|
|
|
(1753) 2023-05-12Termošoku prieš legioneles
Gegužės 15–17 dienomis Kretingos miesto daugiabučiams gyvenamiesiems namams šilumą tiekianti bendrovė Kretingos šilumos tinklai atliks karšto vandens terminę dezinfekaciją. Tai neplanuota profilaktinė priemonė apsisaugoti nuo legioneliozės, su kurios protrūkiu Kauno rajone ir mieste kovojama nuo šio balandžio. Gegužės 10 d. žiniomis, užregistruoti 22 legioneliozės atvejai, 5 jų baigėsi mirtimi. Legionella bakterijos dauginasi pastatų karšto vandens sistemose susidarius tam palankioms sąlygoms: esant žemesnei negu 50 °C karšto vandens temperatūrai, užsistovėjus vandeniui. Legionelės žmogui sukelia plaučių uždegimą – legioneliozę, nuo kurios miršta maždaug vienas iš dešimties ja susirgusiųjų. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną, dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Beveik 30 metų Kretingos šilumos tinkluose dirbantis dabartinis įmonės technikos vadovas Tomas Liaučys teigė, kad susirgimų legionelioze pastaraisiais dešimtmečiais Kretingoje nustatyta nebuvo. Aplinkinėse Klaipėdos, Palangos miestų savivaldybėse pavienių legioneliozės atvejų yra buvę, jie siejami su viešbučiais (esant mažesniam viešbučių lankytojų srautui, karšto vandens sistemose vanduo užsistovi). Kretingos šilumos tinklų direktorius Dainius Budrys akcentavo, kad iš įmonės katilinių šilumą gaunančiuose ir automatizuotus šilumos punktus turinčiuose Savivaldybės švietimo įstaigų, daugiabučių gyvenamųjų namų pastatuose prevencija nuo legionelių bakterijų valandą pakeliant karšto vandens temperatūrą vykdoma automatiškai kartą savaitėje. T. Liaučius papildė, kad karšto vandens temperatūra bent pusvalandžiui pakeliama po kiekvieno namo šilumos tinklų remonto. „Pavyzdžiui, pratrūko gyvatukas, jį sutvarkėme, išplauname sistemą ir pusvalandžiui joje pakeliame karšto vandens temperatūrą“, – dėstė jis. Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra nuolatos turi būti 50–60 °C. Terminė dezinfekcija turi būti atliekama ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius pastatų karšto vandens sistemose temperatūrą pakeliant iki 60 °C. Vykdant dezinfekciją, reikia atsukti visus patalpose esančius karšto vandens čiaupus ir leisti karštam vandeniui nubėgti 5 minutes. „Tam, kad dezinfekcija būtų efektyvi, būtina atsukti čiaupus butuose ir leisti vandeniui nutekėti, to vandens nenaudoti, jam tekant nebūti šalia, kad neįkvėptumėte garų“, – gyventojų prašė D. Budrys.
