Pajūrio naujienos
Help
2023 Birželis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar žinote, kad Kretinga senesnė už Vilnių ir Kauną?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1754) 2023-05-16

Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius (dešinėje) ir Vydmantų bažnyčios statybos tarybos pirmininkas Virginijus Japertas pasidžiaugė iškilusiomis medinėmis bažnyčios sijomis ir pasidalino artimiausiais planais.

„Toks džiaugsmas, kad mes tai padarėme“, – žiūrėdamas į iškilusius Vydmantų bažnyčios kontūrus sakė Vydmantų parapijos klebonas ir Vydmantų Dievo gailestingumo bažnyčios statytojas Karolis Petravičius. Vydmantuose jau stūkso iškeltos medinės bažnyčios sijos, taip pat kiek anksčiau pastatytas metalinis bokštas. Dar šią vasarą norima pradėti statyti ir sienas. Iš viso šiai bažnyčiai jau išleista 350 tūkst. eurų.

Laukė 3 dešimtmečius

Vydmantų bažnyčios statybai naudojamos aukščiausios kokybės, tvirtos medžiagos. Tai, K. Petravičiaus teigimu, labai svarbu statant ne trumpalaikį, o kartų kartoms linksiantį pastatą, kaip jis pats įvardino – meno kūrinį. „Mes su vydmantiškiais sakome, kad geriau statysime 200 metų, bet tikrą kūrinį“, – kalbėjo jis.

Prieš 3-ejus metus, gegužės 8 dieną, buvo pasirašyta sutartis dėl pamatų liejimo. „Prasidėjo pandemija, rinkti aukas tapo sudėtinga, po to dar karas Ukrainoje, kainos tapo nestabilios. Vieną dieną sakė, kad metalinis bokštas kainuos 50 tūkst., vėliau – kad 150 tūkst. po to – kad 200 tūkst. O jį pastatė už maždaug 70–80 tūkst. eurų“, – vieną sunkumų prisiminė K. Petravičius.

Į Vydmantus prieš maždaug 6,5 metų atvykęs klebonas prisiminė, kad vydmantiškiai patys kūrė parapiją, žemės sklypą, kuriame dabar statoma bažnyčia ir klebonija, gavo pagal panaudos sutartį iš Savivaldybės. Jie saugojo šį plotą visus tris dešimtmečius, kol sulaukė klebono.

Vydmantiškiai patys buvo pasirengę ir bažnyčios projektą, taip pat tvarkėsi kitus statybai būtinus reikalus. „Kai atvykau į Vydmantus ir pamačiau tą projektą, supratau, kad negalime jo įgyvendinti, nes buvo suplanuotas didesnis pastatas negu Kretingos ar Palangos bažnyčios. Kitas dalykas, projektuota daugiau kaip prieš 20 metų, projektas nebeatitiko šiandieninių statybos reikalavimų, kurdamas projektą turi žvelgti ne vienerius metus į priekį, taip pat dabar statybos būdai visai kitokie“, – kodėl nebuvo įgyvendinamas senasis projektas, paaiškino K. Petravičius.

Rengdami dabartinį bažnyčios projektą vydmantiškiai pasirinko konstrukcinį bažnyčios statybos variantą.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONAS

KŪLUPĖNŲ k. gegužės 13 d. apie 18.30 val. bute rastas mirusio vyro, gimusio 1967 m., kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

LAUKŽEMĖS k. gegužės 14 d. apie 00.25 val. namo kieme 2004 m. gimusį jaunuolį sumušė 5 nepažįstami asmenys. Per konfliktą buvo sugadintas pareiškėjui priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“. Žala – 900 eurų. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

JOKŪBAVO k. gegužės 13 d. apie 13.25 val. 1966 m. gimusiam dviratininkui nustatytas 1,2 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Tradiciškai antrą gegužės savaitę startavo rajono futbolo „7x7“ pirmenybės. Kaip ir praėjusiais metais, jose žaidžia 12 komandų. Pirmenybių organizatoriai apgailestavo, kad rajono čempionų titulo negins „SI group“ ekipa. Pirmenybės vyks dviem etapais. Pirmajame pirmenybių dalyviai yra suskirstyti į du pogrupius po 6 komandas, kurios žais rato sistema du ratus. Po to I ir II vietas užėmusios komandos sudarys A grupę ir olimpine sistema kovos dėl rajono čempiono vardo. Trečią ir IV vietas užėmusios komandos sudarys B grupę ir, kaip ir A grupės komandos, žais dėl apdovanojimų.

