|
|
|
(1759) 2023-06-02Purpurinių dobilų šėlsmas: vieni mėgaujasi, kiti laukia derliaus
Važiuojant magistraliniu keliu nuo Kretingos Šiaulių link grožiu pavergia kiek akys užmato Kretingos prieigose liepsnojanti purpurinė dobilų jūra. Žmonės lipa iš automobilių, braido, gulasi, uosto, tarp žiedų pozuoja, fotografuojasi, vaizdais plačiai dalijasi viešojoje erdvėje. Kooperatyvo „Žemaitijos aruodai“ vadovo Vygando Kumpio „Pajūrio naujienos“ paklausė, kokius jausmus šios emocijos sukelia jam ir kooperatyvo ūkininkams, šiuos dobilus auginantiems? Ar nepyksta, nepatiria dėl to nuostolių? – Kur kas daugiau džiaugsmo teikia tai, kad šie mūsų kooperatyvo nario pasėti purpuriniai dobilai puikiai laikosi sausringą pavasarį ir tikrai atliks savo technologinį bei agronominį darbą. Mačiau viešas malonias žmonių reakcijas. Smagu, kai pasėlis ne tik atlieka ūkinę funkciją, bet sukuria ir socialinę grąžą aplinkiniams. Neneigsiu fakto, kad mėgėjai dobiluose nusifotografuoti daro žalą ūkininkui, todėl norėčiau jiems palinkėti džiaugtis tik akimis ir širdimi. Deja, žemės ūkis yra gamyba po atviru dangumi, ir ne nuo visų žalų galima apsidrausti ar apsitverti. Neįsivaizduoju, kokius medžiotojus reiktų sodinti į bokštelius, kad saugotų lauką ir tuos „fotomenininkus“ iš ten išbaidytų. – Kiek ploto užima gražioji dobiliena? – Šis, 40-ies hektarų, laukas turbūt tik labiausiai matomas, tačiau vien Kretingos rajone mūsų kooperatyvo nariai purpurinių dobilų yra pasėję daugiau negu 350 hektarų. – Kada prasideda sėja ir kada laikas derlių nuimti? – Savo nariams rekomenduojame purpurinius dobilus sėti nuėmus žieminių ar vasarinių varpinių javų derlių. Konkrečiai šis laukas yra apsėtas 2022 metų rugsėjo pradžioje, nukūlus vasarinių kviečių derlių. Dobilus kooperatyvo narys kuls sėklai, o padaugintas sėklas vėl parduos mūsų kooperatyvui, taigi nauda – dviguba. Ne vėliau kaip iki liepos 10 dienos kūlimo darbai turėtų būti pabaigti.
Į Latviją – patirties dėl vaikų žaidimo aikštelių
Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė išvien su Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jovita Michnioviene, Suomijos įmonės „Fixman“, gaminančios vaikų žaidimo aikšteles ir turinčios savo atstovybes įvairiose Europos šalyse, kvietimu, buvo išvykusios į dviejų dienų kelionę Latvijoje apžiūrėti viešąsias erdves, mokyklas ir darželius su įrengtomis vaikų žaidimo aikštelėmis. „Mūsų išvykos tikslas – pasisemti patirties, pasižiūrėti, kokios tendencijos vyrauja kaimyninėje šalyje, juolab kad ta pati įmonė buvo laimėjusi konkursą įrengti vaikų žaidimo aikštelę prie darželio „Ąžuoliukas“, – tvirtino G. Liobikienė. Per dviejų dienų išvyką kretingiškės aplankė 7 pagrindinius Latvijos miestus – Duobelę, Salaspilį, Adaži, Saulkrastę, Jelgavą, Rygą ir Jūrmalą, pabuvojo renovuotose mokyklose ir naujai statomuose vaikų darželiuose, apžiūrėjo viešąsias miestų erdves, apsilankė „Rubring“ gamykloje, gaminančioje minkštą dangą vidaus ir išorės aikštelėms. „Mane labai nustebino ir sužavėjo naujosios vaikų žaidimo aikštelės Latvijos paplūdimiuose. Jos visos – iš natūralaus medžio, tuo siekiant spalvinės ir ekologinės darnos, sąlyčio su natūralia aplinka. O pas mus vis dar ieškoma spalvų žaismo, ryškumo. Dar labai patiko latvių nuoseklumas ir išbaigtumas: apsilankėme vienoje renovuotoje mokykloje ir dar tebestatomame vaikų darželyje, kuriuose viskas apgalvota nuo A iki Z – visi žaislai, aikštelės reikmenys, netgi dviračių stovai gaminami iš medžio. Prie vieno vaikų darželio suformuota erdvė, kurios centre – žaidimo aikštelė, o iš jos veda gatvė, kur sustatyti mokomieji kelių eismo ženklai“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė.
Pristatė ir diskutavo apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą
Kretingos rajono Švietimo skyrius rajono ugdymo įstaigų vadovus, švietimo specialistus, rajono Savivaldybės vadovus, tarybos narius pakvietė susipažinti su šiais metais startavusia pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). Joje dalyvauja 6 mūsų rajono mokyklos, kurias pasieks 2 mln. 859,5 tūkst. Eur investicijos. Jos pagal numatytas įgyvendinti priemones bus paskirstytos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ dalyvaujančioms mokykloms: Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai – 651,96 tūkst. Eur (23 proc.), Darbėnų gimnazijai – 255,3 tūkst. Eur (9 proc.), Simono Daukanto progimnazijai – 652,5 Eur (23 proc.), Marijono Daujoto progimnazijai – 641,6 tūkst. Eur (22 proc.), Vydmantų gimnazijai – 200,5 tūkst. Eur( 7 proc.), Salantų gimnazijai – 239,8 tūkst. Eur (8 proc.). Bendros lėšos sudaro 8 proc. viso programos biudžeto. Pagal išlaidas programos biudžetas paskirstytas: statyboms – 23 proc., įrangai – 31 proc., darbo užmokesčiui, programos administravimui – 19 proc., kitoms paslaugoms ir išlaidoms – 25 proc., netiesioginėms išlaidoms – 2 proc. Programą „Tūkstantmečio mokyklos“ inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ją vykdo Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), programą įgyvendina savivaldybės, parengusios pažangos planus ir investicinius projektus. ESFA duomenimis, TŪM programoje dalyvauja 58 savivaldybės ir 271 mokykla. Pirmajame sraute dalyvauja 22 savivaldybės, parengusios 18 pažangos planų (4 jų yra jungtiniai, parengti dviejų savivaldybių), 93 mokyklos. Patvirtintas biudžetas sudaro 109 mln. 592,6 tūkst. Eur.
Skatina mokinių fizinį aktyvumą, formuoja sveikos gyvensenos įpročius
Marijono Daujoto progimnazija, dar tebegyvenanti ne per seniausiai mokyklos kieme atidarytos sporto ir lauko žaidimų aikštelės įkurtuvių nuotaikomis, toliau vykdo Sporto rėmimo fondo remiamą projektą „Aktyvi mokykla“ ir nuo taip vadinamosios kietosios projekto dalies perėjo prie minkštųjų priemonių: mokykloje surengti aktyvios ir sveikos gyvensenos renginiai progimnazijos ir kitų miesto mokyklų mokiniams, organizuojamos ir kitos įvairios veiklos. „Mums labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Kretingos miesto, rajono mokyklomis, ir tai darome per mokinių fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad šiuo projektu siekiama pagerinti bendrą mokinių sveikatos būklę, sumažinti sėdimo režimo trukmę ir aktyvios veiklos trukmę padidinti iki 60 minučių per dieną, kaip ir rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su kitomis miesto ugdymo įstaigomis, buvo parengtas projektas „Aš ir tu sportuojame kartu“, pagal kurį suorganizuotos varžybos „Futboliukas“ sutelkė progimnazijos pirmokus ir miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų priešmokyklinukus iš lopšelių-darželių „Pasaka“, „Ąžuoliukas“. Vaikai pajudėjo, susipažino su futbolo žaidimo taisyklėmis, pajautė varžytuvių nuotaiką ir smagiai pabendravo. Iš viso „Futboliuko“ varžybose dalyvavo per 40 vaikų, jų pasirodymą „Futboliuko“ varžytuvėse stebėjo beveik pusantro šimto žiūrovų. Naujai įrengtoje lauko sporto ir žaidimų aikštelėje „Aktyvus takas“ buvo suorganizuotos varžybos „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Be varžybų šeimininkų daujotiečių, jose dalyvavo Simono Daukanto progimnazijos, Vydmantų gimnazijos ketvirtokai – iš viso beveik septynios dešimtys mokinių, kuriuos lydėjo per 100 žiūrovų.
Laikino atokvėpio paslauga teikiama ir Kretingoje
Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji dėl asmeninių reikalų – ligos, išvykų ir kt. – tam tikrą laiką negalintys slaugyti savo prižiūrimo artimojo ar norėdami pailsėti nuo nuolatinės jo priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugą. Laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama žmonių namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje. Dažniausiai laikinas atokvėpis teikiamas kaip socialinė globa (97 proc.), itin retai – kaip socialinės priežiūros paslauga (3 proc.). Nors laikino atokvėpio paslaugos poreikis Lietuvoje vis labiau auga, tačiau Kretingos rajone ši paslauga nėra populiari: Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai šalies savivaldybėse ją gavo 780 asmenų, ir tai yra beveik šešis kartus daugiau negu 2021 m., kai paslauga pasinaudojo 139 žmonės. Pernai ji buvo teikiama 40 savivaldybių gyventojams. Daugiausia – 521, arba 67 proc. – visų laikino atokvėpio gavėjų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, 20 savivaldybių nurodė, kad šios paslaugos nebuvo teikiamos, nes nebuvo pageidaujančių jas gauti. Kretingos rajone šia paslauga tepasinaudojo nedaug asmenų. Tesikreipė vos keletas Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Kristinos Gimžauskaitės-Mažonienės žodžiais, mūsų Savivaldybėje laikino atokvėpio paslauga teikiama Padvarių socialinės globos namuose. Per 2022 metus dėl laikino atokvėpio (globos) paslaugos kreipėsi ir buvo patenkinti 6 asmenų prašymai, 2023 metais – 2 asmenų prašymai. Kiekviena šeima turi teisę per metus gauti 720 val., arba 30 parų laikino atokvėpio paslaugą. Vaiką su negalia, suaugusį asmenį su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys, globojantys artimieji gali derinti šias laikino atokvėpio formas pagal savo poreikius – vieną kartą rinktis pagalbą namuose, kitą kartą – dienos globą arba trumpalaikę globą. Jei prižiūrintiems asmenims nėra poreikio gauti pagalbos į namus ar dienos socialinės globos, šios valandos gali būti perkeltos į trumpalaikę socialinę globą ir atvirkščiai. Svarbiausia, kad bendra paslaugų trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 30 parų. Tik išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir kt.), socialinės globos laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.
Ką daryti sergant stemplinės angos išvarža
Į redakciją paskambinusi moteris iškėlė klausimą, kaip reikėtų gydyti stemplės angos išvaržą. Pakomentuoti apie šią ligą sutiko Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas endoskopuotojas Aleksandras Šalavėjus. – Kas yra stemplės angos išvarža? – Stemplė eina per krūtinės ląstą. Ten esanti diafragma skiria krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės, kurioje yra tokia skylė – per ją eina stemplė ir ne tik ji. Tai – kaip raumeninis vožtuvas. Jis vaikui, jaunam, sveikam žmogui yra susitraukęs, tačiau, kai patenka maistas, jį įleidžia ir vėl užsidaro. Kai išsivysto patologija, tas raumeninis vožtuvas nevisai užsidaro. Skrandyje gaminama rūgštis, kartais, esant tam tikrai patologijai, dar prisideda ir tulžies rūgštis, ištikus stemplės išvaržai patenka į stemplę. Skrandis rūgšties nebijo, o stemplė tam yra jautri. II laipsnio stemplinės angos išvarža atsiranda tada, kai anga pasidaro tokia didelė, kad net dalis skrandžio patenka į krūtinės ląstą. Tuomet jau siunčiame pacientus chirurgams, kurie ją operuoja. – Kada dažniausiai jaučiami simptomai? – Dažniausiai šis procesas įvyksta naktį arba, kai žmogui padidėja vidinis pilvo spaudimas, pavyzdžiui, nėščiosioms, dirbantiems sėdimą darbą. Ta skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir tada žmogus pradeda jausti nemalonius pojūčius.