Ukrainos padėka ir medalis – Vydmantų ūkininkui
Už pagalbą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai šios šalies ginkluotųjų pajėgų (ZSU) padėka ir medalis „Valantior Ukraini“ kretingiškiui ūkininkui Virginijui Čėsnai įteikti anksčiau, o gegužės pradžioje tokį apdovanojimą pelnė jo kolega vydmantiškis Gintaras Liebus. „Seku žinias, kas vyksta Ukrainoje. Kai sužinojau, kad mano ūkyje mažai naudojamas sunkvežimis kariams fronte gali praversti, nesuabejojau, su mielu noru atidaviau“, – sakė Vydmantų ūkininkas. Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Parlamento gynėjai nusprendė susitelkti ir padėti savo bendražygiams ukrainiečiams, 1991-aisiais kartu budėjusiems prie Lietuvos Parlamento. Pasak Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovo, misijos „Kariai – kariams“ vadovo Antano Kliunkos, į Ukrainos frontą jau išvyko 7 misijos, nugabenta „pikapų“, dronų, termovizorių, „Starlink“ ryšio sistemų. Sukaupti reikalingos technikos nuolat padeda Lietuvos ūkininkai, o tokių geradarių netrūksta ir Kretingos rajone. „Virginijus Čėsna Ukrainos kariams padovanojo du džipus, trečiąjį nupirko susidėjęs su bendraminčiais – didžiausią sumą paaukojo Šukės ūkininkas Stasys Lomsargis. Be to, Virginijus nuolat skambina besikaunančių dalinių vadams ir teiraujasi, kokių detalių reikia technikai remontuoti, pats jų imasi organizuoti“, – džiaugėsi A. Kliunka. Detalių, sakė jis, taip pat labai reikia, nes džipai fronte dažnai suvarpomi skeveldrų. Kadangi kiekviena sekundė gali būti kritinė, neretai sužeistuosius iš fronto mašinoms tenka gabenti ir numuštais ratais. Pašnekovo žodžiais, padėti Ukrainos kariams V. Čėsna įkvėpė ir savo bičiulius. Jo paskatintas, vydmantiškis ūkininkas G. Liebus Ukrainos kariams padovanojo 15 tūkst. eurų vertės galingą sunkvežimį „Ural-4320“, kuris šiuo metu pasitarnauja artileristų komandai, tampo garsiąją haubicą M777, naikinančią taikinius, nuo fronto nutolusius apie 40 km.
Praėjusį penktadienį Kretingos rajono savivaldybė paskelbė Kretingos miesto centrinio stadiono rekonstrukcijos rangos darbų pirkimo konkursą. Stadioną planuojama atnaujinti per 2–3 metus po sutarties su juos laimėjusiu rangovu pasirašymo. Šalia stadiono statyti baigiamas Kretingos sporto centras turėtų būti atidarytas šį rudenį. „Sutvarkytas stadionas su Sporto centru ir dirbtinės dangos futbolo aikšte taps šiuolaikiška Kretingos miesto ir rajono gyventojų aktyvaus laisvalaikio erdve, siūlančia įvairių užsiėmimų galimybes, puikia vieta sportininkams treniruotis, varžytis, siekti kuo geresnių rezultatų“, – Savivaldybės nuosekliai plėtojamos sporto bazės Savanorių gatvėje Kretingoje perspektyva džiaugėsi Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Jei stadiono rangos darbų pirkimo konkursas vyks sklandžiai, rangovą tikimasi turėti vasaros pabaigoje. „Jei viešųjų pirkimų procedūros bus sėkmingos, stadiono rekonstrukciją pradėsime šį rudenį. Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. darbus gali tekti stabdyti dėl jiems nepalankių orų, numatyta ir galimybė 2 mėnesius pratęsti 2-jų metų terminą rekonstrukcijai atlikti. Šiemet turėtų nugriauti senąjį su tribūnomis stadiono pastatą ir senąsias tribūnas kitoje stadiono pusėje. 2024-ųjų vasarą numatyta pirmo rekonstrukcijos etapo darbų pabaiga, bus sutvarkyta stadiono lauko dalis, liks pastatyti naują pastatą, tribūnas su 1003 vietomis žiūrovams ir naujas 554 vietų tribūnas kitapus, prie futbolo su dirbtine danga aikštės“, – aiškino meras. Bus įrengtos naujos stadiono drenažo, laistymo, lietaus nuotekų, apšvietimo sistemos, sutvarkyti inžineriniai tinklai, įrengti 6 nauji bėgimo takai, šuolių į tolį, aukštį, trišuolio, rutulio, disko ir kūjo metimo sektoriai, pasėta futbolo aikštės veja, įrengtos dvi modernios švieslentės, tualetai ir kita. Stadionas pritaikytas neįgaliesiems. Naujame pastate bus dvi komandų persirengimo patalpos, viešieji tualetai, patalpos kavinei, treneriams, kitam personalui.
Tarp konkurso „Tramtatulis“ nugalėtojų – ir mūsų rajono atlikėjai
Įvyko jaunųjų liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ baigiamasis renginys, kuriame dalyvavo 220 jaunųjų atlikėjų. Šiemet konkurso „Tramtatulis“ nugalėtojais paskelbti 43 diplomantai ir 38 laureatai, tarp jų – ir Kretingos rajono atstovai. Vertinimo komisijos sprendimu, tarp geriausių liaudies dainų atlikėjų pateko Edgaras Petrovas ir Jonas Narkevičius iš Salantų – laureatus konkursui parengė Salantų kultūros centro meno vadovė Etnostudijos vadovė Rita Šukienė. Jos teigimu, Salantų gimnazijos pradinių klasių mokiniai ketvirtokas Edgaras ir antrokas Jonas Salantų kultūros centro Etnostudijos veikloje dalyvauja jau kelerius metus. „Abu berniukai apdovanoti stipriais ir plačiais balsais, muzikinio pajautimo ir klausos talentu, charakterių tvirtumu“, – R. Šukienė prisiminė, kad Edgaras jau prieš kelerius metus, būdamas 8-erių, klausytojus sužavėjo savarankiškai išmokęs nemažai patriotinės, partizaninės tematikos dainų. Praėjusiais metais Edgaras, Jonas ir jų draugas Benediktas Daukša dalyvavo Partizaninės dainos konkurse Alsėdžiuose, kur komisijos darbui vadovavo Zita Kelmickaitė, ir salantiškiai laimėjo pagrindinį prizą – 100 Eur. „Manau, kad vaikai visus sužavėjo savo natūralumu ir tikrumu“, – sakė meno vadovė. Šiais metais ji ir jos vadovaujami berniukai išsikėlė iššūkį dalyvauti „Tramtatulio“ konkurse, kur atliko dvi tradicines žemaitiškas dainas. „Tačiau jas atliekant taip, kaip reikia – dviem balsais, – paaiškino R. Šukienė. – Berniukai žinojo, kad tai nėra lengva, nes buvome pabandę dainuoti būriu, kai vienas – vedėjas, o kiti pritaria antru balsu. Dažniausiai vesdavo Jonas, bet renkant dainas „Tramtatulio“ konkursui Edgaras pats pasakė: „Mokytoja, vieną dainą noriu vesti aš pats.“ Beliko pasitikėti. Taigi vieną dainą veda Jonukas, o kitoje dainoje jie apsikeičia vaidmenimis – vedlio vairą perima Edgaras.“ Salantiškių pasirinktos dainos – „Vaikščiojau vaikščiojau“, įrašyta 1938 m. Tauragės rajone, antroji – „Aš pajaugau jaunėkaitis“, įrašyta 1974 m. Plungės rajone.
Apie kūrėją, susirgusią „gintaro karštine“
Iki 14-os metų gyvenusi Vydmantuose, ten pabaigusi ir vidurinę mokyklą, kretingiškė Donata Kalvaitė studijavo Klaipėdos socialinių mokslų universiteto politologijos bakalaurą ir KTU viešojo administravimo magistrą, o gyvenimą netikėtai susiejo su juvelyrika. – Donata, kaip atsitiko, kad pasukote šiuo gyvenimo keliu? – Menai mane traukė nuo mažens: dalyvavau įvairiuose konkursuose, tapiau, grojau pianinu, šokau. Baigusi mokyklą svarsčiau studijuoti dailę, tačiau nuolat girdėdavau, kad ši specialybė nebus paklausi, nebus pelninga, tad pasirinkau, kaip man atrodė, „patikimesnę“. Kaip bebūtų, besimokydama universitete jaučiausi negalinti savęs išreikšti iki galo, todėl tuo pat metu baigiau ir fotografijos kursus, kurį laiką dirbau pardavimo srityje. – Šiuo metu kuriate išskirtinio dizaino moteriškas apyrankes, vėrinius, kaklo pakabukus, žiedus, auskarus iš vadinamojo Lietuvos aukso gintaro. Kodėl iš gintaro? Yra tekę girdėti: „Ai, gintaras – gražu, bet man kažkaip „nelimpa“, nemėgstu aš jo... Ką atsakytumėte į šią repliką? Ar reikėjo jums pačiai prisijaukinti gintarą? – Su gintaru pirmąkart susipažinau vaikystėje, kai jo gabalėlį su inkliuzu padovanojo senelis. Gal todėl niekada neturėjau minties, jog gintarai – tai tik močiučių papuošalai. Man gintaras visada buvo įdomus, o dirbdama juvelyrikoje pajutau ne tik trauką, bet ir meilę šiam brangakmeniui. Klientės dažnai klausia, iš kur aš tiek žinau apie gintarą? Žinau, nes man apie jį