|
|
|
(1742) 2023-03-31Įsikurdino, tačiau tvarkytis nėra kam
Kretingos miesto seniūnijai neseniai išplatinus pranešimą dėl Klaipėdos g. 78 A, B, C, D valstybės žemės sklypų, kuriais kažkas savavališkai naudojosi, kaltininkų dar nerasta. Valstybiniuose sklypuose apstu įvairiausių statinių – namelių, šiltnamių, netgi lauko tualetas, taip pat želdinių, vaismedžių, krūmynų, teritorija aptverta ir tvora. Po langais – šabakštynai Situaciją imta judinti gavus skundą iš vieno Klaipėdos g. 78 name gyvenančio gyventojo, kuris ir atkreipė Savivaldybės dėmesį į namo pašonėje apleistus šabakštynus. „Mums po langais stūkso apleisti pastatai, visas sklypas apžėlęs įvairiais brūzgynais, tačiau niekas jų netvarko. Kiek ankščiau juos dar ir prižiūrėdavo, bet dabar net nebeįsivaizduojam, kam viskas priklauso, gal tų žmonių jau ir nebėra, kai kurie kaimynai yra pardavę butus“, – kalbėjo vienas kieme sutiktas gyventojas, nepanoręs prisistatyti. Aiškintis, kas galėjo įsikurti valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, Savivaldybė perdavė Kretingos miesto seniūnijai. „Buvome nuvykę apžiūrėti tų sklypų, taip pat susitikome ir su skundą parašiusiu gyventoju, kuris viską ir aprodė. Vyras papasakojo, kad ten ankščiau tvarkėsi, žeme naudojosi ir gyvenantieji jo name, dabar tų žmonių nebėra, kai kurie galbūt net mirę“, – situaciją apibūdino Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduoja Alma Patamsienė. Kas leido ir kodėl gyventojai savavališkai naudojo šiuos žemės sklypus, niekas atsakyti negalėjo. „Norime, kad žmonės atsilieptų. Kol kas nesulaukėme nė vieno skambučio iš gyventojų, niekas nesikreipė į mus“, – kad rasti, kas įsikūrė sklypuose, kol kas nepavyko, įvardino A. Patamsienė.
Ar laukiate, kol po remonto bus atidarytas Žiemos sodas?
Mieste daugėja šiukšliadėžių šunų ekskrementams
Sparčiai keičiantis visuomenės požiūriui, kad keturkojis nėra prie būdos pririštas sargas, o – mielas šeimos draugas ir dažnas pasivaikščiojimų palydovas, Kretingos mieste kasmet gausėja ir šiukšliadėžių jų ekskrementams išmesti, – šiemet naujai bus įrengta 20. Tuo rūpinasi Kretingos rajono savivaldybė ir Kretingos miesto seniūnija. „Pavasarį visi matome, kas darosi, kai nutirpsta sniegas ir ant šaligatvių pasimato keturkojų paliktos „bandos“. Norint, kad to nebūtų, reikia įrengti kuo daugiau šiukšlių dėžių būtent šunų ekskrementams. Pamatęs šiukšliadėžę, augintinio šeimininkas, tikimės, nebepaliks to „turto“ ant šaligatvio ar ant žolės“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, patikindama, kad didžiausią dėmesį dėl švaros gatvėse šiemet ir sutelkė į šią problemą. Seniūnės žodžiais, prieš ketverius metus mieste tebuvo įrengta 17 šiukšlių dėžių šunų ekskrementams, po to kasmet buvo nuperkama dar po kelias, o šiemet – 20. Iš viso jų mieste bus 50. Įvykdžius prikimus, kurie užtrunka, šių šiukšlinių pagausėjimą pajusime vasarop. Jos išsiskiria iš įprastų šiukšlių dėžių tuo, kad yra aukštesnės, pakabinamos tarsi pašto dėžutės, pagamintos iš plastiko ir pažymėtos specialiu ženklu su keturkojo atvaizdu.
Paskutinio posėdžio klausimus paleido pasroviui
Ketvirtadienį įvykusiame paskutiniame eiliniame 2019–2022 metų kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pasiektas rekordas – per porą valandų tarybos politikai apsvarstė daugiau kaip pusšimtį klausimų, kai įprastai ir perpus trumpesnės darbotvarkės klausimus nagrinėti baigdavo dienos popietei įsibėgėjus. Vaizdžiai tariant, paskutiniam posėdžiui svarstyti pateiktus sprendimų projektus, taryba paleido pasroviui. Politikai neturėjo klausimų, pastebėjimų Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus, tarybos, administracijos direktorės Jolitos Vaickienės, administracijos 2022 metų veiklos ataskaitoms, joms buvo pritarta vienbalsiai, kai ankstesniais metais dėl jų užvirdavo ir aštrios diskusijos. Vienbalsiai tarybos politikai patvirtino ir Savivaldybei pavaldžių socialinių paslaugų, kultūros, kitų įstaigų ataskaitas. Stabtelėta buvo merui tvirtinti pateikus Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos ataskaitą, kai tarybos narys Alvydas Jonaitis pasiūlė pakeisti šios įstaigos darbo laiką, kad jis būtų patogesnis platesniam žmonių ratui. „Dabar biblioteka dirba darbo dienomis nuo 10 iki 18 val., šeštadieniais, sekmadieniais nedirba išvis“, – teigė politikas, leidęs suprasti, kad patekti į biblioteką sunkiausia yra tiems, kurie dirba. Kolega Vilius Adomaitis priminė, kad biblioteka prieš COVID-19 pandemiją dirbo ir šeštadieniais ir pasiūlė, kad biblioteka grąžintų iki pandeminį darbo laiko režimą, kai jos durys buvo ilgiau atvertos lankytojams. Taryba patvirtino pakeistą tarybos veiklos reglamentą, pagal kurį dirbti teks jau naujai išrinktiems tarybos nariams. Tarybos nariui Vladui Baltuoniui pavyko pasiekti, kad viename iš naujai sudaromų tarybos komitetų būtų atspindėtas ir Savivaldybės rūpestis kaimo, ūkininkų reikalais. Reglamento projekte buvo numatytas Ūkio ir aplinkosaugos komitetas, taryba pritarė V. Baltuonio siekiui, ir komitetas pavadintas Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetu. „Kitų rajonų savivaldybių valdžia, tarybų politikai netgi reguliariai susitinka su savo rajono ūkininkais, turime Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, Seime – Kaimo reikalų komitetą“, – aiškino V. Baltuonis. A. Kalnius įrodinėjo, kad „ūkio“ sąvoka apima ir žemės ūkio sritį, jis ir Antanas Puodys balsavo prieš V. Baltuonio pasiūlymą.
