|
|
|
(1751) 2023-05-05Kavinės „Pas grafą“ kolektyvas sugrįžo į Žiemos sodą
Šį mėnesį veiklos Kretingos dvaro rūmuose 30-metį minėsiantis kavinės „Pas grafą“ kolektyvas po daugiau kaip metus užsitęsusios pertraukos vėl pasitinka klientus Žiemos sodo-oranžerijos antrame aukšte, kurį restauratoriai jau spėjo atnaujinti. Per tuos tris dešimtmečius kavinė „Pas grafą“ suaugo su rūmais, juose įsikūrusiu muziejumi, tapo Kretingos miesto savasties dalele. Dėl Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijos kavinė buvo uždaryta praėjusių metų kovą, prieš tai, kaip ir visos viešojo maitinimo paslaugų įmonės, keletą mėnesių dirbti negalėjo dėl COVID-19 pandemijos iššauktų ribojimų. Negana to – pernai baigė galioti sutartis, leidusi kavinei „Pas grafą“ veikti muziejaus patalpose. Šių metų sausio pabaigoje įvyko konkursas teikti viešojo maitinimo paslaugas Kretingos muziejaus dvaro rūmų žiemos sodo-oranžerijos kavinėje. Kavinę „Pas grafą“ 1993-aisiais įsteigusi Rimo Valentukonio individuali įmonė konkursą laimėjo ir pasirašė sutartį, leidžiančią veiklą tęsti dar vieną dešimtmetį. Kavinė „Pas grafą“ gali didžiuotis užtarnautais ištikimais klientais, tarp kurių – paprasti žmonės ir valstybių vadovai, diplomatai, vyskupai. Jau daug metų kavinę yra pamėgusi Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos šeima. Čia G. Nausėda užsukdavo dar nebūdamas šalies vadovu, su amžiną atilsį tėveliais. Nuo pat pradžių kavinėje dirbantys padavėjai Rimantas Stonkus ir Egidijus Vaitkus, kaip patys šmaikštauja – esą kavinės talismanai, žino ištikimų klientų pamėgtus patiekalus. Štai Prezidentas Gitanas Nausėda mėgsta baravykų sriubą ir otą vovevaičių padaže, nors paskutinį kartą netikėtai užsisakė bulvinių blynų. „Visus vienodai aptarnaujame – premjerą, ministrą ar kretingiškę pensininkę. Į kavinę atėjusio žmogaus mums svarbiausias yra kliento titulas“, – patikino R. Stonkus, paatviravęs, kad širdį paglosto, kai ir po 20-ies metų sugrįžę lankytojai nebūna pamiršę, kad juos aptarnavai. „Sugrįžta su vaikais, anūkais, kurių tada dar neturėjo. „Mama, sakei, kad senas padavėjas, o jis visai nesenas“, – bendravimo su klientais nuotrupomis dalijosi R. Stonkus.
Kompensacijos už šildymą vėluoja
Kretingiškiai susirūpino, kada gi juos pasieks Vyriausybės pažadėtos kompensacijos už namų šildymą – jos vėluoja mėnesį ir daugiau. Kretingiškė pensininkė Lina T., gyvenanti privačioje valdoje, redakcijai pasakojo, kad jai už gyvenamojo namo šildymą dar rudenį buvo suskaičiuota kompensacija už šildymą dujomis – 180 Eur kas mėnesį. Moteris sakė iš pradžių pinigus gaudavusi reguliariai, tačiau pastaruosius mėnesius kompensacijos vėluoja, o ji turinti susimokėti už dujas iki einamojo mėnesio pabaigos. Pensininkui tai – didelės išlaidos. Moteris sakė per televiziją išgirdusi, kad Vyriausybė, norėdama būti visiems gyventojams gera, nusprendė kompensuoti išlaidas už šildymą, bet dabar pačios savivaldybės privalo kreiptis, kad gautų lėšų iš valstybės biudžeto, o dar ir savo lėšų pridėti. Ji sakė skambinusi į Savivaldybę ir sužinojusi, kad pinigai gauti, bereikia tik mokėjimus gyventojams patvirtinti rajono tarybai. „Kodėl neišmoka žmonėms: galėtų gi nuspręsti anksčiau, kai pinigai gauti. Jeigu būtume žinoję, kad kompensacijų neskirs, būtume taupiai malkomis apsikūrenę kokį kambarėlį“, – pastebėjo Lina T.
Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė patikino, kad Savivaldybė jau išmokėjo kompensacijas tiems gyventojams, kurie būstus šildėsi centralizuotai, liko neišmokėta už kovą ir dalį vasario gyventojams, besišildantiems būstus kietu kuru ir dujomis.
Pasak Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotojos Almos Rumbutienės, kiek Kretingos rajono savivaldybė kompensacijoms išmokėti turės skirti iš savo biudžeto, dar nėra aišku, nes duomenys už balandį nėra pateikti. „Manau, kad tikslią sumą žinosime gegužės viduryje, – sakė ji. O paklausta, ar ir šiaip jau suspaustame rajono biudžete atsiras tam lėšų, atsakė: „Turėsime rasti, kad ištesėtume žmonėms duotą pažadą.“
Mūsų kraštietė Etninės kultūros globos tarybos vyriausioji specialistė Audronė Daraškevičienė informavo, kad įvyko V Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. Jame sėkmingai pasirodė ir Darbėnų gimnazijos mokiniai, kuriuos konkursui parengė mokytoja Ona Narmontienė.
Penktų–septintų klasių amžiaus grupėje Darbėnų gimnazijos šeštokas Adomas Kavaliauskas užėmė I v., VIII–X klasių amžiaus grupėje Leonardas Vaišys, pirmokas gimnazistas, buvo antras.
Olimpiados šalies etapas buvo surengtas Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijoje, jame dalyvavo 43 mokiniai iš visos Lietuvos – regioninio etapo nugalėtojai iš Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos bei savivaldybių etapo nugalėtojai iš Vilniaus, Kauno ir Punsko.
Mokiniai sprendė etnokultūrinio pažinimo testą tema „Etnografiniai regionai: tradicinė muzika, tautiniai drabužiai, tradicinė architektūra, kulinarinis paveldas, regioniniai papročiai“. Tai – pirmoji olimpiados užduotis. Antroji užduotis – etnokultūrinės veiklos ir raiškos pristatymas. Dalyviai pasakojo apie savo etnokultūrinę veiklą mokykloje, bendruomenėje, šeimoje, parodė savo rankdarbius, dainavo, šoko, muzikavo, sekė pasakas. „Vertinimo komisijai nebuvo lengva iš tokių stiprių, išradingų ir drąsių prisistatymų išrinkti pačius geriausius – visi buvo verti aukščiausių balų“, – neslėpė A. Daraškevičienė.
Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada pradėta rengti nuo 2018 m. Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo, švietimo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru.
Olimpiados tikslas – ugdyti brandžią, visapusiškai išprususią, tautiškai ir pilietiškai susivokusią asmenybę, gebančią puoselėti, saugoti, išreikšti ir perduoti kitiems etnines ir pasaulio kultūrų vertybes. Olimpiados steigimo iniciatoriai – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga ir Etninės kultūros globos taryba. Pagrindinis Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rengėjas – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Gausus robotikos entuziastų būrys iš Lietuvos ir Latvijos buvo susirinkę viename didžiausių tarptautinių robotikos konkursų „Saulės robotų mūšis 2023“, kuris įvyko Šiauliuose. Įnirtingos kovos vyko devyniose rungtyse: Folkrace, Freestyle, Lego linijos sekimo, Linijos sekimo, Linijos sekimo Turbo, Lego sumo, Lego sumo junior, Mini sumo ir Antweight. Konkurse dalyvavo ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos robotų klubo nariai.
Mini sumo kategorijoje gimnazijos nariai iškovojo I ir III vietas. I vietą laimėjo vienuoliktokas Erikas Benetis, III v. – devintokas Rokas Rupeika.
Medicinos sistemos ateitis – politikų rankose
Nuo 2013-ųjų PSPC dirbančio, nuo 2018-ųjų šiai įstaigai vadovaujančio mediko kandidatūrą nominuoti inicijavo rajono Savivaldybė. A. Juškiui – tik 37-eri, tačiau šis apdovanojimas ir skirtas ne už medicinai ir pacientams atiduotus gyvenimo metus, o už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus, kurių reikėjo ypač koronaviruso pandemijos laikotarpiu, taip pat – už jaunosios medicinos profesionalų kartos ugdymą, jo pritraukimą į rajoną. Ne be vadovo pastangų ši gydymo įstaiga yra tapusi rezidentūros baze, kurią turi ne visi ir už Kretingą didesni Lietuvos miestai.
„Ar esu laimingas pasirinkęs šeimos gydytojo profesiją? Tikriausiai taip, nes padėti žmonėms – labai geras jausmas. Ar laimingas, kad vadovauju kolektyvui? Irgi taip, juk visi kartu mes galim siekti to paties tikslo – stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti paslaugų kokybę“, – sakė A. Juškys.
Tačiau, jo nuomone, nūdienos sveikatos sistemai labiausiai trūksta stabilumo, žinojimo, kas bus ateityje, nes dėlioti 10 metų planą esant dabartiniam status quo, – sudėtinga. Kiekvieno reformatoriaus lozungai yra vienodi: viskas daroma dėl pacientų. Kai 1997-aisiais įvyko sveikatos reforma, ir medicinos įstaigos buvo suskirstytos į I, II, III lygius, buvo teigiama, kad pacientams nuo to bus geriau, paslaugos kokybiškesnės. Apsisuko laiko ratas – medicinos įstaigos vėl sujungiamos, bet ir vėl sakoma, kad bus geriau... „O kaip iš tikrųjų – laikas parodys, priklausys nuo nacionalinės politikos ir rajono Savivaldybės sprendimų. Nėra, kad jausčiausi tvirtai, bet žinau viena: Kretingoje dirbsiu mėgstamą darbą, nes pasirinkau gydytojo specialybę“, – sakė A. Juškys.
Jis kilęs iš Kelmės. Puikiais pažymiais baigdamas tenykštę gimnaziją išsikėlė sau ultimatumą: arba įstos į mediciną, arba emigruos į Ameriką, mat šią daugelio svajonių šalį iš arčiau buvo spėjęs pamatyti dar būdamas moksleivis. Likimas lėmė studijuoti Kauno medicinos universitete. Paskutiniuose kursuose Arnas darbo ėmė dairytis pajūrio krašte, mat Palangoje buvo įsikūrę gyvenamąją vietą pakeitę jo tėvai.
A. Juškys yra trečias Sveikatos apsaugos ministerijos aukštai įvertintas Kretingos PSPC medikas – 2007 m. gegužę Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas suteiktas bei garbės ženklas įteiktas gydytojai Vilhelminai Daugėlienei, 2014 metais balandį Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas bei garbės ženklas – Renatai Lukauskienei.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis.
Svarbiausia – kolektyvinis imunitetas
Lietuvoje pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis yra skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės, meningokokinės, rotavirusinės infekcijos bei žmogaus papilomos viruso infekcijos.
Jei paskiepijama pakankama gyventojų dalis, ligai sunku plisti net tarp tų, kurie nėra paskiepyti. Tie, kurie negali būti skiepijami ar atsisakė būti paskiepyti, saugomi reiškinio, vadinamo kolektyviniu imunitetu. Dažnai klaidingai manoma, kad sumažėjus sergamumui tam tikra infekcine liga, skiepytis nebereikia. Tačiau ligos sukėlėjas skiepijant neišnyksta, o pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari infekcinės ligos sukėlėjui, todėl jam sunku toliau cirkuliuoti.
Pamirštos infekcinės ligos nedingsta
Daugelyje Europos Sąjungos šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikų profilaktinis skiepijimas pagal nacionalinį skiepijimo kalendorių yra rekomenduojamas, tačiau tam, kad vaikas būtų paskiepytas – būtinas tėvų / globėjų sutikimas. Klaipėdos apskrityje 2022 m. pagrindinė vaikų nepaskiepijimo priežastis buvo tėvų atsisakymas skiepyti vaikus arba vengimas atvykti.
Pasak specialistų, mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri atkreipia dėmesį į per pandemiją nukritusias skiepijimo apimtis ir ragina visus kartu stengtis ir grįžti į priešpandeminį skiepijimo lygį.