įdomu viskas – daug knygų ta tema perskaičiau, daug diskutavau. Dalyvavimas parodose ne tik suvedė su klientais, bet supažindino ir su įdomiais kolegomis, dirbančiais gintaro srityje, tarp jų – su profesoriais, Lietuvai atstovaujančiais visame pasaulyje. O kurti papuošalus paskatino vyras Kęstutis Kalvaitis. Jis kilęs iš gintaro juvelyrų šeimos – seneliai buvo vieni pirmųjų gintaro meistrų Kretingos krašte, vėliau šio amato išmoko ir pripažinta tautodailininke tapo jų dukra Džeralda, nuo paauglystės iš mamos dinastiją perėmė ir daug metų tęsia pats Kęstutis. Tad aš turėjau galimybę mokytis iš geriausių – iš gintaro juvelyrų kartos, skaičiuojančios 50-uosius metus šioje srityje. Kad su Kęstučiu einame tinkama kūrybos linkme, supratome, kai draugai gimtadienio dovanoms ėmė prašyti mūsų sukurtų papuošalų. Praėjus geram pusmečiui nuo mudviejų bendro darbo pradžios, pasiryžom iššūkiui – su savo gaminiais išvykom į pirmąją parodą Vilniuje. Paskui sekė kitos parodos: Gdanske, Veronoje, Hamburge. Buvom drąsūs, nebijojom kurti kitaip, matėm gintarą naujai, gaminom papuošalus, kuriais norėjom puoštis patys. Lūžis įvyko, kai klientė atsiuntė vaizdo įrašą iš Tokijo mados savaitės – žiūrim, modeliai ant podiumo eina su mūsų gintaro gaminiais! Paskui pasipylė užsakymai į Kiniją, JAV, Daniją, Suomiją, Japoniją. Visu tuo laikotarpiu gal sunkiausia ir buvo suvokti, kad mažiausiai esame reikalingi čia, Lietuvoje, savo žmonėms. Atrodė, jog tautiečiai neturi tokios meilės gintarui, kokią turi užsieniečiai. Prasidėjus karantinui, ilgu tylos ir ramybės laikotarpiu su vyru nutarėm, kad laikas akis į akį susipažinti su savo klientais čia, Lietuvoje, tad susikūrėme internetinį puslapį. Taip prasidėjo mūsų kelionė Lietuvos rinkoje.
Kretingos choras „Kristale“ – tarp šalies geriausių
Kretingos rajono kultūros centro kameriniam chorui „Kristale“, kuriam vadovauja Kristina Rimienė, Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse ne tik buvo suteikta I kategorija – choras pateko tarp 20 geriausių šalies mėgėjų chorų, ir tai, anot vadovės, yra pats didžiausias įvertinimas. „Jau sulaukėme ir vertinimo komisijos rezultatų – esame XII pozicijoje mišrių chorų kategorijoje, bet ne vieta svarbiausia: vien patekti į konkurso finalą jau yra laimėjimas“, – įsitikinusi K. Rimienė. Įveikė sudėtingus kūrinius Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas rengiamas periodiškai – likus metams iki Dainų šventės, tad šiųmečiu, po 6-erių metų pertraukos sugrįžusiu, renginiu buvo siekiama įvertinti suaugusiųjų chorų meninį lygį prieš 2024 m. šimtmetį minėsiančią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“. Konkursu siekiama puoselėti chorinio dainavimo tradicijas, skatinti chorus tobulėti ir burtis naujus, propaguoti lietuvių kompozitorių autorinę kūrybą. Nuo 2002 m. reguliariai rengiamas konkursas stiprina Lietuvos chorinės bendruomenės pamatus visoje šalyje. Tai vienintelis Lietuvoje chorų konkursas, apimantis absoliučiai visus Lietuvos mėgėjų chorus: konkurse dalyvauja rajonų ir miestų, aukštųjų mokyklų suaugusiųjų moterų, vyrų ir mišrūs chorai. Antrasis, arba finalinis, konkurso etapas, kuriame dalyvavo 20 chorų, įvyko Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. „Konkursui privalėjome parengti 15 minučių trukmės programą, atlikti ir privalomą kūrinį. Iš viso konkurse dalyvavo per 100 chorų iš visos Lietuvos, o finalas suvienijo 800 dainininkų“, – K. Rimienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamam kolektyvui sekėsi jau pirmame, Vakarų Lietuvos regiono, ture, kur kretingiškiai užsigarantavo sau I laipsnio diplomą.
Abstrakcijos suteikia laisvę fantazijai
Iki gegužės 20 dienos Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos erdvėse galima pasigrožėti menininkės Vidos Savickienės tapybos darbų paroda „Mintys“. Savo darbus kretingiškiams menininkė bibliotekoje pristatė jau antrą kartą. Šiuo metu V. Savickienė gyvena Palangoje, tačiau yra mūsų kraštietė kretingiškė – 1985-aisiais baigė tuometę Kretingos I vidurinę mokyklą (dabar – Pranciškonų gimnaziją), tačiau likimas lėmė didžiąją gyvenimo dalį praleisi Panevėžyje, kur į menus palinkusi moteris laisvą laiką skyrė tapybai ir kūrybiniam tobulėjimui. „Pamenu save vaikystėje – visada patiko piešti. Būdama gal 13-os metų pradėjau lankyti meno užsiėmimus pas kretingiškį dailininką ir pedagogą Juozą Šakinį. Būtent jis mane nukreipė į meno pasaulį, ir pažintis su tapyba, menu nebuvo paviršutiniška – tai buvo visa ko pradžia. Juolab kad ir mokytojas skatino kurti, sakydavo, kad visi mes esame gabūs menui, ir visiškai nesvarbu, susiesime gyvenimą su kūryba ar ne, turėsime suvokimą to, kas yra dailė, grožis, ir kad nebūsime pilki žmonės“, – kalbėjo dabar jau brandi menininkė.
Savo jubiliejų individualistai nuspalvino paroda Kretingos muziejuje
Kretingos muziejuje atidaryta ir visą gegužę bus eksponuojama dailininkų individualistų darbų paroda „Spalvingas individualistų trisdešimtmetis“, užpildžiusi visas tris parodų sales ir pradedanti naują parodų sezoną po metus trukusios Žiemos sodo renovacijos. „Spalvingą individualistų trisdešimtmetį“ reprezentuoja 35 drobės, tapytos įvairia technika, skirtingos faktūros, su kiekvienam menininkui būdingais potėpiais, atspindinčiais jų meistriškumą, skirtingas kartas, mokyklas ir menines tradicijas. Jubiliejinėje individualistų kūrinių parodoje „Spalvingas individualistų trisdešimtmetis“ galima išvysti Svajūno Armono, Ričardo Bartkevičiaus, Jono Butkevičiaus, Jono Daniliausko, Lino Gelumbausko, Prano Gudaičio, Gintaro Palemono Janonio, Arvydo Kašausko, Vytauto Kauno, Liepos Kaunaitės, Juozo Pranckevičiaus, Giedrės Riškutės-Kariniauskienės, Aloyzo Stasiulevičiaus, Gražinos Vitartaitės, Ievos Liaugaudaitės tapybą, kuri neatsiejama nuo šiuolaikinės kultūros ir išlaikanti sąsajas su senosiomis tradicijomis. Individualistai – profesionalių Lietuvos dailininkų grupė, įkurta 1993 metais. Grupės pavadinimas perimtas iš 1939 m. Lietuvoje veikusios Individualistų sekcijos, vienijusios žymius to meto dailininkus, kurių nemaža dalis – arsininkai ir jų pasekėjai, padėję modernizmo pagrindus nacionalinei Lietuvos dailei. Individualistų grupė įregistruota Lietuvos dailininkų sąjungoje, yra jos padalinys. Individualistų grupei šiuo metu priklauso 50 įvairaus braižo, skirtingų kartų dailininkų: tapytojų, grafikų, skulptorių, susibūrusių kūrybiniam bendradarbiavimui. Individualistų kūrybos kredo – siekti savitumo ir išskirtinumo kūryboje, neprarasti savo sąsajų su mūsų mažos šalies tautiniu identitetu. Ar darbų autoriams pavyko tai padaryti, nuspręs patys lankytojai, o Kretingos muziejuje parodos atidarymo dieną su kolegomis viešėję Svajūnas Armonas ir Juozas Prancekvičius, šventinės popietės dalyvius pamaloninęs dovanomis – savo darbų albumais ir autografais, „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad pajūryje jie – dažni svečiai, ypač, kai čia – Klaipėdoje, Neringoje – rengiami dailininkų plenerai.
