|
|
|
(1757) 2023-05-26Nidos gatvė – situacijos ar neūkiškumo įkaitė
Nidos gatvės gyventojai skundžiasi gyvenantys purve, dulkėse ir triukšme, nes metų metais laukia asfalto. Ir dar – kone tarp gyvenamųjų namų įsispraudusi medienos apdirbimo įmonė, į kurią kasdien važinėja miškovežiai, kitokia ūkinė technika. Projektas sutvarkyti Nidos gatvę buvo parengtas prieš kelerius metus, o šį pavasarį gyventojams lyg ir švystelėjo vilties krislas – buvo atnaujintas apšvietimas, tačiau darbai vėl sustojo. Žmonėms neramu – ar ilgam? Svajonėse – praeiti su aukštakulniais Nidos gatvės gyventoja Aldona Stakėnienė laiške redakcijai džiaugėsi kasmet gražėjančia Kretinga – tvarkomomis gatvėmis, parkais, tačiau ją neramina, kad yra netvarkomų ar nebaigtų tvarkyti vietų. Viena tokių ir esanti Nidos gatvė. „Kelis kartus sklandė kalbos, kad jau „ateina“ asfaltas, vėliau paaiškėdavo, kad tai – „antis“, nors praėjusį rudenį abipus gatvės įrengtas naujas apšvietimas, – rašo 87-erių Aldona, prieš 40 metų įsikūrusi Nidos gatvėje. – Bet vis dar tikiuosi, gal dar ir aš sulauksiu dienelės, kai savo gatve galėsiu prasieiti apsiavusi ne guminiais ar kerzo batais, o aukštakulniais.“ Nidos gatvės senbuvis, buvęs ilgametis rajono politikas Raimundas Puškorius patikino, kad gyventojai teisingai rašo ir skundžiasi: „Aš pats raminau žmones, kad gatvę asfaltuos ta pati įmonė, kuri įrengė apšvietimo stulpus. Savivaldybė žadėjo, kad Nidos gatvės renovacija eis pirmu numeriu, bet dabar – jokio judesio. Dar nepuoliau aiškintis, bet vis dar tikiuosi, kad darbai prasidės.“ R. Puškorius prisiminė incidentą, kad dalis užsisukančios Nidos gatvės nė nebuvo įtraukta į renovacijos programą, tačiau vis dėlto buvo išreikalauta, kad renovuotų visą gatvę.
Vytauto gatvei – papildomos lėšos
Susisiekimo ministerija informavo, kad šią vasarą Kretingos miesto Vytauto gatvėje prasidės rekonstrukcijos darbai – bus rekonstruojamas beveik kilometro ilgio ruožas, miesto teritorijoje jungiantis magistralinį kelią A11 Šiauliai–Palanga ir krašto kelią Nr. 216 Gargždai–Kretinga. Kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, šiai rekonstrukcijai skirta 499,3 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Likusią dalį finansuoja Kretingos rajono savivaldybė. „Valstybinės reikšmės kelius jungiančiu Vytauto gatvės ruožu vyksta intensyvus tranzitinis eismas, čia važiuoja Kretingos viešasis transportas, nemažai krovininių automobilių. Šios gatvės rekonstravimas pagerins eismo sąlygas tiek Kretingos gyventojams, tiek tranzitu važiuojančiam transportui, todėl darbams paspartinti skyrėme tikslinį finansavimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų“, – paaiškino susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Vytauto gatvė yra šiaurės rytiniame Kretingos miesto pakraštyje, dalis jos eina ties miesto riba. Prie šios gatvės yra gyvenamieji namai, veikia gamybos, paslaugų, prekybos ir verslo įmonės, įsikūręs Kretingos autobusų parkas. Šia gatve per parą pravažiuoja vidutiniškai apie 4,5 tūkst. transporto priemonių.
Ilgametis Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, pirmąkart į tarybą išrinktas 1997-aisiais, buvęs pagal pirmąją valstybės administracinę struktūrą veikusios Kretingos miesto tarybos narys, socialdemokratas Steponas Baltuonis traukiasi iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir Lietuvos socialdemokratų partijos, kuriai priklausė nuo 1994 metų. Oficiali tarybos nario mandato atsisakymo priežastis – nuolatinę gyvenamąją vietą S. Baltuonis pasirinko Šventojoje, Palangos miesto savivaldybėje. Paklaustas, kodėl palieka socialdemokratų partiją, S. Baltuonis sakė: „Nusprendžiau atsisakyti aktyvios politinės veiklos“.
„P. n.“ informacija
Pradėjo rajono sveikatos priežiūros įstaigų reformą
Iki 2024 m. sausio 1 d. Kartenos pirminės sveikatos priežiūros, Kretingos psichikos sveikatos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrai turės būti prijungti prie Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) – ketvirtadienį nusprendė Kretingos rajono savivaldybės taryba. Sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai, iš tądien posėdyje dalyvavusių 20 tarybos narių 1 balsavo prieš, 4 susilaikė. Sprendimo aiškinamajame rašte teigiama, kad, reorganizuojant viešąsias Kretingos rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas, siekiama optimizuoti prijungiamų įstaigų valdymą, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, gerinti ambulatorinių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų Kretingos rajono gyventojams prieinamumą, kokybę. Nurodomos ir kitos šių 3-jų įstaigų prijungimo prie Kretingos PSPC priežastys: Kretingos psichikos sveikatos centras 2023 m. pradžioje neteko apie 5 tūkst. prisirašiusių gyventojų (vieną rajono privatų pirminės sveikatos priežiūros centrą nupirkę verslininkai atsisakė Kretingos psichikos sveikatos centro paslaugų, jas teikia jų valdomos įstaigos). Praradęs apie 5 tūkst. prisirašiusiųjų centras neteko iš teritorinės ligonių kasos už juos kasmet gautų apie 40 tūkst. eurų. Sumažėjus prisirašiusių asmenų esamos įstaigos darbuotojų skaičius yra per didelis. „Darbuotojai turi būti atleidžiami“, – nurodoma sprendimo aiškinamajame rašte, jame akcentuojamos ir per didelės šios įstaigos valdymo išlaidos. Kartenos PSPC centro opiausia problema – šeimos gydytojų trūkumas, šiandieną dirbantys du gydytojai yra pensinio amžiaus. Salantų PSPC trūksta pagalbinio personalo. Kretingos PSPC kasmet patiria nuostolį iš po rajoną išsibarsčiusių medicinos punktų. Per pastaruosius 4 metus 4 punktai – Baubliuose, Laukžemėje, Piliakalnyje ir Šukėje nunyko, nebeatsirado ten dirbti norinčių medikų. Atsižvelgus į tai, vykdant įstaigų reorganizaciją, šie punktai naikinami. Tebeveikia Kretingos PSPC priklausantys medicinos punktai Raguviškių, Jokūbavo, Kurmaičių ir Rūdaičių gyvenvietėse, tačiau rašte pažymima, kad medicinos punktai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos savivaldybių ir valstybės asmenų sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūroje neegzistuoja nuo 2010 metų.
„P. n.“ informacija
Suteikė Kretingos rajono Garbės piliečio vardą
Kretingos rajono savivaldybės taryba suteikė Kretingos rajono Garbės piliečio vardą gydytojai Janei Leščiauskienei už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenei sveikatos apsaugos srityje. J. Leščiauskienė yra apdovanota Lietuvos gydytojo garbės ženklu, karteniškius gydo jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Rajono Garbės piliečio vardas paprastai per kalendorinius metus suteikiamas vienam asmeniui, o Garbės piliečio regalijos iškilmingai įteikiamos per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę birželį.
„P. n.“ informacija
Valdančiųjų lyderė – Jolanta Girdvainė
Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji koalicija lydere išrinko politinio komiteto Kretingos kraštas narę Jolantą Girdvainę, – apie tai ketvirtadienį tarybai pranešė to paties politinio komiteto narys Darius Petreikis. J. Girdvainė, tarybai vienbalsiai pritarus, buvo deleguota (kartu su meru Antanu Kalniumi) Kretingos rajono savivaldybei atstovauti Klaipėdos regiono plėtros taryboje. Savivaldybės atstove regiono plėtros taryboje prieš J. Girdvainę teikta politinio komiteto Kretingos kraštas ir tarybos narė Dalia Bieliauskienė sutikimą dirbti šioje institucijoje atsiėmė. Apie tai tarybai pranešė meras Antanas Kalnius, kadangi D. Bieliauskienė posėdyje nedalyvavo. A. Kalnius akcentavo, kad D. Bieliauskienė atstovauti Kretingos rajono savivaldybei atsisakė po to, kai žiniasklaidoje buvo išsakyta mintis dėl galimo nepotizmo – A. Kalnius ir D. Bieliauskienė yra brolis ir sesuo.
„P. n.“ informacija
Projektas – tarp geriausių Europoje, bet ir nuoskaudos niekur nedingo
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Salantų regioninio parko grupės įgyvendintas projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas siekiant atkurti Salanto upės vagą“ ką tik susilaukė tarptautinio dėmesio: pateko tarp penkių organizacijos „Dam Removal Europe“ remiamo konkurso nominantų iš visos Europos. Vieniems vaisius saldus, kiti to nesako Salantų regioninio parko grupės ekologo Antano Kubiliaus teigimu, Europa savo upėms yra stipriai pakenkusi, migruojančios žuvų rūšys drastiškai nyksta, todėl užsibrėžtas tikslas šalinti užtvankas ir bent iš dalies atgaivinti, atkurti buveines. Organizacijos „Dam Removal Europe“ misija užtvankų griovimo projektus kuo plačiau viešinti. Nors ekspertų komisijos ir visuomenės, kuri balsavo, sprendimu, pirmoji vieta bei apdovanojimas atiteko ispanams, A. Kubiliaus nuomone, vien faktas, kad iš maždaug 70 Europos užtvankų šalinimo projektų salantiškis įrašytas į geriausiųjų penketuką, negali nedžiuginti. „O kas džiaugiasi? Tie patys, kurie projektą užsakė, kurie vykdė, bet ne vietiniai gyventojai, – pastebėjo šešių butų name prie pernai nugriautos užtvankos gyvenantis Bronius Leknius. – Kone visas miestas buvom susirinkę, protestavom, „gvalta“ šaukėm, kad tą užtvanką paliktų, bet kam rūpi? Upė baisi, į save tapo nepanaši, sekli.“ Nuo 1970-ųjų tame daugiabutyje gyvenanti Broniaus kaimynė Stanislava Petrutienė pritarė, kad patogumų liko mažiau: vasarą vos pro duris išėjus nebegalima išsimaudyti, nebegalima, kaip anksčiau, tilteliu nusileidus, pasisemti vandens gėlėms ir daržams palaistyti... „Bet ta gamta aplink vis tiek liko graži – žalia, anądien stebėjau atskridusį juodąjį gandrą“, – pasakojo moteris.
Kito salantiškio Valerijono Einikio žodžiais, galbūt Regioninio parko direkcijos (tuomet taip vadinosi) vadovai į žmonių nuomonę būtų labiau įsiklausę, supratę norą išsaugoti užtvanką, jeigu patys būtų „iš šaknų“ vietiniai, o ne „ateiviai“. Nugriovus hidrotechnikos statinį, vanduo nuseko tiek, kad perbridęs nesušlapsi, žadėtų žuvų – nė kvapo.
Prie kelio į Rūdaičius, tarp Kretingsodžio kaimo ir Tenžės upės, plyti Ankštakiai. Tai vienas seniausių Kretingos krašto kaimų, kurio žemėje žmonės gyvena nuo neolito laikų.
Trys kapinynai mena vakarų baltus
Pirmuosius Ankštakių gyventojus mena kaime rastas akmeninis laivinis kirvis, kuriuo naudojosi III–II tūkst. prieš Kristų čia gyvenę virvelinės keramikos kultūros atstovai. Be jo, aptiktas ir bronzos amžių menantis artefaktas – žalvarinis įvijinis smeigtukas.
Senajame geležies amžiuje vietovė pateko į Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinę sritį, kurios atstovus vakarų baltus mena trys kapinynai. Jie liudija, kad III–V a. mirusieji bendruomenės nariai laidoti nedeginti, o kiekvieną kapą juosė akmenų vainikas, besijungiantis su gretimo kapo vainiku. Mirusieji buvo išlydimi puošniai aprengti, su savo ginklais, darbo įrankiais ir buities reikmenimis. Jų kaklus puošė antkaklės, rankų riešus – apyrankės, o pirštus – žiedai. Rūbai buvo susegami segėmis arba smeigtukais. Vyrui į kapą palei kairį šoną įdėdavo ietį. Virš galvos vyrams ir moterims pastatydavo nedidelį, miniatiūrinį molinį puodelį, šalia padėdavo vieną ar kelias Romos imperijos monetas – sestercijas.
Po didžiojo tautų kraustymosi čia atsikėlė seniesiems gyventojams giminingi kuršiai, kurie savo artimuosius VIII–XII a. laidojo šalia senųjų kapinynų, kaimo šiaurinėje dalyje. Čia aptinkami dviejų tipų kapai: griautiniai ir degintiniai.
Degintiniams kapams XI–XII a. kasdavo įvairaus dydžio ir gylio duobes, į kurias supildavo iš laužavietės parneštus mirusiojo palaikus su įkapėmis. Įkapių rasta nedaug, o kai kuriuose kapuose jų neaptikta. Iš griautinių kapų išsiskyrė XII a. pab. – XIII a. pr. kario-raitelio kapas. Karys buvo palaidotas su vytine antkakle ant kaklo, o jo rūbas buvęs susegtas trimis pasaginėmis ir viena apskrita sege. Į kapą pomirtiniam gyvenimui buvę įdėti pjautuvas, drožtuvas, kovos kirvis ir dvi ietys. Šalia jų gulėjo dvinariai žąslai, liudijantys, kad palaidotasis yra raitelis.
Be to, kapinynuose rasta atsitiktinių radinių, patekusių iš suardytų kapų. Iš jų išsiskyrė ornamentuotos šukutės-amuletas. Na, o apsilydęs žalvarinis svarelis liudija, kad X–XIII a. Ankštakių bendruomenėje būta pirklių, kurie palaikydavo prekybinius ryšius su kitais kraštais ir bendruomenėmis.
Kretingiškis verslininkas Rimas Valentukonis prieš trejus metus ėmėsi įgyvendinti senokai puoselėtą sumanymą – greitai pačiam pasistatyti gyvenamąjį namą. Ir ne bet kokį, o apvalų, iš tolo primenantį didelę jurtą ar nuo cerkvės nukeltą kupolą. Šis neįprastas statinys, kurio diametras – 9 m, o grindų plotas – 63,6 kv. m, Geštautų kaime, Tenžės upės šlaite, traukia akį, važiuojant senuoju keliu iš Palangos.
Greta namo – poilsio zona
R. Valentukoniui priklausantis 1,4 ha žemės sklypas, kuriame jau įveistas sodas, pastatytos saulės elektrinės, leidžiasi žemyn ligi pamiškės palei Tenžės upę. Būtent tolimajame jo šlaite, kuris apsaugo nuo rytų vėjų, šeimininkas ir ėmėsi statybos. Namas suręstas ant polių iš putų polistirolo, atskiras jo dalis sumaunant vieną ant kitos. Iš išorės namas padengtas specifine stogų danga.
Greta namo-kupolo jau suręstas taip pat kupolo formos, bet iš stiklo ir medžio konstrukcijų žiemos sodas, kuriame Rimas ketina auginti egzotinius augalus. O į patį pakalnės šlaitą remiasi ūkinis pastatas-dirbtuvės, jo viršuje – garažas. Greta šio statinio, pasakojo šeimininkas, dar turi atsirasti sūkurinė vonia ir dušas. Visą šlaitą jis pasirengęs išmūryti akmenimis, – šių į sodybą, sakė, jau prisivežęs pakankamai.
Priešais statinius durpyne iškasti du tvenkiniai, vienas jų jau tarnauja ir kaip maudynių vieta, ir kaip ramybės oazė, po kurią galima pasiplaukioti savadarbiu plaustu su stogeliu ir pasimėgauti apylinkių ramuma. Juolab kad patenžę pamėgę laukiniai gyvūnai: į sodybą užklysta stirnos, prabėga zuikiai ir lapės, atskrenda gervės. O kada nors, atviravo Rimas, šis tvenkinys turėtų tapti ir žvejybos vieta: mat, užveisė karosų, amūrų, pats juos maitina duona ir mišiniais. Ir kai taip pripranti, kai tos žuvys tampa tarsi augintiniai, juokėsi, šioms užaugus, kažin, ar bepakils ranka jas meškerioti.
„STEAM ugdymas darželyje ir pradinėje mokykloje: mokau ir mokausi 2023“, – tai antroji respublikinė teorinė- praktinė STEAM konferencija, kurią surengė Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“.
Ir moko, ir mokosi
Gerąja patirtimi dalijosi 21 praktikė ir 6 teoretikės – Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorės, uostamiesčio, Kretingos rajono, Panevėžio ugdymo įstaigų pedagogės.
STEAM – tai iš anglų kalbos kilęs akronimas su užšifruotomis keturiomis disciplinomis: angliškai Science – mokslas, Technology – technologijos, Engineering – inžinerija, Arts – menai ir kūryba, Math – matematika. STEAM – tai būdas, padedantis vaikams pamokose įgyjamas žinias iš karto pritaikyti praktiškai.
„Iš raidžių kratinio gaunam pavidalą, žinom, su kuo jis „valgomas“. Amerikos iškiliausi protai atrado STEAM-ą kaip atasvarą vartotojiškumui ir planetos griūčiai, mes jį taikom čia ir dabar, džiaugiamės, kad galim išeiti iš rėmų, išsikėlę sau iššūkius, daugiau pasiekti ir vaikų veiduose matyti pasitenkinimą – kitokį pažinimą, kitokias akis“, – sveikindama konferenciją kalbėjo rajono Švietimo skyriaus vyr. specialistė Lina Jadenkuvienė. Ji pasidžiaugė pedagogų ryžtu atrasti būdų, kaip išeiti „iš rėmų“, nes dirbti įprastai yra gerokai paprasčiau.
STEAM keliu Kretingos mokykla-darželis, anot direktorės Snieguolės Bružės, kantriai, sistemingai, turint susikurtą strategiją ir viziją, žingsniuoti pradėjo 2018-aisiais, 2021-aisiais rudenį gavo Pradedančiosios STEAM mokyklos ženkliuką ir įstojo į Lietuvos STEAM mokyklų tinklą. O šiemet, gegužės 2-ąją, pasiekė puiki žinia – ugdymo įstaiga pelnė Pažengusios STEAM mokyklos ženklą.
„Tai liudija, kad mūsų darbai yra įvertinami“, – pasidžiaugė S. Bružė. – Šios konferencijos pavadinime žodžiai „Mokau ir mokausi“ taip pat įrašyti neatsitiktinai – pedagogai turime ne tik mokyti, bet ir patys mokytis nuolat.“
Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Boružiukų“, „Voveriukų“ grupių ugdytiniai, drauge su savo mokytojomis šių eilučių autore Vita Jonikiene, Sandra Ramoniene buvo išvykę į kelionę, kurios tikslas – pažinti alpakų gyvenimą, pasimokyti, kaip su jomis saugiai elgtis, pasisemti gerų emocijų, ir taip patenkinti vaikų pažintinius poreikius.
Kelionė autobusu daugeliui mažųjų sukėlė emocijų pliūpsnį – kai kuriems tai buvo pirmoji kelionė šia transporto priemone. Keliautojus pasitiko „Kerų sodybos“ šeimininkė Loreta Kerienė, kuri pakvietė susipažinti su alpakomis. Kol keliavome aptvaro link, sodybos šeimininkė papasakojo, kad „Kerų sodyba“ buvo įkurta 2014 metais, o po keturių metų atkeliavo pirmosios dvi alpakos. Alpakos šeimininkus sužavėjo savo išskirtine elegancija, tvarkingumu ir šeimyniškumu, mat jos visada kartu. Anot sodybos šeimininkės, alpakos ne tik puošia sodybą, bet yra ir naudingos. Kasmet pavasarį jos yra kerpamos ir iš vilnos verpiami siūlai, kurie vertinami vartotojų, nes nesukelia alergijos.
Prie aptvaro išvykos dalyvius pasitiko 8 alpakos ir ožys. Kiek nedrąsiai stebėjome vieni kitus, bet vėliau susidraugavome. Daug emocijų vaikams suteikė galimybė gyvūnus pamaitinti obuoliais, morkomis, kopūstais. Su džiaugsmu stebėjome, kaip alpakos kramto mūsų atneštas vaišes. Su vaikais aptarėme ir alpakų išvaizdą, įvardijome spalvas, skaičiavome, kokių daugiausia, pastebėjome, kad alpakos moka labai greitai bėgti ir klauso savo šeimos vado – alpakų tėvo. Per išvyką buvo sužadintas ne tik vaikų smalsumas, bet ir meilė gyvūnams. Daugelis norėjo parsivežti bent vieną alpaką namo. Kupini gerų emocijų ir pakilios nuotaikos suspėjome dar pasidžiaugti sodyboje esančia žaidimų aikštele. Pasistiprinę skaniais obuoliais, atsisveikinę su naujais draugais, žygiavome pėsčiomis darželio link. Apsilankymas „Kerų sodyboje“ paliko vaikams neišdildomą įspūdį.
Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokas Renatas Daugėla krepšinį žaidžia nuo mažens ir, būdamas aštuoniolikos, jau teisėjauja varžyboms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jaunuolis papasakojo, kaip krepšinis atsirado jo gyvenime ir kas paskatino tapti teisėju.
Paskatino draugai
Nemaža dalis jaunuolių svajoja tapti Lietuvos krepšinio garsenybėmis ir dėl to dauguma išbando savo jėgas per treniruotes. Renatas nėra išimtis. Paskatintas klasės draugų nuvyko į pirmąsias krepšinio treniruotes ir, kaip pats vaikinas sakė, kodėl gi nepabandžius.
Norą žaisti krepšinį jaunuolis išreiškė savo tėvams, kurie jį ir nuvedė į pirmąsias treniruotes. Tuomet jį Palangoje treniravo Regimantas Juška. Renatas jau tada suprato, kad tai – jo pašaukimas.
Paklaustas, kas aštuoniolikmečiui yra krepšinis, nedvejodamas atsakė, kad tai – antras svarbiausias dalykas jo gyvenime po šeimos. Kodėl gi jaunam vaikinui ši sporto šaka užima tokią svarbią vietą? Į tai Renatas reagavo iš karto: tai vieta, kurioje jis gali atsipalaiduoti, išmesti iš galvos visus rūpesčius, negatyvias emocijas, atsiriboti nuo įprastų dalykų ir susikoncentruoti į sportą.
Krepšiniu R. Daugėla gyvena jau 11–12 metų. Jis savęs nemato niekur kitur nei dabar, nei ateityje. „Tai, kuo užsiimu, yra įdomu ir leidžia tobulėti kaip asmenybei“, – kalbėjo jaunuolis.
Jei kas iš skaitytojų svajotų apie šią sporto šaką, vaikinas atskleidė, kokių sugebėjimų tam reikia: „Neprivalote būti sportiški ir kiekvieną rytą bėgioti, kad galėtumėte žaisti krepšinį.“ Jaunuolis įvardino, kad svarbiausia yra norėti kažką pasiekti, nes viskas prasideda nuo noro ir sportui skiriamo laiko.
Krepšinio sugebėjimus žaidėjai išsiugdo per treniruotes: „To reikia, nes kiekvienas žmogus tobulėja netolygiai ir, tarkim, vienas informaciją ir šiam sportui reikiamus judesius įsisavina greičiau, kitas lėčiau.“
Jaunimo ir vaikų teatras „Atžalynas“ savo spektakliais siekia populiarinti teatrą tarp moksleivių ir yra gerai žinomas kretingiškiams. Vis dėlto „Atžalyno“ aktoriai Gerda Gedrimaitė, Emilija Matulaitytė ir Sidas Čepelevas nusprendė atskleisti, kad vaidinant jaunimo ir ypač – vaikų publikai neretai tenka susidurti su nemaloniais iššūkiais.
Norisi palikti sceną
Jaunieji aktoriai pripažino, kad į kiekvieną spektaklį atėjusi publika būna skirtinga, o daug kas priklauso nuo amžiaus, sudėtingiau – su jaunesniais žiūrovais. „Kartais jie linkę spektaklius žiūrėti ne taip atidžiai, ypač, jei į juos ateina ne savo noru, o, pavyzdžiui, atvesti auklėtojų“, – tikino Sidas, o jam antrino Emilija, akcentuodama, kad situacija tampa dar sudėtingesnė, kai mokyklos, iš anksto neperspėjusios, į spektaklius atsiveda daugiau klasių negu buvo sutarta.
Įsiaudrinusi, chaotiška, nepagarbi jaunimo publika sukuria tiek psichologinį spaudimą, tiek techninių nesklandumų.
„Sunkiausia būna rasti vidinio ryžto toliau atlikti savo vaidmenį. Kai girdi iš žiūrovų įvairias replikas, kai matai, kaip kitiems aktoriams į akis šviečiama vadinamuoju lazeriuku, vienintelis dalykas, kurį norisi padaryti, – tiesiog palikti sceną“, – emocinio mikroklimato tikrove per kai kuriuos spektaklius pasidalino Gerda.
Ją papildė Emilija, teigdama, kad tokiais atvejais kokybiškai vaidinti tampa techniškai neįmanoma: dėl didelio triukšmo scenoje ar užkulisiuose esantiems aktoriams, apšvietėjamas, dirbantiems prie aparatūros viduryje didžiosios salės, nieko nesigirdi.
Vis dėlto visi trys aktoriai pripažino, kad, nepaisant nepagarbios publikos, jie privalo nesiblaškyti ir stengtis suvaidinti kuo geriau, nes tarp triukšmingų žiūrovų tikrai bus ir tų, kurie atėjo nuoširdžiai pažiūrėti spektaklį.
Šokiai, dainos, liaudiški žaidimai, žemaičių tarmė iš vaikų, jaunuolių lūpų skambėjo visoje Kartenoje per pirmą kartą suorganizuotą rajono etnokultūros festivalį „Žėb akelės, lal bornelės“.
Dalyvavo apie 100 mokinių
Renginys įvyko žemaičių kultūra, tradicijomis alsuojančioje Jonučių kaimo turizmo sodyboje. „Ši erdvė puikiai atitiko mūsų renginio viziją. Kiekvienas dalyvis čia gali atrasti vietą sau, pajusti tikrąją žemaičių kultūrą, – sakė viena festivalio sumanytojų Kretingos Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dirmeitienė, įvardinusi, kad į šventę susirinko apie 100 dalyvių. – Atvažiavome į kaimą, o ne miestą, kad vaikai pajaustų tikrąją žemaičių dvasią. Kad ir kalbėtųsi, dainuotų kaime ant pievos, burbuliuojant kalakutams ir panašiai, pajustų tą atmosferą. Manau, kad jie ir kitą kartą norės tokių renginių.“
Idėja organizuoti renginį brendo jau senokai, tačiau viena priežasčių, kodėl jis neįvyko anksčiau, – COVID-19 pandemija. „Labai seniai norėjau suorganizuoti festivalį. Ilgai mąstėme ir su muzikos mokytoja Daiva Beivydiene nutarėme įgyvendinti idėją“, – pasakojo S. Dirmeitienė.
Renginyje visos dainos, pasakojimai, kalbos skambėjo žemaičių tarme. „Sukvietėm tuos, kurie dainuoja, kalba žemaitiškai. Čia demonstruojama liaudies kūryba“, – akcentavo renginį vedusi lietuvių kalbos mokytoja.
Renginyje dalyvavo: Darbėnų gimnazijos kolektyvas „Cyrolele“, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro jaunučių šokių kolektyvas ir choras, Marijono Daujoto progimnazijos vokalinė studija, Kurmaičių pradinės mokyklos POP ansamblis, Simono Daukanto progimnazijos folklorinis kolektyvas „Blezdingelė“, Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro grupė „Kitep“, taip pat pasirodė Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro solistai Jonas Lipinskas ir Urtė Budrytė.
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai dalijosi savo patirtimi su Kretingos atviro jaunimo centro lankytojais. „Kupriniečiai“ suorganizavo susitikimą-diskusiją „Žurnalistika šiandien“.
Susitikimą moderavo žurnalistė jaunųjų žurnalistų akademijos vadovė Edita Kalnienė kartu su Atviro jaunimo centro socialiniu darbuotoju Albinu Šiaudvyčiu. Susirinkusiesiems buvo įdomu sužinoti, kaip rengiamas priedas „Kuprinė“, maketuojamas „Pajūrio naujienų“ laikraštis, kokį svarbų vaidmenį žiniasklaidoje užima nuotraukos.
Vienai centro lankytojų kilo klausimų, kaip renkama informacija straipsniui, kiek žmonių pateikti atsakymai išlieka autentiški, kodėl parenkami vienokie ar kitokie maketavimo principai. „Per tokius susitikimus skatiname savo jaunuolių bendradarbiavimą su kitomis jaunimo organizacijomis, įstaigomis, supažindiname juos su rajone veikiančiomis jaunimo erdvėmis. Tai moko rinkti informaciją, nebijoti bendrauti su įvairiausiais pašnekovais, ieškoti temų“, – kodėl svarbu rengti susitikimus, paaiškino E. Kalnienė.
Po diskusijos socialinis darbuotojas A. Šiaudvytis „kupriniečius“ supažindino su Atviro jaunimo centro veikimo principu, aprodė jame esančias erdves.
Toks susitikimas, pristatantis profesiją, jaunimo centre – ne pirmas. „Per juos jaunuoliai pamato, kad yra ir motyvuoto jaunimo, parodoma daugiau alternatyvų, galimybių pasirinkti. Dažnu atveju mūsų lankytojai net nežino, kokios veiklos organizuojamos rajone, kad jie gali pasirinkti ir įvairesnes veiklas, tarkim, tokias, kaip straipsnių rengimas „Kuprinei“, – kalbėjo A. Šiaudvytis, akcentavęs, kad centre dirbantiems jaunimo darbuotojams svarbiausia integruoti ten apsilankančiuosius į visuomenę, parodyti kitokias gyvenimo galimybes.
Šiais metais duris atvėrusiame Kretingos atvirame jaunimo centre veiksmo netrūksta. Jaunuoliai ten ne tik leidžia savo laiką, bet ir susipažįsta su įvairiomis profesijomis, mokosi šokti, gamina muilą. Viena veiklų, sulaukusi didelio jaunuolių susidomėjimo, – sojų vaško žvakių gamyba.