„Svajonių aido“ atliekamos dainos vėl suskambo Vilniuje
Kretingos trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“, vadovaujamas Aloyzo Žilio, po nedidelės pertraukos vėl viešėjo Vilniuje, kur susitiko su Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus nariais, surengė jiems koncertą ir pristatė Kretingos kraštą. Per Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje įvykusį kultūros vakarą „Po Kretingos kraštą...“ svarbiausius Kretingos miesto istorijos įvykius papasakojo pedagogė Nomeda Domarkaitė Budrienė, be „Svajonių aido“, koncertavo ir Kretingos rajono kultūros centro duetas „Prie židinio“ – skambėjo šių kolektyvų vadovo kompozitoriaus Aloyzo Žilio dainos, sukurtos pagal įvairių autorių tekstus, taip pat dainos iš naujo dainų rinkinio „Viskas telpa dainon“, kurio autoriai – kompozitorius Aloyzas Žilys ir poetas Stasys Žlibinas. Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Bonifacas Vengalis, apibendrindamas šį susitikimą, prisiminė ir Vilniaus Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto renginį, kuriame jis pats dalyvavo ir klausėsi A. Žilio vadovaujamo kolektyvo. „Teko šiame renginyje būti, girdėti atliekamus kūrinius. Tikrai sužavėjo ir pagalvojau, kad toks kolektyvas papuoštų ir mūsų, Žemaičių kultūros draugijos, renginius“, – sakė jis, suskubęs užmegzti kontaktus su Kretingos kolektyvu ir jo vadovu. Labiausiai B. Vengalį džiugino tai, kad auditorija – daugiausia jų draugijos narių – išgirdo dainų ir žemaičių tarme, o ir kitos melodijos džiugino širdį, sielą, žadino jaunystės prisiminimus. „Neslėpsiu, mūsų draugijos nariai – vyresni žmonės, tad labai laukiame jaunesnių žmonių“, – B. Vengalis pripažino, kad kretingiškių koncertas, pasakojimas apie Kretingos kraštą paliko labai gerą šiltą įspūdį, kad užsimezgę ryšiai niekur nedings – pravers ateičiai. Fizikos mokslų daktaras B. Vengalis teigė, kad po kretingiškių koncerto žmonės skirstėsi pakylėti – širdis virpino „Svajonių aido“ atliekamos būtent jų jaunystės laikų dainos, kas yra nepakartojama ir žavu. „Be visų patirtų įspūdžių, mezgėsi ir asmeninės pažintys, kilo naujų idėjų, suvokimo, kad reikia bendrauti, keistis sumanymais“, – teigė B. Vengalis, kurio pastebėjimu, Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyrius yra sostinės kultūrinio gyvenimo dalis. „Mūsų draugijos veikla nenutrūko jau kelis dešimtmečius, turime saviveiklos kolektyvų, taip pat surandame gerų bendradarbiavimo sąsajų su Vilniaus mokytojų namais“, – B. Vengalis pasidžiaugė ir tuo, jog ir per šiųmetines Velykas, tai yra trečiąją dieną po jų, Žvėryno mikrorajono bažnyčioje rinksis Vilniaus žemaičiai, kad susitiktų su šios parapijos klebonu Vytautu Rapaliu, kilusiu nuo Rietavo, o Vilniuje gyvenantys kretingiškiai, sakė, dar pagalvos, kaip įprasminti mūsų krašto vardą sostinės kontekste.
Pasirinko kunigo tarnystę
Prieš ketverius metus kretingiškis Ignas Šopaga priėmė svarbų sprendimą – įstojo į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją. Sužavėjo Tibiriados broliai Ignas pirmą kartą apie dvasininko kelią pagalvojo būdamas vos vienuolikos metų, susipažinęs su Tibiriados ordino broliais, kurie buvo grįžę iš piligriminės misijos Konge. „Nežinau, tuo metu sugundė kelionės galimybė ar pati dvasininko tarnystė, bet ši perspektyva mane išties sužavėjo“, – tikino jis. Tačiau seminaristas prisipažino, kad vėliau kiek atitolo nuo Dievo. „Paauglystėje visiškai negalėjau savęs įsivaizduoti dvasininku – kunigystė man atrodė liūdna, vieniša, taigi tikrai ne tai, ką norėčiau veikti visą likusį gyvenimą“, – pasakojo Ignas. Jaunuolio teigimu, atėjus laikui, impulsą tokiam svarbiam sprendimui davė tikinčių bendraminčių bendruomenė, kurios apsupty jis augo. „Tuomet gyvai ir asmeniškai sutikau savo gyvenime Kristų, galėjau dalintis ir augti tikėjime – taip šis pasirinkimas ir subrendo“, – dalinosi prisiminimais dvasininko tarnystę pasirinkęs jaunuolis. Tarsi nuotykis Prieš įstodamas į kunigų seminariją, vaikinas mokėsi profesinėje Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje suvirintojo profesijos. „Šis darbas, tiesą sakant, labai patiko, tačiau mano ateities planai niekada nebuvo susiję su studijomis. Troškau vieno – keliauti ir pamatyti pasaulį“, – teigė pašnekovas. Vis dėlto, jau spėjęs pažinti dvasininko gyvenimą iš arti, Ignas šiuo pasirinkimu labai džiaugiasi. „Įstojęs į seminariją jaučiau tokį pilnatvės ir vidinio džiaugsmo jausmą, kokio nebuvau jautęs niekada ankščiau – tai buvo tarsi patvirtinimas, kad verta leistis į šį įdomų nuotykį“, – džiaugėsi jaunuolis.
