|
|
|
(1744) 2023-04-07Velykos – aukščiausia Dievo meilės žmogui išraiška
Velykų išvakarėse apie tikėjimo suvokimą liberalios šiandienos visuomenės, kurios dalis visi esame, jos vertybių perkainojimo ir karo Ukrainoje kontekste „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Darbėnų ir Tūbausių parapijų klebonu, tarnaujančiu jose septintus metus, Bažnyčios istorijos žinovu 39-erių Viktoru Dirvonskiu. – Kaip apibūdintumėte, kas yra Velykos? Kaip jų prasmę suvokti dabarties skubančiame lekiančiame pasaulyje, kada žmogus jaučiasi visagalis, o Dievas tampa artimas tik tuomet, kai atsiduriama sunkios ligos patale ar savojo gyvenimo dugne? – Visuomenė šventę labiau sieja su dovanomis. Kai vaikų klausiu, kas jums svarbiau – Velykos ar Kalėdos, visi vienu balsu šaukia – Kalėdos. Tačiau istoriškai Kalėdos – Jėzaus užgimimas – tarp krikščionių pradėtas švęsti maždaug tik IV amžiuje, o Velykos – nuo pat Kristaus Prisikėlimo: bendruomenės rinkdavosi nuo to momento, kai Jis įžengė į dangų. Pagal senuosius raštus, istorinius šaltinius, tuomet buvo balandžio 6-oji diena. Ilgainiui krikščionių bendruomenės šią dieną nusprendė suvienodinti: Velykos būtinai turi būti sekmadienį, nes tai – Viešpaties diena, ir jas imta švęsti po pavasario lygiadienio (kovo 22-osios) pirmąjį pilnaties sekmadienį. Tai buvo pirmoji tikroji krikščionių šventė. Ir jos pasirengimui – gavėniai – skiriama 40 dienų, šis ypatingas šventinis laikas tęsiasi dar 40 dienų ir po Velykų iki Sekminių – Šventosios dvasios atsiuntimo žmonėms. Italijoje, kur teko mokytis ir gyventi 6-erius metus, ir dabar Velykos tebėra svarbiausia šventė. Jei žiūrėtume iš dovanų perspektyvos, tai visos žmonijos nuodėmių atpirkimas yra didžiausia Dievo dovana žmogui, aukščiausia Jo meilės išraiška. Velyknakčio šlovinime yra labai prasmingas sakinys: „Kas mums iš gimimo, jei nebūtų Prisikėlimo.“ Dievo sūnus gimsta, ateina pas mus, bet daug svarbiau yra Jo Prisikėlimas. Jei mes Jėzų Kristų garbintume tik dėl gimimo, sakyčiau, nebūtų prasmės, nes istorijoje buvo daug šventųjų, gebėjusių įžvelgti žmogaus širdį, dariusių stebuklus, pranašų iki ir po Jo. Sakytume, kuo ypatingai Jėzaus gyvenimas skiriasi nuo jų gyvenimų, jeigu nebūtų kančios ir Prisikėlimo.
Ar kreipiate dėmesį, kokius perkate kiaušinius?
Dovanos keliaus į frontą Ukrainoje
Padovanoti Ukrainos vaikams ir kariams Velykas kretingiškius pakvietė labdaros paramos fondas „Saugus prieglobstis LT“. Norintieji prisidėti galėjo į batų dėžutes supakuoti dovanas ir jas atnešti į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteka arba pristatyti organizacijos savanorei kretingiškei Ingridai Herulcaitei-Ašmontienei. Įteikia tiesiai į rankas Akcijos „Velykos batų dėžutėje“ tikslas buvo surinkti velykines dovanas kariams ir vaikams. „Vaikams rekomendavome įdėti skanumynų, saldainių, spalvinimo knygučių, minkštų žaislų, flomasterių. Atkreipėme dėmesį, kad neišskirtų vaiko amžiaus, kad dovanos būtų universalios, nes mūsų fondui jas išdalinti – sudėtinga“, – kalbėjo savanorė. Kariams skirtų dovanų turinys kiek kitoks. Paramos fondas rekomendavo įdėti juodos plikomos kavos, šokolado, energetinio gėrimo, žibintuvėlį, saldainių, žiebtuvėlį, drėgnų servetėlių, termorūbų, kojinių, išorinę bateriją, vaistų nuo skausmo ar peršalimo ir panašiai. Labdaros paramos fondas „Saugus prieglobstis LT“ išsiskiria tuo, kad surinktą paramą veža ir pristato tiesiai į frontą. „Paramą perduodame ne kažkur pasienyje ar Kijeve, bet keliaujame tiesiai į frontą, kur paramą išdaliname žmonėms tiesiai į rankas“, – paaiškino I. Herulcaitė-Ašmontienė. Per akcijas visuomenė aukoja įvairiausių dalykų, tačiau, pasak savanorės, gyventojai suvokia, ko reikia. „Informacijos yra labai daug ir žmonės domisi, kas būtų naudinga. Per akciją žmonės aukojo įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, termorūbus, energetinius gėrimus, žiebtuvėlius, žibintuvėlius, šokoladą“, – vardino ji. Anot savanorės, ne visi šalies gyventojai supranta, kodėl kariams reikia šokolado: „Vienas karys, tarnaujantis Bachmute, yra sakęs, kad jie džiaugiasi, jeigu turi galimybę bent 3 valandas pamiegoti. Kai mažai miegi, turi nedaug energijos, o šokoladas ir kiti greitieji užkandžiai jos suteikia.