„Žvakes pradėjome gaminti, iš Savivaldybės gavę finansavimą. Tada įsigijome priemones ir ėmėmės veiklos. Jau kelerius metus įvairiausias žvakes liejau savo namuose, tai man buvo ir yra tarsi meditacija. Pamaniau, kad jaunimui taip pat reikėtų pabandyti. Ir neklydau. Daug jaunuolių savanoriškai dalyvauja šioje veikloje, jiems tai tapo įdomiu laiko praleidimo būdu“, – pradžią prisiminė centro jaunimo darbuotoja Greta Beniušytė.
Tokia veikla jaunuoliams padeda ugdyti kantrybę, kaip paaiškino G. Beniušytė, lydant vašką ar laukiant, kol žvakės sustings, reikia sukoncentruoti dėmesį į detales, svarbu dagtį tinkamai išcentruoti, nes nuo to priklauso ir galutinis rezultatas. „Jaunuoliai žvakių gamybą vertina teigiamai, šioje veikloje dalyvauja savo noru. Jiems tai nauja patirtis, kelianti susidomėjimą“, – tikino ji.
Atviro jaunimo centro lankytojų gaminamos žvakės skleidžia subtilų, malonų aromatą, kuris padeda sukurti jaukią ir raminančią atmosferą. Liedami žvakes jaunuoliai gali eksperimentuoti su kvapais. „Kažko gražaus kūrimas atpalaiduoja žmogaus protą, tai – tarsi terapija. Manau, kad ši veikla leidžia jiems sutelkti dėmesį į atliekamą užduotį, pailsėti nuo skaitmeninių įrenginių ir kitų trukdžių“, – atkreipė dėmesį jaunimo darbuotoja.
Žvakių gaminimu jaunuoliai per savaitę užsiima 2–3 kartus, nes jų tikslas – iki birželio pradžios sukurti apie 90 žvakių, kuriomis už auką planuoja prekiauti Kretingos miesto šventėje. „Jau padarėme daugiau negu 60 žvakių“, – įvardino G. Beniušytė, atskleidusi, kad jaunuoliai gamina aromatines, natūralaus sojų vaško žvakes indeliuose, kurioms pagaminti reikia sojų vaško, indelių, dagčių, kvapiųjų aliejų.
Dalyvauti mugėje paskatino centro direktorė Birutė Viskontienė. „Surinktas lėšas planuojame panaudoti išvykai ar ekskursijai su jaunuoliais, kurie įdėjo daugiausiai pastangų įgyvendinti šiai idėjai“, – sakė G. Beniušytė.
Mugėje dalyvaus patys jaunuoliai. „Manau, kad parduodami savo pačių pagamintas žvakes, jaunuoliai pagerins verslumo įgūdžius, taip pat tai ugdo nepriklausomybės ir atsakomybės jausmą jauno žmogaus gyvenime“, – atkreipė dėmesį jaunimo darbuotoja.
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos penktos klasės mokinė Gražvilė Kniukštaitė savo darbus pristatė autorinėje parodoje „Neištyrinėta gamta ir jausmai“ Kretingos rajono švietimo centre. O šiuo metu progimnazijoje veikiančioje „Vieno autoriaus galerijoje“ eksponuojami aštuntokės Armidos Gliožerytės kūriniai.
„Personalinė paroda – tai vieno žmogaus kūrybinių darbų eksponavimas pasirinktoje vietoje. Ateina laikai, kai kūrėjai jaučia poreikį kurti kiekvieną dieną vis daugiau ir daugiau, prisikaupia daug darbų, kuriuos reikia ir norisi parodyti miesto bendruomenei“, – paaiškino Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja dailės mokytoja parodos sumanytoja Živilė Sabaliauskaitė.
Mokytojos teigimu, Gražvilė labai talentinga ir kūrybinga mokinė, turinti daug noro ir kantrybės kiekvieną dieną kurti. „Ji – draugiška, darbšti ir unikali menininkė, savo akimis popieriaus lape matanti vietas, kurias galėtų išmarginti įvairiomis spalvomis, detalėmis, – sakė mokytoja. – Su Gražvile ir kitais vaikais dažnai laiką leidžiame dailės būrelyje. Šios mokinės darbai išsiskiria tapybiškumu – kūriniuose daug smulkių detalių, spalvų ir atspalvių.“
Parodoje G. Kniukštaitė eksponavo apie 20 darbų. Penktokei labai patinka gamta, kiekvienas judantis ir kvėpuojantis gamtos sutvėrimas jos darbuose tapo piešinių dalimi. Net mažiausi padarėliai, augalai jos piešinius pagyvindavo ir paversdavo juos kažkuo nuostabaus. „Gražvilei visada labiau patinka tapyti gamtos objektus: vandenį, medžius, augalus, tyrinėti įvairius gamtos mikroobjektus, vabaliukus, žuvytes ir kitus gyvus vandens gyventojus“, – įvardino Ž. Sabaliauskaitė.
KRETINGOS RAJONAS
SALANTUOSE gegužės 23 d. apie 20.20 val. 1972 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apie 21.20 val. vairuotojas buvo surastas Salantuose, jam nustatytas 3,02 prom. neblaivumas.
PALANGA
JONPAPARČIO g. ir LIEPOJOS pl. sankryžoje gegužės 22 d. apie 21.13 val. sustabdyto automobilio „VW Passat“ vairuotojui, gimusiam 1961 m., nustatytas 2,01 prom. neblaivumas.
KRETINGOS g. ir J. PIKTUIŽIO g. sankryžoje gegužės 23 d. apie 14.15 val. automobilis „VW Touran“, kurį vairavo 1997 m. gimęs vyras, partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią 1938 m. gimusią moterį, kuri po medikų apžiūros ligoninėje išleista gydytis ambulatoriškai. Pradėtas tyrimas.
Kretingiškis šachmatininkas bėgikas Evaldas Šlušnys, pasiryžęs startuoti bėgimo maratone Kopenhagoje Danijoje, ne tik per tris savaites įveikė du maratonus, bet ir pagerino savo asmeninį rezultatą – maratoną jis nubėgo per 3 val. 28 min. ir 20 sek. „Tai nėra labai aukštas rezultatas, bet man asmeniškai tai puikus pasiekimas“, – prisipažino 52-ejų bėgikas, kuriam Kopenhagos maratonas buvo septintasis jo gyvenime.
Jis tęsė mintį: „Nubėgti du maratonus per tris savaites nėra kažkas ypatingo: kiti bėgikai po maratoną įveikia kas savaitgalį, o mūsų bėgikas Piotras Silkinas ir per parą sugebėdavo įveikti kelis maratonus. Bet man tai buvo iššūkis, nes niekada anksčiau to nebuvau išmėginęs.“
E. Šlušnys, nors ir yra kretingiškis, šiuo metu dirba, gyvena Klaipėdoje ir įvairiuose bėgimuose atstovauja arba Klaipėdos „Pamario“, arba Vilniuje registruotam „Maratomanijos“ klubui, kadangi Kretingoje nieko panašaus nėra.
– Prieš kiek metų susidomėjote bėgimu? Ką Jums duoda laikas, praleistas bėgimo trasose? – „Pajūrio naujienos“ paklausė E. Šlušnio.
– Bėgioti pradėjau dar paauglystėje. Manau, kad vienas motyvų buvo kretingiškio bėgiko Piotro Silkino pavyzdys – rajono spaudoje perskaičiau apie jo kelionę į Maskvos tarptautinį maratoną, ir tuomet man tai atrodė kažkas neįtikėtino. Per studijas bėgimą apleidau. Tačiau perkopęs per 40 metų, pastebėjau, kad silpstu fiziškai, silpnėja atmintis, blogėja sveikata. Supratau, kad reikia kažko griebtis, ir 2015 m. papuoliau į sveikos gyvensenos populiarintojo Dainiaus Kepenio sveikatos mokyklą Palangoje. Ten gavau labai daug žinių ir stiprų postūmį grįžti į aktyvų gyvenimą. Iš pradžių daug vaikščiodavau, kasryt darydavau mankštą ir nurisnodavau iki trečiojo tvenkinio išsimaudyti. Per gan trumpą laiką pastebimai pagerėjo sveikata: stojantis nebesvaigo galva, pagerėjo miegas, neliko jokių dūrių širdies plote, stipriai pagerėjo šachmatų rezultatai, atsirado jėgų ir noro intensyviau sportuoti. Tad pradėjau didinti bėgimo atstumą, o 2019 m. rudenį pirmą kart po daugybės metų nusprendžiau dalyvauti bėgimo varžybose – Klaipėdoje, EKO maratono trasoje, nubėgau 29 km. Čia susipažinau su keliais bėgikais, kurie pasiūlė dalyvauti jų komandoje. Užsimezgė daugybė pažinčių, pradėjau kartu važiuoti į įvairius bėgikams skirtus renginius. Ir treniruotis pradėjau dar rimčiau.
Kretingos „Minijos“ veteranai dalyvavo pirmąkart Gargžduose įvykusiame tarptautiniame futbolo turnyre Kęstučio Nazarovo prizams laimėti.
Be kretingiškių, veteranų 35+ turnyre dalyvavo šeimininkų komanda „AMK „Gargždai“, jų bičiuliai iš Belgijos „KVund OS BEERST“ komanda ir Tauragės „Tauras“.
Anot Kretingos veteranų komandos vadovo Rimanto Maciaus, kretingiškiams šiame turnyre sekėsi puikiai – jie iškovojo I vietą ir pagrindinę taurę. Šią poziciją kretingiškiams lėmė sėkmingai sužaistos rungtynės, per kurias jie 3:2 nugalėjo turnyro šeimininkus Gargždų futbolininkus (įvarčius mušė Mindaugas Alksnys, Andrius Pucas, Andrius Piekus), 2:1 – Tauragės „Taurą“ (Audrius Tolis, Darius Grigaitis) ir 6:0 sutriuškino belgus (Andrius Pucas – 2, Juozas Serepinas, Audrius Tolis, Mindaugas Alksnys – po 1). „O vieną įvartį belgai pasiuntė į savo vartus, taip tik sustiprindami gerą mūsų rezultatą“, – rungtynes komentavo R. Macius, neslėpdamas, kad ne tik vyrai žaidė patikimai, kovingai, bet ir vartininkas Raimondas Alseika ypač gerai gynė Kretingos „Minijos“ vartus.
Komandos vadovas R. Macius pasidžiaugė, kad Kretingos veteranai yra kviečiami į turnyrus, sporto renginius, kurių tikslas – skatinti futbolo veteranų bičiulystę, bendrystę, kas ypač svarbu tiems futbolininkams, kurie dar nenori palikti aikštės, kurie dar turi ūpo save išbandyti vienokio ar kitokio lygio varžybose.
„Tuo pačiu pasitikrinome ir savo jėgas – mat ketiname startuoti Žemaitijos zonos veteranų pirmenybėse, kur žaisime „11x11“, vadinasi, mums reikės gausesnės komandos – tarptautiniame turnyre žaidėme „8x8“, tad išsivertėme su mažiau futbolininkų“, – R. Maciaus pastebėjimu, ir veteranų komandai reikėtų „jaunimo“ – sportinę karjerą baigusių žaidėjų, tačiau juos į klubą prikviesti nėra lengva.
Viešėdami kitų rengiamuose turnyruose kretingiškiai dažnai pasvarsto, kad ir Kretingoje visai pritiktų tam tikra proga surengtas veteranų futbolo turnyras. „Turime ir buvusių gerų „Minijos“ žaidėjų, trenerių, kurių vardu galėtume pavadinti turnyrą, galų gale – galėtume pasivaržyti ir dėl rajono mero taurės“, – vylėsi R. Macius, kalbėdamas, kad šios iniciatyvos jis stengsis nepaleisti.
Kretingos „Minija“ po 10 žaistų rungtynių, iškovojusi 4 pergales, 3 sužaidusi lygiosiomis ir patyrusi tiek pat pralaimėjimų, įmušusi 11 įvarčių ir 12 praleidusi į savo vartus, su 15 taškų tarp 16-os komandų užima VI v.