Kretingoje gimęs augęs 35-erių Artūras Ženčius – gerai Lietuvoje žinomas renginių vedėjas, kuris, kol tapo tuo, kas dabar yra, perėjo ilgas savęs paieškas. Vyras išbandė ir statybos inžineriją, ir režisūros studijas. Mokykla padėjo pamatus A. Ženčius baigė Marijono Daujoto progimnaziją, kurioje įgijo gerus pamatus ateičiai. „Mokykloje buvau geras mokinys, siekiantis idealo, aukštų rezultatų, nesvarbu, kurioje srityje – sporte ar moksle“, – sakė jis. Pašnekovas sakė ne tik siekęs gerų rezultatų, bet ir buvęs aktyvus, dalyvaudavęs bendruomenės veikloje – taip prasidėjusi ir jo pažintis vesti renginius. Dar pradinėse klasėse dalyvaudavo skaitovų konkursuose, įvairiuose renginiuose. „Iš pradžių man būdavo baisu, turėjau didelę scenos baimę. Pamenu, kaip „lūžinėdavo“ balsas, kaisdavo žandai, prieš lipant į sceną kartais net ašara nuriedėdavo. Nerimaudavau, kad visi mane stebi ir gali išjuokti“, – pirmąjį santykį su scena prisiminė Artūras. Išgyvenęs tokias emocijas, kretingiškis, praėjus kuriam laikui, scenoje ėmė jaustis kitaip. Tam įtakos turėjo pradinėse klasėse kartu su mokytoja Raimunda Viskontiene, dabartine progimnazijos direktore, pastatytas vaidinimas „Katės namai“. „Šis spektaklis mums pavyko“, – kalbėjo A. Ženčius. Ateities sprendimams įtakos turėjo ir lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Račinskienė. „Ji man patiko kaip žmogus, jos požiūris į gyvenimą“, – tikino Artūras, įvardinęs, kad ši mokytoja padarė įtaką studijoms pasirinkti. Pašnekovas įgijo teatro bakalaurą Klaipėdos universitete menų fakultete. Per studijas teko susipažinti ir su režisūra, ir aktoryste.
Grupė jaunųjų žurnalistų, Palangos senojoje gimnazijoje lankančių neformaliojo ugdymo užsiėmimą „Praktinė žurnalistika“, su mokytoja Rasa Gedvilaite apsilankė laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje ir „Vakarų Lietuvos“ spaustuvėje. Taip buvo suteikta galimybė gyvai pasižvalgyti vietoje, kur spausdinamos naujienos ir sužinoti, kokie žmonės už to slypi. Pirmiausia viešėjome „Pajūrio naujienų“ redakcijoje, kur susipažinome su jos darbuotojais, jų darbais – pradedant nuo laikraščio direktorės Vitalijos Vitkauskienės, redaktorės Audronės Puišienės iki skelbimų ir reklamos skyriaus darbuotojų. Sužinojome, ką iš tikrųjų reiškia būti žurnalistu, su kokiais sunkumais šioje profesijoje susiduriama. Laikraščio redaktorė papasakojo, kad žurnalisto kelias nėra lengvas, nes reikia išmanyti įstatymus, jais vadovautis, bet tuo pačiu ir labai įdomus, nes suteikia daug galimybių plėsti savo akiratį ir kasdien – vis kitoks. Taip pat sužinojome apie „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją, kuri leidžia priedą „Kuprinė“. Jis kiekvieną mėnesį pasirodo laikraščio puslapiuose. Apie tai papasakojo „Kuprinę“ kuruojanti žurnalistė Edita Kalnienė. Smagu buvo sužinoti, kad kiekvienas jaunas žmogus, svajojantis apie žurnalisto kelią, gali save išbandyti tiesiogiai dirbdamas su profesionalais, mokantis visų subtilybių ir tampant autoriumi, kurio straipsnius spausdina. „Niekada neverčiame atėjusių jaunųjų žurnalistų dirbti, jie turi tam jausti potraukį, toks darbas turi suteikti malonumą. Būta visokių jaunų žmonių – tokių, kurie bijojo prieiti prie žmogaus, sunkiai vystė mintis. Tačiau laikas parodo, kad viskas įmanoma, jei tik yra noro. Atėję į akademiją ne visada tampa žurnalistais, tačiau turime ir tokių, kurie pasirinko šį kelią. Žurnalisto praktika praverčia daugelyje darbų, nes išmokstama bendrauti, komunikuoti, perteikti savo mintis, jaunuoliai tampa laisvesni. O tai padeda ir laikant egzaminus“, – kalbėjo E. Kalnienė. Pabuvę redakcijoje ir pasipildę žinių bagažą, patraukėme į „Vakarų spaustuvę“. Ten sužinojome, kaip atsiranda įvairūs laikraščiai ir žurnalai, kaip tam skirta tvarka sudedami puslapiai ir parenkamos spalvos. Taip pat pamatėme triukšmingą, bet įdomų patį laikraščio spausdinimo procesą. Savo mintimis po apsilankymo redakcijoje, spaustuvėje pasidalino ir Austėja: „Apsilankymas redakcijoje praplėtė mano žinias. Anksčiau galvojau, kad žurnalisto profesija yra blanki, kupina rutinos, bet sužinojau, jog galima dirbti skirtingose srityse, pavyzdžiui, rašyti apie politiką, aplinkosaugą, sportą ar net važiuoti į įvykio vietas, kuriose įvykdytas nusikaltimas. Manau, kad žurnalisto profesija yra labai plati ir joje sau vietą gali atrasti kiekvienas žmogus, kurį domina ši profesija.“
Izabelė Marija KAMINSKAITĖ
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gimnazistas aštuoniolikmetis Danielius Lengvinas yra jaunasis šaulys, aktyviai dalyvaujantis Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopos veikloje. Gailisi neįstojęs anksčiau Danieliaus gyvenime šaulių veikla atsirado netikėtai. Prieš pusantrų metų dalyvauti šioje veikloje jį paskatino ir motyvavo viena pažįstama mergina. „Mane sudomino jos pasakojimai. Po savaitės jau stovėjau rikiuotėje“, – pradžią prisiminė D. Lengvinas. Vaikinas atviravo, kad gailisi anksčiau neįstojęs į jaunųjų šaulių gretas. Jaunuoliui dar prieš dalyvaujant jaunųjų šaulių sąjungoje nebuvo tekę pažinti savanorystės. Anot pašnekovo, ši organizacija jam davė ir duoda didesnį pasitikėjimą savimi, padeda atrasti naujas pažintis. Aplinkiniai Danieliaus sprendimą tapti jaunuoju šauliu palaikė ir neprieštaravo. „Dauguma mano pažįstamų tarnavo ar tarnauja šiuo momentu kariuomenėje, tad kažkokių neigiamų emocijų apie mano sprendimą tapti šauliu nebuvo“, – teigė vaikinas.
Bibliotekoje – nauja jaunimo darbuotoja
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje esančiose jaunimo erdvėse „Savas kampas“ jau dirba nauja bibliotekininkė darbui su jaunimu Inga Mažeikienė. Ji pakeitė prieš tai su jaunimu bibliotekoje dirbusį Mindaugą Orlovą. Turi patirties 37-erių baubliškė Inga prieš tai 4-erius metus dirbo taip pat bibliotekoje – Baublių filiale. „Ten taip pat teko dirbti ir su vaikais, ir su jaunuoliais. Rengdavome susitikimus, organizuodavau ir edukacijas, kūrybinius užsiėmimus“, – sakė ji, atkreipusi dėmesį, kad dabar jai teks dirbti su kiek vyresniais jaunuoliais. I. Mažeikienė yra baigusi pedagogikos studijas. Ji taip pat dirbo mokytoja Baublių mokykloje-daugiafunkciniame centre, po to – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciniame centre. „Suskaičiavau, kad pedagoge buvau apie 10 metų. Dirbau su penktų–dešimtų klasių mokiniais, turėjau ir auklėtinių klasę, su jais vykdžiau įvairias užklasines veiklas. Manau, kad dirbti su jaunais žmonėmis turiu patirties“, – kalbėjo Inga. Dirbti su jaunimu bibliotekoje moteris pradėjo šių metų kovo 8 d. „Dabar tik pradedu apsiprasti su naujomis pareigomis, susipažįstu su erdvėse apsilankančiais jaunuoliais. Bibliotekoje dirba labai draugiškas kolektyvas, todėl prireikus man visi padeda. Kol kas džiaugiuosi tokiu pasirinkimu. Niekada nebuvau nutolusi nuo jaunimo, bet dabar esu ir būsiu labai arti jo“, – sakė I. Mažeikienė. Šis darbas, anot jos, didelis iššūkis: „Darbas tikrai nelengvas, reikalaujantis ne tik daug žinių, pavyzdžiui, psichologinių, sugebėjimo bendrauti, bet ir vidinio pajautimo, kaip prieiti prie jauno žmogaus. Kartais prireikia nemažai laiko, kad su jais atrastum tą „jungiantį tiltą“. Ar man pavyks, nežinau, bet stengsiuosi būti šalia jų ir su jais.“
Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos abiturientė Kamilė Venckutė, didžiuodamasi žemaičių tarme ir tradicijomis, garsina Kretingos kraštą respublikiniuose konkursuose. Aukšti rezultatai Vasarį K. Venckutė dalyvavo respublikiniame mokinių kūrybiniame konkurse „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“, skatinančiame mokinius tirti savo gyvenamosios vietos kalbą ir kultūrą, pasitelkiant gatvių pavadinimus, vietovardžius, kultūros paminklus. Nors konkurse dalyvavo pirmą kartą, tačiau jai pavyko pasiekti aukštų rezultatų – laimėta antra vieta. Kalbėdama, kodėl nusprendė dalyvauti konkurse, mergina tikino, kad ypač sudomino siūlomos darbų temos. „Pagalvojau, kad būtų puiki mintis parodyti, kokių išskirtinių asmenybių turi Kretingos kraštas ir kokia nuostabi yra žemaičių tarmė“, – teigė Kamilė. Parengė interviu žemaitiškai Konkurso organizatoriai suteikia galimybę dalyviams darbus pateikti įvairiais būdais: fotografijomis, tekstu arba filmu. Kamilė nusprendė parengti interviu formato filmuką tema „Mano krašto kultūros asmenybė“. Nors merginai iššūkių ieškant pašnekovo kuriamai laidai kilo, tačiau galiausiai pavyko prikalbinti karteniškę Sigitą Dirmeitienę. „Tai išties nepaprasta Kretingos krašto asmenybė, nuolat puoselėjanti tautos tradicijas, papročius, o svarbiausia – žemaičių tarmę“, – šiltai apie savo pašnekovę atsiliepė Kamilė. Abiturientė, pati puikiai mokėdama žemaitiškai, nusprendė interviu rengti būtent savo gimtojo krašto tarme. Vis dėlto mergina nepamiršo pasirūpinti, kad nufilmuotą pokalbį suprastų lietuviai ir iš kitų etnografinių regionų. „Nors tai pareikalavo nemažai darbo, bet laidai sukūriau bendrinės lietuvių kalbos subtitrus – norėjau, kad visi Lietuvos žmonės turėtų galimybę pažinti išskirtinį žemaitišką būdą“, – pasakojo kretingiškė. Kurti skatinanti frazė
Noriu, bet negaliu Ilgi laiptai, tamsus trečio aukšto licėjaus koridorius, socialinės pedagogės kabinetas. Ne ne, esu čia ne dėl savęs, o dėl sūnaus Alesandro. Daugeliui tėvų tokie apsilankymai keltų nerimą, susierzinimą, bet man po šitiek metų jau nei šilta, nei šalta. Rūškanas, išraudęs socialinės pedagogės veidas – tai toks pat įprastas vaizdas, kaip grikių košė pirmadienį. Šį kartą mažojo Alesandro dienyne radau (tiksliau licėjaus vadovybė rado, nes aš sau nervų dėl tokių dalykų negadinu) italų kalbos mokytojos pastabą, kad manasis berniukas per kalbėjimą mažumėle sumaišė kalbos registrą... Tiksliau... Supažindino gerbiamą mokytoją su Ferarri šeimos žodynu... Žinoma, jis ne silpnų nervų žmonėms, bet vadinti jį necenzūriniu – išpūstas burbulas... Išklausiau socialinės pedagogės valandos moralą ir galvoju: „Už ką man tokia kančia?“ Negana to, ta madona dar drįso pareikšti, kad nesugebu auklėti savo atžalos! Aš?! Į šeštą dešimtį įkopęs vyras nesugebu auklėti savo sūnaus?! Nesąmonė! Gal paprasčiausiai Ferarri šeimoje puoselėjamas spartietiškas vertybes be jokios cenzūros ne visiems lemta suprasti, a? Laimei, sugedusią nuotaiką praskaidrina ateinantis pavasaris ir gražiausios šio metų laiko šventės. Ne ne, kalbu tikrai ne apie šv. Velykas. Jau greitai Venecijos mero rinkimai. Tikiu, kad mano miestui reikia manęs. Turiu reikiamos patirties: nesuskaičiuojami apsilankymai pas licėjaus administraciją dėl mažojo Alesandro mane užgrūdino bet kokiai priešininkų opozicijai. Turbūt kažkas klaus, kaip aš, Lorenzo Ferrari, galiu valdyti Veneciją, jei nesugebu auklėti sūnaus? Bet gi koks skirtumas! Anksčiau ar vėliau Venecija vis vien atsidurs po vandeniu...
Tomas VALIŪNAS
Šiaulių arenoje įvykusiose Lietuvos sportinių šokių Lotynų Amerikos ir standartinių šokių pirmenybėse-čempionate pergales skynė Pranciškonų gimnazijos sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai: 5 Alfonso Mačėno, Eglės Mačėnaitės ir Sigitos Mačėnaitės treniruojamos poros pateko į finalą. Jaunių I E6 standartinių šokių programoje III v. pelnė Dovas Endrijaitis ir Viltė Urbonaitė, IV v. iš 23-jų porų toje pačioje amžiaus grupėje užėmė Titas Šaulys ir Elena Fedenko. Jaunučių II E6 Lotynų Amerikos programoje IV v. iš 14 porų užėmė Augustas Lubys ir Luka Mažonaitė. Toje pačioje amžiaus grupėje standartinių šokių programoje Augustas ir Luka laimėjo V v. iš 14 porų. Jaunių II C grupėje Lotynų Amerikos šokių programoje Ugnius Čeledinas ir Lukrecija Lapytė tarp 20 porų užėmė VI v. Ugnius ir Lukrecija taip pat dalyvavo čempionate jaunimo amžiaus grupėje Lotynų Amerikos šokių programoje – tarp šio amžiaus grupės 16-os geriausių Lietuvos porų užėmė garbingą X v. Varžybos, kuriose dalyvavo visų amžiaus grupių stipriausios Lietuvos šokėjų poros, vyko tris dienas, šokius vertino Lietuvos ir užsienio teisėjai.
„P. n.“ informacija
Principinėse rungtynėse – lygiosios
Rytoj, balandžio 1 dieną, 14 val. Kretingos miesto stadiono dirbtinėje aikštėje Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“ susitiks su „Jonavos“ komanda, kuri po 3-jų turų užima paskutinę turnyrinės lentelės vietą. „Mūsų tikslas – tik trys taškai“, – kad „Minija“ žada nenuvilti žiūrovų, teigė vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas. Komentuodamas pastarąsias „Minijos“ rungtynes, kurias mūsų komanda su Klaipėdos „Neptūnu“ sužaidė lygiosiomis ir be įvarčių – 0:0, jis sakė, kad šį susitikimą buvo daug „kieto“ futbolo, daug kovos, kontakto ir pražangų, tačiau – mažai progų, o ir susidarytųjų nė vienai komandai realizuoti nepavyko. „Mums tai buvo kaip ir principinė kova: „Neptūną“ treniruoja mūsų kraštietis Valdas Trakys, tai – ne tik kaimynai, bet ir komanda, kelianti sau lygoje labai aukštus tikslus, turinti gerokai didesnį biudžetą, – kas motyvavo nepasiduoti, kalbėjo M. Viluckas, kurio pastebėjimu, šiemet komandai keliamas esminis tikslas – žūtbūt kovoti dėl 3 taškų, tai yra pergalės. – Tokia yra viso trenerių štabo filosofija.“
Jaunieji futbolininkai atvėrė vartus pavasario sezonui
Kretingos futbolo akademija „Minija“ Kretingoje surengė 10 komandų futbolo turnyrą „Spring Cup“ („Pavasario taurė“) 2011 m. gimusiems futbolininkams, kurie, iš sporto salių perėję žaisti į lauko futbolo aikštes, atvėrė vartus pavasario sezonui. Kretingiškių kvietimu jame rungtyniavo Klaipėdos futbolo mokyklos, Klaipėdos KFA (Kęstučio Ivaškevičiaus futbolo akademija), Gargždų „Bangos“, Mažeikių sporto mokyklos, Mažeikių futbolo klubo „Lokiai“, Palangos futbolo klubo „Gintaras“, Skuodo sporto centro komandos. Virusui išguldžius Plungės „Babrungo“ komandą, be konkurencijos turnyre dalyvavo 2010 m. gimusių „Minijos“ FA komanda, treniruojama Arvydo Balsevičiaus, dėl apdovanojimų varžėsi 2011 m. gimę Gedimino Petrausko auklėtiniai ir gimusiųjų 2012 m. komanda, treniruojama Edgaro Drąsučio. Komandos iš pradžių žaidė pogrupiuose, po to rato sistema kovėsi dėl nugalėtojų vardų ir prizinių vietų. G. Petrausko treniruojama komanda pogrupyje užėmė II v. ir, finalo rungtynėse pralaimėję Palangos „Gintarui“, užėmė IV v. E. Drąsučio auklėtiniai, pogrupyje užėmę IV v., rungtyniavo dėl VII v., tačiau jiems teko pripažinti Skuodo sporto centro komandos pranašumą – mūsiškiai liko VIII v. Turnyro „Spring Cup“ nugalėtoja tapo Gargždų „Banga“, antri – Klaipėdos KFA futbolininkai.
Kaune „Žalgirio“ arenoje įvyko Lietuvos „Darts“ sporto federacijos taurės varžybos, kuriose jau antrą kartą klubo istorijoje triumfavo Kretingos sporto klubo „Topas“ komanda – ji bendroje komandų įskaitoje surinko 203 taškus, antroje vietoje palikdama sostinės klubo „Vilniaus legionas“ komandą su 123 taškais. Pirmą kartą kretingiškiai taurę buvo iškovoję 2019-aisiais. Anot Kretingos smiginio klubo „Topas“ vadovo Romualdo Jablonskio, taurės varžybos yra išskirtinis Lietuvos „Darts“ sporto federacijos renginys, kuriame per dvi dienas varžomasi 3 rungtyse – individualioje, porų ir komandinėje. Papildomos yra veteranų ir jaunimo rungtys, komandą sudaro 4 vyrai ir 2 moterys. „Kiekvieno komandos nario priklausomai nuo rungties užimta vieta atitinkamai verčiama taškais ir sumuojama į bendrą komandos įskaitą, kurioje mes ir triumfavome“, – R. Jablonskis neabejojo, kad kiekvieno žaidėjo indėlis į pergalę yra svarus ir reikšmingas. Iš viso šiose varžybose dalyvavo 32 komandos, atstovaujančios 14 klubų iš Vilniaus, Kauno, Kretingos, Klaipėdos, Prienų, Elektrėnų, Jonavos ir kitų miestelių. Susirinko rekordinis – 183 – skaičius dalyvių, iš jų 29 moterys ir 154 vyrai. Nuo 2016 metų gyvuojantis Kretingos sporto klubas „Topas“ delegavo 3 komandas. Prieš jas varžėsi ne tik likusios 29 kitų Lietuvos klubų komandos – kretingiškiams teko pakonkuruoti ir tarpusavyje. Geriausių rezultatų tarp kretingiškių pasiekti pasisekė: tarp jaunimo – Justui Viskontui, užėmusiam II v., vyrų grupėje asmeninėje rungtyje I v. iškovojusiam Laimiui Zubavičiui; asmeninėje rungtyje tarp moterų III v. laimėtoja tapusiai Jolitai Drąsutienei. Porų rungtyje geriausiai sekėsi Laimiui Zubavičiui ir Janiui Kupšiui, kurie užėmė II v.
Kretingiškių badmintonininkų pasiekimai
Sėkmingai pasirodę XVIII Lietuvos badmintono taurės I etape, Kretingos sporto mokyklos badmintonininkai, treniruojami Vaidos Slušnienės, rengiasi naujiems startams II etape ir asmeniniam badmintono čempionatui, įvyksiančiam balandžio pabaigoje. Kretingiškiai badmintono žaidėjai Kretingos sporto mokyklai atstovavo skirtingo amžiaus ir pajėgumo grupėse, o Aukščiausioje lygoje Edgaras Slušnys, dvejetų varžybose užėmęs II v., gynė badmintono klubo „Smešas“ vardą. Šį etapą Edgaras rungtyniavo kartu su kauniečiu Aivaru Kvederausku, o klubas „Smešas“ kartu su Lietuvos badmintono federacija pasistengė, kad Aukščiausios lygos susitikimai vyktų Palangoje. Kurorte balandžio 15 d. įvyks ir Lietuvos badmintono taurės II etapo kovos – čia varžysis C jaunimo (gimusiųjų 2009 m. ir jaunesnių) grupės nariai. „Iš viso badmintonininkai turi žaisti keturis etapus – taurės varžybos baigsis lapkritį, o galutinę įskaitą lemia geriausi trijų etapų rezultatai, kas motyvuoja kuo geriausiai pasirodyti bet kuriame varžybų etape“, – V. Slušnienė teigė, kad Lietuvos badmintono taurės varžybos kiekvienam badmintonininkui yra vienos svarbiausių per sezoną. Taurės varžybų B jaunimo (gimusiųjų 2007 m. ir jaunesnių) grupėje V. Slušnienės auklėtinė Ugnė Drungilaitė užėmė II v. merginų vienetų kategorijoje, o kartu su Smiltė Bistrovaite dvejetų varžybose jos iškovojo I v. C jaunimo grupėje dvejetų kategorijoje Liepa Murauskaitė ir Ditė Kontrimaitė taip pat iškovojo nugalėtojų vardus. Abi mergaitės finale varžėsi viena prieš kitą dėl III v. – nugalėjo Liepa, o Ditei atiteko IV v. D jaunimo (gimusiųjų 2011 m. ir jaunesnių) grupėje 2013 m. gimusi Mantė Jablonskytė vienetų kategorijoje pelnė I v., Vakarė Intaitė buvo ketvirta. Tačiau dvejetų kategorijoje Mantė ir Vakarė užėmė II v. „Pagal amžių Kretingos sporto mokyklos badmintonininkai yra pakankamai konkurencingi, jau užima prizines ir aukščiausias vietas, ką parodo ir rezultatai pirmajame taurės varžybų etape. Kadangi dalyvaujame daug varžybų, vaikai jau įgijo ir žaidybinės patirties, nebloga ir žaidimo taktika, technika, tačiau matau, kad reikės dar padirbėti dėl psichologinio pasirengimo – norisi iš vaikų daugiau pozityvumo ir didesnio pasitikėjimo savimi“, – kokios užduotys laukia rengiantis balandžio 22–23 dienomis Vilniuje įvyksiančiam asmeniniam Lietuvos jaunių U-15 ir U-11 badmintono čempionatui, kitoms varžyboms, kalbėjo V. Slušnienė, ne slėpdama, kad auklėtinių pasiekimai ją džiugina ir gerai nuteikė naujiems startams.
