|
|
|
(175) 2007-09-28Dėkingi už išgelbėjimą
Klaipėdiečiai Remigijus ir Klemensas Gailiūnai dabar su šypsena pasakoja istoriją, kuri galėjo baigtis tragiškai. Tėvas ir sūnus, išsirengę grybauti Kartenos apylinkės miškuose, pasiklydo ir nukeliavo iki Kalniškių durpyno. Vyrai dėkingi juos suradusiam Kūlupėnų apylinkės inspektoriui Broniui Gariui. Jie Kretingos rajono policijos komisariato viršininkui siūlo šį pareigūną paskatinti premija. „Galima sakyti, Bronius Garys išgelbėjo mums gyvybę“, - gerų žodžių pareigūnui negailėjo Remigijus Gailiūnas. Jis su tėvu svarstė: kaip sušlapę, plonai apsirengę, be maisto ir vandens, būtų praleidę naktį durpyne, kur net neprisėsi pailsėti. R. ir K.Gailiūnai į mišką atvyko apie 9 val. ryto. Vyrai eidami ten, kur matėsi daugiau grybų, pasiklydo. Po lietaus miške buvo gausu vandeningų vietų – jas apeidami grybautojai keitė keliavimo kryptį. Pašnekovų teigimu, kai kur upokšnių ir balų gylis buvo didesnis negu žmogaus ūgis. Prisirinkę du didelius krepšius grybų, R. ir K. Gailiūnai susiruošė grįžti, tačiau kelio atgal neberado: net ir eidami pagal kompasą, atsidūrė Kalniškių durpyne. Jau popiet R.Gailiūnas paskambino pagalbos telefonu 112 ir elgėsi, kaip patarė policijos budėtojas. Kadangi po kurio laiko R. ir K. Gailiūnai vis dar nerado kelio atgalios, budėtojas iškvietė Kūlupėnų apylinkės inspektorių Bronių Garį, kuris gerai pažįsta Kartenos apylinkes.
R. ir K. Gailiūnai juokėsi: „grybavę“ visą dieną, grįžo tik vakare ir be grybų. Juos vyrai išmetė netekę vilties išeiti iš miško. Tėvas ir sūnus žadėjo šiemet daugiau nebegrybauti. R.Gailiūnas džiaugėsi, kad turėjo mobilųjį telefoną ir jo baterija išsikrovė tik pasiekus policininko automobilį. Pašnekovai stebėjosi, kaip jie galėjo pasiklysti. R.Gailiūnas Kartenos apylinkės miške grybauja penkerius-šešerius metus. K.Gailiūnas mano, kad jam jėgų klampoti per mišką užteko todėl, kad turi 50 metų medžiotojo patirties, yra fiziškai užsigrūdinęs. Šis pasiklydimas 81 metų vyrui buvo tarsi sveikatos išbandymas – žmogus nuolat vartoja vaistus širdies veiklai gerinti. Išeidamas grybauti K.Gailiūnas pamiršo šių vaistų išgerti, jų nepasiėmė ir į kelionę. Vyrai bijo pagalvoti, kas būtų atsitikę, jei miške K. Gailiūnui būtų pasidarę silpna. „Per 16 darbo metų pirmą kartą mačiau, kad žmonės taip džiaugtųsi, pamatę policiją“, - sakė dvyliktus metus Kūlupėnų apylinkės inspektoriumi dirbantis B.Garys. Anot jo, policijos pareigūnai dažniausiai yra kaltinami, keikiami. B.Garį sujaudino žmonių dėkingumas. Jis padėkos žodžių už atliktą darbą sulaukė pirmą kartą.
Ar teikiate reikšmę prietarams?
Statys biblioteką už aštuoniolika milijonų litų
Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė naujos bibliotekos Kretingos miesto centre statybai. Trijų aukštų 3100 kvadratinių metrų ploto pastatas turėtų iškilti Kretingos miesto centre, prie tako, vedančio į Kultūros centrą, buvusios miesto vandenvietės vietoje. Pagal nacionalinę premiją pelniusio architekto Sauliaus Juškio parengtą bibliotekos pastato projektą, bibliotekai pastatyti reikia 18,5 mln. Lt, kai Vyriausybė - Kultūros ministerija - šiam tikslui Kretingos rajono savivaldybei yra pažadėjusi 7 mln. Lt. S.Juškys tvirtino, jog 11,5 mln. Lt kainos skirtumas susidarė dėl klaidinančių Aplinkos ministerijos nustatytų bazinių statybų kainų ir, anot architekto, “mažaraščių” parengtos projektavimo užduoties. S.Juškio teigimu, Aplinkos ministerijos 1989 metais patvirtintos statybų bazinės kainos nebeatitinka šiandieninių statybos kainų, kurios yra keliskart išaugusios. Projektinę užduotį parengė rajono Savivaldybės administracijos statybų specialistai.
Jei būčiau mokyklos direktorius...
Mokykloje „pas nykštukus“ geriau neiti
Tualetinis popierius, muilas ir rankšluostis, kad nusiplovęs rankas turėtum į ką nusišluostyti. Šių pagal higienos reikalavimus būtinų daiktų rasi ne visuose rajono mokyklų tualetuose. Maža to – kai kur baisu ir pritūpti, kad ant galvos nenukristų koks surūdijęs vamzdis.
Sandra pasaulį liečia ne rankomis, o koja
Baubliuose gyvenanti 27-erių Sandra Lukauskaitė – neįgali nuo gimimo. Merginos kūnas sukaustytas cerebralinio paralyžiaus: ji nevaldo rankų, nevaikšto, neaiškiai kalba, ištardama tik namiškiams suprantamus garsus bei skiemenis. Tačiau Dievas Sandrai davė aiškų protą bei tvirtą valią: dešine koja ji išmoko piešti, dėlioti „Puzzle“ dėliones, lipdyti iš molio bei dirbti kompiuteriu.
Auskarai: ne tik merginoms ir ne tik dėl grožio
Auskaras: mada, grožis, prietaras ar priklausomybė? Šiuolaikinės technologijos ir medicininės priemonės leidžia įverti auskarą, kur tik širdis trokšta. O kartais troškimas būti gražiu ir madingu virsta net priklausomybe.
Po moksleiviškų pietų – nuorūkos ir šiukšlės daugiabučių laiptinėse
Savanorių gatvės daugiabučių namų gyventojai nebegali apsikęsti rūkalių. Jų namų laiptines, kaip rūkomuosius, renkasi Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleiviai. Dar daugiau – pavalgę laiptinėse palieka vienkartinių indų, saulėgrąžų lukštų, kitų šiukšlių.
Vienoje pirmokų klasėje – dvynukai ir trynukai
Šiemet Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos pirmokų klasė ypatinga: joje mokosi dvynukai ir trynukai. Linksmai nusiteikę vaikai beveik choru pasakojo vienas apie kitą ir pirmųjų savo mokslo metų įspūdžius.
Juodupėnų jaunimą sužavėjo krosiniai motociklai
Dalis Juodupėnų kaimo moksleivių laisvalaikį leidžia, važinėdami krosiniais motociklais. Moksleiviai padėjo suaugusiems įrengti tam skirtą uždarą trasą.
