|
|
|
(1745) 2023-04-14Formuojasi Kretingos rajono savivaldybės valdžia
Ketvirtadienį, balandžio 13 d., įvyko pirmasis 2023–2027 metų kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Meras Antanas Kalnius ir 24 tarybos nariai davė priesaiką, taryba pritarė mero pasiūlymui vicemerėmis skirti Vaidą Jakumienę ir Viliją Venckutę-Palaitienę, buvo sudaryti 5 tarybos komitetai, išrinkti jų pirmininkai. Merui regalijas įteikė Antanas Vinkus Į pirmąjį posėdį Kretingos rajono savivaldybės posėdžių salėje Savanorių g. 29A susirinkę naujos Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, meras Antanas Kalnius, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos katalikų parapijos klebonas pranciškonas Paulius Bytautas, Vyriausybės atstovė Daiva Kerekeš, kiti svečiai, vedami Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“, sugiedojo Lietuvos himną. Tarybos narių ir mero priesaikai vadovavo Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Alma Voveraitienė, prisiekusiems tarybos nariams įteikusi tarybos nario pažymėjimus, ženkliukus. Į tarybą išrinkti tarybos nariai, meras A. Kalnius prisiekė gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai ir garbingai vykdyti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Posėdyje nedalyvavo į tarybą išrinktas politinio komiteto Kretingos kraštas narys Vilius Adomaitis. Šios kadencijos Savivaldybės taryba dirbs pagal naują savivaldos modelį, pagal kurį meras tarybai nebepriklauso, tik vadovauja jos posėdžiams, sudaro posėdžių darbotvarkę. Prisiekus merui Antanui Kalniui, ceremonijai vadovavusi A. Voveraitienė pakvietė ambasadorių, Kretingos rajono Garbės pilietį, Lietuvos Respublikos Seimo narį Antaną Vinkų įteikti A. Kalniui Kretingos rajono mero regalijas, kuriomis Savivaldybės meras įprastai pasipuošia ypatingomis progomis. „Dirbkite, ką žinote, žinokite, ką dirbate, ir jus lydės sėkmė“, – sveikindamas merą, tarybos narius kalbėjo A. Vinkus, linkėjęs naujai Savivaldybės valdžiai susitelkimo, darnaus darbo. Padėkojęs rinkėjams už pasitikėjimą, suteiktą galimybę dirbti rajono žmonėms, A. Kalnius paatviravo prieš ketvirtadienio iškilmingą posėdį praleidęs bemiegę naktį. Priminė praeitos kadencijos pradžioje jam tapus meru pranciškono kunigo Astijaus Kungio pasakytus žodžius: „Ateini ne dirbti, o tarnauti žmonėms.“ „Pradedame ne darbą, o tarnystę rajono žmonėms, manau, kad dirbsime visi ranka rankon“, – tarė A. Kalnius. A. Vinkus padovanojo A. Kalniui dailininko Juozo Pranckevičiaus nutapytą peizažą, kaip pašmaikštavo: „Įtampai nuimti, kad šitos sienos negirdėtų nei pakelto tono, nei slogių minčių.“ Dirbti sutartinai naująją Kretingos rajono savivaldybės valdžią ragino ir Vyriausybės atstovė Daiva Kerekeš, patarusi tarybos politikams įsigilinti į Vietos savivaldos įstatymą ir tarybos reglamentą. Sutarimo, šviesos, taikos, Dievo palaimos ir karalystės Kretingoje darbą pradedančiai Savivaldybės valdžiai linkėjo klebonas Paulius Bytautas, apie mero bemiegę naktį pajuokavęs: „Kunigaikštis Vytautas Didysis pramiegojo karūną, nes naktį miegojo, o mūsų meras nemiegojo.“
Ko tikitės iš naujosios rajono valdžios?
Kretingoje eilė socialiniam būstui – iki dešimtmečio
Kiekviena šalies savivaldybė, tarp jų – ir Kretingos rajono, turi savą socialinio būsto fondą. Kretingoje būsto tenka laukti nuo 2–3 iki 10 metų ir daugiau, kadangi nėra būstų pasiūlos. Apie tai, kokia galioja tvarka norintiesiems gauti socialinį būstą, ir kam jis skiriamas, paaiškino Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė. – Kokie asmenys turi teisę į socialinį būstą? – Socialiniai būstai skiriami asmenims, kurie, pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytą tvarką, deklaravo gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje arba, jeigu asmuo deklaruotos vietos neturi, bet Savivaldybėje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir, kuriems deklaravus savo turtą ir pajamas, bendra jų vertė neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytų pajamų ir turto dydžių. Socialinio būsto gali tikėtis asmuo ar šeima, neturintys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba jų turimas būstas, Nekilnojamo turto registro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Taip pat – kada nuosavybės teise turimo būsto naudingas plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalus asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. – Kiek asmenų šiandien laukia socialinio būsto Kretingos rajone, mieste? – Šiuo metu socialinio būsto laukia 126 asmenys ir šeimos. Išskirti, kiek jų laukia mieste ar kaime, negalime.