Rungtynės Panevėžyje minijiečiams klostėsi nuo pat pradžių, kai gana greitai, 11-ą rungtynių minutę, Deividas Šiuša akimirkai vienas pats atsidūrė prieš varžovų vartininką, įmušė įvartį ir išvedė savo komandą į priekį. „Prieš vykdami į Panevėžį turėjome rungtynių planą – varžovui atiduoti šiek tiek daugiau kamuolio kontrolės, nes tai – jauna ir nemažai žaidimo planavimo klaidų daranti komanda. Mūsų tikslas buvo tuo pasinaudoti ir surengti kontratakas“, – komentavo M. Viluckas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kretingos skyrius atviru balsavimu ketverių metų kadencijai skyriaus pirmininku išrinko Dovydą Bajorą, jo pavaduotojais – Arūną Abželtį, Vaidą Kuprelį ir Birutę Viskontienę.
Skyrius turi 128 narius, du atstovus dabartinėje Kretingos rajono savivaldybės taryboje – Juozą Mažeiką ir Vaidą Kuprelį. Ankstesnėje taryboje dirbo 5 šios politinės partijos nariai. J. Mažeika yra vadovavęs skyriui, keletą kadencijų Savivaldybės tarybai, buvo išrinktas Kretingos rajono savivaldybės meru. Rajono valdžioje turėtas pozicijas konservatoriai-krikščionys demokratai prarado skyriui vadovaujant Dangirui Samaliui.
„Atkursime jaunimo sekciją, atgaivinsime krikdemų flangą, bendradarbiavimą su politiniais kaliniais ir tremtiniais. Planų, sumanymų, kaip aktyvinti skyriaus veiklą, turime. Belieka dirbti“, – sakė D. Bajoras.
Šį sekmadienį, gegužės 28-ąją, Vydmantuose gyvenanti ilgametė pedagogė Ona Kisielienė švęs savo 100-mečio jubiliejų, o išvien su ja – ir sūnus kretingiškis Vaidotas Kisielis, kuriam sukaks 70 metų. „Aš buvau didžioji dovana mamai jos 30-mečio proga“, – juokavo pirmagimis Vaidotas, gimęs dviem dienom anksčiau už savo mamą Oną, gegužės 26-ąją.
Vadino vaišingumo čempione
„Mūsų mamą žino visi Vydmantai. Jos buvę mokiniai, kaimynai, pažįstami laukė šio garbingo jubiliejaus“, – tikino Onos dukterys Audronė Kaušienė ir Danguolė Baranauskienė.
Į jubiliatų pokylį savaitgalį susirinks gausi pedagogų šeima: Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje dirbančios 2 Onos dukterys – pradinių klasių mokytoja Audronė, biologai duktė Danguolė ir žentas Gintvilas; istorikai Vaidotas ir marti Birutė Kisieliai; „Vandenio“ muzikos klube dirbantis sūnus Romas. Keturi Onos vaikai atvyks su savo atžalomis – 7 anūkais ir 5 proanūkiais, beje, laukiama į gyvenimą pasibeldžiant ir 6-ojo proanūkio.
„Mūsų troba pilna pedagogų, mamos gyvenimas įkvėpė, kad pasektume jos pėdomis. Visi ilgiau ar trumpiau dirbome mokytojais“, – kalbėjo 61-erių Audronė, 65-erių Danguolė ir šeimos vyresnėlis Vaidotas, kurį ilgainiui patraukė muziejininkystė, fotografija ir verslas, kaip ir Romą, kitąmet švęsiantį savo 60-metį.
Ona šiomis dienomis į jos namus užsukančius sveikintojus – dauguma jų buvę mokiniai, kaip ir „Pajūrio naujienas“, pasitiko elegantiška, puošni ir vis ragino vaišintis. „Be šukų ir žiedo – savo tėvo Antano dovanos – ji niekad neiškeldavo kojos iš namų. Visada graži, pasitempusi, kiekvieną pavasarį pasidarydavo ilgalaikes šukuosenas. Ji visą gyvenimą buvo labai vaišinga, iš jos niekuomet neišeidavai praalkęs, nes buvo labai gera šeimininkė, visi namai kvepėdavo kepiniais, vadindavome ją vaišinimo čempione“, – viena kitą papildydamos nuotaikingai kalbėjo abi dukterys ir marti Birutė.
Specialistams skaitant paskaitą apie galimas karo ir gaisro grėsmes, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje netikėtai pradėjo kaukti priešgaisrinė signalizacija. Pasirodo, kad Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba netikėtai suorganizavo civilinės saugos pratybas.
Atliko paskirtas užduotis
Iš pradžių bibliotekos darbuotojai buvo kiek sutrikę, tačiau visi, vadovaudamiesi per priešgaisrinę sistemą pateikiama informacija, ėjo išėjimo link. „Mokymus ir per juos įvyksiančias pratybas su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba derinome iš anksto, jos buvo ilgai planuotos, tačiau dauguma mūsų darbuotojų apie inscenizuotą gaisrą nieko nežinojo“, – situaciją paaiškino Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Erika Kazlauskienė.
Darbuotojai pakankamai gerai įvykdė jiems paskirtas užduotis. „Buvusieji bibliotekoje pakluso evakuacijos signalui, kas turėjo iškviesti tarnybas, taip ir padarė. Turime pasiskirstę, kas ir už kokį aukštą, patalpas yra atsakingi, tai jie ir apžiūrėjo jas“, – kalbėjo E. Kazlauskienė.
Iššūkių taip pat neišvengta. „Degančiame“ pastate pasiliko vienas darbuotojų, kurį kiek vėliau išvadavo ugniagesiai. Likusiųjų bibliotekoje buvo ir daugiau – tai specialus sumanymas, kad ugniagesiai gelbėtojai galėtų išbandyti savo įgūdžius per gaisrą gelbėdami žmones. „Kol laukiau pagalbos, šiek tiek jaudinausi. Tai įdomi patirtis. Manau, kad tokie mokymai būtini norint išvengti pavojų, išmokti elgtis ekstremaliose situacijose, – patirtimi dalijosi iš bibliotekos ugniagesių išlaisvinta lankytoja Inga Kontrimienė. – Avariniais laiptais gelbėtojai man padėjo patekti ant stogo, nuo kurio ir nukėlė mane specialiomis kopėčiomis.“
Išėjus iš pastato imta kalbėti ir apie galimai viduje paliktą skaitytoją. „Bibliotekoje įsijungus priešgaisrinei sistemai atsidaro visos durys, todėl skaitykloje buvęs lankytojas, išgirdęs signalą, pats išėjo iš bibliotekos“, – pasakojo E. Kazlauskienė.
|
|