Apsidraudę sveikatos draudimu maudykitės „Atostogų parko“ baseinuose, šildykitės pirtyse ir gaukite aibę čia teikiamų gydomųjų, sveikatinimo paslaugų nemokamai. Vakarų Lietuvoje įsikūręs poilsio ir sveikatingumo kompleksas bendradarbiauja su visomis didžiausiomis draudimo bendrovėmis, tad atsiskaityti už čia teikiamas paslaugas galima ir pasinaudojant turimu sveikatos draudimu. Kaip gauti paslaugas „Atostogų parko“ medicinos vadovas Nerijus Kemeklis teigė, kad gauti čia teikiamas paslaugas pasinaudodamas draudimo kompensacija gali bet kuris sveikatos draudimu bendrovėje apdraustas arba savarankiškai apsidraudęs asmuo. „Už paslaugas gali būti atsiskaitoma iš karto nurašant už jas sukauptą sumą iš elektroninės arba įprastos draudimo kortelės. Kitu atveju gali būti išrašoma sąskaita, kurią asmuo pateikia savo draudimo bendrovei. Gaila, tačiau dažnai žmonės nežino apie šią galimybę, todėl ir nepasinaudoja šiomis paslaugomis,“ – teigė N. Kemeklis.
Gedimino Bytauto „Vizijos“ – unikali kūrybinė kelionė
Lietuvos Respublikos meno kūrėjas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, poetas, dailininkas, muzikantas Gediminas Bytautas ne per seniausiai išleido naują savo poezijos knygą „Vizijos“, kurią puošia jo paties tapybos, grafikos darbai, knygą papildo ir autoriaus kartu su žmona Odile Norvilaite-Bytautiene sukurti eilėraščiai bei studijų laikų filosofinio darbo interpretacija krikščioniškojo Antano Maceinos egzistencializmo tema. Naująją knygą, kuri žada unikalią kelionę po poezijos, dailės ir filosofijos pasaulį, pristato neįprastas jos viršelis – paveikslas iš žodžių, kaligrafinis grafikos kūrinys, dėl kurio, prisipažino menininkas, buvo didžiausia dilema: ar aštrios frazės, gatvės slengas nesugadins knygos turinio? „Tam tikra prasme knygos viršelis skelbia revoliuciją, bet aš sakau, kad jaunystė ir yra skirta revoliucinėms nuotaikoms reikšti, kai senatvėje tai atrodytų tikras marazmas“, – menininko žmona taip pat poetė ir menininkė O. Norvilaitė-Bytautienė neslėpė, kad yra savo vyro kūrybos kritikė, tad patarusi neatsisakyti sumanymo. O pragmatiškoji racionalioji naujosios knygos dalis – tai kritikų recenzijos, anotacijos, kuriose jie išsako savo nuomonę apie Gedimino kūrybą. Knygą, anot sutuoktinių kūrėjų, išleisti buvo nelengva: strigo knygos korektūra, bet tai išėjo tik į gera. „Spėjome įmesti vieną antrą štrichą iš savo šiųmetinės kelionės į Briuselį, Europos Parlamentą. Ji mus tiek sužavėjo, kad įspūdžiai jau persikėlė į mūsų kūrybą“, – kalbėjo jie ir jau svarsto apie naujus kūrybinius planus, kuriuose – numatomos išleisti dvi knygos. „Vieną leisime lietuvių ir lenkų kalbomis. Aš esu užaugusi dvikalbėje šeimoje, ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos leidinyje „Gintaro gimtinė“ jau išspausdinti mano vertimai iš lenkų į lietuvių kalbą. Esu skatinama tai daryti ir toliau, todėl kartu su Gediminu pagalvojome, kodėl gi neišvertus savo eilėraščių iš lietuvių į lenkų kalbą? Keliavome po Lenkiją, kur susidūrėme su labai įdomiais kultūriniais potyriais, lietuviai mus labai šiltai priėmė, o ir lenkai labai kultūringi žmonės, vertinantys ne tik savo, bet ir kitų tautų kultūrą, – O. Norvilaitė-Bytautienė sakė, kad, prasimankštinusi su poezija ir lenkų kūrybos vertimais, laiko skirs prozai. – Tekstų susikaupę gal dešimčiai knygų, bet pradėsiu nuo novelių rinkinio „Būrėjos užrašai“. Man šis žanras – priimtinas, nes ir rašyti lengviausia apie tai, ką pats esi patyręs.“
Šokėjai varžėsi „Kretingos krašto taurės“ varžybose