Pirmą turą savo pranašumą įrodė Darbėnų „Darbos“, „Topolių“, Vydmantų, „PVM-21“ ir „Kūlupėnų“ komandos. Rezultatyviai pirmus susitikimus žaidė „Topolių“ ir „Veltūno“ komandos žaidėjai. Žilvinas Lukošius („Topoliai“) įmušė 4 įvarčius ir pirmauja kovoje dėl rezultatyviausio žaidėjo prizo. Jo komandos draugas Tautvydas Jankavičius tikslą pasiekė 3 kartus. Tiek pat sėkmingai vartus šturmavo ir „Veltūno“ puolėjai Artūras Kumpis ir Edvinas Girdenis. Rungtynių statistika: „Darba“ – „Kurmaičiai“ – 9:0 (3:0; Arnoldas Stalmokas – 2, Merūnas Stalmokas, Laurynas Drazdas, Modestas Galdikas, Svajūnas Butkus, Šarūnas Jurgutis, Vilius Balsevičius, Domantas Šilgalis – po 1); „Topoliai“ – „Slėnis“ – 8:3 (3:2; Žilvinas Lukošius – 4, Tautvydas Jankavičius – 3, Rokas Butavičius – 1; Vytautas Baltmiškis – 2, Giedrius Černeckis – 1); „Kartena“ – „Vydmantai“ – 2:8 (0:3; Jokūbas Domarkas, Laurynas Šilanskas – po 1; Edgaras Dobrovolskas, Edgaras Makarovas – po 2, Mindaugas Vitkauskis, Karolis Metrikas, Alfredas Kairys, Dominykas Narmontas – po 1); „Veltūnas“ – FK „Mosėdis“ – 13:2 (6:0; Artūras Kumpis, Edvinas Girdenis – po 3, Marius Ruginis – 2, Dovydas Švita, Dangirdas Žilinskas, Rokas Šipalis, Benas Montrimas, Edgaras Drąsutis – po 1; Giedrius Šmaižys, Vitalijus Pocius – po 1); PVM-21 – „Jokūbavas“ – 3:1 (2:0; Mindaugas Alksnys – 2, Andrius Piekus – 1; Tadas Vaičekauskas – 1); „Rimarko“ – „Sūkurys“ – 1:0 (0:0; Marius Žilinskas – 1).

„P. n.“ informacija


Karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai po gausiausių sezono varžybų

Kėdainių arenoje buvo surengtas Lietuvos vaikų kiokušin karatė čempionatas. Tai – vienas svarbiausių karatė sezono įvykių tiek klubams, tiek sportininkams, nes per čempionatą yra atrenkami stipriausi mūsų šalies sportininkai nuo 10 iki 14 metų. Lietuvos vaikų čempionate kumite (kovų) rungtyse pergalių siekė per 600 sportininkų iš 40 Lietuvos karatė klubų. Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ klubo sportininkai iškovojo 16 medalių: 5 aukso, 2 sidabro ir 9 bronzos.

U-10 grupėje svorio kategorijoje iki 35 kg aukso medaliu pasipuošė ir čempione tapo Kotryna Valančiūtė. U-11 grupėje svorio kategorijoje iki 45 kg čempionu tapo ir aukso medalį laimėjo Justas Martinkus, o toje pačioje amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 50 kg čempiono titulą ir auksą iškovojo karateka Justas Samulionis. U-12 grupėje svorio kategorijoje per 55 kg čempione tapo Kotryna Kasnauskytė. U-13 amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 50 kg aukso medalį pergalingai iškovojo Karolis Šlima.

Vicečempionais tapo dvi karatė mokyklos sportininkės Kamilė Einikytė (U-11, svorio kateg. iki 35 kg) ir Kamilė Einikytė (U-13, svorio kateg. iki 50 kg). Abi sportininkės iškovojo sidabro medalius.

