|
|
|
(1740) 2023-03-24Miesto veidas – be medinių skulptūrų
Renovuojant Vilniaus gatvę, kuri išvien su Rotušės aikšte laikomos mūsų miesto veidu, buvo pašalintos medžio skulptūros, puošusios kabančias saleles viršum lurdo ir priešais bažnyčią. „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, koks šių tautodailės kūrinių likimas ir ar verta būtų jas sugrąžinti į moderniai atkurtą Vilniaus gatvę. Skulptūros – vienose rankose Ilgametė Kretingos tautodailininkų klubo „Verpstė“ vadovė muziejininkė Danutė Šorienė prisiminė, kad medžio darbus – skulptūras, koplytstulpius, suolus – gatvės salelėse prieš kelis dešimtmečius sukūrė garsūs to meto krašto medžio meistrai Steponas Žiubrys, Antanas Buivydas, Pranas Zapalis, Feliksas Lukauskas, Raimundas Puškorius, kuris vėliau kai kurias jų ir atkūrė. O ir pradėjus Vilniaus gatvės renovaciją, nuimti medžio darbai, pagal susitarimą, buvo išgabenti į R. Puškoriaus dirbtuves, kad tautodailininkas jas sutvarkytų ir pagal galimybes atkurtų. D. Šorienė nerimavo, kodėl darbai vis dar neatkurti ir nesugrąžinti į savo ankstesnes vietas. „Nebuvo duotas konkretus terminas, kada turiu darbus užbaigti: kai ką jau sutvarkiau, kai kas dar nebaigta. Vienos skulptūros labai sutrešę, kitos pusėtinai. Atkūriau P. Zapalio ir F. Lukausko koplytstulpį, buvusį viršum lurdo, sutvarkiau skardinę jo dalį. Ganėtinai pavargusios S. Žiubrio skulptūros, kurios buvo po stogeliu. O ir atvežė į dirbtuves aplaužytas kaip malkas. Už darbą dar negavau nė pinigų. Kažkada sutartis su Savivaldybe buvo pasirašyta, bet aš nebeatmenu, kokią sumą sutarėme. Tuo pačiu sutvarkiau ir Adolfo Viluckio „Angelą“ J. Basanavičiaus gatvėje“, – kalbėjo R. Puškorius. Jis sakė, kad iš pagarbos savojo krašto medžio meistrams – pusės jų jau nebėra tarp gyvųjų – jis ir ėmėsi šio darbo tam, kad būtų įprasminti jų darbai Kretingoje.
Ar perkate vaistus iš „antrų rankų“?
Pelėkiai. Kaimas prie Kulšės upelio
Pelėkių žemės plyti Kulšės upelio pakrantėse, šalia Laukžemės. Ši kaimynystė lėmė tai, kad XIX a. ir XX a. I ketvirtį kaimas buvo priskiriamas Laukžemei, nes jo žemėje buvo įsikūręs Laukžemės dvaro ūkinis-gamybinis centras, pavadintas Pelėkių palivarku. Vietovės vardas siekia priešistorinius laikus Archeologiniai paminklai liudija, kad Pelėkiuose žmonės nuolat gyvena nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Iš pradžių tai buvo Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūrinės grupės atstovai, kuriuos VII–VIII a. pakeitė jiems giminingi kuršiai. Manoma, kad vietovės vardas taip pat siekia priešistorinius laikus. Kalbininkų nuomone, žodis „pelekis“ senųjų baltų kalba galėjo reikšti tai, „kas (at)skelta (pasidaręs aštrus, smailas)“. Iš jo kilo stogo kraigo pavadinimas „pellekis“ prūsų kalba, o žuvies plaukmens pavadinimas „pelekas“ – lietuvių kalba. Mūsų kaimynų latvių kalba žodžiu „pelēks“ įvardijama pilka spalva. Pelėkių kaimas pradėjo formuotis XV a., kai į Lietuvai atitekusias apytuštes kryžiuočių išžudytų kuršių žemes ėmė keltis žemdirbiai žemaičiai. Visiškai jis susiformavo XVI a. 7 deš., per Valakų reformą. Kaimui priklausė apie 695 ha dydžio stačiakampis žemės sklypas, nutįsęs nuo Laukžemės iki Auksūdžio. Jo kaimynystėje driekėsi Sūdėnų bei vėliau atsiradusių Žynelių, Maloniškių ir Medomiškių kaimų žemės. Kaimo ribas žymėjo akmenų pylimai-ežios. Paskutinį tokį pylimą, Pelėkius skyrusį nuo Sūdėnų, melioratoriai sunaikino po 1970 m. Pelėkiai priklausė Laukžemės dvarui. Kaimas buvo gatvinis, jo sodybos stovėjo dešiniojo Kulšės kranto aukštumos pakraštyje, abipus pagrindinės gatvės, jungusios gyvenvietę su ariamais laukais, ganyklomis ir keliais. Jame gyvenę žemdirbiai mokėjo dvarui mokestį už žemės rentą, taip pat mokesčius dvarui išlaikyti, atlikinėjo įvairias prievoles. Dvasiniais jų reikalais rūpinosi Laukžemės katalikų bažnyčios dvasininkai.