Tikrino, ar nedegina žolės ir laužų
Praėjusią savaitę Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai po darbo valandų ir savaitgalį stebėjo, ar rajono gyventojai nedegina žolės, ar nekūrena laužų ir kaip laikomasi saugumo reikalavimų, teikė informaciją apie saugumą. Konsultavo gyventojus Prevencinę akciją „Nedegink žolės“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo kasmet kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, o iki balandžio 10 d. departamento pareigūnai prevenciją vykdė dar aktyviau – į reidus vyko po darbo ir savaitgaliais. Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir nustatyti pernykštės žolės padegėjus, pareigūnai važinėjo po gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebėjo jas dronais, dalyvavo reiduose kartu su miškininkais ir aplinkos apsaugos darbuotojais.
Po darbo valandų pareigūnai Kretingos rajone didesnių pažeidimų neužfiksavo. „Paleidome droną virš sodininkų bendrijos „Rasa“ Jokūbave, taip pat ir Kartenoje. Degančios žolės ar kūrenamų laužų nematėme. Važinėdami po rajono teritoriją pažeidimų taip pat neužfiksavome“, – rezultatus po vieno reidų apibendrino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Kiek daugiau pažeidimų ir deginamų laužų pareigūnai užfiksavo savaitgalį. Jie konsultacijas suteikė 5 gyventojams. „Reidą vykdėme ir Kretingos, ir Skuodo rajonuose. Žolė nedegė, tačiau gyventojai laužus kūreno pakankamai aktyviai, kai kurie jų nesilaikė saugumo reikalavimų“, – sakė tarnybos inspektorius Justas Šedys. Pareigūnams teko stabtelėti prie tų gyventojų, kurie, kūrendami laužus, nesilaikė vienokių ar kitokių saugumo reikalavimų, taip pat buvo didesnė tikimybė kilti gaisrui. „Dažniausiai žmonės šalia laužo neturėjo gesinimo priemonių – miltelinio gesintuvo ar vandens. Taip pat nesilaikė saugaus atstumo nuo pastatų, laužo dūmai sklido į namo pusę“, – įvardino J. Šedys.
Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ketvirtokė Elija Viršilaitė respublikiniame lietuvių kalbos diktanto konkurse „Rašau diktantą 2023“ tarp ketvirtų klasių mokinių užėmė I vietą. Konkursui mokinę parengė pradinių klasių mokytoja Virgina Domarkienė. Konkurso tikslas – stiprinti pradinukų gimtosios kalbos taisyklingo rašymo įgūdžius, puoselėti domėjimąsi ir pasididžiavimą savo gimtąja kalba, sudaryti sąlygas gabių mokinių saviraiškai. Prieš respublikinį konkursą Elija dalyvavo rajoniniame konkurse „Raštingiausias pradinukas“, kuriame varžėsi 45 dalyviai iš įvairių miesto ir rajono mokyklų. Jame E. Viršilaitė taip pat užėmė I vietą. „Po to mokykla gavo kvietimą dalyvauti respublikiniame konkurse. Kadangi Elija rajone pasirodė geriausiai, pasikalbėję su jos tėvais, ar šie galės ją nuvežti į Jonavą, kur vyko konkursas, nutarėme mokinei suteikti galimybę pasivaržyti šalies lygiu“, – kalbėjo V. Domarkienė. Kaip ir rajoniniam, taip ir respublikiniam konkursui pradinių klasių mokytoja su mokine rengėsi intensyviai. „Rašėme diktantus. Daug padirbėjome rajoniniam konkursui, todėl respublikiniam konkursui reikėjo tik pagilinti įgūdžius“, – sakė mokytoja. V. Domarkienės teigimu, tokie konkursai padeda mokiniui pasitikrinti savo turimas žinias, tobulėti: „Aš pažįstu savo mokinę. Ji gerai rašo, iš esmės nedaro jokių klaidų, rašo savo kūrybos tekstus. Todėl norėjau, kad ji save pasitikrintų respublikos mastu ir įsitikintų savo gebėjimais.“ Elijos tėvai taip pat džiaugėsi dukters laimėjimu. „Mes ją palaikėme ir stengiamės, kad duktė galėtų dalyvauti konkurse. Teko ją vežti ir į Jonavą, dėl to teko koreguoti ir darbo grafikus“, – sakė Pranas Viršilas.
