|
|
|
(1739) 2023-03-21„Laisvės“ fabriko griuveną pasiryžę paversti Bajorų turgaviete
Vykstant į Klaipėdą pastebimi ryškūs pokyčiai buvusio „Laisvės“ fabriko teritorijoje: ilgus metus akis badęs gremėzdas Klaipėdos g. Nr. 127 griaunamas ir valomas, paliekant šimtamečio raudono mūro likučius. Šios dalies savininkai pasiryžę autentiškai atkurti istorinę dalį palei kelią, sutvarkyti jo fasadą ir įrengti turgavietę. Iš anksto jau numatę ir jos pavadinimą – „Bajorų turgelis“. Sutelkė į vienas rankas Prieškariu statytas, sovietmečiu kone visoje Lietuvoje žinomas vilnonių audinių fabrikas „Laisvė“, nelegaliai siūlais maitinęs kone visą mezgančią ir taip uždarbiaujančią Kretingą, po nepriklausomybės buvo išparduotas, ir taip įgijo net keliasdešimt savininkų. „Pajininkų – daugybė, sudėtinga rasti bendrą sprendimą. Neseniai vieni savininkai pakeitė kitus, ir mums pavyko susitarti. Norime autentiškai atkurti istorinę dalį, dabar tvarkome mums priklausančio sovietmečiu pastatyto priestato fasadą. Tikimės, kad galbūt pavyks susitarti ir su greta esančio daugiaaukščio savininkais, – norėtųsi, kad visas kompleksas būtų estetiškas ir nebadytų akių, kaip yra dabar“, – kalbėjo verslininkas Arūnas Jokubauskas, įmonės „Demaris“ atstovas. Ši įmonė, kuriai priklauso internetinės didmeninės prekybos tinklas „Savas Home“, gaminančios audinius, patalynę, darbo drabužius, įsigijo didžiąją dalį senojo pastato, kurio plotas palei gatvę, kaip tikino, yra apie 1 tūkst. kv. m. Antra tiek priklauso jiems į gilumą einančiame priestate: čia veikia siuvykla, kurioje dirba ne vien kretingiškiai, klaipėdiečiai, bet ir darbininkai iš svetur. Siuvimo patirties, tikino A. Jokubauskas, įmonė turinti iš anksčiau – Palangoje veikė jų bendrovė „Palangos drobė“.
Rajone būta ekstremalių situacijų
Per praėjusius metus Kretingos rajone ekstremalių situacijų neišvengta: 2022-aisiais užregistruoti 3 ekstremalieji įvykiai dėl sprogmenų, baigėsi Covid-19 pandemija, taip pat sulaukta pranešimų dėl galimos taršos. Savo veiklos ataskaitą praėjusią savaitę pristatė Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius bei Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Reikia būti pasirengusiems Praėjusiais metais dar tęsėsi valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Covid-19 pandemijos. Gegužės 1 d. ji buvo atšaukta. „Dėl pandemijos daug dirbti teko 2021-aisiais, praėję metai buvo kiek ramesni“, – pristatydama veiklos ataskaitą sakė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Vasario 24 d. prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. „Paskutiniųjų metų įvykiai – pabėgėliai, pandemija, karas Ukrainoje – parodė, kad reikia būti pasirengusiems“, – atkreipė dėmesį R. Beniušienė. Praėjusiais metais buvo viena ir savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl Afrikinio kiaulių maro Darbėnų seniūnijos teritorijoje, kuri atšaukta vasario 14 d. Taip pat savivaldybėje užregistruoti 3 ekstremalieji įvykiai dėl rastų sprogmenų. Nors per tuos metus sumažėjo randamų sprogmenų, rajone vis dar užregistruojama ekstremalių įvykių dėl nuo II pasaulinio karo laikų likusių sprogmenų. Daugiausia sprogmenų randama Joskaudų miške, Dimitrave, Tarvyduose. „Sprogmenis randa žemę dirbti pradėję ūkininkai, taip pat būna, kad miškuose aptinka ir grybautojai“, – įvardino R. Beniušienė. Viešosios tvarkos skyriui pernai pranešta ir apie vieną nuskendusį žmogų Kretingos miesto vandens telkinyje J. Pabrėžos gatvėje.
Nebaigtas statyti Kretingos sporto kompleksas brangsta toliau
Pažadas Savanorių g. Kretingoje nuo 2015 metų pabaigos statomą Sporto ir sveikatingumo centrą atidaryti ateinančios vasaros pabaigoje gali subliukšti. Kretingos rajono savivaldybės administracija perka Sporto ir sveikatingumo centro pastato Savanorių g. 23A Kretingoje statybos techninio projekto gaisrinės saugos dalies keitimą. Komplekso statybos techninį projektą, kurį parengė uždaroji akcinė bendrovė „Simper“ iš Kauno, Savivaldybė koreguoti priversta nebe pirmą kartą. „Per užsitęsusį statybos laiką keitėsi gaisrinės saugos reikalavimai. Štai kilus gaisrui visos paradinės pastato durys, turi atsidaryti automatiškai ir likti atviros, dabar sumontuotos durys tokios funkcijos neturi. Dėl tokio, kitų pastate esančių neatitikimų gaisrinės saugos reikalavimams pastato eksploatuoti tarnybos neleis“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė. Administracijai nuo praėjusių metų spalio vadovaujanti politikė įsitikinusi, kad projekto pakeitimai dėl gaisrinės saugos turėjo būti padaryti atliekant ankstesnę jo korekciją. „Galima ieškoti kaltų, kodėl to nebuvo padaryta, tačiau ir juos suradus projektą koreguoti teks“, – tarė ji. Kol neįvyko viešieji projekto koregavimo darbų pirkimai, numatomą projekto korekcijos kainą skelbti atsisakė. Kainuos ne tik projekto pakeitimas, bet ir statybos darbai, kuriuos reikės atlikti pagal projekto pataisymus. J. Vaickienė su pavaduotoja Violeta Turauskaite buvo nuvykusios į Palangos baseiną, priklausantį Palangos miesto savivaldybei, veikiantį nuo 2019-ųjų kovo. „Perimant kolegų patirtį, mokantis iš jų padarytų klaidų mūsų Savivaldybės valdžiai, specialistams reikėjo pasižvalgyti ir kitų šalies savivaldybių sporto kompleksuose, ir gerokai anksčiau“, – teigė J. Vaickienė, Kretingos sporto komplekso projektą apibūdinusi kaip pačios pigiausios ekonominės klasės. „Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso projekte nėra klientų valdymo sistemos. Taigi, vaizdžiai tariant: prie durų kasos būdelė, joje sėdi bobulė ir popierinius bilietus pardavinėja. Žinoma, to nebus. Todėl reikės įrengti salą klientams aptarnauti su visa tam reikalinga programine įranga, apskaitos sistema, vartais, laikrodukais, suderintais su persirengimo spintelėmis baseino lankytojams ir kt. Reikės įrengti dalies pastato durų valdymą, jų atrakinimą kortelėmis. Dabar gi pastatas kiaurai pro visas duris praeinamas tiek klientams, tiek darbuotojams“, – aiškino J. Vaickienė, teigusi, kad komplekso valdymo sistema kainuos apie 100 tūkst. eurų.
Rajonui būtinos vaizdo stebėjimo kameros
Kretingos rajone, daugiausia – mieste, gyventojai gali matyti ženklus, kuriais informuojama, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Iš viso šiuo metu jų turime 16: mieste – 11, rajone – 5. Vaizdo stebėjimo kameras naudoja ne tik policijos pareigūnai ar viešosios tvarkos specialistai spręsdami nusikalstamumo, viešojo saugumo klausimus – jos veikia ir prevenciškai. Veikia ir prevenciškai Po intensyvių dingusių asmenų paieškų tiek praėjusiais, tiek šiais metais, kuomet vaizdo stebėjimo kameros padėjo išsiaiškinti galimą kryptį, kur išėjo žmogus ar net rasti jį, kilo diskusijų, ar jų rajone nėra per mažai. Vaizdo kameros ne tik padeda ieškoti dingusių žmonių, bet ir išaiškinti nusikalstamas veikas, nustatyti galimus pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką mieste ir t. t. „Tai veikia ir prevenciškai, taip pat padeda mūsų darbe. Renkant tyrimo medžiagą, kartais mūsų pareigūnams tenka peržiūrėti tikrai didelį kiekį vaizdo medžiagos“, – tikino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. Galima prisiminti sėkmingą dingusio asmens paieškos istoriją. Tada vaizdo stebėjimo kameros rajono pareigūnus nuvedė iki Palangos, o peržiūrėjus ir tame mieste esančių vaizdo kamerų fiksuotą medžiagą, pareigūnai nustatė, kad vyras yra netoli Latvijos sienos. Prieš gerą mėnesį vaizdo kameros pareigūnams padėjo nustatyti, kad automobilį vairavo neblaivus asmuo. „Jis tikino, kad nevairavo automobilio, tačiau peržiūrėjus fiksuotus kadrus, abejonių neliko, – pavyzdį prisiminė T. Mikelkevičius. – Peržiūrėję įrašus nustatome ir galimus nusikalstamų veikų įtariamuosius, jų sėbrus ir panašiai.“ Rajono policija prisiminė ir vieną pirmųjų vaizdo stebėjimo kamerų Kretingoje. „Ją įrengė ant to pastato, kur dabar yra parduotuvė „Laura“ Rotušės aikštėje. Priešais ją visą parą ankščiau veikdavo alkoholio parduotuvė. Tai buvo viena problematiškiausių vietų, kur nuolat vykdavo įvairūs pažeidimai“, – kalbėjo Veiklos skyriaus viršininkas. Vaizdo stebėjimo kamerų vietą Savivaldybė parenka pasikonsultavusi su rajono policija ir seniūnais. „Rotušės aikštėje didelė problema – alkoholio vartojimas, triukšmas, dėl to čia yra įrengta ne viena vaizdo stebėjimo kamera“, – įvardino T. Mikelkevičius.
Kūrinių sintezė kviečia atpažinti savo ir kitų emocijas
Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytoja Vigilija Smilgytė-Mockevičienė sudarė ir parengė leidinį „Įvairių spalvų istorijos. Įsiklausyk...“, skirtą mažiesiems pianistams. Bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto leidykla pedagogė į rinkinį sudėjo lietuvių kompozitoriaus Leono Povilaičio kūrinius fortepijonu, leidinį papuošė Kretingos meno mokyklos absolventės Karolinos Kasnauskės piešiniai ir klaipėdietės rašytojos Nijolės Kliukaitės-Kepenienės sukurtos pasakaitės. Kai kurie kūriniai jau skambėjo viešai Nors leidinyje visi kūriniai yra publikuojami pirmą kartą, kelios pjesės jau spėjo nuskambėti viešai – konkursuose arba festivaliuose: II virtualiame šiuolaikinės muzikos konkurse „Mūsų įkvėpti“ ir respublikiniame lietuviškos muzikos festivalyje „Garsų gija“ buvo atlikta pjesė „Šoka Vilkas su Šerniene“, kurią atliko Kretingos meno mokyklos mokinė antrokė Karolina Tamulynaitė. Ją moko mokytoja Vaida Turauskė. Stasio Šimkaus konservatorijoje įvykusiame VI bendrojo fortepijono respublikiniame konkurse „Jūrų Eskizai“ leidinio sudarytojos V. Smilgytės-Mockevičienės mokinė antrokė Ugnė Narvilė atliko pjesę „Katinėlis Pūkis“, o pati mokytoja praėjusių metų gruodį dienos šviesą išvydusį leidinį jau spėjo pristatyti per tarptautinę virtualią metodinę savaitę „Pedagoginės-profesinės patirties sklaida muzikos mokykloje“. „Būtent po šio renginio man kilo mintis šeštadieniais į savo socialinių tinklų paskyrą vis įkelti mano pačios įgarsintus fortepijoninius kūrinius ir pasakėles, kad jos būtų visiems prieinamos“, – savo idėją pristatė V. Smilgytė-Mockevičienė. Ji paaiškino, kad jos sudarytame pjesių rinkinyje publikuojami iki šiol neviešinti jau mirusio lietuvių pianisto pedagogo kompozitoriaus Leono Povilaičio fortepijoniniai kūriniai vaikams. „Leonas Povilaitis ypač rūpinosi pedagoginio repertuaro atnaujinimu, lietuviškos muzikos puoselėjimu. Skatino ir kitus kompozitorius kurti kuo daugiau muzikos vaikams, o muzikos pedagogus – rūpintis kūrinių ateitimi. Didžiąją dalį jo fortepijoninės kūrybos vaikams galima surasti įvairiose bibliotekose, bet dalis jos šiandien vis dar laukia savo eilės rankraščiuose“, – V. Smilgytė-Mockevičienė sakė, kad savo sudarytuoju leidiniu ji siekė, jog tokių kompozitoriaus parašytų kūrinių pluoštas mažėtų, o kūriniai būtų prieinami visiems pedagogams ir jų mažiesiems ugdytiniams.
Kovo 16 dieną, viešėdamas Kretingos rajone ir tesėdamas Darbėnų gimnazijos mokiniams anksčiau duotą pažadą, gimnazijos bendruomenę aplankė Krašto apsaugos ministerijos viceministras Žilvinas Tomkus, lydimas Kretingos rajono mero Antano Kalniaus ir Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės. Svečias atvyko į gimnaziją susitikti su I–IV klasių gimnazistais, kuriems pasakojo apie Lietuvos kariuomenės struktūrą ir funkcijas. Viceministras kvietė mokinius būti pilietiškais, atsakingais už savo valstybę, ugdyti valią ją ginti ir mokėti įvertinti grėsmes, nepasiduoti manipuliacijoms nei internetinėje erdvėje, nei visuomenėje. Viceministrui pasidomėjus, kas iš gimnazistų planuoja eiti privalomąją karo tarnybą, nemažas būrys pakėlė rankas. Viceministras ypač įvertino tradicinius žygius-ekspedicijas „Kardo rinktinės partizanų takais“, į kuriuos integruojama krašto gynybos programa ir buvo nustebintas kuriama „Lietuvos alėja“ – interaktyvia edukacine erdve, skirta krašto pažinimui. Gimnazijos pažintis su viceministru užsimezgė po to, kai darbėniškiai pareiškė norą būti Lietuvos valstybės vėliavos saugotojais. Kasmet sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, pagal tradiciją, Gedimino pilies bokšte pakeičiama plevėsuojanti trispalvė. Iškilmingai nuleista vėliava yra perduodama saugoti vienai šalies mokyklų. Darbėnų gimnazija šiemet taip pat pretendavo į teisę saugoti šį valstybės simbolį, bet jo negavo. Tačiau komisija, pasak Ž. Tomkaus, nusprendė už pilietiškų ir visuomeniškai aktyvių vaikų ir jaunimo ugdymą, istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimo skatinimą ir stiprios mokyklos bendruomenės kūrimą paskatinti Darbėnų gimnaziją specialiu prizu ir padėka. Vasarį IG–IVG klasių mokiniai vyko į Krašto apsaugos ministeriją atsiimti paskatinamojo prizo, kurį įteikė ir kitąmet tapti nugalėtojais linkėjo viceministras Ž. Tomkus. Tuomet jis ir pasižadėjo atvykti į Darbėnų gimnaziją, tiesiogiai pabendrauti su mokiniais. O „Pajūrio naujienas“, lankydamasis Kretingos muziejuje, ministras patikino planuojąs savo darbotvarkėje darsyk apsilankyti Darbėnuose, kad sudalyvautų jį sudominusiame žygyje-ekspedicijoje „Kardo rinktinės partizanų takais“.