Kretingos rajono kultūros centre įvyko Lietuvos sportinių šokių federacijos lygos „Šokiai visiems“ varžybos „Kretingos krašto taurė 2023“. Tokio masto varžybos mūsų krašte suorganizuotos pirmą kartą. Varžybose dalyvavo šokėjai iš visos Lietuvos, tokių miestų, kaip Šiauliai, Vilnius, Kaunas, Kėdainiai ir t.t. Iš viso susirinko 618 dalyvių, dar maždaug apie 650 juos lydinčių žiūrovų. Savo jėgas „Kretingos krašto taurės“ varžybose panoro išbandyti ir 50 kretingiškių, kai kuriems jų jos buvo sėkmingos. Geriausiai pasirodė ir savo amžiaus kategorijoje I vietą iškovojo Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių grupė „Pozityvas“. „Pirmą vietą 3–6 metų grupėje taip pat laimėjo mūsų mažieji šokėjai, o kretingiškiai solo šokėjai pateko į finalą“, – varžybų šeimininkų pasiekimus įvardino Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių grupės vadovas Tadas Romeika. „Jau kurį laiką dirbu Kretingoje, todėl norėjau būtent čia suorganizuoti tokio masto renginį, – tikino T. Romeika, paaiškinęs, kad tokie renginiai primena sportinių šokių naudą, populiarina juos, parodo, kokia aktyvi yra šokėjų bendruomenė. – Mūsų šokėjai treniruojasi ištisus metus, tačiau jie neturi, kur varžytis. Su tuo daugiausiai susiduria komandos, kurios per metus turi galimybę dalyvauti maždaug 3 varžybose ir ten išbandyti savo jėgas.“
Tikra ir stipri „Minijos“ pergalė
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama Kretingos „Minija“ savo aikštėje, stebint per 300 žiūrovų, 3:0 nugalėjo Vilniaus „Žalgirio B“ ekipą. Šia pergale ypač džiaugėsi vyriausiasis komandos treneris Thiago: „Vyrai sunkiai dirba per treniruotes, aukoja savo laiką. Nesame profesionalų komanda, vyresni žaidėjai mokosi, dirba, po darbo vyksta į treniruotes ir įdeda labai daug pastangų, kurias vainikavo tikra ir stipri „Minijos“ pergalė, prie kurios ypač prisidėjo komandos vartininkas.“ Jam paantrinęs vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas teigė, kad per rungtynes buvo visko, ir rezultatas dėl padarytų klaidų galėjo būti kitoks: „Kalbant apibendrintai, šiuo atveju vienas geriausių žaidėjų buvo mūsų vartininkas Amiras – jeigu ne jis, dar nežinia, ar būtume šventę pergalę.“
Sėkmingas kretingiškės rankininkės sezonas: su komanda – į aukščiausią Italijos lygą
Kretingiškė rankininkė 25-erių metų Ramunė Poškutė, aikštėje tarp kitų žaidėjų išsiskirianti savo universalumu, baigė sezoną Italijoje, Sicilijoje, kur atstovavo „Pallamano Paceco“ klubui. „Tai, kas pagal iškeltus tikslus mums buvo numatyta pasiekti per trejus metus, padarėme per vieną sezoną“, – tvirtino buvusi Kretingos sporto mokyklos auklėtinė. Rankininkė tęsė mintį: „Laimėjome Sicilijos taurės varžybas, prieš tai iškovojome Sardinijos taurę, o rankinio čempionate, patekusios į geriausiųjų aštuonetą, savo grupėje iškovojusios I v., galutinėje įskaitoje tapome antros ir patekome į aukščiausią Italijos moterų rankinio lygą.“ Šis laimėjimas klubui yra labai reikšmingas, kadangi jis veiklą vysto tik pirmuosius metus ir jau sugebėjo perrašyti Sicilijos salos moterų rankinio istoriją – tą pripažino ir klubo prezidentas. Po šio laimėjimo R. Poškutė sulaukė kvietimų žaisti Prancūzijoje, Italijos aukščiausioje lygoje. Rankininkė dar nėra iki galo apsisprendusi, tačiau kalbasi su klubo vadovais, kas gi jai būtų geriausia. „Mano kontraktas su „Pallamano Paceco“ pasirašytas trejiems metams. Tačiau klubo vadovai supranta ir vertina mano perspektyvas, taigi kartu ieškosime galutinio sprendimo, – R. Poškutė neslėpė, kad vis dėlto, kad ir kiek viliojantys būtų kitų klubų pasiūlymai, ji labiau linkusi likti „Pallamano Paceco“. – Dar noriu pasilikti, dar jaučiu, kad ne viską iki galo padariau, man sako, kad komandai esu reikalinga. Bet galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar klubas apskritai pereis į aukščiausią lygą – nors „Pallamano Paceco“ Sicilijoje yra tik antra komanda, iškovojusi teisę žaisti A lygoje, tačiau klubui išgyventi nelengva: trūksta rėmėjų, o visas sezonas būtų vien skrydžiai į kitus Italijos miestus.“