„P. n.“ informacija
Saugiausia – Rūdaičių ikimokyklinio ugdymo įstaiga
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato konkurse „2022 m. saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“ I vietą užėmė Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus vaikai. Įvyko šio konkurso II etapas, komandos rungėsi atlikdamos įvairias užduotis, susijusias su saugiu elgesiu kelyje. Dalyvavo 4 įstaigos Skatinant ikimokyklinių ugdymo įstaigų bendruomenių ir policijos bendravimą bei bendradarbiavimą, dalyvauti konkurse buvo pakviestos visos Kretingos rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Į šį kvietimą atsiliepė: Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyrius, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykla, Kretingos lopšeliai-darželiai „Pasaka“ ir „Ąžuoliukas“. Pirmiausia dalyviai turėjo pateikti paraiškas, kuriose reikėjo nurodyti 10 kriterijų, kodėl jų įstaiga yra saugiausia. Paraiškoje taip pat reikėjo pateikti, kiek ir su kokiomis institucijomis įstaiga organizavo prevencinių renginių saugumo užtikrinimo klausimais 2021–2022 mokslo metais. „Formuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų prevenciją ir plėtojant saugaus eismo sampratą realiame gyvenime, gilinant saugaus elgesio kelyje įgūdžius, nuolat rengiami susitikimai, pamokėlės, konkursai su mažaisiais eismo dalyviais. Kuo jaunesniame amžiuje pradėsime mokyti, informuoti vaikus apie saugumą kelyje, tuo geresnius įgūdžius jie turės. Mums svarbu į vaikų saugumą atkreipti dėmesį ne tik prasidėjus mokslo metams, bet ir visus metus, juolab artėjant šiltajam, atostogų sezonui, kai visi pramogaujame ir dažnai pamirštame eismo saugumą“, – Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė sakė, kad konkurse dalyvavusios įstaigos pagal paraiškas buvo įvertintos maksimaliais balais, nes prevencinei veiklai, susijusiai su ugdytinių saugumu, jos skiria daug dėmesio – nuo saugios darželio aplinkos – aptverta, apšviesta ir vaizdo kameromis stebima teritorija – iki aktyvaus bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis.
Savo darbais atskleidžia požiūrį į mus supantį pasaulį
Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokiniai meno mėgėjams dovanojo kūrybinių darbų parodą „Spalvų pasaulis“, kuri eksponuojama Kretingos rajono kultūros centro Vitražo salėje. „Tai – Dailės skyriaus ketvirtokų baigiamieji darbai, kuriuos jie pristato užbaigdami 4-erius metus trunkantį pagrindinio mokymo kursą. Kai mokiniai pasirenka baigiamojo darbo temą, mūsų, pedagogų, noras ir tikslas – kad jie parodytų viską, ko išmoko meno mokykloje“, – kalbėjo Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus vedėja dailės mokytoja Daiva Galdikaitė. Jos teigimu, esminis parodos sumanymas – ne tik atskleisti mokinių gebėjimus ir žinias, bet ir vizualiojo meno mėgėjams perduoti gerą žinią apie tai, kuo gyvena jauni žmonės, kokios jų mintys, pasaulėjauta, kokios spalvos ją išreiškia. „Mokiniams suteikiame visišką laisvę fantazuoti, neįspraudžiant jų į jokius rėmus. Tačiau temas aptariame kartu, pamąstome, kokiomis išraiškos priemonėmis galėtume tuos sumanymus atskleisti“, – D. Galdikaitė pastebėjo, kad mokiniai savo darbais nori ne tik atskleisti juos supantį pasaulį, bet ir pasigilinti į šiuolaikinio gyvenimo problemas, kartais – net ir globalines. „Todėl ir darbai yra įdomūs, yra, į ką pažiūrėti ir pamąstyti“, – neabejojo mokytoja. Paroda – labai spalvinga, ryški, traukianti dėmesį, atspindinti įgytas žinias, brandų mokinių mąstymą. Kretingos meno mokyklos Dailės skyriuje mokiniai mokosi 7-erius metus: 3-eji metai skirti pradiniam parengimui, 4-eri – pagrindiniam. Įprastai į Dailės skyrių mokiniai ateina pradėję mokytis pradinėje mokykloje, o paroda Kultūros centro erdvėse tradiciškai rengiama prieš stojamuosius į meno mokyklą – taip būsimiesiems mokiniams, jų tėvams suteikiama galimybė pamatyti ir sužinoti, ko galima išmokti, pasirinkus šią neformaliojo ugdymo įstaigą. Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus baigiamųjų darbų paroda Kretingos rajono kultūros centre surengta nebe pirmąsyk. „Mus sieja ilgametis bendradarbiavimas – mokinių darbų parodos rengiamos jau per 10 metų, ir tai yra proga būti rajono kultūrinio gyvenimo dalimi, būti matomiems“, – sakė D. Galdikaitė.