Iš rungtynių protokolų
Rajono senjorų salės futbolo pirmenybėse baigėsi I etapo rungtynės, po kurių paaiškėjo, kurios komandos tęs tolimesnę kovą dėl pirmenybių apdovanojimų. Penktas turas prasidėjo HBH ir „Danės perlo“ dvikova. Abi komandos jau buvo užsitikrinusios vietą pusfinalyje. Tad šios rungtynės sprendė, kuri komanda užims aukštesnę vietą. HBH komanda buvo surinkusi 9 taškus, varžovai – 6. Rungtynes smagiau pradėjo lyderiai. Jau 2-ą min. Stasys Brazauskas pelnė įvartį ir HBH ekipa pirmauja 1:0. Tačiau tai buvo viskas, ką pasiekė HBH – jau 4-ą min. rezultatas tapo lygus – 1:1. Po minutės, suklydus vartininkui, priekyje jau „Danės perlo“ komanda – 2:1. Iki kėlinio pabaigos „Danės perlo“ futbolininkai pelnė dar tris įvarčius ir kėlinį baigė 5:1. Antro kėlinio pradžioje sėkmė lydėjo „Danės perlo“ senjorus – 30-ą min. rezultatas triuškinamas – 6:1. 34-ą min. rezultatyviausias pirmenybių žaidėjas S. Brazauskas sušvelnino skirtumą – 2:6. Viltį sužadino Mindaugo Alksnio du įvarčiai 39-ą ir 41-ą minutėmis– 4:6. Kova paaštrėjo ir įnešė nerimo komandų veiksmuose: 45-ą min. Nerijus Šliogeris gražiai sužaidė atakos smaigalyje ir atitolino HBH viltis.
Apšvietė P. Vileišio gatvės dalį
Kretingos miesto seniūnijos rūpesčiu, užbaigta įrengti apšvietimą P. Vileišio gatvės pabaigoje, nuo susikirtimo su Laukų gatve iki „Žemaitijos“ sodininkų bendrijos. „Ši dalis išvis niekad nebuvo apšviesta, tiesa, ji tebėra žvyruota. Palei ją naujai įrengta 18 atramų su šiuolaikiškais ekonomiškais šviestuvais“, – naujai nušvitusia Kretingos miesto dalimi pasidžiaugė miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Apšvietimo įranga ir darbai kainavo 32 tūkst. Eur.
„P. n.“ informacija
Dimitrave rado sprogmenį
Dimitravo kaime, prie pervažos, kovo 27 d. apie 9.53 val. buvo rastas karo laikų sprogmuo, todėl įvestas planas „Skydas“. Atvykę Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai Antrojo pasaulinio karo laikų nevaldomą raketą M28 išsivežė į poligoną sunaikinti.
„P. n.“ informacija
Žiemos sodo atgimimas
Visoje šalyje garsus Kretingos dvaro Žiemos sodas, renovacijai uždarytas prieš metus, vėl atgyja: pastarosiomis dienomis jame vyksta valymo, tvarkymo, atsodinimo darbai, į baseinus sugrąžinamos dekoratyvinės žuvys. Lankytojams Žiemos sodas turėtų būti atvertas jau gegužę. Atšilus tvarkys „peleriną“ Nors Žiemos sodo renovacijos darbai ligi galo dar nėra užbaigti, tačiau tai netrukdys smalsuoliams apžiūrėti, kas gi jame pasikeitė. Visų pirma, nustebina šviesa, krintanti per įstiklintą stogo smailę iš 19 m aukščio ir pro šoninius langus: sumontuoti nauji specialūs stiklai apsaugos augalus nuo kaitros ir gebės sutelkti šviesą, kai jos trūks natūraliomis sąlygomis. Stipriai apgenėti senieji masyvūs augalai, kurie atlaikę renovacijos išbandymus, ypač – galingasis fikusas. Žiemos sodo renovacijos darbai, kainavę 1,4 mln. Eur, pagal sutartį su rangovu – bendrove „Pamario restauratorius“ turi būti užbaigti birželio 1 dieną. Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė sakė, kad dar nėra pakeisti stiklai apatinėje statinio dalyje, vadinamojoje oranžerijos pelerinoje, nes darbus atlikti trukdė vėsūs orai. Šis objektas darbus atlikusiems meistrams – vilniečių bendrovei „Glassbee“ išskirtinis, kėlęs daugybę iššūkių, nes unikalus savo istoriniais architektūriniais sprendimais. Taip pat dar reikės apšiltinti oranžerijos pamatą, atkurti oranžerijos estetinį vaizdą. Be atliktų esminių darbų – atnaujintų šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų, kas lankytojams gal ir nėra taip akivaizdu, į akis krinta sumontuotas keltuvas, restauruotos dekoratyvinės tvorelės, atnaujinti baseinai ir bronzinė skulptūra pagrindiniame baseine, į kurį vakar vėl buvo suleisti karpiai.
Žemdirbių protestai kitom akim: tai nėra išeitis
Į prie Seimo Vilniuje nušniokštusią protesto akciją, kurioje ūkininkai reikalavo ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo ir 40 mln. eurų paramos patirtiems nuostoliams dėl smarkiai kritusių pieno kainų kompensuoti, visa širdimi kaimą ir žemdirbį užstojantis Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius žvelgia kitaip: einama ne tuo keliu. Atvėrė ilgai brendusią piktžaizdę R. Skipariaus įsitikinimu, protestai rezultato neduos, jie tik apnuogino piktžaizdę, brendusią daug metų. „Dėl ko piktžaizdė brendo?“ – retoriškai klausė pašnekovas ir pats atsakė: esą žmonės pripratę, kad kažkas jiems kažką turi atnešti, duoti, remti pinigais. Kai tesugebama nuvažiuoti iki Vilniaus, kelias valandas pastreikuoti ir sugrįžti namo nieko nepešus, – ne problemos sprendimas iš esmės. „Reikalaujama ministro „galvos“. Pas šį ministrą pats aš lankiausi dukart ir galiu pasakyti, kad jis nėra toks blogas, koks akcijos organizatorių „piešiamas“. Būtent Kęstutis Navickas vienas iš nedaugelio anksčiau šiame poste buvusiųjų bent teiraujasi nuomonės, tariasi, diskutuoja“, – sakė R. Skiparius. Gerokai seniau vieną buvusių žemės ūkio ministrų esą jis buvo įpykinęs po to, kai paklaustas, ar ūkininkus geriau remti rajonuose steigiant konsultavimo įstaigas, žemės ūki skyrius, ar tiesiogiai, paminėjęs antrąjį variantą. „Pasakiau, kad tiesiogiai. Aš ir dabar nuoširdžiai sakau, kad nesuprantu, kam tos biurokratinės įstaigos, kurių, kiek domėjausi, nei Lenkijoje, nei kitose Europos šalyse nėra, savivaldybėse reikalingos? Kokias funkcijas atlieka ir kodėl valstybė turi jas išlaikyti?“– svarstė R. Skiparius, žemės ūkio skyrius pavadinęs sovietmečio atgyvena. Pašnekovo nuomone, Premjerės Ingridos Šimonytės ūkininkams šiuo metu pažadėta 38 eurų išmoka už laikomą karvę – iš tikrųjų yra tarsi pasityčiojimas, tačiau akivaizdu, kad valstybė daugiau duoti nepajėgi. Yra kitas, geriausias, variantas – patiems žemdirbiams imtis veiksmų: susiburti, steigti kooperatyvus – ir ne vien tik žaliavos supirkimo, bet ir perdirbimo, ir pardavimo. Tik tada ūkininkai bus savo padėties šeimininkai, žinos kainas ir perspektyvą. Anot R. Skipariaus, kooperatyvui „Pienas LT“ įsteigti Vyriausybė kažkada skyrė 46 milijonus eurų. Dabar užtektų ir 10 ar15 milijonų – šalyje šiuo metu yra bankrutuojančių pieninių, gavę valstybės paramą, susivieniję ūkininkai tas pienines galėtų perimti su visa ten esama įranga, dirbti norinčiais darbininkais, specialistais, o per laiką ir išsipirkti.
Vidos Kanapkienės mintys paliekant muziejų
Šis penktadienis – paskutinė Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės darbo diena. Muziejui ji vadovavo 43 metus. Su Vida Kanapkiene kalbėjomės trečiadienį, po antradienį įvykusio jos paskutinio pasitarimo su darbuotojais: – Aptarėme svarbiausius darbus. Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos užbaigimo, gintaro lobio eksponavimo – jo ekspoziciją atidarysime liepos 6-ąją – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kretingos miesto 770 metų jubiliejui rengiamą parodą „Kretingos atminties ženklai“, kurią atidarysime birželio pradžioje. Žvelgiant į ateitį, akcentavau būtinybę išlaikyti, stiprinti muziejinės veiklos kryptį kaupiant, saugant muziejines vertybes, ypatingą dėmesį skiriant eksponatų mokslinei inventorizacijai, sistemingam eksponatų vertinimui. Inventorizacijos, vertinimo atsakomybės našta gula ant vyr. fondų saugotojos Dalios Padrėzienės ir direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei Juliaus Kanarsko pečių. Raginau neapleisti šitos srities, jei administracija daugiau rūpinsis muziejaus infrastruktūra, tvarkymu, pastatų priežiūra, projektų vykdymu. Muziejaus specialistų svarbiausias tikslas – eksponatų apskaita, viešinimas, pristatymas visuomenei, ekspozicijų nuolatinis papildymas naujais eksponatais, parodų organizavimas. Tokios muziejaus veiklos pagrindinės kryptys. Svarbios ir kitos: prižiūrėti parką, Žiemos sodą-oranžeriją, pastatus. Darbų, iššūkių yra begalė, bet jie visi įveikiami, padaromi, nes kolektyvas tvirtas, darnus, esame kaip šeima. Stengiausi, kad kiekvienas darbuotojas išlaisvintų kuo daugiau minčių, idėjų, išskleistų savo kūrybos sparnus. Jei nebus kūrybinio prado, užsidegimo, kolektyvas užpelkės. Pastebėjau, kai darbuotojams pasiūlai kokią idėją, projektą, kyla ir abejonių, o pradėjus idėją įgyvendinti, visi įsisuka, atgyja. Mano darbo sutartis su Kretingos rajono savivaldybe baigiasi šių metų birželio 30 dieną. Buvau pasakiusi ir savo kolektyvo žmonėms, kad ilgiau tikrai nebedirbsiu. Ne vienam buvo nuostaba, kodėl dirbu taip, lyg nesiruoščiau išeiti. Ilgametė darbuotoja Eleonora Ranciuvienė apie Žiemos sodo-oranžerijos projektą be užuolankų paklausė: „Kam, direktore, užsikrovėte tokį vargą į darbo pabaigą?“ Tas projektas išties sudėtingas, pareikalavo daug jėgų, pastangų. Vykdomi projektai darbuotojus pabudina iš tos kasdienių darbų rutinos, kolektyvas vėl naujai susitelkia, atsiranda naujų iššūkių. Štai, ėmęsi Žiemos sodo-oranžerijos remonto, sudarėme sodo-oranžerijos augalų išsaugojimo programą, numatėme, kur per remontą juos padėti, kad užtektų šviesos ir kt. Šiandieną belikę maždaug 400 tūkst. eurų vertės Žiemos sodo-oranžerijos neatliktų renovacijos darbų, kai viso projekto kaina per 1,3 mln. eurų. Svarbiausi darbai padaryti – atnaujintas stogas, įstiklinta viršutinė jo dalis, sutvarkyti baseinai, įrengta automatinė jų valymo sistema, pandusai, keltuvai neįgaliesiems. Iki Kretingos miesto šventės šių metų birželio pradžioje Žiemos sodo-oranžerijos renovacija turi būti baigta.
|
|