Kretingos centre atnaujintas stadionas oficialiai turėtų būti atidarytas per Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventę birželio10 d., šeštadienį, tačiau į sporto aikštyną jaunimas įsisuko nelaukdamas oficialios jo atidarymo ceremonijos, aktyviai laisvalaikį leidžiančių jaunų žmonių čia ypač gausu vakarais. Aikštynas priklauso Kretingos sporto mokyklai. „Esame sutarę, kad šį Savivaldybės turtą prižiūrės Pranciškonų gimnazija, kuri irgi naudojasi aikštynu. Renovuotas stadionas, kuriuo naudojasi Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, taip pat yra Sporto mokyklos balanse, jį prižiūri ši gimnazija“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, akcentavęs, kad abu sporto aikštynai yra atviri visuomenei. Daugėjant lankytojų aikštyne miesto centre Savivaldybė imasi spręsti iškilusią tualetų problemą. Pastatytas biotualetas bus laikinas. „Svarstome prailginti prie Turizmo informacijos centro ir šalia stadiono esančio miesto tualeto darbo laiką“, – sakė meras. Įprastai Pranciškonų stadionu vadinamo Kretingos centre esančio sporto aikštyno renovacija kainavo 603 tūkst. eurų. Aikštynui sutvarkyti Savivaldybė 331,5 tūkst. eurų gavo iš valstybės Sporto rėmimo fondo, 102 tūkst. eurų skyrė iš savo biudžeto, kitus skolinosi. Tiek stadiono Kretingos centre, tiek esančio šalia Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos renovacijos darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Rolana“.
„P. n.“ informacija
Didelė nelaimė antradienį apie 15.49 val. įvyko Klaipėdos gatvėje Kretingoje – atvira liepsna degė gyvenamasis daugiabutis namas. Po gaisro be pastogės liko 5 tame name gyvenusios šeimos. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams namas degė atvira liepsna. Gesinimo darbus dar labiau apsunkino stiprus vėjas. „Namas medinis. Pučiant stipriam vėjui ugnis plito dar greičiau“, – paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Černauskas. Pastatas – medinis, 2-iejų aukštų su mansarda, perdengimai mediniai, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Name buvo įrengti 5 butai. Per gaisrą nudegė antras namo aukštas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, nudegė pastato stogas. Pirmas aukštas sulietas vandeniu. Iš namo antro aukšto išnešti 3 dujų balionai. Kilus gaisrui viduje buvo žmonės, vienas jų išvežtas į gydymo įstaigą. Kiek tuo metu žmonių buvo viduje, tiksliai nežinoma. Ugniagesiams gelbėtojams pradedant gesinimo darbus teko susidurti su miesto vandentiekio sistemos problema – krito slėgis. „Sukelti slėgį pavyko pakankamai greitai, todėl didelių problemų neturėjome“, – sakė D. Černauskas. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė paaiškino, kodėl taip galėjo nutikti: „Vienu metu buvo imamas didelis kiekis vandens, o toje vietoje vamzdynų pralaidumas nedidelis.“ Į nelaimės vietą atvyko gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos – 5 autocisternos, taip pat greitosios medicinos pagalbos medikai. Vietoje buvę žmonės pasigedo policijos pareigūnų, nes viename Klaipėdos gatvės ruožų eismas buvo paralyžiuotas, dėl ko vietos gyventojas ėmėsi reguliuoti eismą ties žiedine sankryža, nukreipdamas vairuotojus važiuoti kitu keliu. Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko teigimu, tądien iškvietimo į gaisrą tuo laiku jie negavo.
