|
(1752) 2023-05-09Gimnazijos gali atsikvėpti: 31 mokinio klasėse ministrė nereikalaus
Penktadienį apie pusantros valandos Kretingoje praleido švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ji pabuvojo ES fondų ir rajono Savivaldybės lėšomis įrengtose naujose gamtos mokslų ir kalbų laboratorijose, o aktų salėje susitiko su pedagogais, atsakė į klausimus. Žinią pasitiko plojimais „Įspūdį man paliko šios gimnazijos mokiniai. Nesvarbu, kad į laboratorijas įėjome gana nemažas būrys, jie į mus mažai kreipė dėmesio, mieliau užsiėmė savo veikla, darė eksperimentus. Vadinasi, vaikams šiose pamokose išties yra įdomu, jie mėgaujasi tuo, ką daro“, – „Pajūrio naujienoms“ pasidžiaugė J. Šiugždinienė. Išvykti už ministerijos sienų ją ir specialistus paskatino siekis, mokslo metams baigiantis, su ugdymo įstaigų vadovais ir pedagogais Kretingoje, o paskui regiono mastu Klaipėdoje pasikalbėti apie aktualiausias švietimo problemas, tarp kurių atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimas, įtraukusis ugdymas ir kt. Anot rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininko Tomo Abelkio, neramiausia, kad nuo 2024 m. šalies gimnazijose turėtų būti privalu sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases, kuriose bendrai ugdytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys. Būtent dėl šio rodiklio Kretingos rajone kilo grėsmė gimnazinių klasių nelikti gilias tradicijas turinčioje Salantų, taip pat Darbėnų ir Vydmantų gimnazijose. „Matom, kokios perspektyvos, kokia linkme reformos eina tiek medicinoje, tiek švietime – gąsdina tai, kad dabar viską mėginama sutraukti į teritorijų centrus“, – kalbėjo T. Abelkis. Jo nuomone, gerų rezultatų mokiniai gali pasiekti besimokydami šiek tiek mažesnėse klasėse ir savo namų aplinkoje, iki mokyklos nevažiuojant po 30 ar 40 kilometrų. „Iš patirties žinau, ką tai reiškia vaikui, pačiam yra tekę į mokyklą važinėti“, – sakė komiteto pirmininkas. Ministrė patikino, kad nuostatos dėl 31 vaiko III klasėse ketinama atsisakyti. Tokia žinia buvo pasitikta pedagogų plojimais. „Bet pasakysiu, dėl ko man širdį skauda – kad nuo rajonų centrų nutolusių įstaigų mažose klasėse vaikai neturi galimybės aukščiausiu lygiu mokytis fizikos, chemijos, dėl to egzaminų iš šių dalykų nelaiko. Paskui skundžiamės, kad Lietuvai trūksta inžinierių, chemijos, fizikos specialistų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė. Jos nuomone, rajoninės gimnazijos nuskurdinamos, kai savivaldybėse neplanuojamas mokyklų tinklas, ragino tai atidžiau daryti. Tačiau Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė užtikrino: Kretingos rajone ir mokyklų tinklas, ir klasių komplektai yra planuojami.
Marijono Daujoto progimnazijoje atidaryta nauja sporto ir lauko žaidimų aikštelė
Džiugiomis įkurtuvių nuotaikomis gyvena Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenė – mokyklos kieme įrengta sporto ir lauko žaidimų aikštelė, kuria vaikai naudosis per pertraukas ir po pamokų. „Svarbiausia, kad ši aikštelė pasitarnaus ir miesto mokyklų reikmėms – įvairioms veikloms vykdyti“, – pasidžiaugė Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, praėjusią savaitę per aikštelės atidarymo šventę kartu su rajono meru Antanu Kalniumi perkirpusi įkurtuvių juostelę. Galimybė įrengti sporto ir lauko žaidimų aikštelę atsirado, kai Marijono Daujoto progimnazija 2021 m. dalyvavo Sporto rėmimo fondo projekte „Aktyvi mokykla“ ir laimėjo projektų atrankos konkurse. Projekto, kurio tikslas – didinti bendruomenės narių fizinį aktyvumą ugdant įprotį kasdien judėti ne mažiau kaip 60 min., vertė – 74 tūkst. 932,46 Eur. Sporto rėmimo fondo indėlis – 67 tūkst. 439,21 Eur, 10 proc. projekto vertės, arba 7 tūkst. 493,25 Eur turėjo prisidėti progimnazija, šias lėšas skyrė Kretingos rajono savivaldybė. Projektas įgyvendinamas nuo 2021 m. birželio 1 d. „Tačiau Kretingos rajono savivaldybė papildomai skyrė 15 tūkst. 914,42 Eur parengiamiesiems aikštelės įrengimo darbams: 8 tūkst. 835,42 Eur – dangai ir įrenginiams įrengti, 7 tūkst. 79 Eur – guminių trinkelių paruošimo darbams ir dangai pakloti“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė R. Viskontienė neslėpė dėkingumo Kretingos rajono savivaldybei, kuri atliepė šios ugdymo įstaigos poreikius ir skyrė lėšų, kad projektas būtų sklandžiai realizuojamas.
Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Tomas Valiūnas Lietuvos moksleivių geografijos olimpiadoje iškovojo aukso medalį. Su kitais trimis geriausiais šalies mokiniais jis Lietuvai atstovaus Baltijos šalių ir Pasaulinėje geografijos olimpiadose. Iš pradžių mokiniai varžėsi rajoniniame etape, iš kurio į respublikoje vykstantį konkursą kelialapį iškovojo Tomas, dvyliktokai Guoda Miečiūtė ir Jokūbas Baltūsis. Jie pateko tarp 90 geriausių Lietuvos mokinių. „Šių metų tema – darnus vystymasis“, – pasvarstęs, kad organizatoriai Mažeikius, kur ir vyko olimpiada, galimai pasirinko dėl ten veikiančios ir darnumo link judančios įmonės „Mažeikių nafta“, kalbėjo mokinius ruošęs Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytojas Vilius Adomaitis. Dalyviai olimpiadoje atliko įvairias užduotis. Viena jų – aplinkos tyrimai, kuriuos mokiniai atliko Mažeikių ir Sedos apylinkėse. Taip pat dalyviams teko atsakyti į teorinius su geografijos pagrindais susijusius klausimus, atlikti vaizdines užduotis, geografinius tyrimus internete. Lietuvos moksleivių geografijos olimpiadoje šalies mastu iš viso buvo iškovoti 3 aukso medaliai. „Iškovoję aukso medalius ir vienas mokinys – sidabro medalį, kaip komanda, Lietuvai atstovaus Baltijos šalių geografijos olimpiadoje, taip pat ir rugpjūtį įvyksiančioje Pasaulinėje geografijos olimpiadoje Indonezijoje“, – teigė mokytojas. Kitiems Pranciškonų gimnazijos mokiniams Guodai ir Jokūbui olimpiadoje taip pat sekėsi gerai, tačiau iki medalių šiek tiek pritrūko taškų. „Labai džiaugiamės rezultatais. Įdėjome daug darbo, olimpiadai ruošėmės kryptingai, joje reikėjo ir šiek tiek sėkmės bei talento“, – džiaugėsi V. Adomaitis. Lietuvos moksleivių geografijos olimpiadoje Pranciškonų gimnazijos mokiniai anksčiau yra iškovoję sidabro ir bronzos medalius, tačiau T. Valiūno iškovotas aukso medalis gimnazijai – pirmasis.