Laukžemės katalikų bažnyčios 1802–1827 m. krikšto metrikų knygoje yra minimos Pelėkiuose gyvenusios Ablonskių, Bendikų, Bertašių, Danilavičių, Galdikų, Gigų, Girtų, Grikšų, Jablonskių, Kiesų, Kusų, Lapinskių, Lekstučių, Mikučių, Mineikių, Misių, Mockų, Narkų, Naruišių, Norvaišių, Piekų, Pukinskių, Puškorių, Raišių, Ronkių, Rukių, Salių, Serapinų, Serapinavičių, Skersių, Statkų, Strakšių, Šimkų, Tarvydų, Zaburų, Želvių, Žilių (Žilevičių), Žobakų šeimos. Krikšto metrikų įrašai liudija, kad šeimoje dažniausiai gimdavo vienas kūdikis. Dvynukių Kotrynos ir Barboros 1825 m. susilaukė tik Vincentas ir Kotryna Danilavičiai. Nesantuokiniai vaikai tuo metu gimdavo labai retai. Jų per 25 metų laikotarpį susilaukė tik dvi kaimo merginos: Elena Kiesaitė ir Kotryna Skersytė.
Aptarė Akmenos upės ir užtvankų ateitį
Susitikime su aplinkos ministru Simonu Gentvilu Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sprendė, kaip Kretingai atsikratyti galvos skausmu dėl itin didelio Akmenos-Danės vandens užterštumo ruože nuo Birutės gatvės iki „Vienkiemio“ sodybos, taip pat, ką daryti su užtvankomis, trukdančiomis žuvims migruoti. Prieš kelis mėnesius rajono Savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kurioje – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai, Aplinkos ministerijos atstovai, Savivaldybės administracijos specialistai, meras taip pat diskutavo, kokių priemonių imtis, kad upės aukštupį ir žemupį galėtų išvalyti, ir po kelerių metų nebūtų ekologinės problemos, laisvai migruotų žuvys, o miesto gyventojai džiaugtųsi švariu vandeniu. „Esam iniciatyvos išvalyti upę pradininkai Lietuvoje, bandome atrasti ekfektyviausius būdus, todėl ministras į pokalbį buvo pasikvietęs ir keletą savo vadovaujamos ministerijos specialistų, nes jiems taip pat aktualu – galbūt priimtas sprendimo modelis ateityje bus taikomas ir kitoms savivaldybėms“, – sakė A. Kalnius. Nuspręsta, kad pirmuoju darbų etapu bus nuleidžiamas upės vanduo, tikrinamos gyventojų nelegalių prisijungimų ir nuotekų išleidimo vietos. Tai bus atliekama keletą kartų – pavasarį ir vasarą nuslūgus vandeniui, rudenį, o po to – ir vėl. Tada paaiškės, kokių priemonių imtis toliau. Su ministru meras diskutavo ir apie užtvankas, trukdančias laisvai migruoti žuvims. Vienintelė nereikalinga užtvanka Kretingoje – Bajorų, nes tai pirmoji migracijos kliūtis Akmenoje. Kitų nugriauti neverta, nes, pavyzdžiui, prie „Vienkiemio“ žuvims atsidarytų tik 2 km kelias. Užsiminta, kad, pašalinus slenkstį Šventosios upėje, žuvų migracijai atsivertų 40 km. „Bet tai jau būtų tarptautinis projektas, mat dalis upės yra mūsų teritorijoje, dalis – brolių latvių“, – sakė A. Kalnius.
Į beržynėlį – sulos parsinešti
Pavasarį lauke naktimis nebesant minusinei temperatūrai, ruošdamiesi sproginti pumpurus ir auginti lapus, klevai ir beržai per šaknų sistemą savo kamienus prisipildo dirvožemio vandeniu su vertingomis mineralinėmis medžiagomis – sula, kuria susivilioja ir ne vienas šio ypatingo gėrimo mėgėjas. Šviežia sula – saldoka, priklausomai nuo metų, skonis gali skirtis net jos prisileidus ir iš to paties medžio. O štai klevo sula bus kur kas saldesnė negu beržo. Šaldytuve laikomas medžių gėrimas išsilaikys šviežias vos dvi ar tris dienas. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško apsaugos specialistės Jurgitos Mikšytės teigimu, kad medžiams būtų padaryta kuo mažiau žalos, sulą galima leisti iš jų ne plonesnių negu 20 cm skersmens. Ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus medienoje pragręžus iki 3 cm gylio skyles, kurių skersmuo ne didesnis negu 2 cm, sulai teisingai tekėti įstatomi vamzdeliai. Tarpai tarp išgręžtų skylių – ne mažesni negu 10 cm. Indą, į kurį bėga sula, patariama pridengti tinkleliu ar marle, kad neprikristų vabzdžių bei kitų nešvarumų. Specialistė akcentavo, kad maždaug po savaitės dviejų ar trijų, kai jau sula nustoja bėgti, kamiene negalima palikti atvirų skylių – būtina užkaišyti tokio pat skersmens mediniais kaištukais.
Prie Palčio upės – užkarda. Nuo taško A iki taško B tenka sukti vingius
Karteniškiai Kretingos gatvės gyventojai Romualdas Jonutis ir Juozas Šiaulys su valdžios atstovais spręsti problemą susitiko kelyje, jungiančiame miestelį ir Rubulių kaimą, ties raudonu atitvaru prie Palčio upelio. Įvykdė aplinkosaugininkų reikalavimą Kažkada buvusios pralaidos seniai nebėra, o šią žiemą, aplinkosaugininkų ir rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisijos nurodymu, seniūnijos pastatytas atitvaras per upelio brastą, kad neterštų tepalais gamtos, važiuoti automobiliams uždraudė. Tad dabar karteniškiams ir rubuliškiams, norintiems patekti į bažnyčią arba kapines, o Kretingos gatvės gyventojams – į savo dirbamus laukus, tenka sukti didžiausius vingius. „Mano žemės sklypas ribojasi su uždaryta brasta. Anksčiau nuo jos iki laukų važiuodavau 30 metrų, o dabar – 10 kilometrų“, – pasakojo J. Šiaulys, Kretingos rajono savivaldybei inicijavęs raštą, kuriame išdėstė ir pačią vietovės istoriją. Kretingos gatvė yra kažkada buvusio ir iš dalies iki šiol išlikusio kelio Palanga–Šiauliai, kuriuo, kol kitoje vietoje nebuvo nutiestas plentas, važiuodavo ir keleivinis transportas. Gatvė prasideda nuo Kartenos bažnyčios ir baigiasi ties Pirmojo pasaulinio karo kareivių kapinėmis. Palei gatvę taip pat yra Kartenos kapinės, poilsiautojų ir žvejų mėgstamas vandens telkinys, vadinamas žvyrduobe, grafo Zubovo įrengtas nuostabaus reljefo 200 metų senumo genetinis ąžuolų draustinis, kitaip dar vadinamas daigų mišku. Teka ir du upeliai – vienas – be pavadinimo, o kitas – jau minėtasis Paltis. Kad pralaida per šį upelį buvo sulaužyta prieš 34-erius metus, patvirtino Kretingos gatvės senbuvis R. Jonutis. Anot pašnekovų, nelikus pralaidos, gyventojai šalia pasidarė brastą, kad ja galėtų vykti pėsčiųjų ir transporto judėjimas. Palei neasfaltuotą gatvės dalį – 3 sodybos, kuriose poilsiauja turistai iš visos Lietuvos, neretai sulaukiama svečių ir iš užsienio. Baidarių Minijos upe sezonu vienu metu sodybose apsistoja iki 240 turistų, o Minijos senvagę ypač pamėgę žvejai. „Turistai iš Klaipėdos ar Palangos pagal navigaciją nukreipiami į Kretingos gatvę. Žvyrkeliu važiavę kelis kilometrus tie žmonės atsiremia į atitvarus, apsisukti nėra kur. Gadinamos mašinos, teršiamas oras“, – kalbėjo J. Šiaulys.
Darbas, kuris kartu ir pomėgis
Trys skirtingo dydžio dailios kalės – labradorė Dela ir dvi Airos vardu pavadintos mišrūnės – staiga iššoka iš jų auklės Sandros Tamašauskienės automobilio, sustojusio Kretingos Rotušės aikštėje, bagažinės. Nuolat šalia žmogus „Jos keliauti įpratusios, tik kitu maršrutu – nuo namų Mazūriškių kaime iki tolokai esančio Girulių miško. Šis atvejis išskirtinis – pabuvos dar ir Kretingos mieste, šaligatviais pavaikščios“, – juokėsi daug laiko užsienyje praleidžiantis, bet, kada gali, prižiūrėti vieną savo ir kelis svetimus šunis žmonai padedantis vyras Martynas. Anksčiau dirbusi gyvūnų prieglaudoje „Linksmosios pėdutės“, šunis mylinti Sandra nusprendė nuo šios veiklos nenutolti, liko savanorė, be to, savo įsteigtuose „Antruose namuose“ Mazūriškių kaime (Klaipėdos r.) duris atvėrė tiems keturkojams, kurių šeimininkai išvažiuoja atostogauti. Vienu sykiu priimami 6 šunys, jie čia gali praleisti nuo vienos paros iki trijų mėnesių. „Su keturkojais draugais žaidžiam, vaikščiojam po mišką, mėgaujamės gamta ir vandens telkiniais, o vakarus leidžiam visi kartu ant sofos“, – papasakojo Sandra. Anot jos, tuo „Antri namai“ ir skiriasi nuo šunų viešbučio, nes šalia gyvūno nuolat yra su juo bendraujantis žmogus. Iššūkius moka įveikti Pradėti šią veiklą S. Tamašauskienę paskatino atostogoms besiruošianti draugė, kuri prasitarė neturinti, kam palikti augintinį, kad, išvykus už Lietuvos ribų, širdis jaustųsi visiškai rami. „Pagalvojau, žmonių, kuriems reikalinga tokia paslauga, turėtų būti nemažai. Ir neapsirikau, į mus kas nors nuolat kreipiasi, ypač vasarą“, – atviravo moteris, turinti patirties, kaip elgtis ir su bailiais, ir su per daug energingais šunimis. Svarbiausia, kad atvežti gyvūnai nesielgtų agresyviai nei žmogaus, nei kitų keturkojų atžvilgiu – nekąstų, nepultų „pjautis“. „O pasitaikė, kad šeimininkai šias savybes ir nuslėpė, vėliau sakė tiesiog pamiršę įspėti. Turėjau tokį iššūkį, teko įveikti“, – prisiminė „Antrų namų“ įkūrėja. Bet iššūkių gali pasitaikyti ir daugiau – pavyzdžiui, kai šuo suserga... Gyvūnų priežiūros kursus išklausiusi, žinias nuolat gilinanti S. Tamašauskienė atviravo ir pati gebanti gyvūną slaugyti, nekeliant streso suleisti vaistus, sugirdyti tabletę, bet, reikalui esant, ir neprisiskambinus, nepasitarus su šeimininkais gali nuvežti į veterinarijos kliniką.
Protestuotojų minioje prie Seimo – ir kretingiškių balsas
Atstatydinti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, „išlupti“ bent 40 mln. Eur patirtiems nuostoliams kompensuoti ir pasikalbėti su Premjere Ingrida Šimonyte – tokie buvo pagrindiniai vakar Vilniuje, prie Seimo, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos surengtos vienos didžiausių pastaruoju metu žemdirbių protesto akcijos reikalavimai. Žemdirbiai susitelkė kaip kumštis Žemės ūkio ministerija už laikomas karves yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą, tačiau, akcijos organizatorių teigimu, ši suma yra nepakankama. Palaikyti protestuojančių pienininkų atvyko ir būrys kretingiškių. „Negalime tylėti matydami, kas šiame sektoriuje dedasi. Žmonės jau nebeturi, iš ko gyventi – su kuo ir mūsų rajone besikalbėjau, dalis išparduoda karves lenkams. Vadinasi, lietuviško pieno Lietuvai nebereikia, pirksim lenkišką?“ – ironizavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Yra pieno ūkio savininkų, kurie karvių išparduoti kol kas nesiryžta, anot R. Pauliko, dar šiek tiek „kvėpuoja“, tačiau jų vienų balsas – balsas tyruose. „Visų šakų žemdirbiai turim sueiti į krūvą ir palaikyti vieni kitus, nes Lietuvos žemės ūkis tarpusavyje labai susijęs: šiandien blogai vieniems, o rytoj – kitiems. Gal, kai valdžia pamatys mūsų jėgą, ims galvoti kitaip?“ – svarstė pašnekovas. Jo žodžiais, grūdininkams ūkininkauti – irgi ne pyragai, į kampą varo dabartiniai reikalavimai. „Jau greit visa Lietuva bus padaryta ekologine, duoną, grūdus irgi pirksim iš Latvijos, Lenkijos ar Vokietijos“, – apmaudo neslėpė R. Paulikas. Labiausiai žemdirbius žeidžianti diktatūra: pavyzdžiui, vandens apsaugos zonos nustatytos tokios, kad sklypą nusipirkusiam, už hektarą žemės mokėjusiam po 5–7 tūkst. eurų žmogui šiandien draudžiama tose vietose sėti ir auginti javus, reikalaujama, kad ten būtų pieva.
Pažintis su liaudies kūryba – per šiuolaikiškus ritmus
Kai prieš dvejus metus Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytoja Silvija Stanienė išleido savo įvairiu stiliumi aranžuotų lietuvių liaudies dainų rinkinį „Virė virė košę“, tuomet pasižadėjo, kad bus ir šio rinkinio tęsinys. Sau duotą pažadą mokytoja įvykdė, ir kovą iš spaustuvės parkeliavo antrasis natų rinkinys „Du gaideliai“. Abiejų leidinių vientisumą kuria lietuvių liaudies melodijų aranžuotės šiuolaikiškais stiliais, tokiais, kaip bugio, regtaimo, bosanovos, disko, kūriniai yra skirti fortepijoniniams ansambliams, o ir abiejų leidinių viršelio autorė – Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Birutė Česnauskienė. Tačiau antrame leidinyje atlikėjų patogumui yra išspausdintos didesnės natos, leidinys lengviau vartomas. „Lietuvių liaudies melodija aranžuojant išlieka nepakeista, kas yra labai svarbu, o priderinta partija – ar ją atliktų antras atlikėjas, ar ji būtų grojama kitu instrumentu – sukuria šiuolaikiškumo įspūdį, melodija – patrauklesnė, ja lengviau sudominti dabartinius vaikus, kurių norai, požiūris yra skirtingi, bet mūsų, mokytojų, tikslas yra suteikti jiems patyrimo grojant ir liaudišką muziką“, – teigė rinkinio autorė S. Stanienė. Jos aranžuotes jau išbandė ne tik fortepijono klasės mokiniai – mokytojos vyras Laimonas Stanius aranžuotas melodijas ikimokyklinio ugdymo įstaigose pristatė grodamas saksofonu, melodijas po truputį šlifuoja ir kiti instrumentininkai. „Visi kartu pristatysime mano antrąjį leidinį, kuriame publikuojami kūriniai yra energingesni, lengvesnio stiliaus, jame daug gerai žinomų dainų – be žinomiausios „Du gaideliai“, dar – „Ar nebuvai miške?“, „Aguonėlės“, „Pupa“, „Tili tili dūda“, „Tindi rinki triuška“ ir kitos“, – rinkinį apibūdinusi jo autorė teigė, kad aranžuotos dainos pateiktos be nurodymų tempui, pirštuotei, be štrichų ir dinamikos ženklų. Tai padaryta tikslingai – kad mokinys kartu su mokytoju galėtų pasirinkti norimą stilių, nuotaiką.
Rajone veikė nelegalus tabako fabrikas
Kretingos ir Klaipėdos rajonuose Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai aptiko nelegalų tabako fabriką: sulaikyta 11 asmenų, rasta cigarečių, žaliavos už kelis milijonus eurų – mūsų rajone veikė šešėlinis cigarečių gamybos fabrikas. Rajone veikusiame tabako fabrike buvo falsifikuojamos „Marlboro“, „Prince“ ir „L&M“ cigaretės. Klaipėdos rajone aptiktas sandėlis. Sulaikyta 11 asmenų – Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos piliečių. Aptiktos įrangos, cigarečių ir tabako žaliavos vertė – keli milijonai eurų. Tyrimą dėl Klaipėdos rajone galimai vykdomos neteisėtos veiklos – nelegalios rūkalų gamybos–Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai pradėjo dar kovo pradžioje. Kovo 21 d. muitinės kriminalistai, padedant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams, atliko kratas dviejose Klaipėdos ir Kretingos rajonų vietovėse. Kretingos rajone rastas šešėlinis cigarečių gamybos fabrikas su rūkalų gamybos linija, kurios pajėgumas – iki 3 tūkst. vnt. cigarečių per minutę, taip pat buvo sumontuota ir pakavimo, ventiliacijos įranga, o Klaipėdos apylinkėse įrengta cigarečių ir tabako žaliavos sandėliavimo vieta. Išankstiniais duomenimis, iš viso rastos 768 dėžės – 384 tūkst. pakelių – jau pagamintos „produkcijos“ – „Marlboro“, „Prince“ ir „L&M“ rūkalų falsifikatų, taip pat – iki 30 tonų tabako žaliavos. Preliminariais vertinimais, vien iš tabako žaliavos buvo galima pagaminti apie 30 mln. vnt. cigarečių, kurių vertė siektų kelis milijonus eurų. Sulaikyta 11 asmenų – Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos piliečių, dauguma jų darbavosi šešėliniame fabrike, ten pat ir gyveno. Fabrikas buvo įrengtas ūkiniame pastate. Siekianti užmaskuoti nelegalią gamybą, buvo imituojama aktyvi ūkinė veikla. Patalpos buvo gerai apsaugotos įvairiomis specialiomis priemonėmis. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai. Įtariamiesiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai nelegalų tabako fabriką aptiko bendradarbiaudami su Lietuvos policijos pareigūnais ir Klaipėdos apygardos prokuratūra.
„P. n.“ informacija
KONSULTUOJA LIETUVOS JAUNŲJŲ ADVOKATŲ ASOCIACIJA |
|
|
Dovilė URNIKIENĖ
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto pirmininkė, advokato padėjėja
|
Vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis (alimentų) dydis gali būti nustatytas teismo dviem būdais: tėvams pasirašant sutartį, kuri teikiama teismui patvirtinti, arba, jei tėvams susitarti tarpusavyje nepavyksta – išlaikymo dydį savo sprendimu nustato teismas. Tačiau bet kuriuo atveju ta suma, kurią skyrium gyvenantis tėvas (motina) kiekvieną mėnesį moka vaikui išlaikyti, privalo būti indeksuojama. Kas ir kaip tai turi daryti, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto pirmininkė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.
Skaitytojas klausė:
„Su žmona išsiskyrėme prieš 3 metus. Teismas patvirtino mūsų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią aš įsipareigojau kiekvieną mėnesį mokėti po 400 Eur vaikui išlaikyti. Sąžiningai tai ir darau, tačiau dabar buvusioji žmona pareiškė, kad nori alimentus indeksuoti, t. y. prisiteisti juos dar didesnius. Ar ji gali tai padaryti? Mano nuomone, 400 Eur ir taip yra nemaža suma, be to, buvusioji žmona man neleidžia bendrauti su vaiku.“
– Periodinės išmokos indeksavimas nėra didesnio išlaikymo, įprastai vadinamų alimentų, prisiteisimas. Tai – visiškai skirtingi dalykai.
Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Kitaip tariant, indeksavimo paskirtis – išvengti situacijos, kai nustatyta fiksuota alimentų suma, mokama vieno tėvų kiekvieną mėnesį, praėjus kuriam laikui, dėl kylančių kainų taptų nebepakankama vaiko poreikiams patenkinti. Taigi kartu su kainomis turi kilti ir alimentų suma.
Kadangi periodinių išmokų indeksavimas yra numatytas įstatymu – įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tėvai negali susitarti, kad išlaikymo dydis bus neindeksuojamas: indeksuoti išmoką privaloma net ir tokiu atveju, jei tai nėra tiesiogiai nurodyta tėvų sutartyje ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas alimentų dydis.
KRETINGA
PERVAŽOS g. kovo 22 d. apie 15.30 val. gyvenamojo namo kieme 1947 m. gimęs vyras per tarpusavio konfliktą mediniu pagaliu trenkė 1958 m. gimusiai moteriai. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
PALANGA
Kovo 21 d. Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad kovo 20 d. apie 08.54 val. 1964 m. gimusiai moteriai neva iš banko buvo atsiųsta SMS žinutė, kurioje teigta, kad esą reikia atnaujinti banko paskyros apsaugą. Moteris paspaudė atsiųstą nuorodą ir suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinti 2,5 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
KLAIPĖDOS pl. kovo 20 d. apie 10.10 val. statybų objekte pastebėta, kad yra pavogtos statybinės medžiagos – 20 rulonų bituminės stogo dangos, ruberoido ir stelažo detalių. Žala – apie 3 tūkst. 258 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Aštuntfinalio etape Henriko Lubino treniruojami Palangos „Kuršiai“ užėmė XII vietą ir susitiko su V v. likusiais Šakių „Vyčio-VDU“ krepšininkais, kurie turėjo aikštės pranašumą. Serijoje buvo žaidžiama iki trijų pergalių, ir Palangos „Kuršiams“ nepasisekė – juos „Vytis-VDU“ nugalėjo triskart iš eilės.
Pirmąsias serijos rungtynes išvykoje „Kuršiai“ pralaimėjo 74:91 (14:24; 16:25; 20:27; 24:15). Šiose rungtynėse Palangos „Kuršių“ komandoje rezultatyviausiai žaidė: Ernestas Jaškus (6 per. kamuoliai) – 21, Tadas Budrys (6/7 dvitaškiai, 5/6 baudos, 6 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 17, Zacaree Owens’as (4/6 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai) – 14, Tadas Kararinas (5/6 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 11.
Namų aikštėje palangiškiai 64:78 (20:25; 12:15; 14:16; 18:22) pralaimėjo ir antrąsias serijos rungtynes, nors „Kuršiai“ šiose rungtynėse laikėsi kur kas geriau negu pirmosiose – visą laiką vijosi varžovus, neleido jiems nutolti daugiau negu 11 taškų skirtumu. Tačiau įpusėjus IV kėliniui svečiai įgijo 17 taškų persvarą (35 min. 53:70) ir ją išlaikė iki susitikimo pabaigos. Palangos „Kuršiai“: Dareial’as Franklin’as (4/6 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai, 10 atk. kamuoliai, 30 naud. balų) – 20, Zac?ree Owens’as (7 rez. perdavimai) – 14, Ernestas Jaškus (6/8 baudos) – 10, Mantas Litvinas (2/5 tritaškiai) – 8.
Trečiųjų serijos rungtynių baigtis nulėmė ir Palangos „Kuršių“ sezono pabaigą: „Vyčio-VDU“ komanda savo aikštėje „Kuršius“ nugalėjo 101:95 (29:16, 28:29, 30:23, 14:27). Nors likus 3 min. iki mačo pabaigos palangiškiai atsiliko vos 4 taškais (91:95), tačiau Ernestui Jonkui pataikius dvi baudas ir tritaškį (100:91), per paskutinę minutę „Kuršiai“ nebeišsigelbėjo. Palangos „Kuršiai“: Tadas Kymantas (6/10 dvit., 4/7 trit., 3 per. kam., 29 naud.) – 27, Tadas Kararinas(4/5 dvit., 3/3 trit., 6 atk. kam., 6 rez. perd., 29 naud.) – 21, Danilo Sokolenko (6/8 dvit., 2/4 trit., 7 atk. kam.) – 19, Mantas Litvinas (2/4 trit., 5 rez. perd.) ir Dareial’as Franklin’as – po 8.
|
|
Darbėnų gimnazijos futbolo komanda, Lietuvos moksleivių žaidynėse iškovojusi II vietą.
|
Darbėnų gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Lina Galinskienė pasidalino gera žinia – Darbėnų gimnazijos berniukų, gimusių 2010 m. ir jaunesnių, futbolo komanda tapo 2022–2023 m. Lietuvos mokyklų žaidynių vicečempione. Šį vardą darbėniškiai iškovojo, tapę rajono, zoninių ir tarpzoninių varžybų nugalėtojais.
Lietuvos mokyklų žaidynės – didžiausias moksleiviams skirtas sporto renginys Lietuvoje. Kiekvienais metais žaidynėse dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau negu 1 tūkst. mokyklų visoje Lietuvoje.
Žaidynių tikslas – sudaryti sąlygas moksleiviams per sportą ugdyti save, socializuotis, išmokti siekti užsibrėžtų tikslų ir kartu su bendraamžiais džiaugtis sportine veikla.
Į žaidynių programą įtraukta 21 sporto šaka, ir kiekvienas moksleivis skatinamas rasti sau pačią tinkamiausią. Kiekvienoje sporto šakoje varžosi sportininkai iš bent 15 savivaldybių, ne išimtis – ir mūsų rajono mokyklų mokiniai.
Rajono senjorų salės futbolo pirmenybėse komandos artėja prie I etapo finišo – sužaistos priešpaskutinio turo rungtynės. HBH komanda susitiko su „Topolių“ ekipa ir pasiekė sunkią pergalę 7:5. Rungtynių startas buvo sėkmingas HBH futbolininkams: 5-ą ir 7-ą min. jų tolimi smūgiai pasiekė tikslą ir jie šovė pirmyn 2:0. Tiesa, šį persvara ilgai neišsilaikė – tą pačią 7-ą min. „Topoliai“ efektingu smūgiu sumažino skirtumą – 1:2. HBH komanda nemažino tempo ir 19-ą min. pirmavo įtikinamu rezultatu 4:1. Po minutės tolimas varžovų smūgis pasiekė tikslą – 2:4. Dar daugiau – 23-ą min. dėl Artūro Žilinsko smūgio į „devyniukę“ atsilikimas minimalus – 3:4. Rezultatas per likusį I kėl. laiką nebepasikeitė. Dar įdomiau klostėsi II kėl. Jau pirmą II kėl. minutę „Topoliai“ sėkmingai užbaigė ataką ir išlygino rezultatą 4:4. Kova tapo dar atkaklesnė. HBH vartininkui grubiai suklydus, „Topoliai“ – priekyje 5:4. Bet išlaikyti įgytos minimalios persvaros „Topolių“ futbolininkai nesugebėjo. Per tris minutes HBH žaidėjai sugebėjo pelnyti tris įvarčius ir pelnyti reikšmingą pergalę 7:5. Po šios pergalės HBH turi 9 taškus ir užsitikrino I v. „Topolių“ komandos taupyklėje tik 3 taškai ir jų likimas spręsis paskutiniame ture su „Slėnio“ komanda, kuri dar taškų neturi.
|
|
Rajono badmintono pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai: (iš kairės) vyrų dvejetų kategorijoje – Vaidas Mackevičius, Žilvinas Gelžinis, Arnoldas Slušnys, Tomas Šnepeta, Kęstutis Krūminas ir Edmundas Petrošius; tarp moterų dvejetų – Agnė Stankutė, Erika Žiaušytė, Ramunė Petrošienė, Gitana Krūminienė, Aldona Kasparavičienė, Kristina Freimanaitė.
|
Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus, badmintono klubo „Smešas“ iniciatyva įvyko Rajono badmintono pirmenybės, kurios truko du mėnesius ir finišavo praėjusį savaitgalį.
Jose dalyvavo gimusieji 2008 m. ir vyresni badmintonininkai, kurie varžėsi moterų, vyrų ir mišrių dvejetų kategorijose. Pirmą kartą Kretingoje suorganizuotose pirmenybėse užsiregistravo dalyvauti 43 Kretingoje sportuojantys, dirbantys ar gyvenantys badmintonininkai – 23 moterys ir 20 vyrų. Vyrų dvejetų kategorijoje varžėsi 7 poros, moterų dvejetų – 10 porų, mišrių dvejetų – 16 porų.
„Ypač mums buvo smagu matyti sportuojančias šeimas“, – pirmenybių iniciatoriai klubo „Smešas“ vadovai Vaida ir Edgaras Slušniai pasidžiaugė ir dalyvių gausa bei tuo, kad badmintono, kurį vienu metu gali žaisti tiek vyrai, tiek moterys, populiarumas rajone sparčiai auga: aktyviai sportuoja vaikai, jų tėvai, dalyvauja varžybose, ne išimtis – ir šios pirmenybės. Badmintono entuziastų iniciatyvą surengti rajono pirmenybes teigimai įvertino Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys. „Pirmąkart įvykusios Rajono badmintono pirmenybės svariai papildė mūsų rajono sporto renginių kalendorių. Ketiname šį sumanymą tęsti, o tai, kad pirmenybėse dalyvavo tikrai nemažas būrys badmintono žaidėjų, tik sustiprina šį ketinimą“, – sakė jis.
|
|
Mišrių dvejetų nugalėtojai ir prizininkai: (iš kairės) A. Slušnys, R. Petrošienė, Matas Mackevičius, E. Žiaušytė, A. Kasparavičienė ir K. Krūminas.
|
„Rajone turime ir aukšto meistriškumo badmintono žaidėjų, kurie kartu su Kretingos badmintono komanda „Smešas“ nacionalinėje badmintono lygoje praėjusiais metais iškovojo bronzą, tačiau Rajono pirmenybėse jiems nebuvo leista varžytis – norėjome sukurti badmintono šventę sekmadienio popietėmis visiems entuziastams, badmintono mėgėjams“, – teigė V. ir E. Slušniai.
Pirmenybių finaliniame etape paaiškėjo, kas tapo nugalėtojais ir prizininkais.
Moterų dvejetų kategorijoje nugalėtojų vardus iškovojo Ramunė Petrošienė ir Gitana Krūminienė, II v. pelnė Agnė Stankutė ir Erika Žiaušytė, III v. laimėtojos – Aldona Kasparavičienė ir Kristina Freimanaitė.
Vyrų dvejetų nugalėtojais tapo Arnoldas Slušnys ir Tomas Šnepeta, II v. užėmė Žilvinas Gelžinis ir Vaidas Mackevičius, III v. prizininkų vardus iškovojo Kęstutis Krūminas ir Edmundas Petrošius.
Mišrių dvejetų kategorijoje, kurioje varžėsi daugiausia dalyvių, nugalėjo Erika Žiaušytė ir Matas Mackevičius, ant II v. prizininkų pakylos užlipo R. Petrošienė ir A. Slušnys, ant III v. – K. Krūminas ir A. Kasparavičienė.
Kovo 20 d. įvykęs pakartotinis konkursas Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ direktoriaus pareigoms užimti baigėsi nesėkmingai – nė vienas iš trijų konkurso dalyvių nesurinko būtinų 6 (iš 10-ies) balų.
Sausio mėnesį skelbtas pirmas konkursas neįvyko, nes nebuvo nė vieno pretendento į šias pareigas. „Kretingos turgui“ iki šiol laikinai vadovauja Nerijus Tertelis, kuris iš šios Savivaldybės įmonės direktoriaus pareigų trauktis turėjo pasibaigus nustatytam dviejų po 5-erius metus kadencijų laikui.
|
|
|
Garbaus amžiaus kretingiškė Bronislava norėtų žinoti, ar galima pasikliauti reklaminiais laikraščiais, lankstinukais, kurių prikraunama į pašto dėžutes ir kuriuose siūloma įsigyti visokių papildų, kone stebuklus darančių preparatų. „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo medikų, kodėl neretai žmonės linkę labiau pasitikėti reklama, o ne savo gydytojais ir kodėl Lietuvoje vaistų vartojimas – didžiulis.
Žmonės nori staigaus poveikio
„Vartome su draugėmis atneštą didelį spalvotą laikraštį, skirtą sveikatai ir vaistų reklamai. Susidomėjome vienu sirupu, kuris neva esąs nuo visų ligų, išgydo įvairius negalavimus. Jį platina ir Kretingoje vieną valandą nurodytoje vietoje. Bet aš galvoju: jeigu jau tikri vaistai nepadeda, ar gali padėti kažkoks stebuklingas sirupas. Ar čia nėra sukčių apgaulė, kad tik priviliotų žmones, ypač – pagyvenusius, į pinkles ir paskui nebepaleistų. Nejaugi Lietuvoje kas ką nori, tą platina ir kas ką nori, tą spausdina“, – retoriškai klausė moteris.
Redakcija žino ir šio konkretaus leidinio, prieš porą savaičių platinto visame mieste, pavadinimą. O jį leidžianti bendrovė oficialiai įregistruota Lietuvoje, tad tikrai nesiima spręsti, ar jos platinami preparatai yra panacėja nuo visų ligų. Todėl paklausėme, ką apie tai mano medikai ir kodėl žmonės savarankiškai gydosi, neretais atvejais gal net rizikuodami savo sveikata.
Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus sakė manąs, kad taip yra, nes visi žmonės linkę tikėti stebuklais: „Jei žmogus serga, jo liga rimta, norisi kuo greičiau pasveikti. O gydytojo paskirti vaistai gali ir neduoti staigaus efektyvaus rezultato, taip ir pradedama ieškoti alternatyvių gydymosi būdų. Viduramžiais, kai nebuvo vaistų, gyvavo šarlatanai, o dabar, kai vaistų perteklius, žmonės vis dėlto nori išbandyti kažką naujo, nes tikisi greito stebuklingo poveikio.“
|
|
Kone šešis dešimtmečius savojo gyvenimo Algirdas Slušnys atidavė mokyklai, o jo buvę mokiniai bei kolegos ligi šiol į jį kreipiasi – pavaduotojau. „Tai tapo tarsi antra mano pavarde“, – šypsojosi pedagogas.
|
Kretingoje gimęs augęs buvęs ilgametis pedagogas Algirdas Slušnys rytoj, kovo 25 dieną, švenčia savo 90-mečio jubiliejų. Mokytoją pažįstantys žmonės jį vadina vaikščiojančia Pranciškonų gimnazijos enciklopedija. Šiai mokyklai jis atidavė lygiai pusę savo gyvenimo – dirbo joje 45-erius metus: 29-erius iš jų – direktoriaus pavaduotoju, dėstė prancūzų kalbą, įkūrė gimnazijos muziejų, fiksavo ir kaupė jos istoriją.
Neprarado meilės mokiniams
Šiandieną žvalus, energingas, išsaugojęs puikią atmintį, jis prisipažino: „Nesuprantu, kaip prabėgo tie 90 metų. Dukart nelaukiau jubiliejaus: kai artėjo 50, atrodė gyvenimas – jau žemyn, o kai sulaukiau 60 – ir nieko, 70 – buvo visai smagu – šventėm, filmavom, į 80-metį žmona sukvietė visą giminę, bet va 90 jau kažkaip visai nelaukiau. Man tik duok ir duok gyventi. Vos prabundu, išgirstu mokinių šurmulį, ir pirma mintis – pavėlavau į pamokas.“
O jo sutuoktinė, taip pat pedagogė, 83-jų Stasė antrino: „Mes net geografiškai gyvename mokyklų apsuptyje: visai šalia – Marijono Daujoto progimnazija, kitapus – mokykla-darželis „Pasaka“, čia pat ir vyro antrieji namai – Pranciškonų gimnazija. Kaimynė vis juokaudavo, kad pagal tai, kada mano vyras išeina į mokyklą, galima ir valandas žinoti – jei pamokos prasidėdavo 9-ą, jis išeidavo lygiai 8-ą, kai pamokų laiką paankstino, namų duris jis užverdavo lygiai 7-ą. Mes laiką ligi šiol pamokomis skaičiuojame – sakom, dabar pirma, antra ar trečia pamoka.“
Pats mokytojas apie savo darbą galėjo kalbėti nesustodamas.
„Aš ir šiandien nepraradau meilės mokyklai ir mokiniams“, – prisipažino. Šiandieną, jo pastebėjimu, mokiniai yra gerokai drąsesni ir labiau išprusę, negu anksčiau, nes gyvena informacijos amžiuje.
|
|
|
Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui prasideda ir pernykštės žolės gaisrai: jie kyla, kai gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose.
„Pernykštės žolės gaisrai – labai pavojingi, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, sunaikinti gyventojų turtą“, – dėl galimos žalos įspėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys.
Būna, kad sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima lengviau nušienauti. „Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sudėtinga“, – sakė J. Šedys.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad, pamačius degančios žolės plotus, būtina reaguoti skubiai ir pranešti skubios pagalbos telefonu. „Taip galima išsaugoti šimtus hektarų. O nedidelius degančios žolės plotus reikėtų stengtis užgesinti patiems, žolę užplakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis“, – kaip reikėtų elgtis pamačius degančią žolę, paaiškino inspektorius.
Pagal statistiką, daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Siekiant išvengti gaisrų atvirose teritorijose kovo–gegužės mėnesiais yra vykdoma informacinė akcija „Nedegink žolės“. Per ją specialistai gyventojus informuoja apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus. Akcija bus vykdoma iki gegužės mėnesio, pareigūnai atviras teritorijas stebės ir dronu.
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal administracinių nusižengimų kodeksą.
|
|
|
Palangos miesto policijos komisariato pareigūnams trečiadienio vakarą apie 18.32 val. buvo pranešta, kad Klaipėdos pl. įtartinai manevruoja automobilis „Audi“, kurio vairuotojas gali būti neblaivus.
Pareigūnams stabdant šį automobilį, vairuotojas nepakluso, sprukdamas pažeidė daug Kelių eismo taisyklių. Galų gale, nesuvaldęs automobilio, Jūratės gatvėje atsitrenkė į namą juosiančią tvorą ir ją apgadino.
Automobilio „Audi“ 1985 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 2,84 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
|
|
Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė (dešinėje) su Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Rūta Šiaulytė per vykdomas prevencines priemones prie ikimokyklinių ugdymo įstaigų pastebėjo, kad tėvai vaikus veža pakankamai saugiai.
|
Kretingos rajono policijos pareigūnai trečiadienį stebėjo, kaip tėvai pavėžėja savo vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Patikrinimo rezultatai džiugina – pažeidimų beveik nenustatyta.
Pažeidimų nedaug
Per prevencinę priemonę Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai vyko prie Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, ketvirtadienį jie stebėjo ir situaciją prie lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, kiek ankščiau – prie Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus.
Šios ugdymo įstaigos parinktos neatsitiktinai: jų bendruomenės pateikė paraiškas dalyvauti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato paskelbtame konkurse „2022 m. saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“.
Viena šio konkurso dalių ir yra ši prevencinė priemonė prie ikimokyklinio ugdymo įstaigų, per kurią vertinama, ar tėvai vaikus atveža į ugdymo įstaigą nepažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Per prevencinę priemonę iš viso buvo patikrinti 107 automobiliai ir nustatyti tik 6 pažeidimai. Vydmantuose ir Rūdaičiuose pareigūnai neužfiksavo nė vieno pažeidimo. Vis dėlto trečiadienį įvykusioje priemonėje jų neišvengta. Prie „Pasakos“ darželio pareigūnai nustatė vieną pažeidimą, prie Marijos Tiškevičiūtės mokyklos – 2, prie lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ – 3. Protokolai pažeidusiems KET nebuvo surašyti, vairuotojai tik įspėti.
