Kraštietis dailininkas Andrius Seselskas pats sukūrė lėlių kompoziciją, kurią šiomis dienomis sumontuos senųjų kapinių tvoros priestate.

Per jubiliejinę Kretingos miesto šventę naujai atgis vienas paslaptingiausių statinių Vilniaus gatvėje – senųjų kapinių tvoros dalis, kurioje atsimename buvus bandelių, vėliau – gėlių kioskus, o pastaruoju metu ten įrankius laikė kapinių tvarkytojai. Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės ir Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės ir jos brolio kraštiečio menininko Andriaus Seselsko rūpesčiu, jame bus įrengtas lėlių teatras.

Šiomis dienomis Kretingos miesto seniūnija baigė tvarkyti priestatą: išdažė jo vidų baltai, paklojo grindis plytelėmis, sutvarkė arkinio tipo langą. Lėlių teatras jame atgis birželio 8-osios vakarą, kai atžalyniečiai vedžios kretingiškius ir miesto svečius 770 žingsnių istorijos ir meno maršrutu po Kretingos senamiestį.

Manoma buvus poilsio vietą

Kretingiškiams smalsu žinoti, kokiu tikslu buvo pastatytas šis priestatas, kokia jo paskirtis. Todėl muziejininkai kreipėsi į gyventojus, gal kas iš tėvų, senelių pasakojimų galėtų atsekti, kaip atrodė ta vieta anksčiau ir kas buvo prie senosios kapinių tvoros.

Pasak Kretingos muziejaus istorikės Jolantos Klietkutės, žmonės socialiniuose tinkluose parašė įvairių atsiliepimų: „Viena moteris pasakojo iš savo močiutės girdėjusi, kad prieš I pasaulinį karą čia buvo kariškių postas ar muitinė. Bet mes, muziejininkai, nenorėtume taip manyti, nes apie tai nėra jokių istorinių duomenų, o muitinė buvo Bajoruose. Nebent buvo vykdoma kokia nors laikina patikra, kuri žmogui įstrigo atmintyje.“

Labai svari istoriniu požiūriu yra pedagogės Daivos Ataitės muziejininkei Dianai Jomantaitei-Jonaitienei perduota XIX a. pabaigos fotografija, kurioje atsispindi kapinių tvoros vaizdas, o vietoje dabartinio priestato – suolas-užuovėja su stogeliu, be dabartinės priekinės sienos su langu. „Ir muziejaus archyve yra nuotrauka, kurioje vaizduojami miestelėnai, vilkintys užpraėjusio šimtmečio pabaigos rūbais, o šešėlyje matosi suolas“, – tikino J. Klietkutė.

Kada suolas buvo užmūrytas, nežinia, tačiau prieškario laikais žmonės atsimena tą vietą jau buvus tokią, kokia yra šiandieną.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Šiemet Kretingos rajone kilo 46 gaisrai. Per juos žuvo 3 žmonės, 3 patyrė traumų. Iš viso Lietuvoje jau žuvo 51 žmogus, 72 patyrė traumų. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet gaisrų skaičius tiek Lietuvoje, tiek Kretingos rajone mažesnis, tačiau gaisruose žuvusių ir traumuotų asmenų padaugėjo.

Klaipėdos apskrityje per pastarąjį mėnesį gaisrai gyvenamuosiuose būstuose kilo dėl įvairių priežasčių: dujų nuotėkio, kraunamo telefono, kraunamos paspirtuko baterijos, iš dūmtraukio išskridusios žiežirbos ir pan.

„Gaisras plinta itin greitai ir ne visada galima iš karto jį pastebėti, todėl dūmų detektorius yra būtinas, kad laiku perspėtų apie gresiantį pavojų, – paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. – Jei dūmų detektorius būtų įrengtas tinkamoje vietoje, būtų išgelbėjęs ne vieną gyvybę.“

Dūmų detektorius turi būti visuose namo aukštuose, įskaitant ir palėpes. „Geriausia įrengti koridoriuose ir miegamuosiuose. Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti jo maitinimo elementus“, – sakė S. Vasiliauskaitė.