„P. n.“ informacija
Gamta galią parodė ir sodininkams, ir uogininkams
„Dvejus metus iš eilės obelys pusantro metro nuo žemės buvo nubaigtos, tačiau bent viršuje sveikų žiedų dar likdavo. Šį šaltą ir sausą pavasarį šalnos sugriebė tiek, kiek įstengė – švaru“, – juokėsi rajone žinomas sodininkas darbėniškis Adomas Poškys. Lietaus reikia kaip aukso Iš kur toks optimizmas, kai, regis, tiek praradus, verkti reiktų? Bet Adomas porina toliau ta pačia gaida: esą verk neverkęs, sau „nepamačysi“. Žmogus – tik tarpininkas tarp dangaus ir žemės. Kiek gėrio Dievulis duoda, su tiek reikia tenkintis. O tas sodininkas, kuris neturi santaupų visiems metams „į priekį“, sodininku negalįs vadintis. „Va, „Bohemia Gold“, obelaitė iš Algirdo Amšiejaus medelyno parsivežta, rudenį pasodinta. Pukšt pukšt – palietus krenta nurudavę sausi žiedai. Vaisių iš čia jau negausi“, – patirtimi dalijasi šeimininkas. Daugiau kaip 4 hektarus ploto Medomiškių kaime užimančia valda žygiuojam toliau. Po medžiais žemė plika, be žolių, juoduoja. „Ūkis sertifikuotas, chemijos, kad piktžoles nuėstų, negalim purkšti. Nusipirkom brangų itališką frezą – tikimės, atsipirks, su sūnum Donatu sufrezavom, pasisėjom žemaūgių dobilų, sakėm, nauda bus keleriopa: ir azotu obelų šaknis aprūpins, ir dėl grožio baltai žydės, o ir nuosavos bitės pasikeisdamos ratus suks, maitinsis, nektarą iš tų dobiliukų siurbs. Bet kad nė vienas dobilas neišdygo, visi išdegė“, – pasakoja A. Poškys. Sodininkas stabteli prie kito, ketverius metus auginamo, vaismedžio, pirštais pakedena taip pat sudžiūvusį žiedyną, vėjas bemat tuos lapelius pagauna, kažkur skraidina. Adomas atvirauja: tikėjosi po 5 ar net 10 kilogramų obuolių nuo tos obels, bet nepavyks. Nors, sako, negali žinoti, ko iki rudens sulauks. Gal uraganai nesiautės, liūtys nedrengs, kruša nekapos, gal gamta išties bus rami ir sodui palanki? Bent šiomis dienomis tai lietus už auksą būtų brangesnis.
Europos Parlamentas kreipėsi į valstybes nares, į Europos Komisiją ir Tarybą dėl socialinės europiečių apsaugos stiprinimo. „Vasara šiek tiek pridengia įsibėgėjančią ekonomikos krizę. Bet vasara greitai prabėgs. Jau šiandien būtini skubūs, konkretūs sprendimai, kaip apsaugoti žmones nuo krizės pasekmių“, – teigė Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. – Gerbiama Vilija, perskaičius Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės Europos darbotvarkės susidaro įspūdis, kad ji skirta Lietuvai. – Deja, bet ji skirta visoms ES valstybėms. Visur susiduriama su socialinėmis problemomis. Kita vertus, infliacija, maisto ir energijos kainų didėjimas Lietuvos žmonėms kirto ir kerta bene skaudžiausiai visoje ES. Todėl Europos Parlamentas dar kartą primena: per krizę parama žmonėms turi būti didesnė. Man stipri socialinė Europa ir Lietuva yra svarbiausias reikalas: jei žmonės skurs, didės atskirtis, planuoti ir kurti sėkmingą Europos ir Lietuvos ateitį bus sudėtinga. – Į ką Europos Parlamentas atkreipia dėmesį savo rezoliucijoje? – Išskirsiu kelis aspektus. Ir per krizę, ir nuolatos būtina užtikrinti tokias minimalias pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, kurios leistų žmonėms išvengti skurdo. O tai reiškia, kad svarbu mažinti pajamų nelygybę ir kovoti su skurdu. Dar labai svarbu, kad Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į vidutines pajamas gaunančius žmones. Dėl ekonomikos nuosmukio jie taip pat patiria didelių sunkumų. Paraginome parengti ES veiksmų planą vidutines pajamas gaunantiesiems stiprinti. Žinoma, pagalba vaikams. Europos Parlamentas primena Komisijai ir valstybėms narėms ne vieną raginimą skirti daugiau lėšų Europos vaiko garantijų sistemai ir jai numatyti bent 20 milijardų eurų. Valstybės paragintos skirti didesnę paramą regionų žmonėms: krizė didžiausią neigiamą poveikį daro mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms. Dėl to dar labiau didėja ekonominė ir socialinė atskirtis, žmonės regionuose turi dar mažiau galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis.
|
|