Kartenoje natūralios gamtos erdvę „DreamSpot.lt“ kurianti Ieva Skovronskienė kartu su bendraminčiais turi tikslą šią vasarą surengti penkis žygius baidarėmis, į juos pakviesti mūsų krašto jaunimą ir tuo pačiu inicijuoti Minijos pakrančių švarinimo akciją. Šią galimybę idėjos autoriams suteikė Europos Sąjungos Solidarumo projektas.
„Ne vienerius metus kartu su draugais, pamėgusiais baidarių žygius, plaukdavome Minija ir, kur sustodavome, surinkdavome turistų paliktas šiukšles. Sužinojusi, kad galėtume dalyvauti Europos Sąjungos Solidarumo projekte, kilo mintis parengti projektą „Nuo ego iki eko – upės iššūkis“. Ir mums pavyko – mūsų paraiška bus finansuojama šio fondo“, – I. Skovronskienė sakė, kad projektą, kaip viešosios įstaigos „Ekodimensija“ savanoriai, rengė ne tik ji, bet ir bendraminčiai savanoriai skirtingų profesijų atstovai Greta, Ema, Kristijonas, Sigita, kurie aktyviai dalyvaus ir įgyvendinant projektą.
Sumanymo esmė – ne tik surengti 5 žygius baidarėmis, bet ir pakviesti žygio dalyvius pasiryžti išvalyti Minijos pakrantes, kurias teršia ne kas kitas, o pats žmogus. „Labai norisi visiems pasakyti – neterškime to, kuo patys naudojamės“, – I. Skovronskienė, kviesdama krašto jaunimą dalyvauti žygiuose, sakė, kad projekto iniciatoriai pasirūpins baidarėmis, kitomis priemonėmis. „Bilietas“ žygiui – daugkartinio naudojimo gertuvė, puodelis, šauktas ir lėkštė – manau, kad po žygio visi pabendrausime ir prie karšto troškinio“, – kalbėjo viena akcijos iniciatorių, pasidžiaugusi, kad ES Solidarumo projektai leidžia jauniems žmonėms generuoti savo mintis, idėjas, finansiškai remia jų įgyvendinimą. „Todėl labai norėtųsi, kad jaunimas būtų drąsesnis ir aktyviai dalyvautų Solidarumo projektuose – siūlytų, keltų ir realizuotų savo idėjas“, – krašto jaunimą drąsino I. Skovronskienė.
Geriausia dovana Motinos dienos proga – tai trumpos atostogos su mylimais žmonėmis. Jei tokioms atostogoms pasirinksite „Atostogų parką“ šalia Palangos, galėsite mėgautis ne tik pajūrio pušų kvapu ir šiltais baseinais. „Atostogų parkas“ siūlo daug profesionalių procedūrų grožiui puoselėti. Kai kurios jų unikalios, paremtos gydomosiomis gintaro savybėmis, kokių nerasite niekur kitur. Valanda sau, gerai savijautai, didesniam pasitikėjimui savimi suteiks džiaugsmo kiekvienai mamai, tad verta išbandyti.
Nors trumpam pabūti legendine Jūrate iš gintaro pilies
Ilsintis „Atostogų parke“ tiesiog privaloma apsilankyti gintarinėje „Saulės“ pirtyje, nes tokia pirtis – pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje! Įrengiant šią unikalią pirtį, buvo sumontuota beveik trys tonos natūralaus Baltijos gintaro. Pirtis primena rūmus iš legendos apie Jūratę ir Kastytį. Naudingosios gintaro savybės įrodytos moksliškai – gintaro rūgštis stiprina imunitetą, padeda atgauti jėgas. Dėl natūralaus gintaro pirtyje šildomų gultų ir infraraudonųjų spindulių kartu su gintaru įšildomas ir žmogaus kūnas. Organizmas giliai įšyla ir atsipalaiduoja, o gintaras į orą paskleidžia lakiąsias medžiagas. Pirtis maloniai pakvimpa sakais, žmogaus organizmas įkvėpdamas ir per odą lengviau įsisavina naudingąsias gintaro savybes: stimuliuojami medžiagų apykaitos procesai, slopinami įvairūs uždegimai, gerėja kraujo apytaka.
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungai delegavus, europarlamentaro Bronio Ropės kvietimu, Europos Parlamente Briuselyje viešėjo ir mūsų krašto kūrėjai šios sąjungos nariai Odilė ir Gediminas Bytautai.
Pačių kūrėjų teigimu, pagrindinis išvykos tikslas – pažintis su Europos Parlamentu, jo struktūra, darbo principais, pamatyti, kaip iš arti atrodo europarlamentaro darbo diena. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Bronis Ropė daugiausiai dirba žemės ūkio ir kaimo plėtros, regioninės plėtros, energetinės nepriklausomybės klausimais, taip pat laikinajame Kovos su vėžiu komitete, atstovauja Lietuvos regionams, stengiasi, kad ES paramos pinigai pasiektų ne tik sostinę, kurioje pragyvenimo lygis ir taip gerokai aukštesnis negu likusioje Lietuvoje, rūpinasi Lietuvos ūkininkų gerove. Siekdamas neatitrūkti nuo Lietuvos žmonių rūpesčių, B. Ropė turi biurus visose Lietuvos apskrityse.
Viešėdami Briuselyje, mūsų tautiečiai apžiūrėjo Europos Parlamento muziejų, kuriame galima susipažinti su Europos Sąjungos įkūrimo, plėtros istorija, pabuvojo pagrindiniuose šios institucijos rūmuose, dalyvavo diskusijoje ir paskaitoje, per kurią šiltai ir nuoširdžiai bendraudami svečiai iš Lietuvos išsakė aktualias finansavimo, provincijos, susisiekimo ir asmeninių prioritetų klausimus. „Mūsų požiūriu, diskusija buvo tikrai informatyvi, bendravome kaip geri draugai, be jokių išankstinių nuostatų, nebuvo ir draudžiamų temų“, – sakė O. ir G. Bytautai.
Vakare B. Ropė delegaciją pakvietė vakarienės, per kurią keliautojai pasidalino įspūdžiais iš Europos Parlamento. „Buvome išklausyti kaip kūrėjai ir menininkai“, – neslėpė Odilė ir Gediminas.
Išsamiau susipažinę su Belgijos sostinės Briuselio istorija, pabuvoję Antverpene, viešnagės dalyviai nuostabia architektūra grožėjosi vadinamojoje Šiaurės Venecijoje – Briugėje.
Lietuvai Europos Parlamente atstovauja 11 europarlamentarų.
KRETINGOS RAJONAS
Gegužės 3 d. policijos komisariate gautas vyro pareiškimas, kuriame nurodoma, kad balandžio 30 d. internete jis rado skelbimą apie už 3 tūkst. eurų parduodamą mini ekskavatorių. Į pardavėju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą pareiškėjas pervedė 500 eurų avansą, tačiau prekės negavo, susisiekti su pardavėju prisistačiusiu asmeniu nepavyksta. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
PADVARIŲ k. Balandžio 29 d. į policijos komisariatą kreipėsi moteris, nurodžiusi, kad tarp balandžio 27 d. ir balandžio 29 d. iš neužrakinto garažo dingo benzininė žoliapjovė „Grizzly“. Žala – 800 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
JUODUPĖNŲ k. gegužės 2 d. apie 16.50 val. pastebėta, kad, išlaužus kieme esančio ūkinio pastato duris, iš pastato pavogti darbo įrankiai. Žala – 1 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
PALANGA
Kelyje PALANGA–LAZDININKAI balandžio 29 d. apie 23.30 val. lyjant vairuojamo automobilio „Opel Astra G-CC“, patekusio į vandens provėžas, nesuvaldė 19 metų vaikinas. Tiesiame ruože automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Nukentėjo 19 metų keleivis. Dar vienas to paties amžiaus keleivis nenukentėjo.
KRETINGOS ir PLYTŲ gatvių sankryžoje balandžio 30 d. apie 21.55 val. į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją įžengusios mažametės nepraleido į kairę sukęs automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas 24 metų Ukrainos piliečio. Nukentėjo 13 metų pėsčioji.
Pasibaigus sezonui Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), surengus Padėkos vakarą krepšininkams ir komandos rėmėjams, komandos vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius teigė, kad, galima sakyti, sezoną jis ir būsima komanda pradeda iš naujo. „Iki liepos 1 dienos norėčiau žinoti du dalykus – ar turėsime sporto areną ir bent 5–6 būsimos rinktinės žaidėjų pavardes“, – sakė treneris.