PALANGA Į policijos komisariatą gegužės 8 d. kreipėsi 1983 m. gimęs vyras, kuris nurodė, jog tądien apie 11.20 val. pastebėjo, kad nebeturi jam priklausančios banko kortelės, o iš banko sąskaitos gegužės 7–8 dienomis per 19 mokėjimų buvo nuimta 164,51 Eur. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Baigėsi Kretingos rajono tinklinio pirmenybės, kurių finalinė diena šiek tiek užtruko, nes tiek pusfinalių, tiek ir finalo susitikimai buvo žaidžiami tą pačią dieną. Pirmajame pusfinalyje susitiko P. V. K „Fakelo“ ir Darbėnų SK ,,Darba“ komandos. Atkakli kova vyko jau nuo pirmo seto, kurį 27:25 laimėjo „Darba“, antrą pajėgesnis buvo „Fakelas“, laimėjęs 25:18 ir išlyginęs rezultatą 1:1. Trečią setą 25:23 laimėjo „Darba“, bet IV setą vėl pajėgesni 25:22 buvo „Fakelo“ tinklininkai, kurie, 20:18 būdami stipresni ir lemiamą setą, pasiekė didįjį finalą. Antrajame pusfinalyje susitiko praėjusių metų nugalėtojas „Smešas“ su daugkartine čempione „Reimoros“ komanda. Šiose rungtynėse taip pat prireikė visų penkių setų. Sužaidus pirmą setą 25:21 pajėgesni buvo „Smešo“ tinklininkai, bet antrą 25:22 ir trečią setą 25:12 laimėjo „Reimora“. Ketvirtą setą „Smešas“ po atkaklios kovos 28:26 palaužė varžovus, tačiau V setą „Reimora“ reabilitavosi 15:7 ir žengė į didįjį finalą. „Smešo“ komanda neturėjo daug laiko pailsėti ir kelių minučių jau stojo į kovą dėl III v. su Darbėnų „Darba“: 25:23 I setą laimėjo „Smešas“, bet tada „Darba“ po ilgos kovos 30:28 laimėjo II setą, 25:23 – III, 25:21 – IV, ir, pasiekę pergalę 3:1, tapo šių metų bronzos medalių laimėtojais. Didžiajame finale, kuriame susitiko „Reimora“ ir P. V. K „Fakelas“ buvo sužaistas mažiausias setų skaičius. „Reimorai“ prireikė tik trijų setų, kad 3:0 palaužtų varžovų pasipriešinimą: I setą jie laimėjo 25:14; II – 25:17, paskutinį – 25:12, nors I etapą 3:0 pajėgesnis buvo P. V. K ,,Fakelas“ – 3:0.