KRETINGA. KLAIPĖDOS g. S.Ž. pastebėjo, jog iš neužrakinto automobilio „Opel Astra“, kuris stovėjo namo kieme, dingo automagnetolos „Pioneer“ priekinė dalis su nuimamu valdymo skydu. S.Ž. patyrė 480 Lt žalą. KĖKŠTŲ k. D.F. pastebėjo, jog labdaros jaunimo fondo „Jaunimo sodyboje“ išdaužtos darbo kabineto durys, o iš kabineto pavogtas nešiojamas kompiuteris „XP-Compac“, filmavimo kamera „Samsung“, fotoaparatas „Lumix“. Turtas draustas, signalizacija neįrengta. Žala nustatinėjama. PADVARIŲ k. Antradienį Sodų gatvėje bendrovės „Edrija“ darbininkai, kasdami griovį kanalizacijai, rado daiktą, panašų į sprogmenį. Atvykę Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai atliko paieškos darbus ir įvykio vietoje atrado šešiolika Antrojo pasaulinio karo laikų minosvaidžio 82 mm kalibro minų. Per įvykį žmonės nenukentėjo. Sprogmenys sunaikinti Kairių poligone. Kitą dieną toje pačioje vietoje bendrovės „Edrija“ darbininkai, kasdami griovį kanalizacijai, vėl rado daiktą, panašų į sprogmenį. Atvykę Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai atliko paieškos darbus ir įvykio vietoje rado dešimt 82 mm kalibro Antrojo pasaulinio karo laikų minosvaidžio minų. Sprogmenys, lydint specialiosioms tarnyboms, išvežti į Kairių poligoną sunaikinti. SALANTAI. Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresnysis patrulis, sustabdęs automobilį „Isuzu Trooper“ patikrinti, jo galinėje dalyje rado ir paėmė 20 litrų skaidraus skysčio, iš kvapo panašaus į naminę degtinę. Automobilio vairuotojas – Skuodo rajono gyventojas 57 metų J.J. po apklausos išleistas. Kelias JOKŪBAVAS-RAGUVIŠKIAI. Jokūbaviškis 51 metų K.J., vairuodamas savo automobilį „Audi 80“, nepasirinko saugaus greičio ir, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Per eismo įvykį sužalotas automobilio keleivis trisdešimtmetis Baublių kaimo gyventojas G.P. Jis dėl smegenų sukrėtimo ir galvos sumušimo paguldytas į Kretingos ligoninę. Ten paguldytas ir vairuotojas, kuriam sukrėstos smegenys, lūžo šonkauliai. Įvykis tiriamas.
Parengė Dovilė SIMAITYTĖ
Kretingos bažnyčia – paminklotvarkos pavyzdys
Kretingoje lankęsi aukšti valstybės pareigūnai – LR Kultūros ministerijos sekretorė Diana Paknytė bei LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža – apžiūrėjo katalikų bažnyčioje atliktus restauravimo darbus ir pripažino, jog tai yra visos šalies paminklotvarkos pavyzdys.
Su traukiniais susigyveno lyg su draugais
Darbėnų geležinkelis šiandien merdi: išdraskyti bėgiai, griūva dar prieškariu pastatyta stotis. Tačiau Darbėnuose gyvena žmogus, kuris sakė esąs ištikimas geležinkeliui visą gyvenimą. Tai – geležinkelininkų giminės atstovas, buvęs Darbėnų geležinkelio stoties viršininkas, 82-jų Kazys Galinauskas.
Kojų netekęs vyriškis niekada nekeikė savo likimo
„Mano toks charakteris – stengiuosi nerodyti emocijų. Gyvenu pagal principą: nei džiaugiuosi radęs, nei liūdžiu praradęs. Visą laiką kabinausi į gyvenimą ir, kaip žmonės sako, „stojausi ant kojų“, - su autoironijos gaida kalbėjo 85-erių metų Pranas Laučys, jau kone 60 metų gyvenantis be abiejų savo kojų. Jų vyriškis neteko pakliuvęs po traukiniu.
Karteniškis ant krūtinės tebenešioja lagery ištatuiruotą vytį
Per visą aštuoniasdešimtmečio Kartenos gyventojo Valerijono Liaudanskio krūtinę ištatuiruotas masyvus vytis – šio žmogaus kovos už laisvę simbolis. Buvęs partizanas šį simbolį išsitatuiravo įkalintas Vorkutos lageryje.
Japonija medžio drožėjo akimis: „Japonai - smalsūs ir mėgsta lietuviškus lašinius“
Kretingiškis medžio drožėjas Raimundas Puškorius – trečiasis lietuvis ir pirmasis žemaitis, sudalyvavęs Inamio tarptautinėje medžio drožybos stovykloje Nanto mieste Japonijoje. Menininkas japonus stebino aukštu ūgiu, juoda duona, lašiniais ir įmantria drožyba. Daugiau negu devynias valandas iš Amsterdamo į Japoniją skridęs kretingiškis saulės šalyje vienišas nepasijuto. Ten jo laukė prieš metus Austrijoje sutikti japonai medžio drožėjai Ahira ir Suhejus bei renginio organizatorius profesorius Hasegawa Soichiro.
Užburta akmenų
Rožinis kvarcas, kalnų krištolas, granatas, turkis, citrinas, gintaras… Pedagogė Ada Bastienė gali išvardinti daugybę pusbrangių akmenų, kuriuos jai patinka liesti, derinti jų spalvas, patirti jų šilumą arba šaltį. “Akmenys mane tarsi užburia. Manau, jie iš tiesų turi tam tikrų energetinių galių”, - pripažino mokytoja, kuriai akmenys – galimybė išreikšti savo meninius gebėjimus: Ada Bastienė iš akmenų kuria ir veria originalius papuošalus.
Aktorių tandemas scenoje - jau ketvirtį amžiaus
Karteniškiai Martina Žąsytienė ir Zenonas Jurgila yra skirtingų profesijų žmonės: Martina vadovauja Kultūros centro Kartenos filialui ir yra jo režisierė, o Zenonas ūkininkauja. Tačiau šiuos du žmones jau 25–erius metus sieja ne vien kaimynystė, bet ir meilė teatrui bei scenai. Jiedu – tai Magdė ir Jonis, Onė ir Adomas, Domicelė ir Juzė - yra kviečiami ir pravesti įvairius rajono renginius. Šmaikštus liežuvis ir kaimo gyvenimo pažinimas - pagrindinis jų koziris, leidžiantis abiem improvizuoti be išankstinių scenarijų. „Scenoje viens kitą suprantame iš pusės žodžio“, - tvirtino žinomi liaudies aktoriai.
Ne menas išsiskirti. Menas – gyventi kartu
Ne veltui sakoma, jog priešingybės traukia. Danutė ir Jurijus Savčuk: ugninio charakterio, veikli, nuolat turinti naujų idėjų ir sumanymų, iškalba apdovanota moteris ir vyras, kurį galima vadinti ramybės, santūrumo ir kuklumo įsikūnijimu. Sutuoktiniai skirtingai elgėsi ir interviu metu. Jurijus, santūriai tylėdamas, apie judviejų meilę leido kalbėti savo žmonai. Danutė drąsiai išsakė savo jausmus: „Už viską, ką pasiekiau gyvenime, esu dėkinga savo vyrui. Turiu stiprų petį, į kurį galiu atsiremti“.
Vestuvės: be panikos ir vestuvių planuotojų
Vasara ir ankstyvas ruduo – pats darbymetis muzikantams, fotografams ir kavinių savininkams. Šiuo metų laiku kelti vestuves jau tampa nauja lietuviška tradicija. Išsivadavusios iš kankinančio papročio švęsti visą savaitę, lietuviškos vestuvės įgauna vis daugiau vakarietiškų bruožų, tačiau neatsisakoma ir senoviškų tradicijų.
Pirmasis telefono skambutis - Kretingoje
Niekas negali pasakyti, kas Lietuvoje pakėlęs naujo išradimo – telefono – ragelį, pirmasis ištarė „alio“. Tačiau žinoma, kad tai nutiko Kretingoje, grafo Juozapo Tiškevičiaus dvarą pirmąja Lietuvoje telefono linija sujungus su kunigaikščio Oginskio dvaru Rietave. Šaižus telefono skambutis dvaruose suskambo apytikriai spalio pabaigoje, 1882-aisiais. Buvo praėję vos šešeri metai po to, kai amerikietis Aleksandras Belas pasauliui pristatė savo svarbiausią išradimą – telefoną.
|
|
