|
|
|
(1749) 2023-04-28Sezoną atidarys Europos motobolo čempionų taurės rungtynėmis
Netrukus Kretingoje įvyks didžiausias motobolo renginys nuo 1996 m. – Europos motobolo čempionų taurės rungtynės. Jose varžysis trys vienos stipriausių komandų Europoje iš Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos. Varžysis stipriausios komandos Lietuvai atstovaus Kretingos motobolo klubas, kuris 2021 metais nacionaliniu lygiu iškovojo čempionų titulą. „Šiame turnyre žais tik klubai, ne rinktinės. Šiemet dalyvaus tik trys komandos, bet ateityje planuojame prikviesti dar daugiau klubų – dar ir Olandijos, Ukrainos, kurie net ir karo situacijoje praktikuoja šį sportą“, – kad renginį norima padaryti tęstiniu atskleidė FIM Europos motobolo komisijos narys Dovydas Bončkus. Toks čempionatas – alternatyva Europos motobolo čempionatui, kuriame varžosi šalių rinktinės. „Praėjusiais metais prasidėjęs karas pakoregavo tuometinius planus, dėl ko turėjome mažiau varžybų. Nebegalėjome žaisti su Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos rinktinėmis“, – paaiškino Kretingos motobolo klubo direktorius Eduardas Steckis. Iš viso motobolą žaidžia 7 Europos valstybės: Lietuva, Vokietija, Prancūzija, Olandija, Ukraina, Rusija, Baltarusija. „Tam tikras motobolo užuomazgas pastebime ir Anglijoje“, – sakė E. Steckis. Šiais metais Europos motobolų čempionų taurėje varžysis: Kretingos motobolo klubas, Vokietijos motobolo Bundeslygos I vietos laimėtojai – MSC Puma Kuppenheim ir Prancūzijos motobolo lygos nugalėtojai „Suma Troyes“. Jie varžysis Kretingoje gegužės 13–14 dienomis.
Po finansinės „injekcijos“ bendrabutis atiteks Savivaldybei
Vakar įvykusiame antrajame naujosios Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręstas „ant plauko“ pakibusios 31-os šeimos, nuo seno gyvenančios buvusiame Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, dabar – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo – bendrabutyje likimas. Rajono politikai vienbalsiai sutiko, kad šį 4 aukštų pastatą, mokyklos perduotą Turto bankui, šis jį suremontuotų, o vėliau perduotų Savivaldybei.
Buvusiame bendrabutyje 16 butų yra privatizuoti, o 15 – ne. Posėdžiui vadovavęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius priminė, kad praėjusį gruodį Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras bendrabutį perdavė Turto bankui, kuris išsiuntė raštus gyventojams, ragindamas išsikeldinti iš neprivatizuotų butų arba konkurso būdu butus išsipirkti.
„Nežinau, kokiu pagrindu šios mokymo įstaigos darbuotojai kažkada įsigijo butus, tačiau šiandieną situacija jiems sudėtinga. Savivaldybė intensyviai derasi su Turto banku, kad gyventojai neliktų gatvėje. Turto bankas, atsižvelgdamas į tai, siūlo investuoti 250–300 tūkst. Eur ir sutvarkyti pastatą – atnaujinti elektros, vandentiekio ir nuotekų sistemas, renovuoti katilinę, rūsį, pakeisti stogą, o vėliau atiduoti Savivaldybei. Ketvirtame šio pastato aukšte yra laisvas plotas, kurį galėtume panaudoti savo reikmėms, galbūt įrengiant socialinius būstus. Tačiau tam reikia protokolinio tarybos sutikimo, kad perimame valstybės nuosavybės teise priklausantį turtą – 1 tūkst. 766 kv. m ploto pastatą Sodžiaus g. Kretingsodžio kaime“, – su situacija tarybos narius supažindino A. Kalnius.
Jo žodžiais, toks Turto banko sprendimas – savo lėšomis prisidėti prie parduodamo turto sutvarkymo yra beprecedentis, pirmasis Lietuvoje. Tai reiškia, kad valstybė atsigręžė į žmogų – ne kaip atsikratyti problema, o pasirūpinti savo žmonėmis.
Vakar, balandžio 27-ąją, antrąkart į posėdį susirinkus naujai išrinktai Kretingos rajono savivaldybės tarybai, prisistatė savo veiklą joje vykdysianti opozicija.
Nuo šiol ją sudaro 7 politikai: 3 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai – Violeta Turauskaitė, Steponas Baltuonis ir Egidijus Viskontas, 2 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai Juozas Mažeika ir Vaidas Kuprelis bei 2 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Giedrius Petreikis ir Gediminas Venckus.
Opozicijos lydere išrinkta Violeta Turauskaitė. Opozicija deleguos savo atstovus:
Kurį laiką Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ veikla buvo kiek prigesusi, tačiau, jaunuoliams parodžius iniciatyvą, šiuo metu bandoma suburti naują komandą.
„Ilgą laiką nebuvo lyderių, kurie norėtų prisiimti atsakomybę ir pabandyti jaunuolis sukviesti bendram tikslui“, – kodėl veikla nebuvo aktyvi, paaiškino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė–Rušinskė.
Burti komandą kartu su koordinatore pasišovė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute politikos mokslus studijuojantis kretingiškis Tomas Perkumas: „Priėmiau šį pasiūlymą ir tuo pačiu metu išbandymą, nes man atrodo svarbu, kad miesto jaunimas būtų atstovaujamas ir jų balsas – išgirstas. Taip pat man įdomu ir, manau, naudinga prisidėti prie jaunimo politikos puoselėjimo.“
„Apskritasis stalas“, Tomo teigimu, gali vienyti jaunimą ir jaunimo organizacijas, kurti stiprią bendruomenę. Taip pat jos nariai organizuoja įvairius renginius, iniciatyvas, kas gali padidinti jaunimo užimtumą, skatinti jo politinį raštingumą. „Apskritasis stalas“ atstovauja jaunimui savivaldos jaunimo reikalų taryboje, svarbu, kad jaunimo balsas būtų išgirstas ir savivaldoje“, – atkreipė dėmesį jis.
T. Perkumas jau yra apsvarstęs ir galimas organizacijos veiklas. „Minčių, ką būtų galima nuveikti, jau turiu, bet dabar pirmasis ir pagrindinis darbas yra suburti komandą ir mąstyti kartu su ja, ką galėtume suorganizuoti, dirbti. Naujoji „Apskritojo stalo“ komanda sieks įtraukti kuo daugiau jaunimo į įvairius renginius, diskusijas“, – teigė Tomas.
Jaunuolius dalyvauti „Apskritojo stalo“ veikloje kviečia ir I. Biliūnaitė-Rušinskė: „Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinė organizacija „Apskritas stalas“ stiprina komandą ir ieško aktyvių rajono jaunuolių, kurie norėtų prisidėti prie organizacijos veiklos – organizuojant renginius, diskusijas, sprendžiant iškilusias problemas, turi idėjų, pasiūlymų, ko reikia mūsų rajono jaunimui.“
Savarankiškai išmokusios piešti Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokės Kotrynos Čičiūnaitės darbai jau sulaukė dėmesio – visą balandžio mėnesį jie eksponuojami asmeninėje parodoje „Tyrumas ir Ramybė“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.
Mokėsi savarankiškai
Nors Kotryna piešti mėgo nuo pat mažens, tačiau didžiausią aistrą dailei pajuto būdama dvylikos metų. „Švenčiau savo gimtadienį, per kurį netikėtai gimė svajonė išmokti piešti. Taigi nuo to laiko ėmiau po truputį dirbti šios svajonės išsipildymo link“, – teigė jaunoji dailininkė.
Kotryna jokių dailės pamokų meno mokykloje nelankė, todėl tikrai nebūtų buvę apsieita be asmeninio užsispyrimo. „Pamačiusi, kad galiu kurti, pasiryžau dirbti, treniruotis, kad išmokčiau piešti dar geriau“, – tikino menininkė.
Merginos teigimu, taip pat itin svarbus jai buvo tėvų palaikymas. „Kai tik jie pamatė, kaip aš piešiu, iškart ėmė mane nuoširdžiai skatinti ugdyti šį talentą“, – pasakojo ji.
Artimiausias realizmas
Svarstydama apie savo darbų tematiką, dailininkė pripažino, kad jai artimiausi realistiniai tapybos principai. „Patinka kurti realistinius personažus, tikrovišką gamtos įspūdį, įkvėptą natūralios, mane supančios aplinkos“, – sakė mergina.
Kurdama darbus Kotryna naudoja skirtingas technikas: tapybą, klasikinį piešimą, spalvotus pieštukus, akvarelę, markerius, skaitmeninį piešimą, todėl vienos mėgstamiausių išskirti negalėtų. „Kai viena atsibosta, imuosi kitos“, – teigė ji. Vis dėlto balandžio mėnesį Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje eksponuojami jaunosios dailininkės darbai yra sukurti naudojant tik akrilo dažus.
Šeimos nariai, mokytojai ar draugai dažnai įvardijami kaip pagrindiniai žmonės, darantys įtaką jaunuoliams, formuojantys jų pasirinkimus ar pomėgius. Į šį sąrašą vis dažniau patenka ir nuomonės formuotojai, vadinamieji influenceriai, kurių kuriamas turinys užpildo populiariausius socialinius tinklus.
Specialistų teigimu, būtent influencerių kuriamas turinys yra viena labiausiai visuomenę veikiančių reklamos formų, o jų reklamuojami produktai ar paslaugos dažnai atsiranda norų sąrašuose. Apie influencerių kultūrą iš esmės sutiko papasakoti „Influenceriai.lt“ agentūros komandos vadovė Aistė Stalmokaitė.
Seniai įsišakniję stereotipai
Internete dažnai manoma, kad influencerio darbas yra parduoti savo gyvenimą kaip produktą.
A. Stalmokaitė mano, kad tokia nuomonė susiformavo ne be reikalo, nes rinkoje tikrai yra nuomonės formuotojų, kurie dalinasi kartais ypač intymiomis savo asmeninio gyvenimo akimirkomis. Vis dėlto kiekvienas nuomonės formuotojas gali pasirinkti, kur nori nubrėžti ribą tarp savo gyvenimo ir suburtos auditorijos.
Lietuvoje turime gausybę pavyzdžių, kuomet influenceris pernelyg atvirai nesidalina asmeninėmis gyvenimo peripetijomis, tačiau vis tiek išlieka aktualus ir sėkmingas turinio kūrėjas.
Dažnai influencerio sąvoka internete sutinkama abejingai. Kodėl?
Kalbant apie visuomenės vertinimą, iš tiesų jaučiama, kad influencerio sąvoka turi neigiamą konotaciją ir nemaža nuomonės formuotojų bendruomenės dalis pati vengia šios sąvokos. Lietuvoje influenceriais iš esmės galima pavadinti visus žinomus ir mažiau žinomus asmenis, kurie kuria turinį socialiniuose tinkluose ir į jį integruoja prekių ženklų reklamas. Natūralu, kad tokioje didelėje bendruomenėje atsiranda ir tokių asmenų, kurių vardai yra linksniuojami įvairiuose skandaluose ar kituose, visuomenei nepriimtinuose kontekstuose.
Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Sidas Čepelevas jau antrus metus yra vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ jaunasis aktorius. Jis savo gyvenimo neįsivaizduoja be kūrybos: „Žmogus negalėtų gyventi be jos.“
Svajojo nuo mažens
Sido gyvenime teatras jau buvo nuo mažens. „Dar pradinėse klasėse svajojau apie tai, kaip penktoje klasėje pradėsiu lankyti teatrą „Atžalynas“, apie kurį man papasakojo mama“, – prisiminė vaikinas.
Jaunuolis teatrą lankyti pradėjo 2016 m., bet lygiai po metų šią veiklą jam teko palikti. Vaikinas bandė lankyti teatrą mokykloje, bet nesėkmingai – šis nustojo veikti po maždaug pusės metų.
Dešimtoje klasėje iš draugės gavęs pasiūlymą apsilankyti „Atžalyno“ spektaklyje „Haroldas ir Modė“ suprato, kad galbūt vėl norėtų pradėti lankyti teatrą. „Maniau, kad vienuoliktoje klasėje tai daryti būtų nelabai logiška, ir pamąsčiau, kad toks trumpas mano apmąstymas tokiu ir liks. Tačiau apie teatrą pagalvodavau vis dažniau, o dar ir ta pati draugė man siūlė ten sugrįžti – ji taip pat „Atžalyną“ su manimi lankė 2016-aisiais“, – galiausiai apsisprendęs dar kartą išbandyti teatro veiklą jaunuolis nedrąsiai į ją sugrįžo rugsėjį ir teatre – jau dvejus metus.
Sidas džiaugėsi, kad gali būti šio kolektyvo dalimi, kuriame visi iki vieno, kaip jis pats įvardino, yra nepakartojami.
Jaunuolio manymu, sunkumų kyla labai retai, kadangi kolektyve visi gerai sutaria, vienas kitam padeda, kilus problemoms suranda išeitį ir džiaugiasi puikia režisiere Aukse Antuliene, kuri ne tik turi nuostabių idėjų ir sugebėjimų, bet yra ir šiltas, įdomus žmogus.
„Visa tai sukuria jaukią ir malonią atmosferą, tad manyčiau, kad mums visiems kartu kurti ir dirbti yra lengva“, – tikino
S. Čepelevas.
Kretingoje šiais metais pradėjusio veikti Atviro jaunimo centro darbuotojai patirties sėmėsi iš Skuode, Klaipėdos rajone ir mieste dirbančių kolegų. Pastarieji atvykę į mūsų miestą dalijosi savo patirtimi, pasvarstė, kokias jaunimui aktualias veiklas organizuoti ir jiems įdomias patalpas įrengti dar būtų galima.
Darbo pradžia – sudėtinga
Susirinkusieji tikino, kad darbo su jaunimu pradžia buvo sudėtinga. „2013 m. niekas nesuprato, kodėl reikia jaunimo darbuotojo. Iš pradžių bandėme vietos politikos įtikinti, kad nepakanka savanoriško darbo su jaunimu, kad tam turi būti skiriami etatai. Su vis didėjančiu jaunimo darbuotojų skaičiumi jų būtinybę įrodėme savo veiklos rezultatais“, – įvardinusi, kad Gargždų atviras jaunimo centras dabar turi 11 darbuotojų, įskaitant ir ūkvedžius, sakė Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė.
Šiuo metu Gargždų atviras jaunimo centras veikia 70 kv. m patalpose. „Greitu metu turėtumėme persikelti į naujas patalpas miesto centre“, – tikino A. Radžienė. Kretingos atviras jaunimo centras veikia per 200 kv. m ploto patalpose, su jaunimu dirba 3 specialistai.
Savo veiklą jaunimo darbuotojai viešina socialiniuose tinkluose, taip pat specialistai tiesiogiai bendrauja su valdžios atstovais, teikia ataskaitas. „Jaunuoliai dažniausiai nori būti nematomi, todėl viešinti jų nuotraukas per įvairias veiklas būna sudėtinga. Taip pat viešindami turime kurti jaunimui patrauklų turinį, dėl ko jie norėtų lankytis mūsų centre. Vis dėlto dalį pateikiamos informacijos orientuojame į visuomenę, valdžios atstovus“, – Gargždų atviro jaunimo centro direktorius Aidas Kryževičius, kiti specialistai atkreipė dėmesį, kad viešinant informaciją susiduriama ir su duomenų apsauga bei jaunuolių nenoru fotografuotis.
A. Radžienė pateikė dar vieną galimybę skleisti žinią apie darbą su jaunimu: „Kai Savivaldybėje formuojamos įvairios komisijos, darbo grupės, stengiuosi valdžios atstovus įtikinti, kad juose turi būti bent vienas jaunimui atstovaujantis asmuo. Dalyvaudamas tokių komisijų veiklose jis ne tik skleidžia žinią apie centro veiklą, bet ir mokosi būti politiškai aktyviu, paskatina valdžią nenutolti nuo jaunimui aktualių temų. Tai mums labai pasiteisino.“
Jaunimo darbuotojas, viešosios įstaigos „Politikos tyrimų ir analizės institutas“ vadovas Marius Ulozo teigimu, gali būti tarpininku tarp jaunuolių ir politikų: „Jis gali būti žinios skleidėjas, taip pat rodyti pavyzdį, kad reikia aktyviai tiek dalyvauti, tiek domėtis politine veikla.“
Kretingiškis Tomas Perkumas šiuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute studijuoja politikos mokslus, gilinasi į šią ir kitas sritis. Jis taip pat groja birbyne, aktyviai dalyvauja muzikinėje veikoje. Jau ne pirmus metus jaunuolis dalyvauja „Auksinio proto“ gyvuose žaidimuose, be to, neseniai komandos buvo deleguotas į žaidimą studijoje.
Didelė atsakomybė atstovauti komandai
Tomas mėgsta žaisti protmūšius, nes per juos gali panaudoti įvairias žinias ir smagiai leisti laiką. „Auksinio proto“ gyvuose žaidimuose jaunuolis dalyvauja, nes tai – ilgametis projektas, kuris suburia labai daug įdomių, išmintingų žmonių. Atradęs Kretingoje gyvus „Auksinio proto“ žaidimus, jis nusprendė tapti komandos KLECKAA nariu.
„Žaisti gyvuose žaidimuose yra įdomu, nes klausimai būna labai sunkūs, bet, pasitarus su komanda, dažnai sugalvojami išradingiausi atsakymai, todėl žaidimams beveik neįmanoma pasiruošti. Jiems reikia skirtingų sričių žinių, tam ir yra komanda. Taip pat žaidžiant komandoje ir tarpusavyje tariantis susidaro įdomi atmosfera, pavyzdžiui, pasaulį sukausčius pandemijai gyvi žaidimai nebegalėjo vykti, tad viskas persikėlė į internetinę erdvę, tuomet žaidimai buvo nebe tokie įdomūs, kaip vykstantys gyvai, bibliotekoje“, – pasakojo T. Perkumas.
Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį šešiems asmenims, kurie, veikdami bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą ir bandė apgaule įgyti daugiau negu 42 tūkst. eurų siekiančią draudimo išmoką.
Bylos duomenimis, viena mūsų rajono gyventoja, ketindama apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, organizavo padegti vieną Kretingoje esantį pastatą. Į tokį visuotinai pavojingą nusikalstamos veikos plano įgyvendinimą buvo įtraukti dar penki Klaipėdoje bei jos rajone gyvenantys vyrai. Už sugadintą turtą draudimo išmoką planavusi gauti moteris kreipėsi į V. R. ir už piniginį atlygį paprašė jo surasti asmenis, kurie sutiktų padegti nurodytą namą.
Padėti įgyvendinti šią nusikalstamą veiką už 3 tūkst. eurų sutiko V. R. pažįstamas J. B. Pastarasis, sutikdamas prisidėti, kreipėsi į dar vieną asmenį K. B., kuriam už padegėjų suradimą pažadėjo sumokėti 1 tūkst. eurų. Tas vyras susitarė su dar dviem asmenimis Ž. V. ir T. A., kad šie įvykdys aptartą nusikalstamos veikos planą – padegs nurodytą namą.
Minint Lietuvos energetikų dieną Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Žemaičių dailės muziejuje kunigaikščio M. Oginskio dvaro rūmuose Plungėje surengtoje šventėje iškilmingai pagerbė nusipelniusius Lietuvos šilumos ūkio darbuotojus. Tarp apdovanotojų – ir kretingiškiai, uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos tinklai darbuotojai: bendrovės paslaugų pardavimo skyriaus specialistei Danutei Petrutienei ir katilų vyr. operatoriui Rimantui Smulkiui buvo įteikti Šilumos energetiko garbės ženklai, paslaugų pardavimų skyriaus specialistei Daivai Kniukštienei – Lietuvos Respublikos energetikos ministro Dainiaus Kreivio padėkos raštas.
Katilinės Nr. 2 operatoriai Gedas Ansunas, Mindaugas Šipalis, Algirdas Klapatauskas, remonto skyriaus suvirintojas Kęstutis Daukantas, ekonomistė Jolanta Keblienė, technikos vadovas Tomas Liaučys, energetikos ir OT skyriaus elektrošaltkalvis Karolis Varkojis, remonto skyriaus šaltkalvis-vairuotojas Danielius Knieža, paslaugų pardavimo skyriaus šaltkalvis-santechnikas Antanas Balsevičius už gerą darbą buvo pagerbti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos padėkos raštais.
ŠventėS dalyviams buvo surengta ekskursija po M. Oginskio dvaro ekspoziciją. „Darbuotojų atsidavimas darbui yra svarbus veiksnys, kad įmonės veikla būtų sėkminga. Už savo paslaugas darbe žmonės nusipelno ir viešo pagerbimo“, – kalbėjo kartu su darbuotojais renginyje dalyvavęs Kretingos šilumos tinklų direktorius Dainius Budrys.
Artėjant Motinos dienai, žmonės, kaip įprasta, suskumba iš po žiemos tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau kapinių prižiūrėtojai imasi už galvos: kretingiškiai nė nemano šiukšlių rūšiuoti – plastiko maišuose žvakes, plastiko gėles, nurautus žolynus sumeta į vieną ir tą patį konteinerį, nors prie visų miesto kapinių stovi dviejų rūšių konteineriai – ir žaliosioms, ir mišriosioms atliekoms. Net ir augalus privaloma išmesti be plastiko maišų.
Už šiukšles iš kapinių – per 32 tūkst. Eur
Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, kadangi šiukšlės iš esmės prie kapinių nerūšiuojamos, jos į Klaipėdos atliekų tvarkymo centrą (KRATC) išgabenamos kaip mišrios, kur dūla šimtmečiais, o už jas brangiai sumoka visi rajono gyventojai. Pernai už atliekų išgabenimą į KRATC nuo didžiųjų miesto kapinių palei Darbėnų plentą seniūnija sumokėjo 19 tūkst. Eur, iš senųjų miesto kapinių – 11 tūkst. Eur, Petrikaičių kapinių – 2 tūkst. Eur, evangelikų liuteronų ir stačiatikių kapinių J. Jablonskio gatvėje – 300 Eur, arba iš viso – 32,3 tūkst. Eur.
Neapsikentęs pastaruosius savaitgalius prie senųjų kapinių pamatytų vaizdų, kretingiškis Pranas Liaučius kėlė klausimą, kaip reikėtų išauklėti žmones, kad nuo kapų suneštų atliekų jie nepatingėtų išrūšiuoti prie konteinerių arba iškart atskirai į maišus sudėtų tvarkydami kapus. Negana to, į konteinerius žmonės vakarais suveža visokį buitinį šlamštą, netgi – baldus, čiužinius ir padangas.
Vyras sakė, kad jam labai širdį skauda dėl tokio kretingiškių nevalyvumo: „Kai prie konteinerių pabandžiau paprotinti žmones, į mane pažiūrėjo kaip į beprotį, pirštą prie smilkinio pasukiojo. Aš jų sumestas atliekas, kiek ranka konteineryje pasiekiau, pradėjau rūšiuoti, galvojau – gal susigės bent tie, kurie man bestovint atnešė pilnus atliekų maišus.“
Kūlupėnų kaime, Mokyklos gatvėje, sukdamas į kairę mopedas „Yamaha“ nepraleido priešpriešiais važiavusio automobilio „Audi A4“, vairuojamo 21 metų merginos, dėl ko nepavyko išvengti susidūrimo.
Nukentėjo mopedą vairavęs 15 metų paauglys. Jis teisę vairuoti tokios rūšies transporto priemonę turėjo, taip pat segėjo saugos šalmą.
Nelaimė įvyko balandžio 24 d. apie 17.30 val.
Kartu su Lietuvą visame pasaulyje išgarsinusiu keliautoju Aurimu Valujavičiumi jo valtyje visą kelionės laiką „gyvenę“ tautiečiai pagaliau lengviau atsikvėpė – Aurimas, per 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių perplaukė Atlanto vandenyną ir sėkmingai pasiekė sausumą, kur jį pasitiko ne tik šeima, bet ir gausus būrys Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių tautiečių. Tarp jų – ir mūsų kraštietės Rasos Vygontaitės-Bruckus šeima.
Rasa jau 23-jus metus gyvena Floridos valstijoje, Naples mieste, aktyviai dalyvauja vietos lietuvių bendruomenės gyvenime – yra Pietvakarių Floridos lietuvių bendruomenės pirmininkė. „Daugiau kaip 10 metų buvau Pietvakarių Floridos lietuvių bendruomenės valdybos narė ir jau 2-jus – tos bendruomenės pirmininkė. Tenka bendrauti ir su Amerikoje gyvenančiais kretingiškiais, su kuriais labai artimai bendraujame“, – R. Vygontaitė-Bruckus paaiškino, kad ji su šeima gyvena prie Meksikos Golfo įlankos, nuostabaus grožio mieste Naples, nuo kurio atstumas iki Majamio pakrantės, kur tautiečiai ir pasitiko naująjį Lietuvos didvyrį, yra 2,5 valandos kelio.
„Mums, čia gyvenantiems, tai atrodo visai arti ir kelionė tikrai nebuvo sunki, juolab kad aš ir pati dirbu Majamyje“, – R. Vygontaitė-Bruckus apgailestavo tik dėl vieno – kadangi lietuvaičiai A. Valujavičiaus pradėjo laukti nuo sekmadienio, buvo užsisakę ir viešbučius, tačiau dėl darbų ne vienas turėjo išvažiuoti atgal namo ir nebepamatė taip laukto momento.
Be lietuvių, A. Valujavičiaus laukė ir kitų tautybių žmonės. „Laukiančiųjų būryje sutikau jauną šeimą iš Islandijos – ji kaip
tik poilsiavo Majamyje, porą iš Sidnėjaus, taip pat žmonių iš Pensilvanijos, New Jersey, Tampos. O vienas pažįstamas, trečią popiet lėktuvu nusileidęs iš Lietuvos, bėgte bėgo palei vandenyno pakrantę, kad galėtų pamatyti mūsų Lietuvos didvyrį. Sakė seniai taip bebuvo bėgęs“, – įvykius iš vietos pasakojo kraštietė, kurios pastebėjimu, iš ryto oras buvo neblogas, bet po 12-tos valandos pradėjo kepinti saulė. Moteris prisipažino, kad, nors ir yra pripratusi prie saulėtų dienų – gyvena ten, kur beveik 100 proc. visada šviečia saulė, rankos ir kojos įdegė kaip niekada.
|
|