„P. n.“ informacija
PALANGA MEDVALAKIO g. kovo 19 d. apie 22.19 val. daugiabučio kieme, ant suoliuko, buvo rastas mirusio 1982 m. gimusio vyro kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingos „Minija“, treniruojama Thiago Bomfim Oliveira da Silva iš Brazilijos, tęsia sezoną Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse ir praėjusį savaitgalį sužaidė pirmąsias rungtynes namų aikštėje. Stebint pustrečio šimto žiūrovų Kretingos miesto stadiono dirbtinėje aikštėje minijiečiams 1:2 teko pripažinti varžovų Kėdainių „Nevėžio“ (2 pergalės) futbolininkų pranašumą. Vienintelį įvartį į varžovų vartus 53-ią minutę pasiuntė Valdas Jašmontas. Kretingos „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Deividas Pipiras, Saimon Santos Conceicao, Takuya Fushimi, Hiroshi Miyazawa, Manuchim Donald Ogundu, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Vilius Kazlauskas, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša. Po keitimo: Mantas Gedutis, Lukas Gujis, Aidas Pipiras. Po šio pralaimėjimo ir po dviejų turų Kretingos „Minija“, vienerias rungtynes sužaidusi lygiosiomis ir vienerias pralaimėjusi, įmušusi 3 įvarčius ir 4 praleidusi į savo vartus, su 1 iškovotu tašku tarp 16-os komandų užima XII turnyro lentelės poziciją. Kovo 24 dieną Kretingos „Minijos“ laukia susitikimas Klaipėdos dirbtinės dangos stadione su Klaipėdos „Neptūnu“ (1 pergalė ir 1 pralaimėjimas), o į rungtynes namų aikštėje savo žiūrovus minijiečiai sukvies balandžio 1 d.
„P. n.“ informacija
Kėdainiuose įvykusiame Lietuvos kiokušin karatė katam čempionate dalyvavo geriausiai šią kovos techniką įvaldę karatekos, tarp jų – ir Kretingos mokyklos „Shodan“ sportininkai, treniruojami Luko Kubiliaus ir Aivaro Baltmiškio. Kretingiškiai šiose varžybose ne tik iškovojo 4 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos medalius, bet ir 3 kelialapius į Europos čempionatą, kuris birželio 25 dieną rengiamas Budapešte Vengrijoje. Jaunimo amžiaus grupėje Greta Intaitė per pirmą kovą nugalėjo Miglę Misiulytę („Tori“) ir, antrą kovą laimėjusi prieš bendraklubę Korneliją Česnakaitę, tapo Lietuvos jaunimo čempione ir iškovojo kelialapį į Europos čempionatą. Greta kartu su Kornelija Česnakaite ir Dominyku Riauba aukso medalį bei kelialapį į Europos čempionatą iškovojo ir komandinėje kata rungtyje. Kornelija asmeninėje įskaitoje tapo III v. laimėtoja. Jaunių amžiaus kategorijoje Živilė Bružaitė per pirmą kovą įveikė Faustą Karpenkaitę iš „Seipai“ klubo, ketvirtfinalyje – Kristiną Mackelaitę iš „Kaminaris“, pusfinalyje laimėjo prieš Rebeką Krylovą („Shodan“), finale užtikrintai nugalėjo Agnę Žilinskaitę („Shori“) ir tapo Lietuvos čempione bei iškovojo kelialapį į Europos čempionatą. Živilė komandinėje kata rungtyje drauge su kitomis merginomis užėmė III v. U-13 amžiaus kategorijoje Kamilė Einikytė pirmoje kovoje įveikė Ugnę Mingėlaitę („Tetsujin“), pusfinalyje laimėjo prieš Margaritą Bacevičiūtę („Shin“), o finale nugalėjo Deimantę Pašakarnytę („Ippon“) ir tapo Lietuvos čempione. Vicečempionais tapo Karolis Šlima ir Kamilė Ilgaudaitė, bronzos medalį iškovojo Juozas Jonkus. Iki pergalės nedaug trūko ir čempionate dalyvavusiam Pauliui Kaunui.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos manieže baigėsi finalinės lengvosios atletikos „Žemaitijos taurės“ varžybos, kurios vyko 3 etapais. Jose dalyvavo ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lengvaatlečiai, treniruojami Vidmanto Lapinsko. Sėkmė šiose varžybose lydėjo antroką gimnazistą Andrių Lukauską, kuris, šuolio į aukštį rungtyje parodęs geriausią rezultatą – 1 m 70 cm, iškovojo I vietos taurę. Pirmokas gimnazistas Konstantinas Maštaras šuolio į tolį rungtyje, nušokęs 5 m 83 cm, laimėjo II vietos taurę. Jo bendraamžis Liudvikas Kašėta šuolio į aukštį rungtyje tapo III v. laimėtoju. Jo rezultatas – 1 m 60 cm.
„P. n.“ informacija
„Žmonos ir vaikų akyse buvo nušautas kitos mašinos vairuotojas“, – prisimena Donecko gyventojas
Nors ukrainiečių kovos su agresoriais vyksta šešiuose šalies Rytų ir Pietų regionuose, šio karo likimą turėtų nuspręsti mūšiai Donbase. Šis regionas yra pats turtingiausias požemiuose glūdinčios anglies, aukso, deimantų, urano ir daugybės kitų brangių ir retų metalų. Jų išgavimas užtikrintų klestėjimą Ukrainai ir solidų iždo papildymą Rusijai. Apie tai, kodėl Rusijai 2014 m. pavyko atplėšti dalį Donecko regiono ir kokios problemos iškiltų jį ukrainiečiams atsikovojus, paklausiau trijų vietos gyventojų – teisininkų Igorio Kuzmenkos, Irinos Liash ir skaičiavimo mašinų technologės Lenos Komarenkos. „Kai aš girdžiu ką nors kalbant, kad 2014 m. įvykiai buvo spontaniškas Donecko ir Lugansko regiono rusakalbių sukilimas, mane ima siutas, nes buvau tų įvykių liudininkas ir pažinojau dalį „sukilimo“ aktyvistų“, – teigė penkiasdešimtmetis I. Kuzmenko. Šiuo metu vyras dirba Charkovo regiono Cirkunų apylinkės karo komendanto pavaduotoju, o prieš 2014 m. jis dirbo Donecko srities Gorlivkos miesto prokuratūroje. I. Kuzmenko atmintin visam gyvenimui įsirėžė diena, kai vos liko gyvi su šeima bėgdami iš šio miesto. „Maištą surežisavo ir vadovavo grupė Maskvos saugumiečių, kurie, norėdami pritraukti kovotojus, leido šiems plėšti ukrainietiškus bankus ir įmones, dalijo ginklus, todėl į maištininkų gretas plūstelėjo tiek mafijozai, tiek bedarbiai. Sužinojęs, kad maištininkai šaudo Ukrainai lojalius žmones ir tuos, kas nenori atiduoti mašinų ar pinigų, nusprendžiau iš čia kuo greičiau sprukti“, – pasakojo vyras. Jis liepė žmonai paimti iš mokyklos sūnų ir dukterį, ir šie visi patikros punkte pamatė, kaip buvo nušautas priekyje važiavusios mašinos vairuotojas. I. Kuzmenka iš išgąsčio verkiančiai žmonai telefonu liepė pradaryti užtemdytus mašinos langus, kad „žalieji žmogeliukai“ pamatytų vaikus.
Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus iniciatyva praėjusiais metais startavo projektas „Klaipėdos istorijos ženklai“, kuriuo buvo siekiama įprasminti 770-ąjį Klaipėdos miesto jubiliejų. Projekte dalyvavo 14-a ugdymo įstaigų ir 300 mokinių. Projektą koordinavo Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos mokytojos Vida Daukšienė ir Romana Kulik, projekto partneris – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Visi norintys dalyvauti projekte galėjo kurti keraminius reljefus, kuriuos degė centro degimo krosnyse. Plytelės buvo lipdomos iš specialaus šamotinio molio, kuris yra tvirtesnis ir atsparesnis aplinkos poveikiui. Šis sprendimas buvo priimtas galvojant apie galutinę projekto dalį – Kalvystės muziejaus lauko sienos dekoravimą. Dekoruota siena taptų dar vienu turistų ir klaipėdiečių traukos objektu, prie kurios būtų galima ne tik fotografuotis, pasigrožėti Klaipėdos mokinių kūryba, bet ir susipažinti su Klaipėdos miesto istorija. Prasidedant pavasariui, Kalvystės muziejuje atidaryta sukurtų keraminių reljefų paroda. Tai vienas paskutinių projekto etapų. Čia eksponuojama per 100 dirbinių. Mokiniai savo rankomis lipdė ir atspindėjo svarbiausius Klaipėdos istorijos ženklus. Mokinių darbuose galima rasti net tik Klaipėdos senamiesčio atvaizdų, bet ir karalienės Luizės portretą, žinomiausias miesto skulptūras, tokias, kaip Katinas seno džentelmeno veidu ar Vaiduoklis. Keramikos technologija nėra tokia paprasta, kaip gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti. Nulipdytus darbus pirmiausia reikėjo gerai išdžiovinti. Tam centras turi specialias džiovinimo krosneles, ir tik po to darbai buvo degami. Procesui paspartinti buvo įsigyta nauja degimo krosnis, kuri palaiko aukštą 1200 laipsnių degimo temperatūrą. Tik gerai išdžiovinus darbus, atliekamas pirmas degimas, kuris gali užtrukti iki 12 valandų. Tiek pat laiko darbai turi vėsti. Po to jie glazūruojami specialiomis glazūromis, kurios būtų skirtos šamotiniam moliui ir pritaikytos aukštai degimo temperatūrai. Tada darbai degami antrą kartą. Dėl sudėtingo proceso ir būtino laiko darbams atlikti, projektas užsitęsė kiek ilgiau negu buvo planuojama, tačiau galutiniu rezultatu liko patenkinti ne tik projekto dalyviai, bet ir organizatoriai. Atidarant parodą Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pasidžiaugė ir negailėjo gražių žodžių projekto dalyviams, įvertino mokinių kūrybiškumą. Tikėtina, kad naujai dekoruota siena jau greitai džiaugsis klaipėdiečius ir miesto svečius.
Sandra BRADAUSKIENĖ ir Violeta ČUMAK
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Šiemet, kovo 15-ąją, Lietuva pirmąkart paminėjo Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukta praėjusių metų pabaigoje. Minėdami šią dieną Darbėnų seniūnijos ir Darbėnų gimnazijos Kretingos rajone atstovai apsilankė pas Laukžemės kaime gyvenančią Zitą Aldoną Danielienę – kai ji dar buvo vaikas, jos tėvai trejus metus slėpė žydų tautybės vyrą Mošę Blochą ir taip išgelbėjo jam gyvybę. Pasibaigus karui, toje pačioje daržinėje įrengtame bunkeryje Aldonos tėvai Barbora ir Kazimieras Lukošiai slėpė ir Lietuvos partizanus, o 2015-aisiais Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga jau po mirties B. ir K. Lukošius apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, kurį atsiėmė jų duktė Z. A. Danielienė. Kartu su Darbėnų seniūnu Alvydu Poškiu, Darbėnų gimnazijos direktore Sonata Litviniene pas Z. A. Danielienę viešėjo ir gimnazistės, kurioms šis susitikimas – tai gyvoji istorijos pamoka, per kurią jos išgirdo tikrąją M. Blocho išgelbėjimo nuo nacių žiaurumų istoriją. Ji tebėra gyva ir žydų gelbėtojų dukters atsiminimuose, ir leidinyje, kuris buvo parengtas prieš įteikiant Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius žydus gelbėjusiems asmenims. Jame rašoma: „Didelės darbėniškių Mordechajaus ir Rozos Blochų šeimos, kaip ir daugumos Darbėnų miestelio žydų, likimas Holokausto metais buvo tragiškas. Šeimos galva Mordechajus Blochas buvo pirmasis Darbėnų žydas, nacių viešai nužudytas miestelio centrinėje aikštėje. Kazimiero ir Barboros Lukošių dėka išsigelbėjo vienintelis šios šeimos narys Darbėnų žydų mokyklos mokytojas Mordechajaus ir Rozos Blochų sūnus – Mošė Blochas.
Palanga rengiasi Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui
Palangos miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Palangos orkestras“ jau rengiasi kitąmet balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje kurorte įvyksiančiam prestižiniam Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui (European Brass Band Championships 2024 ), kuris Baltijos šalyse rengiamas pirmąkart. Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui neseniai pasirašius sutartį su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacija (EBBA), kitąmet kurortas taps savotiška šios muzikos Europos sostine. „Palangos orkestro“ vadovas Vygantas Rekašius su komanda Malmėje Švedijoje, kur čempionatas vyks šiemet, pristatys pasirengimą būsimam renginiui Palangoje. V. Rekašiaus žodžiais, Lietuva nuo 2012-ųjų ieškojo kelių, kaip surengti šį prestižinį renginį, kuris jau turėjo įvykti Palangoje 2020-aisias. Jam jau buvo pasirengta, tačiau likus mėnesiui, prasidėjo pandemija, ir renginį teko atšaukti. „Jau 11-a metų siekėme prisikviesti Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą į Lietuvą. Šis prestižinis renginys populiarus senojoje Europoje, ten turi gilias tradicijas, ir dar niekad nevyko Baltijos šalyse. Arčiausiai mūsų buvo surengtas Vokietijoje, Fraiburge, o dabar Malmėje“, – kalbėjo „Palangos orkestro“ vadovas. Jo žodžiais, EBBA suskaičiavo, kad čempionatas, į kurį įprastai suvažiuoja iki 30 jos šalių-narių-kolektyvų (orkestrantai, dirigentai, delegatai) – iš viso apie tūkstantis dalyvių ir antra tiek juos lydinčių gerbėjų. Vietos verslui šis čempionatas kaskart atneša apie 2 mln. eurų pajamų.
Paniro į gimtosios kalbos lobynus
Kretingos rajono kultūros centro Grūšlaukės skyriaus vedėja Giedrė Kniukštienė grūšlaukiškius pakvietė dalyvauti viktorinoje „Gimtosios kalbos lobynai“. Joje dalyvavo 4 komandos: „Saulutė“, „Peldių-Jazminalis“, „Pavasariniai žiedai“ ir „Kaimynkos“. Renginio vedėjai G. Kniukštienei pristačius viktorinos eigą ir taisykles, komandos suskubo galvoti savo pavadinimus ir kaip juos pristatyti. Tada sekė klausimai, skirti gimtajai kalbai. Baigus į juos atsakyti, visi kartu aptarė teisingus atsakymus. O kad užduočių nepasirodytų per mažai, komandos dar sprendė kryžiažodį, aiškinosi mįslių atsakymus, kūrė ketureilius panaudodamos duotus žodžius. Daugiausiai taškų surinko „Kaimynkos“, kurios buvo apdovanotos mediniais medaliais su užrašu „Grūšlaukė mano širdyje“. „Visi kartu aptarėme galimybę tokio pobūdžio renginius organizuoti kiekvieną mėnesį. Dalyvavusieji jau pasiūlė ir temą, kuri susijusi su Velykomis“, – Grūšlaukės skyriaus vedėja G. Kniukštienė teigė, kad skyriuje laukiamos ir jau susibūrusios, ir naujos komandos ir kad tokie renginiai stiprina bendrystę.
„P. n.“ informacija
Rajono ugniagesiai sulaukė dviejų pranešimų dėl kamine degusių suodžių. Kovo 16 d. apie 14.15 val. jie vyko į Lazdininkus, Joskaudų gatvę. Tarnyboms pranešta, kad 2-jų aukštų name dega suodžiai. Atvykus ugniagesiams šie jau buvo išdegę. Ugniagesiai apžiūrėjo namą ir įsitikino, ar nėra jokio pavojaus. Name buvo įrengtas dūmų detektorius, tačiau šis nesuveikė, nes buvo išsikrovę elementai. Kitas gaisras kilo Kretingoje, Klaipėdos gatvėje, kovo 18 d. apie 15.11 val. Tarnybos sulaukė pranešimo, kad iš namo rūksta dūmai. Atvykus ugniagesiams suodžiai kamine jau buvo išdegę, patalpos – neuždūmintos.
Parengė Edita KALNIENĖ
Vakar rytą apie 7.57 val. daugiabučio namo kieme Savanorių gatvėje Kretingoje gaisras kilo lengvajame automobilyje. Degė 2008 m. „Dodge“ priekinis žibintas. Gaisras galimai kilo įvykus trumpajam elektros laidų sujungimui priekiniame automobilio žibinte. Netoliese buvo pats transporto priemonės savininkas, kuris mašiną gesino 6 kg milteliniu gesintuvu. Atvykus ugniagesiams gaisras jau buvo užgesintas. Per gaisrą sudegė priekinis automobilio žibintas, apdegė ir apsilydė plastikinės dalys – bamperis, sparnas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kluonalių kaime esančios vienos įmonės teritorijoje kilo gaisras. Kovo 19 d. naktį, apie 1.59 val., degė vilkikas DAF su puspriekabėmis, taip pat sudegė ir šalia stovėjęs vilkikas MAN. Gaisravietėje rastas apdegęs 1979 m. gimusio DAF vairuotojo kūnas. Tąnakt tarnybos sulaukė pranešimo, kad dega vilkikas. Kiek vėliau buvo pranešta, kad pasigirdo ir sprogimas. Atvykus gelbėtojams atvira liepsna degė dviejų vilkikų kabinos. Vilkikai stovėjo su puspriekabėmis, tačiau jose krovinių nebuvo. „Pradėjus gesinimo darbus, pamainos vadas gavo pranešimą, kad vilkiko viduje gali būti žmogus“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, įvardinęs, kad, baigiant gesinti, buvo rastas apdegęs vairuotojo kūnas. Pirminiais duomenimis, žuvęs vyras – Baltarusijos pilietis. Kadangi per gaisrą žuvo žmogus, tyrimo ėmėsi policija: pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Per gaisrą apdegė ir išdegė abiejų vilkikų kabinos. Apdegė ir apsilydė variklio skyriaus visos plastmasinės dalys ir puspriekabių tentai prie degusių kabinų. Kodėl kilo gaisras, dar aiškinamasi. Suvaldyti liepsnas ugniagesiams pavyko sklandžiai, be trikdžių. „Gaisrą lokalizavome greitai – vandens turėjome pakankamai, jokių šalutinių iššūkių nekilo“, – kalbėjo E. Bertašius. Gaisrą gesino trys autocisternos. Atvyko dvi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Baublių komandos.
„P. n.“ informacija
Matematikas muokytuos netėkieta atsėskledė kap fuotuograps
Kretinguos rajuona Salontų gimnazėjės skaitykluo atėdaryta muokytuojaus Jurijaus Ščerbakuova menėnės portigrapėjės darbū paruoda. „Ėšrėša“ kuolegas Gimnazėjės dėrektuorė Aušra Zebitienė sakė, ka muokytuos į Salontus diestytė matematikas iš Plungės, kor gyven, atvažiou tik ontros metos. „Pėrmasias metas so naujuoko mes tik pažindėnuomies, vo šimeta, kumet vėsi draugėška isišnekiejuom, kuokios puomiegios katras torem, Jurijus prasėtarė, ka dara portigrapėjės. „No va, toukart aš lepteliejau, ė kuolegas moni „ėšrėša“, pradiejė prašytė, ka tus darbus paruodyčiau muokykluo vėsėms“, – joukies J. Ščerbakuovs. Skaitykluo ont sėinas ėškabinta15-a iriemintu nuotrauku. Čia pavaizdoutas ė Mėrosės kuopas, ė pavasari pranašaujontis pėrms pėinės žėids, ė bėtė, ė paukštoks – no, kapt tū padareli, kol nepaskrėda, reikiejė i kadra sospietė pagautė? Jurijus sakė fotografoudams netorėntis tėik kontrybės sielintė, tykuotė, kap ka dara Lietovuo žėnuoms gamtuos fuotuograps Marios Čepolis. Tas, kol gera kadra solauks, je rek, gal po 4 a net po 7 valondas ė krūmūs pri opės topietė, ė pėivuo golietė. „Žėnuokėt, daba paukštoka yr ėšdrousiejė, o ėr ironga, tėksliau, makroobjektyvs arba teleobjektyvs, katrus fotograpoudams nauduoju, nuoriedams kadros pritrauktė ėš artiau arba ėš tuoliau“, – atskledė ne tik gamta, bet ė patinkontius miesta vaizdos gebontis ožfiksoutė J. Ščerbakuovs.
Mintis sogolė i ontra puoezėjės kninga
Pavasariou atejus, pasauli išvyda ontruoji žvainėškės (Kretinguos r.) Daivas Stonkuvienės puoezėjės kninga, katrou somaketava ė 100 egzempliuoriu tiražo ėšleda Kaunė esonti kūrybėnė spaustovė „Ridsales“. Eilierašte ožgimst kone kuožna dėina Pėrmoujė kninga „Mintys tartum paukščiai“ so 170 eilieraštiu 2021 metas Daiva ėšleda tėn pat. Šiuon syki leidykla pakvėitė dalyvautė pruojektė, katruo tėkslus puoezėjės skaitytuojus sopažindintė so skėrtingas autuores ėš vėsuos Lietovuos. Vėinintelė salyga – tegaliejė pateiktė ne daugiau, kap po 50 eilieraštiu. Daiva joukas – anū torinti prirašiusi tėik, ka dar ė treti kninga ėšetom šėndėin pat, nes bėnt pu vėina sokor kuožna dėina. Kas anou ikvep rašytė? Saka: „Parskaitau kuokė patinkontė frazė, ėšgėrsto iduomė minti, važioudama i darba Muosiedi gimnazėjuo pamatau graži vaizda... Ė prilimp, ė parsekiuo vėsa dėina – torio igyvendintė, ėšrotolioutė anū ligi gala.“ Api kū ana raša? Api vėskū, tik ožsakuomūju prisilestė nanuor, neišen. Nuors vėina syki, kumet Muosiedi gimnazėjės muokytuojė paprašė, pavyka. „Muokytuojė mon sakė, ka vaka nuor paišytė pagal eilierašti, katram būtom daug vaizdū, vo tėi, kor yr bėbliuotekas kningelies, jau skaityti parskaityti – neiduome. Pabondiau – prikūriau ė api grybus, ė api stėrniokos, ė api dar daug kū“, – šypsuojuos Daiva. Anuos eilierašte daugiause api jausmos, emuocėjės, kartas – ne būtėna sava. „Vėina syki parašiau api meilė... vaje, ka pradiejė imbarėške klausėnietė, a jau aš meiloži kuoki betorinti?“, – joukies so vyru Antano tvėrta šeima sene sokūrusi, sūnu ė dokra i gyvenėma ėšledosi, daba anūka Puovėla pasiekėmas mozėkuo besėdžiaugonti Daiva.
|
|