Bronzos medalius iškovojo: Augustas Skirbutas, Dangė Gruzdytė, Dominykas Šopaga, Emilija Gerasimenko, Julius Bruzdeilinas, Karina Samulionytė, Leonas Alčauskas, Neda Galdikaitė, Paulius Kaunas.

Šiose varžybose savo jėgas taip pat išbandė: Astijus Leščiauskas, Domantas Narvilas, Domas Venckus, Ignas Kazakevičius, Juozas Jonkus, Justas Jonušas, Lėja Lubytė, Markas Budrys, Matas Valančius, Nojus Gaučius, Saulius Arlickas, Tautvydas Letukas, Ugnė Paulauskaitė, Viktorija Lubytė, Alexander Dewberry.

Karatė kiokušin klubo „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, mokyklos treneriai Aivaras Baltmiškis, Erika Rukšėnaitė, Dovydas Martišius ir Žygimantas Šniaukas pasidžiaugė gerais auklėtinių rezultatais ir kiekvienu mokyklos sportininku, dalyvavusiu šiame čempionate.

Svarbus karatė sporto renginys – „Baltic fighting camp“, arba kiokušin karatė kovinė dviejų dienų stovykla / seminaras, kuris savaitgalį buvo surengtas Palangoje ir į kurį susirinko per 260 dalyvių iš 50-ties karatė klubų, atstovaujančių 6-ioms Europos šalims, o kovine patirtimi dalinosi geriausi Lietuvos kovotojai ir Europos instruktoriai.

„P. n.“ informacija


Kretingos „Minijos“ (balti marškinėliai) ir FK „Garliava“ susitikimo momentas

Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Kretingos „Minija“, treniruojama Thiago Bomfim Oliveira da Silva, savaitgalį savo namų natūralios žolės aikštėje priėmė FK „Garliava“ komandą, su kuria, stebint per 200 žiūrovų, sužaidė lygiosiomis – 1:1. Vienintelio į varžovų vartus pasiųsto įvarčio autorius – po keitimo į aikštę išbėgęs Lukas Gujis (77’).

Kretingos „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Luiz Octavio Mourinho Moser, Deividas Pipiras, Mantas Gedutis, Hiroshi Miyazawa, Takuya Fuchimi, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša, Jonas Latakas. Po keitimo: Jonas Kazlauskas, Lukas Gujis, Vilius Kazlauskas, Dominykas Jakočiūnas, Saimon Santos Conceicao.

Po šios ir prieš tai Šiauliuose prieš „Šiaulių B“ komandą pasiektos pergalės (1:0; įvarčio autorius Valdas Jašmontas) tarp 16-os komandų Kretingos „Minija“ po 9 rungtynių pasiekusi 3 pergales, 3 rungtynes sužaidusi lygiosiomis ir tiek pat kartų pralaimėjusi, įmušusi 9 įvarčius ir 11 praleidusi į savo vartus, su 12 taškų užima VII turnyrinės lentelės poziciją.

Kitą savaitgalį Kretingos „Minija“ vyks į Panevėžį, kur susitiks su „Panevėžio B“ komanda, kuri šiuo metu po 9 turų turnyrinėje lentelėje užima XI v.

„P. n.“ informacija


Šeštadienį įvykusiose pirmosiose varžybose kretingiškiai nugalėjo Prancūzijos čempionus „Suma Troyes“.

Savaitgalį kretingiškiai leido daug emocijų sukėlusiose naujo formato – Europos motobolo čempionų taurės – varžybose. Tai – istorinis įvykis, nes tokio lygio rungtynės Europoje įvyko pirmą kartą.

Pritraukė daug žiūrovų

Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir kilus karui Ukrainoje motobolo bendruomenė susidūrė su tam tikrais iššūkiais – organizuoti tarptautines varžybas buvo sudėtinga. Europos motobolo čempionų taurės varžybos – pirmosios tarptautinės po 4 metų pertraukos. Jose varžėsi trys komandos: Kretingos motobolo klubas, Prancūzijos čempionė „Suma Troyes“ ir Vokietijos čempionė „Puma Kuppenheim“.

