val. Kretingos motobolo klubas savo aikštėje žais rungtynes prieš „Old Devils“. Ši komanda šiuo metu nedalyvauja Vokietijos motobolo Bundeslygoje, tačiau yra sudaryta iš vyresnių aukšto meistriškumo žaidėjų, atstovavusių Vokietijos ir Prancūzijos nacionalinėms rinktinėms. „Old Devils“ žaidžia tokios motobolo žvaigždės, kaip André Retich, Olivier Bongeot, Oliver Sinn ir t.t. Kretingos motobolo klubas „ADAC Motoball Cup“ turnyre šiai komandai pralaimėjo rezultatu 5:6, todėl dabar turės puikią progą atsirevanšuoti. Sekmadienį 14.00 val. prasidės motobolo turnyras #Kretingai770. Vienerių rungtynių trukmė – 2 kėliniai po 15 minučių.
„P. n.“ informacija
Turnyre Telšiuose – I vieta
Telšiuose įvyko gimusių 2011–2012 m. berniukų krepšinio turnyras „Vasaros krepšinio turnyro taurė“. Turnyre dalyvavusi Kretingos sporto mokyklos komanda (treneriai Arimantas Mikaločius ir Aurimas Ivanovas) laimėjo visas rungtynes ir iškovojo I v. Dalyvauti turnyre kretingiškius pakvietė Telšių sporto centro treneriai. Naudingiausiu mūsų komandos žaidėju pripažintas Gustas Kuchanauskas. „Į turnyrą važiavome turėdami idėją, kad daugiau galėtų žaisti tie vaikinai, kurie mažiau žaidė per sezoną Moksleivių krepšinio lygos čempionate, ir įgytų daugiau žaidybinės patirties. Visiems žaidėjams aikštėje buvo duota vienodai laiko. Ir mums pavyko iškovoti aukso medalius. Po šio turnyro pradėjome rengtis stovykloms ir numatytiems vasaros darbams“, – kalbėjo A. Mikaločius. Galutinė turnyre dalyvavusių komandų rikiuotė: I v. – „Kretingos SM“, II v. – „Telšių SRC“, III v. – „Akmenės SC“, IV v. – „Šilalės SM“.
„P. n.“ informacija
Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai svečiavosi Lenkijoje, kur startavo „Carpathia cup“ varžybose. Šiose varžybose dalyvavo sportininkai iš 7 Europos valstybių, kretingiškiai iškovojo 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. Jaunučių amžiaus grupėje ir svorio kategorijoje iki 50 kg Karolis Šlima pirmoje kovoje įveikė lenką Leszek Stafii, ketvirtfinalyje nugalėjo lenką Radosław Majewski, pusfinalyje laimėjo prieš lenką Hubert Waśko, tačiau finale teko pripažinti ukrainiečio Iwan Vitchynov pranašumą. Karolis tapo varžybų vicečempionu. Vaikų amžiaus grupėje ir svorio kategorijoje iki 25 kg Vilius Danilevičius ketvirtfinalyje užtikrintai įveikė lenką Jeremi Szmulkiewicz, tačiau pusfinalyje, teisėjų sprendimu, kovą laimėjo lenkas Filip Buniowski. Vilius iškovojo bronzos medalį. U-11–U-12 amžiaus grupėje ir svorio kategorijoje per 50 kg Neda Galdikaitė ketvirtfinalyje nugalėjo lenkę Magda Dobrowolska, tačiau pusfinalyje teko pripažinti bendraklubės Odrės Valeikės pranašumą. Neda tapo bronzos medalio laimėtoja. Puikiai pasirodė vaikus treniruojantys treneriai Erika Rukšėnaitė ir Žygimantas Šniaukas, kurie įveikė visus varžovus ir tapo čempionais. Erika Rukšėnaitė ketvirtfinalyje nugalėjo lenkę Andżelika Wilczak, pusfinalyje laimėjo prieš lenkę Ludziejewska Zuzanna ir finale užtikrintai įveikė Csenge Kerezsi iš Vengrijos. Žygimantas Šniaukas ketvirtfinalio kovoje laimėjo prieš norvegą Jonas Elias Jenset, pusfinalyje įveikė vengrą Gerg? Ol?h, o finale nugalėjo švedą Simon Eriksson. Garbingai kovojo, bet palypėti iki prizininkų pakylos sėkmės pritrūko Juozui Jonkui, Justui Jonušui, Domantui Narvilui, Kamilei Kontrimaitei, Aleksandr Dewberry. Auklėtinių pasiekimais pasidžiaugė ir treneriai: Lukas Kubilius, Aivaras Baltmiškis, Erika Rukšėnaitė, Žygimantas Šniaukas, Dovydas Martišius.
„P. n.“ informacija
Medomiškio trasose varžėsi lenktyniniai šunys
Prieš kelerius metus seną sodybą su 6 ha žemės aplinkui Medomiškių kaime Darbėnų seniūnijoje įsigiję palangiškiai vipetų, arba anglų kurtų, mėgėjai ir veisėjai Aušra Šileikaitė ir Svajūnas Bradūnas pavertė ją šunų bėgimo stadionu. Jau antrus metus Bradūnų sodyboje rengiamos įvairios nacionalinio lygio varžybos: praėjusį savaitgalį pirmą kartą buvo surengtos nacionalinės šunų lenktynių varžybos „Perkūno meistrai“, kur 15 šunų varžėsi, kuris jų greitesnis. Pernai gegužę savo įrengtame sertifikuotame stadione A. Šileikaitė ir S. Bradūnas surengė pirmąsias Lourse Coursing-o (dirbtinio jauko persekiojimo) ir Racing-o (bėgimo ratu) varžybas lenktyninių šunų augintojams iš visos Lietuvos. Anksčiau ir patys daugsyk yra dalyvavę įvairaus tipo varžybose Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, kol patys nusprendė įrengti lenktynių trasas, o pernai savo veiklai įgijo sertifikatą. „Nacionalinės šunų lenktynių varžybos, kurias surengėme praėjusį savaitgalį, buvo pirmosios ne tik pas mus, bet ir Lietuvoje, drįsčiau sakyti – netgi Baltijos šalyse, kai laimėtojams suteikiami titulai, nes mes kol kas vieninteliai savo ir, mano žiniomis, kaimyninėse Baltijos šalyse turime sertifikuotą lenktynių trasą“, – pasidžiaugė S. Bradūnas. Jis sakė, kad tai esanti jų veiklos pradžių pradžia, kol kas patys tarsi ir augina varžybų dalyvius, nes į panašaus pobūdžio grand prix varžybas jau žinomose vietovėse Suomijoje ir Lenkijoje suvažiuoja per 100 dalyvių. Anglų kurtams, kurie yra itin greiti, galintys išvystyti iki 50–55 km per val. greitį, šeimininkai jaučia didžiulę meilę – jų turi net 9, ir šie sudaro atskirą „Perkūno vaikų“ komandą. Todėl, tvirtino S. Bradūnas, tai atspindi ir varžybų pavadinimas „Perkūno meistrai“, kurį jie ir toliau naudos kaip savo prekinį ženklą. Šio tipo varžybų trasoje bėga po 3 lenktyninius šunis, visi 9 A. Šileikaitės ir S. Bradūno šunys laimėjo A, B, C kategorijų finaluose.
Geriausios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų komandos konkurse šiais metais varžėsi septynios apskrities policijos komisariatų komandos.
Šiemet konkurso nugalėtojais tapo Klaipėdos miesto policijos komisariato komanda, II v. užėmė – Palangos, III v. – Rietavo policijos pareigūnai. Palangai atstovavo komisariato viršininkas Algirdas Budginas, pademonstravęs geriausią rezultatą tarp policijos komisariatų vadovų, pareigūnai Laura Lapytė, Dainius Šopaga, Mantas Elzbergas. Konkurso dalyviams reikėjo įveikti penkias rungtis, sudarytas iš situacijų ir užduočių, susijusių su tiesioginėmis policijos pareigūnų pareigomis, policijos taktika, komandiniu darbu, reagavimu ir veikla įvairiose situacijose. Tai – žinių patikrinimo testas, figūrinio vairavimo, profesinės taktikos, įvykio vietos apžiūros ir šaudymo.
„P. n.“ informacija
Suteikė Laisvės gynėjo statusą
Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija, vadovaujama Rimos Žemaitienės, kretingiškiui Stasiui Srėbaliui pripažino Laisvės gynėjų Lietuvos šaulių sąjungos nario šaulio teisinį statusą. S. Srėbalius šaulio priesaiką davė 1991 m. vasario 16 d. Klaipėdoje, prie paminklo 1923 m. sukilėliams, veiklą Šaulių sąjungoje pradėjo 1990 m. spalio 31 d., įregistruodamas šaulių būrį Kretingoje, kuris išaugo iki kuopos „Aušra“. Vadovavo būriui ir kuopai. 1990 m. lapkričio mėnesį įkūrus Žemaitijos šaulių rinktinę buvo paskirtas jos vadu. S. Srėbalius aktyviai dalyvavo ir gynė krašto teritoriją, saugojo svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Parlamento gynėjo garbės ženklu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde.
„P. n.“ informacija
Pavojingas gaisras Kretingoje, Verslo gatvėje esančioje metalo apdirbimo, supirkimo įmonėje, kilo birželio 6 d. Apie 15.15 val. atviroje metalo perdirbimo teritorijoje prie angaro degė ardomų automobilių metalo laužas. Per gaisrą buvo aušinami šalia gaisravietės stovintys dujų balionai ir angaras. Iš gaisravietės saugiai patraukti devyni 50 l talpos dujų balionai, išsaugotas 25 m atstumu nuo gaisravietės esantis angaras, užgesinta 20 arų plote išdegusi pieva ir krūmokšniai. „Aplinka pavojinga, degant metalo laužui išsiskyrė kenksmingos medžiagos, erdvių, kuriose ugniagesiai turėjo dirbti, – mažoka, buvo vėjuota, aplink viskas išdžiūvę“, – kokios sąlygos vyravo gesinant gaisrą, įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Černauskas. Nors gaisras buvo pavojingas, o tarnyboms teko susidurti su įvairiais iššūkiais, vienas jų – įvykio vietoje buvę dujų balionai, suvaldyti gaisrą ugniagesiams pavyko pakankamai greitai. „Patį gaisrą stabilizavome greitai, tačiau po to vandeniu perpilti reikėjo kiekvieną krūvoje buvusį automobilį“, – D. Černauskas sakė, kad darbus apsunkino ir tai, kad vandens hidrantai nuo gaisravietės buvę tolokai. Dėl šios priežasties įvykio vietoje dirbo gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos iš Kretingos, Klaipėdos, Palangos, taip pat atvyko Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Darbėnų komanda. „Iš pradžių vėl susidūrėme su problema dėl slėgio hidrantuose, tačiau jis susinormalizavo pakankamai greitai“, – teigė D. Černauskas. Ugniagesiams gelbėtojams talkino ir 5 įmonės darbuotojai, kurie ekskavatoriumi padėjo nukelti automobilių laužą. „Pasitelkėme įmonės turimą techniką, kad galėtumėme perkelti kiekvieną automobilį ir jį perpilti vandeniu, nes kitu atveju, pilant vandenį ant visos krūvos, gesinimo darbai nebūtų buvę efektyvūs“, – dėmesį atkreipė tarnybos viršininkas. Iš pradžių nelaimę matę gyventojai manė, kad sproginėja dujų balionai. Pasirodo, kad iš gaisravietės sklidę sprogimo gaisrai – sproginėjančios transporto priemonių padangos. „Dujų balionai per gaisrą nesprogo“, – patikino D. Černauskas. Įvykio vietoje dirbo ir policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai. Kurį laiką dėl kilusio gaisro Tiekėjų gatve buvo draudžiamas eismas. „P. n.“ informacija Įtariant neskaidrumą, kreiptis į teisėsaugą
Rengiant publikaciją „Putinų gatvėje – privati statyba ar sandėliavimo aikštelė? („P. n.“ 2023 05 30) redakcija išsiuntė užklausą Aplinkos ministerijai ir šiomis dienomis sulaukė atsakymo. Publikacijoje buvo rašoma apie tai, kad Putinų g. Nr. 15 sklype, kurio plotas – 40 arų, jo savininkas A. A. veža statybines medžiagas, nes turi leidimą statyti 2 ūkinės paskirties statinius po 700 kv. m. Nuolat zujantys sunkvežimiai, kaimynų teigimu, kelia dulkes, žmones piktina neva ne vien savo poreikiams vežamas žvyras, – jie įtaria vykstant prekybinius sandėrius. Aplinkos ministerijos buvo klausiama, ar yra normos, kiek ir kokių statybinių medžiagų galima laikyti privačiame sklype, turint leidimą statyti. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vadovas Dainius Čergelis teigė, kad, pagal bendrą teisinį reguliavimą, nėra nustatytos normos, kiek ir kokių statybinių medžiagų, reikalingų statybos procesui, sklypo savininkas gali atsivežti ir laikyti.
|
|