“ Panašią dovanų rinkimo akciją labdaros paramos fondas organizavo ir per šv. Kalėdas. Pristatydami surinktas dovanas į Ukrainą, savanoriai pateko ir į susišaudymą. „Rusų kariai pakėlė droną ir vieną mūsų transporto priemonę apšaudė. Tad mūsų savanoriai gavo šiek tiek parako pristatydami kalėdines dovanas“, – istorija pasidalino I. Herulcaitė-Ašmontienė patikinusi, kad po apšaudymo visi savanoriai liko sveiki. Per kalėdinę akciją Kretingoje buvo surinkta apie 1 tūkst. dovanėlių: 60 proc. jų buvo skirta vaikams, 40 proc. – kariams. Šįkart dovanėlių sulaukta mažiau: Palangoje paaukota 88, o Kretingoje – apie 20 dovanų. Balandžio 9 d. surinktas dovanas fondo savanoriai iš Kauno išveš į Ukrainą. Jos ukrainiečių vaikus ir karius pasieks iki stačiatikių Velykų.
Ketvirtadienį, balandžio 6 d., buvo pasirašyta 2023–2027 m. kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos sutartis. Dauguma taryboje turės 17 balsų iš 25, ją sudarys keturių politinių jėgų – politinio komiteto Kretingos kraštas (11), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (3), politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ (2) ir Darbo partijos (1) – atstovai. Koalicijos partneriai pasidalijo valdžios rajone pozicijas. Tiesiogiai Kretingos rajono savivaldybės meru išrinktas Antanas Kalnius, kuris pagal naują savivaldos modelį yra vykdomosios, nebe politinės, valdžios atstovas, turės du pavaduotojus (vicemerus). A. Kalnius patvirtino, kad į šias pareigas siūlys politinio komiteto Kretingos kraštas ir tarybos narę Vaidą Jakumienę ir Viliją Venckutę-Palaitienę, dabartinę Savivaldybės tarybos sekretorę. Vadovauti Savivaldybės administracijai, kurios funkcijos merui perėmus vykdomąją valdžią, susiaurėja, A. Kalnius kviečia Povilą Černeckį. (Pasikeitus savivaldos įstatymui, administracijos direktorių skirs meras, nebe taryba.) P. Černeckis yra dirbęs Kretingos rajono savivaldybės kontrolieriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju, iš pavaduotojo pareigų savo noru pasitraukė kartu su administracijos direktore Jolanta Girdvaine nueinančiai kadencijai įpusėjus.
Atmetė Savivaldybės tarybos apeliacinį skundą
Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas balandžio 5 d. atmetė Kretingos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą, konstatuojantį, kad taryba 2021 m. sausio 29 d. nusprendusi nustatyti mažesnį nei buvo nustatytas mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų skaičių, o 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo 1 punktu visai panaikindama tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ ir mero aptarnavimo funkciją pavesdama Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tam nesant mero siūlymo, viršijo įgaliojimus. Taryba buvo panaikinusi 2 iš 3-jų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes kadencijos viduryje, kai, subyrėjus merui Antanui Kalniui palankiai daugumai, susidarė nauja, jam oponuojanti dauguma, kurios atstovai socialdemokratai inicijavo mero komandos pareigybių sumažinimą, buvo argumentuojama, kad pareigybių yra perteklius, tiek nereikia. A. Kalnius tarybos sprendimus dėl pareigybių sumažinimo apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ir teismas A. Kalniaus skundą patenkino visiškai. Tokia šio teismo nutartis netenkino tarybos, pateikusios apeliacinį skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Balandžio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra neskundžiama.
„P. n.“ informacija
Lauko parodoje – per 70 margučių
Kretingos muziejaus pievą šalia „Dvaro saldaininės“ papuošė daugybė Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ iniciatyva sukurtų margučių-dekoracijų. Parodoje dalyvavo 12-a ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos, jos sukūrė per 70 darbų. Kuria šventinę nuotaiką Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ pedagogės Virginija Jakienė ir Aušra Žemaitienė inicijavo respublikinę kūrybinių darbų paroda „STEAM Velykų margutis“. „Idėja brendo gal metus ar dvejus, ir šiais metais nusprendėme ją įgyvendinti“, – sakė V. Jakienė. Parodai reikėjo vietos, kur būtų galima eksponuoti didelį kiekį margučių, todėl darželio bendruomenė kreipėsi į Kretingos muziejų, kuris ir suteikė erdves. „Prieš 3-ejus metus gaminome vėjo varpelius, kuriuos taip pat eksponavome muziejaus teritorijoje“, – apie tęstinį bendradarbiavimą kalbėjo pedagogė. Tokią parodą respublikiniu mastu lopšelis-darželis „Pasaka“ panoro organizuoti, kad paskatintų visuomenę aktyviau domėtis šv. Velykų tradicijomis, neužmiršti papročių. „Dabartinėje visuomenėje Velykų papročiai po truputį nyksta. Norime pagilinti vaikų žinias apie margučius, kaip Velykų simbolį, jų marginimo būdus, šios šventės papročius, paskatinti kurti margutį įvairiomis meninėmis priemonėmis, panaudojant ir STEAM metodiką. Tuo pačiu kurti ir šventinę nuotaiką per gražiausią pavasario šventę“, – atkreipė dėmesį V. Jakienė. Ją papildė ir kolegė A. Žemaitienė: „Kad mūsų tėvai su vaikais turėtų, kur pasivaikščioti, pakalbėti apie šventines tradicijas ir galėtų smagiai praleisti laiką.“
Priėmė iššūkį tiesti tiltus tarp mokyklos ir tėvų
Šiemet Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ švenčia savo veiklos 10-metį, o po jos skėčiu esantys „Kretingos lietaus vaikai“ – dvejų metų sukaktį. Balandžio mėnuo tarptautiniu lygiu skirtas autizmo supratimui, autistiškų žmonių tolerancijai skatinti. Ta proga – pokalbis su asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ vadove pedagoge Rima Neverauskyte-Brundziene. – Papasakokite apie į trečius metus įžengusią savo organizaciją, kurioje, kaip suprantu, dirbate savanoriškai. Kas paskatino ją suburti Kretingoje? – Tame kelyje esu ketverius metus – nuo to laiko, kai mano tuomet 13-mečiui vaikui buvo nustatyta autizmo diagnozė. Autizmas apima labai platų sutrikimų spektrą. Šios srities specialiste savęs nelaikau, tiesiog daug skaitau, klausau paskaitų, daugiausia anglų kalba. Mačiau savo vaiko ypatumus, pradėjau domėtis, o ir žinios, kai esi joms atviras, matyt, ateina savo laiku ir vietoje. Į asociaciją Kretingoje esame susibūrę 19 narių, tai – dažniausiai šeimos, auginančios autistiškus vaikus, yra viena močiutė, besirūpinanti savo autistišku anūku, taip pat savanorė logopedė. Esame visuomenei atvira organizacija: nors dažnai nesusiburiame, tačiau palaikome ryšį, bendraudami internetu, dalyvaudami respublikiniuose renginiuose, seminaruose, o prireikus renkamės Šv. Antano dienos centro patalpose. 2021 m. vasarą organizavome „Kretingos lietaus vaikų“ stovyklą, šią vasarą taip pat ketiname stovyklauti, nes laimėjome „Pepcolandijos“ stipendiją.
Kuria sveiką emocinę ir psichologinę aplinką
Nuo 2024-ųjų metų visų šalies ugdymo įstaigų laukia naujas iššūkis – įtraukusis ugdymas, kuris suprantamas kaip galimybė užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos. Šiai naujovei ugdymo įstaigos rengiasi jau dabar, ne išimtis – ir Marijono Daujoto progimnazija, kurioje ir mokyklos vadovybė, ir pagalbos mokiniui specialistų komanda, ir pedagogai, ir aktyvi mokinių taryba kryptingai stiprina požiūrį, kad kiekvieno asmens skirtybės yra ne problema, o pranašumas, kurį verta traktuoti kaip mokymosi ir tobulėjimo išteklius. „Įtraukusis ugdymas nėra vien tik ugdymo prieinamumas ir įtraukimas. Tikroji įtrauktis – tai visuomenės vertybių, nuostatų, įsitikinimų kaita, tai tolerancija, pripažįstant ir gerbiant visuomenės narių įvairovę, kad mes visi – panašūs ir visi – skirtingi, bet dėl to nesame mažiau vertingi“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad progimnazijos pagalbos mokiniui specialistų komanda yra lyderiai, šviečiantys mokyklos bendruomenę, įkvepiantys ir vedantys ją vertybinių susitarimų įgyvendinimo link ir kad ši specialistų komanda daro viską, kad progimnazijoje būtų kuriama sveika emocinė ir psichologinė aplinka. Juolab kad ir pastangų rezultatai jau apčiuopiami, matomi, ir įdėtas darbas duoda teigiamų pokyčių.
Pabudo erkės: medikai ragina saugotis ir skiepytis
Bijai erkių – neik nei į mišką, nei į parką. Tiksliau, eik, bet saugokis. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patarė pirmiausia vengti kontakto su šiais parazitais – būnant gamtoje dėvėti tinkamą aprangą, naudoti repelentus, na, o jeigu vis tiek įsisiurbs, ramiau jausiesi iš anksto būdamas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito. Pirma mintis, savo kūne aptikus pavojingą gyvį, – kaip jį iš ten pašalinti? Gydytojo žodžiais, pagalbinės priemonės – aliejai ar tepalai, kurių kartais griebiamasi, čia nepadės, situaciją tik pablogins. Pakanka pinceto – įsisiurbimo vietoje erkė juo suimama kuo arčiau straubliuko ir nesukiojant tiesiu judesiu patraukiama į viršų. Jeigu nepavyko, ir dalis kūno odoje vis dėlto liko, gali tekti prašyti medikų pagalbos. Inkubacinis periodas, užsikrėtus Laimo liga, trunka iki 2 savaičių, o erkiniu encefalitu – nuo 2 iki 28 dienų. A. Juškys akcentavo, kad svarbu užfiksuoti tikslią dieną, kada erkė buvo ištraukta, ir save nuolat stebėti. Jeigu atsiranda į peršalimą panašių simptomų, o įkandimo vietoje raudona dėmė didėja, plečiasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad patvirtintų arba paneigtų Laimo ligą. Šios ir kur kas baisesnės erkinio encefalito ligos klinikiniai simptomai panašūs, bet pastarajam būdinga vadinamoji dviejų bangų eiga. Pirmojoje ligos fazėje karščiavęs, jautęs kūno skausmus ir silpnumą, žmogus pasijaučia tarsi pasveikęs, tačiau po kurio laiko liga atgal smogia dar stipriau iš neurologinės pusės: galvos skausmai ir karščiavimas tampa intensyvesni, galimi koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis. Abiejų ligų atveju laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami ne anksčiau, kaip po erkės pašalinimo praėjus 2 savaitėms. Laimo liga gydoma antibiotikiais, o erkinio encefalito atveju skiriamas tik simptominis gydymas, kito nėra. Persirgus šia galvos ir nugaros smegenis pažeidžiančia liga, pasekmės gali būti ir labai liūdnos – žmogus gali tapti neįgalus, gali ištikti net paralyžius. „Efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai“, – akcentavo A. Juškys. Norint pasiskiepyti, suaugusiesiems šeimos gydytojo apžiūros nereikia, pacientui užtenka užsiregistruoti į procedūrų kabinetą. Vaikus iki 16 metų turi apžiūrėti šeimos gydytojas.
Motinystė – gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą teikianti patirtis, tačiau niekas nesakė, kad ji būna lengva Kartais mamos net sau nedrįsta prisipažinti, kad yra pervargusios, jaučia įtampą, nervingumą. Auginant vaikus skirti laiko tik sau atrodo didelė prabanga, bet ji būtina kiekvienai. Pusvalandis ar valanda per dieną padeda atkurti vidinę pusiausvyrą ir pagerinti fizinę savijautą. Nebūtina išvykti kažkur į tolimus kraštus ir ilgam laikui, kad pailsėtų kūnas ir siela. Tokią galimybę suteikia „Atostogų parkas“. Čia visa šeima pajus gamtos ramybę, SPA procedūrų džiaugsmą, galimybę pasimėgauti geru maistu. O mamos be sąžinės graužaties galės pagalvoti ir apie save. Pristatome įvairias gydymo ir sveikatingumo programas, kurios padeda stiprinti organizmą ir atgauti prarastą energiją. „Atostogų parke“ procedūras atlieka tik reikalingas kvalifikacijas įgiję specialistai ir gydytojai. Valandėlė sau masažo kabinete, gydomojo purvo vonioje ar mineralinio geoterminio vandens procedūrose atostogas padarys ne tik malonias, bet ir sveikatinančias.
„Su pozityviomis mintimis ir pačiam lengviau gyventi, ir kitiems žmonėms su tavimi maloniau“, – taip prasideda pokalbis su buvusia ilgamete Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro soliste, sopranu Jadvyga Grikšiene. Elegantiška, iš prigimties artistiška ir, atrodo, pasaulį savo plačia šypsena nušviečianti solistė darbui scenoje paskyrė apie keturis dešimtmečius. Šiandien ji tai vadina gražiausia likimo dovana ir didele atsakomybe. Už nuopelnus teatro menui 2021 metais J. Grikšienė apdovanota „Padėkos kauke“, o šiemet ji tapo viena iš pirmųjų teatro solistų, kuriems buvo suteikti KVMT solistų emeritų garbės vardai. „Jauniems kolegoms palinkėčiau mažiau dėmesio kreipti į savo trūkumus, o džiaugtis privalumais. Nepavyko? Pavyks kitą kartą. Sveikas užsispyrimas būtinas, o visa kita ateis“, – patarimų nešykšti energingoji emeritė Jadvyga Grikšienė. Ar ilgitės scenos baigusi karjerą? Nuliūdinsiu jus, bet tikrai nesiilgiu. Niekas netiki, bet aš taip džiaugiuosi, kad man nebereikia mokytis teksto, kad galiu miegoti, kiek noriu. Ir net atrodo, kad aš tos scenos dabar bijočiau. Užtat džiaugiuosi kitais, kurie tai daro. Viskam savas laikas. Bet namie ir dabar rytais mielai padainuoju, paniūniuoju. Dar būdama penktokė išmokau visą S. Nėries poemą „Eglė žalčių karalienė“ ir ją viena namie deklamuodavau, vaidindavau, verkdavau, įsijausdavau... Aš tokia nuo mažens.
Asmuo, susirgęs onkologine liga, patiria ne tik fizinius, emocinius sunkumus, tačiau ir finansinę naštą. Vis dėlto, savivaldybės administracija iš savo biudžeto lėšų gali skirti finansinę paramą asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos. Kokios šios paramos skyrimo sąlygos, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Melanija Gricienė: – Asmuo, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, gali gauti vienkartinę finansinę paramą iš Savivaldybės. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžeto lėšų. Vadinasi, iš numatytų savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama finansinė parama asmenims, kurie atitinka savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Kretingos rajono savivaldybės taryba tokią tvarką yra patvirtinusi „Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Kretingos rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašu“, kuriuo nustatyta Savivaldybės teikiamos piniginės socialinės paramos skyrimo, mokėjimo ir teikimo tvarka. Apraše numatyta, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui esant sunkiai materialinei padėčiai dėl ligų, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Į šį sąrašą patenka III, IV stadijos piktybinis navikas, t. y. III, IV stadijos vėžys.
Iš koplytėlės pavogė Angelo skulptūrą
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas balandžio 3 d. gavo pranešimą, kad kovo 16 d. gyventojas pastebėjo išlaužtą koplytėlę. Pastaroji buvo įrengta Genčų kaime, jos viduje – Angelo sargo skulptūra, kurią ir pasisavino ilgapirščiai. Kokius nuostolius koplytėlės savininkas patyrė, dar aiškinamasi. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS DARBĖNUOSE balandžio 5 d. apie 9.50 val. parduotuvėje ant grindų rastas skaidrus plastiko maišelis su įtarimą sukėlusiomis, galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Krepšinio taurės varžybos – buvo sužaistas pirmasis Didžiosios taurės pusfinalio susitikimas, po kurio paaiškėjo pirmieji finalo dalyviai. „Urbovita“ 93:80 nugalėjo „Jokūbavą“ ir sieks sezoną užbaigti be pralaimėjimų (Deividas Petravičius – 27, Mindaugas Naudžiūnas – 24; Valdemaras Knystautas – 20, Eimantas Kupšys – 18). Kitos pusfinalio rungtynės tarp „Vydmantų“ ir „Skuodo KKSC-Senamiests“ bus žaidžiamos balandžio 8 d. 10.15 val. Mažosios taurės varžybose buvo sužaisti finalo susitikimai, dėl nugalėtojų vardų, kaip ir II lygoje, susitiko SK „Kūlupėnai“ su „Virusu“, ir šį kartą kūlupėniškiams pavyko pasiekti revanšą. Šiose rungtynėse tiek po I, tiek po II kėlinio švieslentėje degė lygus rezultatas, o „Kūlupėnų“ komanda į priekį šovė po didžiosios pertraukos – III kėlinį jiems pavyko laimėti 12 taškų skirtumu, IV kėlinį „Virusas“ dar bandė gelbėtis, bet pergalę 85:76 šį kartą šventė varžovai. Nugalėtojams Šarūnas Stalmokas surinko 25 taškus, Rokas Norkus pridėjo 24. „Viruso“ komandoje rezultatyviausias buvo 19 taškų pelnęs komandos kapitonas Remigijus Turskis, Andrius Auryla pridėjo 16. Po rungtynių SK „Kūlupėnai“ komandos vadovas Aurelijus Baltrimas neslėpė džiaugsmo ir sakė, kad sezoną vertina tik teigiamai: „Šiuo taurės sezonu esame labai patenkinti, pavyko iškovoti visas pergales ir nepatirti nė vieno pralaimėjimo. Manau, pergales lėmė šiek tiek atsinaujinusi ir pastiprėjusi komandos sudėtis, pačių žaidėjų noras dalyvauti varžybose, komandinė dvasia, tarpusavio ryšys ir, žinoma, noras laimėti. Džiaugiamės, kad, kaip ir II lygoje, pavyko pasiekti finalą ir pakartoti praėjusio sezono rezultatą. Susitikome netgi su tais pačiais varžovais, puikiai pažįstamu „Virusu“. Džiaugiamės revanšu, o tai padaryti, manau, labiausiai padėjo tai, kad esame jaunesni už varžovus ir paskutinėms minutėms išsaugojome daugiau jėgų. Rungtynės vyko apylygiai, bet po pertraukos pavyko atitrūkti ir, išlaikius persvarą, tapti Mažosios taurės čempionais. Gerai, kad komandoje yra toks patyręs žmogus kaip Sigitas Einikis, kuris visus nuramina, neleidžia lėkti kaip be galvos, o tai mums ir pavyko įgyvendinti.“
Iš rungtynių protokolų
Rajono senjorų salės futbolo pirmenybių pusfinalio dvikovos vyko pagal skirtingus scenarijus. Pirmieji kovą pradėjo „Danės perlo“ ir „Palangos“ futbolininkai. Pirmą etapą pergalę minimaliu skirtumu 5:4 buvo pasiekusi „Palangos“ komanda. Tad ir pusfinalyje buvo laukiama atkakli dvikova. Deja, „Danės perlo“ futbolininkai buvo nusiteikę ryžtingai atsirevanšuoti varžovams. Ir tai jiems sekėsi puikiai. Jau 1-ą min. jie šovė pirmyn – 1:0. 9-ą min. rezultatas tapo triuškinantis – 4:0 pirmavo „Danės perlas“. Pirmasis kėlinys „Palangos“ komandai baigėsi visai liūdnai – 1:6. Antrą kėlinį „Danės perlo“ ekipa nemažino spartos ir toliau mušė vieną įvartį po kito. Varžovai buvo tiesiog bejėgiai pasipriešinti galingai rungtyniavusiems „Danės perlo“ futbolininkams. Apie tai pasako ir galutinis pusfinalio rezultatas – 13:4 „Danės perlo“ komandos naudai. Visai kitaip susiklostė antrosios pusfinalio rungtynės tarp HBH ir „Topolių“ komandų. Tiesa, pradžia buvo panaši į pirmąją dvikovą. Po HBH atakos kamuolys jau 3-ą min. suspurdėjo „Topolių“ komandos vartuose – 1:0. 8-ą min. rezultatas tapo 2:0. Abu įvarčius pelnė rezultatyviausias pirmenybių žaidėjas Stasys Brazauskas. Pats gražumas prasidėjo nuo 18-os min., kai HBH padidino persvarą iki 3:0. 19-ą min. vėl rezultatyvią ataką užbaigė HBH ir įgijo apčiuopiamą persvarą – 4:0. Tačiau jau 20-ą min. „Topolių“ komanda atsigriebė vienu įvarčiu – 1:4, baigiantis I kėl. dar sumažino skirtumą iki 2:4.
Gioteborge Švedijoje įvykusiame 2023 metų Europos viso kontakto karatė čempionate Kretingos karatekos Matas Jonauskas ir Greta Intaitė iškovojo sidabro medalius. Abu karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai varžėsi komandinėje kata (technikos demonstravimo) rungtyje. Ketvirtfinalyje kartu su kitais komandos nariais shodaniečiai jie įveikė Bulgarijos rinktinę, pusfinalyje pranoko Ukrainos komandą, o finale pralaimėjo kitai Lietuvos komandai. Varžyboms shodaniečius parengęs treneris Lukas Kubilius pasidžiaugė savo auklėtinių laimėjimais ir tuo, kad 13 medalių pelniusi Lietuvos rinktinė tapo Europos čempionato komandinės įskaitos nugalėtoja. Antra buvo Bulgarijos komanda, treti – Lenkijos atstovai.
„P. n.“ informacija
Uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“ restauruos Kretingos miesto senosiose kapinėse Vilniaus g. esančią kunigo, pranciškono, botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) kapo koplyčią. Pagal su Kretingos rajono savivaldybės administracija šių metų kovo 31 d. pasirašytą sutartį, bendrovė „Pamario restauratorius“ koplyčios restauravimo darbus įsipareigojo atlikti per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Darbai kainuos beveik 42 tūkst. eurų. Bus restauruotos betoninės koplyčios dalys, angelų skulptūros, metaliniai ir akmeninis kryžiai, metalinė antkapio tvorelė, antkapio postamentas. Koplyčia bus nudažyta atspariais aplinkos poveikiui, drėgmei dažais. Spalvinis sprendimas priimtas vadovaujantis ikonografine medžiaga, polichroninių tyrimų ataskaita. Šio paveldo objekto tvarkybos restauravimo ir remonto darbų projektą parengė uždaroji akcinė bendrovė PAULENS & CO iš Klaipėdos. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos – dvasininko, mokslininko, pirmojo Lietuvos botaniko (parengė sisteminės botanikos vadovą „Taislius auguminis“), kalbininko, geografo, poeto, liaudies gydytojo, Kretingos rajono Garbės piliečio kapą-koplytėlę gausiai lanko kretingiškiai ir svečiai, prašo jo užtarimo, Dievo malonės pagyti. Neogotikos stiliaus mūrinę koplyčią ant kapo 1932 m. pastatė Kretingos vienuolyno gvardijonas Augustinas Dirvelė. Paskutinį kartą J. A. Pabrėžos kapo koplyčia buvo restauruota 2013 metų rudenį. Antkapinė J. A. Pabrėžos koplyčia 1972 m. paskelbta valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo paminklu, 2021 m. – valstybės saugoma kultūros vertybe. Koplyčia restauruojama savivaldybės biudžeto lėšomis.
„P. n.“ informacija
Kretingiškė menininkė Rasa Statkuvienė, įvaldžiusi savitą kaligrafišką tapybos braižą, šiemet ir velykinius kiaušinius sumanė išpuošti piešiniais. Juose dominuoja atgimstančios gamtos motyvai – pumpurai, žiedai, augalai. „Tradiciniai puošybos būdai – vašku, kiaušinių lukštais ar kitomis gamtinėmis medžiagomis – man nebėra įdomu. Kiek anksčiau išbandžiau ir vadinamąjį tinginio efektą – kai dažoma kiaušinius apvyniojus 100 proc. šilko atraižomis. Tam labai tinka vyriški kaklaraiščiai: suvilgius kiaušinį acte ir apvyniojus šilko gabalėliais, ant kiaušinio atsispaudžia piešinys nuo audinio. Pernai pabandžiau išpiešti kiaušinius akrilo dažais – taip, kaip piešiu atvirukus, paveikslus, dalyvavau socialiniuose tinkluose paskelbtuose konkursuose ir laimėjau juose. Tai paskatino šiemet būtent taip papuošti ir savąjį Velykų stalą“, – kalbėjo dailininkė. Akrilo dažai, sakė R. Statkuvienė, nors ir nėra ekologiški, tačiau puikiai išsilaiko ant natūralaus kiaušinio lukšto, neįsigerdami į produktą ir jo nesugadindami. Pamėgusi augalų motyvus, ji nesirenka vien pastelinių spalvų, bet naudoja ir auksinę, baltą, vaiskią mėlyną, geltoną, šių spalvų dermes. Prieš Velykas menininkė suskubo sukurti spalvingų Velykų stalo puošmenų, tapydama ant netikrų kiaušinių – dažniausiai medinių, o šią Didžiąją Velykų savaitę, tikino, ėmėsi tapyti tikrus, kad galėtų papuošti ir savo namų šventinį stalą, ir pamaloninti draugus, pažįstamus.
„P. n.“ informacija
Balandžio 29 d. 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys choreografinių miniatiūrų programą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtą Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ - universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakos apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kitusią šio gyventojų tapatybę. 2022-ųjų vasarą atšventus Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines ir Lietuvos Respublikos Seimui 2023-uosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ėmėsi misijos įgyvendinti ypatingą šioms progoms skirtą projektą. 2022 m. vykusio parengiamojo projekto etapo metu KVMT baleto trupės artistai gilinosi į Klaipėdos krašto istoriją, dabarties aktualijas ir drauge kūrė šio unikalaus krašto ateities viziją, padedami projekto konsultantų (tarp jų – Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius Valentinas Masalskis; kompozitorė, LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentė Nijolė Sinkevičiūtė; Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė dr. Elena Matulionienė).
Kūrybinėse dirbtuvėse gimė ir buvo plėtojamos 3–10 minučių trukmės choreografinių miniatiūrų meninės koncepcijos – siužetai, choreografinis piešinys, parenkamos lokacijos, kostiumai, kuriama ir įrašoma muzika, vaizdo projekcijos – siekiant, kad visi minėti elementai atspindėtų autentišką, tik Klaipėdos kraštui būdingą pasaulėjautą, galvoseną, gyvenimo būdą.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operoje „Undinė“ balandžio 22 d. kaip Vandenis debiutuoja bosas Evert Sooster (Austrija), galintis pasigirti gausia scenine patirtimi žinomuose Europos teatruose. Anton?no Dvo??ko opera „Undinė“ Žvejų rūmuose šį sezoną rodoma paskutinį kartą. Nepraleiskite šios progos, nes kitos teks laukti iki rudens.
Pagrindinį vaidmenį operoje atliks Klaipėdos publikos ypač mylima solistė Rita Petrauskaitė. Jos ir Princo, kuriuo taps solistas Mindaugas Zimkus, išbandymų kupina meilės istorija skambės apsupta nepaprasto grožio muzikos ir scenografijos stebuklų.
Evert Sooster į Klaipėdą atvyko iš Austrijos. Atlikėjas daugiau nei dvidešimt metų dainavo boso partijas Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Norvegijoje ir kitur, o nuo vasario mėnesio dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
„Mano vokalo pedagogė, dirbanti Suomijos ir Latvijos nacionalinėse operose, pamatė skelbimą, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skelbia atranką solistams bei pasiūlė man dalyvauti. Iki atvažiavimo į Klaipėdą nedaug žinojau apie šį miestą: tik tai, kad tai nuostabus miestas prie jūros. Mano mergina buvo kilusi iš Lietuvos, iš anksčiau pažinojau daug puikių lietuvių, savo srities profesionalų. Nuo vasario dirbu Muzikiniame teatre ir jis man dabar svarbiausias. Jau dainavau Karabaso Barabaso partiją J.Gaižausko edukacinėje operoje vaikams „Buratinas“, o netrukus debiutuosiu – kaip Vandenis operoje „Undinė“. Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje vasarą dainuosiu operos „Klaipėda“ premjeroje, kur atliksiu Viliaus Gaigalaičio vaidmenį“,- džiaugiasi solistas Evert Sooster.
Ne visi kvepalai yra vienodi – skiriasi ne tik jų kvapas ir natos, bet ir koncentracijos. Būtent pastaroji nulemia tai, kiek laiko kvepalai išlieka ant jūsų kūno. Galite pastebėti, kad tų pačių kvepalų kaina skiriasi vien dėl skirtingos koncentracijos. Skirtingomis koncentracijomis pasižymi tiek kvepalai moterims, tiek vyrams. Koncentracija lemia, kokiai kategorijai priklauso kvepalai. Galima skirti 5 pagrindines kvepalų kategorijas, į kurias turėtumėte atkreipti dėmesį renkantis kvepalus:
• Parfumas;
• Parfumuotas vanduo (EDP);
• Tualetinis vanduo (EDT);
• Odekolonas (EDC);
• Kūno dulksnos arba Eau Fraiche.
Jono Basanavičiaus gatvė smetonmečiu tapo riba, skyrusi Kretingos miestą nuo Kretingsodžio kaimo, ir šiandieną toje jos dalyje, kuri tęsiasi į dešinę nuo Palangos–Šiaulių plento, už „Northway“ medicinos centro, išlikę senųjų, šimtmečius skaičiuojančių, medinių namų.
Pats seniausias jų, skaičiuojama, sulaukęs 200 metų, yra 125 numeriu pažymėtas namas, buvusi ir kretingiškio pedagogo 90-mečio Algirdo Slušnio, taip pat jo brolių ir seserų tėviškė.
„Šitas namas mena net kelių mūsų giminės kartų gyvenimus: čia gimė, augo, gyveno šešios kartos, o ir septintoji – jau 3 mūsų proanūkiai – vasaromis taip pat atvyksta pabūti tarp promočiutės Stasės puoselėjamų gėlynų. Vaikystėje mūsų nubėgioti visi paupiai, šeimos daržai buvo palei dabartinę Šventosios gatvę“, – kalbėjo A. Slušnys, sudaręs visą giminės istoriją ir ją surašęs knygoje „Šakotas Slušnių giminės medis“.
J. Basanavičiaus gatvė, pašnekovo žodžiais, kai 1915-aisiais nuo Bajorų per Kretingsodį Darbėnų link buvo nutiestas geležinkelis, tarsi atskyrė kaimą nuo miesto, tačiau oficialiai Kretingos miesto dalimi tapo 1936 metais. Paklaustas, kaip jo vaikystėje atrodė ši vieta, A. Slušnys kalbėjo: „Akmenos kranto viršukalnėje gyveno labiau pasiturintys ūkininkai. Kelias buvo žvyruotas, juo važinėdavo, pasikinkę gerus arklius.“
A. Slušnys apie savo tėviškę, kurią savo knygoje „Kretingos praeities skraistę praskleidus“ aprašė ir istorikas Julius Kanarskas, pasakojo: „Kadaise į šią sodybą, priklausiusią Tiškams, atitekėjo prosenelė Marija Beržanskytė iš Tūbausių. Jos brolis Jeronimas Beržanskis 1905 metais buvo Kretingos parapijos klebonas. Mano močiutę Mariją Tiškutę vedė bočius Juozas Slušnys iš Petrikaičių, – jo tėvas Domas Slušnys buvo kilęs iš Abakų kaimo“, – kaip iš rašto praeities žiniomis dalijosi pašnekovas.
|
|