Menininkei gamta yra viso gyvenimo mokytoja
Ekspresyviais, drąsiais potėpiais, ryškiomis spalvomis stebina 54-erių Vilijos Razmaitės paveikslai, kurie šį balandį eksponuojami Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos erdvėse. „Kai jausmai nebetelpa many, jie nugula drobėse“, – taip savo parodos anotacijoje prisistatė kūrėja, pastaruoju metu apsistojusi Vydmantuose. Žvilgsnis į paveikslus – kiekvieno skirtingas Dailininkė sakė gimusi augusi pamario krašte – Šilutėje, kur siaučia vėjai, nešdami nuo kuršmarių bangų mūšą ir purslų sūrumą. Gamta nuo pat vaikystės formavo jos pasaulėjautą, įkvėpė kūrybai, kurioje dominuoja ryškūs jūros, saulės, saulėlydžių, augmenijos motyvai. Per laiką – V. Razmaitė baigė dailės ir pradinio ugdymo studijas Šiaulių pedagoginiame universitete, – per 30 kūrybos metų, atviravo menininkė, jos braižas pakito: paveikslai tapo labiau išjausti, tačiau dominuoja gamta – ši išliko viso jos gyvenimo mokytoja. V. Razmaitės paveiksluose dominuoja laisvi potėpiai, platūs mostai, tai atspindi ir jų pavadinimai: „Gylis“, „Perspektyva“, „Melsvai“, „Pražydo“, „Vakaro šviesa“, „Trys saulės“ ir pan. „Savo išraiškos ekspresija aš palieku daug interpretacijų pačiam žiūrovui: kiekvienas turime savų minčių, kurias projektuojame į paveikslus, arba atvirkščiai – jie jas iššaukia. Būna, žmogus sustoja, įdėmiai žiūri, stebi, netgi išspaudžia ašarą, vadinasi, paveikslas sukėlė gilių minčių, išjudino prisiminimus ar neįgyvendintus lūkesčius. Kiekvienas juk regimą matome per savo patirtį, kaip ir žvelgiant į medį: vienas galvoja, kaip jis užaugo, kitas – kaip jį graužia kenkėjai, trečias – kaip būtų gerai pasigaminti iš jo lentų“, – kalbėjo menininkė. Pritaikė skandinavišką modelį Pastaruosius 6-erius metus V. Razmaitė gyveno ir kūrė Skandinavijoje – Švedijoje: ten buvo atidariusi savo meno studiją, rengė parodas, vedė dailės ir dailės terapijos užsiėmimus, organizavo meninius renginius. „Kai kurie paveikslai inspiruoti būtent skandinaviško gyvenimo būdo, atšiauresnės, negu Lietuvoje, gamtos: galbūt todėl jie nėra tokie drąsūs, itin ryškių, bet labiau prigesintų spalvų“, – kalbėjo menininkė, įprastai tapanti aliejiniais dažais, tačiau mėgstanti ir mišrią techniką – ne vienas jos darbas savyje derina potėpius, aukso lakštus, smėlį, specialią faktūrinę pastą. Dailininkės žodžiais, Skandinavijoje galioja nerašyta taisyklė: prieš Velykas žmonės lanko parodas, meno galerijas – sudaromi netgi turistiniai maršrutai. Jiems tai – kultūros, dvasinio atsinaujinimo, o tuo pačiu – ir namų interjero, dekoro atnaujinimo etapas. „Švedams patinka bendrauti su darbų autoriais, vargu, ar jie pirktų paveikslą, nieko nežinodami apie kūrėją. Šitą modelį pabandžiau perkelti ir į Kretingą“, – parodos atidarymo metu, pasitikdama žiūrovus, kalbėjo jos autorė.
Kurdama lėles, pasitelkia ir anatomijos žinias
Iš Kretingos kilusi, dabar jau vilnietė 58-erių Daiva Maminskienė – Lietuvoje išgarsėjusi lėlių kūrėja, ne per seniausiai ir Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos erdvėse surengusi savo lėlių parodą. Jos sukurtos lėlės – gyvi, išraiškingi personažai, dažniausiai atkeliavę iš pasakų ir fantazijų pasaulio, tačiau iš gyvų žmonių perėmę jų veidus, išraiškas, emocijas. Menininkė lėles „kepa“ Elfai ir fėjos. Raganaitės. Gyvūnai: lapinai, katės, varlės. Atrodantys taip, tarsi nuolatos gyventų tarp žmonių, sukiotųsi jų kasdienybėje – susimąstę ir atsipalaidavę, protingi ir nelabai, šmaikštūs ir rimti, kartais – labai juokingi. Lėlės, sukurtos iš modelino, aprengtos ir apautos pačios menininkės sukurtais rūbais ir batais, puoštos jos sumodeliuotomis šukuosenomis. D. Maminskienė pasakojo lėles kurianti nuo vaikystės. Per tą laiką išbandžiusi įvairias medžiagas, pradėdama nuo gamtinių – pagaliukų, kankorėžių, vytelių, vėliau perėjusi prie skudurinukių, sukurtų iš medžiagos skiaučių, o prieš porą dešimtmečių apsistojusi prie modelino. Kurianti iš dviejų jo rūšių: ore džiūstančio japoniško ir kepamo. „Tas, kuris nieko nedaręs iš šios medžiagos, niekuomet nesupras ir neatskirs technologijos skirtybių. Kelis kartus kepamos modelino lėlės, ypač – jų veidai, šlifuojama, taisoma, vėl dedama į krosnį ir kepama. Po vieną lėlę ar po kelias išsyk, kartais tenka vėl ir vėl taisyti, kišant į orkaitę ir kepant kad ir dėl vienos veido raukšlės“, – technologines subtilybes apibūdino kūrėja. Formavimui ji pasitelkia įvairius instrumentus: nuo švitrinio popieriaus iki dildžių, o labiausiai tinkantys odontologų naudojami medicininiai įrankiai.
