Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1746) 2023-04-18

„Vieną kartą vanduo iš čiaupo smirda daugiau, kitąsyk – mažiau, o skonis – pelkės vandens“, – apie situaciją Lazdininkų gyvenvietėje kalbėjo seniūnaitė Rima Dobrovolskienė.

Gyvenantieji Lazdininkų kaime jau ne vienerius metus vargsta, norėdami savo namuose turėti gerti tinkamą vandenį. Gyventojai tikino, kad iš čiaupo bėga rusvos spalvos vanduo, smirda, o skonis – kaip pelkės vandens.

Nelaka net šuo

Geriamasis vanduo iš čiaupo, Lazdininkų gyventojų teigimu, skleidžia nemalonų kvapą. „Vieną kartą smirda daugiau, kitą – mažiau, o skonis – pelkės vandens. Blogiausia būna tada, kai tenka rytais valytis dantis, gali net apsivemti – žiauri smarvė, ir visi žmonės sako tą patį“, – situaciją apibūdino Lazdininkų gyvenvietės seniūnaitė Rima Dobrovolskienė.

Jos kaiminystėje gyvenantis Aurelijus Grigalauskis taip pat patikino, kad iš čiaupo bėgančio vandens nevartoja: „Jo nelaka ir mūsų šuo.“

Gyventojai geriamąjį vandenį perka prekybos centruose. A. Grigalauskio šeimai per parą prireikia 5 l vandens. Štai 4 asmenų Irenos Mažonienės šeimai prireikia 2–3 5 l vandens butelių per parą. „Iš čiaupo vandens nenaudojame nei gerti, nei maistui gaminti“, – kalbėjo Irena.

Su tokia situacija susidūrę lazdininkiškiai ne tik perka geriamąjį vandenį, bet savo namuose turi įsirengę ir vandens kokybę pagerinančius filtrus. „Tačiau ir tai nepadeda pakeisti vandens skonio“, – tikino I. Mažonienė.

Neprijungs prie Darbėnų

Dar vienas gyventojas pasidalino savo nemalonia patirtimi, kuomet į jo sodybą pailsėti buvo atvykusi vokiečių šeima. „Jie susimokėjo už 10 dienų, tačiau praėjus kuriam laikui, šeima kreipėsi į mane, sakydami, kad labai prastas vanduo. Jiems visa kita patiko, tačiau dėl netinkamo vandens jie išvyko ankščiau“, – kad teko grąžinti dalį sumokėtų pinigų, pasakojo jis.

Po tokios situacijos suirzęs jis kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios specialistai atvyko paimti vandens mėginių. „Jie pasakė, kad viskas gerai, nors amonis 3 kartus viršijo normas“, – tęsė gyventojas.

Susidūrusieji su šia problema tikino, kad vanduo kartais pagerėja, tačiau, praėjus kažkiek laiko, vėl pablogėja. „Kažką padaro, vanduo praskaidrėja, praeina kelios dienos ir vėl jis – rudos spalvos. Būna, pripilame vonią vandens, tai jis būna tokios spalvos kaip arbata“, – sakė A. Grigalauskis.

Sužiedinus vandens sistemą ir ją nuolat praplaunant, gyventojai taip pat pajuto pagerėjimą. R. Dobrovolskienės teigimu, pastaruoju metu niekas sistemos nebeperplauna. „Kol skambinėdavau, nuolat juos judindavau, tol kažką darydavo, – kalbėjo seniūnaitė. – Dėl vandens kokybės kreipėmės į „Kretingos vandenis“. Technologai tikindavo, kad pas mus vyksta vandens gerinimas, tą patį bendrovė rašo ir savo internetiniame puslapyje, bet kaip negeriamas, taip negeriamas tas vanduo.“

Ją papildė ir kaimynas A. Grigalauskis: „Kol vyksta vandens gerinimo darbai, jie parašo, kad nevartotumėme jo. Tai gal bent tuo laikotarpiu galėtų atvežti mums geriamojo vandens. Ir dabar tas gerinimas vyksta, parvažiuodamas iš darbo visada matau, kad jie ten kažką krapšto, tačiau rezultato nejaučiame.“ Gyventojai piktinosi ir tuo, kad apie vandens kokybės tyrimus jiems nėra suteikiama jokios informacijos. „Prašome technologų, kad atsiųstų tyrimų rezultatus, tačiau gauname tik sakinį, kad vanduo tinkamas naudoti“, – nuogąstavo seniūnaitė.

Darbus vandenvietėje atliekančios bendrovės „Kretingos vandenys“ teigimu, apie atliekamus darbus informacija teikiama elektroninėje svetainėje, joje taip pat pateikti ir geriamojo vandens tyrimų rezultatai.

Lazdininkiškiai apsvarstė ir daugiau galimybių, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. „Į tą vandenvietę jau tiek pinigų yra sukišta, mes jau seniai būtume prijungti prie Darbėnų vandenvietės, kur vanduo yra geras“, – įvardino R. Dobrovolskienė.

Kai kuriems gyventojams valdžios atstovai net prasitarė, kad apie tokią galimybę yra svarstoma. „Mums sakė, kad gal jungs prie Darbėnų. Užsiminė, kad tai bus daroma kitais metais“, – sakė A. Grigalauskis.

Laikinai bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus pareigas einantis Donatas Sirutis patvirtino, kad apie tai buvo svarstyta: „Lazdininkų kaimo vandentiekio tinklų prijungimas prie Darbėnų vandenvietės buvo svarstomas, bet dėl didelių lėšų poreikio to atsisakyta.“


Praėjusią savaitę priesaiką davę 2023–2027 m. kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai Povilas Černeckis ir Vaida Jakumienė atsisako tarybos nario mandato. V. Jakumienė traukiasi iš tarybos, nes tapo vicemere, P. Černeckį praėjusį penktadienį rajono Savivaldybės meras paskyrė vadovauti Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Vicemeras ir administracijos direktorius nuo šiol yra vykdomosios valdžios atstovai ir jų pareigos nesuderinamos su darbu atstovaujamoje savivaldos institucijoje – taryboje.

Pagal šioje kadencijoje diegimą naują savivaldos modelį, Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariu netapo ir į ją kandidatavęs A. Kalnius, kadangi buvo išrinktas meru. Naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas numato, kad taryba dirba kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji. Savivaldybės taryba, kaip ir ankstesnėse kadencijose, priima svarbiausius sprendimus, tačiau dabar ji neturi savo vadovo – meras šaukia tarybos posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, posėdžiams pirmininkauja, tačiau nebalsuoja. A. Kalnius, P. Černeckis ir V. Jakumienė rinkimuose į Kretingos rajono savivaldybės tarybą dalyvavo kaip politinio komiteto Kretingos kraštas nariai. Ši politinė organizacija laimėjo 11 (iš 25) Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių mandatų. A. Kalniui tapus meru, pagal politinio komiteto Kretingos kraštas kandidatų į tarybą sąrašą pateko Vilma Preibienė, iš tarybos pasitraukus P. Černeckiui ir V. Jakumienei, jų vietas taryboje pagal sąrašą užimti turėtų Rokas Venckus ir Egidijus Gedvilas.

Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą ir valdžių galias, Savivaldybės administracijos direktorius P. Černeckis yra tik šios įstaigos, nebe viso rajono vadovas.

„P. n.“ informacija


Kandidatuojant į savivaldybių tarybas ar mero postą, Vyriausiajai rinkimų komisijai būtina ne tik užpildyti anketinius duomenis, pateikti biografiją, bet ir atskleisti savo turtinę padėtį, tai yra deklaruoti privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, pinigines lėšas, pajamas, sumokėtus mokesčius. Ne išimtis – ir Kretingos rajono politikai, tarp kurių šią kadenciją milijonų eurų vertės turto nevaldo nė vienas tarybos narys.

Daugiausia – už 223,3 tūkst. Eur – privalomo registruoti turto nurodė Kretingos rajono savivaldybės tarybos naujokas buvęs Kretingos policijos komisaras teisininkas Arūnas Merkelis, į rajono tarybą patekęs su naujai įsikūrusia Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, deklaravęs per 102 tūkst. Eur pajamų, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas – 61 tūkst. Eur, turintis paskolų.

Nedaug atsilieka su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į rajono tarybą patekęs matininkas geodezininkas Gediminas Venckus, privalomo registruoti turto deklaravęs už 208,5 tūkst. Eur, gyvenantis be gautų paskolų ir deklaravęs 9 tūkst. 455 Eur pajamų.

Kiek mažėliau – už 198 tūkst. Eur – privalomo registruoti turto nurodė Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorė Jolanta Girdvainė, dalį praėjusios kadencijos dirbusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktore. J. Girdvainė deklaravo 46,3 tūkst. Eur pajamų ir turi paskolų.

Per 100 tūkst. Eur privalomo registruoti turto turi vienintelis liberalas rajono taryboje Romualdas Jablonskis – 134 tūkst. Eur, taip pat – tarybos senbuvis socialdemokratas Steponas Baltuonis – 107 tūkst. Eur.


Meninio skaitymo konkursą vedė jo sumanytoja ir viena organizatorių Pranciškonų gimnazijos pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė.

Po ilgėlesnės pertraukos įvyko Kretingos rajono pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas, kuris, šiemet pavadintas „Knygos stebuklai“, buvo surengtas rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. „Įveikus koronaviruso pandemijos iššūkius, pagaliau visi, įsiliedami į kultūrinį gyvenimą, susitikome gyvai, o bibliotekos erdvės kuo puikiausiai atliepė mūsų konkurso nuotaiką“, – sakė viena renginio sumanytojų ir organizatorių Pranciškonų gimnazijos pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė.

Jau 13-ą kartą suorganizuotame renginyje dalyvavo ir kūrinius skaitė 32 pradinių klasių mokiniai iš 12-os ugdymo įstaigų: Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų, Pranciškonų, Vydmantų, Darbėnų ir Salantų gimnazijų, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Kurmaičių pradinės mokyklos, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos.

Esminis konkurso tikslas – ugdyti kūrybingą ir iškalbingą asmenybę, paskatinti mokinius domėtis literatūra, ugdyti mokinių kūrybiškumą, puoselėti mokinių meninio žodžio suvokimą ir raišką. „Nors konkurso nuostatuose ir nenurodėme, tačiau mokiniai, padedami savo mokytojų, daugiausia rinkosi lietuvių autorių kūrinius, tarp kurių nemažai buvo ir šiuolaikinių autorių kūrinių – buvo įdomu stebėti, kaip vaikai jaučia kūrinį, žodį, kaip interpretuoja pasirinktą eilėraštį ar prozos kūrinį“, – mokytoja N. Meškauskienė pripažino, kad vis dėlto populiariausios temos, kaip ir iki šiol, – gamta, jos gyvūnija ir augalija, tėviškė, kasdienė mus supanti aplinka, vaikų gyvenimas.

Mokytojos įsitikinimu, meninis skaitymas taip pat yra kūryba: „Kai mokinys skaito tekstą, jis tarsi pasineria į įsivaizduojamą pasaulį. Ir jis kiekvienam yra vis kitoks, nepaisant to, kad skaitome tą pačią knygą ar kūrinį. Todėl ir man, ir komisijai tikrai buvo įdomu stebėti, kaip vaikai interpretavo tų pačių autorių ar tokius pat kūrinius, kadangi kiekvieno suvokimas ir raiška yra skirtinga.“


Balandžio 29 d. 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys choreografinių miniatiūrų programą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtą Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

„Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ – universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakos apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kitusią šio gyventojų tapatybę.


Panašu, kad sukčiai nerimsta ir aktyviai naudojasi šiuo metu vykstančiu pajamų deklaravimu bei ieško lengvatikių, kurie spustelės atsiųstą nuorodą. Pastaruoju metu padažnėjo bandymų išvilioti pinigus siunčiant SMS žinutes neva nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos. Telefoniniai sukčiai siunčia SMS žinutes į mobilųjį telefoną su nuoroda, kad asmuo yra skolingas VMI. Atidarydamas nuorodą žmogus suteikia leidimą prisijungti telefoniniams sukčiams prie banko sąskaitos ir tokiu būdu jie gali nuskaityti pinigus.

Iš VMI žinutes apie įsiskolinimus galite gauti tik prisijungę prie internetinės bankininkystės. SMS žinučių apie įsiskolinimus VMI nesiunčia.

Jei gavote įtartiną pranešimą ir, perskaitę jį, sunerimote, kad tikrai turite nesumokėtų baudų ar VMI jums grąžina permoką, bet reikia susimokėti 10 eurų, nespauskite ant pranešime esančių nuorodų. Išjunkite pranešimą ir prisijunkite prie Mano VMI – ten rasite visą informaciją apie nesumokėtas baudas, turimas permokas ar mokėtinas sumas.

„P. n.“ informacija


Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Thiago Bonfim da Silva treniruojama futbolo komanda „Minija“ namų aikštėje, stebint gerokai per 300 žiūrovų, 1:0 nugalėjo Vilniaus „Riterius B“. Vienintelio įvarčio autorius – Ernestas Mockus.

Trenerio asistento vartininkų trenerio Martyno Vilucko teigimu, minijiečiai jau per pirmąsias 10 minučių turėjo progų pasižymėti, tačiau standartinių situacijų baigčiai pritrūko ir tikslumo, ir sėkmės. „Mūsų bėda – kad sukuriame gerų momentų, bet jie nerealizuojami, ir tai yra didžiausia problema“, – M. Viluckas neslėpė apmaudo, kad išskirtinai gerų situacijų – atsidūrus vieniems prieš varžovų vartininką – jų realizuoti nepavyko nei Saimon Santos Conceicao iš Brazilijos, nei Mantui Gedučiui.

Saimonas gerą progą turėjo ir antrą kėlinį, bet varžovus išgelbėjo geras vartininko žaidimas. Lūkesčius pateisino Ernestas Mockus – atsidūręs šalia virpsto, jis galva nukreipė kamuolį į vartus ir įmušė taip lauktą įvartį.

„Ką gi – namų darbas, atliktas per treniruotes, buvo išpildytas“, – pasidžiaugė vyriausiojo trenerio asistentas, neslėpdamas, po šio įvarčio varžovai perėmė kamuolio kontrolę, teritorinę persvarą ir daugiau negu pusę valandos mūsiškius laikė didelėje įtampoje, o, besibaigiant rungtynėms, dukart pavojingai smūgiavo į vartus, bet su visomis problemomis sėkmingai susitvarkė „Minijos“ vartininkas, antrą sezoną mūsų komandos vartus saugantis legionierius iš Ukrainos Amir’as Ahalarov’as.


Finansų ministerija pateikė savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI), papildyto 2021 m. duomenimis, rodiklius. GKI parodė, kad pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius toliau stabiliai užima pirmą vietą.

TOP 5 savivaldybės pagal GKI

2021 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, palyginus su 2020 m., TOP 5 išliko tos pačios savivaldybės, tik Kauno r. savivaldybė GKI reitinge pasikeitė pozicijomis su Klaipėdos m. savivaldybe: II v. – Kauno m. savivaldybė, III v. – Kauno r., IV v. – Klaipėdos m., V v. – Neringos.

Iš šių 5-ių savivaldybių 2013–2021 m. didžiausią pažangą padarė Kauno rajono savivaldybė, kuri iš XII pozicijos 2013 m. pakilo į III poziciją 2021 m. Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja, tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2021 m. lyderės buvo Palangos, Kauno m. ir Šiaulių m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė V indekso poziciją. Analogiškai aukštesnė švietimo paslaugų indekso reikšmė buvo nustatyta Kauno m., o Vilniaus m. savivaldybė buvo II v., III v. – Raseinių r., toliau – Zarasų r. ir Molėtų r. savivaldybės. Žemiausia – VII pozicija – Vilniaus m. savivaldybei buvo nustatyta vertinant viešąją infrastruktūrą. Šioje srityje 2021 m. pirmavo Neringos, Druskininkų ir Ignalinos r. savivaldybės.

Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp TOP 5 2021 m. savivaldybių geriausia situacija Neringos savivaldybėje – 1 tūkst. 76 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų, daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1 tūkst. 830 ir 1 tūkst. 671.


Šventikas Josifas džiaugėsi, kad Lvovo regione nebeliko Maskvą palaikančių cerkvių.

Dauguma ukrainiečių lanko graikų katalikų arba pravoslavų tikėjimo bažnyčias, todėl oficiali šv. Velykų šventė čia yra minima savaite vėliau negu Lietuvoje.

Taip sutapo, kad tiek pernai, tiek šiemet tokiu metu atsidūriau Vakarų Ukrainoje – religingiausiame šalies regione. Lvove pernai šv. Velykų dieną lankiausi pranciškonų vienuolyno bažnyčioje, skanavau po pamaldų tikintiesiems surengtas vaišes, o dieną anksčiau stebėjau, kaip parapijos žmonės bandė pralinksminti iš fronto zonos atvykusių pabėgėlių vaikus, kurių dalis, su tėvais patyrusių pirmų karo savaičių baisumus, vis dėlto neįstengė nei šypsotis, piešti. „Patirti sukrėtimai per giliai vaikams įsirėžė į atmintį ir jie dar yra šviežūs“, – tada pasakė vienuolis Sebastjanas.

Jis vadovauja prie bažnyčios kuriamam metropolito Andrzejaus Szeptyckio muziejui, į kurį suvežė dar sovietmečiu paties pradėtas rinkti ikonas. Kelios ikonos buvo suvarpytos kulkų, nes bažnyčias griovę kariškiai šaudė į jas ir šaipėsi iš tikinčiųjų. Tačiau žmonės ikonas slapta naktimis iš sugriautų bažnyčių nešėsi namo, slėpė jas, tikėdami, kad ateis geresni laikai ir jomis vėl bus galima viešai gėrėtis. Tokie laikai atėjo, tačiau pernai šalį ištiko kita didžiulė nelaimė – kraštą užpuolė Kremliaus kraugeriai.

„Ar šiemet geresnėmis nuotaikomis negu pernai lvoviečiai pasitinka Velykas?“ – paklausiau Uspenijos cerkvės šventiko Josifo. Prieš keturis šimtus metų pastatyta Uspenijos cerkvė yra pati svarbiausia Lvovo pravoslavams.

„Pernai per Velykas buvome persigandę, nežinojome, ar mūsų kariams pavyks apginti sostinę, ar priešas neužims visos šalies“, – kalbėjo 51-erių Josifas. Šventikas beveik tris dešimtmečius dirba šioje cerkvėje, dėsto kieme esančioje kunigų seminarijoje ir auklėja du savo paauglius vaikus.


Liepų alėja anksčiau buvo karpoma taip, kad viršum praeivių galvų sudarytų kupolą. Dabar gi liepos išstypusios ir peraugusios, vietomis išpuvusios iš vidaus ir kelia grėsmę praeiviams.

Kretingos dvaro parko pasididžiavimas – stačiais kampais susikertančios šimtametės mažalapių liepų alėjos – nyksta, jų kamienuose žiojėja didžiulės drevės. Kretingiškių pastebėjimu, šie persenę išstypę medžiai ne tik nebepuošia Kretingos dvaro parko, netgi atvirkščiai – kelia grėsmę praeiviams, ir svarstoma, ką su jais reikėtų daryti.

Nužeminus kamienus – neišgelbėsi

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė prisipažino, kad nykstančios mažalapių liepų alėjos kelia galvos skausmą ir jiems, nes tai – savo gyvavimo pabaigos link einantis gyvosios gamtos objektas, Kretingos dvaro rūmus supusi puošmena. Alėjų ištakos siejamos su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu: jį stačiais kampais – nuo muziejaus dabartinės Marijono Daujoto mokyklos link, palei Vilniaus gatvę ir parke išlikusius sovietinius garažus – skaidė mažalapių liepų alėjos, o į rytus nuo rūmų vedė kaštonų alėja.

Paskutinių dvaro šeimininkų grafų Tiškevičių laikais liepų alėjos 2 m aukštyje buvo karpomos ir sudarydavo ištisinį arkos formos tunelį. Alėjų susikirtimo vietose įrengtos apvalios, gerai apšviestos aikštelės, kuriose stovėjo altanos ir skulptūros.

„Dėl liepų likimo tarėmės su specialistais: į Kretingą atvykęs ir alėjas apžiūrėjęs Aplinkos ministerijos atstovas Julius Bačkaitis sakė – nieko nebepadarysi, nebeišgelbėsi medžių, nes jų drevės išpuvusios. Garsus šalies arboristas Renaldas Žilinskas, kurio komandai patikėta nugenėti J. K. Chodkevičiaus laikus menančius dvaro parko ąžuolus, sakė, kad liepų neišgelbėtume nužemindami jų kamienus, nes tai nesuderinama su šių medžių gyvybinėmis funkcijomis“, – kalbėjo J. Tertelienė.

Jos žodžiais, kol alėjomis pasodintos liepos nėra masiškai išpuvusios, jos išliks, nes viršūnėmis remiasi viena į kitą ir taip prilaiko viena kitą. O tie medžiai, kurie akivaizdžiai pavojingi, pašalinami.


Padažnėjo atvejų, kuomet nepilnamečiai prekybos centruose pasiėmę prekių už jas nesusimoka. Nuo praėjusių metų gruodžio tokių atvejų, kai taip elgiasi ir mūsų rajone gyvenantys vaikai, gerokai padaugėjo.

Merginos – kosmetiką, vaikinai – saldumynus

Ankstesniais metais panašaus pobūdžio vagysčių tiek policija, tiek Vaiko teisių, tiek kiti specialistai fiksuodavo retai. „Vagystės suintensyvėjo praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas ir tęsiasi iki pat šiolei“, – apibendrino tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Bruzdeilynienė, sakiusi, kad būna savaičių, kuomet tokio pobūdžio nepilnamečių vagystės fiksuojamos 3 kartus.

Mokiniai prisirenka prekių ir bando jas pranešti pro prekybos centruose esančias savitarnos kasas. Vieni tiesiog nešasi rankose, kiti – savo kuprines „pripildo“ persirengimo kabinose.

Nepilnamečiai renkasi įvairius daiktus: merginos dažniausiai išsineša kosmetikos prekių, tokių kaip, nagų aliejai, lūpų pieštukai, vaikinai – įvairius saldumynus, gėrimus. Prieš Kalėdas vaikai vogė žaislus, pavyzdžiui, riedlentes.

„Tokias vagystes nepilnamečiai vykdo tikslingai, iš anksto suplanavę. Dažniausiai tai daro per pamokų pertraukas“, – kalbėjo L. Bruzdeilynienė.

Priežastys, kodėl nepilnamečiai taip elgiasi, įvairios: draugų įtaka, smalsumas, noras patikrinti apsaugos darbuotojų budrumą, įsitikinti, ar pavyktų pavogti ir panašiai. „Dažnai būna, kad vienas draugas pabando ir, jeigu jam pavyksta, apie tai papasakoja kitiems ir skatina juos taip pasielgti“, – teigė L. Bruzdeilynienė.

Vogti iš parduotuvių imasi ne vien socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai, dažnai tai – visai teisėsaugos institucijoms nežinomi vaikai. „Dažniausiai aš tuos vaikus matau pirmą kartą. Jų tėvams būna labai gėda, o kodėl taip pasielgė jų vaikas, negali atsakyti“, – tikino tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.

Nepilnamečių vaikų pamėgti „traukos“ centrai, kuriuose jie bando išsinešti prekes nesusimokėję, tai – miesto centre esantis prekybos centras „Maxima“ ir kiek tolėliau nuo ugdymo įstaigų įsikūrusi „Norfa“. Kretingiškiai vyksta ir į Klaipėdą, tikėdamiesi ten neįkliūti. Uostamiestyje mūsų rajone gyvenantys nepilnamečiai pamėgo „Akropolį“, kuriame iš esančių parduotuvių pasisavina jiems nepriklausančių prekių.

Vagystes dažniausiai įvykdo V ar VI klasėje besimokantys nepilnamečiai. Jauniausias, taip pasielgęs vaikas, – antrokas.


Daubėnų gyventojai Miško gatvėje iš dviejų veidrodžio gabalų sumanė patys įsirengti šviesą atspindintį ženklą, nurodantį staigų posūkį į kairę.

Važiuojant Miško gatve Daubėnų kaime, buvusios sodininkų bendrijos teritorijoje, ties staigiu posūkiu, automobilių šviesas atspindi dvi masyvios veidrodžio šukės, pritvirtintos prie įsmeigtų pagalių. Tokį „kelio ženklą“, reiškiantį staigų posūkį, įsirengė patys gyventojai tam, kad tamsiu paros metu nenuvažiuotų nuo kelio ir neatsidurtų pamiškės griovyje.

„Pirma reakcija, išvydus tokį ženklą, – apima juokas. Pagalvoji, kokie žmonės išradingi, ko tik nesugalvoja, kad pasilengvintų sau gyvenimą. Bet po to galvoju: o kodėl nėra tikro kelio ženklo Nr. 147, reiškiančio posūkio kryptį į kairę, juk vieta ant to posūkio nepašviestoje Miško gatvėje – tikrai pavojinga. Dėl kokių priežasčių gyventojams neįrengia ženklo?“ – domėjosi skaitytojas Petras J.

Darbėnų seniūnijos, kurios teritorijoje yra Daubėnų kaimas su buvusios sodininkų bendrijos apgyvendintais ir neapgyvendintais sklypais, seniūnas Alvydas Poškys patikino, kad į jį niekas iš gyventojų dėl kelio ženklinimo Miško gatvėje nesikreipė. Tačiau situaciją jis žinąs.

„Šita situacija puikiai atspindi buvusioje Daubėnų sodininkų bendrijoje susiklosčiusią problemą: visi keliai ir gatvės joje yra tarsi niekieno. Įprastai kaimo keliai priklauso savivaldybėms, jais rūpinasi seniūnijos, o sodininkų bendrijų keliais rūpinasi pačios bendrijos. Tačiau Daubėnuose sodininkų bendrija, pačių jos gyventojų prašymu, buvo išformuota, o jos keliai ir gatvės liko neinventorizuoti, jų nėra Kretingos rajono savivaldybės balanse. Nuolatiniai gyventojai, kurių ten nėra gausu, nesiima iniciatyvos tvarkyti dokumentus ir perduoti kelius Savivaldybei“, – kalbėjo A. Poškys.


Kretingos rajone ir Palangoje praėjusią savaitę policijos pareigūnai sustabdė vieną neblaivų ir vieną teisės vairuoti neturintį vairuotoją, taip pat ir 2 neblaivius dviratininkus.

Balandžio 13 d. apie 18 val. Melioratorių gatvėje Kretingoje sustabdytas teisės vairuoti neturėjęs 1985 m. gimęs „Volkswagen“ vairuotojas. Šeštadienį apie 13.15 val. Palangoje Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento sankryžoje 1964 m. gimusiam „Mazda“ vairuotojui nustatytas 1,17 prom. girtumas.

Atsakomybės neišvengė ir du nuo alkoholio pernelyg apsvaigę dviratininkai. Balandžio 11 d. apie 17.03 val. kelyje Klaipėda–Triušiai–Kretinga patikrintam 1966 m. gimusiam dviračiu važiavusiam vyrui nustatyta 1,26 prom. Tą pačią dieną apie 12.38 val. kelyje Darbėnai–Šventoji sustabdytam 1969 m. gimusiam dviratininkui – 0,76 prom. 

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas