Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1743) 2023-04-04

Nuniokojo sodo sklypą Daubėnuose

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Palangiškė Džiuljeta Gosselin, išvydusi nuniokotą savo sodo sklypą – iškirstus medžius, nusprendė situaciją paviešinti.

Palangiškė Džiuljeta Gosselin, nuvykusi į jai priklausantį sklypą Daubėnų sodininkų bendrijoje, nustėro, išvydusi jame šviežiai nupjautų medžių kelmus. Moteris išsyk apie piktadarystę pranešė Darbėnų seniūnijai, prašydama paviešinti informaciją ir nuniokoto sklypo nuotraukas, kad ir kiti sodininkai būtų budrūs, taip pat ketino kreiptis į policiją.

Į nuosavybę pasikėsinta antrąsyk

Sklypo savininkė sakė suskaičiavusi, kad iš viso pavogta apie 20 sveikų medžių – beržų ir klevų. „Pirmąsyk dar liepą pamačiau, kad prie pat kelio nupjautos 3 kaukazietiškos slyvaitės, o šakos sumestos į krūvas. Tąsyk viešai nereagavau. Bet, atvykusi šiandien, netekau amo: nupjauta visa eilė sveikų medžių palei kanalą – didesni išgabenti, mažesni išsvaidyti bet kaip. Sklypas paverstas kažkokiu šabakštynu. Kas turi teisę šitaip savavaliauti?“ – stebėjosi D. Gosselin.

Jos manymu, jeigu tai būtų buvęs vagis, užsimanęs malkų, jam patogiau būtų buvę prisitempti sausuolių iš gretimai augančio miško – D. Gosselin priklausantis sklypas yra pačiame bendrijos pakraštyje, ties Miško ir Rūtų gatvių kampu, kurį nuo natūralaus miško skiria žvyruotas keliukas, o iš šonų – taip pat medžiais apaugę sklypai.

Ji sakė apėjusi kitus sklypus, bet niekur nemačiusi, kad būtų taip pat drastiškai nurėžti medžiai. „Šitą 12 arų sklypą pirkau prieš 16 metų iš pažįstamų žmonių. Mėgstame vasaromis čia atvažiuoti su šeima – gyvename tarp Palangos ir Prancūzijos. Neketinu jame nei sodinti, nei ką auginti. Žavi pati vieta, šiokiu laiku to grožio nesimato, nes medžiai dar nesužaliavę, bet dabar ji primena labiau šabakštyną, o ne natūralią miško oazę“, – apmaudą liejo moteris.


Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje svarstyta dėl kelio ženklų įrengimo, panaikinimo, taip pat diskutuota dėl sunkiasvorių transporto priemonių, kurios, važiuodamos rajono keliais, gadina jų dangą, kelia pavojų eismo dalyviams, eismo apribojimo.

Įrengs neįgaliųjų vietas

Kretingos rajono neįgaliųjų draugija komisijos prašė įrengti neįgaliųjų stovėjimo vietą prie pastato, esančio J. Pabrėžos g. 8 Kretingoje, kur organizacija ir yra įsikūrusi. Jų teigimu, automobiliai kartais būna taip sustatyti, kad žmogus su neįgaliojo vežimėliu negali įvažiuoti į pastatą, negana to, draugija neturi galimybės prireikus arčiau privažiuoti prie pastato.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad seniūnija dar praėjusiais metais įrengė neįgaliųjų stovėjimo vietą, tačiau neturi dokumentų, kurių pagrindu ši vieta įrengta. Dėl šios priežasties negalima taikyti pažeidėjams atsakomybės. Komisijos nariai pritarė neįgaliųjų vietos įrengimui prie šio pastato, miesto seniūnui suderinus įrengimo schemą su Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtu asmeniu.

Infrastruktūrą pritaikyti neįgaliesiems prašė ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Siekiant užtikrinti, kad viešosios paskirties pastatų aplinka ir jų infrastruktūra būtų pritaikyta neįgaliesiems, jie mano, kad prie Vytauto g. 19, kur įsikūręs valstybinės mokesčių inspekcijos Kretingos rajono padalinys, reikia pažymėti neįgaliųjų automobiliams skirtą vietą. Komisijos narys Konstantinas Skierus pasiūlė neįgaliųjų stovėjimo vietą įrengti prie pastato iš kiemo pusės. Pirmininkė Violeta Turauskaitė pasiūlė tai padaryti pačioje Vytauto gatvėje. Šiam siūlymui pritarė ir G. Liobikienė. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Angelė Ubartienė sakė, kad pati policija ar mokesčių inspekcija nurodytų, kur pageidauja įrengti neįgaliųjų stovėjimo vietą. Per diskusiją komisijos nariai sutarė neįgaliųjų stovėjimo vietą įrengti Vytauto gatvėje prie pastato.


Kretingos meno mokyklos pianistai (iš kairės) Rokas Skurvydas, broliai Nidijus ir Andajus Valatkos su savo mokytoja Kilnute Skripkauskiene

Klaipėdoje įvykusiame IV tarptautiniame konkurse „Muzikuojantys berniukai“, kurį rengia Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla ir kuriame berniukai gali groti įvairiais instrumentais, dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos pianistai broliai Andajus ir Nidijus Valatkos ir Rokas Skurvydas. Juos moko fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė.

„Atsimenu tą momentą, kai vienas organizatorių turėjo didžiulį rūpestį įtikinti, kad konkursas būtų skirtas tik berniukams. Daug kas klausė, kodėl? Buvo atsakyta, kad berniukai groja kitaip, ir tai yra tiesa“, – K. Skripkauskienė buvo linkusi pritarti konkurso rengėjams.

Ketvirtą kartą įvykusiame konkurse Kretingos meno mokyklos auklėtiniai varžėsi skirtingose amžiaus grupėse, tačiau visi jie turėjo atlikti pasirinktą programą mintinai pagal nustatytą laiką.

Šešerių metų Andajus Valatka grojo jauniausiųjų A1 grupėje, užėmė III vietą ir kaip jauniausias konkurso dalyvis buvo apdovanotas „Lego“ konstruktoriumi. „Andajui tai buvo pirmasis rimtas konkursas. Prieš tai jis yra dalyvavęs festivalyje „Garsų gija“ Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje, koncerte „Pasitinkant pavasarį“ Kretingos meno mokykloje ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų mokyklos organizuojamame koncerte „Muzikuoja berniukai“, – pirmuosius žingsnius į sceną išvardino mokytoja.

Jo brolis Nidijus rungėsi B2 amžiaus grupėje ir taip pat tapo III v. laimėtoju.

Rokas Skurvydas, grojęs tarp bendraamžių B1 amžiaus grupėje, tarptautinės komisijos buvo įvertintas I v. ir nominacija už geriausiai atliktą klasicizmo epochos kūrinį.

Konkurso laureatai buvo apdovanoti diplomais, taurėmis, asmeninėmis dovanomis.

„Šiuo metu Rokas ir Nidijus rengiasi dalyvauti konkurse Klaipėdos konservatorijoje „Muzika kviečia kiekvieną“, o balandžio 6 dieną Rokas Skurvydas planuoja surengti savo rečitalį restorane „Vienaragio malūnas“, – vardino K. Skripkauskienė, neslėpdama, kad berniukų koncertinės išvykos, pasirodymai suplanuoti jau iki gruodžio.

„P. n.“ informacija


Darbėnų šokių kolektyvas „Okata“ su kraštiečiu vyriausiuoju „Žalgirio“ treneriu Kaziu Maksvyčiu.

Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vyresniųjų šokių kolektyvas „Okata“, kuriam vadovauja Birutė Bendikienė, dar tebegyvena išvykos į Kauno Žalgirio areną įspūdžiais: šokėjai ne tik stebėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir „Gargždų“ komandų ir kuo nuoširdžiausiai palaikė kraštietį „Žalgirio“ vyriausiąjį trenerį Kazį Maksvytį. Vienas kelionės tikslų – dalyvauti talentų konkurse, kuris rengiamas per ilgąją rungtynių pertrauką.

Darbėnų „Okata“ prieš 3 tūkst. žiūrovų auditoriją šoko tautinius Klaipėdos kraštui būdingus šokius „Gumbinė“ ir „Pamario apvalcius“.

„Mums teko didelė garbė per šokį pristatyti mūsų kraštą, juolab kad ir „Gumbinė“ pirmąkart buvo sušokta Darbėnuose“, – priminė B. Bendikienė, kolektyvui vadovaujanti 3 metus. Vadovės teigimu, šiuo metu „Okata“ labai atsakingai rengiasi Rietave įvyksiančiam šokio festivaliui „Šokio sūkury“, rengiamasi vykti į Tauragės miesto šventę, taip pat – dalyvauti Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėje, kurioje bus šokami 2024 m. Lietuvos dainų šventės repertuaro šokiai.

Išvyką į Kauną inicijavo šokių kolektyvo „Okata“ narė Odeta Eglynienė, kuri yra ir aktyvi „Žalgirio“ garbės klubo narė, projekto „Žalgiris – tavo mokykloje“ ambasadorė, taip pat dalyvauja „Žalgirio“ klubo bendruomenių projekte „ŽalGeriausia“ komanda“.


Kretingiškė rašytoja Loreta Stonkutė, tik ką išleidusi naują romaną, šiuo metu rašo vadovėlį apie gyvenimą su giminės prakeiksmu, o rudeniop žada sėsti prie naujo romano.

Gerą žinią savo kūrybos mėgėjams turi kretingiškė rašytoja Loreta Stonkutė – knygų lentynos pasipildė naujuoju jos romanu „Inanna. Apokalipsės knyga“. Autorė knygos anotacijoje prisipažino, kad „Inanna. Apokalipsės knyga“ parašyta neramiais laikais... Sakoma, kad tamsiausia yra prieš aušrą... Turėjau įžūlumo kalbėti apie dievų kūrėjų klaidas, kurias ištverti tenka žmogui...“

– Kas ir kokie aplinkiniai įvykiai inspiravo parašyti knygą „Inanna. Apokalipsės knyga“? Kokią žinią nešate savo skaitytojams? Juk knygos pavadinimas perspėja – apokalipsė... Kaip šią sąvoką turėtume traktuoti šiuo neramiu laikmečiu? Kad mūsų neliks?

– Taip, ši knyga yra apie galimą apokalipsę, tik ne visada mirtis yra baisiausia, kas gali mus ištikti. Jau ne kartą žmonija buvo sunaikinta, kaip žinia, už pasileidimą ir piktadarystes. Mūsų laikmečiu pikto jau pridaryta per akis, nes primityvus žmogus nebeturi Dievo baimės, o pažengęs žmogus dar nėra pažengęs tiek, kad būtų nesavanaudiškas. Knygoje dievai nusprendžia žmoniją ne sunaikinti, bet paimti iš jos tai, ką mes esame gavę kaip dovaną iš aukštesnio pasaulio, bet nemokame tuo naudotis tinkamai. Kas tai yra, nenoriu išduoti, kad neatimčiau iš skaitytojo malonumo nustebti.

Knygos idėja užgimė Egipte pernai žiemą. Prieš rašydama romaną dažniausiai keliauju ieškodama pasaulio įdomybių. Tą kartą kelionė buvo labai keista: staiga Egipto dykumoje pakilo didžiulė audra ir pradėjo smarkiai lyti. Tai nustebino ne tik turistus, bet ir tam nepasirengusius vietinius. Kadangi Egipte niekada nelyja, ten vanduo iš dangaus – tikras kataklizmas: jokios infrastruktūros tam nepritaikytos, net asfalto keliai pradeda lūžinėti. Matydama tai jaučiau, kad kažkas bus... Ir štai atėjo diena, kada reikia išskristi į Lietuvą. Tai buvo vasario 24-oji. Mes stovime oro uoste ir staiga užgriūva informacijos lavina, kad Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Tada beveik galvojome, kad gal negrįžti... Visi į Lietuvą skrendantys žmonės buvo sunerimę. Buvo pakeistas net lėktuvo maršrutas, kad nekirstume nesaugių oro erdvių.

Tai buvo akimirka, kada pamačiau žmonių paniką, ištikus nežinomybei. Baisiausia, kad naikinimo idėją įgyvendina pats žmogus, savo paties rankomis.


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija šių metų kovo 29 d. paskelbė nutartį byloje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Mažoji bendrija „Rąžės pramogų projektai“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ir Palangos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymą dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo. Skunde bendrija pateikė prašymą laikinai sustabdyti ginčijamų dokumentų galiojimą ir vykdymą, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Skundžiamu Palangos miesto savivaldybės sprendimu nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje J. Basanavičiaus g. 9 Palangoje, o Įsakymu patikslinta pareiškėjui išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube nuo 8 val. iki 22 val.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai mažosios bendrijos prašymą laikinai sustabdyti ginčijamų dokumentų galiojimą ir vykdymą atmetė.

Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo taikyti bendrijos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, taip pat pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nebegalės vykdyti savo įprastos veiklos apskritai ir dėl to praras visas pajamas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimo ir administracijos direktoriaus įsakymo, mažosios bendrijos veikla nebuvo sustabdyta, jai išduotos licencijos nėra panaikintos, o tik apribotos ekonominės veiklos sąlygos. Be to, įmonė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji objektyviai negalės perorientuoti savo vykdomos veiklos, imtis vykdyti kitokią ekonominę veiklą, pasinaudoti ekonominės veiklos alternatyvomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė, kad jos nepritaikius gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nutarė atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

LVAT informacija


Sekmadienį Klaipėdos gatvėje gyvenantys kretingiškiai buvo šokiruoti į veiksmo filmo sceną panašiu vaizdu – 1986 m. gimęs vyras grandininiu pjūklu niokojo automobilį.

Apie tai balandžio 2 d. pranešė 1989 m. gimęs vyras. Apie 13 val. gyvenamojo daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje dėl nežinomų priežasčių1986 m. gimęs vyras, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užšoko ant pareiškėjo automobilio BMW 525 variklio dangčio ir jį sulankstė. Taip pat vyras grandininiu pjūklu perpjovė tos pačios mašinos bagažinės dangtį.

Žala – apie 500 eurų. Įvykio vietoje siautėjęs vyras sulaikytas, jam alkoholio matuokliu nustatytos 4 promilių neblaivumas. Asmuo uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

GELEŽINKELIO g. kovo 31 d. apie 19.02 val. pastebėta, kad, sulaužius pakabinamą spyną, įsibrauta į garažą ir pavogtos dvi automobilio „Mercedes Benz“ sėdynės. Žala – apie 820 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

PALANGA

Kovo 30 d. į policijos komisariatą kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad kovo 29 d. apie 22.00 val. pastebėjo, jog iš banko sąskaitos apgaule yra pasisavinta 255 eurų. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kol sėda prie darbo stalo, medalių kūrėjas Petras Baronas jau būna išbraidžiojęs istorijos vingius, studijuodamas tam tikrą laikmetį ir jo ryškiausias asmenybes.

Meno srityje kaip žmogus-orkestras žinomas Šventosios menininkas Petras Baronas – jis skulptorius ir dailininkas, bareljefų ir dekoracijų kūrėjas, plenerų organizatorius – pastarąjį dešimtmetį labiausiai paniręs į medalių kūrybą. Šiemet 70-metį švęsiančio menininko kūrybos kraitėje – gerokai per 100 medalių, kuriais įamžino garsias Lietuvos istorines asmenybes, tarp jų – Palangos kurorto kūrėjus ir Kretingos dvarininkų Tiškevičių giminę. Pastaruoju metu P. Baronas kuria medalius, skirtus šiemet švenčiamam Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Išskirtinumas – smulkios detalės

Naujųjų medalių idėja siekia Vilniaus miesto įkūrėjo kunigaikščio Gedimino epochą: viename medalių, jo averse – pagrindinėje pusėje – P. Baronas iškalė fragmentą iš Gedimino laiškų, o kitoje pusėje – reverse – pavaizduotas to meto žemėlapis su miestais, upėmis, svarbiomis vietomis. Kitas medalis skitas Gedimino dukteriai Lenkijos karalienei Aldonai, kuri, menininko žodžiais, jį sudominusi tuo, kad buvusi garsi to meto menų mecenatė – į karališkąją aplinką ji įvedė muziką ir šokius.

Vilniui menininkas dedikuos ir dabar kuriamą medalį, skirtą Barborai Radvilaitei: averse išgraviruos jos atvaizdą, o reverse perteiks stilizuotus Valdovų ir Radvilų rūmus su tuneliu po jais, kuriuo slapčia vaikščiojo ir susitikinėjo įsimylėjėliai valdovas Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

P. Baronas, meno žinovų vertinamas kaip vienas garsiausių šalies medalininkų, įvaldęs išskirtinį savitą žemo reljefo su itin smulkiu vaizdu, kuriame matosi netgi smulkiausios personažų kūno ir veido detalės, braižą. Jo medaliuose dominuoja įvairiausi simboliai, netikėtos linijos ir jų sankirtos, kuriančios savitus, tik šiam menininkui būdingus, paveikslus.

Pristato Lietuvą Lietuvai ir pasauliui

Be šių, sostinės jubiliejui skirtų, darbų, P. Baronas, būdamas tarptautinės medalių kūrėjų organizacijos (FIDEMA) narys, jau rengiasi ir rudenį Florencijoje Italijoje įvyksiančiai tarptautinei medalininkų parodai, į kurią taip pat pateiks Barborai Radvilaitei skirtą kūrinį.

P. Baronas 2020-aisiais dalyvavo FIDEMA parodoje Lenkijoje, skirtoje pirmojo lietuviško medalio 500 metų jubiliejui – pirmasis medalis buvo sukurtas 1520 m. Lietuvos valdovui Žygimantui Augustui. Šiai parodai, kuri pirmiausia buvo eksponuota Lietuvoje, šventojiškis savąjį medalį ir paskyrė iš Italijos kilusiai Bonai Sforcai ir jos sutuoktiniui Žygimantui Senajam.

Menininko dirbtuvėse ant lentynų – anksčiau sukurtas Šventajai ir Palangai skirtų medalių ciklas, o jame – kurorto arba su juos susijusios įžymybės: menininkas Antanas Mončys, aviatorius Bronius Oškinis, Palangą eilėmis apdainavęs Maironis, Adomas Mickevičius ir kt.

Jį traukia ir Lietuvos istorijai svarbios datos: P. Baronas yra sukūręs medalių, skirtų Durbės ir Žalgirio mūšių, Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos metinėms pažymėti.


Ar Bajorai yra užribis?

  • Edita KALNIENĖ
  • Problema

Centrinėje Kretingos miesto dalyje, vadinamajame naujajame rajone, apstu vaikų žaidimų aikštelių, parkų, kitokių vietų laisvalaikiui leisti. Neseniai vaikų žaidimo aikštelė ir sporto įrenginiai atsirado vadinamojo lapyno kvartale, tačiau Bajoruose tokių erdvių – nė kvapo. Gyventojai ne kartą yra kėlę šį klausimą, o šiame priemiestyje pradėjus sparčiau kurtis jaunoms šeimoms, laisvalaikio vietos tapo dar reikalingesnės.

Už „raudonosios“ linijos

Daugiabučių namų bendrijų pirmininkas Albertas Butenis Kretingos žemėlapyje sužymėjo visas mieste esančias vaikų žaidimo aikšteles, taip pat paanalizavo, kurioje miesto pusėje telkiasi laisvalaikio zonos, įvairios gyventojams skirtos paslaugos. Tai padaręs tarsi užbrėžė „raudonąją“ liniją, už kurios niekas nevyksta. Į šią zoną patenka ir Bajorai.

„Labai norėtųsi pakreipti finansavimą, pakeisti valdžios požiūrį į šią miesto dalį. Naujajame miesto rajone mes turime ir vieną, ir antrą, ir trečią vaikų žaidimo aikštelę, dar norim ir devynaukštį prie Savivaldybės turėti. Tačiau, kai daugiabučių namų bendrijų pirmininku tapau ir kitose miesto dalyse, taip pat ir Bajoruose, žmonės čia yra taip nusivylę, kad jie jau nebesitiki prašyti, o kad būtų išgirsti – iš viso nebetiki“, – situaciją apibūdino jis.

Tiek Klaipėdos gatvėje, tiek šalia jos esančiose vietovėse kuriasi daug šeimų su vaikais – parduodami butai, jie remontuojami, ir pastarųjų kaina neretai būna mažesnė negu kitose miesto dalyse. „Bajoruose yra pigesni būstai, o kur pigesni būstai, kuriasi jaunos šeimos. Kadangi ne vieno daugiabučio namo pirmininkas esu ir naujajame rajone, tai palyginus, Bajoruose į daugiabučiuose vykstančius gyventojų susirinkimus ateina kur kas daugiau jaunų šeimų su vaikais negu kitoje miesto dalyje“, – tikino jis.

Tapęs Klaipėdos gatvėje esančių daugiabučių namų bendrijų pirmininku, A. Butenis iškėlė klausimą, ko norėtų juose gyvenantys kretingiškiai: „Jiems reikėtų dviejų dalykų: apšvietimo ir vaikų žaidimo aikštelės. Norėtųsi vietos, kur galėtų nusivesti vaikus. Artimiausia vaikų žaidimo aikštelė yra maždaug už 3 kilometrų.“


Sekmadienį rajono ugniagesiai skubėjo gesinti degančios žolės ir gyvenamojo namo kamine užsidegusių suodžių.

Apie 15.49 val. Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai buvo pranešta, kad dega žolė ir šalia yra namas. Žolė degė apie 20 a plote sodininkų bendrijoje „Vienybė“ Kretingoje.

Kiek vėliau, apie 22.21 val., Padvarių kaime Sodų gatvėje dviejų aukštų name degė suodžiai. Atvykus ugniagesiams iš kamino lėkė kibirkštys, suodžiai. Name gyveno dvi šeimos. Gaisras kilo pirmame aukšte esančioje krosnyje.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas