|
|
|
(1741) 2023-03-28Kovą rajono keliuose pavojingai migruoja varlės
Šiemet kovo antroje pusėje prasidėjo masinė varlių migracija iš žiemojimo vietų į nerštavietes prie vandens telkinių. Kretingos rajone pagrindiniai varliagyvių maršrutai akivaizdūs kelyje Kūlupėnai–Salantai ties Kalnaliu, leidžiantis nuo kalno, ir kelyje Palanga–Šiauliai, ties Žadeikiais. Šiuose kelių ruožuose po automobilių ratais žūsta daug varlių, o vairuotojai, norėdami jas aplenkti, rizikuoja sukelti avarines situacijas. Skaitytojai nėra abejingi Į redakciją paskambinusi salantiškė Birutė sakė negalinti abejingai žiūrėti, kaip, leidžiantis Kalnalio nuokalne, ant plento pritraiškyta varlių, kitas mato šokuojant per kelią ir pakliūvant tiesiai po automobilių ratais. „Skauda širdį, matant tokius vaizdus. Pasikalbam su salantiškiais, kurie kasdien važiuoja į darbus, sako – ten migruojančių varlių kelias. Jos iš miškingų vietų, kur žiemojo, šokuoja neršti į Salanto upę. Ir taip kas pavasarį. Jų žūva daugybė. Nejaugi aplinkosaugininkai negali imtis kažkokių priemonių – galėtų uždėti tinklus, kad varlės neiššoktų į kelią. Galvoju, įsteigta tiek visokių tarnybų, institucijų, yra Salantų regioninis parkas, bet visi abejingi masinėms varlių žūtims“, – piktinosi salantiškė. Kitas skaitytojas pasidalino nemaloniu pojūčiu, kai, važiuojant į Salantus, stabtelėjo pakelėje su mažamečiu sūnumi, kuris pamatė, kaip pravažiuojantis automobilis sutraiškė vieną šokuojančių varlių. Šis vaizdas ne tik vaikui sukėlė savotišką šoką, bet ir jam pačiam paliko atgrasių įspūdžių. „Mačiau, kaip priešais važiuojantis automobilis gana pavojingai manevravo, norėdamas aplenkti pulkelį šokuojančių varlių. Sakyčiau, kad – ne išeitis varles apsaugoti, rizikuojant pačiam. Įdomu, ką mano aplinkosaugininkai?“ – teiravosi skaitytojas.
Šį ketvirtadienį numatytas paskutinis kadenciją baigiančios Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis, svarstyti teikiamas ir sprendimo projektas dėl 1 mln. 977,2 tūkst. eurų (be palūkanų) ilgalaikės paskolos paėmimo investicijų projektams įgyvendinti. Didžiausia paskolos dalis – 1 mln. eurų – skiriama Tiekėjų g. Kretingoje rekonstrukcijai paspartinti. Šios pramoninės miesto dalies svarbiausios transporto arterijos sutvarkymas kainuos per 5 mln. eurų. Tiekėjų gatvę renovuoja bendrovė „Eurovia“. „Eurovia“ yra patikimas rangovas, Tiekėjų gatvės remontą iki šių metų pabaigos turėtų užbaigti, kitiems metams nepadarytų darbų jei ir liks, tai kokių smulkių“, – teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. 2023 metais Savivaldybė Tiekėjų gatvės remontui planuoja atseikėti apie 2 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų paskolos, kita lėšų dalis – Savivaldybės biudžeto ir Kelių plėtros programos. „Jeigu šiemet nepavyks rangovui apmokėti už visus jo atliktus darbus, už likusius atsiskaitysime kitąmet“, – aiškino V. Turauskaitė. Šiemet planuojama pradėti Kretingos miesto stadiono Savanorių gatvėje rekonstrukciją, kainuosiančią per 5 mln. eurų. Savivaldybės administracija organizuoja rangos darbų pirkimą, vasarai įpusėjus tikimasi su parinktu rangovu pasirašyti sutartį, rangovas dirbti turėtų pradėti dar šį rudenį. Iš imamos beveik 2 mln. eurų paskolos stadiono rekonstrukcijai pradėti numatyta 384,2 tūkst. eurų. Paskolos 234,4 tūkst. eurų suplanuoti Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ pastato renovacijai užbaigti, pabaigtuvės numatomos šių metų pabaigoje. Savivaldybės administracija netrukus turėtų skelbti konkursą Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastato atnaujinimo (didinant pastato energetinį efektyvumą) rangos darbams pirkti. Pastato sutvarkymo kaina – apie 1 mln. eurų. Pastato remontą pradėti planuojama šiemet. Šiam projektui iš imamos paskolos skiriama 358,6 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacijaGali būti aktuali paskola automobiliui Vaiko teisių gynėjai reziumavo praėjusius metus: apie vaiko teisių pažeidimus pranešama dažniau, tačiau dar per sunkiai identifikuojamas smurtas. Kretingos rajone specialistai užregistravo 488 pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Iš jų 184 atvejai – nesmurtiniai, 23 – smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Smurtautojai – šeimos nariai Vaiko teisių gynėjai praėjusiais metais kas dvylika minučių sulaukė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vieno iš 17 Lietuvoje esančių vaikų. Nors didžioji dalis gautų pranešimų buvo nesmurtiniai, vis dėlto vienas vaikas iš 180 galimai patyrė smurtą. Kaip ir visoje Lietuvoje, Kretingos rajone iš visų smurto atvejų daugiausia fiksuojama fizinio smurto. Remiantis vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, nuo fizinio smurto dažniau nukenčia berniukai. „Kalbant apie atvejus, kai nuo smurto protrūkių nukenčia vaikai, labai svarbu suprasti, kad tai vyksta ne tik gatvėse, kai smurtauja nepažįstami žmonės. Pastarieji atvejai taip pat kelia didelį nerimą. Vis dėlto prieš vaikus kur kas dažniau smurtaujama artimoje aplinkoje, ir tai daro jų šeimos nariai“, – įvardino Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė. Sužinoję apie galimą pažeidimą prieš vaikus, Vaiko teisių apsaugos specialistai į juos reaguoja. „Reaguojame visą parą, o pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaikų teises po darbo ir šventinėmis dienomis gauname iš policijos“, – kaip vyksta darbas, atskleidė G. Bliutaitė. Nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir įvertinus, kad šeimai reikia pagalbos, vaiko teisių gynėjai šeimoms inicijuoja pagalbą, kurią teikia savivaldybėje dirbantys specialistai. „Tai padeda spręsti šeimose iškylančias problemas ir teikia vilčių, kad kiekvienas vaikas galėtų augti ir vystytis ramioje, saugioje ir vaiko poreikius, interesus atitinkančioje artimiausioje aplinkoje. Mes bendradarbiaujame su kitų institucijų atstovais, dalinamės gerąja patirtimi ir siekiame vieningo tikslo – kiekvieno vaiko gerovės užtikrinimo“, – tikino G. Bliutaitė.
Laimėjo sidabro medalį
Tarptautiniame projekte olimpiados VILIPO nacionaliniame etape Pranciškonų gimnazijos auklėtinė Ula Virbalytė laimėjo sidabro medalį. Ją konkursui parengė biologijos mokytoja Lina Jucytė. Šios olimpiados tikslas – skatinti skirtingų šalių mokinius suvokti globalias aplinkosaugos, aplinkos tvarkymo problemas ir ieškoti problemų sprendimų, pasitelkiant gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, robotiką, programavimą ir menus. VILIPO – tai tarptautinis konkursas 14–19 metų moksleiviams. VILIPO skatina pasaulinį aplinkosaugos problemų supratimą ir tvarumo siekimą pasitelkiant pagrindinius mokslus, menus, technologijas ir inžineriją.
Publikos pageidavimu balandžio 6 dieną 18.30 valandą Klaipėdos Žvejų rūmuose bus pristatytas papildomas šokio spektaklis „Sapnai ir kaktusai“, nes į trečiąją premjerą kovo 31 dieną bilietų jau nėra, o publikos susidomėjimas pasaulinio garso pastatymu tik didėja girdint susižavėjimo kupinus atsiliepimus.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Sapnai ir kaktusai”, kur greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ (Kaktusai) pristatomos ir Roberto Bondaros (Lenkija) choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“ sulaukė didžiulio ne tik šalies, bet užsienio šokio gerbėjų susidomėjimo.
Baleto kritikė Skaidra Baranskaja sako, kad tiek darniai judančių, bet individualiai besireiškiančių žmonių scenoje retokai gali pamatyti. „Neįtikėtinas Klaipėdos baleto trupės įdirbis. Lengva ranka A. Ekmanas mestelėjo pasauliui 27 minučių šedevrą „Cacti“ ir jam nepatinka, kai kažkas iš savo varpinės bando aprašinėti per pasaulį sklendžiantį fenomeną. Tiesiog džiugu, kad „Kaktusai“ sudygo ir Lietuvoje“,- akcentuoja ji.
„Klaipėdoje atgimusių choreografinių darbų pagrindinis stebuklas – tikslus atlikimas, žavintis savo laisve ir choreografinio piešinio vaizduote. Surinkti skirtingų mokyklų šokėjai parengti taip akademiškai, jog šokio visuma tapo lengvai sklindančia plastine jėga, leidžiančia šokamiems siužetams virsti gilesnių apmąstymu šaltiniu“,- džiaugiasi teatrologė Daiva Šabasevičienė.
Anot teatro kritikės, šokio dramaturgės Sigitos Ivaškaitės, „Kaktusai“ gali būti apie viską, apie nieką ir apie ką nori kiekvienam iš mūsų, nes jų tikslas yra scenoje parodyti kūrybos ir samprotavimų apie ją susidūrimą, taip išryškinant absurdiškumą. „Juk visi be išimties meną patiriame skirtingai“,- rašo Sigita Ivaškaitė.
KLAIPĖDOS g. ir NIDOS g. sankryžoje kovo 24 d. apie 22 val. sustabdytas automobilis „Volvo“, kurio keleivis, gimęs 1998 m., turėjo augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos.
Pradėtas tyrimas.
PALANGA
Prie KLAIPĖDOS pl. ir VIRBALIŠKĖS tak. sankryžos kovo 26 d. apie 04.28 val. sustabdyto automobilio „Hyundai Tucson“ vairuotojui, gimusiam 1996 m., nustatytas 1,87 prom. neblaivumas.
Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Įvyko Kretingos rajono krepšinio veteranų pirmenybių finalinės kovos. Šiemet jose galėjo dalyvauti 1988 m. ir anksčiau gimusieji krepšininkai, iš viso dalyvavo šešios komandos.
Didžiajame finale, kaip ir pernai, susitiko Salantų „Granitas“ ir šiemet nė vieno pralaimėjimo nepatyrusi „Urbovita“ – abi komandos padovanojo gražų reginį gausiai surinkusiems žiūrovams ir komandų sirgaliams.
„Urbovita“ sėkmingiau pradėjo rungtynes, joms įpusėjus ji pirmavo 11 taškų persvara – 43:32. Trečią kėlinį „Granitas“ pradėjo sėkmingiau atakuoti krepšį ir prieš lemiamas dešimt minučių rezultatas buvo lygus 59:59. Ketvirtą kėlinį „Urbovitos“ komanda vėl perėmė iniciatyvą, bet salantiškiai nepasidavė ir, įpusėjus kėliniui, pirmą kartą išsiveržė į priekį ir net kelis kartus įgijo 6 taškų persvarą. Likus žaisti 13 sek., esant lygiam rezultatui, salantiškiai, pelnę du taškus, išsiveržė į priekį, bet paliko „Urbovitai“ 3 sekundes. Po minutės pertraukėlės „Urbovitai“ irgi pavyko rasti spragą „Granito“ gynyboje ir pražanga likus 1 sekundei pasiuntė prie baudų metimo linijos „Urbovitos“ puolėją Audrių Mineikį, bet daugumos nuostabai šis pataikė tik pirmą baudos metimą, antrasis tikslo nepasiekė. Nors puolime buvo atkovotas kamuolys, bet laiko pelnyti dvitaškį pritrūko, ir salantiškiai iškovojo pergalę 85:84. „Granitą“ į pergalę didžiajame finale vedė Alvydas Grikpėdis (2/4 tritaškiai, 7/9 baudos, 11 atk. kamuolių, 6 rez. perdavimai, 2 blokai, 12 išprov. pražangų, 30 naud. balų), pelnęs 19 taškų, Daivydas Kūra (4/10 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) pridėjo 18; „Urbovitos“ komandoje Audrius Mineikis (5/7 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 15 atk. kamuolių, 2 blokai, 8 išprov. pražangos, 48 naud. balai) pelnė 30, Deivydas Petravičius (8/18 dvitaškiai) – 16 tšk.
Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrui „Atžalynas vadovaujanti vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, kuriai patikėtos ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentės pareigos, atstovavo Lietuvai Vilniuje įvykusiame Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso (NEATA) susitikime, kuriame aptarė būsimus 5-erių metų darbus.
Kretingiškė pasiūlė savo idėją
Pasak A. Antulienės, kuri pastarajame susitikime vienintelė atstovavo Lietuvai, NEATA sudaro 9 valstybės: 3 Baltijos šalys, Suomija, Norvegija, Švedija, Danija, Islandija ir Farerų salos. Per teatrų festivalį 1998-aisiais Norvegijoje buvo nuspręsta, kad reikia susivienyti į aljansą, kuris kas dvejus metus rengiamas vis kitoje šalyje. Taip ratas ir įsisuko: dešimtasis aljanso ir pirmasis Lietuvoje 2000-aisiais įvyko Trakuose, o vėliau – 2018-aisiais, pabuvojęs kitose valstybėse, antrąkart Lietuvoje surengtas Anykščiuose.
Ligi šiol šis festivalis yra didžiausias tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Pernai buvo laimėtas Šiaurės Europos šalių kultūros fondo projektas, kad per 3 etapus aljanso atstovai galėtų susitikti ir aptarti penkerių metų ateities planus – kad jiems įgyvendinti gautų lėšų iš Europos fondų. Po pandemijos pernai 9 šalių atstovai susitiko Helsinkyje Suomijoje, o dabar – Vilniuje.
„Svarstėme, kokius įdomius projektus galėtume įgyvendinti. Pasiūliau idėją, kad iš kiekvienos valstybės atrinktume bent po vieną aktorių, režisierių, scenografą, kompozitorių ir sukurtume bendrą spektaklį. Šio spektaklio premjerą galėtume rodyti visi kartu. Ir dar – panaudojus šiuolaikines technologijas galima būtų šį spektaklį vienu metu parodyti visose šalyse savomis kalbomis: tarkim, pradeda lietuviai, tęsia suomiai, o iš jų perima norvegai ir taip apima visų 9 valstybių kūrėjus“, – savo sumanymą atskleidė A. Antulienė.
Trečiasis aljanso etapas numatytas spalį Rejkjavike Islandijoje, kur ir paaiškės, ar šalys pritars A. Antulienės idėjai. „Degu tuo sumanymu, laukiu nesulaukiu svarstymo rezultatų“, – atviravo režisierė.
Klaipėdos valstybinės kolegijos nuotr.
Atsižvelgusios į mokslinio tyrimo duomenis, Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojos kartu su partneriais iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos sukūrė stalo žaidimą, kurį žaidžiant sprendžiamos skirtingų kartų komunikacijos problemos.
Šis žaidimas – tai vienas mokslinio tyrimo „Skirtingų kartų komunikacijos problemos turizmo organizacijose“, vykdyto pagal NordTournet-3 projektą „Solving Communication Problems of Different Generations in Tourism companies“, rezultatų.
Tyrimą su parneriais iš Latvijos ir Švedijos viešosios įstaigos „Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centras“ direktorės Julijos
Šešeikos užsakymu atliko Klaipėdos valstybinės kolegijos docentė dr. Gita Šakytė-Statnickė ir lektorė Laurencija Budrytė-Ausiejienė. Sukurtas žaidimas turi populiariausių pasaulio žaidimų „Monopolis“ ir „Dixit“ bruožų.
„Praktinė žaidimo nauda yra skatinimas spręsti problemas, kilusias dėl skirtingo amžiaus ir skirtingų įpročių. Tai yra būdas padėti žmonėms susikalbėti. Žaidžiant skatinamas kūrybiškumas, komandinis darbas, nes geriausi sprendimai gimsta ne pačiam vienam, o suvienijus jaunesnių ir vyresnių kartų gerąsias savybes, įgūdžius, žinias, potencialą“, – tvirtino viena žaidimo autorių L. Budrytė-Ausiejienė.
Stalo žaidimo koncepcijai kurti kolegijos docentė dr. Gita Šakytė-Statnickė pasitelkė savo disertacijoje sukauptus duomenis apie kartų klasifikavimą ir kartų kertinius skirtumus. Pagal Kartų teoriją, išskirtos 4 šiuo metu darbo rinkoje veikiančios kartos: Kūdikių bumo karta (gimusieji 1943–1960 m.), X karta (gimusieji 1961–1981 m.), Y karta (gimusieji 1982–2000 m.) ir Z karta (gimusieji po 2000 m.). Kartos klasifikuojamos pagal gimimo metus, nustatant kartos formavimuisi įtakos turėjusius reikšmingus socialinius, ekonominius, politinius, kultūrinius ir kitokius pokyčius.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė preliminarias savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių datas 60 Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybėje. Klaipėdos apskrityje naujosios Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai ir meras Antanas Kalnius prisieks pirmieji.
Rinkimų kodeksas numato, kad per pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį savivaldybės nariai ir meras duoda priesaiką, jiems įteikiami savivaldybės tarybos narių pažymėjimai. Pažymėjimus įteikia konkrečios savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas – Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisijai per 2023 m. savivaldos ir tiesioginius merų rinkimus vadovavo Alma Voveraitienė.
Kretingoje pirmasis rajono Savivaldybės tarybos posėdis turėtų įvykti balandžio 13 d. 11 val.
Pagal kovo 5 dieną įvykusių rinkimų rezultatus ir pirmumo balsus, Kretingos rajono savivaldybės 25-ių narių tarybą sudarys: 11-a politinio komiteto Kretingos kraštas narių – Darius Petreikis, Vilius Adomaitis, Vaida Jakumienė, Simas Končius, Povilas Černeckis, Jolanta Girdvainė, Gileta Gedvilienė, Romandas Žiubrys, Saulius Šopaga, Dalia Bieliauskienė, Vilma Preibienė, 3 Demokratų sąjungos „Vardas Lietuvos“ atstovai Vitalija Valančiutė, Tomas Abelkis, Arūnas Merkelis, tiek pat mandatų turintys Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai – Violeta Turauskaitė, Egidijus Viskontas, Steponas Baltuonis, po 2 mandatus turintys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai Giedrius Petreikis ir Gediminas Venckus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Juozas Mažeika ir Vaidas Kuprelis bei politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ nariai Mindaugas Černeckis ir Justė Stonkutė; po 1 mandatą rajono Savivaldybės taryboje turės Liberalų sąjūdis ir Darbo partija: atstovauti šioms politinėms partijoms rinkėjai patikėjo atitinkamai Romualdui Jablonskiui ir Vytautui Ročiui.
Naujoje Savivaldybės tarybos kadencijoje darbo šioje institucijoje patirties turi 12-a tarybos narių.
Klaipėdos apskrities savivaldybėse pirmieji tarybų posėdžiai įvyks: Klaipėdos miesto – vyks balandžio 20 d. 10 val., Klaipėdos rajono – balandžio 17 d. 10 val., Šilutės rajono – vyks balandžio 27 d. 14 val., Palangos miesto – balandžio 20 d. 10 val., Neringos – balandžio 28 d. 11 val., Skuodo rajono – balandžio 18 d. 13 val.
Viena salantiškė šeštadienį rajono ugniagesiams pranešė apie galimą padegimą. „Apie 19.44 val. buvo pranešta, kad prieš kelias valandas buvo padegtas namo verandos kampas“, – įvykį įvardino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.
Kas padegė jos verandą, moteris nematė, tačiau įtarė, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia. Ugnį namo šeimininkė užgesino pati, todėl ugniagesių neprireikė. Aiškintis galimas gaisro priežastis išvyko tarnybos inspektorius.
Įvykis tiriamas.
Per savaitgalį Palangoje automobiliai kliudė vieną pėsčiąją ir paspirtukininką. Kovo 24 d. apie 9.42 val. Gintaro ir Vytauto gatvių sankryžoje automobilis kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią aštuoniolikmetę ir pasišalino iš įvykio vietos. Aštuoniolikmetė nukentėjo.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad iš įvykio vietos pasišalino automobilį „Ford Transit Connect“ vairavusi 73 metų moteris.
Kita situacija įvyko kovo 26 d. apie 14.04 val. Vytauto ir Jazminų gatvių sankryžoje. Automobilis „Toyota RAV4“, vairuojamas 49 metų vyro, kirsdamas pėsčiųjų taką, kliudė elektriniu paspirtuku važiavusį 38 metų vyrą, pastarasis per įvykį nukentėjo.
Vizualiai lengvi, švelnių spalvų ir medžiagų, santūriai dekoruoti, kaip ir visa, kas būdinga japonų menui ir kultūrai. Tokie yra pagal senovinę japonų rankdarbių meno, vadinamo kimekomi, techniką kretingiškės Aldonos Narkuvienės, buvusios pedagogės, o dabar – Trečiojo amžiaus universiteto rankdarbių klubo vadovės, sukurti velykiniai margučiai.
Išrado vienuolis, puošdamas lėlę
A. Narkuvienė, ilgametė Pranciškonų gimnazijos technologijų mokytoja, išbandžiusi įvairius rankdarbių kūrybos būdus, įvaldžiusi jų puošybos techniką, sakė, kad Velykoms prieš porą metų sumaniusi papuošti kiaušinius pačios išsiuvinėto audeklo skiautėmis. O šiemet sumąsčiusi sudėtingiau – sukurti puošmenas Velykų medžiui kimekomi būdu. Šią techniką ji jau išbandė ir kalėdiniams žaislams.
Pagal šį metodą kiaušinio formoje ji išskaptuoja simetriškus griovelius, padalijusi kiaušinį į 4,8,16 ar 18 dalių, ir į tuos griovelius sukamšo audinio atraižas, o griovelius užtaiso spalvingomis virvelėmis, juostelėmis, taip juos paslėpdama. Kiaušinį dar dekoruoja gėlytėmis, žvaigždutėmis, kaspinėliais.
„Šis būdas nėra naujovė, tik gal kiaušinius dekoruoti Japonijoje neįprasta, nes tai nebūdinga jų tradicijoms. O šiaip ši technika paplitusi pasaulyje jau kone tris šimtmečius. Manoma, kad XVIII a. vienuolis iš Kioto miesto išskaptavęs lėlytę iš medžio ir sumanęs ją aprengti: tam išgremžė griovelius ir į juos įtaisė audeklo skiautes.
Reikia ir matematikos įgūdžių
Tačiau kimekomi būdas nėra toks paprastas, kaip nuskamba A. Narkuvienės žodžiais: pasirodo, iš pradžių reikia gerai matematiškai apskaičiuoti matmenis ir ant kiaušinio išsibraižyti taisyklingas linijas ir tik tuomet išskaptuoti 0,3-0,5 cm gylio griovelius. Sudėtingiausia išgremžti suktas S formos linijas. Tiesa, ne tikrame kiaušinyje, o jų formose iš putplasčio – tokių dabar galima nusipirkti. Tuomet tenka derinti medžiagos gabalėlių spalvas, faktūrą, išsipjaustyti jų formas, paliekant ilgesnius kraštus, kurie kamšomi į griovelius, ir prie jų pritaikyti užpildą – dekoratyvines juosteles. O kur dar audinių, virvelių, dekoratyvinių mažmožių paieška parduotuvėse, turguje, dėvėtų drabužių krautuvėse.
„Dekoravimui labai tinka vyriški marškiniai, jų specifinio audinio kokybė. Jų, visokių spalvų, prisiperku „blusturgiuose“. Švelnūs šio audinio atspalviai labai dera tarpusavyje ir su kitais prabangesniais audiniais. Smagu taip kurti, nes žinai, kad ir pats prisidedi prie, kaip dabar madinga sakyti, tvarumo ir ekologijos puoselėjimo“, – kalbėjo kūrėja.
Iš ketvirtadienį prie Seimo įvykusio protesto mitingo, kuriame Lietuvos žemdirbiai išreiškė nepasitikėjimą žemės ūkio ministru, nepasitenkinimą dėl itin nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų ir Žemės ūkio ministerijos bei Vyriausybės reakcijos į visa tai, kretingiškiai ūkininkai grįžo toli gražu nepakilios nuotaikos, tačiau ir iki galo dar nepraradę vilties.
Ministru nori matyti Kazį Starkevičių
„Juk Seime yra 141 narys. Galbūt ne visų jų požiūris į dabartinį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir į žemės ūkio ateitį apskritai yra toks pat, koks Premjerės“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.
Nuo scenos prie Seimo nuskambėjo interpeliacijos ministrui iniciatoriaus, vieno iš šios protesto akcijos organizatoriaus Pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidento Jono Vilionio mintis iš posto išklibinus K. Navicką prašyti, kad žemės ūkio ministru sutiktų būti Kazys Starkevičius. Nors šis Seime taip pat atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, yra frakcijos narys, bet tai – geresnė išeitis, turint galvoje, kad konservatoriai šios pozicijos kitoms partijoms neužleis. K. Starkevičius ministerijai yra vadovavęs jau anksčiau. Idėją dabartinį ministrą pakeisti K. Starkevičiumi ūkininkai pasitiko gausiais plojimais.
„Tik kažin, ar Vyriausybė to norės – jai turbūt pats geriausias tas ministras, kuris yra paklusnus, vykdo, ką reikia, ir nekelia problemų“, – svarstė R. Paulikas.
Protesto akcijos dalyviai prašė gelbėti visą žemės ūkį, o pieno ūkininkų vienas pagrindinių reikalavimų – skirti 40 mln. eurų dėl žemų pieno kainų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Kol kas Žemės ūkio ministerija žada suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, bet ši suma netenkina.
Jau tikrai ne viena dešimtis Klaipėdoje veikiančių įmonių gali patvirtinti, kad personalo atranka Klaipėdoje tapo žymiai paprastesnė, kai į pagalbą pradėta pasitelkti ilgametę patirtį šioje srityje turinčius profesionalius ir inovatyviomis idėjomis garsėjančius personalo paieškos bei atrankos agentūrų specialistus.
Dauguma įmonių turi aiškų įsivaizdavimą, koks būtų idealus jų darbuotojas, t. y. kokios turėtų būti jo asmeninės savybės ar profesinė patirtis. Niekam čia nėra paslaptis, kad kiekviena įmonė turi labai skirtingą, kartais net specifinį matymą, koks tas specialistas turėtų būti, kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymėti, kokią darbinę patirtį turėtų būti „susirinkęs“ ir pan. Tokie individualūs įmonių poreikiai reikalauja ir individualių sprendimų, paremtų išgrynintais lūkesčiais ir kandidatų portretais.
Žinomas lenkų choreografas, Stanislovo Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje baleto meno vadovas Robert Bondara Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2020-aisiais sukūręs šokio spektaklį „Faustas" grįžta į pajūrį. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis Muzikinis teatras pakvies į išskirtinę dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai” premjerą, kurioje greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ (Kaktusai) bus pristatytos ir R. Bondaros choreografinės kompozicijos „ŽAGSULYS“ (Hiccup) bei „8m68“.
„Kaskart kurdamas choreografiją pradedu nuo kažkokio atspirties taško, įkvepiančios idėjos ar impulso. Sukurti „ŽAGSULĮ“ (Hiccup) paskatino tai, ką galėtume apibūdinti žodžiu superego – psichoanalizėje vartojama sąvoka. Kaip bepavadintume, mus nuolatos lydi pojūtis, kad kažkas, glūdintis giliai kiekvieno mūsų viduje, nuolat kužda, kas teisinga, o kas ne. Taisyklių ir elgesio modelių reguliuojamame pasaulyje šis jausmas kyla veik nevalingai – lyg žagsulys“,- pasakoja R. Bondara, šio kūrinio premjerą pristatęs 2015 m. kovo 20 d. Varšuvos Didžiajame teatre, kaip Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 7“ dalį.
„8m68“ esmė - santykiai tarp šokėjų. „Kūrinio varomoji jėga – tai trauka arba atstūmimas, kitų valdymas arba paklusimas kito valiai. Įkvėpimo šaltiniu šiai iš pažiūros abstrakčiai choreografijai tapo kasdienės patirtys ir tarpasmeniniai santykiai, išversti į judesių ir formų kalbą. Judėdami pagal Amono Tobino muziką šokėjų kūnai kuria energija ir emocijomis trykštantį peizažą, užklotą baltu sniegu...“,- akcentuoja R. Bondara. Choreografinės kompozicijos „8m68“ premjera įvyko 2012 m. gegužės 11 d. Varšuvos Didžiajame teatre. Ji pristatyta kaip Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 4“ dalis.
Beje, R. Bondara yra ir choreografinių kompozicijų „ŽAGSULYS“ (Hiccup) bei „8m68“ kostiumų ir šviesų dailininkas.
|
|