Jo tvirtinimu, komandai pavyko pasiekti minimalų rezultatą – užėmus XIII v., išlikti NKL: „Tas ir buvo svarbiausia, neturint savo – namų – aikštės. Esant tokiai situacijai, tenka galvoti, ar apskritai įmanoma žaisti krepšinį.“
„Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė išvykoje žaidė 38-erias rungtynes, o treneris, pats sėdėdamas prie vairo, kartu su komanda nuvažiavo 46 tūkst. km. „Suskaičiavau, kad komandoje turėjau 12-a pareigų, ir viskas – iš taupumo, kad tik išliktų komanda“, – A. Mikaločius prisipažino, kad jau po praėjusio sezono buvo sau prisiekęs, kad tokiomis sąlygomis nežais nei komanda, nei jis pats nedirbs. Tačiau buvo, kaip buvo, ir vėl teko žaisti neturint savos arenos, dėl ko NKL teko mokėti 40 tūkst. Eur baudą, kad galėtų dalyvauti šioje lygoje, į kurią pateko sportiniu principu – laimėjus Regionų krepšinio lygą.
Sezonas buvo sunkus ir finansine prasme. Nors Savivaldybė prie baudos pridėjo 30 tūkst. Eur, pagal Sporto rėmimo programą skyrė dar beveik 65 tūkst. Eur, Kretingos „Kretinga“ pagal bendrą su rėmėjų pinigais biudžetą yra XI–XII vietoje. „Negalime prisikviesti gerų savų žaidėjų, nes mums tai per brangu“, – sakė vyriausiasis „Kretingos“ treneris.
Sezono pradžia buvusi gera: po pirmų dviejų ratų komanda užėmė VIII v., ir betrūko tik vienos pergalės, kad kretingiškiai būtų septinti. „Pasipylė traumos, suskaudo nugaros... Ir viskas – dėl besaikių kelionių, tarkim, ketvirtadienį žaidžiame Vilniuje, šeštadienį – Marijampolėje, o atstumai tai dideli, sportininkams reikia ir poilsio“, – A. Mikaločius sakė patyrę ir kitų komandų užuojautą, į kurią paskui jau nė nebereaguodavo.
Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris „Kretingos“ vyrų rinktinės, antrą sezoną žaidusios Nacionalinėje krepšinio lygoje, treneris Arimantas Mikaločius nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 13 d. dirbs Lietuvos rinktinės U-16 vyriausiojo trenerio Tomo Urbelionio asistentu. Jaunuolių rinktinė rengsis ir dalyvaus Europos krepšinio čempionate.
„Formuodamas savo, trenerio, štabą Tomas pats mane susirado ir pasiūlė padirbėti jo asistentu. Jis mane stebėjo ir matė, kaip dirbu su tais pačiais metais gimusiais vaikinais. Man tai – didelis įvertinimas, – teigė A. Mikaločius, tuo pačiu pripažindamas, kad laukia nelengvas darbas, ypač po intensyvaus sezono su vyrų rinktine. – Galiu dirbti daug darbų – pradedant nuo individualių treniruočių iki jų planavimo. Manau, kad mano stiprioji pusė yra universalumas.“
Tuo pačiu jis neabejojo, kad tai bus išskirtinė galimybė pasisemti trenerio darbo patirties, kuri pravers tiesioginiame darbe Kretingos sporto mokykloje.
„Jaunuolių rinktinei keliamas tikslas Europos krepšinio čempionate užimti I–V vietas, kas sudarytų galimybę dar kitais metais dalyvauti Pasaulio krepšinio čempionate“, – sakė A. Mikaločius.
Jis perdavė ir dar vieną gerą žinią: jo auklėtinis šešiolikmetis Tautvydas Rudys dalyvauja atrankoje į rinktinę. Birželio 6 d. bus atrinkti 16-a krepšininkų iš 30 pakviestų dalyvauti peržiūroje.
„Vien tai, kad Tautvydas pateko į 30-tuką, jau motyvuoja. Jis žino, kad yra matomas, kad yra galimybių būti pastebėtam tikrai konkurencingame krepšinio pasaulyje. Nepavyks šiemet, pavyks kitąmet – svarbiausia yra siekti užsibrėžto tikslo“, – kalbėjo treneris.
Kretingos sporto mokyklos merginų, gimusių 2008–2009 m., rankinio komanda, Lietuvos rankinio čempionato U-15 antrame divizione užėmusi III v., tęsia kovas dėl vietų bendroje įskaitoje. Yra ir daugiau gerų žinių: Algimanto Pranaičio treniruojamos rankininkės nugalėtojų vardus iškovojo I rankinio turnyre trenerio Gintauto Stasiulevičiaus atminimo taurei laimėti.
Pateko į stipriausiųjų aštuonetą
Tęsdamos kovas Lietuvos rankinio U-15 čempionate, kretingiškės atkrintamąsias rungtynes namų aikštėje žaidė su „Šiaulių SC-Dubysa-I“ iš I diviziono ir pasiekė įtikinamą pergalę 30:21. Po savaitės – atsakomosios rungtynės Šiauliuose. „Tikėjomės, kad, turėdami 9 įvarčių persvarą, galime jaustis saugiai. Tačiau jau pirmą kėlinį kritome, kaip sakoma, į duobę, ir 21-ą minutę rezultatas buvo 16:5 šiauliečių naudai, pirmą kėlinį jos laimėjo 17:8“, – savo auklėtinių pasirodymą komentavo treneris, kurios pastebėjimu, viską turėjo lemti II kėlinys.
Po pertraukos kretingiškės susikaupė, išnaudojo varžovių klaidas, gerai gynėsi ir, nors rungtynes pralaimėjo 25:26, pateko į kitą čempionato etapą. Trenerio teigimu, antrą kėlinį vartus ypač gerai apgynė vartininkės, kas turėjo didelės įtakos. O per abejas rungtynes įvarčius pelnė: Modesta Kusaitė – 14, Orinta Jašinskaitė – 13, Julija Galdikaitė – 9, Adrija Montvydaitė – 8, Austėja Krakytė ir Urtė Žukauskytė – po 5.
Po šių svarbių rungtynių Kretingos sporto mokyklos rankininkių komanda pateko į stipriausiųjų U-15 komandų aštuonetą.
Kitas rungtynes kretingiškės žaidė namų aikštėje ir Kauno rajono (Garliavos) komandai – trejus metus iš eilės Lietuvos čempionei, šį sezoną I divizione su Klaipėdos komanda besidalinančiai I–II vietomis – pralaimėjo 25:44, dabar mūsiškių gegužės 10 d. laukia atsakomosios rungtynės Garliavoje. „Norėčiau akcentuoti, kad garliaviškės rankinį pradeda žaisti nuo pirmos klasės, treniruojasi penkiskart per savaitę. Kad ir koks bus rungtynių rezultatas, įgysime žaidybinės patirties“, – neabejojo A. Pranaitis.
Paskelbtas konkursas Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktoriaus pareigoms eiti. Konkursas į Kretingos muziejaus direktoriaus vietą neįvyko, nes buvo atšauktas, jį turėtų skelbti naujai. Bus skelbiami konkursai Kretingos rajono kultūros ir Kretingos rajono Salantų kultūros centrų direktoriams atrinkti. Konkursai klibina ilgamečių dabartinių įstaigų vadovų kėdes, nes, norėdami jas išsaugoti, privalėtų dalyvauti konkursuose ir juos laimėti. „Ar tokia konkursų banga iškart po rinkimų buvo neišvengiama?“ – klausėme kovą antrai 4-erių metų kadencijai Kretingos rajono savivaldybės meru išrinktą Antaną Kalnių, atstovaujantį politiniam Kretingos krašto komitetui.
„A. Kalnius daro valymą, – atsigirdau tokių kalbų, tačiau tiesa yra ta, kad įstaigų vadovams nustatytos kadencijos, kurios baigėsi ar baigiasi“, – sakė meras. Kultūros įstaigų vadovams visoje šalyje galioja 5 metų kadencija. Merai turi teisę gerai dirbantį vadovą pareigose palikti dar vieną 5-erių metų kadenciją. Be konkurso antrą kadenciją Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešajai bibliotekai vadovauti A. Kalnius paskyrė Birutę Karčauskienę. „B. Karčiauskienės vadovavimas bibliotekai yra sektinas pavyzdys visiems“, – tvirtino A. Kalnius. Kretingos rajono ir Salantų kultūros centrų direktoriams Pranui Razmui ir Stasei Preibienei šiemet baigiasi 5-erių metų kadencija, ir abiem sukanka pensinis amžius, nors tai nėra kliūtis siekti dar vienos įstaigos vadovo kadencijos.
Nasrėnuose 1969 m. įkurtam Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui nuo 1996 iki 2016 metų liepos vadovavo Algirdas Čėsna. Amžinybėn iškeliavusio sutuoktinio pareigas 2017 m. lapkritį perėmė ir iki šiol muziejui vadovauja Violeta Čėsnienė. „Reikėtų daugiau gyvumo, išplėtoti veiklą“, – kalbėdamas apie šį muziejų tarė meras.
Paklaustas, kodėl buvo atšauktas konkursas Kretingos muziejaus direktoriaus pareigoms užimti, A. Kalnius paaiškino: „Penkių pretendentų į šią vietą buvo mažoka. Organizuotas ir neįvykęs konkursas veltui nenuėjo – dar plačiau paskleidėme žinią apie laisvą muziejaus vadovo vietą ir tikimės daugiau mūsų muziejui vadovauti vertų pretendentų.“
Reikalavimus kultūros įstaigų vadovams yra nustačiusi Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, pareigybinius nuostatus rengia Savivaldybės administracijos specialistai.
Serapinų kaime mūsų rajone policijos pareigūnai gegužės 3 d. apie 8.50 val. sustabdė neblaivų traktoriaus vairuotoją. 1973 m. gimęs vyras traktoriumi su prikabinta bulvių sodinimo mašina važiavo į laukus. Bulves sodinti ūkininkas buvo per girtas ir, pareigūnams paprašius, į alkoholio matuoklį jis įpūtė 2,81 prom. Vyrui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą.
Palangos pareigūnams gegužės 2 d. apie 16.50 val. buvo pranešta, kad Ošupio take pastebėtas į medį atsitrenkęs „Seat“ automobilis, o jo viduje sėdi į aplinką nereaguojantis žmogus.
Atvykus tarnyboms, keleivio vietoje rastas 1967 m. gimęs vyras, kuriam prireikė medikų pagalbos. Ugniagesiai gelbėtojai vyrą iškėlė iš automobilio, paguldė ant neštuvų ir perdavė greitosios medicinos pagalbos medikams, kurie keleivį išvežė į ligoninę.
Daugiau asmenų prie automobilio nebebuvo. Pareigūnai ėmėsi aiškintis įvykio aplinkybes. Apie 19.19 val. surastas galimai automobilį vairavęs ir iš eismo įvykio pasišalinęs 1984 m. gimęs vyras. Jam nustatytas 2,35 prom. girtumas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kretingos rajono ugniagesiai vakar, Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – dieną, visuomenei atvėrė savo tarnybų duris. Atvykusiesiems jie demonstravo turimą įrangą, rodė mokomuosius vaizdo įrašus apie priešgaisrinę saugą, siūlė atlikti su ugniagesių darbu susijusias užduotis.
Mokiniams – įdomu
„Mokiniams rodome, su kokia įranga, technika dirbame, pavyzdžiui, hidraulinę, dūmų ištraukėją, kuris skirtas ištraukti dūmus iš uždūmintų patalpų, ugniagesių gelbėtojų aprangą, kitą gesinimui skirtą įrangą“, – per šventę pasakojo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas Ernestas Bendikas.
Visa tai galėjo išbandyti ir patys mokiniai – pakelti apie 20 kilogramų sveriančią hidraulinę įrangą, kurią ugniagesiai naudoja iš transporto priemonių vaduodami prispaustus žmones. „Vaikams čia labai įdomu – daug aktyvių veiklų, manau, kad labiausiai patiko apsivilkti ugniagesių gelbėtojų uniformas, apžiūrėti jų automobilį, pasignalizuoti. Įspūdžių vaikai dar tikrai turės kokiai savaitei“, – patirtimi dalijosi į šventę atvykusios Kretingos Simono Daukanto progimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja Aldona Riepšienė, atskleidusi, kad su mokiniais tarnyboje lankosi jau ne pirmą kartą.
Iš viso Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje apsilankė per 200 mokinių.
|
|