Smurtavusiems – papildomas probacijos ir policijos pareigūnų dėmesys
Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai į jiems įprastus prižiūrimų asmenų patikrinimus šįkart vyko kartu su Kretingos rajono policijos pareigūnais. Kartu jie dalyvavo bendroje prevencinėje priemonėje „Gyvenu taikiai“. Suteiks pagalbą Iš viso jie patikrino 35 asmenis, 2 jų nesilaikė draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – jie buvo neblaivūs. „Per šią priemonę pareigūnai vykdė priežiūroje esančių asmenų, įvykdžiusių smurtines nusikalstamas veikas, elgesio, pareigų vykdymo ir draudimų laikymosi kontrolę“, – paaiškino Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Budginienė. Lankantis pas prižiūrimus asmenis išaiškėjo ir du socialinės pagalbos poreikio atvejai. „Ėmėmės priemonių, kad suteiktume žmonėms pagalbą“, – tikino Ž. Budginienė. Vienu atveju teko pagelbėti šeimininkui, turinčiam du šunis. Atvykus pas jau vienerius metus prižiūrimą vyrą į Pasertupių kaimą, jis paprašė, kad pareigūnai padėtų surasti bent jau laikiną prieglobstį šunims. „Kiek galiu, tiek maitinu juos, perku maistą, tačiau neturiu galimybės jų prižiūrėti“, – sakė jis. Šunys priklauso vyro motinai, kuri šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, grįžusi ji taip pat neturi gyvenamosios vietos. „Ankščiau gyvenau su mama ir broliu Kretingoje, tačiau mama labai konfliktavo su mūsų kaimynu. Stengdavausi nesikišti į jų ginčus, tačiau vieną kartą stojau mamos pusėn, už tai ir buvau teisiamas ir gavau 2 metus lygtinai. Dabar esu nutraukęs ryšius su mama ir broliu, nes noriu pradėti savo gyvenimą“, – kai motina atsidūrė įkalinimo įstaigoje, vyras susirado laikiną prieglobstį Pasertupių kaime ir šiuo metu dirba įvairius ūkio darbus pas ūkininką. „Jis yra vienas iš tų darbščių mūsų prižiūrimų asmenų, kuris nė minutės nebūna be darbo“, – papildė Ž. Budginienė. Ten pat jis nusivežė ir du motinos šunis. Moteris nenori jų perleisti globoti kitiems žmonėms, tačiau vyras neturi galimybės jais rūpintis. „Bandome ieškoti laikino prieglobsčio šiems šunims, mačiau, kad šeima ir pati tai daro. Susisieksime ir su gyvūnų globos institucijomis, bandysime su jais tartis“, – kabėjo Ž. Budginienė. Dar viena situacijų, kurią bandys išspręsti probacijos pareigūnai, – surasti vyresnio amžiaus žmogui namus. Vyras gyveno su senyvo amžiaus motina nuomojamoje namo dalyje. Moteriai mirus probacijos pareigūnų prižiūrimas asmuo nuo liepos mėnesio nebegalės tame name gyventi. „Jeigu pats žmogus nesusiras gyvenamo būsto, bandysime tartis su Kretingos Nakvynės namais arba ieškosime kitų sprendimo būdų“, – įvardino Ž. Budginienė.
PALANGA GANYKLŲ g. gegužės 6 d. apie 04.40 val. patruliuojantys pareigūnai pastebėjo automobilį, kuris tamsiuoju paros metu važiavo neįjungęs šviesos žibintų. 1970 m. gimusiam automobilio vairuotojui nustatytas 1,69 prom. neblaivumas. Vyrui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. JŪRATĖS g. gegužės 6 d. apie 19.09 val. viešoje vietoje pareigūnai pastebėjo 2005 m. gimusį vaikiną, rūkantį elektroninę cigaretę. Tarp asmens turėtų daiktų buvo rastas plastikinis indelis su rusvos spalvos, augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. VYTAUTO g. gegužės 7 d. apie 14.40 val. dviračiu važiuodamas 54 metų vyras kliudė automobilių stovėjimo vietoje stovėjusį BMW markės automobilį ir šalia buvusią jo vairuotoją, taip pat apgadino automobilį „Volvo S60“. Nukentėjo dviračio vairuotojas ir 31 metų moteris.
Parengė Edita KALNIENĖ
Mieste praėjusią savaitę įrengtos naujos skelbimų lentos, taip pat baigtas tvarkyti ir Kretingos lurdas. „Lurde sutvarkėme viską – suoliukus, takus, per „Darom“ akciją pasodinome želdinius, genėjome medžius, tvarkėme aplinką“, – Kretingos miesto seniūnijos seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, šiais metais dar bus tvarkoma ir per lurdą tekančio Dopulčio upelio vaga. Kol kas to padaryti negalima dėl netinkamų oro sąlygų. „Lauksime pačių sausiausių orų vasarą, kad upelio vaga būtų kuo labiau nusekusi. Tvarkysime ir pačią vagą, ir joje esančius akmenis“, – įvardino G. Liobikienė. Šiam projektui iš viso skirta per 70 tūkst. eurų. Miesto seniūnija praėjusią savaitę vietoj buvusių įrengė ir naujas skelbimų lentas – iš viso įrengti 7 stendai. „Keisti senus stendus buvome sugalvoję ir ankščiau, tačiau viskas priklauso nuo turimų lėšų. Mieste iš viso yra 16 skelbimų lentų. Ateityje planuojame atnaujinti ir likusias, tačiau kol kas nežinome, kada tai padarysime. Atsižvelgsime, kiek turėsime lėšų“, – atskleidė seniūnė. Skelbimų lentų dizainas pritaikytas renovuotai Vilniaus gatvei. „Mieste norėjome išlaikyti vienovę, todėl parinkome būtent tokį stendų dizainą. Dabar jie – metaliniai, ankščiau buvo mediniai“, – paaiškino G. Liobikienė. Naujieji stendai įrengti įvairiose miesto vietose, pavyzdžiui, Rotušės aikštėje, prie Savivaldybės, Pastauninko parke. Juos įrengti prireikė apie 5,5 tūkst. eurų iš seniūnijos aplinkos priežiūros lėšų. „Miestą tvarkančios valytojos prižiūrės ir palaikys švarą stenduose“, – sakė seniūnė. Netrukus Kretingoje turi atsirasti ir naujų šiukšlinių: 20 skirtų šunų ekskrementams mesti ir 5 – kaip Vilniaus gatvėje. „Po truputį keičiame senas betonines šiukšliadėžes, kiek įmanoma tvarkome miesto mažąją infrastruktūrą“, – apibendrino G. Liobikienė. Kur bus įrengtos šunų ekskrementams mesti skirtos šiukšlinos, miesto seniūnės teigimu, dar nėra nuspręsta: „Esame gavę įvairių gyventojų prašymų ir jaučiame, kad tokių šiukšlinių mieste tikrai trūksta.“ Neseniai seniūnija apšvietė ir likusią P. Vileišio gatvės dalį – nuo Lankų gatvės iki sodininkų bendrijos „Žemaitija“. „Ten gyvena daug žmonių, tad tikrai labai reikėjo apšviesti likusį kelio ruožą“, – tikino G. Liobikienė. Įrengti apšvietimą kainavo 32 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacija
Prezidento medalis – daugiavaikei motinai iš Didžiųjų Žalimų
Linkėdamas geros sveikatos ir kad namuose netrūktų šilto bendravimo, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu Motinos dienos proga Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šiemet apdovanojo 45 mamas ir globėjas, tarp jų Bronislavą Jucienę iš Didžiųjų Žalimų Kretingos rajone. Žinia apie apdovanojimą buvo staigmena Liepos 13-ąją 81-ąjį gimtadienį pasitiksiančiai 7 vaikus pagimdžiusiai B. Jucienei ši žinia buvo staigmena. „Nesitikėjau... Ką jau aš čia tokio ypatingo nuveikiau? Laikiausi nuostatos, kad vienas vaikas – ne vaikas, be to, ir jiems kupetoje augti linksmiau“, – sakė Bronislava. Tiesa, ligos palaužta, bet šviesaus proto moteris apdovanojimo pati atsiimti nevažiavo, nors būtų norėjusi – kam gi nepatiktų pamatyti Vilnių, Prezidentūrą, pasiklausyti „gyvai“, ką kalbės, motinoms linkės Prezidentas. „Man ir politika įdomu – rūpi, kas Lietuvoje, kas pasaulyje... Dar nebuvo, kad per kuriuos nors rinkimus neičiau balsuoti. Ir televizorių įsijungiu tik žinioms pasiklausyti“, – atviravo pašnekovė. Bet kelionė iki sostinės jai per tolima, tiek laiko išsėdėti mašinoje būtų kančia. „Šimtą kartų man geriau ištiesti kojas ant lovos arba pavaikščioti“, – sakė Bronislava. Kasdien ji apeinanti kiemą, susirenkanti vištų, kurių laiko 15, kiaušinius, penkiems šunims ir trims katinams paruošianti ir įkratanti ėdalo. Žiemą parsinešdavusi malkų, pati pasikūrendavusi „pečių“, nors galėjo piršto nejudinti – tai vienas, tai kitas vaikas per dieną, žiūrėk, jau ir įsuka į kiemą. Kretingiškis vyriausiasis sūnus Bronius – kur buvęs, kur nebuvęs – nuolat tėviškėje, mat čia ūkininkauja, laiko per 20 mėsinių galvijų. „Esam patenkinti, kad mama patarimo klauso, stengiasi kuo daugiau pajudėti, nuo to – tik į gera. Dar užpernai, pernai po porą pilnų kibirų grybų namo parsinešdavo – ji žino grybingas vietas. Dabar gilyn į miškus eiti atkalbame, jei grybaus, tai tegul pakraščiuose“, – teigė už kelių kilometrų Barzdžių kaime gyvenanti viena Bronislavos dukrų Adelė Rašinskienė.
|