Kretingos PGT informacija

• Rašyti komentarą (2)

Kretingos rajono savivaldybė nebeleis įsirengti vietinių buitinių nuotekų valymo įrenginių (kaip antai, „Traidenio“), vandens gręžinių statantiems gyvenamuosius namus suplanuotuose jų kvartaluose ir pavieniuose sklypuose, nuo centralizuotų įmonės „Kretingos vandenys“ tinklų nutolusiuose ne daugiau kaip 300 metrų. Toks pat reikalavimas galios ir rekonstruojant namą. Kai atstumas iki centralizuotų tinklų didesnis, nekilnojamojo turto vystytojai savomis lėšomis privalės prisidėti sukuriant bendrą to kvartalo infrastruktūrą.

Plečiantis gyvenamųjų namų statybai savivaldybės nepajėgios savarankiškai spręsti ir užtikrinti savivaldybių reikmes atitinkančią naujų gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrą. Su ta pačia problema susiduria ir Kretingos rajono savivaldybė: naujų gyvenamųjų rajonų naujakuriai skundžiasi dėl prastų žvyruotų, neapšviestų gatvių, netinkamai tvarkomų buitinių nuotekų dvoko. „Turime suprasti, kai kiekvienas savame 6 arų sklype vandens gręžinį išsigręžia ir duobę nuotekoms iškasa, pasistato per mažas nuotekoms talpas, jų dar reikiamai neprižiūri, tai ir skundžia kaimynas kaimyną dėl nepakenčiamos smarvės ar galimai teršiamo geriamojo vandens“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, akcentavęs, kad padaugėjo prašančių koreguoti gyvenamųjų namų statybos teritorijų planus tam, kad gautų leidimą namo statybai su galimybe įsirengti vietinio vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo sistemas. Savivaldybės administracijos vyriausiasis inžinierius (patarėjas) Petras Šadreika patvirtino, kad leidimai įsirengti vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius, išsigręžti vandens gręžinį bus išduodami tik statantiems namus pavieniuose sklypuose, kuriuos nuo centralizuotų tinklų skiria didesnis kaip 300 m atstumas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Ilona Žemgulytė – Inžinerijos dienos mokiniams sumanytoja

Lanksčiausią pasaulyje PET taros formavimo įrangą gaminanti Kretingoje įsikūrusi bendrovė FlexBlow, kretingiškiams labiau žinoma kaip „Terekas“, praėjusį penktadienį pakvietė miesto ir rajono moksleivius į specialiai jiems surengtą Inžinerijos dieną. Kelios dešimtys smalsių, moderniomis technologijomis besidominčių moksleivių iš Kretingos miesto ir rajono mokyklų – Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Darbėnų gimnazijų, Marijono Daujoto progimnazijos ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo, taip pat – įmonės darbuotojų vaikai susipažino su inovatyvių technologijų vystymu modernioje šios bendrovės gamykloje.

Bendrovės FlexBlow atstovė Justina Varapnickė (pirma iš kairės) pasakojo mokiniams apie bendrovės veiklos tendencijas.

Kretingos rajono jaunuoliams buvo surengtos edukacinės ekskursijos, per kurias jie susipažino su inžinerinių inovacijų kūrimo ypatumais, pramonei skirtų įrengimų gamyba.

Jie taip pat turėjo išskirtinę progą pamatyti Kretingoje sukurtą pirmąją pasaulyje integruotą PET taros gamybos, kokybės kontrolės ir pakavimo į paletes įrangą „BlowPack“, pernai pristatytą didžiausioms pasaulyje PET taros pakuotes gaminančioms kompanijoms.

Bendrovės FlexBlow personalo vadovės Ilonos Žemgulytės žodžiais, renginį jų įmonė inicijavo bendradarbiaudama su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) ir automatizavimo sprendimus teikiančia bendrove „Festo“.

Tądien į įmonę atvyko bendrovės partneriai – įmonės „Festo“ atstovai Rimvydas Kisielius, Darijus Brukštus iš Kauno ir Svajūnas Aleknavičius iš Klaipėdos. Jie mokiniams pademonstravo moderniausias ir šiandieną aktualiausias inžinerijos technologijas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Visos šešios eksponuojamos nuotraukos – svarbios ir iškalbingos“, – sakė parodos kuratorė Regina Makauskienė.

Vienas pirmųjų renginių Palangos miesto 770-ojo gimtadienio proga buvo penktadienį šiaurinės Gintaro muziejaus rūmų terasos papėdėje surengta paroda „Istorijos langai“ ir ekskursija „Tiškevičių giminės ženklai Birutės parke“.

Džiugūs ir liūdni momentai

Šeši istorijos langai – tai tarsi šešios stotelės, liudijančios ir džiugius, ir skaudžius muziejaus gyvavimo momentus. Kiekviena išdidinta nuotrauka susijusi su tam tikru etapu: buvę rūmų šeimininkai grafai Antanina ir Feliksas Tiškevičiai, toliau – kaip XIX a. pabaigoje vyko grandiozinė šių grakščių dviejų aukštų rūmų statyba, kaip atrodė rūmai be koplyčios ir kaip su koplyčia, be laiminančio Kristaus ir su juo, o koks vaizdas šiandieną, žvelgiant iš paukščio skrydžio.

Pasak muziejaus direktorės Sigitos Bagužaitės-Talačkienės, nuostabą kelia, kad tais laikais dvaro rūmus provincijoje apskritai apsiėmė projektuoti vienas garsiausių to meto vokiečių architektų Fanz Heinrich Schwechten, su kuriuo grafai, mėgę keliauti po Europą, kontaktus užmezgė Lenkijoje. Direktorės manymu, šį architektą, paprastai projektavusį tokius objektus, kaip traukinių stotys, bažnyčios, matyt patraukė grafų Tiškevičių inteligentiškumas, platus akiratis, mokėjimas bendrauti. Parodų kuratorė Regina Makauskienė patikino, kad slaptame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve buvo rasti išlikę šių rūmų statybos techninių brėžinių ir piešinių originalai, kiekvienas eksterjero ir interjero projekto lakštas architekto pasirašytas, todėl abejonių, kas suprojektavo rūmus, nelieka.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

PALANGA

KLAIPĖDOS pl. ir SODŲ g. sankryžoje gegužės 31 d. apie 7.48 val. 60 metų moters vairuojamas automobilis „Chevrolet“ nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Buick“ ir su juo susidūrė. Nukentėjo šio automobilio 36 metų vairuotoja.

GANYKLŲ g. birželio 4 d. apie 14.15 val. prekybos centre 1998 m. gimęs vyras su kitu nenustatytos tapatybės asmeniu kelis kartus trenkė 2004 m. gimusiam asmeniui. Po to, bandydamas vėl patekti į prekybos centro vidų, įtariamasis apgadino įėjimo duris. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse artėja prie I rato pabaigos. Šia savaitę bus žaidžiamos paskutinio, penkto, turo rungtynės. A pogrupyje pergalingai žaidžia „Topolių“ komanda, kuri 4 ture 6:3 įveikė vieną pagrindinių savo konkurentų žaisti A grupėje. „Topolių“ futbolininkų sąskaitoje 12 taškų leis pirmą ratą baigti užimant I v. „Vydmantai“, turėdami 9 taškus, liko II v. Jų pagrindinė konkurentė Darbėnų „Darbos“ komanda išvykoje tenkinosi lygiosiomis 5:5 prieš „Slėnio“ ekipą, „Darba“ su 7 taškais užima III v., „Slėnis“, iškovojęs 4 tašką, – IV v. Pirmąją pergalę pasiekė „Kartena“, išvykoje 5:1 įveikusi „Kurmaičių“. „Kartena“ su 3 taškais užima V v., „Kurmaičiai“, likę be taškų, – VI v. B pogrupyje vienvaldė lyderė yra „Veltūno“ komanda, kuri visose keturiose rungtynėse skynė užtikrintas pergales. Trimis taškais atsilieka FK „Mosėdis“, patyręs pralaimėjimą prieš lyderius. Trečią poziciją su 6 taškais užima PVM-21 komanda. Po tris taškus pelnė „Sūkurys“, Kūlupėnų „Rimarko“ ir „Jokūbavas“. Rezultatyviausiu ir toliau išlieka „Veltūno“ žaidėjas Edvinas Girdenis, įmušęs 10 įvarčių. Po jo seka „Topolių“ puolėjas Tautvydas Jankavičius, pelnęs 9 įvarčius. Po 8 įvarčius mušė Žilvinas Lukošius („Topoliai“) ir Marius Ruginis („Veltūnas“).

Rungtynių statistika: „Slėnis“ – „Darba“ – 5:5 (3:3; Giedrius Černeckis – 3, Mindaugas Mazgeika, Henrikas Lubinas – po 1; Merūnas Stalmokas, Audrius Agintas, Vilius Balsevičius, Kęstutis Zastartas – po 1); „Kurmaičiai“ – „Kartena“ – 1:5 (1:1; Ernestas Pilibavičius – 1; Laurynas Šilauskas – 2, Edmundas Šilauskas, Tomas Kupšys, Martynas Kniukšta – po 1); „Topoliai“ – „Vydmantai“ – 6:3 (3:1; Tautvydas Jankavičius – 3, Žilvinas Lukošius – 2, Nedas Šeškus– 1; Marius Alšauskis, Mindaugas Vitkauskis, Edgaras Dobrovolskis – po 1); „Jokūbavas“ – „Veltūnas“ – 1:13 (0:6; Tadas Vaičekauskas – 1; Lukas Jakumas – 4, Rokas Šipalis, Marius Ruginis, Artūras Kumpis – po 2, Edvinas Girdenis, Dangirdas Žilinskas, Dovydas Švita – po 1); PVM-21 – Mindaugas Alksnis, Andrius Putcas – po 2, Ričardas Garjonis, Mindaugas Tilvikas – po 1; Tomas Narvilas, Rytis Prialgauskas – po 1); FK „Mosėdis“ – „Sūkurys“ – 3:2 (0:1; Vitalijus Pocius, Mantvydas Bertulis, Dalius Nikartas – po 1; Dovydas Šaulys, Vakaris Jeruševičius – po 1).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Po gaisro Kretingoje be namų liko 5 šeimos. Šiandien jos, prašydamos visuomenės ir Savivaldybės pagalbos, savo jėgomis bando atstatyti prarastus namus.

Po Kretingoje neseniai įvykusio gaisro be namų liko daugiabučiame pastate gyvenusios penkios šeimos. Šiandien socialiniuose tinkluose dalinamasi jų įrašais su prašymu vienaip ar kitaip prisidėti, padedant atstatyti prarastus namus. Savivaldybė taip pat turi numačiusi įrankius, kaip pagelbėti rajono žmonėms, įvykus tokioms nelaimėms.

Tvarkosi namus

Pagalbą nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams teikia ir Savivaldybė. Šiuo atveju į įvykio vietą buvo nuvykęs ir Kretingos miesto seniūnijos atstovas, kuris gyventojus informavo apie galimą pagalbą. „Daugiausia nerimo buvo, kur apgyvendinti be namų likusius žmones, tačiau, jau mums nuvykus, jie tikino, kad nakvynę susirado“, – situaciją prisiminė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Seniūnija savo ruožtu nukentėjusiems asmenims pasiūlė rūbų, su gyventojais taip pat susisiekė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. „Turėjome rūbų, likusių iš paramos Ukrainai, bet nukentėjusieji kol kas tikino, kad nieko panašaus nereikia, tvarkosi patys. Kiek žinau, jie kreipėsi ir į Savivaldybės administracijos direktorių“, – sakė G. Liobikienė.

Nuo didelio gaisro Kretingoje nukentėję žmonės šiai dienai prašo gyventojų prisidėti įvairiomis statybinėmis medžiagomis, renka pinigines aukas, kad galėtų atstatyti stipriai sudegusį namą. Daugiabutis gyvenamasis namas buvo medinis, per gaisrą kilo stiprus vėjas, todėl gesinti buvo sudėtingiau – pastatas degė atvira liepsna. Visiškai nudegė namo stogas ir antras jo aukštas, pirmasis buvo sulietas vandeniu, todėl pastatas tapo nebetinkamu gyventi.

Savaitgalį pačių nukentėjusiųjų iniciatyva buvo surinkta grupė žmonių, kurie padėjo tvarkyti nuodėgulius. Seniūnija gyventojams pristatė atliekų konteinerį, kurį išveš savo lėšomis. „Deriname ir su „Kretingos komunalininku“, kad šie nuvežtų gyventojams konteinerį atliekoms“, – tikino G. Liobikienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė

Bendrovė „Kretingos vandenys“ šiemet turi išlipti iš nuostolio“, – apie Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ vieną artimiausių siekių sakė šį mėnesį įmonei vadovauti pradėjusi Eglė Alonderienė.

Įmonės „Kretingos vandenys“ 2022 metų veiklos nuostolis – 512 tūkst. eurų, šių metų 4 mėnesių rezultatas – 86 tūkst. eurų nuostolis. „Peržiūrėjome visas sutartis su medžiagų, paslaugų tiekėjais, atsisakėme nereikalingų, be kurių įmonė gali funkcionuoti“, – sakė įmonės direktorė apie pastangas mažinti išlaidas. Įmonės finansinę padėtį stabilizuoti turėtų padėti ir jos paslaugų kainų didinimas.

„Kretingos vandenų“ paslaugų įkainiai jau buvo padidinti šių metų vasario 1 d. dėl energetinių išteklių brangimo. „Dabar skaičiuojame paslaugų kainas ateinantiems 5 metams, jos gali didėti apie 20 proc.“, – teigė E. Alonderienė. Šiandieną „Kretingos vandenų“ tiekiamo-kanalizuojamo vandens 1 kub. m vidutinė kaina – 3,64 euro. Pagal savo paslaugų kainą „Kretingos vandenys“ tarp 65 respublikos vandentvarkos įmonių yra 35-oje vietoje.

„Kretingos vandenyse“ dabar dirba 62 darbuotojai. Įmonė ieško vyriausiojo buhalterio, ekonomisto, viešųjų pirkimų specialisto.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininku dirbti pradėjo kretingiškis Tomas Mikelkevičius. Pastaruoju metu jis dirbo Kretingos rajono policijos komisariate Veiklos skyriaus viršininku.

Birželio 1 d. Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius darbą pradėjo kaip Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas.

Suka į Klaipėdą

„Šiandien mano karjeros kelias suka į Klaipėdą, tačiau aš gimęs ir augęs Kretingoje, todėl viliuosi sugrįžti, toliau dirbti Kretingos krašto žmonėms ir nebūtinai kaip policijos pareigūnas“, – pokyčius pakomentavo T. Mikelkevičius.

Kretingos rajono policijos komisariate Tomas dirbo per 22-ejus metus. Jam šiuo metu suteiktas vyresniojo komisaro laipsnis. „Tai nauja patirtis, tam tikras iššūkis – atsakingos pareigos. Būsiu atsakingas už visų apskrities policijos pajėgų valdymą“, – sakė jis.

Baigęs Pranciškonų gimnaziją T. Mikelkevičius įstojo į Teisės akademiją Kaune, kur studijavo policijos veiklą. „Ankščiau dokumentus reikėdavo pristatyti fiziškai. Taip atsitiko, kad tiek Kaune, tiek Klaipėdoje į mano norimas studijų vietas pateikti dokumentus reikėjo tą pačia dieną. Taip išvažiavau mokytis į Kauną“, – sakė naujasis Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas, kiek vėliau įgijęs teisės bakalauro ir magistro laipsnius.

Buvęs Veiklos skyriaus viršininkas savo karjerą 2000 metais pradėjo tuometinėje Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato patrulinėje tarnyboje, po to profesinę veiklą tęsė Kretingoje. „Kaip mėgstu juokauti, turbūt nesu dirbęs tik Migracijos padalinyje, kuris anksčiau taip pat buvo policijos dalis. Esu dirbęs ir viešojoje, ir kriminalinėje policijoje, tuometinėje Darbėnų nuovadoje“, – vardino jis.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Mokyklos gatvė Žalgirio seniūnijoje, Kluonaliuose, – žvyruota. Keldamos dulkes, mašinos lekia 70 kilometrų per valandą greičiu, į ugdymo įstaigas einantys mažamečiai, vaikiškus vežimėlius stumiančios mamos jaučiasi nesaugiai.

Asfalto greit nesitiki, bet ir laistoma nenormaliai

„Prieš savivaldos rinkimus į susitikimą su gyventojais atvažiavęs meras Antanas Kalnius pažadėjo šią gatvę išasfaltuoti, kai ten bus sutvarkytos komunikacijos. Protingas atsakymas, pamaniau, pretenzijų tikrai tuomet neturėjau“, – pasakojo į redakciją paskambinęs „Pajūrio naujienų“ skaitytojas Ričardas.

Tačiau, anot pašnekovo, faktas tas, kad nei meras, nei Žalgirio seniūno pavaduotojas Ričardas Kašėta nieko nedaro situacijai pagerinti. Gatvė laistoma įdomiai: iki upelio šį darbą atlieka Kretingos miesto seniūnija, nes tai jai priklausanti teritorija, o nuo upelio – Žalgirio seniūnija. Taigi vairuotojai kurį laiką važiuodami atsikvepia be dulkių, bet toliau pasitinka jų debesys. Kai nudžiūva anksčiau palaistytasis kelio ruožas, tada pradedamas laistyti tas kitas.

„Vadinasi, dulkėse skęstam bet kokiu atveju. Ypač nustebino seniūno pavaduotojo požiūris: jis paklausė, ar, prieš pirkdamas namą, nepagalvojau, kad gyvensiu prie žvyrkelio, ir kad dažnai dulkės? Atsakymą radau tuoj pat: o ar valdininkas, prieš užimdamas postą, nepagalvojo, kad jam reikės dirbti, spręsti gyventojų problemas?“ – pasakojo skaitytojas.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Sekmadienį, birželio 4 d., apie 6.26 val. Užkanavės gatvėje Palangoje degė individualus gyvenamasis namas. Atvykus tarnyboms atvira liepsna degė namo stogas.

Namas – mūrinis, vieno aukšto su mansarda, virš mansardos įrengta palėpė, stogas dvišlaitis, dengtas skarda. Per gaisrą išdegė 20 kv. m palėpės lubų, nuardyta 10 kv. m stogo dangos, apdegė 6 kv. m lauko sienos.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Kluonalių kaime, Taikos gatvėje, birželio 4 d. apie 1.07 val. individualiame gyvenamajame name degė terasa. Atvykus gelbėtojams ji jau liepsnojo atvira ugnimi.

Namas – mūrinis, vieno aukšto su mansarda, stogas dengtas čerpėmis. Per gaisrą apdegė 10 kv. m terasos plotas, nuardyta apie 10 kv. m ploto stogo apdailos, namas sulietas vandeniu. Pastate buvo įrengti dūmų detektoriai.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Rūdaičių kaime, rajoniniame kelyje Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai, sekmadienį apie 15.17 val. į priekyje važiavusį ir kairėn sukusį automobilį „Mercedes-Benz“, vairuojamą 19 metų vaikino, atsitrenkė motociklas „Honda VT 750“. Nukentėjo jį vairavęs 38 metų vyras.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Kelių dešimčių sūpynių, iš kurių 12 naktį šviečia, atidarymo Darbėnų Vytauto Didžiojo parke šventės akimirkos.

Oras, žemė, vanduo ir ugnis – visos keturios gamtos stichijos ketvirtadienio vakarą lydėjo Darbėnuose Vytauto Didžiojo parke vykusią iki išnaktų užtrukusią šventę, kurios pagrindinis akcentas buvo sūpynių parko atidarymas. Unikalus kelių dešimčių sūpynių, iš kurių 12-a sutemus ima švytėti, parkas vainikavo dešimtį metų trukusius erdvės prie tvenkinio sutvarkymo darbus.

Šventė prasidėjo prie 2015-aisiais pastatytų per metus laiko miestelio bendruomenės iniciatyva atnaujinto parko vartų. Gausiai susirinkusius šventės dalyvius pasitiko Darbėnų gimnazijos folkteatras, kurio atlikėjos buvo pasidabinusios įspūdingais mokytojos Onos Narmontienės sukurtais galvos apdangalais.

Pasigrožėję performansu „Tarp dūžtančių formų“, svečiai susirinko apie sceną-estradą, prie kurios taip pat pakabinta 12 vienviečių sūpynių. Vienose jų įsitaisęs Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys sakė, kad dabar čia įgyvendinta ne vieno darbėniškio svajonė: parke, kur tyku, ramu ir gera, supantis ir grožintis gamta prisiminti vaikystę, jaunystę, pasvajoti apie ateitį ar tiesiog pasidžiaugti bendryste. Pasak A. Poškio, tokio sūpynių parko, juolab nemokamo, nėra visoje Lietuvoje: jokiam didmiesty, jokiam kurorte, tik Darbėnuose.

„Šiandien jūs galite pasisupti šešiuose „krepšiuose“ prie pat tvenkinio kranto, didesnėms kompanijoms yra 12 vietų sūpynių ratas, 8 vietų kubas su staliuku, vienerios sūpynės su vaikų žaidimų aikštele skirtos mažiausiems parko lankytojams. Sutemoms nusileidus, nušvis Lino Kutavičiaus sukurtos 12 šviečiančių sūpynių: 6 vienvietės, 3 dvivietės ir 3 vaikiškos. Artimiausiu metu pastatysime dar 6 standartinius įrenginius, iš kurių 3 bus pritaikyti žmonėms su negalia. Ir dar 12 vietų suptis yra čia, ant scenos, kurioje stovi ir Onos Maksvytienės padovanotas pianinas, kuriuo groti mokėsi būsimasis krepšinio treneris Kazys Maksvytis ir jo sesuo Snieguolė“,– vardino seniūnas, pridūręs, kad jam dar norėtųsi nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką per užtvanką iki Palangos gatvės: tada į Vytauto Didžiojo parką su būtų patogu patekti ne tik nuo gimnazijos pusės.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Bendrajam pagalbos centrui birželio 2 d. apie 17.03 val. pranešta, kad Palangoje, Nemirsetos šunų paplūdimyje, iš Baltijos jūros neišplaukia pranešėjo draugas. Jis buvo nutolęs maždaug 20 m nuo kranto.

Du paplūdimio gelbėtojai priplukdė vyrą prie kranto, o atvykę ugniagesiai gelbėtojai vilkėdami hidrokostiumus padėjo vyrui išlipti iš vandens. Nukentėjusysis buvo sąmoningas. Pasirodo, kad jam koją sutraukė mėšlungis.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)