Kretingos sporto mokykloje įvyko draugiškas jaunučių (gimusių 2008 m. ir jaunesnių) krepšinio turnyras „Pasitikime vasarą 2023“. Be aikštės šeimininkų, jame dalyvavo svečiai iš Kauno NKA, Vilkaviškio NKA ir Klaipėdos V. Knašiaus KM. Pirmosiose pusfinalio rungtynėse šeimininkai, Kretingos sporto mokyklos jaunieji krepšininkai, 61:40 patyrė pralaimėjimą prieš „Kauno NKA“ komandą. Šiose rungtynėse rezultatyviausiai šeimininkų komandoje žaidė: Soteras Stonkus – 10, Gytis Naujokaitis – 9, Karolis Pauliukonis – 6. Kovoje dėl III vietos šeimininkai žaidė gerokai kovingiau ir 68:57 nugalėjo „V. Knašiaus KM“ ir pasidabino bronzos medaliais. Šiose rungtynėse rezultatyviausiai žaidė Gvidas Kontrimas – 16, K. Pauliukonis ir S. Stonkus po – 11. Naudingiausiu „Kretingos SM“ komandos žaidėju pripažintas Gvidas Kontrimas. Per turnyrą įvyko ir baudų, tritaškių konkursai, kuriuose nugalėtoju tapo Vilkaviškio NKA atstovas Aleksas Košuba. „Smagu, kad vaikinai iškovojo bronzos medalius, tačiau turnyro tikslas buvo suteikti visiems jaunuoliams žaidybinio laiko, kad jie pasisemtų daugiau patirties, ką ne visada pavyksta padaryti kovojant Lietuvos moksleivių čempionate. Džiaugiuosi, kad turnyro svečiai nepagailėjo savo laiko ir atvyko pasivaržyti mūsų suorganizuotame turnyre“, – po turnyro kalbėjo Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris Vytautas Šližius.
„P. n.“ informacija
Varžėsi dėl Kretingos sporto mokyklos apdovanojimų
Marijono Daujoto progimnazijoje įrengtoje sunkiosios atletikos bazėje įvyko jaunučių sunkiosios atletikos turnyras Kretingos sporto mokyklos taurei laimėti. Jame dalyvavo 5 komandos: be turnyro šeimininkų kretingiškių, varžėsi trys Klaipėdos ir viena Telšių komandos, kurias sudarė 2010 m. gimę ir jaunesni sportininkai. Pagal galutinius rezultatus, I v. užėmė Kretingos sunkiaatlečiai, antri buvo klaipėdiečiai, treti – Telšių sportininkai. Dėl geriausiųjų vardo mergaitės ir berniukai varžėsi ir asmeninėje įskaitoje. Kaip šiose varžybose sekėsi Kretingos sportininkams? Svorio kategorijoje iki 38 kg I v. užėmė Sintija Bujanauskaitė, II v. – Ugnė Rimgailaitė, anot trenerio, perspektyvi sportininkė ir vienintelė, atstovavusi Marijono Daujoto progimnazijai – kiti sunkiaatlečiai gynė Kretingos sporto mokyklos garbę. Svorio kategorijoje iki 49 kg Ugnė Stoncelytė užėmė II v., tokią pat poziciją pelnė ir varžybų patirties turinti 61 kg svorio kategorijoje rungtyniavusi Elija Litvinaitė, pralaimėjusi bendraamžei iš Telšių. „Rezultatas aiškus – Elijai reikia daugiau treniruotis. Sporte kartais taip atsitinka, kad jauni sportininkai patiki buvusiomis pergalėmis, nors tai gali būti labai laikina. Šias pamokas tenka išmokti ne vienam jaunuoliui“, – pastebėjo sunkiosios atletikos treneris Arvydas Bušeckas.
Kretinga šiemet švenčia 770 metų jubiliejų. Ta proga kretingiškiai kviečiami savo miestui padovanoti išskirtinę dovaną – drauge pasodinti 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų. Planuojama, kad per akciją naujais augalais bus papuošti ne tik jau veikiantys miesto parkai – Kretingoje bus pradėtas kurti naujas ąžuolynas. „Pasitikdami jubiliejinius metus, ilgai svarstėme, kaip originaliai papuošti miestą. Galiausiai priėjome išvados, kad nėra geresnės puošmenos negu mieste pražydę nauji krūmai ar sužaliavę nauji medžiai. Juolab kad jie gyventojus ir miesto svečius džiugins ne vienerius metus“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Kartu sodinti naujus augalus kretingiškiai bus kviečiami dvi dienas – gegužės 20 dieną (šeštadienį) ir gegužės 22 dieną (pirmadienį). Šeštadienį 10.00 val. nauji augalai drauge bus sodinami Kretingos miesto parkuose: Pastauninko parke (renkamasi prie Kretingos rajono kultūros centro, J. Pabrėžos g. 1), Lapyno kvartalo parkelyje (ties Geležinkelio g. ir Pasieniečių g. sankryža) ir Senajame Kretingos miesto parke (ties Žemaičių al.). Kretingiškiai kviečiami nurodytu laiku atvykti į labiausiai patinkantį parką, kur jų jau lauks akcijos koordinatoriai. Planuojama, kad šeštadienį Kretingos miesto parkuose bus pasodinta daugiausiai – beveik 700 – akcijai skirtų naujų augalų. Parkai pasipuoš alyvomis, rododendrais, frezijomis, jazminais, rojaus obelaitėmis ir kt. Pirmadienį 10.00 val. kretingiškiai kviečiami prisidėti prie naujo ąžuolyno kūrimo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinio teritorijoje Kretingos mieste (Savanorių g. 27). Per akciją čia numatyta pasodinti 77 naujus ąžuoliukus. Sodinamais augalais pasirūpins Kretingos miesto seniūnija ir Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys. Dalyvausiantys akcijoje kretingiškiai kviečiami atsinešti savo kastuvus, grėblius, laistytuvus ir pirštines. Akciją „Gimtadienį švenčiančiai Kretingai – 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų“ inicijuoja ir organizuoja Kretingos rajono savivaldybė. Akcijos partneris – Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys. Daugiau informacijos: www.kretinga.lt .
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Gegužės 9 d. įvyko konkursas Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigoms eiti. Konkursą laimėjo Vytautas Tamašauskas, klaipėdietis, iki šiol dirbęs Klaipėdos rajono Dauparų – Kvietinių seniūnijos seniūnu, yra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Konkursą organizavusios Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas patvirtino, kad pagal pareigybę pavaduotojas ūkio reikalams bus atsakingas už visą Kretingos sporto centro, kurį atidaryti žadama šį rudenį, ūkį. „Su V. Tamošausku esame susitarę susitikti šį penktadienį dėl darbo sutarties pasirašymo“, – sakė R. Malakauskas. Norą užimti naują Kretingos sporto mokyklos pareigybę buvo pareiškę 10 asmenų, iš jų 5 neatitiko keliamų reikalavimų, iš likusių 5 pretendentų konkurse dalyvavo 3.
„P. n.“ informacija
Palangoje trečiadienį apie 12.01 val. daugiabutyje, antrame aukšte, degė butas. Į Kretingos gatvėje kilusį gaisrą vyko Palangos ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Tarnyboms buvo pranešta, kad viduje gali būti žmonių. Ugniagesiai ištraukiamosiomis kopėčiomis pasiekė antrą aukštą, išdaužę lango stiklą pateko į butą. Per gaisrą kambaryje sudegė namų apyvokos daiktai. Kiti kambariai nesugadinti, nestipriai sulieti vandeniu. Buto savininkė dėl galimo apsinuodijimo dūmais išvežta į ligoninę. Namas – medinis, stogas dengtas šiferiu. Perdengimas – iš molio, šiltintas spaliais. Nuardyta apie 6 kv. m stogo dangos. Dūmų detektorių bute nebuvo.
„P. n.“ informacija
Tarnyboms gegužės 8 d. apie 18.34 val. teko vykti į Geležinkelio gatvę Kretingoje. Per namo langą dukra pamatė ant grindų gulinčią 82-ejų metų savo motiną, tačiau į vidų patekti negalėjo. Tai padaryti padėjo ugniagesiai. Panaudoję fizinę jėga, gelbėtojai į vidų įleido medikus. Šiems suteikus pirmąją pagalbą, ugniagesiai padėjo moterį nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriuo gyventoja buvo išgabenta į gydymo įstaigą.
„P. n.“ informacija
|
|