Šeštąjį kartą Palangos kurorto muziejaus iniciatyva surengtame poezijos konkurse „Haiku Palangai“ šiemet dalyvavę kūrėjai savo eiles buvo kviečiami skirti Palangos vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 770-mečiui, o pagrindinė konkurso tema – „Nuo tada iki dabar“. Sveikindama į Palangos kurorto muziejaus salę po dvejų karantino suvaržytų metų gausiai susirinkusius haiku kūrėjus ir tuos, kuriems patinka šis iš Japonijos kilęs eilėraščių žanras, konkurso sumanytoja ir organizatorė, muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė pasidžiaugė, kad kasmet konkursas auga ir sukviečia vis daugiau poetų iš visos Lietuvos, prie kurių jungiasi ir kitose šalyse gyvenantieji: pirmajame konkurse 2018 metais dalyvavo 38, šiemet – 159 kūrėjai. Palanga sulaukė sveikinimų iš Kauno, Zarasų, Senųjų Trakų, Vilniaus, Radviliškio, Alytaus, Klaipėdos, Jonavos, Kretingos, Švenčionių ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių bei gausaus būrio palangiškių kūrėjų. Besiplečiančia konkurso dalyvių geografija, šiemet pasiekusią net Rumuniją, pasidžiaugė Kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, akcentavusi, kad per šešerius metus poezijos konkursas „Haiku Palangai“ tapo vienu gražiausių renginių savaitę trunkančių „Palangos dienų“ renginių pynėje. Konkurso komisijai: jos pirmininkui filologui, poetui, redaktoriui, haiku kūrėjui Danieliui Milašauskui ir narėms poetei, anglų kalbos mokytojai Godai Bendoraitienei ir žurnalistei Livijai Grajauskienei, – šiemet teko nelengva užduotis išrinkti geriausius haiku, mat konkursui kiekvienas autorius pateikė nuo vieno iki šešių trieilių, o jų iš viso buvo 639. Antrus metus komisijai vadovaujantis D. Milašauskas pabrėžė konkurso dalyvių kūrybiškumą ir išmoningumą, pacitavęs jam įsiminusius haiku. Į kasmet naujai suskambančius motyvus ir tai, kad konkursas Palangoje išaugo iki vieno didžiausių Lietuvoje, dėmesį atkreipė konkurso dalyvius pasveikinęs svečias iš Vilniaus, haiku kūrėjas, vertėjas, trijų lietuviškų haiku rinkinių sudarytojas bei nuolatinis „Haiku Palangai“ dalyvis Artūras Šilanskas.
KRETINGOS RAJONAS PRYŠMANČIŲ k., Pievų g., balandžio 10 d. apie 17.29 val. neblaivus paspirtuko vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės ir vertėsi. Jam nustatytas 3,72 prom. girtumas. Per eismo įvykį nukentėjo pats paspirtuko vairuotojas. PALANGA Balandžio 11 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1980 m. gimusi moteris, kuri, norėdama internetu parduoti drabužių, balandžio 9 d. apie 17 val. į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su nuoroda. Ją paspaudusi ir suvedusi reikalaujamus duomenis pareiškėja pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinti 999 eurai. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. MALŪNO g. balandžio 8 d. apie 19 val. patikrinus automobilio „Audi A4“ vairuotojo, gimusio 1982 m., blaivumą, jam nustatytos 2,02 promilės.
Iki Velykų Kretingos „Minija“, treniruojama Thiago Bomfim Oliveira da Silva, vienerias Lietuvos futbolo federacijos I lygos rungtynes žaidė namų aikštėje Kretingos stadione, kitas – išvykoje, Širvintų stadione. Namų rungtynės kretingiškiams buvo sėkmingos – mūsiškiai 3:0 nugalėjo „Jonavos“ komandą. Įvarčių autoriai: Deividas Pipiras (21 min.), Saimon Santos Conceicao (45 min.), Valdas Jašmontas (69 min.). „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Deividas Pipiras, Saimon Santos Conceicao, Takuya Fushimi, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Vilius Kazlauskas, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša, Jonas Latakas, Aronas Zakarauskas. Po keitimo: Dominykas Jakočiūnas, Luiz Octavio Mourinho Moser, Mantas Gedutis, Manuchim Donald Ogundu, Lukas Gujis. Širvintose „Minija“ 0:1 pralaimėjo FK „Transinvest“ komandai. „Minija“: vartininkas, Amir’as Ahalarov’as, Deividas Pipiras, Saimon Santo Conceicao, Takuya Fushimi, Manuchim Donald Ogundu, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Vilius Kazlauskas, komandos kapitonas Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša, Mantas Gedutis. Po keitimo: Luiz Octavio Mourinho Moser, Aronas Zakarauskas, Jonas Latakas, Lukas Gujis, Jonas Kazlauskas. Turnyrinėje lentelėje kretingiškiai po 5 turų su 1 pergale, 2 lygiosiomis, 2 pralaimėjimais, įmušę 6 ir praleidę 5 įvarčius, turėdami 5 taškus, tarp 16-os komandų užima IX v.
„P. n.“ informacija
Čempionato II divizione – trečia vieta
Kretingos sporto mokyklos rankininkės, treniruojamos Algimanto Pranaičio, finišavo 2022–2023 m. Lietuvos jaunučių merginų U-15 II diviziono čempionate. Kretingiškės jame užėmė III vietą. Sporto mokyklos auklėtinės žaidė 4 turus – Kretingoje, Molėtuose, Utenoje ir Kaune, iš viso įvyko 8 susitikimai, per kuriuos mūsiškės iškovojo 6 pergales. Susitikimų rezultatai: – „Kretingos SM“ – Kauno SM „Gaja“ – 24:9 ir 19:14; „Kretingos SM“ – „Utenos DSC“ – 23:13 ir 15:13; „Kretingos SM“ – „Kauno rajono SM-II“ – 15:9 ir 30:12; „Kretingos SM“ – „Molėtų KKSC“ – 19:25 ir 13:15. Pusfinaliai 2 dienas vyko Molėtuose, kur „Kretingos SM“ 20:27 (11:16) pralaimėjo „Kauno rajono SM-II“ komandai. Molėtų komandai 38:28 laimėjus prieš Utenos rankininkes, kretingiškės dėl III v. varžėsi su uteniškėmis – Utenos komandą A. Pranaičio auklėtinės nugalėjo 27:19 (14:12). Kovą dėl I v. rezultatu 43:31 Molėtų rankininkės laimėjo prieš Kauno rajono rankininkes. „Pusfinalį privalėjome laimėti, tačiau koją mums pakišo per didelis pasitikėjimas būsima pergale, klaidos gynyboje ir puolime, kai varžovių atsakingumas ir siekis atsirevanšuoti už pralaimėjimus turuose buvo kur kas didesnis“, – treneris A. Pranaitis neslėpė, kad dėl galutinio rezultato prisiima visą atsakomybę – vis dėlto pagrindinė priežastis buvo sporto salė: merginos paklydo visų išmatavimų sporto rūmuose, nesugebėjo atlaikyti greito varžovių puolimo, sunkiai perprato įvestą 2 įvarčių taisyklę, kai smūgiuojama nuo 9 m žymos. „Palyginimui – Garliavos rankininkės pelnė keturiskart po 2, mes – tik vieną įvartį, kas ir lėmė pralaimėjimą“, – pastebėjo treneris.
Kretingos sunkiaatlečių pasiekimai
Marijampolėje įvykusiame Lietuvos sunkiosios atletikos čempionate iki 15 metų tarp 15-os miestų ir miestelių komandų atstovavo ir Marijono Daujoto progimnazijos mokiniai Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, treniruojami Arvydo Bušecko. Komandinėje įskaitoje kretingiškiai užėmė V v. „Buvome šiek tiek pritilę – vieniems sunkiaatlečiams palikus mokyklą, augo nauja karta, su kuria vėl galime dalyvauti sunkiosios atletikos sporto renginiuose“, – A. Bušeckas sakė gerai vertinantis auklėtinių rezultatą, juolab kad ir tikslas – patekti į geriausiųjų šešetą – pasiektas. Tokį pat tikslą treneris kelia ir artėjančiuose sunkiosios atletikos čempionatuose, kuriuose varžysis 13 ir 17 metų sunkiaatlečiai. Asmeninėje įskaitoje geriausiai sekėsi 14-mečiui Gvidui Juciui, kuris svorio kategorijoje per 89 kg rovė 64 kg, stūmė 82 kg ir užėmė II v. „Iki I vietos Gvidui trūko labai nedaug, tačiau tenka pripažinti, kad ir varžovas buvo viskuo – tiek fiziškai, tiek psichologiškai – pranašesnis ir geriau pasirengęs varžyboms“, – auklėtinio pasirodymą komentavo A. Bušeckas. Kitų jaunuolių pasiekimai buvo kuklesnis, tačiau, anot trenerio, dalyvauti finale – jau yra geras rezultatas: 14 m. Martynas Viščiūnas 81 kg svorio kategorijoje tarp 20 dalyvių buvo septintas, 15 m. Lukas Puškorius 67 kg svorio kategorijoje užėmė V v., 61 kg svorio kategorijoje 15 m. Elija Litvinaitė buvo šešta, 14-metis Kristupas Kostik 73 kg svorio kategorijoje užėmė tokią pat poziciją. Iki starto Lietuvos sunkiosios atletikos čempionate kretingiškiai buvo išvykę į tarptautinį turnyrą Telšiuose, kur varžėsi keturių šalių sunkiaatlečiai. Geriausiai sekėsi Ruslanui Eigirdui, kuris svorio kategorijoje iki 61 kg, rovęs 49 kg ir stūmęs 65 kg, iškovojo II v. Elija Litvinaitė svorio kategorijoje iki 64 kg buvo ketvirta. Treneris teigiamai įvertino ir Gvido Jucio startą Lietuvos čempionate iki 20 metų – svorio kategorijoje per 109 kg jis užėmė IV poziciją. Šiuo metu sunkiaatlečiai rengiasi naujiems startams kituose čempionatuose – užsiėmimus lanko per 30 jaunuolių.
Šachmatininkų antradieniai – miesto centre
Kretingiškio Gabrieliaus Pociaus prieš mėnesį suburti šachmatininkai kiekvieną antradienio vakarą nuo 18 valandos renkasi Kretingos rajono švietimo centro rūsyje esančiose patalpose ir praleidžia ten apie 3 valandas. Prieš akis – nauji planai Šaškių-šachmatų mėgėjų klubas Kretingos mieste yra veikęs ir anksčiau, tačiau ilgainiui išskydo. „Kadangi pats mėgstu žaisti šachmatais, kilo mintis paieškoti ir daugiau bendraminčių“, – pasakojo G. Pocius. Apie tai parašęs socialiniuose tinkluose, jis nesitikėjo, kad norinčiųjų atsiras ne vienas ir ne du – žmonės ėmė skambinti, teirautis, kas, kur ir kada bus? Tada Gabrielius netruko žengti antrą žingsnį: įsteigė viešąją įstaigą, skyrė lėšų ir išnuomojo, anot jo, puikias patalpas miesto centre, nupirko 10 šachmatų lentų ir 5 stalus, prie kurių vienu metu gali susėsti po keturis žaidėjus. Bet tai, ką spėjo nuveikti lig šiol, stebuklu nevadina ir kuria kur kas didesnius planus ateičiai. Vienas tikslų – kitais metais dalyvauti Savivaldybės organizuojamame Gyventojų iniciatyvų projekte. Jeigu pavyktų laimėti pinigų, miesto viešoje vietoje – tik jokiu būdu ne užkampyje, o galbūt vadinamojoje Rotušės aukštės dauboje, – norėtų įrengti suolus ir akmeninį stalą su šachmatų lenta. Gražiu oru čia prisėdus būtų galima ir šachmatų partiją sužaisti, ir savo atsineštos kavos pagurkšnoti. G. Pociaus manymu, tokia pramoga pritrauktų ir vyresnio amžiaus žmonių, norinčių kuo įdomiau praleisti laiką.
Nuvalė šviečiantį kryžių, sodina gėles
Užvakar vilniečių mažosios bendrijos „Litperlas“, kurios filialas veikia ir Kretingoje, meistrai nuvalė šviečiantį kryžių: dalį stiklų išmontavo ir plovė ant žemės, o didžiąją dalį paliko konstrukcijoje, išplaudami aukšto slėgio plovimo įranga, pasinaudodami pakeliamu bokšteliu. Prižiūrėti darbus iš Vilniaus buvo atvykęs MB „Litperlas“ vadovas Saulius Jockus: jis neslėpė, kad tai išskirtinis objektas jų darbo praktikoje. Išplauti stiklus pavyko per dieną, vakar meistrai dar buvo atvykę po darbų sutvarkyti aplinką. „Stengėmės išplauti taip, kad kuo mažiau reikėtų montavimo darbų, nes stiklas – trapi medžiaga, nėra paprasta išmontuoti ir vėl sumontuoti, be to, pavojinga stiklo gabalus plauti ant žemės“, – patikino S. Jockus. Labiausiai stiklai buvo apsinešę samanomis ir aptekę į šviesą skrendančių naktinių vabzdžių liekanomis. Kryžius nebuvo valytas nuo jo pastatymo prieš 5-erius metus. S. Jockaus manymu, norint, kad šio specialaus statinio stiklas išliktų švarus, nes vieta sankryžoje – judri, aplinkui auga medžiai, jį reikėtų valyti dažniau, bent kas 3–4-erius metus. Kryžiaus valymo darbai kainavo apie 4 tūkst. Eur.
Prie tvenkinio rado sprogmenį
Prie tvenkinio Dvaralio kaime, Ilgojoje gatvėje, balandžio 8 d. apie 18.56 val. rastas karo laikų sprogmuo. Buvo įvestas planas „Skydas“. Atvykę Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai karo laikų artilerijos sviedinį 76 mm išsivežė sunaikinti į Povilo Plechavičiaus poligoną.
Garaže atvira liepsna degė sunkvežimis
Trečiadienį popiet, apie 14.43 val., Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai išskubėjo į Geležinkelio gatvę. Jiems atvykus iš mūrinio garažo rūko dūmai, viduje atvira liepsna degė krovininis automobilis „Iveco Daily“. Per gaisrą išdegė variklio skyrius, kabinos vidus, išdužo stiklai, ėmė sproginėti padangos. Taip pat apdegė ir apsilydė sunkvežimio tentas. Per visą plotą aprūko mūrinio garažo patalpa. Dėl ko kilo gaisras, specialistai dar aiškinasi.
Atsitrenkė į medį
Ties Žemaičių gatve Padvariuose balandžio 9 d. apie 15.45 val. į šalikelėje buvusį medį atsitrenkė BMW automobilis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams transporto priemonėje prispaustų žmonių nebuvo, automobilis nedegė. Gelbėtojai sušlavė pasklidusias automobilio duženas ir išjungė akumuliatorių.
Daugiabučio kieme išsiliejo dyzelinis kuras
Ugniagesiai gelbėtojai balandžio 6 d. apie 19.30 val. išskubėjo į vieną Lazdynų g. Kretingoje daugiabučių kiemų, kur iš „Volkswagen sharan“ viduje buvusios talpos išsiliejo dyzelinis kuras. Automobilis buvo užrakintas, jį ugniagesiams atidarė kiek vėliau atvykęs įmonės, kuriai jis priklausė, vienas darbuotojų. Pasirodo, kad viduje išties buvo talpa, kuriai prakiurus dyzelinis kuras išsiliejo tiek aikštelėje, tiek pačioje transporto priemonėje. Ugniagesiai neutralizavo ant asfalto išsiliejusius naftos produktus, kurie pasklido maždaug 20 kv. m plote. Taip pat dar išpumpavo apie 10 l dyzelinio kuro iš automobilio. Kitą dieną, balandžio 7 d., taip pat vakare apie 19.36 val. Padvariuose, Darbėnų pl., esančioje aikštelėje sugedus BMW automobiliui 3 kv. m plote išsiliejo tepalai. Atvykę ugniagesiai juos neutralizavo specialiomis priemonėmis.
Į griovį įvažiavo du automobiliai
Salantuose, M. Valančiaus gatvėje, šalia stadiono, nuo kelio nuvažiavo ir į griovį įlėkė „Fiat“ automobilis. Tai įvyko balandžio 12 d. apie 19.45 val. Atvykus gelbėtojams transporto priemonėje prispaustų žmonių nebuvo. Automobilį iš griovio ugniagesiai ištraukė panaudoję buksyravimo lyną. Tą pačia dieną Palangoje taip pat įvyko kiek neįprastas eismo įvykis. Dieną, apie 15.59 val., Klaipėdos plente 600 m iki posūkio į Palangos plentą nuo kelio į pelkę įvažiavo automobilis. Ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta, kad vyras negali išlipti, automobilis apsemtas vandens. Iki atvykstant tarnyboms vairuotojui iš automobilio padėjo išlipti pravažiuojantys žmonės. Automobilis „VW Golf“ buvo nuvažiavęs į griovį, kuriame telkšojęs vanduo apsėmė jo ratus. Ugniagesiai išjungė akumuliatorių. Panaudojus buksyravimo lyną ir gervę, jie padėjo automobilį ištraukti iš griovio į šalikelę.
Bendromis Darbėnų seniūnijos, Plungėje įkurto Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo bei Darbėnų gimnazijos pedagogės Editos Gliožerienės pastangomis siekiama įamžinti 550 miestelio Holokausto aukų atminimą, pastatant Atminimo sieną. Atminimo sieną ketinama pastatyti prie išvažiavimo iš miestelio, greta masinę kapavietę Palangos gatvėje jau anksčiau pažyminčio atminimo akmens. Sienos ilgis būtų 8–9 m. Ji būtų pagaminta iš betono, pritvirtinant prie jos iš raudono paminklinio akmens nugludintas lenteles su išgraviruotomis 550 žuvusių asmenų vardais, pavardėmis ir gimimo metais. Visos žuvusiųjų asmenybės ir pavardės istoriškai kruopščiai patikrintos. 1941-ųjų vasarą, per tris mėnesius, buvo išžudyta trečdalis Darbėnų miestelio gyventojų – visa vietos žydų bendruomenė. O sienos centre būtų įmūrytas atminimo akmuo iš senosios Darbėnų sinagogos pamato. Pasak Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, senosios sinagogos, kuri pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo sudeginta, vietoje išlikę pamato fragmentų, – iš jo ir būtų išimtas ir į sieną įmūrytas akmuo. Šalia pavardžių būtų pateikta trumpa Darbėnų žydų bendruomenės istorija lietuvių ir anglų kalbomis. Projekto autorius – kaip teigia iniciatoriai, paskutiniojo Plungės žydo Jakovo Bunkos anūkas architektas Dovydas Bunka. Seniūno žodžiais, Atminimo siena būtų statoma geradarių lėšomis. Jau gauta dalis paramos – 3,9 tūkst. dolerių iš JAV litvakų atminimo fondo, o likusią dalį – apie 20 tūkst. Eur – tikimasi paaukosiant bendruomenes ar privačius asmenis. „Į Darbėnus atvyksta žuvusiųjų miestelio žydų palikuonys, lanko istorines vietas, todėl tikimės, kad jie parems, nes visgi tai bus jų šeimų istorinės atminties įamžinimas“, – kalbėjo A. Poškys. Seniūnija įsipareigojo paruošti prieigas Atminimo sienai bei pasirūpinti šios paminklinės vietos priežiūra.
„P. n.“ informacija
Pasą ir vėl galima gauti per 5 darbo dienas
Migracijos departamentas informavo, kad atnaujino Lietuvos piliečio paso išdavimo per 5 darbo dienas paslaugos teikimą – ja jau galima naudotis nuo balandžio 11 d. Ši paslauga ilgą laiką nebuvo teikiama todėl, kad dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo nebuvo įmanoma užtikrinti pakankamo ir tolygaus pasų blankų pristatymo ir garantuoti, kad paslauga – paso išrašymas – bus suteikta laiku. Šiuo metu pasų blankų tiekimas vyksta sklandžiai, tad Migracijos departamentas, bendradarbiaudamas su Asmens dokumentų išrašymo centru (ADIC), atnaujino paso užsakymo, pagaminimo ir išdavimo per 5 darbo dienas paslaugą. Valstybės rinkliava už ją išlieka nepakitusi – 57 eurai. ADIC duomenimis, artimiausiu metu planuojama turėti sukauptus 145 tūkst. pasų gamybai reikalingų blankų. Dar 118 tūkst. tokių blankų bus pristatyta gegužės viduryje. Praėjusiais metais Lietuvos piliečiams iš viso buvo išduoti 435 tūkst. 129 pasai – tai yra daugiausiai nuo nepriklausomybės atkūrimo.
„P. n.“ informacija
|
|