Pirmasis Europos motobolo čempionų taurės etapas išsiskyrė žiūrovų gausa – suskaičiuota, kad jis pritraukė apie 7 tūkst. lankytojų. „Žiūrovai reginiu buvo patenkinti. Jų susirinko išties daug, pasvarstėme, kad Kretingoje tiek žmonių į varžybas nebuvo susirinkę gal kokį dešimtmetį“, – sakė varžybas komentavęs Tomas Kubilius.

Renginio sėkme džiaugėsi ir Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis: „Pas mus įvyko pirmasis Europos motobolo čempionų taurės etapas. Rezultatu esu patenkintas: žiūrovų susirinko gausiai, sulaukėme išties didelio palaikymo.“


Fermeris Oleksandras Novikovas išgyvena dėl sugriautų fermų, žuvusių karvių ir dėl to, kad užminuoti laukai liko neapsėti.

„Žiūriu į žvejus, ir pykina pagalvojus, kad jie visi netrukus puls gaudyti vėžių, nors šie yra prisikirtę žmogienos. Per okupaciją ledu bėgdami įlūžo ir nuskendo grupė buriatų, kurie dėl sunkių rūbų į viršų neiškilo ir niekas jų neieškojo“, – sakė Olia Myščenko.

Ši 53 metų moteris buvo viena iš keliolikos Vilhivkos gyventojų, kurie per du mėnesius užsitęsusią okupaciją liko kaime, nes kiti du tūkstančiai gyventojų išbėgo į saugesnes vietoves.

Vilhivkos gyventojai kasdien pina tinklus kariuomenei.

Lygiai prieš metus Vilhivkoje apsilankiau sužinojęs, kad vietos mokinių teatrui vadovauja lietuvių kilmės mokytoja pensininkė Viktoria Aleksenko. Mokytoja su tėvais į Ukrainą persikėlė vaikystėje, tačiau visada domėjosi Lietuva, rengė mokinių ekskursijas į Vilnių, dėl to mokiniai ją vadino „lietuve“. V. Aleksenkos sutikti nebeteko, nes 86 metų pedagogė per okupaciją mirė dėl širdies nepakankamumo. Mirė per savo gimtadienį – kovo 8 d. Prieš metus nuvykus į Vilhivką sukrėtė pamatytas „lietuvės“ kapas, nes, okupantams uždraudus eiti į kapines, mokytoja buvo užkasta pakrūmėje senose nebenaudojamose kapinėse.

Ten ją slapta, griaudint sprogimams, karučiu nuvežė ir paskubomis palaidojo keli buvę mokiniai. Priekaištauti dėl nenuravėto kapo nedrįsau, mat sugriauto kaimo žmones slėgė gerokai didesnės problemos.

Dabar į Vilhivką vykau norėdamas pažiūrėti, kokie čia įvyko pasikeitimai. Gyvenvietė nuo antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkovo yra nutolusi dvidešimt, o nuo Rusijos sienos keturiasdešimt kilometrų. Todėl okupantai į kaimą įžengė pirmą karo dieną.


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis informavo, kad Kretingoje užregistruotas labai patogeniško A tipo H5 potipio paukščių gripo atvejis. „Tai reiškia, kad ši paukščių gripo atmaina yra labai „pikta“, greitai plintanti“, – sakė jis.

Veterinarijos gydytojo teigimu, nustatyti paukščių gripo atvejį Kretingoje padėjo pilietiškas kretingiškio poelgis: Šventosios gatvėje gyvenantis vyras savo kieme pamatė kiro gaišeną ir apie tai informavo tarnybas. „Reaguota buvo operatyviai – gaišena išsiųsta paukščių gripui nustatyti, aplinka dezinfekuota, taip pat surinkome informaciją, ar sodyboje, kur rastas negyvas paukštis, taip pat kaimyniniuose namuose naminių paukščių gyventojai neaugina“, – kokių priemonių buvo imtasi, paaiškino S. Alonderis.

Laboratorijoje nustačius, kad nugaišęs kiras sirgo paukščių gripu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai informavo rajono paukščių ūkių savininkus, kad šie kuo skubiau sustiprintų biologinio saugumo priemones, kurios padeda išvengti paukščių gripo, galinčio sunaikinti visą auginamų paukščių būrį. Tokių ūkių savininkams rekomenduojama užkirsti bet kokį kelią naminių ir laukinių paukščių kontaktui, sumažinti laukinių paukščių judėjimą aplink naminių paukščių aptvarus, griežtai kontroliuoti transporto priemonių, žmonių ir įrangos patekimą į paukščių laikymo patalpas, nuolatos valyti ir dezinfekuoti tvartus, kur laikomi paukščiai, įrangą, laikytis higienos reikalavimų, dažnai keisti darbo rūbus ir batus, nepirkti paukščių iš nepatvirtintų paukščių laikytojų ir kt.

Oficialiais duomenimis, mūsų rajone veikia 2 mėsinių paukščių ūkiai, 3 ūkiuose prekiaujama naminiais paukščiais.

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Paukščių gripo viruso nešiotojai ir platintojai gamtoje yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta, nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.

„Radus laukinių paukščių gaišenų, pakitus naminių paukščių elgesiui, gyventojai turėtų kuo skubiau pranešti bendruoju pagalbos telefonu arba nemokamu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonu 1879, kad išvengtume paukščių gripo protrūkio“, – būti pilietiškais kvietė S. Alonderis.


Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriui vadovauti pradėjo Algimantas Šoblinskas

Algimantas Šoblinskas tapo naujuoju Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus pirmininku. Sauliaus Skvernelio inicijuota ir vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra nauja Lietuvos politinė partija, nuo šių metų sausio veikianti antrus metus. Partijos skyriaus steigimu Kretingoje rūpinosi ir jo pirmuoju pirmininku buvo išrinktas Arūnas Merkelis. Pagal partijos įstatus, skyriaus vadovybė atnaujinama kasmet. Skyrius turi apie 70 narių, praėjusią savaitę kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“ įvykusiame visuotiniame susirinkime dalyvavo 43. Išrinkto 11 narių valdyba, pirmininko A. Šoblinsko pavaduotojais – Vitalija Valančiutė ir Arūnas Merkelis. „Ruošiamės mūsų partijos suvažiavimui, kuris numatytas birželio 17 d. Vilniuje. Suvažiavimas nubrėš tolesnes veiklos gaires, turėtų pakoreguoti partijos įstatus“, – teigė V. Valančiutė. Kalbėdama apie skyriaus narių pasitikėjimą A. Šoblinsku, politikė tarė: „Algis ko imasi, tą padaro, nėra pasyvus stebėtojas.“

Kovą įvykusiuose Kretingos rajono savivaldybės tarybos rinkimuose Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ laimėjo 3 tarybos nario mandatus. Į tarybą išrinkti Vitalija Valančiutė, Arūnas Merkelis ir Tomas Abelkis priklauso tarybos valdančiajai koalicijai, kurios daugumą (11 narių) sudaro politinio komiteto Kretingos kraštas atstovai. T. Abelkis taryboje vadovauja Švietimo komitetui.

„P. n.“ informacija


Iš žaliosios vejos liko purvynas. Gyventojai norėtų, kad šioje valstybinėje žemėje būtų įrengta oficiali aikštelė automobiliams statyti.

Kurį laiką Kretingoje negyvenęs, šiemet čia vėl sugrįžęs Giedrius Sasnauskas sakė pamatęs gryną „bordaką“ – Melioratorių g. 61 kieme automobilius žmonės stato ant šaligatvių arba žaliojoje vejoje. Tiksliau, jokios vejos ten nebėra, žolė tiek nuvažinėta, kad vien plika žemė juoduoja. Bet, žino pašnekovas, vis tiek čia ne vieta mašinoms, policija gali bet kada nubausti.

Vietoj žaliosios vejos pageidautų aikštelės

„Gyventojai nenori daryti nusižengimo, bet yra priversti, kitos išeities neturi“, – sakė G. Sasnauskas. Į Kretingą gyventi jis parvyko iš Akmenės. Ten tokio vaizdo, sakė, nepamatysi – visi daugiabučių kiemai sutvarkyti, kur reikia, paplatinti, nubrėžtos linijos, visiems aišku, kur koks automobilis stovės.

„Kadangi mūsų kieme automobilių aikštelės nėra, eina tik kelias palei namą, Savivaldybė ją galėtų įrengti žaliosios vejos vietoje“ – svarstė G. Sasnauskas. Prašydamas spręsti problemą, tai yra suprojektuoti ir įrengti aikštelę, į Kretingos rajono savivaldybę vyras kreipėsi dukart – kovo 10 d. ir balandžio 25-ąją. Atsakyme, anot kretingiškio, rašoma, kad automobilių stovėjimo aikštelė esanti kelio ar gatvės statinys, todėl ir turėtų būti įrengta, kai vyks rekonstrukcija, aiškinama, kad, atliekant vietinės reikšmės kelių arba gatvių rekonstravimo, kapitalinio remonto, naujos statybos bei paprastojo remonto darbus, vadovaujamasi rajono tarybos patvirtintais vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinių eilių sąrašais, į 2023–2025 metų sąrašą įtraukti objektai, pagal nustatytus kriterijus surinkę 65 balus. Melioratorių gatvės sąraše nėra, ši gatvė dar – „ne prioritetas“.

Atsakyme taip pat akcentuojama, kad prioritetinės kelių objektų eilės sudaromos vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo tvarkos aprašu, o prašymus dėl darbų kiekvienais metais iki nustatyto termino reikia teikti seniūnams, šie išplėstiniame posėdyje su seniūnaičiais ir bendruomenių atstovais svarsto, vertina. Dokumentai su objektų sąrašais į Savivaldybę patenka iki gruodžio 31-osios.

„Vadinasi, aikštelės neturėsim ilgai. Tiesa, užsiminta, kad būtume įrašyti į atskirą eilę, ir darbai būtų paspartinti, jeigu mes, gyventojai, pridėtume savo lėšų. Na taip, mes visi čia tokie turtingi, galime ir pridėti“, – ironizavo pašnekovas.


Mūsų rajone dirbantiems įvairių tarnybų pareigūnams šis savaitgalis buvo įtemptas. Jiems teko vykti į tragiškus, mirtimi pasibaigusius įvykius: viena moteris rasta Kretingos mieste, namo kieme įrengtame gyvūnų aptvare, kita žuvo gaisre.

Mirties priežastis nežinoma

Socialiniuose tinkluose penktadienį pasklido žinia apie mįslingą televizijos projektuose išgarsėjusios mediumės Gražinos Asipauskaitės mirtį. Moteris buvo rasta sukniubusi savo namo kieme, gyvūnų aptvare. Policijos teigimu, ant jos kūno smurto žymių nepastebėta. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Moteris, gimusi 1983 m., namo kieme rasta gegužės 12 d. apie 16.53 val. Aviečių gatvėje Kretingoje. Atvykę gelbėtojai, nukreipę aptvare buvusių kačių dėmesį, iškėlė vartelius ir šalia jų gulėjusią moterį be gyvybės ženklų.

Neoficialiomis žiniomis, aptvare buvusios dvi katės tiesiog vaikščiojo šalia šeimininkės, tačiau prie jos nelindo. Svarstoma, kad moterį galėjo ištikti netikėta staigi mirtis. Tiksli mirties priežastis paaiškės po ekspertizės.

Prieš kelerius metus moteris buvo įsigijusi dvi egzotiškas kates. Viena jų – Savanos hibridas, kita – laukinė Afrikos katė servalas. Abu gyvūnai reti ir brangūs. Už dvi kates Gražina sakė sumokėjusi apie 9 tūkst. eurų. Kaip įsigijo šias kates, moteris 2021 m. sausį pasidalino ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. Ji tikino, kad šie egzotiniai augintiniai – labai draugiški. „Šios katės ypatingos – primena šunis, klauso komandų – atsistoti, sėsti, atnešti kamuoliuką, netgi rašiklį sūnui ruošiant pamokas. Urzgia, kad iš dubenėlio neatimtum maisto. Nors sakoma, kad jos agresyvios, bet taip nėra, jos labai jaučia šeimininką. Nėra buvę, kad įbrėžtų, nors vaikas netyčia ir ant uodegos užlipa“, – tuomet mūsų skaitytojams pasakojo moteris.


Susitikimas tęsėsi Šv. Antano rūmuose su brolio Pauliaus vadovaujama muzikos grupe „Gyvasis vynmedis“.

Praėjusį šeštadienį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje įvyko judėjimo „Motinos maldoje“ narių susitikimas – čia susirinko besimeldžiančios motinos iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šakių, Palangos, Plungės, kitų miestų ir miestelių.

Sambūrio dalyvės neabejojo – jų bendruomenę lydi ypatingas Viešpaties patepimas: kai bažnyčios tuštėja, o dvasinių pašaukimų mažėja, judėjimas „Motinos maldoje“ suburia vis daugiau narių – motinų maldos grupės veikia beveik visuose Lietuvos miestuose, kai kuriuose – net ir po kelias. Iš viso motinos, susibūrusios į grupeles, meldžiasi 127 pasaulio šalyse. Dėl skirtingų laiko juostų „Motinų maldoje“ grupių malda yra nepaliaujama, ji trunka visą parą, ir tai teikia ramybę.

Judėjimo „Motinos maldoje“ ištakos – Anglijoje, kai 1995 m. dvi katalikės moterys, išgyvendamos sunkumus ir karštai besimelsdamos suprato, kad Viešpats kviečia jas burti motinas maldai už savo ir viso pasaulio vaikus. Kadangi trokštančių vienytis maldoje netrūko, šis judėjimas ėmė plisti ne tik Anglijoje, bet ir kitose šalyse, o Veronika Viljams, 4 vaikų motina, ir jos brolienė Sandra, auginusi aštuonis vaikus, tapo judėjimo „Motinos maldoje“ pradininkėmis. Žinia apie maldos grupeles be išskirtinės reklamos plinta iš lūpų į lūpas, ja dalinasi motinos ir kunigai. Į Lietuvą judėjimas atkeliavo 2000 metais. Pirmosios motinos Lietuvoje pradėjo melstis Žemaitijoje: Kretingoje, Plungėje, Telšiuose, taip pat Klaipėdoje, Nidoje, po to Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Kaišiadoryse ir kitur.


Aukojant gintaro dulkes linkima meilės, ramybės, darnos.

Augusto Narmonto vadovaujamo Žemaičių draugijos Palangos skyriaus nariai kartu su iš aplinkinių ir atokesnių vietovių susirinkusiais bičiuliais senojo baltų tikėjimo gaivintojais Šventojoje, alkavietėje, paminėjo gražias ištakas turinčią Mildos dieną, pagarbino lietuviškąją Meilės deivę.

Ši tradicija gyvuoja daug metų: būtent gegužės 13-ąją alkavietėje aidi tai birbyne, tai kanklėmis, tai kitais liaudiškais instrumentais atliekama muzika ir giesmės, nuskamba sveikinimo žodis ir skaitoma malda, o, linkint taikos, ramybės, darnos, meilės savo tautai, Žemaitijai ir vieni kitiems, aukojamos gintaro dulkės. Prieš saują gintaro dulkių įberiant į laužo ugnį, visi šie linkėjimai išsakomi garsiai.

Eisena į Žemaičių alką. Priekyje – jos atstatymo Šventojoje iniciatorius Augustas Narmontas.

Pasak Žemaičių draugijos Palangos skyriaus administratorės Rasos Šilingienės, ritualus daug metų atlikdavo pats įvairiais instrumentais, tačiau dažniausiai birbyne, grojantis A. Narmontas, bet nuo šiol estafetė bus perduota naujai išrinktam Senojo baltų tikėjimo bendruomenės „Žemaičių alka“ pirmininkui Gintarui Gusčiui iš Vydmantų.

Paskutinis 15-ąjį kartą palangiškių kasmet rengiamos šventės akcentas – kartu palydima už horizonto į jūrą besileidžianti saulė. Dvylika tautodailininkų išdrožinėtų ąžuolinių stulpų, atitinkančių baltų mitologijos dievų ir deivių vardus, ant kopos įrengti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes.

Ant kopos netoli sveikatos centro „Energetikas“ esanti pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje, A. Narmonto iniciatyva atstatyta 1998-aisiais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas