Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1747) 2023-04-21

Pavasaris budina Kretingos turgų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Kretingos turgaus“ direktoriaus Nerijaus Tertelio (dešinėje) teigimu, pavasarinė prekyba daržovių, gėlių daigais, įvairiais sodmenimis Kretingos turgui suteikia gyvumo, atneša ir papildomų pajamų. Vienas pirmųjų dekoratyviniais augalais pradėjo prekiauti kūlupėniškis Justinas Jurkus.

Atėjus pavasariui, bunda ir Kretingos turgus: be prekeivių maisto produktais, žemės ūkio gėrybėmis, rūbais, avalyne, jau rikiuojasi ir daržovių, gėlių daigų, sodmenų augintojai. „Turguje įprastas sezoniškumas, kuris turi įtakos ir mūsų finansiniam rezultatui: nors praėjusiais metais pajamas padidinome 17 proc., nuostolio išvengti nepavyko “, – teigė uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ direktorius Nerijus Tertelis. Jo vadovaujamos įmonės 2022 m. metinę veiklos ataskaitą rajono Savivaldybės taryba įvertins artimiausiame posėdyje.

Komercinės mugės – papildomos pajamos

Per praėjusius metus „Kretingos turgus“ gavo 70,7 tūkst. Eur pajamų: turgavietės prekybos vietų pajamos sudarė 45,4 tūkst. Eur, nekilnojamojo turto nuomos pajamos – beveik 8 tūkst. Eur, mugių pajamos – 17,4 tūkst. Eur. Nors, palyginus su ankstesniais metais, pajamos didėjo – 2020 m. jos sudarė 55 tūkst. Eur, 2021 m. – per 60 tūkst. Eur – praėjusius metus „Kretingos turgus“ baigė su 9,2 tūkst. Eur nuostolio.

„Mūsų turgus turi savo filosofiją ir savo žavesį – atrodo, kur daugiau nusipirksi pomidorų, agurkų ar paprikų daigų, kur daugiau turėsi galimybę pasiderėti, o ir istorija, matau, sukasi ratu – pamažu grįžtame į buvusį ūkinį turgų, tačiau jo patrauklumą lemia sezoniškumas ir orai: lyja – pirkėjų nėra, žiemą gi būna dienų, kad nors spyną ant turgaus vartų kabink. Tai lemia ir mūsų pajamas“, – neslėpė N. Tertelis, šiuo metu gyvenantis pavasariniais rūpesčiais – kaip patenkinti prekeivių daigais ir sodmenimis poreikius. Būtent šie prekeiviai pavasarį ir užpildo dalį turgaus, kuris Kretingoje turi savo veidą.

Miesto veidą kuria ir komercinės mugės, kurių idėja, ieškant galimybių uždirbti papildomų pajamų, kilo 2017-aisiais. „Pamažu įsibėgėjome, tačiau dalį 2020–2021 metų praleidome tuščiai, kai dėl koronaviruso pandemijos buvo uždrausti bet kokie masiniai renginiai. O štai jau praėjusiais metais surengėme 7 muges, trukusias 13 dienų, ir uždirbome beveik 12 tūkst. Eur daugiau negu 2021-aisiais, į rajono biudžetą sumokėjome beveik 8,5 tūkst. Eur vietinės rinkliavos mokesčio už prekybą viešose vietose“, – paaiškino N. Tertelis, kurio pastebėjimu, Kretingos mieste mugių kaip ir pakanka: mugės yra proginis dalykas, todėl jose ir ieškoma kažko įdomesnio, patrauklesnio, įvairesnio. „Mugės turi stebinti, – įsitikinęs turgaus direktorius. – Tačiau vis dar abejoju, ar pas mus pasiteisintų tokios mugės, kaip, tarkim, rengiamos Vakarų šalyse, kai miestų centrai prieš Kalėdas virsta mugių miesteliais. Filosofija paprasta – investavus norisi ir uždirbti, o tam reikia ir ilgamečių susiformavusių tradicijų, ir geros perkamosios gyventojų galios.“

N. Tertelis įžvelgė ir kitą dalyką: nupirkus mugių namelius, kurių per metus prireiktų tik kartą ar du, tektų ieškoti vietos jiems sandėliuoti, o ir per kiek laiko atsipirktų tokia investicija.


Leonarda Lužienė:

– Manau, kad reikalingas, nors pati retai nueinu, nes dirbu ir trečiadieniais, ir šeštadieniais, kada Kretingoje vyksta turgus. Mėgstu ateiti į muges Rotušės aikštėje, jeigu jos neišpuola mano darbo laiku: dažniausiai nusiperku vaiskrūmių, tų daržovių, kurių neužsiauginu pati, taip pat – kitokių produktų iš ūkininkų. Būtų visai gerai, jeigu, kaip Europos šalyse, turgus kasdien ikipiet veiktų aikštėje, o popiet aikštę išvalytų ir vakarais ji būtų poilsio vieta.

Jadvyga Šerniuvienė:

– Labai reikalingas. Va, kaip tik ką tik grįžau iš turgaus – pirkau agroplėvelės, ten ji pigiau, negu prekybos centre. Daržovių daigų užsiauginu pati, bet gėles perku turguje. Turiu sodą, nuvažiuoju į jį dviračiu: pavasarį viską nusivežu ir užaugusias gėrybes taip pat parsivežu dviračiu. Esu girdėjusi, kad žmonėms sudėtinga iš turgaus parsivežti bulvių, nes neleidžiama arti privažiuoti, mašinas reikia palikti atokiau.

Danutė Vaitkienė:

– Į turgų dažniausiai beinu nusipirkti naminio darbėniškių pyrago – juo prekiauja ten pat, kur ir medumi. Anksčiau eidavau, nes produktų būdavo gausu, ypač – šviežios lietuviškos mėsos, dabar jos nebėra. Dabar viską kitką galima nusipirkti kasdien veikiančiame turgelyje. Aš gyvenu miesto centre: man patogiau nueiti į turgelį arba į šalia esančią „Maximą“.

Bronius Slušnys:

– Manau, kad miesto žmonėms – labai reikalingas. Juk čia žmonės gali įsigyti daržovių, medaus, duonos, kitokių namų gamybos produktų. Aš irgi nueinu į turgų, perku naminės grietinės. Anksčiau nueidavau gerokai dažniau, nes dirbau netoli Kretingos. Dabar jau esu pensijoje, gyvenu už Kartenos – nepatogu atvykti, autobusai retai bevažiuoja.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Tarpžinybiniame susitikime Kretingos atvirame jaunimo centre dalyvavo įvairių rajone veikiančių institucijų, įstaigų, organizacijų atstovai, vienaip ar kitaip dirbantys su jaunimu.

Atvirame jaunimo centre įvyko tarpžinybinio tinklo susitikimas, per kurį įvairioms institucijoms, organizacijoms buvo pristatytas centras, jo veikla. Susirinkusieji taip pat aptarė jo svarbą jaunimui, visuomenei ir bendradarbiavimo galimybes.

Jaunimo politika – pavyzdys Europoje

Viešosios įstaigos „Politikos tyrimų ir analizės institutas“ vadovas Marius Ulozas papasakojo apie atvirų jaunimo centrų patirtis mūsų šalyje ir užsienio valstybėse. „Darbo su jaunimu forma oficialiai pripažinta prieš 16 metų“, – sakė jis, pasidžiaugęs, kad tokia veikla plečiasi, ir beveik visose 60 savivaldybių yra įsteigti atviri jaunimo centrai arba jaunuoliams skirtos erdvės.

Gerosios patirties įgyti su jaunimu dirbantieji vykdavo ir vyksta į kitas valstybes, kuriose taip pat skiriama nemažai dėmesio darbui su jaunimu. „Ankščiau mes vykdavome į Skandinavijos šalis, Vokietiją ir stebėdavomės jų pasiekimais, sukurta infrastruktūra. Dabar tiek vokiečiai, tiek kitų Europos valstybių atstovai atvyksta pas mus ir stebisi, kaip esame nuosekliai išvystę darbo su jaunimu sistemą ir užtikriname savo šalyje šią funkciją, kad šiai sričiai yra skiriamas toks finansavimas“, – vieną pavyzdžių išsakė M. Ulozas, įvardinęs, kad atviro darbo su jaunimu politika Lietuvoje šiuo metu yra laikoma pavyzdžiu Europoje.

Pagal atliktus tyrimus, 15 proc. jaunuolių dalyvauja nevyriausybinių ar kitokių organizacijų veikloje, 25 proc. – neformaliose ugdymo veikloje. „Aktyvus jaunuoliai vidutiniškai užsiima 6 veiklomis – dalyvauja ir organizacijų veiklose, ir lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus“, – paaiškino M. Ulozas.

Dar 10 proc. jaunuolių turi su sveikata susijusių problemų, o 2–3 proc. linkę nusikalsti ar kitaip savo elgesiu kenkiantys visuomenei. „Dauguma čia susirinkusių institucijų ir dirba su tais 2–3 proc., likusiems – nė į vieną kategoriją nepatenkantiems jaunuoliams – nėra skiriamas dėmesys“, – situaciją apibūdino susitikimą moderavęs specialistas.

Į šias kategorijas nepatekusių jaunuolių yra apie 65–70 proc., tokie jauni žmonės dažnai vadinami nemotyvuotais. „Tai – nenemotyvuotas jaunimas. Į šiuos skaičius patenka didžioji dalis jaunuolių, kurie galbūt nenori dalyvauti neformaliajame ugdyme, galbūt net neturi galimybių to padaryti. Atviri jaunimo centrai ir yra tam, kad jie čia galėtų saugiai leisti laiką, galbūt nieko neveikti. Ilgainiui jie vis tiek panorsta ką nors nuveikti, juos paskatina kiti čia apsilankantys bendraamžiai, kurie galbūt muzikuoja, kažką kuria, sportuoja ir panašiai“, – tikino M. Ulozas.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONAS

DARBĖNUOSE

balandžio 18 d. apie 19.40 val., vykdant vairuotojų blaivumo kontrolės priemonę, buvo sustabdytas automobilis „Audi“. Atlikus dalinę automobilio apžiūrą, pas 2003 m. gimusį keleivį buvo rasta augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

ŽIBININKŲ k.

balandžio 19 d. apie 12.50 val. moteris, gimusi 1961 m., tvarkydama namus, spintoje rado pistoletą „Walter“ su jame įdėtais penkiais šoviniais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Trenerio Gedimino Petrausko treniruojami futbolininkai, gim. 2011 m., dalyvavo Telšiuose įvykusiame turnyre Lietuvos nusipelniusiam treneriui M. B. Sebeckiui atminti, kur įgijo vertingos žaidybinės patirties.

Kretingos futbolo akademijos (FA) „Minija“ vaikai ir jaunimas pradėjo oficialųjį futbolo sezoną Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos (LVJUFA) rengiamose varžybose – Šiaurės-Vakarų regiono I lygos, Vaikų lygos, PRO lygos čempionatuose. LVJUFA yra Lietuvos futbolo federacijos narė, ji kuruoja vaikų, jaunių ugdymą futbolo srityje, vykdo įvairaus lygio jaunimo futbolo varžybas ir projektus Lietuvoje.

Jaunimas integravosi į vyrų futbolą

„Lietuvos vaikų futbolo čempionatuose startavo visų futbolo akademijoje „Minija“ besitreniruojančių vaikų amžiaus grupių komandos, tačiau minijiečių neliko elitinėje jaunimo lygoje – buvo per sunku išlikti konkurencingais, nesinorėjo nualinti vaikų, tad šio sumanymo atsisakyta. Tačiau akademijoje išugdytas jaunimas neliko nuskriaustas – dalis jaunuolių integravosi į vyrų futbolo komandą, dalis žaidžia Klaipėdos apskrities III lygoje kaip dublerinė „Minijos“ komanda“, – paaiškino FA „Minija“ administratorius futbolo treneris Martynas Viluckas, kuris ir dirba su B komanda, kuri kitą savaitę startuos Aleksandro Fokino taurės varžybose Klaipėdoje ir trečią sezoną iš eilės – III lygoje. Kartu su jaunuoliais šioje lygoje žaidžia ir futbolo akademijos treneriai buvęs minijietis treneriu pradėjęs dirbti Edgaras Drąsutis ir Dangirdas Žilinskas. Rengdamiesi sezonui jaunuoliai sužaidė kelerias draugiškas rungtynes, per kurias treneris rezultato neakcentavo, tačiau džiaugėsi, kad minijiečiai pasiekė pergalę prieš Plungės jaunimą, su Klaipėdos „Sendvario“ komanda sužaista lygiosiomis, ir toliau vyksta nuoseklus treniruočių procesas.


Kretingos rajono Didžiosios taurės varžybų nugalėtojai ir prizininkai

Šių metų Didžiosios taurės krepšinio finalo rungtynėse susitiko komandos, kurios pernai rajono pirmenybėse kovojo dėl III vietos. Tai – „Skuodo KKSC-Senamiests“ ir „Urbovita“.

Rungtynės prasidėjo nerezultatyviai, po I kėlinio 16:14 pirmavo „Urbovita“, bet po II kėlinio jau Skuodo komanda perėmė iniciatyvą – 34:26. Po didžiosios pertraukos komandos žaidė rezultatyviau, „Urbovita“ ir toliau bandė vytis savo varžovus, bet skuodiškiai, išlaikę iniciatyvą ir išsaugoję daugiau jėgų, laimėjo 81:69 ir tapo naujaisiais Didžiosios taurės nugalėtojais. Rezultatyviausiai nugalėtojų komandoje rungtyniavo Gedas Jucius (9/17 tritaškiai, 5 per. kamuoliai), surinkęs 31 tašką, komandos kapitonas Julius Kryževičius (4/7 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 4 per. kamuoliai, 16 naud. balų) pridėjo 13; „Urbovitos“ komandoje Audrius Mineikis (5/12 dvitaškiai, 4/4 baudos, 9 atk. kamuoliai, 20 naud. balų) surinko 20, o Aivaras Jokubaitis (4/6 dvitaškiai, 5 išprov. pražangos, 17 naud. balų) – 14 tšk. Po finalinių rungtynių „Skuodo KKSC-Senamiests“ komandos treneris Linas Mitkus džiaugėsi pavykusiu revanšu: „Džiaugiuosi pergale, o ir varžovai mūsų jaunai komandai suteikė galimybę kaupti patirtį – varžybų lygis tikrai geras. Šiemet abejojome, ar dalyvausime taurės varžybose, kadangi rudenį Kretingos pirmenybėse nepavyko iškovoti medalių, bet organizatoriai pakvietė ir nesigailime, kad sutikome.


Kretingos rajono senjorų salės futbolo pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai

Baigėsi Kretingos rajono senjorų (gimusiųjų 1981 m. ir vyresnių) salės futbolo pirmenybės.

Didžiajame finale susitiko HBH ir grupės varžybas laimėję „Danės perlo“ senjorai. I kėlinį krito vienintelis Nerijaus Šliogerio įvartis ir po jo rezultatas buvo 1:0 „Danės perlo“ naudai. Antrą kėlinį jau HBH po dviejų Stasio Brazausko ir po vieną pridėjusių Andriaus Piekaus ir Mindaugo Alksnio įvarčių rezultatas apsivertė į kitą pusę, o varžovai į tai atsakė vienu tiksliu Andriaus Marozo smūgiu.

Po rungtynių vienas HBH komandos įkūrėjų Andrius Piekus kalbėjo: „Kadangi trūksta sporto salių, su šita komanda vietoj treniruočių startavome rajono pirmenybėse prieš senjorų varžybas. Pavyko pasiekti finalą, jis nebuvo lengvas, bet laikėmės savo plano. Finale nebedarėme pusfinalio klaidų, išlaikėme koncentraciją ir pavyko nugalėti. Manau, varžovai daug geriau jaučiasi žaisdami lauke negu salėje. Mūsų komanda, ko gero, buvo arčiausiai senjorų apibūdinimo – komandos pagrindą sudaro 1971 m. gimę žaidėjai“.

Vienas „Danės perlo“ atstovų Darius Grigaitis sakė, kad finalo rezultatas dėsningas: „Finale sužaidėme gana silpnai, bet iš tiesų trys ar keturi žaidėjai buvo grįžę po ligos, bet tai ne pasiteisinimas. Po pirmo kėlinio dar pirmavome, bet turbūt pasirinkome blogą taktiką šioms rungtynėms. Antrą kėlinį pritrūkome energijos, pervargome. Grupėje pavyko laimėti prieš HBH, o dabar jau žiūrime į ateitį – į kitus startus.“

Rungtynėse dėl bronzos medalių susitiko „Topoliai“ ir „Palanga“, šiose rungtynėse įvarčių buvo gerokai daugiau. „Topoliai“ atsiliko po Vidmanto Laurinavičiaus pelnyto įvarčio, bet Audrius Tolis pelnė du įvarčius, Juozas Kaliniauskas pridėjo vieną, baigiantis kėliniui palangiškiai po Egdijaus Šakio perdavimo sušvelnino atsilikimą – 3:2. Prasidėjus II kėliniui „Topoliai“ pelnė keturis įvarčius be atsako, kai pasižymėjo Andrius Burovas, Artūras Žilinskas, A. Tolis ir J. Kaliniauskas. „Palangos“ senjorai dar atsakė V. Lauriavičiaus ir Algimanto Norvilo įvarčiais. Baigiantis rungtynėms A. Tolis ir A. Žilinskas vėl padidino persvarą, o paskutinę minutę palangiškiams įvartį pridėjo Marius Vasiliauskas, ir pergalę 9:5 iškovojo „Topoliai“. Rezultatyviausi žaidėjai: I v. – Stasys Brazauskas (HBH) – 16 įvarčių; II v. – Darius Grigaitis („Danės perlas“) – 12; III v. – Nerijus Šliogeris („Danės perlas“) – 10. Geriausias vartininkas – Darius Radavičius (HBH). Naudingiausi komandų žaidėjai: Mindaugas Alksnys (HBH), Mindaugas Davidavičius („Danės perlas“), Andrius Burovas („Topoliai“), Algimantas Norvilas („Palanga“). Vyriausias žaidėjas: Jonas Jonkus („Palanga“).

Tomas KUBILIUS


Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienos proga šią savaitę Klaipėdoje surengė šventę paminklosaugos srityje triūsiantiems, paveldo išsaugojimui neabejingiems žmonės iš visos Lietuvos.

Į šventę pakviesta buvusi ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui buvo apdovanota Kultūros paveldo departamento padėkos ženklu. „Buvau pagarbinta už Kretingos dvaro restauraciją, už tai, kad nugrioviau dvaro sodybą darkiusius sovietmečio statinius“, – sakė Vida Kanapkienė.

„P. n.“ informacija


Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2024 m. Šventosios jūrų uosto žemę, jo infrastruktūrą ir akvatoriją leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.

Šventosios jūrų uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Palangos miesto savivaldybės administracija.

Pagal naujas nuostatas, uosto naudotojai ir uosto žemės naudotojai dėl veiklos uoste ar uosto žemės nuomos turėtų sudaryti sutartis su šia įmone, o ne su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, kaip yra šiuo metu. Be to, jie uosto teritorijoje galėtų vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį. Uostui priskirtu valstybės turtu – uosto žeme, akvatorija ir uosto infrastruktūra – negalėtų būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

Savivaldybės įmonė uosto žemę galėtų išnuomoti tik konkurso tvarka, o šios tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Pataisų iniciatoriai akcentavo, kad siūlomas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto plėtrai.

Po svarstymo už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 106 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai. Kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas dėl jų turės balsuoti dar kartą.

„P. n.“ informacija


Šaligatvio plytelės – lyg aplietos pienu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Nors kretingiškius stebina pabalusios raudonos plytelės miesto centre, tačiau kelininkai ramina – po gausesnio lietaus druskos mišinio likučiai nusiplaus.

Kretingos miesto centre, Vilniaus gatvėje, iš po žiemos raudonos šaligatvio plytelės atrodo tarsi gausiai aplietos pienu. Kretingiškiai sunerimę: gal per renovaciją buvo prastos kokybės plytelės, o gal jas paveikė peržiem barstytas nekokybiškas druskos mišinys.

„Ką apie tai galvoja rajono vadovai, juk, kaip buvo skelbta viešai, ši gatvė dar neatiduota vertinti valstybinei komisijai. Ar ketina rangovas „Šilutės automobilių keliai“ kažkaip nuvalyti plyteles, o gal tektų vietomis netgi keisti, jei jos buvo nekokybiškos“, – teiravosi skaitytojai.

Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė sakė, kad panaši situacija buvusi ir pernai, tačiau rangovas šaligatvio plyteles nuplovė. Buvo teigiama, kad šaligatviai per žiemą barstyti druskos mišiniu, kuris palieka tam tikrą apnašų sluoksnį, tik ant pilkų plytelių jo nesimato, o ant raudonų išryškėja.

Statybos skyriaus vedėjos pavaduotojas Andrius Kasputis nesiryžo spręsti, dėl ko pabalo raudonos plytelės: „Būna, kad iš klinkerio išeina peržiem įsigėrusi druska – įvyksta kažkokia cheminė reakcija, bet per tam tikrą laiką plytelės nusivalo. Nebent komunalininkai šiemet nupirko keistą mišinį? Kitur pasitaiko nubalusi vos viena kita plytelė, o čia – ištisi šaligatvio plotai.“


Pabrėžų šeima. Stovi Petronėlė ir Juozas. Rogėse (iš kairės): Liuda, Algimantas ir Vytautas.

Apie 1931–1932 m. Autoriaus archyvas

Kiekvienas Kretingoje išlikęs tarpukariu statytas namas turi savo istoriją, tik ne visada ją pavyksta sužinoti. Akmenos ir Dopulčio upelio santakoje stovintis netrukus savo 90-metį minėsiantis namas – neatsiejama tarpukariu Kretingoje garsėjusios Petronėlės ir Juozo Pabrėžų šeimos gyvenimo dalis.

Jo statytojas J. Pabrėža (1884–1944) nuėjo garbingą gyvenimo kelią nuo Nasrėnų kaime, šalia Salantų, vargingoje šeimoje gimusio piemenėlio iki Lietuvos nepriklausomybės gynėjo kario savanorio ir didžiausios Žemaitijoje Kretingos vartotojų bendrovės vadovo. 1923 m. rudenį jam pradėjus vadovauti šiai bendrovei prekių apyvarta padidėjo 10 kartų, pastatyti naujų parduotuvių pastatai Kretingoje ir Kūlupėnuose, įsteigti bendrovės skyriai Salantuose, Darbėnuose, Kartenoje, Jokūbave ir Budriuose.

J. Pabrėža buvo ir aktyvus visuomenininkas Kretingos miesto bei apskrities tarybos narys, dalyvavo Šv. Vincento Pauliečio draugijos, užsiėmusios vargingai gyvenančiųjų parama ir globa, veikloje, giedojo bažnyčios šv. Cecilijos chore. Jį mėgo ir gerbė tiek miestelėnai, tiek vienuoliai ir dvasininkai, paprasti kaimo žmonės, ateidavę pabendrauti ir pasitarti įvairiais gyvenimo klausimai. Kiekvienas jų buvo svetingai sutinkamas, išklausomas, pavaišinamas. 1925 m. sukūręs šeimą su ūkininko dukra Petronėle Želvyte (gim. 1895 m.) iš Voveraičių kaimo, kurią sutuokė ir palaimino Kretingos katalikų bažnyčios klebonas Antanas Butkevičius, susilaukė 4 vaikų – Liudos (gim. 1927 m.), Vytauto (gim. 1929 m.), Algimanto (gim. 1930 m.) ir Rūtos (gim. 1936 m.), kurios geranoriškumas ir leido sužinoti šios šeimos istoriją. Algimantui likimas lėmė gyventi tik ketverius metus, jam 1934 m. mirus nuo ūmaus apendicito priepuolio. 1935 m. J. Pabrėža iš savo, kaip kario savanorio gautoje žemėje, pastatytoje plytinėje Žvainių kaime prie Salantų pagamintų plytų kartu su savo bendražygiu Stasiu Piktuižiu (1896–1945) atnaujinęs Gaidžio kalno koplyčią, nusprendė, kad atėjo laikas tvarkyti ir savo šeimos buitį, pasistatyti namą, nes iki tol jo šeima glaudėsi bute, senojo bendrovės medinio pastato Vilniaus g. II aukšte.


Ant Imbarės piliakalnio stovėjusios kuršių pilies rekonstrukcija. Pagal archeologą Vytautą Daugudį ir architektą Sigitą Lasavicką.

1985 m. Kretingos muziejaus ekspozicija

Šiemet kretingiškiai mini dvi svarbias savo istorijos sukaktis: Kretingos ir jos valdovų vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 770-metį bei tragišką praeities įvykį – Kretingos pilies sudeginimo ir jos gynėjų žūties 760-metį.

Pirmasis Kretingos vardo paminėjimas susijęs su kryžiuočių pastangomis užvaldyti ir į krikščionių religiją atversti Vakarų Lietuvoje gyvenusius kuršius bei sausumos keliu sujungti Vokiečių ir Livonijos ordinus. Lietuvos pajūrio sukrikščioninimą kryžininkai pradėjo 1252 m., kai be pasipriešinimo užėmė kuršių žemes, o naujakrikštų kraštui valdyti Klaipėdoje pastatė Memelburgo pilį. Kitų metų pavasarį Kuršo vyskupas Henrikas fon Liucelburgas ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininkas Eberhardas fon Zainas susitarė dėl užimtų žemių dalybų. Didžiąją dalį teritorijos jiedu pasidalino 1253 m. balandžio 4 d. Kuldygos pilyje pasirašytu aktu. O Kretingos pilies apygarda buvo padalinta atskiru dalybų aktu, sudarytu kiek vėliau tą patį mėnesį.

Rašytiniai šaltiniai nenurodo, kurioje vietoje stovėjo Kretingos pilis, tačiau archeologijos ir istorijos duomenys ir vietovardžiai 1972 m. padėjo inžinieriui Ignui Jablonskiui šią pilį lokalizuoti ant Ėgliškių (seniau – Andulių) kaimo piliakalnio, esančio tarp Bajorų ir Kretingalės.

Piliakalnio aplinkoje besitelkiantys pilkapynai, kulto vietos, kapinynai, senovės gyvenvietės liudija, kad nuo I tūkst. pr. Kr. iki kryžiuočių ekspansijos šioje vietoje buvo svarbus senųjų gyventojų – protokuršių ir kuršių – teritorinis administracinis, gynybinis, ūkinis ir religinis centras. Tačiau Ėgliškių piliakalnis labiau būdingas vėlyvoms kuršių pilims, o jo tyrinėjimai parodė, kad gynybinė pilis čia buvusi įrengta tik II tūkst. pradžioje, kovų su vikingais įkarštyje.


Įkūrę Ežių muziejų, patys jame ir savanoriauja

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Įkūrę Ežių muziejų, patys jame ir savanoriauja

„Draugystės“ sodininkų bendrijoje Kretingoje gyvenančių Birutės ir Vaidoto Kisielių sodyba išsiskiria tuo, kad ant vieno namelių kabo užrašas „Ežių muziejus“, o pravėrus jo duris pasitinka nesuskaičiuojama gausybė ežių – šmaikščių, rimtų, besišypsančių, susirūpinusių, išdidžių. Pradedant durų kilimėliu su ežiu, skulptūromis, žaislais, pagalvėlėmis, baigiant ežio formos žiedais, sagėmis, dekoratyvinėmis dėžutėmis. Pagamintų, iš ko tik nori: medžio, keramikos, stiklo, metalo, gintaro, popieriaus, siuvinių, plastiko, gamtinių medžiagų.

Apsilankymas – tarsi edukacija

Muziejaus šeimininkų žodžiais, iš viso jų kolekcijoje šiandieną yra 1 tūkst. 153 ežiai, vienas dar pakeliui iš Lenkijos, kitas tūno gretimame jų gyvenamajame name. Mat, prisikaupus kolekcijai, kurią anksčiau talpino savo namuose, prireikė atskiros erdvės – pasitaikius progai, iš kaimyno įsigijo gretimą sklypą, kurį ir pavertė Ežių muziejumi.

Birutė jame „dirba“ gide, o šiemet 70-metį švęsiantis Vaidotas, buvęs profesionalus muziejininkas ir fotografas – ilgus metus jis dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje Fotografijos skyriuje – vadybininku ir muziejininku, nes visa kolekcija išsamiai aprašyta ir sunumeruota jo sudarytuose kataloguose.

Namelyje kaupiama kolekcija, o kieme įrengtos edukacinės ir pramogų erdvės vaikams: iš įvairaus dydžio akmenų išdėliotas masažinis Kneipo takas, atšilus orams šeimininkai dalį ežių apgyvendina lauke, išneša įvairių žaidimų, kamuolių, kad atvykę vaikai galėtų pasiausti po sodybą.

„Vaikai uždaroje erdvėje ilgai neišlaiko dėmesio, jiems norisi judėti. Pati ilgus – 42-jus – metus dirbau istorijos mokytoja, žinau, kaip pedagogams norisi kuo įdomiau užimti vaikus. Tad tarsi padedu jiems rengti edukacines valandėles: prigalvoju visokių pasakojimų apie ežius, ne tik iš kur atkeliavo vienas ar kitas eksponatas, kokia jo sukūrimo istorija, bet ir pasakoju apie gyvąją gamtą, kuo įdomus ežio gyvenimas, kokią svarbą jis turi mūsų ekosistemoje“, – aprodydama sodybos erdves pasakojo 71-erių B. Kisielienė.


Kūlupėnuose sumestos šiukšlės

Kūlupėniškiai buvusių valymo įrenginių teritorijoje aptiko išmestus įvairiausių šiukšlių pilnus plastiko maišus. Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė iš viso suskaičiavo 23 maišus: „Juose radome įvairių atliekų: senų batų, patalynės, sąsiuvinių, šiek tiek statybinių medžiagų ir panašiai.“

Kas tai padarė, tiksliai nėra žinoma, tačiau seniūnija viešai paprašė šiukšlintoją susitvarkyti. „Turime įtarimų, kas tai galėjo padaryti. Šis atvejis neliks tyliai nugulęs ant šiukšlintojo sąžinės – laukiame duomenų patvirtinimo apie tai padariusius įtariamuosius“, – kalbėjo R. Lubienė.

Seniūnija paprašė, kad šiukšlės būtų surinktos iki gegužės 1 d. „Jeigu to nepadarys, imsimės kitų veiksmų, galbūt kreipsimės į Savivaldybės viešosios tvarkos specialistus“, – tikino seniūnė, įvardinusi, kad už Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą ir žalą gamtai baudžiama Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

Panašūs atvejai Kūlupėnų seniūnijoje nėra dažni. „Per mano darbo metus buvo pora atvejų, vienas jų – maždaug prieš 5–6 metus“, – sakė R. Lubienė.

„P. n.“ informacija


Parama ūkininkus turėtų pasiekti po birželio 1 dienos.

Ričardo Pasiliausko nuotr.

8 mln. eurų siekiančią nacionalinę paramą galės gauti 9 iš 10 šalies pieno gamintojų. Kretingos rajone reikalavimus paramai gauti atitinka 97 pieno gamintojai, o tai yra 84 proc. nuo bendro gamintojų skaičiaus rajone.

Paraiškoms nustatyti terminai

Paraiškos paramai gauti priimamos nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure), būtina pridėti ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Vėliau pateiktos paraiškos nebus priimamos.

Paraiškas renka rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracija arba seniūnija. Ji jau yra gavusi iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro galinčiųjų pretenduoti gauti pagalbą suvestines pagal seniūnijas.

Savivaldybės darbuotojas suves duomenis į paraiškos formą ir atspausdins 2 jos egzempliorius. Pareiškėjas ir savivaldybės darbuotojas parašais patvirtins paraiškos duomenų teisingumą. Pasirašyta pagalbos paraiška bus laikoma pateikta, vienas paraiškos egzempliorius atiduodamas pareiškėjui, kitas bus saugomas savivaldybėje.

Jeigu skirtingų pareiškėjų paraiškose nurodyti duomenys nesutaps, VĮ Žemės ūkio duomenų centras paprašys pareiškėjų pateikti papildomą informaciją raštu. Pareiškėjai tokią informaciją turės patikslinti per 5 darbo dienas. Parama ūkininkus turėtų pasiekti po birželio 1 d.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas